Projektas
2016-06-09
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIETOS BENDRUOMENIŲ
SAVIVALDOS POLITIKOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMAS
2016 m. birželio 9d. Nr.
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo tikslas
2 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis Įstatymas reglamentuoja vietos bendruomenių savivaldos principus, vietos bendruomeninių organizacinių institucijų sudarymą bei kompetenciją, taip pat santykį su vietos savivaldos institucijomis, gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos savivaldos reikalus galimybes, vietos bendruomenių finansinių išteklių šaltinius.
3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Vietos bendruomenė - savivaldybės gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai, susieti bendrais gyvenimo kaimynystėje poreikiais ir interesais ir tenkindami šiuos poreikius ir interesus veikiantys įvairiomis tiesioginio dalyvavimo formomis (susirinkimas, viešas svarstymas, apklausa, veikla per savo atstovus, bendruomeninės organizacijos ir kt.).
2. Vietos bendruomeninė organizacija - asociacija, kurios steigėjai ir nariai yra gyvenamosios vietovės bendruomenės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) gyventojai (jų atstovai) ir kurios paskirtis – per iniciatyvas įgyvendinti viešuosius interesus, susijusius su gyvenimu kaimynystėje.
3. Vietos bendruomenės taryba – taryba (toliau - VBT), savivaldybės tarybos nustatyta tvarka sudaroma iš seniūnaičių ir vietos bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų bei priimanti sprendimus vietos bendruomenės veiklos klausimais. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, į VBT sudėtį gali būti įtraukti ir vietos bendruomenės veiklos teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
4 straipsnis. Vietos bendruomenių savivaldos pamatiniai principai
1) Atskaitingumo vietos bendruomenei. VBT nariai už savo veiklą yra atskaitingi visai vietos bendruomenei.
2) Subsidiarumo. Viešas pareigas (viešųjų reikalų tvarkymas, viešųjų paslaugų teikimas) pirmumo tvarka įgyvendina arčiausiai gyventojų esančios ir gebėjimą tvarkytis turinčios vietos bendruomenės tiesiogiai ir/ar per VBT ir vietos bendruomenines organizacijas.
3) Veiklos skaidrumo. VBT ir vietos bendruomeninės organizacijos/ų veikla turi būti aiški ir suprantama vietos bendruomenės gyventojams.
4) Vidinės savivaldybės decentralizacijos. Savivaldybės viešųjų paslaugų teikimo pertvarkymo būdas, kai VBT siūlymu savivaldybė perduoda nustatytus įgaliojimus vietos bendruomeninėms organizacijoms sudarant su jomis viešųjų paslaugų teikimo sutartis.
5) Viešumo. Vietos bendruomenės gyventojai turi teisę susipažinti su VBT sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti kitą aktualią informaciją.
6) Vietos bendruomenės ir savivaldybės interesų derinimo, taip pat vietos bendruomenės ir atskirų jos narių interesų derinimo tvarkant viešuosius reikalus.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIETOS BENDRUOMENIŲ IR JŲ STRUKTŪRŲ PER INICIATYVAS ĮGYJAMI ĮGALIOJIMAI IR FUNKCIJOS
5 straipsnis. Vietos bendruomenių gyventojų iniciatyvos
1. Vietos bendruomenės gyventojai tiesiogiai ar/ir per savo atstovus dalyvauja tvarkant viešuosius reikalus ir taip daro įtaką vietos savivaldos institucijų įgaliojimų vykdymui.
6 straipsnis. VBT sudarymas ir veikla
1. Vietos bendruomenės veiklos teritorija yra sudaroma iš gyvenamosios vietovės (jos dalies arba kelių gyvenamųjų vietovių) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
2. VBT yra sudaroma keturių metų laikotarpiui savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš vietos bendruomenės išrinktų atstovų (seniūnaičių), vietos bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų. Atsižvelgdama į vietos sąlygas ir aplinkybes, savivaldybės taryba gali numatyti galimybes į VBT sudėtį įtraukti ir vietos bendruomenės teritorijoje veikiančių ir vietos bendruomenės narių poreikius tenkinančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovą/us.
3. VBT veiklos tvarka nustatyta šiame įstatyme ir VBT patvirtintame Vietos bendruomenės statute (toliau – Statutas).
7. VBT įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti ir deleguoti VBT nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujam laikotarpiui išrinkti ir/ar deleguoti VBT nariai.
7 straipsnis. VBT įgaliojimai ir pareigos
1. VBT parengia ir tvirtina Statutą, t.y. nustato vietos bendruomenės veiklos formas ir sritis, detalizuoja procedūras.
2. VBT svarstomi ir priimami sprendimai šiais vietos bendruomenei rūpimais klausimais:
1) svarsto vietos bendruomenės iniciatyvas dėl geresnio viešųjų paslaugų teikimo bei kitų vietos bendruomenės viešųjų poreikių tenkinimo ir teikia pasiūlymus dėl finansuotinų ar/ir organizuotinų veiklų seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai;
2) svarsto geresnio gyventojų įtraukimo į vietos savivaldos reikalus iniciatyvas, prireikus teikia siūlymus vietos savivaldos institucijoms;
3) teikia siūlymus seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai dėl šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų panaudojimo konkrečioms vietos bendruomenių iniciatyvoms finansuoti, įskaitant ir VBT veiklos teritorijoje esančių biudžetinių įstaigų veiklai papildomai finansuoti;
4) priima sprendimus dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto, taip pat šio plano įgyvendinimo ataskaitos;
5) vertina vietos bendruomeninių organizacijų, siekiančių teikti vietos bendruomenei viešąsias paslaugas, atitikimą savivaldybės tarybos nustatytiems kriterijams (toliau – kriterijai) ir priima dėl to sprendimus, taip pat teikia siūlymus seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai sudaryti sutartis su atitinkamomis vietos bendruomeninėmis organizacijomis dėl viešųjų paslaugų vietos bendruomenei teikimo;
6) svarsto dėl projektų, kuriuos teikia vietos bendruomenės veiklos teritorijose esančios organizacijos, įgyvendinimo tikslingumo klausimus;
8 straipsnis. Vietos bendruomeninių organizacijų įgaliojimai ir pareigos
1. Vietos bendruomeninė organizacija gali teikti viešąsias paslaugas vietos bendruomenės nariams, pagal sudarytas sutartis su vietos savivaldos ir/ar valstybės institucijomis, kitais subjektais ir gaudamos už tai valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų subjektų nustatytos apimties ir intensyvumo finansavimą.
2. Vietos bendruomeninė organizacija, siekianti teikti viešąsias paslaugas vietos bendruomenės nariams, turi atitikti savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Pašymas dėl viešųjų paslaugų teikimo pateikiamas VBT.
3. Už teikiamų vietos bendruomenei viešųjų paslaugų kokybę atsako vietos bendruomeninės organizacijos, teikiančios paslaugas, vadovas.
TREČIASIS SKIRSNIS
VIETOS BENDRUOMENĖS IR SAVIVALDYBĖ
9 straipsnis. Vietos savivaldos institucijos ir vietos bendruomenės
2. Visai savivaldybės bendruomenei pateikiamoje savivaldybės veiklos ataskaitoje be kita ko turi būti nurodyta ir bendradarbiavimo su vietos bendruomenėmis rezultatai bei savivaldybių institucijų indėlis sprendžiant viešuosius vietos bendruomenių reikalus.
10 straipsnis. Seniūnų rinkimai ir įgaliojimų atsiradimo pagrindai
1. Seniūnai į pareigas yra renkami ne trumpesniam kaip 4 metų ir ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui, kuris atitinkamai susiejamas su šio straipsnio 2 dalyje paminėtų rinkimų datomis.
2. Seniūnų rinkimai organizuojami kartu su jų kadencijos pabaigai pagal datą artimiausiais Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo arba Europos Parlamento rinkimais.
3. Kandidatu į seniūno pareigas gali kelti tik tos seniūnijos, kurioje renkamas seniūnas, gyventojai, surinkę savivaldybės tarybos nustatytą gyventojų parašų skaičių.
4. Savivaldybė taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir seniūnijos teritorijos ypatumus, kandidato į seniūnus įregistravimui nustato minimalų būtiną surinkti parašų skaičių, kuris gali būti ne mažesnis kaip 1 proc., bet neviršijantis 5 proc. tos seniūnijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę, skaičiaus.
5. Kandidatu į seniūno pareigas gali būti pilnametis veiksnus seniūnijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnijoje.
7. Savo noru atsistatydinusio ar kitu pagrindu iš pareigų atleisto seniūno pareigas iki sekančių eilinių seniūnų rinkimų turi teisę užimti kitas pagal rinkimų rezultatus daugiausiai balsų gavęs asmuo, prieš tai pareiškęs sutikimą.
8. Seniūno įgaliojimus apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, o seniūnų rinkimų tvarką – atskiras įstatymas.
11 straipsnis. Seniūnaičių rinkimai ir įgaliojimų atsiradimo pagrindai
3. Kandidatus gali kelti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, surinkę savivaldybės tarybos nustatytą seniūnaitijos gyventojų parašų skaičių, taip pat VBT ir/ar organizacijos savo teikimu.
4. Savivaldybė taryba, atsižvelgdama į vietos sąlygas ir seniūnaitijos teritorijos ypatumus, kandidato į seniūnaičius įregistravimui nustato minimalų būtiną surinkti parašų skaičių, kuris gali būti ne mažesnis kaip 3 proc., bet neviršijantis 8 proc. tos seniūnaitijos gyventojų, turinčių rinkimų teisę, skaičiaus.
5. Kandidatu į seniūnaičio pareigas gali būti pilnametis veiksnus seniūnijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje.
7. Savo noru atsistatydinusio ar kitais pagrindais nustojusio eiti seniūnaičio pareigas iki sekančių eilinių seniūnaičių rinkimų turi teisę užimti kitas pagal rinkimų rezultatus daugiausiai balsų gavęs asmuo, prieš tai pareiškęs sutikimą.
8. Seniūnaičio įgaliojimus apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas, o seniūnaičių rinkimų tvarką – atskiras įstatymas.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VIETOS BENDRUOMENIŲ FINANSINIAI IŠTEKLIAI
12 straipsnis. Vietos bendruomenių iniciatyvų finansavimas
1. Vietos bendruomenių iniciatyvos gali būti finansuojamos iš savivaldybių ir valstybės biudžeto lėšų, kitų finansinių šaltinių.
2. Savivaldybės vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoja iš seniūnijoms ir kitoms savivaldybės programoms skirtų asignavimų, o valstybės institucijos vietos bendruomenių iniciatyvas finansuoja iš valstybės institucijų programoms skirtų asignavimų.
3. Seniūnijų veiklos programų asignavimus sudaro:
1) tikslinės lėšos iš nuolatinių seniūnijų gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio pajamų dalies, jeigu gyventojai nepasinaudojo teise skirti paramą vienam ar keliems paramos gavėjams;
4. Su vietos bendruomeninėmis organizacijomis, atitinkančiomis savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus, seniūnas ir/arba savivaldybės administracija VBT siūlymu gali sudaryti viešųjų paslaugų teikimo vietos bendruomenės gyventojams sutartis.
5. VBT gali siūlyti seniūnui ir/arba savivaldybės administracijai skirti VBT veiklos teritorijoje esančioms biudžetinėms įstaigoms per seniūnijos veiklos programą papildomą finansavimą iš 12 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytų tikslinių lėšų dalies. Biudžetinėms įstaigoms kaip paramos gavėjams gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies parama tiesiogiai negali būti skiriama.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo, prireikus kitų reikalingų įstatymų projektus, kuriais būtų įtvirtinta: šiame įstatyme numatytų vietos bendruomenių, bendruomeninių organizacijų bei VBT iniciatyvų, įgaliojimų ir pareigų realizavimas; geresnis gyventojų įtraukimas sprendžiant vietos savivaldos reikalus; seniūnų ir seniūnaičių tiesioginių rinkimų organizavimas; lėšų, gautų iš nuolatinių seniūnijų gyventojų nepaskirtų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies, kaip tikslinių lėšų priskyrimas seniūnijų veiklos programų asignavimams; galimybių skirti biudžetinėms įstaigoms gyventojų iki 2 proc. pajamų mokesčio dalies suteikimas VBT.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių institucijos iki 2018 m. gegužės 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, taip pat patvirtina pavyzdinius: VBT sudarymo tvarką; vietos bendruomenių statutą; bendruomeninių organizacijų, siekiančių teikti viešąsias paslaugas, atitikimo kriterijus; viešųjų paslaugų teikimo sutartį; seniūno pareigybės aprašymą.