Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DARBO KODEKSO 23, 26, 39, 40, 41, 42, 52, 71, 79, 140, 147, 148, 217, 219, 226 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2025 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Informacijos apie darbo santykių būklę teikimas
1. Šio kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų nustatyta tvarka darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms.
2. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją:
1) apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, pagal pareigybių grupes ir lytį, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai;
3. Darbdaviai, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, kas mėnesį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai privalo teikti informaciją apie darbuotojų darbo užmokestį (išskyrus laikinųjų darbuotojų, su kuriais šio Kodekso 72 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta laikinojo darbo sutartis) ir darbo laiką. Informacija apie laikinųjų darbuotojų darbo užmokestį privalo būti teikiama šio straipsnio 8 dalyje numatyta tvarka.
4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, apskaičiuoja darbdavio darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes ir lytį bei šią informaciją apie darbdavius, kurie turi 100 ir daugiau darbuotojų:
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją apie darbdavio darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal pareigybių grupes ir lytį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka apskaičiuoja kas mėnesį ir pateikia darbdaviams. Šio straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose nurodytą informaciją apie praėjusius kalendorinius metus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka apskaičiuoja ir pateikia darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 249 darbuotojų, kas trejus metus, o darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 250 ir daugiau darbuotojų, kas metus. Darbdaviai, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo informacijos gavimo dienos, šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą informaciją privalo pateikti darbuotojų atstovams, o darbuotojams – apie pareigybių grupes, kuriose yra daugiau kaip du atitinkamos lyties darbuotojai. Darbdaviai gautą informaciją pateikia Valstybinei darbo inspekcijai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, gavę šių institucijų prašymą. Gavę prašymą, jie pateikia ir ankstesnių ketverių metų informaciją, jei ją turi.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka kas mėnesį skelbia darbdavių, turinčių ne mažiau, kaip 8 darbuotojus, iš kurių yra daugiau negu 3 moterys ir daugiau negu 3 vyrai, vyrų ir moterų valandinį vidutinį darbo užmokestį.
7. Apie darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 249 darbuotojų, kas trejus metus, o apie darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 250 ir daugiau darbuotojų, kas metus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šio straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose nurodytą informaciją apie praėjusius kalendorinius metus, skelbia viešai. Darbdaviai, gavę šią informaciją, gali skelbti šio straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose nurodytą informaciją savo interneto svetainėje arba paviešinti kitu būdu.
8. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 249 darbuotojų, informaciją apie laikinųjų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų duomenis, nurodytus šio straipsnio 4 dalies 1–7 punktuose, apskaičiuoja patys ir pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai kas trejus metus, o darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 250 ir daugiau darbuotojų – kas metus. Šie darbdaviai šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą informaciją tais pačiais terminais privalo pateikti darbuotojų atstovams, o darbuotojams – apie pareigybių grupes, kuriose yra daugiau kaip du atitinkamos lyties darbuotojai. Darbdaviai, gavę Valstybinės darbo inspekcijos ir (ar) Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą, šioms institucijoms pateikia šio straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodytą informaciją. Gavę prašymą, jie pateikia ir ankstesnių ketverių metų informaciją, jei ją turi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šio straipsnio 7 dalyje nurodytais terminais skelbia šio straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose nurodytą informaciją apie laikinuosius darbuotojus viešai.
9. Esant neaiškumams, šio straipsnio 7-8 dalyse nurodyti darbdaviai, darbuotojams, darbuotojų atstovams, pareikalavus, per protingą terminą, bet ne vėliau, kaip per vieną mėnesį nuo tokio prašymo pateikti paaiškinimus gavimo dienos, turi pateikti papildomus paaiškinimus ir suteikti išsamesnę informaciją apie visus pateiktus duomenis, įskaitant paaiškinimus dėl bet kokio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo. Darbdaviai paaiškinimus ir išsamesnę informaciją apie visus pateiktus duomenis, įskaitant paaiškinimus dėl bet kokio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo Valstybinei darbo inspekcijai pareikalavus turi pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatyta tvarka ir terminais, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareikalavus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme numatyta tvarka ir terminais.
10. Jei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas nepagrindžiamas objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais, šio straipsnio 7-8 dalyse nurodyti darbdaviai per protingą terminą, bet ne vėliau, kaip per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie darbo užmokestį gavimo dienos, o apie laikinuosius darbuotojus – nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikimo dienos, ištaiso padėtį bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais. Jei dėl atsiradusio darbo užmokesčio skirtumo yra pateikiamos Valstybinės darbo inspekcijos ar Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, darbdavys turi vadovautis gautomis rekomendacijomis.
11. Šio straipsnio 7-8 dalyje nurodyti darbdaviai, bendradarbiaudami su darbuotojų atstovais, turi atlikti bendrą darbo užmokesčio vertinimą, kurio tvarką nustato Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, kai yra visos toliau nurodytos sąlygos:
1) šio straipsnio 7-8 dalyse nurodytuose pranešimuose apie darbo užmokestį nurodytas bent 5 % bet kurios pareigybių grupės vidutinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio dydžio skirtumas;
2) darbdavys tokio vidutinio darbo užmokesčio dydžio skirtumo nepagrindė remdamasis objektyviais, lyties požiūriu neutraliais kriterijais;
3) darbdavys, vadovaudamasis šio straipsnio 10 dalimi, neištaisė nepagrįsto vidutinio darbo užmokesčio dydžio skirtumo per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo apie darbo užmokestį gavimo dienos, o apie laikinuosius darbuotojus – nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodyto pranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai patiekimo dienos.“
2 straipsnis. 26 straipsnis pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nagrinėjant diskriminacijos dėl darbo užmokesčio bylas:
1) atlyginimu už darbą laikomas darbo užmokestis ar bet koks kitas atlygis, įskaitant atlygį grynaisiais pinigais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą;
2) vertinant, ar darbuotojos moterys ir darbuotojai vyrai atlieka tą patį arba vienodos vertės darbą, vertinimas, ar darbuotojų padėtis yra panaši, neapsiriboja tik tais atvejais, kai darbuotojos moterys ir darbuotojai vyrai dirba tam pačiam darbdaviui, bet apima ir vieną darbo užmokesčio sąlygas nustatantį šaltinį. Vienas šaltinis yra tada, kai atitinkamos darbo užmokesčio sąlygos nustatomos centralizuotai daugiau nei vienai patronuojančios bendrovės organizacijai ar įmonei taip pat, kai jis nustato darbo užmokesčio elementus, svarbius lyginant darbuotojus;
3) jei neįmanoma nustatyti realaus lyginamojo subjekto, įtariamai diskriminacijai darbo užmokesčio srityje įrodyti galima naudoti bet kokius kitus įrodymus, įskaitant statistinius duomenis arba palyginimą, kaip būtų traktuojamas darbuotojas panašioje padėtyje, neatsižvelgiant į įdarbinimo momentą;
3 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Konfidencialia informacija taip pat negali būti laikomi duomenys apie savo darbo užmokestį, kai darbuotojas tokius duomenis atskleidžia siekdamas užtikrinti vienodo darbo užmokesčio principo laikymąsi. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus, taip pat kai informacija teikiama teismui ar kitam ginčus nagrinėjančiam organui.“
4 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 40 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis dirbantiems darbuotojams nesukelia ribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar vienodos vertės darbą viso darbo laiko sąlygomis, atsižvelgiant į darbo stažą, kvalifikaciją ir kitas aplinkybes. Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.“
2. Pakeisti 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir lytį.“
5 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo kitais pagrindais, sąžiningumo, sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo ir konfidencialios informacijos išsaugojimo pareigų. Draudžiama iš darbuotojo reikalauti informacijos, kuri nėra susijusi su jo sveikatos būkle, kvalifikacija ar kitomis aplinkybėmis, nesusijusiomis su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu, taip pat informacijos apie dabartiniuose ar ankstesniuose darbo santykiuose jo gautą darbo užmokestį. Būsimas darbdavys įsidarbinti norintiems asmenims prieš pokalbį dėl darbo be šio kodekso 25 straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos turi pateikti kolektyvinės sutarties nuostatas, kurios taikomos tai pareigybei (darbui), dėl kurios tariamasi.“
6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Apie darbo sutarties sudarymą ir juridinio asmens vienasmenio valdymo organo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo valandą iki numatytos darbo pradžios.“
7 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Darbdavys privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir lytį.“
8 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 71 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir lytį.“
9 straipsnis. 79 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 79 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Laikinojo darbo naudotojas kartą per metus, savo įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tarybai pareikalavus, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai pareikalavus, privalo teikti informaciją apie laikinojo darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas per metus dirbusių ar dirbančių laikinųjų darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu pareigybių grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal pareigybių grupes ir lytį.“
10 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 140 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbo apmokėjimo sistema darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatoma kolektyvine sutartimi ir ji taikoma visiems tos darbovietės ir darbdavio įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbovietėse, darbo apmokėjimo sistemas privalo patvirtinti darbdavys ir tai padaryti prieinamą susipažinti visiems darbuotojams. Prieš tvirtinant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros šio kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje darbovietės ar darbdavio įmonės, įstaigos, organizacijos pareigybės grupuojamos į grupes pagal objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, kurie turi apimti įgūdžius, įskaitant minkštuosius įgūdžius, kurie yra susiję su bendravimo įgūdžiais, socialiniu elgesiu, emocijų valdymu, gebėjimu dirbti su kitais žmonėmis ir yra svarbūs darbo funkcijos atlikimui, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas ir, jei tikslinga, kitus veiksnius, kurie yra aktualūs konkrečiai pareigybei. Pareigybės, kuriose atliekamas toks pats ar vienodos vertės darbas, priskiriamos tai pačiai pareigybių grupei. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į objektyvius ir lyties požiūriu neutralius kriterijus, nustatomos pareigybių grupių arba pareigybių apmokėjimo formos, darbo užmokesčio dydžiai ar ribos (minimali ir maksimali), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų), premijų skyrimo pagrindai, dydžiai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo ir didinimo kriterijai ir tvarka. Darbdaviai turintys mažiau nei 50 darbuotojų atleidžiami nuo pareigos darbo apmokėjimo sistemoje numatyti darbo užmokesčio didinimo tvarką ir kriterijus.“
2. Pakeisti 140 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbo apmokėjimo sistema turi būti parengta taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ir kitais pagrindais. Vyrams ir moterims už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Toks pats darbas reiškia atlikimą darbo veiklos, kuri pagal objektyvius kriterijus vienoda ar panaši į kitą darbo veiklą tiek, kad abu darbuotojai gali būti sukeisti vietomis be didesnių darbdavio sąnaudų. Vienodos vertės darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų, negu kitas palyginamasis darbas.“
11 straipsnio. 147 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 147 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
1. Darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą arba nuo kreditorių susirinkimo, kuriame kreditoriai nutarė įmonės bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, dienos.
2. Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.
3. Darbo ginčus nagrinėjančiam organui nustačius, kad darbdavys netinkamai vykdė pareigą už tokį patį ir (ar) vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos.“
12 straipsnis. 148 straipsnio pakeitimas
Papildyti 148 straipsnį 4-9 dalimis:
„4. Darbdaviai privalo kasmet informuoti darbuotojus apie jų teisę raštu gauti informaciją apie jų pačių darbo užmokesčio dydį (metinį ir valandinį) ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius (metinius ir valandinius) pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje, kuriai priskiriama jo pareigybė ir apie veiksmus, kurių darbuotojai turėtų imtis norėdami pasinaudoti šia teise.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos, įskaitant atlygį natūra, darbuotojai gali bet kuriuo metu prašyti tiesiogiai iš darbdavio. Darbdavys darbuotojo prašymu privalo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagal šio kodekso 23 straipsnio 5 dalį gautą informaciją apie darbuotojo darbo užmokesčio dydį ir vidutinio darbo užmokesčio dydžius pagal darbuotojo lytį toje pačioje pareigybių grupėje, darbuotojui pateikti raštu per protingą terminą. Jei iš darbdavio raštu gauta informacija yra netiksli ar neišsami, darbuotojas turi teisę asmeniškai ar per darbuotojų atstovus darbdavio reikalauti pateikti papildomų ir pagrįstų paaiškinimų ir išsamesnės informacijos apie visus pateiktus duomenis ir gauti pagrįstą atsakymą. Informacijos ir papildomų paaiškinimų patiekimas negali trukti ilgiau kaip 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Laikinieji darbuotojai šioje dalyje nurodytos informacijos gali prašyti iš laikinojo darbo įmonės arba laikinojo darbo naudotojo.
6. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją darbuotojas taip pat turi teisę gauti iš darbdavio per darbuotojų atstovus, Valstybinę darbo inspekciją ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Informacija Valstybinei darbo inspekcijai teikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
7. Jeigu teikiant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją darbuotojui, būtų tiesiogiai ar netiesiogiai atskleidžiamas kito darbuotojo, kurio tapatybę būtų įmanoma nustatyti, darbo užmokestis, tokia informacija darbuotojui paprašius privalo būti teikiama tik darbuotojų atstovams, Valstybinei darbo inspekcijai arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kurie išnagrinėję pateiktą informaciją informuoja darbuotoją apie galimą vienodo atlygio už tokį patį ar vienodos vertės darbą principo pažeidimą. Esant galimam vienodo atlygio už tokį patį ar vienodos vertės darbą principo pažeidimui, darbuotojų atstovai, Valstybinė darbo inspekcija arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konsultuoja darbuotojus dėl galimo kreipimosi į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl savo teisių gynimo. Darbuotojas informuojamas apie vienodos vertės atlygio už tokį patį ar vienodos vertės darbą principo įgyvendinimą neatskleidžiant faktinio pavienių tokį patį ar vienodos vertės darbą atliekančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžių.
8. Darbdaviai turi teisę reikalauti, kad darbuotojai, gavę šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją, išskyrus informaciją apie savo darbo užmokestį, šios informacijos nenaudotų jokiais kitais tikslais, išskyrus naudojimosi savo teise į vienodą darbo užmokestį tikslą.
9. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostatų ir naudojama tik vienodo darbo užmokesčio principo taikymo tikslu.“
13 straipsnis. 217 straipsnio pakeitimas
Papildyti 217 straipsnį 4 dalimi:
14 straipsnis. 219 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 219 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„219 straipsnis. Sprendimai bylose dėl darbo užmokesčio ir išmokų, susijusių su darbo santykiais
1. Jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, priimdamas sprendimus dėl uždelsto sumokėti darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo darbo ginčą nagrinėjantis organas priteisia šias sumas visas, atsižvelgdamas į šio kodekso nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles.
2. Jeigu darbo ginčus nagrinėjantis organas nustato, kad darbdavys pažeidė vienodo darbo užmokesčio principo taikymą, darbuotojui priteisiama kompensacija, kuri yra lygi dydžiui, jei darbuotojas nebūtų buvęs diskriminuojamas dėl lyties arba nebūtų buvusios pažeistos bet kokios teisės ar pareigos, susijusios su vienodo darbo užmokesčio principu. Ši kompensacija apima visišką nesumokėto darbo užmokesčio ar mokėjimų natūra atgavimą, taip pat kompensaciją už prarastas galimybes, neturtinę žalą, bet kokią žalą, sukeltą kitų svarbių veiksnių, kurie gali apimti daugialypę diskriminaciją.“
15 straipsnis. 226 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 226 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Darbo ginčų komisijos posėdyje turi būti užtikrintas patikimas šalių ir liudytojų tapatybės nustatymas, objektyvus duomenų (įrodymų) fiksavimas ir pateikimas, asmens duomenų apsaugos reikalavimų įgyvendinimas. Šios procedūros atliekamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.“
16 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
Papildyti Kodekso priedą 19 punktu:
„19. 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/970 kuria, nustatant darbo užmokesčio skaidrumo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas“
17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. balandžio 30 d.
3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti darbdaviai, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 23 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose nurodytą informaciją apie praėjusius kalendorinius metus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka apskaičiuoja ir pirmą kartą pateikia darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 149 darbuotojų ne vėliau kaip iki 2031 m. birželio 7 d., o darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 150 darbuotojų ne vėliau kaip iki 2027 m. birželio 7 d..
4. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 23 straipsnio 8 dalyje nurodyti darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 149 darbuotojų, informaciją apie laikinųjų darbuotojų praėjusių kalendorinių metų duomenis, nurodytus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 23 straipsnio 4 dalies 1–7 punktuose, apskaičiuoja patys ir pirmą kartą pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip iki 2031 m. birželio 7 d., o darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 150 darbuotojų ne vėliau kaip iki 2027 m. birželio 7 d..
5. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytuose Darbo kodekso 23 straipsnio 4 dalies 1-6 punktuose nurodytą informaciją apie darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 100 iki 149 darbuotojų pirmą kartą skelbia viešai ne vėliau kaip iki 2031 m. birželio 7 d., o apie darbdavius, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo 150 darbuotojų ne vėliau kaip iki 2027 m. birželio 7 d..
6. Šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstytos Darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl darbo apmokėjimo sistemos darbovietėje ar darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatytos kolektyvinėje sutartyje taikymo visiems tos darbovietės ir darbdavio įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarant naujas ar keičiant galiojančias kolektyvines sutartis.