Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. X-1666 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                  d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo                Nr. X-1666 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą Nr. X-1666 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIOSIOS TARNYBINĖS ETIKOS KOMISIJOS
ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK arba Komisija) statusą, uždavinius, veiklos principus, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką, įgaliojimus ir organizacinę struktūrą, tyrimų atlikimą.

2 straipsnis. VTEK ir jos uždaviniai 

1. VTEK  yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, kurios paskirtis užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms.

2. VTEK uždaviniai yra:

1) padėti asmenims derinti viešuosius ir privačius interesus;

2) užtikrinti, kad asmenys skaidriai darytų įtaką teisėkūrai;

3) įgyvendinant Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytus įgaliojimus užkirsti kelią atsirasti ir plisti korupcijai;

4) įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės politikų etikos kodekse nustatytus įgaliojimus padėti valstybės politikams viešajame gyvenime  elgtis etiškai;

5) koordinuoti tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose bei kituose viešojo sektoriaus subjektuose (toliau – institucijos ir įstaigos).

3. VTEK yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir įstaigos pavadinimu. Šiai biudžetinei įstaigai vadovauja VTEK pirmininkas.

4. VTEK veiklą įgyvendinant uždavinius aptarnauja Komisijos sekretoriatas. Komisijos  sekretoriatą sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – sekretoriato darbuotojai).

3 straipsnis. VTEK veiklos teisiniai pagrindai ir principai

1. VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, VTEK patvirtintu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos darbo reglamentu (toliau – Reglamentas) ir kitais teisės aktais.

2. VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, kolegialumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais.

4 straipsnis. VTEK veiklos viešumas

1. VTEK posėdžiai yra vieši. VTEK posėdžių darbotvarkės skelbiamos viešai Komisijos interneto svetainėje Reglamento nustatyta tvarka. Asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę dalyvauti VTEK posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę.

2. Siekdama visuomenės įsitraukimo kontroliuojant valstybės valdymą, VTEK apie savo veiklą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų reikšmę ir svarbą, formuojamą šių teisės aktų taikymo praktiką nuolat informuoja visuomenę.

5  straipsnis. VTEK, Komisijos narių nepriklausomumas ir finansavimas

1. VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl VTEK sprendimų turinio ir jų priėmimo procedūrų.

2. VTEK pirmininkas, Komisijos nariai, sekretoriato darbuotojai, atlikdami savo pareigas, veikia nepriklausomai.

3. Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra VTEK pirmininkas.

4. VTEK veiklos parlamentinę kontrolę atlieka Seimas.

ANTRASIS SKIRSNIS

VTEK NARIAI

6 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui

VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį bakalauro ir magistro arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį.

7 straipsnis. VTEK nario skyrimas ir kadencija

1. VTEK sudaroma iš 5 narių.

2. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. Komisijos nario įgaliojimams nutrūkus šio įstatymo 14 straipsnio 2–10 punktuose nurodytais pagrindais, VTEK nario kandidatūrą teikiantis subjektas naują VTEK nario kandidatūrą privalo pateikti Seimui ne vėliau kaip per mėnesį nuo to Komisijos nario įgaliojimų pabaigos dienos. Jeigu per šį laika VTEK nario kandidatūra nepateikta, Seimo Pirmininkas kreipiasi į visus subjektus, turinčius teisę teikti VTEK narių kandidatūras, ir pasiūlo pateikti po kandidatą. Seimas naują VTEK narį skiria iš pateiktų kandidatų.

3. VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas. VTEK nario kadencijos trukmė – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Seimas VTEK narį skiria Seimo nutarimu slaptu balsavimu. Seimas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodyto subjekto, teikusio kandidatą į VTEK narius, siūlymą dėl VTEK nario skyrimo antrai kadencijai iš eilės, nutarimą dėl šio VTEK nario skyrimo priima ne vėliau kaip iki VTEK nario pirmosios kadencijos pabaigos.

8 straipsnis. VTEK nario priesaika

1. Asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Nustatomas šis VTEK nario priesaikos tekstas:

„Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys (narė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (nešališka), saugoti man patikėtas paslaptis.

Tepadeda man Dievas.“

2. Prisiekti galima ir be paskutinio sakinio.

3. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje.

4. Prisiekęs VTEK narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

5. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad VTEK narys neprisiekė ir negali eiti VTEK nario pareigų.

6. VTEK narių vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje.

9 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis

1. VTEK nariai ir sekretoriato darbuotojai privalo saugoti valstybės, tarnybos ar kitas įstatymų saugomas paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, kurias sužinojo eidami tarnybines pareigas.

2. VTEK nariai ir sekretoriato darbuotojai pasirašo pasižadėjimą saugoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaptis ir konfidencialią informaciją.

10 straipsnis. VTEK pirmininko skyrimas

VTEK pirmininką iš Komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu Seimo statuto nustatyta tvarka skiria Seimas.

11 straipsnis. VTEK pirmininko pavaduotojas

1. VTEK pirmininkas turi pavaduotoją. Jį iš Komisijos narių VTEK pirmininko teikimu skiria ir iš pareigų atšaukia Komisija Reglamento nustatyta tvarka.

2. Kai VTEK pirmininko nėra arba kai jis laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo, nusišalinimo ir kt.) negali eiti savo pareigų, VTEK pirmininko pareigas eina VTEK pirmininko pavaduotojas.

3. Jei VTEK pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas nepaskirti ar dėl objektyvių priežasčių negali eiti VTEK pirmininko pareigų, šias pareigas eina VTEK narys, kurį savo posėdyje paskiria Komisija. Šį posėdį turi teisę šaukti ir vyriausiasis pagal amžių iš likusių VTEK narių.

4. Kai šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais Komisijos narys eina VTEK pirmininko pareigas, jam mokamas Komisijos pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis.

12 straipsnis. VTEK pirmininkui ir nariams taikomi apribojimai

1. VTEK pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus jam nustatytą Komisijos pirmininko darbo užmokestį ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.

2. VTEK narys ir pirmininko pavaduotojas, gavęs VTEK sutikimą, gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlikti pareigų VTEK.

3. VTEK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai negali būti politinių partijų nariais, dalyvauti  jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principą.

13 straipsnis. VTEK pirmininko įgaliojimai

1. VTEK pirmininkas:

1) parengia ir teikia Komisijai tvirtinti Reglamentą;

2) organizuoja VTEK veiklą ir už ją atsako;

3) tvirtina VTEK strateginį veiklos planą;

4) atstovauja VTEK institucijose ir įstaigose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose ar kituose juridiniuose asmenyse arba įgalioja atstovauti VTEK kitą Komisijos narį ar sekretoriato darbuotoją;

5) Reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo VTEK sprendimus, rekomendacijas ir kitus dokumentus;

6) siunčia VTEK narius į tarnybines komandiruotes;

7) suteikia VTEK nariams atostogas;

8) tvirtina VTEK išlaidų sąmatą;

9) tvirtina Komisijos sekretoriato struktūrą;

10) tvirtina Komisijos sekretoriato padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;

11) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų sekretoriato darbuotojus, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas, įformina Komisijos narių įgaliojimų pabaigą;

12) organizuoja Komisijos sekretoriato darbą, duoda sekretoriato darbuotojams pavedimus;

13) vykdo kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus įgaliojimus.

2. VTEK pirmininkas, spręsdamas Komisijos veiklos organizavimo, Komisijos sekretoriato darbo ir personalo valdymo klausimus, leidžia įsakymus.

3. Sprendimus dėl VTEK pirmininko atostogų, tarnybinių komandiruočių, nusišalinimo, vienkartinių priemokų skyrimo ir kitais klausimais priima Komisija posėdyje.

14 straipsnis. VTEK pirmininko ir VTEK narių įgaliojimų pabaiga

1. VTEK pirmininko ir VTEK nario įgaliojimai nutrūksta šiais pagrindais:

1) pasibaigus kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai;

2) atsistatydinus savo noru;

3) dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;

4) jam mirus;

5) netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

6) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

7) teismui pripažinus jį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje;

8) Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą;

9) Seimui visų Seimo narių balsų dauguma priėmus nutarimą atleisti jį iš VTEK narių pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų motyvuotą teikimą;

10) sulaužius priesaiką.

2. VTEK pirmininkas ar VTEK narys, kurio kadencija pasibaigusi, savo pareigas eina tol, kol prisieks naujas Komisijos pirmininkas ar narys.

3. Motyvuotai siūlyti atleisti  VTEK narį iš pareigų turi teisę jo kandidatūrą šio įstatymo nustatyta tvarka Seimui pateikęs subjektas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

4. Nutarimą dėl VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka.

15 straipsnis. VTEK narių darbo apmokėjimas, socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų

1. VTEK nariams darbo užmokestis mokamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. VTEK nariui, kuris VTEK dirba ne visą darbo dieną, už jo darbą atliekant VTEK nario pareigas apmokama atsižvelgiant į jo faktiškai dirbtą darbo laiką.

2. VTEK nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas VTEK narių socialines garantijas nustato kiti įstatymai.

3. VTEK nariui, kurio kadencija pasibaigia (jeigu jis nebuvo paskirtas antrai kadencijai) arba  įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o VTEK nariui mirus, – jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, jeigu jis nurodytas VTEK nario privačių interesų deklaracijoje, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei išmokama lygiomis dalimis VTEK nario dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

TREČIASIS SKIRSNIS

VTEK ĮGALIOJIMAI IR

VTEK POSĖDŽIAI

16 straipsnis. VTEK posėdžiai

1. VTEK jos įgaliojimų srities klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai posėdžiuose. Dalyvavimas posėdžiuose VTEK nariams privalomas. VTEK posėdžių organizavimo tvarka nustatyta Reglamente.

2. VTEK posėdžius šaukia, jiems pirmininkauja ir VTEK sprendimus pasirašo VTEK pirmininkas arba  šias pareigas einantis VTEK narys. VTEK posėdis gali būti sušauktas ir ne mažiau kaip trijų VTEK narių iniciatyva.

3. VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Prieš priimdami sprendimą VTEK nariai turi teisę pasitarti. Pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu posėdžių salėje gali būti VTEK nariai ir sekretoriato darbuotojai. Komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti dėl sprendimo turi ne mažiau nei 3 VTEK nariai. Balsuojant susilaikyti negalima. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. VTEK narys, turintis kitą nuomonę dėl VTEK priimto sprendimo, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po VTEK sprendimo paskelbimo raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę.

4. Motyvuotu VTEK sprendimu VTEK posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis ar konfidenciali informacija.

5. Dalyvauti VTEK posėdyje kviečiamas asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo.

6. VTEK posėdžiai protokoluojami. VTEK posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka. VTEK posėdžių protokolai ar jų išrašai ir garso įrašai gali būti teikiami susipažinti teismams, kitoms teisėsaugos institucijoms, parlamentinę kontrolę atliekantiems Seimo komitetams ar komisijoms, taip pat leidžiama su jais susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir visuomenės informavimo priemonių atstovams jų oficialiu prašymu.

7. VTEK posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) stebėtojo teisėmis gali dalyvauti ir kiti asmenys, prieš tai pranešę posėdžio sekretoriui. VTEK posėdyje daryti vaizdo ar garso įrašus galima apie tai pranešus Komisijai iki posėdžio pradžios ir jeigu tai netrukdo Komisijos darbui bei nevaržo kitų asmenų teisių ir laisvių.

17 straipsnis. VTEK įgaliojimai

1. VTEK:

1) prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo ir šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas;

2) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą;

3) tiria asmenų pranešimus ir prašymus dėl fizinių ar juridinių asmenų veikos atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms;

4) atlieka parlamentinių politinių partijų pirmininkų ir jų pavaduotojų, kurie nėra Seimo ar savivaldybių tarybų nariai arba nėra Vyriausybės nariai, elgesio tyrimą Valstybės politikų elgesio kodekso nustatyta tvarka;

5) šio įstatymo numatytais atvejais veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija;

6) valstybės politikų elgesio kontrolės subjektų, valstybės politikų prašymu ar savo iniciatyva teikia metodinę pagalbą dėl Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų įgyvendinimo;

7) teikia metodines rekomendacijas savivaldybių tarybų Etikos komisijoms ir konsultuoja šias komisijas VTEK kompetencijai priskirtų teisės aktų įgyvendinimo klausimais;

8) stebi visuomenės informavimo priemonėse skelbiamą informaciją apie valstybės politikų ir kitų asmenų galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimus ir, kai yra pagrįstų duomenų, atlieka tyrimą arba informaciją perduoda ištirti kitiems šiuose įstatymuose numatytiems kontrolės subjektams;

9) asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia rekomendacijas ir nuomonę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo klausimais;

10) analizuoja ir apibendrina valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas ir teikia rekomendacijas dėl tarnybinės etikos politikos institucijose ir įstaigose formavimo ir įgyvendinimo;

11) rengia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo normų pažeidimų ir korupcijos prevencijos priemones ir jas įgyvendina;

12) konsultuoja institucijas ir įstaigas bei asmenis viešųjų ir privačių interesų derinimo, lobistinės veiklos, tarnybinės etikos politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais;

13) sprendžia dėl VTEK pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario nusišalinimo VTEK posėdyje svarstant tam tikrus klausimus;

14) organizuoja ir vykdo švietimą viešųjų ir privačių interesų derinimo, lobistinės veiklos ir tarnybinės etikos temomis;

15) kaupia duomenis apie asmenis, padariusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų  pažeidimus.

2. VTEK netiria pranešimų ir prašymų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, VTEK netikrina teismų priimtų sprendimų, nutarimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

18 straipsnis. VTEK teisės

1. VTEK, vykdydama savo įgaliojimus, turi teisę:

1) gauti iš institucijų, įmonių, įstaigų ir kitų organizacijų, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių bankų, finansų ar kredito įstaigų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus, taip pat naudotis valstybės registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais duomenimis ir informacija, reikalingais VTEK įgaliojimams vykdyti. Jeigu reikiama informacija per nustatytą terminą be svarbių priežasčių nepateikiama, VTEK turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atitinkamo subjekto veiksmų ir atsakomybės;

2) perduoti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba  kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai atlikti tyrimą, kai yra pagrįstos informacijos apie galimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito tarnybinę etiką ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų nesilaikymą;

3) pradėti tyrimą savo iniciatyva;

4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus;

5) siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar  įstaigos vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui, arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai skirti asmenims, padariusiems Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, tarnybines (drausmines) nuobaudas;

6) siūlyti institucijos ar įstaigos vadovui ar įstaigos vadovą į pareigas priimančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai panaikinti, sustabdyti ar pakeisti teisės aktus, sprendimus ar sandorius, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų, arba siūlyti imtis prevencinių priemonių, kad būtų užkirstas kelias teisės aktų pažeidimams;

7) perduoti turimą medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai nustatoma nusikalstamos veikos požymių, arba siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;

8) pareikšti ieškinius (teikti prašymus) teismui dėl valstybės tarnybos santykių, darbo sutarčių ir sandorių nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais, kai šios dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais VTEK siūlymai nevykdomi;

9) netirdama VTEK kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, teikti institucijoms ir įstaigoms bei asmenims siūlymus ar pastabas dėl tarnybinės etikos ar elgesio normų laikymosi;

10) rengti ar dalyvauti rengiant VTEK įgaliojimų srities teisės aktų projektus;

11) gauti duomenis iš institucijų ir įstaigų ar pagal specialius įstatymus įsteigtų kontrolės subjektų apie asmenis, padariusius Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso normų ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, pažeidimus;

12) dalyvauti savivaldybių tarybų Etikos komisijų posėdžiuose ir teikti siūlymus dėl tarnybinės etikos ar elgesio normų įgyvendinimo;

13) analizuoti privačių interesų deklaracijas ir tikrinti jose pateiktus duomenis;

14) tikrinti lobistų veiklą ir lobistinės veiklos deklaracijas;

15) priimti rekomendacijas, kuriose pateikiama VTEK nuomonė tam tikru klausimu arba apibendrinama VTEK veiklos praktika.

2. VTEK arba VTEK pirmininkas gali pavesti VTEK nariams kuruoti atskiras VTEK veiklos sritis.

19 straipsnis. VTEK veiklos ataskaita

1. VTEK kasmet iki kovo 1 dienos pateikia Seimui praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

2. VTEK veiklos ataskaita paskelbiama VTEK interneto svetainėje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRANEŠIMŲ TYRIMAS IR VTEK SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

20 straipsnis. Pranešimų ir prašymų pateikimas

1. Pranešimai ir prašymai VTEK gali būti pateikti rašytiniai arba elektroninių ryšių priemonėmis: elektroniniu paštu ar faksu. Atsakymai į pranešimus ir prašymus bei su jų nagrinėjimu susijusi informacija pateikiama asmenims pranešime ar prašyme nurodytu elektroniniu paštu, o asmens pageidavimu siunčiami paštu jo nurodytu adresu laikantis šio įstatymo nustatytų terminų.

2. Asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus o prašoma pateikti VTEK nuomonę, rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais. Šie prašymai turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per  20 darbo dienų nuo prašymo gavimo VTEK dienos.

21 straipsnis. Pranešimams taikomi reikalavimai

1. Pranešime turi būti nurodyta:

1) adresatas – VTEK;

2) pareiškėjo vardas, pavardė (juridinio asmens pavadinimas) ir adresas (buveinės adresas);

3) skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės;

5) suformuluotas prašymas VTEK;

6) pranešimo surašymo data, pareiškėjo parašas ir kontaktiniai duomenys.

2. Kartu su pranešimu pateikiami turimi įrodymai, dokumentai, paaiškinimai ar kita, pareiškėjo nuomone, tyrimui reikšminga informacija.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimo turinio reikalavimų nesilaikymas ar pareiškėjo kontaktinių duomenų nenurodymas nėra pagrindas atsisakyti tirti pranešimą, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.

22 straipsnis. Tyrimo senaties terminas

Pranešimams pateikti ar tyrimui savo iniciatyva pradėti nustatomas trejų metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

23 straipsnis. VTEK sprendimas nepradėti tyrimo

1. VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, jeigu:

1) pranešimas pateiktas praėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytam senaties terminui;

2) pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso VTEK kompetencijai;

3) pranešimas tuo pačiu klausimu VTEK buvo ištirtas;

4) pranešime nenurodytas skundžiamas asmuo ir skundžiamo asmens pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jis dirba, ir (ar) galimai teisės aktus pažeidžianti veika, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės, kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo;

5) pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK priežiūros srities subjektas;

6) pranešimo tekstas yra neįskaitomas;

7) iki pranešimo VTEK gavimo dienos skundžiamas asmuo pateikė privačių interesų deklaraciją arba ją patikslino pranešime apie galimą pažeidimą nurodytais duomenimis;

8) VTEK nusprendžia perduoti gautą pranešimą ištirti ir sprendimą dėl jo priimti institucijos ar įstaigos, kurioje skundžiamas asmuo dirba, vadovui, o jei tai pranešimas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai.

2. Tais atvejais, kai tirti pranešime nurodytas aplinkybes  nepriklauso VTEK kompetencijai, VTEK persiunčia pranešimą nagrinėti kompetentingai institucijai ar įstaigai ir apie tai praneša pareiškėjui arba informuoja pareiškėją, į kokią instituciją ar įstaigą tuo klausimu jis galėtų kreiptis.

3. Pranešimą ištyrus, pakartotinai pateiktas pranešimas tuo pačiu klausimu netiriamas, išskyrus atvejus, kai nurodomos naujos aplinkybės ar pateikiami nauji faktai.

4. Pareiškėjui apie VTEK sprendimą nepradėti tyrimo pranešama per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

24 straipsnis. Tyrimo atlikimas institucijose ir įstaigose ir priimtų sprendimų apskundimas

1. Tyrimą pagal šio skirsnio nuostatas savo iniciatyva, pagal VTEK perduotą ar kitų pareiškėjų pateiktą pranešimą atlieka ir institucija ar įstaiga, kurioje skundžiamas asmuo dirba, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimantis arba skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija. Šio skyriaus nuostatos (įskaitant teisę priimtą sprendimą skųsti VTEK vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi) mutatis mutandis taikomos ir politikų elgesio tyrimams, atliekamiems pagal Valstybės politikų elgesio kodeksą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, atlikę tyrimą, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo pateikia VTEK priimtą sprendimą ir visus jį pagrindžiančius dokumentus (toliau šiame straipsnyje – tyrimo medžiaga).

3. VTEK, įvertinusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų atlikto tyrimo medžiagą ir abejodama dėl galimo netinkamo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo, per vieną mėnesį nuo tyrimo medžiagos gavimo dienos gali nuspręsti pati atlikti tyrimą. 

4. Pareiškėjas arba asmuo, dėl kurio veikos  institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų priimtus sprendimus gali skųsti VTEK per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

5. VTEK, nagrinėdama pareiškėjo ar asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje yra atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, skundą, veikia kaip privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo institucija. VTEK, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies arba atmesti. Skundas VTEK turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo Komisijoje dienos. Motyvuotu VTEK sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas 14 dienų.

25 straipsnis. Tyrimo pradžia ir tyrimo ribos

1. Tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos, bet ne anksčiau negu praėjus 30 kalendorinių dienų nuo deklaruotino fakto atsiradimo dienos. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą dienos raštu pranešama pareiškėjui, asmeniui, kurio veika tiriama, ir institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai.

2. Jeigu visuomenės informavimo priemonėse pateikiama pagrįsta informacija apie galimus įstatymų pažeidimus, kurių tyrimas priklauso VTEK kompetencijai, arba tokių duomenų VTEK gauna įgyvendindama savo įgaliojimus, VTEK gali pradėti tyrimą savo iniciatyva.

3. Tyrimas atliekamas tik dėl faktinių aplinkybių, nurodytų asmeniui raštu pateiktame šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime. Tyrimo metu paaiškėjus kitų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas tyrimas, VTEK motyvuotu sprendimu gali nuspręsti pradėti atskirą tyrimą dėl šių aplinkybių arba raštu pateikti asmeniui naują pranešimą apie išplėstas tyrimo ribas.

4. Tyrimui pradėti ir (ar) atlikti reikalingą informaciją, kuri yra valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose, surenka VTEK.

5. Spręsdama klausimą ar pradėti tyrimą, VTEK prireikus:

1) surenka papildomus dokumentus ar informaciją arba paprašo pareiškėją juos pateikti;

2) paprašo pareiškėją patikslinti pranešimą.

26 straipsnis. Kelių pranešimų, tyrimo dalykų sujungimas ir išskyrimas

1. Jeigu paaiškėja, kad gauti du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimų dėl to paties asmens veikos, VTEK gali šiuos pranešimus sujungti į vieną tyrimą.

2. Kai viename pranešime skundžiamos kelios to paties asmens veikos, VTEK, priimdama sprendimą pradėti tyrimą arba tyrimo metu, turi teisę išskirti vieną veiką ar kelias iš veikų  į atskirus tyrimus, jeigu nusprendžia, kad tikslingiau jas nagrinėti skyrium.

3. Kai viename pranešime skundžiama kelių asmenų veika, tyrimas atliekamas ir sprendimas priimamas dėl kiekvieno asmens atskirai, jeigu Komisija nenusprendžia, kad skundžiamų asmenų veikos tarpusavyje susijusios ir dėl to tyrimo negalima išskirti į atskirus tyrimus.

27 straipsnis. Asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjo teisės ir pareigos

1. Asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, turi teisę:

1) susipažinti su VTEK tyrimo metu gautais dokumentais ir informacija;

2) pateikti papildomą informaciją, dokumentus ir duoti paaiškinimus;

3) turėti atstovą;

4) turėti vertėją;

5) pareikšti nušalinimą VTEK nariui ar sekretoriato darbuotojui;

6) dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant jo veiką;

7) pateikti VTEK motyvuotą prašymą atidėti jo veikos nagrinėjimą VTEK posėdyje;

8) gauti dėl jo priimtą VTEK sprendimą;

9) įstatymų nustatyta tvarka apskųsti VTEK priimtą sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

2. Pareiškėjas turi teisę:

1) pateikti papildomą informaciją, dokumentus;

2) turėti atstovą;

3) turėti vertėją;

4) gauti informaciją apie pranešimo nagrinėjimo eigą;

5) dalyvauti VTEK posėdyje nagrinėjant asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veiką;

6) pateikti VTEK motyvuotą prašymą atidėti asmens, dėl kurio jis pateikė pranešimą ir VTEK atlieka tyrimą, veikos nagrinėjimą VTEK posėdyje.

3. Asmuo, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjas VTEK reikalavimu privalo nedelsdami arba ne vėliau kaip iki VTEK nurodyto termino pabaigos pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus VTEK tyrimui atlikti ir sprendimui priimti. VTEK gali reikalauti pateikti tik tuos dokumentus ir informaciją, kurių nėra valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose.

4. Asmeniui, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, ir pareiškėjui pranešama apie VTEK posėdžio vietą ir laiką. Jų ar jų atstovų neatvykimas į VTEK posėdį netrukdo Komisijai svarstyti pranešimą ir priimti sprendimą. VTEK, iki pranešimo nagrinėjimo VTEK posėdyje pradžios gavusi šių asmenų prašymą atidėti pranešimo nagrinėjimą dėl priežasčių, kurias VTEK pripažįsta svarbiomis, turi teisę pranešimo nagrinėjimą atidėti.

28 straipsnis. Tyrimo atlikimo terminai

1. Tyrimas turi būti atliktas ir sprendimas priimtas per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios dienos.

2. Dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio, asmens, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, prašymu ar dėl kitų svarbių priežasčių VTEK šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tyrimo terminą gali pratęsti. Bendras tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. Apie tyrimo termino pratęsimą pareiškėjui ir asmeniui, kurio veika tiriama, pranešama raštu.

3. Pareiškėjui apie šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus pranešama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

29 straipsnis. VTEK reikalavimų privalomumas

1. Asmenys VTEK reikalavimu privalo nedelsdami arba ne vėliau kaip iki VTEK nurodyto termino pabaigos pateikti informaciją, reikalingą VTEK įgaliojimams vykdyti, ar įvykdyti kitus teisėtus VTEK reikalavimus.

2. Nagrinėdama pranešimą, VTEK turi teisę kreiptis į asmenį, dėl kurio veikos atliekamas tyrimas, su prašymu per nurodytą terminą pateikti rašytinį paaiškinimą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

3. VTEK pateiktą rekomendaciją ar siūlymus turi svarstyti valstybės ir  savivaldybių institucijos ar įstaigos ir  kiti juridiniai asmenys, kuriems rekomendacija ar siūlymas pateikti, ir informuoti VTEK apie svarstymo rezultatus. Ši informacija VTEK pateikiama nedelsiant po  sprendimų dėl priemonių, kurių bus imamasi atsižvelgiant į VTEK pateiktą rekomendaciją ar siūlymus, priėmimo, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo VTEK rekomendacijos gavimo dienos.

4. Asmuo, dėl kurio veikos VTEK atliko tyrimą, privalo vykdyti VTEK pateiktą nurodymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo VTEK nurodymo gavimo dienos, jeigu VTEK nenustatė kito termino.

5. Asmenys, trukdantys VTEK atlikti jos funkcijas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

30 straipsnis. VTEK sprendimai

1. VTEK, atlikusi tyrimą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas;

2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas;

3) pripažinti, kad asmuo pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas;

4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų;

5) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų;

6) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų;

7) sustabdyti tyrimą;

8) nutraukti tyrimą.

2. VTEK, priėmusi vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų, gali pateikti asmeniui rekomendaciją ar nurodymą. Priėmusi sprendimą, kad asmuo pažeidė teisės aktų nuostatas, VTEK institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pažeidusiu teisės aktų nuostatas pripažintas įstaigos vadovas, šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai pateikia vieną iš šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose numatytų siūlymų.

3. VTEK sprendime nurodomas tyrimo pagrindas ir dalykas, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, asmens paaiškinimas ir asmens veikos teisinis įvertinimas.

4. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas sprendimas sustabdyti tyrimą priimamas:

1) jei kitos įgaliotos institucijos atlieka veiksmus, susijusius su skundžiamo asmens veika, iki bus atlikti šie veiksmai;

2) jei asmuo, kurio pranešimas ar skundžiami veiksmai tiriami, serga arba yra išvykęs, o jam nedalyvaujant neįmanoma išnagrinėti veikos aplinkybių ir priimti sprendimo arba dėl kitų objektyvių aplinkybių nėra galimybės tinkamai pranešti asmeniui apie atliekamą tyrimą dėl jo veikos.

5. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas sprendimas nutraukti tyrimą priimamas:

1) kai tyrimo metu paaiškėja, kad pranešime nurodytas asmuo nėra VTEK priežiūros srities subjektas;

2) kai nepakanka duomenų, reikalingų asmens veikos teisiniam įvertinimui.

6. VTEK gali atnaujinti tyrimą paaiškėjus šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytiems duomenims, jeigu nėra suėjęs trejų metų terminas nuo galimo teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo.

7. Baigusi tyrimą, VTEK gali savo posėdyje nuspręsti atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.

31 straipsnis. VTEK sprendimo pateikimas ir paskelbimas

1. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyti VTEK sprendimai per 5 darbo dienas nuo priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių veikos buvo atliktas tyrimas ir institucijos ar įstaigos, kurioje asmuo dirba, vadovui, o kai sprendimas priimtas dėl įstaigos vadovo, šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai.

2. VTEK sprendimai, kuriais pripažinta, kad asmuo pažeidė įstatymų nuostatas, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir atskirosios nuomonės vienus metus po sprendimo priėmimo viešai skelbiami VTEK interneto svetainėje. Pasibaigus šiam terminui šie sprendimai nuasmeninami ir skelbiami neterminuotai.

3. Kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, VTEK sprendimai nuasmeninami ir skelbiami viešai VTEK interneto svetainėje.

4. VTEK sprendimai skelbiami laikantis asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės, banko ir kitų įstatymų saugomų paslapčių ar konfidencialios informacijos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

5. Kai VTEK sprendimas priimtas uždarame posėdyje, skelbiama tik šio sprendimo rezoliucinė dalis, VTEK narių vardinio balsavimo rezultatai ir informacija, kad yra atskiroji nuomonė.

6. VTEK sprendimai viešai paskelbiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sprendimo priėmimo. Atskirosios nuomonės paskelbiamos kitą darbo dieną po atskirosios nuomonės pateikimo ir pridedamos prie sprendimo.

32 straipsnis. Sprendimų apskundimas

1. VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

2. VTEK, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija iki 2019 m. birželio 30 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos pradėti tyrimai baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.

4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos nariai pareigas eina tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos  Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams, naujas Vyriausioji tarnybinės etikos komisijos narys skiriamas Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų tarybos teikimu. 

5. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nariui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas                                                                                                                         

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių

komiteto vardu komiteto pirmininkė                                                                       Guoda Burokienė