Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2680 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo Nr. XIV-2680 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymą Nr. XIV-2680 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
MINIMALAUS SUBJEKTŲ GRUPIŲ APMOKESTINIMO LYGIO UŽTIKRINIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato subjektų grupių uždirbto pelno minimalaus efektyviojo apmokestinimo lygio užtikrinimo tvarką, apmokestinimą papildiniu mokesčiu ir Lietuvos papildiniu mokesčiu (toliau kartu – mokestis).
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės, kurios pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose nurodomos metinės pajamos, įskaitant šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų subjektų pajamas, ne mažiau kaip 2 iš 4 mokestinių laikotarpių, einančių iš karto prieš tikrinamą mokestinį laikotarpį, yra 750 000 000 eurų arba didesnės, apmokestinamiesiems subjektams, bendriesiems subjektams, bendrojo subjekto patronuojamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyrių laikoma Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuva) teritorija.
2. Jeigu vienas ar daugiau iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų 4 mokestinių laikotarpių yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno iš tų mokestinių laikotarpių pajamų riba apskaičiuojama 750 000 000 padauginus iš to mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus ir padalijus iš 365.
3. Šis įstatymas netaikomas neįtrauktaisiais subjektais laikomiems subjektams:
4. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas nepasirenka kitaip, neįtrauktuoju subjektu, kuriam šis įstatymas netaikomas, taip pat laikomas:
1) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kuris veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas, arba kuris vykdo tik tokią veiklą, kuria papildoma šio straipsnio 3 dalyje nurodyto subjekto ar subjektų veikla;
2) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų bendros savininkams priklausančios nuosavybės dalies vertės priklauso (tiesiogiai ar per vieną ir daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų neįtrauktųjų subjektų) vienam ar daugiau šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, ir kurio beveik visas pajamas sudaro neįtrauktieji dividendai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 27 straipsnyje, arba neįtraukiamasis turto vertės padidėjimo pelnas ar nuostoliai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 28 straipsnyje.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apmokestinamasis subjektas – subjektas, įeinantis į Lietuvos subjektų grupę arba tarptautinę subjektų grupę (subjektų grupės narys), taip pat pagrindinio subjekto, įeinančio į tarptautinę subjektų grupę, nuolatinė buveinė, išskyrus neįtrauktąjį subjektą ir jo nuolatinę buveinę.
2. Apmokestinamasis subjektas savininkas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis.
3. Atvirkštinis hibridinis subjektas – pereiginis subjektas tokia dalimi, kuria vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius jis nėra laikomas finansiškai skaidriu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra šio pereiginio subjekto savininko buvimo vieta.
4. Bendrasis subjektas – subjektas, kurio 50 procentų ar didesnė nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kuris to subjekto finansinius rezultatus konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose parodo taikydamas nuosavybės metodą. Bendruoju subjektu nelaikomas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, jeigu jis privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę;
3) subjektas, kurio nuosavybės dalis Lietuvos subjektų ar tarptautinei subjektų grupei priklauso per tiesiogiai tą nuosavybės dalį turintį neįtrauktąjį subjektą ir kuris atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
a) veikia išimtinai arba beveik išimtinai tik tam, kad savo investuotojų naudai valdytų turtą ar investuotų lėšas;
4) subjektas, kuris priklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, sudarytai tik iš neįtrauktųjų subjektų;
5. Bendrojo subjekto grupė – bendrasis subjektas ir jam priklausantis (priklausantys) bendrojo subjekto patronuojamasis (patronuojamieji) subjektas (subjektai).
6. Bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas:
1) subjektas, kurio turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus konsoliduoja arba privalėtų konsoliduoti bendrasis subjektas, arba
7. Draudimo investavimo subjektas – subjektas, kuris atitiktų šiame straipsnyje apibrėžiamą investicinio fondo arba nekilnojamojo turto investavimo subjekto sąvoką, jeigu nebūtų įsteigtas vykdant įsipareigojimus pagal draudimo ar anuiteto sutartį ir jeigu visiškai nepriklausytų subjektui, kuriam taikomas tos jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje jis veikia kaip draudimo bendrovė, reguliavimas.
8. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas – subjektas, kuris teikia papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal šio įstatymo 72 straipsnį.
9. Efektyvusis mokesčio tarifas – mokesčio tarifas, apskaičiuojamas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Finansiniai metai – ataskaitinis laikotarpis, kuriam Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Jeigu tokios ataskaitos nerengiamos ir taikomas šio straipsnio 20 dalies 4 punktas, – kalendoriniai metai.
11. Finansiškai skaidrus subjektas – subjektas, kurio pajamos, sąnaudos, pelnas arba nuostoliai pagal jurisdikciją turinčios teritorijos teisės aktus laikomi gautais arba patirtais tiesioginio to subjekto savininko proporcingai jo turimai nuosavybės teisių daliai.
12. Grynoji materialiojo turto balansinė vertė – materialiojo turto pradinės ir galutinės vertės vidurkis, įvertinus sukauptą nusidėvėjimą, išeikvojimą ir nuvertėjimą, kaip nurodyta finansinėse ataskaitose.
13. Hibridinis subjektas – subjektas, kuris jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra šio subjekto buvimo vieta, pelno ar jam tapataus mokesčio tikslais laikomas atskiru apmokestinamuoju asmeniu, tačiau jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra tokio subjekto savininko buvimo vieta, jis laikomas finansiškai skaidriu subjektu.
14. Investavimo subjektas:
2) subjektas, kurio 95 ir daugiau procentų tiesiogiai priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui arba netiesiogiai per tokių subjektų grandinę ir kuris išimtinai arba beveik išimtinai vykdo turto valdymo arba lėšų investavimo veiklą šių subjektų naudai;
3) subjektas, kurio 85 ir daugiau procentų vertės priklauso šios dalies 1 punkte nurodytam investavimo subjektui ir kurio beveik visos pajamos yra neįtrauktieji dividendai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 27 straipsnyje, arba neįtraukiamasis turto vertės padidėjimo pelnas arba nuostoliai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 28 straipsnyje.
15. Investicinis fondas – subjektas arba struktūra, atitinkantys visas šias sąlygas:
1) skirti investuotojų, tarp kurių yra investuotojų, kurie nėra susiję asmenys, finansiniam arba nefinansiniam turtui sutelkti;
3) investuotojams suteikia galimybę sumažinti sandorių, tyrimo ir analizės išlaidas arba kolektyviai paskirstyti riziką;
4) skirti investicinėms pajamoms ar kapitalo vertės padidėjimo pajamoms gauti arba apsaugai nuo konkretaus ar bendro įvykio ar rezultato;
5) jų investuotojai įnašo pagrindu turi teisę gauti grąžą iš investicinio fondo turto arba iš pajamų, gautų iš to turto;
6) jiems arba jų valdytojams taikomas investiciniams fondams skirtas reguliavimo, įskaitant kovos su pinigų plovimu ir investuotojų apsaugos reguliavimą, režimas jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jie yra įsteigti arba valdomi;
16. Iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis ir kurio didesnė negu 20 procentų nuosavybės dalis, suteikianti teisę į pelną, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso vienam ar keliems asmenims, kurie nėra tos Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai, ir kuris nelaikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine, investavimo subjektu arba draudimo investavimo subjektu.
17. Įtrauktieji mokesčiai – apmokestinamojo subjekto mokesčiams pagal šio įstatymo 45 straipsnį priskiriami mokesčiai.
18. Jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikcijai priklausanti teritorija, turinti finansinę autonomiją.
19. Kompetentingos institucijos – dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, tarptautinės sutarties dėl informacijos mainų mokesčių srityje arba Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ir protokolo, kuriuo iš dalies pakeičiama Konvencija dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje, ratifikavimo“, šalių institucijos, šių šalių įgaliotos keistis mokesčių informacija.
20. Konsoliduotosios finansinės ataskaitos:
1) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto rengiamos finansinės ataskaitos, kuriose to subjekto ir subjektų, kurių kontroliuojamoji dalis priklauso tam subjektui, turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai;
2) pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus subjekto rengiamos finansinės ataskaitos, jeigu subjektas atitinka subjektų grupės sąvoką, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 60 dalies 2 punkte;
3) ne pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus pagrindinio patronuojančiojo subjekto rengiamos finansinės ataskaitos, kurios vėliau buvo koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų;
4) jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas nerengia finansinių ataskaitų, nurodytų šios dalies 1–3 punktuose, finansinės ataskaitos, kurios būtų rengiamos, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas privalėtų jas parengti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus arba kitus finansinės apskaitos standartus, jeigu tokios finansinės ataskaitos būtų koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų.
21. Kontroliuojamoji dalis – subjekto nuosavybės dalis, kurios turėtojas privalo arba būtų privalėjęs turtą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus konsoliduoti pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus. Pagrindinis subjektas turi savo nuolatinių buveinių kontroliuojamąsias dalis.
22. Kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka – mokesčių taisyklių rinkinys, išskyrus reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, pagal kurį tiesioginiam arba netiesioginiam užsienio subjekto dalininkui arba nuolatinės buveinės pagrindiniam subjektui taikomas mokestis už jam tenkančią to užsienio apmokestinamojo subjekto uždirbtų pajamų dalį arba visas uždirbtas pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos dalininkui yra paskirstomos.
23. Kooperatyvas – subjektas, kuris savo narių vardu kolektyviai parduoda ar įsigyja prekių ar paslaugų ir kuriam jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra jo buvimo vieta, taikoma apmokestinimo tvarka, pagal kurią prekėms ar paslaugoms, kurias šio subjekto nariai parduoda ar įsigyja per šį subjektą, taikomas mokestinis neutralumas.
24. Lietuvos subjektų grupė – subjektų grupė, kurios visų apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta pagal šio įstatymo II skyriaus nuostatas yra Lietuvoje.
25. Mažumos valdomas apmokestinamasis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriame pagrindiniam patronuojančiajam subjektui tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso ne didesnė negu 30 procentų nuosavybės dalis.
26. Mažumos valdomas patronuojamasis subjektas – mažumos valdomas apmokestinamasis subjektas, kurio kontroliuojamąją dalį tiesiogiai arba netiesiogiai valdo mažumos valdomas patronuojantysis subjektas.
27. Mažumos valdomas patronuojantysis subjektas – mažumos valdomas apmokestinamasis subjektas, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai valdo kito mažumos valdomo apmokestinamojo subjekto kontroliuojamąją dalį ir kurio kontroliuojamosios dalies tiesiogiai arba netiesiogiai nevaldo kitas mažumos valdomas apmokestinamasis subjektas.
28. Mažumos valdomas pogrupis – mažumos valdomas patronuojantysis subjektas ir jam priklausantis (priklausantys) mažumos valdomas (valdomi) patronuojamasis (patronuojamieji) subjektas (subjektai).
29. Mažus mokesčius mokantis apmokestinamasis subjektas:
1) Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra mažų mokesčių jurisdikciją turinčioje teritorijoje;
30. Mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija – jurisdikciją turinti teritorija, kurioje Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė gauna grynojo reikalavimus atitinkančio pelno, kuris apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 52 straipsnį ir kuriam taikomas efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis nei 15 procentų. Sąvoka taikoma Lietuvos subjektų grupei ir tarptautinei subjektų grupei kiekvienam mokestiniam laikotarpiui atskirai.
31. Mokesčių tikslais skaidrus subjektas – pereiginis subjektas tokia dalimi, kuria vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius jis laikomas finansiškai skaidriu subjektu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra jo savininko buvimo vieta.
32. Nekilnojamojo turto investavimo subjektas – daug savininkų, kurie nėra tarpusavyje susiję asmenys, turintis subjektas, kurio valdomą turtą daugiausia sudaro nekilnojamasis turtas ir kuriam taikomas vienas apmokestinimo lygis (pajamas apmokestinant tik šio subjekto arba jo savininkų lygiu), kurio taikymas atidedamas ne ilgiau kaip vieniems metams.
33. Nuolatinė buveinė:
1) verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje ta vieta laikoma nuolatine buveine pagal sudarytą ir taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir jeigu šioje teritorijoje apmokestinant pajamas šios pajamos buveinei priskiriamos pagal nuostatą, panašią į pateiktą iš dalies pakeistos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 7 straipsnyje;
2) jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis nėra taikoma, – verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, esanti jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje pajamos tokiai verslo vietai priskirtos ir apmokestintos grynąja verte panašiu būdu, kokiu apmokestinami jos rezidentai mokesčių tikslais;
3) jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje nėra pelno mokesčio sistemos, – toje teritorijoje esanti verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, kuri būtų laikoma nuolatine buveine pagal iš dalies pakeistą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdinę sutartį dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo, jeigu tokia jurisdikciją turinti teritorija būtų turėjusi teisę apmokestinti pajamas, kurios būtų priskirtinos tai verslo vietai pagal tos sutarties 7 straipsnį;
4) šios dalies 1–3 punktuose nenurodyta verslo vieta, įskaitant tariamą verslo vietą, per kurią vykdomos operacijos už jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra subjekto buvimo vieta, ribų, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje tokioms operacijoms priskirtinos pajamos neapmokestinamos.
34. Nuosavybės dalis – nuosavo kapitalo dalis, suteikianti teisę į subjekto arba nuolatinės buveinės pelną, kapitalą ar rezervus.
35. Pagrindinis patronuojantysis subjektas:
1) subjektas, kuriam tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso kito subjekto kontroliuojamoji dalis ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai nepriklauso jokiam kitam subjektui, turinčiam jo kontroliuojamąją dalį;
36. Pagrindinis subjektas – subjektas, kuris į savo finansines ataskaitas įtraukia nuolatinės buveinės finansinėje apskaitoje užregistruotą grynąjį pelną arba nuostolius.
37. Papildinis mokestis – jurisdikciją turinčiai teritorijai arba apmokestinamajam subjektui pagal šio įstatymo 53 straipsnį apskaičiuojamas mokestis.
38. Paskirtasis duomenis teikiantis subjektas – apmokestinamasis subjektas, išskyrus pagrindinį patronuojantįjį subjektą, kurį Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė paskiria šios grupės vardu vykdyti šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytas duomenų teikimo prievoles.
39. Paskirtasis Lietuvos subjektas – Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje ir kurį kiti Lietuvoje buvimo vietą turintys tos subjektų grupės apmokestinamieji subjektai paskiria jų vardu vykdyti šio įstatymo 72 straipsnyje nustatytas duomenų teikimo prievoles.
40. Patronuojantysis subjektas – pagrindinis patronuojantysis subjektas, jeigu jis nėra neįtrauktasis subjektas, taip pat tarpinis patronuojantysis subjektas ir iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas.
41. Patvirtintas finansinės apskaitos standartas – subjekto taikomas bendrai priimtinų apskaitos principų rinkinys, kurį tam subjektui leidžia taikyti jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra to subjekto buvimo vieta, institucija, turinti teisinius įgaliojimus parengti, nustatyti arba priimti apskaitos standartus finansinės atskaitomybės tikslais.
42. Pelno nesiekianti organizacija – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
1) jis įsteigtas ir veikia rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje religijos, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto, švietimo ar kitais panašiais tikslais arba kaip profesinė organizacija, verslo asociacija, prekybos rūmai, profesinė sąjunga, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, piliečių lyga arba organizacija, kurių vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės puoselėjimas;
2) jo beveik visos iš šios dalies 1 punkte nurodytos veiklos gaunamos pajamos neapmokestinamos pelno mokesčiu jo rezidavimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje;
4) jo pajamos arba turtas negali būti paskirstomi privatiems asmenims ar ne labdaros subjektams arba naudojami jų naudai, išskyrus atvejus, kai subjektas teikia labdarą arba mokamas pagrįstas atlygis už suteiktas paslaugas ar už turto ar kapitalo naudojimą, arba atliekamas mokėjimas už šio subjekto įsigytą turtą, atitinkantis tikrąją to turto rinkos kainą;
5) baigus jo veiklą, jį likvidavus ar subjektui pasibaigus visas jo turtas turi būti paskirstytas arba grąžintas to subjekto rezidavimo vietos jurisdikciją turinčios teritorijos pelno nesiekiančiai organizacijai arba valstybei, įskaitant valstybės subjektą, ar jos politiniam vienetui;
43. Pensijų fondas:
1) subjektas, kuris įsteigtas ir veikia jurisdikciją turinčioje teritorijoje išimtinai arba beveik išimtinai tam, kad administruotų arba mokėtų pensijų išmokas ir papildomas arba vienkartines išmokas asmenims, ir reguliuojamas tos jurisdikciją turinčios teritorijos arba jos politinio vieneto ar vietos valdžios, arba nurodytos išmokos užtikrinamos ar kitaip apsaugomos nacionaliniais teisės aktais ir finansuojamos iš turto fondo, kuris valdomas patikėjimo teise arba patikėtojo, kad užtikrintų atitinkamų pensinių įsipareigojimų vykdymą Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės nemokumo atveju;
44. Pensijų paslaugas teikiantis subjektas – subjektas, kuris įsteigtas ir veikia išimtinai arba beveik išimtinai tam, kad investuotų lėšas šio straipsnio 43 dalies 1 punkte nurodytų subjektų naudai arba vykdytų veiklą, kuria papildoma šių subjektų reguliuojama veikla, nurodyta šio straipsnio 43 dalies 1 punkte, ir kuris priklauso tai pačiai subjektų grupei, kaip ir tą reguliuojamą veiklą vykdantys subjektai.
45. Pereiginis subjektas – subjektas tokia dalimi, kuria vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius jis laikomas finansiškai skaidriu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jis buvo įkurtas, išskyrus atvejus, kai toks subjektas mokesčių tikslais laikomas rezidentu kitoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje ir jo pajamos arba pelnas toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje apmokestinami įtrauktuoju mokesčiu. Pereiginis subjektas, vertinant jo pajamas, išlaidas, pelną arba nuostolius yra atvirkštinis hibridinis subjektas ir (arba) mokesčių tikslais skaidrus subjektas, kaip šios sąvokos apibrėžtos šio straipsnio 3 ir 31 dalyse. Pereiginiu subjektu ir mokesčių tikslais skaidriu subjektu taip pat laikomas apmokestinamasis subjektas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais ir kuriam netaikomas įtrauktasis mokestis arba reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis pagal jo vadovybės buvimo vietą, įkūrimo vietą arba remiantis panašiais kriterijais, tokia dalimi, kuria vertinant jo pajamas, sąnaudas, pelną arba nuostolius:
1) jo savininkų buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje šis subjektas laikomas finansiškai skaidriu;
46. Portfelio akcijų paketas – subjektų grupei priklausanti subjekto nuosavybės dalis, kuri pelno paskirstymo arba nuosavybės dalies perleidimo dieną suteikia teises į mažiau kaip 10 procentų to subjekto pelno, kapitalo ar rezervų arba balsavimo teisių.
47. Priimtini finansinės apskaitos standartai – tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai arba tarptautiniai apskaitos standartai, priimti pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo su visais pakeitimais, taip pat Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių narių, Australijos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Kanados, Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo, Japonijos, Meksikos Jungtinių Valstijų, Naujosios Zelandijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos Respublikos, Korėjos Respublikos, Rusijos Federacijos, Singapūro Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrai priimti apskaitos principai.
48. Reikalavimus atitinkanti nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė – šiuo įstatymu nustatoma nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė, taip pat taisyklių rinkinys, kuris taikomas pagal jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisę, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia su šiomis taisyklėmis susijusi nauda, ir kuris yra:
1) lygiavertis Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytoms taisyklėms arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytoms taisyklėms, pagal kurias renkama tai teritorijai priskirtina su tarptautinės subjektų grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais susijusi papildinio mokesčio dalis, kuri nebuvo apskaičiuota taikant pajamų įtraukimo taisyklę, ir
2) administruojamas taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
49. Reikalavimus atitinkanti pajamų įtraukimo taisyklė – šiuo įstatymu nustatoma pajamų įtraukimo taisyklė, taip pat taisyklių rinkinys, kuris taikomas pagal jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisę, jeigu tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia su šiomis taisyklėmis susijusi nauda, ir kuris yra:
1) lygiavertis Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytoms taisyklėms arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytoms taisyklėms, pagal kurias tarptautinės subjektų grupės arba vietos subjektų grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną dalį papildinio mokesčio, susijusio su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais, ir
2) administruojamas taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikcijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
50. Reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema – pelno mokesčio sistema, kuri jurisdikciją turinčioje teritorijoje įsigaliojo ne vėliau kaip 2021 m. liepos 1 d. ir pagal kurią:
1) pelno mokestis taikomas pelno paskirstymo momentu ar numanomo paskirstymo akcininkams momentu arba kai subjektas patiria tam tikrų su verslo vykdymu nesusijusių išlaidų;
51. Reikalavimus atitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas – grąžintinas mokesčių kreditas, kuris pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, nustačiusios tą kreditą, teisės aktus apmokestinamajam subjektui privalo būti išmokėtas pinigais arba pinigų ekvivalentais ne vėliau kaip per 4 metus nuo tos dienos, kurią toks subjektas įgyja teisę į tą grąžintiną mokesčių kreditą. Mokesčių kreditas laikomas grąžintinu, jeigu įtrauktiesiems mokesčiams sumažinti nepanaudota kredito dalis gali būti išmokėta pinigais arba pinigų ekvivalentais, įskaitant kito mokesčio prievolės sumažinimą. Jeigu mokesčio kreditas yra grąžintinas iš dalies, jis priskiriamas reikalavimus atitinkančiam grąžintinam mokesčio kreditui ta grąžintina dalimi. Reikalavimus atitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas neapima mokesčio sumos, kuri yra kredituotina arba grąžintina taikant reikalavimus atitinkantį įskaitomąjį mokestį arba reikalavimų neatitinkantį grąžintiną įskaitomąjį mokestį.
52. Reikalavimus atitinkantis įskaitomasis mokestis – apmokestinamojo subjekto, įskaitant nuolatinę buveinę, sukauptas arba sumokėtas įtrauktasis mokestis, kuris yra grąžintinas arba kredituotinas tokio apmokestinamojo subjekto (ar pagrindinio subjekto, jei įskaitomąjį mokestį sukaupia arba sumoka nuolatinė buveinė) paskirstytų dividendų tikrajam savininkui, ta dalimi, kuria tas mokestis grąžinamas arba kredituojamas:
2) tikrajam dividendų, kuriems pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, kuri apmokestinamajam subjektui nustatė tą įtrauktąjį mokestį, vidaus teisę taikomas 15 procentų ar didesnis nominalusis mokesčio tarifas, savininkui;
3) fiziniam asmeniui, kuris yra tikrasis dividendų savininkas ir jurisdikciją turinčios teritorijos, kuri apmokestinamajam subjektui nustatė tą įtrauktąjį mokestį, rezidentas mokesčių tikslais ir kurio gautiems dividendams taikomas mokesčio tarifas yra ne mažesnis už įprastinėms pajamoms taikomą mokesčio tarifą;
4) valstybės subjektui, tarptautinei organizacijai, pelno nesiekiančiai organizacijai rezidentei, pensijų fondui rezidentui, investavimo subjektui rezidentui, kuris nepriklauso Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, arba gyvybės draudimo bendrovei rezidentei ta dalimi, kuria dividendai gaunami vykdant pensijų fondų veiklą ir apmokestinami taip pat, kaip ir pensijų fondo gaunami dividendai. Taikant šio punkto nuostatas pelno nesiekianti organizacija ar pensijų fondas laikomi rezidentais toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jie yra įkurti ir valdomi. Investavimo subjektas laikomas rezidentu toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jis yra įkurtas ir reguliuojamas. Gyvybės draudimo bendrovė laikoma rezidente toje jurisdikcijoje turinčioje teritorijoje, kurioje yra tos bendrovės buvimo vieta.
53. Reikalavimus atitinkantis kompetentingų institucijų susitarimas – kompetentingų institucijų dvišalis ar daugiašalis susitarimas, kuriuo numatomas automatinis keitimasis metinėmis papildinio mokesčio informacijos deklaracijomis.
54. Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai – apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai, pakoreguoti pagal šio įstatymo V, VIII ir IX skyriuose nustatytas taisykles.
55. Reikalavimus atitinkantis vietos papildinis mokestis – šiuo įstatymu nustatomas Lietuvos papildinis mokestis, taip pat jurisdikciją turinčios teritorijos vidaus teisės aktais nustatomas papildinis mokestis, jeigu toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje nenumatoma jokia nauda, susijusi su tokio apmokestinimo taisyklėmis:
1) pagal kurias apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, apmokestinamasis pelnas nustatomas ir šiam pelnui, įskaitant jurisdikciją turinčios teritorijos lygiu apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną, 15 procentų mokesčio tarifas taikomas pagal Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles ir
2) kurios administruojamos taip, kad atitiktų Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytas taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“ nustatytas taisykles.
56. Reikalavimų neatitinkantis grąžintinas įskaitomasis mokestis – apmokestinamojo subjekto sumokėtas arba sukauptas mokestis, išskyrus reikalavimus atitinkantį įskaitomąjį mokestį, kuris yra:
1) grąžintinas to apmokestinamojo subjekto paskirstytų dividendų tikrajam savininkui (už tuos dividendus) arba kurį tikrasis savininkas gali įskaityti į mokestinį įsipareigojimą, išskyrus mokestinį įsipareigojimą, susijusį su tokiais dividendais, arba
57. Reikalavimų neatitinkantis grąžintinas mokesčių kreditas – grąžintinas ar grąžintinas iš dalies mokesčių kreditas, kuris neatitinka reikalavimus atitinkančio grąžintino mokesčių kredito sąvokos.
58. Reikšmingas skirtumas – taikant konkretų principą ar procedūrą pagal bendrai priimtinus apskaitos principus mokestiniu laikotarpiu susidarantis didesnis kaip 75 000 000 eurų pajamų arba sąnaudų suminis skirtumas, palyginti su suma, kuri būtų nustatyta taikant atitinkamą principą ar procedūrą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, kaip jie apibrėžti 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo su visais pakeitimais.
59. Subjektas – Lietuvos ar užsienio valstybių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas juridinis asmuo, taip pat atskiras finansines ataskaitas rengiantis bet kokios kitos formos teisinis darinys.
60. Subjektų grupė:
1) subjektai, susiję nuosavybės arba kontrolės ryšiais, kaip tai apibrėžta pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus, kuriuos taiko pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms rengti, įskaitant bet kurį subjektą, kuris gali būti neįtrauktas į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas tik dėl jo mažo dydžio, reikšmingumo arba dėl to, kad jis įsigytas numatant jį parduoti;
61. Susiję asmenys – asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų – jie yra:
1) subjektas ir fizinis asmuo arba subjektas, jeigu vienam iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso 50 ir daugiau procentų turtinių interesų tame subjekte arba 50 ir daugiau procentų visų to subjekto akcijų (dalių, pajų ar kitų nuosavybės teisių) suteikiamų balsų ir vertės ar teisių į to subjekto nuosavybę;
2) subjektai, kurių kiekvieno atskirai 50 ir daugiau procentų turtinių interesų arba 50 ir daugiau procentų visų akcijų (dalių, pajų ar kitų nuosavybės teisių) suteikiamų balsų ir vertės ar teisių į tų subjektų nuosavybę tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso tam pačiam fiziniam asmeniui ar subjektui;
62. Tarpinis patronuojantysis subjektas – apmokestinamasis subjektas, kuriam tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kito tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis ir kuris nėra laikomas pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, iš dalies valdomu patronuojančiuoju subjektu, nuolatine buveine, investavimo subjektu arba draudimo investavimo subjektu.
63. Tarptautinė organizacija – tarpvalstybinė, pasaulinė organizacija, taip pat tokiai organizacijai visiškai priklausanti agentūra arba kitokia organizacija, kuri atitinka visus šiuos kriterijus:
2) ji turi galiojantį susitarimą dėl būstinės ar susitarimą, kuriuo tos organizacijos biurams arba įstaigoms suteikiama teisė į privilegijas ir imunitetus jurisdikciją turinčioje teritorijoje, arba kitą panašų susitarimą su jurisdikciją turinčia teritorija, kurioje ta organizacija ar agentūra yra įsteigta;
64. Tarptautinė subjektų grupė – subjektų grupė, į kurią įeina bent vienas subjektas arba nuolatinė buveinė, kurių buvimo vieta yra kitoje nei pagrindinis patronuojantysis subjektas jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
66. Valstybės subjektas – subjektas, atitinkantis visus šiuos kriterijus:
1) jis visiškai priklauso valstybei, jos politiniam, administraciniam vienetui ar vietos valdžiai arba yra dalis valstybės, įskaitant jos politinį, administracinį vienetą ir vietos valdžią;
2) jis nevykdo prekybos ar verslo veiklos ir jo pagrindinė paskirtis yra įgyvendinti valstybės funkcijas arba valdyti, investuoti tos valstybės arba jurisdikciją turinčios teritorijos turtą vykdant investavimo ir investicijų saugojimo, turto valdymo ir kitą, susijusią su valstybės ar jurisdikciją turinčios teritorijos turto investavimu, veiklą;
4 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
1. Papildinį mokestį moka:
1) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji subjektai, kurie yra patronuojantieji subjektai, – taikydami šio įstatymo III skyriuje nustatytą pajamų įtraukimo taisyklę, pagal kurią toks Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinį mokestį, susijusį su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais, įskaitant apmokestinamuosius subjektus, kurie tokiems subjektams priskiriami pagal šio įstatymo 55 straipsnio 4 dalį, taip pat bendraisiais subjektais ir bendrojo subjekto patronuojamaisiais subjektais;
2) šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti apmokestinamieji subjektai, – taikydami šio įstatymo IV skyriuje nustatytą nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, pagal kurią toks tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinį mokestį, kuris nebuvo sumokėtas taikant reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę.
5 straipsnis. Mokesčio bazė
1. Papildinio mokesčio bazė yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto, bendrojo subjekto ir jo patronuojamųjų subjektų finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai, nustatyti pagal šio įstatymo 22 straipsnį.
6 straipsnis. Mokesčio tarifas
1. Mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio tarifas yra 15 procentų ir Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagal šio įstatymo 52 straipsnį jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurios papildinis mokestis skaičiuojamas, arba apmokestinamajam subjektui, jeigu skaičiuojamas jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai nepriskirtino apmokestinamojo subjekto papildinis mokestis, nustatyto mokestinio laikotarpio efektyviojo mokesčio tarifo teigiamas skirtumas, jeigu toks susidaro.
II SKYRIUS
APMOKESTINAMOJO SUBJEKTO BUVIMO VIETOS NUSTATYMAS
8 straipsnis. Subjekto ir nuolatinės buveinės buvimo vieta
1. Šio įstatymo tikslais subjekto, išskyrus pereiginį subjektą, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas laikomas rezidentu mokesčių tikslais (pagal vadovybės buvimo vietos, įkūrimo vietos ar panašius kriterijus).
2. Jeigu subjekto, išskyrus pereiginį subjektą, buvimo vietos negalima nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, jo buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje šis subjektas įkurtas.
3. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 1 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ši buveinė pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį laikoma nuolatine buveine ir yra apmokestinama.
4. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 2 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ši buveinė dėl verslo vykdymo apmokestinama grynąja verte (iš pajamų atėmus sąnaudas).
5. Nuolatinės buveinės, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 3 punkte, buvimo vieta laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje ši nuolatinė buveinė yra.
6. Nuolatinė buveinė, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 4 punkte, laikoma nepriskirtina jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai.
9 straipsnis. Apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, buvimo vietos nustatymas
1. Jeigu apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios yra sudariusios ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jis laikomas rezidentu mokesčių tikslais pagal nurodytos sutarties nuostatas.
2. Jeigu pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį reikalaujama, kad kompetentingos institucijos pasiektų abipusį susitarimą dėl vietos, kuri būtų laikoma apmokestinamojo subjekto rezidavimo vieta mokesčių tikslais, o susitarimas nėra pasiektas, taikomos šio straipsnio 4–6 dalys.
3. Jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties lengvatos netaikomos, nes apmokestinamasis subjektas yra abiejų sutarties šalių rezidentas mokesčių tikslais, taikomos šio straipsnio 4–6 dalys.
4. Jeigu apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra dviejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kurios netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje mokestiniu laikotarpiu jam taikomų įtrauktųjų mokesčių suma yra didesnė. Į įtrauktųjų mokesčių sumą neįskaičiuojama mokesčio suma, sumokėta vadovaujantis kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka.
5. Jeigu taikant šio straipsnio 4 dalies nuostatas abiejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kuriose yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, mokėtinų įtrauktųjų mokesčių suma yra vienoda arba lygi nuliui, laikoma, kad tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje jam nustatoma didesnė dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno suma, apskaičiuojama pagal šio įstatymo 54 straipsnį.
6. Jeigu taikant šio straipsnio 5 dalies nuostatas dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumos abiejose jurisdikciją turinčiose teritorijose, kuriose yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, yra tokios pačios arba lygios nuliui, laikoma, kad toks apmokestinamasis subjektas, išskyrus pagrindinį patronuojantįjį subjektą, yra nepriskirtinas jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai. Jeigu toks apmokestinamasis subjektas yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, jo buvimo vieta yra jurisdikciją turinti teritorija, kurioje jis buvo įkurtas.
7. Taikant šio straipsnio nuostatas, jeigu patronuojantysis subjektas jo buvimo vietos, nustatytos pagal šio straipsnio 1–6 dalis, jurisdikciją turinčioje teritorijoje netaiko reikalavimus atitinkančios pajamų įtraukimo taisyklės, toks patronuojantysis subjektas turi taikyti šią taisyklę kitoje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, išskyrus atvejį, kai tai prieštarauja dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatoms.
10 straipsnis. Pereiginio subjekto buvimo vieta
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies nuostatas, pereiginio subjekto, kuris yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas arba privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje šis subjektas įkurtas.
11 straipsnis. Apmokestinamojo subjekto buvimo vietos pasikeitimas
III SKYRIUS
PAJAMŲ ĮTRAUKIMO TAISYKLĖS TAIKYMAS
12 straipsnis. Pagrindinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje
1. Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas ir kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, moka jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks pagrindinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra ne Lietuvoje arba kurie laikomi nepriskiriamais jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, papildinį mokestį.
2. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas ir kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, kuri tokiai subjektų grupei tuo mokestiniu laikotarpiu yra mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija, moka savo ir jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks pagrindinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, papildinį mokestį.
13 straipsnis. Tarpinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje
1. Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra tarpinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje ir kuris priklauso pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra trečiojoje teritorijoje, moka jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks tarpinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra ne Lietuvoje arba kurie laikomi nepriskiriamais jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, papildinį mokestį.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas tarpinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, kuri tokiai subjektų grupei tuo mokestiniu laikotarpiu yra mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija, moka savo ir jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks tarpinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, papildinį mokestį.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu:
1) pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje toks subjektas tam pačiam mokestiniam laikotarpiui privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, arba
14 straipsnis. Neįtrauktuoju subjektu laikomam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklausantis tarpinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje
1. Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra tarpinis patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje ir priklauso neįtrauktuoju subjektu laikomam pagrindiniam patronuojančiajam subjektui, moka jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks tarpinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra ne Lietuvoje arba kurie yra laikomi nepriskiriamais jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, papildinį mokestį.
2. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės, kurios pagrindinis patronuojantysis subjektas laikomas neįtrauktuoju subjektu, apmokestinamasis subjektas, kuris yra tarpinis patronuojantysis subjektas ir kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, kuri tokiai subjektų grupei tuo mokestiniu laikotarpiu yra mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija, moka savo ir jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį tą mokestinį laikotarpį tiesiogiai arba netiesiogiai turi toks tarpinis patronuojantysis subjektas ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, papildinį mokestį.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, jeigu tam pačiam mokestiniam laikotarpiui reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę privalo taikyti kitas tos pačios subjektų grupės tarpinis patronuojantysis subjektas, kuris turi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodyto tarpinio patronuojančiojo subjekto kontroliuojamąją dalį.
15 straipsnis. Iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje
1. Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas ir kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, moka jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi tą mokestinį laikotarpį ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra ne Lietuvoje arba kurie laikomi nepriskiriamais jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, papildinį mokestį.
2. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kuris yra iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas ir kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, kuri tokiai subjektų grupei tuo mokestiniu laikotarpiu yra mažų mokesčių jurisdikciją turinti teritorija, moka savo ir jam priskirtą mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi tą mokestinį laikotarpį ir kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, papildinį mokestį.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos iš dalies valdomam patronuojančiajam subjektui, kurio visa nuosavybės dalis tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso kitam iš dalies valdomam patronuojančiajam subjektui, kuris tam mokestiniam laikotarpiui privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę.
16 straipsnis. Papildinio mokesčio, mokamo pagal pajamų įtraukimo taisyklę, apskaičiavimas
1. Mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio, mokamo pagal pajamų įtraukimo taisyklę, suma, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį arba 15 straipsnio 1 dalį priskiriama patronuojančiajam subjektui, yra lygi to mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 53 straipsnį, ir tam patronuojančiajam subjektui priskirtinos to mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal šio straipsnio 2 dalį, sandaugai.
2. Patronuojančiajam subjektui priskirtina papildinio mokesčio dalis yra mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalis, priskirtina patronuojančiojo subjekto turimai to subjekto nuosavybės daliai. Tokia priskirtina papildinio mokesčio dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:
čia:
1) reikalavimus atitinkantis pelnas yra mažus mokesčius mokančio subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas;
2) reikalavimus atitinkančio pelno suma, priskirtina kitiems savininkams, yra pagal šio straipsnio 3 dalį nustatyta mažus mokesčius mokančio subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio pelno suma, priskirtina to subjekto nuosavybės daliai, kurią turi kiti nei patronuojantysis subjektas savininkai.
3. Mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio pelno suma, kuri yra priskirtina to subjekto nuosavybės daliai, kurią turi kiti nei patronuojantysis subjektas savininkai, yra suma, kuri būtų laikoma priskirtina tiems kitiems savininkams pagal priimtino finansinės apskaitos standarto, kurį taiko pagrindinis patronuojantysis subjektas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti, principus, jeigu to mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto grynasis pelnas būtų lygus jo reikalavimus atitinkančiam pelnui ir:
1) patronuojantysis subjektas būtų parengęs hipotetines konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal tą finansinės apskaitos standartą (toliau šioje dalyje – hipotetinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos);
2) patronuojančiajam subjektui būtų priklausiusi to mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto kontroliuojamoji dalis ir jo pajamos ir sąnaudos hipotetinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose būtų konsoliduojamos pagal eilutes su patronuojančiojo subjekto pajamomis ir sąnaudomis;
3) visas mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas būtų priskirtas sandoriams su asmenimis, kurie nėra subjektų grupės subjektai;
4. Papildinis mokestis, mokamas pagal pajamų įtraukimo taisyklę ir pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 2 dalį arba 15 straipsnio 2 dalį, priskiriamas patronuojančiajam subjektui, yra:
2) papildinio mokesčio suma, lygi mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 53 straipsnį, ir tam patronuojančiajam subjektui priskirtinos to mokesčio dalies, nustatytos pagal šio straipsnio 2 dalį, sandaugai.
17 straipsnis. Patronuojančiojo subjekto mokėtino papildinio mokesčio sumažinimas kitam patronuojančiajam subjektui priskirta papildinio mokesčio suma
Mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio suma, kurią pagal šio įstatymo 12–15 straipsnius moka patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, jeigu to subjekto nuosavybės dalis patronuojančiajam subjektui priklauso netiesiogiai per tarpinį patronuojantįjį subjektą arba iš dalies valdomą subjektą, kurie tam mokestiniam laikotarpiui taiko reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, sumažinamas pirma paminėtam patronuojančiajam subjektui priskirto papildinio mokesčio suma, kurią turi sumokėti tas kitas tarpinis patronuojantysis subjektas arba iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas.
IV SKYRIUS
NEPAKANKAMAI APMOKESTINAMO PELNO TAISYKLĖS TAIKYMAS
18 straipsnis. Papildinio mokesčio, mokamo pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, apskaičiavimas
1. Bendra tarptautinės subjektų grupės mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio suma, kurią tos subjektų grupės apmokestinamieji subjektai moka pagal reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, yra kiekvieno tos subjektų grupės mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 53 straipsnį, suma, pakoreguota pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto papildinis mokestis, mokamas pagal reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, laikomas lygiu nuliui, jeigu mokestiniu laikotarpiu visa to mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto nuosavybės dalis pagrindiniam patronuojančiajam subjektui priklauso tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau patronuojančiųjų subjektų, kurie už tą mokestinį laikotarpį privalo taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę (to mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto atžvilgiu).
3. Jeigu netaikoma šio straipsnio 2 dalis, apskaičiuojant mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio, mokamo pagal reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, sumą, to subjekto papildinis mokestis sumažinamas patronuojančiajam subjektui pagal reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę priskirta to mažus mokesčius mokančio subjekto mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio suma.
19 straipsnis. Tarptautinės subjektų grupės papildinio mokesčio priskyrimas pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę
Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, išskyrus investavimo subjektą, taiko nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę ir moka jam priskirtą tos subjektų grupės papildinio mokesčio sumą, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) tos subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra trečiojoje teritorijoje, kurioje netaikoma reikalavimus atitinkanti pajamų įtraukimo taisyklė;
3) tos subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, pasirinkusioje atidėti reikalavimus atitinkančios pajamų įtraukimo taisyklės ir reikalavimus atitinkančios nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklės taikymą pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 50 straipsnio 1 dalį.
20 straipsnis. Pagrindinio patronuojančiojo subjekto papildinio mokesčio priskyrimas pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę
Tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra Lietuvoje, išskyrus investavimo subjektą, taiko nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę ir moka jam priskirtą tos subjektų grupės jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, papildinio mokesčio sumą, jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1) tos subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas mokestiniu laikotarpiu laikomas mažus mokesčius mokančiu apmokestinamuoju subjektu;
2) tos subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra trečiojoje teritorijoje, kurioje reikalavimus atitinkanti pajamų įtraukimo taisyklė netaikoma pagrindinio patronuojančiojo subjekto ir toje teritorijoje buvimo vietą turinčių tos subjektų grupės mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų papildiniam mokesčiui, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje, pasirinkusioje atidėti reikalavimus atitinkančios pajamų įtraukimo taisyklės ir reikalavimus atitinkančios nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklės taikymą pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 50 straipsnio 1 dalį.
21 straipsnis. Pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę priskirto papildinio mokesčio paskirstymas apmokestinamiesiems subjektams
1. Pagal šio įstatymo 19 ir 20 straipsnių nuostatas apmokestinamajam subjektui priskiriama mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio suma yra lygi pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę Lietuvai priskirtos papildinio mokesčio sumos, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalį, ir to apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio dalies, nustatytos pagal šio straipsnio 2 dalį, sandaugai.
2. Apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:
, čia:
1) apmokestinamojo subjekto darbuotojų skaičius yra to subjekto darbuotojų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvoje skaičius;
2) visų apmokestinamųjų subjektų darbuotojų skaičius yra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, darbuotojų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalies nuostatas, skaičius;
3) apmokestinamojo subjekto grynoji materialiojo turto balansinė vertė yra bendra to subjekto grynųjų materialiojo turto balansinių verčių suma, išskyrus materialųjį turtą, neatitinkantį šio straipsnio 6 dalies nuostatų;
4) visų apmokestinamųjų subjektų grynoji materialiojo turto balansinė vertė yra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, grynųjų materialiojo turto balansinių verčių suma, išskyrus materialųjį turtą, neatitinkantį šio straipsnio 6 dalies nuostatų.
3. Lietuvai priskirta tarptautinės subjektų grupės papildinio mokesčio, mokamo pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, suma yra lygi bendros tos subjektų grupės papildinio mokesčio, nustatyto pagal šio įstatymo 18 straipsnį, sumos ir Lietuvai priskirtos to mokesčio dalies, nustatytos pagal šio straipsnio 4 dalį, sandaugai.
4. Jurisdikciją turinčiai teritorijai priskirta papildinio mokesčio dalis apskaičiuojama pagal šią formulę:
, čia:
1) apmokestinamųjų subjektų darbuotojų skaičius yra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, darbuotojų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalies nuostatas, skaičius;
2) visų apmokestinamųjų subjektų darbuotojų skaičius yra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje mokestiniam laikotarpiui taikoma reikalavimus atitinkanti nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė, darbuotojų, atitinkančių šio straipsnio 5 dalies nuostatas, skaičius, išskyrus jurisdikciją turinčią teritoriją, kuriai priskirta mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio dalis laikoma lygia nuliui pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas;
3) apmokestinamojo subjekto grynoji materialiojo turto balansinė vertė yra bendra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, grynųjų materialiojo turto balansinių verčių suma, išskyrus materialųjį turtą, neatitinkantį šio straipsnio 6 dalies nuostatų;
4) visų apmokestinamųjų subjektų grynoji materialiojo turto balansinė vertė yra visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje mokestiniam laikotarpiui taikoma reikalavimus atitinkanti nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklė, išskyrus jurisdikciją turinčią teritoriją, kuriai priskirta mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio dalis laikoma lygia nuliui pagal šio straipsnio 9 dalies nuostatas, grynųjų materialiojo turto balansinių verčių suma, išskyrus materialųjį turtą, neatitinkantį šio straipsnio 6 dalies nuostatų.
5. Šio straipsnio taikymo tikslais darbuotojų skaičius yra viso darbo laiko ekvivalentu išreikštas apmokestinamojo subjekto darbuotojų, įskaitant nepriklausomus rangovus, jeigu jie dalyvauja to subjekto įprastoje veikloje, skaičius.
6. Šio straipsnio taikymo tikslais materialiuoju turtu laikomas jurisdikciją turinčioje teritorijoje mokesčių tikslais rezidentu laikomo apmokestinamojo subjekto materialusis turtas. Materialiuoju turtu nelaikomi pinigai ir pinigų ekvivalentai, nematerialusis arba finansinis turtas.
7. Darbuotojai, kurių darbo užmokesčio išlaidos yra užregistruotos nuolatinės buveinės atskiroje finansinėje apskaitoje, taip pat materialusis turtas, įtrauktas į tokią finansinę apskaitą, kaip nustatyta ir pakoreguota pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, priskiriami jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta. Pagal šią dalį nuolatinei buveinei priskirtas darbuotojų skaičius ir materialusis turtas neįtraukiami apskaičiuojant jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra pagrindinio subjekto buvimo vieta, darbuotojų skaičių ir grynųjų materialiojo turto balansinių verčių sumą.
8. Taikant šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, į skaičiavimus neįtraukiami apmokestinamojo subjekto, kuris yra investavimo subjektas, darbuotojų skaičius ir materialusis turtas, taip pat pereiginio subjekto darbuotojų skaičius ir materialusis turtas, kurie nepriskirti nuolatinei buveinei arba, jeigu jos nėra, apmokestinamajam subjektui, kurio buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje įkurtas toks pereiginis subjektas.
9. Taikant šio straipsnio 4 dalies nuostatas, tarptautinės subjektų grupės Lietuvai priskirta papildinio mokesčio dalis už mokestinį laikotarpį laikoma lygia nuliui, jeigu visi tos subjektų grupės apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuva, nėra sumokėję visos praėjusio mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio sumos, priskirtos jiems pagal nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, išskyrus atvejį, kai visų tokios subjektų grupės jurisdikciją turinčių teritorijų to mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio dalis laikoma lygia nuliui pagal nuostatą, atitinkančią šią dalį.
V SKYRIUS
REIKALAVIMUS ATITINKANČIO PELNO ARBA NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMAS
22 straipsnis. Reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių nustatymas
1. Reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai yra pagal šio skyriaus nuostatas pakoreguotas apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai.
2. Apmokestinamojo subjekto, išskyrus nuolatinę buveinę, finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai yra mokestinio laikotarpio grynasis pelnas arba nuostoliai, kurie, rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, prieš bet kokius konsolidavimo koregavimus subjektų grupės vidaus sandoriams pašalinti yra (būtų) priskirti tam apmokestinamajam subjektui.
3. Jeigu taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas nustatyti apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius pagal priimtinus finansinės apskaitos standartus ar patvirtintus finansinės apskaitos standartus, taikomus rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, nebūtų praktiška dėl pagrįstų priežasčių, toks finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai gali būti nustatomi pagal kitą priimtiną finansinės apskaitos standartą arba patvirtintą finansinės apskaitos standartą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
3) 1 000 000 eurų viršijantys pastovieji skirtumai, atsirandantys dėl tam tikro principo ar standarto taikymo pajamų, sąnaudų ar sandorių elementams, kai tas principas ar standartas skiriasi nuo finansinės apskaitos standartų, taikomų rengiant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, koreguojami, kad atitiktų tam elementui taikomą tvarką pagal finansinės apskaitos standartą, taikomą rengiant konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
4. Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas nerengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą ir taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 20 dalies 3 punkto nuostatos, konsoliduotosios finansinės ataskaitos koreguojamos, kad nesusidarytų reikšmingų skirtumų.
5. Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas nerengia konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 20 dalies 1–3 punktuose, ir taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 20 dalies 4 punkto nuostatos, konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis, taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, laikomos finansinės ataskaitos, kurios būtų rengiamos, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas privalėtų parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal:
6. Jeigu taikant konkretų principą ar procedūrą pagal bendrai priimtinus apskaitos principus susidaro reikšmingų skirtumų, bet kurio elemento ar sandorio, kuriam taikomas tas principas ar procedūra, apskaitos tvarka koreguojama taip, kad atitiktų tam elementui ar sandoriui pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus arba tarptautinius apskaitos standartus, kaip jie apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 1606/2002, taikomą principą ar procedūrą.
23 straipsnis. Grynojo pelno arba nuostolių paskirstymas pagrindiniam subjektui ir nuolatinei buveinei
1. Jeigu apmokestinamasis subjektas yra nuolatinė buveinė, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 1–3 punktuose, šios nuolatinės buveinės finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai yra grynasis pelnas arba nuostoliai, užregistruoti atskiroje šios nuolatinės buveinės finansinėje apskaitoje. Jeigu nuolatinė buveinė netvarko finansinės apskaitos, jos finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai yra suma, kuri būtų buvusi užregistruota šios buveinės atskiroje finansinėje apskaitoje, jeigu ji būtų tvarkoma atskirai, taikant pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti taikomą finansinės apskaitos standartą.
2. Pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas nuolatinės buveinės finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai koreguojami taip, kad į juos būtų įtrauktos tik tos pajamos ir sąnaudos, kurios:
1) nuolatinei buveinei, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 1 arba 2 punkte, priskirtinos pagal taikomą dvigubo apmokestinimo išvengimo arba jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra tos nuolatinės buveinės buvimo vieta, vidaus teisę, neatsižvelgiant į tai, kokios sumos toje teritorijoje priskirtinos apmokestinamosioms pajamoms ir atskaitomoms išlaidoms;
3. Jeigu apmokestinamasis subjektas yra nuolatinė buveinė, kaip ši sąvoka apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 33 dalies 4 punkte, šios nuolatinės buveinės finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami pagal pajamų elementus ir sumas, kurie jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio subjekto buvimo vieta, neapmokestinami ir priskiriami operacijoms, vykdomoms už tos teritorijos ribų, ir pagal tokioms operacijoms priskiriamus sąnaudų elementus ir sumas, kurie toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje mokesčių tikslais neatskaitomi.
4. Nustatant pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, į juos neįskaičiuojamas tokio subjekto nuolatinės buveinės finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai, pakoreguoti pagal šio straipsnio 2 dalį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą atvejį.
5. Apskaičiuojant pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkantys nuostoliai priskiriami pagrindinio subjekto sąnaudoms ta dalimi, kuria tokie nuostoliai atskaitomi apskaičiuojant pagrindinio subjekto jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to subjekto buvimo vieta, apmokestinamąsias pajamas ir nėra įskaitomi į apmokestinamąsias pajamas, kurios apmokestinamos ir pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra pagrindinio subjekto buvimo vieta, ir pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta, teisės aktus.
6. Nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančius nuostolius pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas priskyrus pagrindiniam subjektui, vėlesnių mokestinių laikotarpių nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkantis pelnas, neviršijantis nuostolių sumos, kuri buvo priskirta pagrindinio subjekto sąnaudoms, priskiriamas pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiam pelnui.
24 straipsnis. Pereiginio subjekto grynojo pelno arba nuostolių priskyrimas kitiems apmokestinamiesiems subjektams
1. Apmokestinamojo subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai sumažinami suma, priskirtina jo savininkams, kurie nėra tos subjektų grupės, kurios apmokestinamasis subjektas yra pereiginis subjektas, apmokestinamieji subjektai ir kuriems tokio pereiginio subjekto nuosavybės dalis priklauso tiesiogiai arba per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę, išskyrus atvejus, kai:
2. Apmokestinamojo subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai, sumažinti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, priskiriami pereiginio subjekto nuolatinei buveinei pagal šio įstatymo 23 straipsnio nuostatas, jeigu toks subjektas visiškai arba iš dalies vykdo veiklą per nuolatinę buveinę.
3. Apmokestinamojo subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai, sumažinti ir paskirstyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, priskiriami:
1) apmokestinamiesiems subjektams savininkams pagal jiems priklausančias pereiginio subjekto nuosavybės dalis, jeigu pereiginis subjektas yra mokesčių tikslais skaidrus subjektas ir nėra pagrindinis patronuojantysis subjektas;
4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos taikomos atskirai kiekvienai pereiginio subjekto nuosavybės daliai.
5. Apmokestinamojo subjekto, kuris yra pereiginis subjektas, finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai sumažinami tokio pelno arba nuostolių suma, priskirta kitam apmokestinamajam subjektui.
25 straipsnis. Finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių koregavimas
1. Apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai didinami arba mažinami (koreguojami) šiomis sumomis:
3) neįtraukiamojo turto vertės padidėjimo pelno arba nuostolių, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 28 straipsnyje;
4) dėl perkainojimo įtraukiamo pelno arba nuostolių, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 29 straipsnyje;
5) pelno arba nuostolių perleidus turtą ir įsipareigojimus, kurie neįtraukti pagal šio įstatymo 62 straipsnio nuostatas;
6) asimetrinio vertės padidėjimo pelno arba nuostolių dėl užsienio valiutos, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 31 straipsnyje;
8) pokyčio dėl ankstesnio laikotarpio klaidų ištaisymo ir apskaitos principų pakeitimo, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 33 straipsnyje;
2. Jeigu pagal šio įstatymo 26 ar 28–34 straipsnį koregavimo suma priskiriama teigiamai koregavimo sumai, taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, tokia koregavimo suma finansinės apskaitos grynasis pelnas didinamas, o grynasis nuostolis – mažinamas. Jeigu koregavimo suma pagal šio įstatymo 26–31 ar 33 straipsnį priskiriama neigiamai koregavimo sumai, finansinės apskaitos grynasis pelnas tokia suma mažinamas, o grynasis nuostolis – didinamas.
26 straipsnis. Grynosios mokesčių sąnaudos
1. Grynosios mokesčių sąnaudos yra šių elementų grynoji suma:
1) įtrauktųjų mokesčių, sukauptų kaip sąnaudos, ir ataskaitinio laikotarpio bei atidėtųjų įtrauktųjų mokesčių, įtrauktų į pelno mokesčio sąnaudas, įskaitant įtrauktuosius mokesčius, priskiriamus pelnui (pajamoms), kuris neįtraukiamas į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius;
4) mokesčių, taikytinų pagal Direktyvos (ES) 2022/2523 taisykles arba, kai tai susiję su trečiųjų valstybių jurisdikciją turinčiomis teritorijomis, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtą dokumentą „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinės taisyklės (antrasis ramstis)“, sukauptų kaip sąnaudos;
27 straipsnis. Neįtrauktieji dividendai
1. Neįtrauktaisiais dividendais laikomi dividendai arba kitas paskirstytasis pelnas, mokestiniu laikotarpiu gauti ar sukaupti dėl nuosavybės dalies, išskyrus:
1) dividendus arba kitą paskirstytąjį pelną, gautą arba sukauptą dėl portfelio akcijų paketo, kuris paskirstymo dieną apmokestinamajam subjektui, kuris gauna arba kaupia dividendus ar kitą paskirstytąjį pelną, ekonomiškai priklauso trumpiau negu vienus metus;
3. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas vertinamas nepertraukiamas laikotarpis, kurį nuosavybės dalis priklauso apmokestinamajam subjektui. Jeigu apmokestinamasis subjektas jam priklausančią nuosavybės dalį parduoda ar kitaip perleidžia, laikoma, kad pirmiausia parduota arba kitaip perleista vėliausiai įsigyta tos pačios rūšies ir klasės nuosavybės dalis.
4. Laikoma, kad portfelio akcijų paketas ekonomiškai priklauso apmokestinamajam subjektui, jeigu jis turi (arba turi teisę) visas arba beveik visas savininko teises ir įsipareigojimus, įskaitant teises į pelną, kapitalą, rezervus ar balsavimo teises, ir visą laikotarpį nebuvo atsisakęs ar perleidęs tokių teisių pagal kitą susitarimą.
28 straipsnis. Neįtraukiamasis turto vertės padidėjimo pelnas arba nuostoliai
1. Neįtraukiamuoju turto vertės padidėjimo pelnu arba nuostoliais laikomas vertės padidėjimo pelnas, pelnas arba nuostoliai, kurie įtraukiami į apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną ar nuostolius ir kurie susidarę iš:
1) vertės padidėjimo pelno ir nuostolių dėl nuosavybės dalies, išskyrus portfelio akcijų paketą, tikrosios vertės pokyčių;
2) pelno arba nuostolių, susijusių su nuosavybės dalimi, parodyta taikant apskaitos nuosavybės metodą;
29 straipsnis. Dėl perkainojimo įtraukiamas pelnas arba nuostoliai
1. Dėl perkainojimo įtraukiamu pelnu arba nuostoliais laikomas grynasis pelnas arba nuostoliai, padidinti arba sumažinti susijusiais mokestinio laikotarpio įtrauktaisiais mokesčiais, susidarę dėl visam nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrenginiams taikomo apskaitos metodo arba praktikos, pagal kuruos:
1) tokio turto, įrangos ir įrenginių balansinė vertė periodiškai koreguojama pagal jų tikrąją vertę;
30 straipsnis. Pelnas arba nuostoliai perleidus turtą ir įsipareigojimus
31 straipsnis. Asimetrinis vertės padidėjimo pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos
1. Asimetriniu vertės padidėjimo pelnu arba nuostoliais dėl užsienio valiutos laikomas subjekto, kurio apskaitos ir mokesčių funkcinės valiutos yra skirtingos, vertės padidėjimo pelnas arba nuostoliai dėl užsienio valiutos, kurie:
1) įtraukiami apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas arba nuostolius ir priskiriami to subjekto apskaitos funkcinės valiutos ir mokesčių funkcinės valiutos kurso svyravimams;
2) įtraukiami apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius ir priskiriami to subjekto apskaitos funkcinės valiutos ir mokesčių funkcinės valiutos kurso svyravimams;
3) įtraukiami apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius ir priskiriami trečiosios užsienio valiutos ir apmokestinamojo subjekto apskaitos funkcinės valiutos kurso svyravimams;
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyto asimetrinio vertės padidėjimo pelno suma priskiriama teigiamai koregavimo sumai, nuostoliai – neigiamai koregavimo sumai.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto asimetrinio vertės padidėjimo pelno suma priskiriama neigiamai koregavimo sumai, nuostoliai – teigiamai koregavimo sumai.
4. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, mokesčių funkcine valiuta laikoma valiuta, naudojama jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, to subjekto įtrauktaisiais mokesčiais apmokestinamoms pajamoms arba nuostoliams nustatyti. Apskaitos funkcine valiuta laikoma valiuta, naudojama apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynajam pelnui arba nuostoliams nustatyti. Valiuta, kuri nelaikoma apmokestinamojo subjekto mokesčių funkcine valiuta arba apskaitos funkcine valiuta, laikoma trečiąja užsienio valiuta.
32 straipsnis. Neleistinos sąnaudos
1. Neleistinoms sąnaudoms priskiriamos apmokestinamojo subjekto sukauptos sąnaudos, kurios yra susijusios su:
2) 50 000 eurų ar didesne bauda, arba sankcijos (arba lygiavertė suma pagal funkcinę valiutą, naudojama apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynajam pelnui arba nuostoliams apskaičiuoti). Baudos ar sankcijos dydis apskaičiuojamas sudedant už tą patį pažeidimą arba tęstinio pobūdžio pažeidimą paskirtų baudų ar sankcijų sumą.
33 straipsnis. Pokytis dėl ankstesnio laikotarpio klaidų ištaisymo ir apskaitos principų pakeitimo
1. Pokyčiu dėl ankstesnio laikotarpio klaidų taisymo arba apskaitos principų keitimo laikomas apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio pradžios nuosavo kapitalo pokytis, susidaręs dėl:
1) ištaisytos klaidos nustatant ankstesnių mokestinių laikotarpių finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius, turėjusios įtakos pajamoms arba sąnaudoms, kurios įtraukiamos apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, išskyrus klaidos taisymą, dėl kurio reikšmingai sumažėja įsipareigojimas sumokėti įtrauktuosius mokesčius ir kuriam taikomas šio įstatymo 51 straipsnis;
2. Jeigu dėl klaidos taisymo arba apskaitos principų ar politikos keitimo mokestinio laikotarpio pradžios nuosavas kapitalas didėja, pokyčio dėl ankstesnio laikotarpio klaidų ištaisymo ir apskaitos principų pakeitimo suma priskiriama teigiamai koregavimo sumai, jeigu mažėja, – neigiamai koregavimo sumai.
34 straipsnis. Sukauptos pensijų sąnaudos
1. Sukauptomis pensijų sąnaudomis laikomas skirtumas tarp pensijų įsipareigojimo sąnaudų sumos, įtrauktos į finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius, ir per mokestinį laikotarpį į pensijų fondą įmokėtos sumos.
35 straipsnis. Apmokestinamųjų subjektų tarpusavio sandoriai
1. Jeigu tos pačios subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra skirtingose jurisdikciją turinčiose teritorijose, tarpusavio sandoriai jų finansinėje apskaitoje užregistruoti ne tokia pačia suma arba neatitinka ištiestosios rankos principo, tų subjektų (ar vieno iš jų) finansinės apskaitos grynasis pelnas arba nuostoliai turi būti koreguojami taip, kad užregistruotos sumos būtų įtrauktos vienodomis sumomis ir atitiktų ištiestosios rankos principą.
2. Jeigu dėl apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, tarpusavio sandorių susidarę turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuostoliai užregistruoti nesilaikant ištiestosios rankos principo ir tie nuostoliai įtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, tokie nuostoliai koreguojami, kad atitiktų ištiestosios rankos principą.
3. Taikant šio straipsnio nuostatas, ištiestosios rankos principas yra principas, pagal kurį apmokestinamųjų subjektų tarpusavio sandoriai turi būti užregistruojami atsižvelgiant į sąlygas, kurios būtų buvusios sudarytos tarp nepriklausomų subjektų vykdant panašius sandorius panašiomis aplinkybėmis.
36 straipsnis. Mokesčių kreditai
Apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, reikalavimus atitinkantys grąžintini mokesčių kreditai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 51 dalyje, pripažįstami pajamomis. Reikalavimų neatitinkantys grąžintini mokesčių kreditai, kaip jie apibrėžti šio įstatymo 3 straipsnio 57 dalyje, pajamomis nepripažįstami.
37 straipsnis. Finansavimo susitarimai
1. Apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiamos sąnaudos, susijusios su vidaus finansavimo susitarimu, pagal kurį vienas ar daugiau apmokestinamųjų subjektų teikia kreditą ar kitaip investuoja į tos pačios subjektų grupės apmokestinamuosius subjektus, (toliau šiame straipsnyje – vidaus finansavimo susitarimas), jeigu tenkinamos šios sąlygos:
1) apmokestinamojo subjekto buvimo vieta yra mažų mokesčių jurisdikciją turinčioje teritorijoje arba teritorijoje, kuri būtų laikoma mažų mokesčių jurisdikciją turinčia teritorija, jeigu apmokestinamasis subjektas nebūtų patyręs tokių sąnaudų;
2) galima pagrįstai numatyti, kad per numatomą vidaus finansavimo susitarimo galiojimo laikotarpį sąnaudų suma, į kurią atsižvelgiama apskaičiuojant to apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, dėl tokio susitarimo padidės, tačiau apmokestinamojo subjekto, kuris teikia kreditą, apmokestinamosios pajamos dėl to proporcingai nepadidės;
38 straipsnis. Draudimo bendrovių mokestis, susijęs su grąža draudėjams
1. Į apskaičiuojamą reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius draudimo bendrovė neįtraukia sumos, kurią draudėjai tokiai bendrovei sumokėjo už jos mokamus, su grąža draudėjams susijusius mokesčius.
2. Į apskaičiuojamą reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius draudimo bendrovė įtraukia tokią grąžos draudėjams sumą, kuri nebuvo įtraukta į finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius, o ją atitinkanti įsipareigojimų draudėjams padidėjimo arba sumažėjimo suma į tokį grynąjį pelną arba nuostolius buvo įtraukta.
39 straipsnis. Papildomas pirmojo lygio kapitalas
1. Suma, pripažinta apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio nuosavo kapitalo sumažėjimo suma ir priskiriama paskirstytoms ar numatomoms paskirstyti sumoms, susijusioms su apmokestinamojo subjekto išleistu papildomu pirmojo lygio kapitalu, apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, laikoma sąnaudomis. Suma, pripažinta apmokestinamojo subjekto nuosavo kapitalo padidėjimo suma ir priskiriama gautoms ar gautinoms paskirstymo sumoms, susijusioms su apmokestinamojo subjekto turimu papildomu pirmojo lygio kapitalu, apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, laikoma pajamomis.
2. Į apskaičiuojamą apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiamos nuosavo kapitalo sumažėjimo arba padidėjimo sumos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės išleidimu ar išpirkimu.
3. Taikant šio straipsnio nuostatas, papildomu pirmojo lygio kapitalu laikoma apmokestinamojo subjekto pagal bankų sektoriui taikomus riziką ribojančius reikalavimus išleista priemonė, kuri konvertuojama į nuosavą kapitalą arba nurašoma įvykus iš anksto apibrėžtam įvykiui ir turi kitų požymių, skirtų nuostolių padengimui palengvinti esant nepalankiausioms ekonominės sąlygoms.
40 straipsnis. Mokėjimai akcijomis
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir apskaičiuodamas apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius to apmokestinamojo subjekto finansinėje apskaitoje atskaitytas mokėjimų akcijomis išlaidas ar sąnaudų sumas pakeisti tokia suma, kurią dėl tokių mokėjimų akcijomis jo buvimo vietos jurisdikciją turinčioje teritorijoje jam leidžiama atskaityti apskaičiuojant pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas.
2. Jeigu akcijų pasirinkimo sandoris pasibaigia jo neįvykdžius, mokėjimų akcijomis išlaidų ar sąnaudų suma, kuri apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius ankstesniais mokestiniais laikotarpiais buvo atskaityta iš to subjekto finansinės apskaitos grynojo pelno arba nuostolių pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, apskaičiuojant to mokestinio laikotarpio, kuriuo pasirinkimo sandoris baigė galioti, apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, pripažįstama papildomomis pajamomis.
3. Jeigu į apskaičiuojamą apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio, kuriam pasirinkta taikyti šio straipsnio nuostatas, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukiamos mokėjimo akcijomis išlaidos ar sąnaudos, tačiau dalis tokio mokėjimo akcijomis išlaidų ar sąnaudų buvo užregistruotos tokio subjekto finansinėje apskaitoje per ankstesnius mokestinius laikotarpius, kuriems šis straipsnis nebuvo taikomas, skirtumas, susidaręs tarp bendros mokėjimo akcijomis išlaidų ar sąnaudų sumos, kuri buvo atimta apskaičiuojant to subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius tais ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, ir bendros tokio mokėjimo akcijomis išlaidų ar sąnaudų sumos, kuri būtų buvusi atimta apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, jeigu tiems ankstesniems mokestiniams laikotarpiams šis straipsnis būtų taikomas, laikomas pajamomis.
4. Pasirinkimas taikyti šio straipsnio nuostatas galioja mokestiniam laikotarpiui, kuriam pasirinkta jį taikyti, ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasirinkus taikyti šio straipsnio nuostatas, jos taikomos visiems subjektų grupės apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
5. Į apskaičiuojamą mokestinio laikotarpio, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukiama (laikoma pajamomis) nesumokėtų mokėjimų akcijomis išlaidų arba sąnaudų sumos, atskaitytos taikant šį straipsnį, dalis, viršijanti finansinėje apskaitoje sukauptas tų nesumokėtų mokėjimų akcijomis sąnaudas.
41 straipsnis. Pasirinkimas dėl turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimo pelno ar nuostolių pripažinimo
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir apskaičiuodamas apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius mokestinio laikotarpio turto ir įsipareigojimų arba tik materialiojo turto, kuriems tuo mokestiniu laikotarpiu konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose taikoma apskaita tikrąja verte arba nuvertėjimo apskaita, vertės padidėjimo pelną ir nuostolius nustatyti taikydamas realizavimo principą.
2. Pasirinkus taikyti šio straipsnio nuostatas, į apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukiamas vertės padidėjimo pelnas arba nuostoliai, susidarę dėl turtui arba įsipareigojimams taikomos tikrosios vertės arba nuvertėjimo apskaitos.
3. Nustatant vertės padidėjimo pelną ir nuostolius pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, turto arba įsipareigojimų balansine verte laikoma balansinė vertė, buvusi to turto įsigijimo ar įsipareigojimų prisiėmimo momentu, arba pirmąją mokestinio laikotarpio, kuriam pasirinkta taikyti šį straipsnį, dieną, jeigu toks turtas įsigytas ar įsipareigojimai prisiimti iki to laikotarpio pradžios.
4. Pasirinkimas taikyti šio straipsnio nuostatas galioja mokestiniam laikotarpiui, kuriam pasirinkta jį taikyti, ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasirinkimas taikomas visiems subjektų grupės apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 5 dalį.
5. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti šio straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti tik apmokestinamiesiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai ir kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
6. Į apskaičiuojamą apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukiamas (laikomas pajamomis) tokio mokestinio laikotarpio pirmąją dieną susidaręs turto arba įsipareigojimų tikrosios vertės ir balansinės vertės, nustatytos pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtumas. Jeigu skirtumas yra neigiamas, tokia suma atskaitoma.
42 straipsnis. Pasirinkimas išdėstyti materialiojo turto pardavimo pelną
1. Jeigu mokestiniu laikotarpiu apmokestinamasis subjektas gavo vertės padidėjimo pelno dėl jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra jo buvimo vieta, esančio vietinio nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris perleistas tos pačios subjektų grupės apmokestinamajam subjektui, (toliau – vietinis nekilnojamasis turtas) perleidimo, duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti tam mokestiniam laikotarpiui tai jurisdikciją turinčiai teritorijai taikyti šio straipsnio nuostatas ir koreguoti toje teritorijoje buvimo vietą turinčio apmokestinamojo subjekto to mokestinio laikotarpio ir iš karto prieš jį buvusių 4 mokestinių laikotarpių (toliau šiame straipsnyje – 5 metų laikotarpis) reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
2. Apmokestinamojo subjekto (apmokestinamųjų subjektų) mokestinį laikotarpį, kuriam pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, gautas grynasis vertės padidėjimo pelnas dėl vietinio nekilnojamojo turto perleidimo įskaitomas kompensuojant toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turinčių apmokestinamųjų subjektų 5 metų laikotarpio grynuosius nuostolius, susidariusius dėl vietinio materialiojo turto perleidimo, jeigu tie nuostoliai nebuvo kompensuoti pagal ankstesniems mokestiniams laikotarpiams taikytą pasirinkimą. Grynasis vertės padidėjimo pelnas pirmiausia įskaitomas kompensuojant grynuosius nuostolius, susidariusius anksčiausiais 5 metų laikotarpio metais. Jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje yra 2 ir daugiau apmokestinamųjų subjektų, patyrusių grynųjų nuostolių, kompensuojama suma jiems paskirstoma proporcingai jų patirtiems gryniesiems nuostoliams. Bet kokia likusi grynojo pelno suma perkeliama į kitus metus ir įskaitoma kompensuojant grynuosius nuostolius, atsiradusius vėlesniais 5 metų laikotarpio metais.
3. Grynojo pelno suma, nepaskirstyta apmokestinamiesiems subjektams pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, tolygiai paskirstoma per 5 metų laikotarpį ir priskiriama kiekvienam apmokestinamajam subjektui, kurio buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra ta jurisdikciją turinti teritorija, kuriai pasirinkta taikyti šį straipsnį, ir kuris tuo mokestiniu laikotarpiu gavo grynojo vertės padidėjimo pelno dėl vietinio materialiojo turto perleidimo. Apmokestinamajam subjektui paskirta suma turi būti proporcinga to subjekto grynajam vertės padidėjimo pelnui, padalytam iš bendros apmokestinamųjų subjektų grynojo vertės padidėjimo pelno sumos, gautos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriam pasirinkta taikyti šio straipsnio nuostatas.
4. Jeigu taikant šio straipsnio 3 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu, kuriam priskirta likutinė grynojo vertės padidėjimo pelno suma, joks apmokestinamasis subjektas, gavęs tą grynojo pelno dalį, buvimo vietos toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje neturėjo, tiems metams priskirta suma tolygiai paskirstoma kiekvienam apmokestinamajam subjektui, kurio buvimo vieta tais metais yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
5. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, įtrauktieji mokesčiai, susiję su mokestiniu laikotarpiu, kuriam pasirenkama taikyti šį straipsnį, gautu grynuoju turto vertės padidėjimo pelnu arba patirtais nuostoliais, neįskaičiuojami nustatant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.
6. Pakoregavus reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal šio straipsnio nuostatas, tų 5 metų laikotarpio metų, kurie eina prieš mokestinį laikotarpį, kuriam pasirinkta taikyti šio straipsnio nuostatas, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami. Dėl tokio perskaičiavimo koregavimas atliekamas pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatas.
7. Duomenis teikiantis subjektas pasirenka taikyti šio straipsnio nuostatas kiekvienam mokestiniam laikotarpiui atskirai, kartu atsižvelgdamas į šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatas. Jeigu pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, jos taikomos visiems apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje.
43 straipsnis. Pasirinkimas eliminuoti apmokestinamųjų subjektų tarpusavio sandorius
1. Pagrindinis patronuojantysis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir, apskaičiuodamas apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje ir kurie yra įtraukti į mokesčių konsolidavimo grupę, grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, taikyti savo konsoliduotosios apskaitos tvarką iš apmokestinamųjų subjektų tarpusavio sandorių gautoms pajamoms, sąnaudoms, vertės padidėjimo pelnui ir patirtiems nuostoliams pašalinti. Jeigu pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, kartu taikomos šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatos.
2. Apskaičiuojant pirmojo mokestinio laikotarpio, kuriam pradedamos taikyti šio straipsnio nuostatos arba pasirenkama šių nuostatų nebetaikyti, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, atliekami tokie koregavimai, kuriais būtų užtikrinta, kad dėl tokių nuostatų taikymo arba atšaukto jų taikymo atitinkami to pelno arba nuostolių elementai nebūtų įtraukti daugiau kaip vieną kartą arba tokie elementai būtų įtraukti, jeigu toks įtraukimas būtų privalomas, jeigu nebūtų pasirinkta taikyti šio straipsnio nuostatų arba jų taikymą atšaukti.
44 straipsnis. Pelno iš tarptautinės laivybos neįtraukimas
1. Apmokestinamojo subjekto grynasis pelnas, gautas iš tarptautinės laivybos veiklos, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje, (toliau šiame straipsnyje – pelnas iš tarptautinės laivybos veiklos) ir grynasis pelnas, gautas iš reikalavimus atitinkančios šalutinės tarptautinės laivybos veiklos, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje, (toliau šiame straipsnyje – reikalavimus atitinkantis šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelnas) neįtraukiami apskaičiuojant šio apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius, jeigu jis įrodo, kad laivų, naudojamų uždirbant pelną iš tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkantį šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelną, strateginis ar komercinis valdymas veiksmingai vykdomas toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra šio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta.
2. Jeigu apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto pelną iš tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkantį šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelną susidaro nuostolių, jie neįtraukiami apskaičiuojant šio apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
3. Apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, bendras reikalavimus atitinkantis šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelnas neturi viršyti 50 procentų šių apmokestinamųjų subjektų pelno iš tarptautinės laivybos veiklos.
4. Apskaičiuojant pelną iš tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkantį šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelną, apmokestinamojo subjekto patirtos išlaidos, kurios tiesiogiai priskirtinos jo vykdomai tarptautinės laivybos veiklai, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje, ir reikalavimus atitinkančiai šalutinei tarptautinės laivybos veiklai, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje, atskaitomos iš tokios veiklos pajamų. Apmokestinamojo subjekto patirtos išlaidos, netiesiogiai atsirandančios dėl jo vykdomos tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkančios šalutinės tarptautinės laivybos veiklos, apskaičiuojant pelną iš tarptautinės laivybos ir reikalavimus atitinkantį šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelną, atskaitomos iš tokios veiklos pajamų proporcingai pagal pajamų iš tokios veiklos dalį nuo visų apmokestinamojo subjekto pajamų.
5. Pagal šio straipsnio 4 dalį apmokestinamojo subjekto pelnui iš tarptautinės laivybos veiklos ir reikalavimus atitinkančiam šalutinės tarptautinės laivybos veiklos pelnui priskirtos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos neįtraukiamos apskaičiuojant jo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
6. Taikant šį straipsnį tarptautinės laivybos veiklai priskiriama apmokestinamojo subjekto vykdoma toliau nurodyta veikla, jeigu vežimas nevykdomas vidaus vandenų keliais toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje:
1) keleivių arba krovinių vežimas laivu tarptautiniais maršrutais, neatsižvelgiant į tai, ar laivą apmokestinamasis subjektas valdo nuosavybės teise, pagal nuomos sutartį ar juo disponuoja kitu pagrindu;
2) keleivių arba krovinių vežimas laivu pagal laivo dalinio frachtavimo (angl. slot-chartering) susitarimus;
3) visiškai įrengto ir įgulą bei atsargų turinčio laivo, skirto naudoti keleiviams arba kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais, nuoma pagal laivo frachtavimo susitarimus;
4) laivo, naudojamo keleiviams arba kroviniams vežti tarptautiniais maršrutais, nuoma be įgulos (angl. bareboat charter) kitam apmokestinamajam subjektui;
5) dalyvavimas susivienijime, bendroje komercinėje-ūkinėje veikloje ar tarptautinėje agentūroje vežant keleivius arba krovinius laivu tarptautiniais maršrutais;
7. Taikant šį straipsnį reikalavimus atitinkanti šalutinė tarptautinės laivybos veikla suprantama kaip apmokestinamojo subjekto vykdoma toliau nurodyta veikla, jeigu ši veikla visų pirma yra susijusi su keleivių arba krovinių vežimu laivu tarptautiniais maršrutais:
1) laivo be įgulos nuoma kitam laivybos subjektui, kuris nėra apmokestinamasis subjektas, jeigu laivo frachtavimo trukmė neviršija 3 metų;
3) konteinerių nuoma ir trumpalaikis saugojimas, įskaitant sulaikymo mokesčius už pavėluotą konteinerių grąžinimą;
4) inžinierių, techninės priežiūros personalo, krovinių tvarkytojų, maitinimo ar klientų aptarnavimo personalo paslaugų teikimas kitiems laivybos subjektams;
VI SKYRIUS
ĮTRAUKTIEJI MOKESČIAI IR JŲ PASKIRSTYMAS, PAKOREGUOTŲ ĮTRAUKTŲJŲ MOKESČIŲ NUSTATYMAS
45 straipsnis. Įtrauktieji mokesčiai
1. Apmokestinamojo subjekto įtrauktiesiems mokesčiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, priskiriami:
1) mokesčiai, užregistruoti apmokestinamojo subjekto finansinėje apskaitoje ir susiję su to subjekto pajamomis ar pelnu arba jam priklausančia kito apmokestinamojo subjekto, kurio nuosavybės dalį jis turi, pajamų ar pelno dalimi;
2) pagal reikalavimus atitinkančią paskirstytojo pelno mokesčių sistemą paskirstytajam pelnui, menamam paskirstytajam pelnui ir ne verslo išlaidoms taikomi mokesčiai;
2. Įtrauktiesiems mokesčiams nepriskiriami:
1) sukauptas papildinis mokestis, kurį pagal reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę turi sumokėti patronuojantysis subjektas;
2) papildinis mokestis, kurį apmokestinamasis subjektas turi sumokėti taikydamas reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį;
3) mokesčiai, priskiriami koregavimų sumoms pagal apmokestinamojo subjekto taikomą reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę;
3. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas pasirenka taikyti šio įstatymo 42 straipsnio nuostatas, į apskaičiuojamus to mokestinio laikotarpio, kuriam tos nuostatos taikomos, įtrauktuosius mokesčius neįskaičiuojami įtrauktieji mokesčiai, susiję su grynuoju turto vertės padidėjimo pelnu arba nuostoliais dėl vietinio nekilnojamojo turto perleidimo.
46 straipsnis. Įtrauktųjų mokesčių paskirstymas apmokestinamiesiems subjektams
1. Į apmokestinamojo subjekto finansinę apskaitą įtraukta, su nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančiu pelnu arba nuostoliais susijusi įtrauktųjų mokesčių suma priskiriama tai nuolatinei buveinei.
2. Jeigu pagal šio įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkantis pelnas laikomas pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu, su tokiu pelnu susiję įtrauktieji mokesčiai, kurie taikytini jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta, priskiriami pagrindinio subjekto įtrauktiesiems mokesčiams, neviršijant sumos, gautos tokį pelną padauginus iš didžiausio mokesčio tarifo, kuris jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio subjekto buvimo vieta, taikomas įprastam subjektų pelnui.
3. Į mokesčių tikslais skaidraus subjekto finansinę apskaitą įtraukta, su apmokestinamajam subjektui savininkui pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas priskirtu reikalavimus atitinkančiu pelnu arba nuostoliais susijusi įtrauktųjų mokesčių suma priskiriama tam apmokestinamajam subjektui savininkui.
4. Jeigu apmokestinamajam subjektui savininkui taikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, į tokio savininko finansines ataskaitas įtraukta, su tam savininkui pagal kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką priskirta kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo subjekto pajamų dalimi susijusi įtrauktųjų mokesčių suma priskiriama tam kontroliuojamajam apmokestinamajam subjektui.
5. Jeigu apmokestinamasis subjektas yra hibridinis subjektas, į apmokestinamojo subjekto savininko finansinę apskaitą įtraukta, su to hibridinio subjekto reikalavimus atitinkančiu pelnu susijusi įtrauktųjų mokesčių suma priskiriama tam hibridiniam subjektui.
6. Apmokestinamojo subjekto savininko finansinėje apskaitoje sukaupta įtrauktųjų mokesčių suma, kuri susijusi su apmokestinamojo subjekto, kurio nuosavybės dalis tokiam savininkui priklauso tiesiogiai, per mokestinį laikotarpį paskirstytomis pelno sumomis, priskiriama tokį paskirstymą atlikusiam apmokestinamajam subjektui.
7. Apmokestinamasis subjektas, kuriam pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas priskirti įtrauktieji mokesčiai, susiję su pasyviosiomis pajamomis, į savo pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtraukia mažesnę iš šių sumų:
2) sumą, gautą taikant papildinio mokesčio tarifą, apskaičiuotą jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra tokio apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, neatsižvelgiant į apmokestinamajam subjektui savininkui nuo tokių pasyviųjų pajamų apskaičiuotą įtrauktųjų mokesčių sumą, padauginus iš apmokestinamojo subjekto pasyviųjų pajamų sumos, kuri įtraukta taikant kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką ar finansinio skaidrumo taisyklę.
8. Apmokestinamojo subjekto savininko įtrauktųjų mokesčių, susijusių su šio straipsnio 6 dalyje nurodytomis pasyviosiomis pajamomis, suma, kuri lieka pritaikius tos dalies nuostatas, taikant šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, apmokestinamajam subjektui nepriskiriama.
9. Taikant šį straipsnį pasyviosiomis pajamomis laikomos šios į reikalavimus atitinkantį pelną ar nuostolius įtrauktos pajamos, jeigu jos yra mokesčio objektas pagal apmokestinamajam subjektui savininkui taikomą kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarką arba dėl jo turimos hibridinio subjekto nuosavybės dalies:
47 straipsnis. Pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai
1. Apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai nustatomi koreguojant ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų, įtrauktų į finansinės apskaitos grynąjį pelną ar nuostolius, sumą, susijusią su to mokestinio laikotarpio įtrauktaisiais mokesčiais, šiomis sumomis:
1) grynąja mokestinio laikotarpio įtrauktųjų mokesčių padidinimo ir sumažinimo sumų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, suma;
3) įtrauktųjų mokesčių padidėjimo arba sumažėjimo suma, užregistruota nuosavo kapitalo arba kitų bendrųjų pajamų sąskaitoje, jeigu ji susijusi su sumomis, kurios įtraukiamos apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius ir bus apmokestinamos pagal tam apmokestinamajam subjektui taikomas apmokestinimo pelno ar jam tapačiu mokesčiu taisykles.
2. Apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio įtrauktųjų mokesčių padidinimo sumą sudaro:
1) įtrauktųjų mokesčių suma, sukaupta kaip sąnaudos ir finansinėje apskaitoje įtraukta į pelną prieš apmokestinimą;
3) mokestiniu laikotarpiu sumokėtų įtrauktųjų mokesčių, susijusių su neaiškios apmokestinimo tvarkos pozicija ir ankstesniais mokestiniais laikotarpiais pagal šio straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas priskirtų sumažinimo sumai, suma;
3. Apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio įtrauktųjų mokesčių sumažinimo sumą sudaro:
1) ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų suma, susijusi pajamomis, kurios neįtraukiamos į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal šio įstatymo V skyrių;
2) kredito arba grąžinimo suma, kuri susijusi su reikalavimų neatitinkančiu grąžintinu mokesčių kreditu ir kuria nebuvo sumažinta ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų suma;
3) apmokestinamajam subjektui grąžintų arba kredituotų įtrauktųjų mokesčių suma, kuria finansinėse ataskaitose nebuvo koreguojama ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų suma, išskyrus atvejus, kai tokia grąžinta arba kredituota suma susijusi su reikalavimus atitinkančiu grąžintinu mokesčių kreditu;
4) ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų suma, susijusi su neaiškios apmokestinimo tvarkos pozicija;
4. Jeigu įtrauktųjų mokesčių suma atitinka daugiau negu vieną iš šio straipsnio 1–3 dalių nuostatų, į apskaičiuojamą pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą atsižvelgiama vieną kartą.
5. Jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje apskaičiavus apmokestinamųjų subjektų gautą reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius nesusidaro mokestinio laikotarpio grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas, o tam laikotarpiui tai teritorijai apskaičiuota pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma yra neigiama ir mažesnė už tikėtinų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą, gautą grynuosius reikalavimus atitinkančius nuostolius padauginus iš 15 procentų, skirtumas, susidaręs iš tos tikėtinų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumos atėmus pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą, laikomas papildoma to mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio suma. Tokia papildinio mokesčio suma paskirstoma apmokestinamiesiems subjektams pagal šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies nuostatas.
48 straipsnis. Atidėtųjų mokesčių koregavimo sumos apskaičiavimas
1. Bendra mokestinio laikotarpio atidėtųjų mokesčių koregavimo suma, kuri apskaičiuojant to laikotarpio pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius pridedama prie ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudų pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, yra:
1) apmokestinamojo subjekto finansinėje apskaitoje sukauptos atidėtųjų mokesčių sąnaudos, susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, pakoreguotos pagal šio straipsnio 2–4 dalių nuostatas, jeigu mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių sąnaudoms apskaičiuoti, yra 15 procentų ar mažesnis, arba
2) apmokestinamojo subjekto finansinėje apskaitoje sukauptos atidėtųjų mokesčių sąnaudos, susijusios su įtrauktaisiais mokesčiais, perskaičiuotos taikant 15 procentų mokesčio tarifą ir pakoreguotos pagal šio straipsnio 2–4 dalių nuostatas, jeigu mokesčio tarifas, taikomas atidėtųjų mokesčių sąnaudoms apskaičiuoti, yra didesnis už 15 procentų.
2. Bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma padidinama:
3. Jeigu finansinėje apskaitoje mokestinio laikotarpio atidėtųjų mokesčių turtas dėl mokestinių nuostolių nepripažįstamas dėl to, kad jis neatitiko tokio pripažinimo kriterijų, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma sumažinama tokia suma, kuria ji būtų sumažinta, jeigu to mokestinio laikotarpio atidėtųjų mokesčių turtas dėl nuostolių būtų sukauptas.
4. Į apskaičiuojamą bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą neįtraukiama:
1) atidėtųjų mokesčių sąnaudų suma, susijusi su elementais, kurie neįtraukiami į reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal šio įstatymo V skyrių;
2) atidėtųjų mokesčių sąnaudų suma, susijusi su neleistinais kaupiniais ir nepareikalautais kaupiniais;
3) vertinimo koregavimo arba pripažinimo finansinėje apskaitoje koregavimo poveikio atidėtųjų mokesčių turtui suma;
4) atidėtųjų mokesčių sąnaudos, susidariusios dėl pakartotinio vertinimo, atlikto pasikeitus taikytinam vietos mokesčio tarifui;
5. Šio straipsnio taikymo tikslais neleistinu kaupiniu laikomas:
1) bet kokia atidėtųjų mokesčio sąnaudų pasikeitimo suma, sukaupta apmokestinamojo subjekto finansinėje apskaitoje ir susijusi su neaiškios mokestinės tvarkos pozicija;
6. Šio straipsnio taikymo tikslais nepareikalautu kaupiniu laikoma apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio finansinėje apskaitoje užregistruota atidėtojo mokesčio įsipareigojimo padidėjimo suma, kurios nesitikima sumokėti per šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytą laikotarpį ir kuri neįtraukiama į bendrą tokio mokestinio laikotarpio atidėtojo mokesčio koregavimo sumą, jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvieną mokestinį laikotarpį pasirenka jos neįtraukti.
49 straipsnis. Specialiosios atidėtojo mokesčio koregavimo sumos apskaičiavimo nuostatos
1. Jeigu atidėtųjų mokesčių turtas užregistruotas taikant mažesnį negu 15 procentų mokesčio tarifą, šis turtas gali būti perskaičiuotas tam pačiam mokestiniam laikotarpiui taikant 15 procentų tarifą, jeigu mokesčio mokėtojas gali įrodyti, kad atidėtųjų mokesčių turtas yra priskirtinas apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantiems nuostoliams. Atlikus tokį perskaičiavimą, bendra atidėtųjų mokesčių koregavimo suma yra sumažinama dėl perskaičiavimo susidariusia mokesčio turto padidinimo suma.
2. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas, kuris nebuvo panaikintas ir kurio suma nebuvo sumokėta per paskesnius 5 mokestinius laikotarpius, turi būti sugrąžintas tokia dalimi, kuri buvo įtraukta į apmokestinamojo subjekto bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą. Ataskaitinio mokestinio laikotarpio grąžintina atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo suma laikoma 5 mokestinio laikotarpio, ėjusio prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, įtrauktojo mokesčio sumažėjimo suma, o to 5 mokestinio laikotarpio efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ataskaitinio mokestinio laikotarpio grąžintinas atidėtųjų mokesčių įsipareigojimas yra atidėtųjų mokesčių įsipareigojimo padidėjimo suma, kuri buvo įtraukta į bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą 5 mokestinį laikotarpį, ėjusį prieš ataskaitinį mokestinį laikotarpį, ir kuri nebuvo panaikinta iki paskutinės ataskaitinio mokestinio laikotarpio dienos.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos atidėtųjų mokesčių įsipareigojimui, susijusiam su:
2) valstybės išduotų licencijų ar panašių priemonių naudoti nekilnojamąjį turtą ar gamtos išteklius, susijusių su reikšmingomis investicijomis į materialųjį turtą, išlaidomis;
8) vertės padidėjimo pelnu, kuris gautas pardavus materialųjį turtą, esantį jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, ir kuris reinvestuojamas į toje teritorijoje esantį materialųjį turtą;
50 straipsnis. Pasirinkimas pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas jurisdikciją turinčiai teritorijai, išskyrus teritoriją, kurioje taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema pagal šio įstatymo 67 straipsnį, ir kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, kuriuo tokioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje susidaro grynieji reikalavimus atitinkantys nuostoliai, pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių. Atidėtųjų mokesčių turtas dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių yra lygus tai jurisdikciją turinčiai teritorijai, kuriai pasirinkta taikyti šio straipsnio nuostatas, apskaičiuotiems mokestinio laikotarpio gryniesiems reikalavimus atitinkantiems nuostoliams, padaugintiems iš 15 procentų. Pasirinkus taikyti šio straipsnio nuostatas, šio įstatymo 48 ir 49 straipsnių nuostatos netaikomos.
2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažintas atidėtųjų mokesčių turtas panaudojamas kiekvieną mokestinį laikotarpį, einantį po mokestinio laikotarpio, kuriam pradedamos taikyti šio straipsnio nuostatos, jeigu tais vėlesniais mokestiniais laikotarpiais jurisdikciją turinčioje teritorijoje susidaro grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas, tokia to atidėtųjų mokesčių turto suma, kuri lygi grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną padauginus iš 15 procentų mokesčio tarifo, arba, jeigu ji mažesnė už taip apskaičiuotą sumą, visa nepanaudota atidėtųjų mokesčių turto dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių suma.
3. Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažintas atidėtųjų mokesčių turtas sumažinamas suma, kuri panaudojama mokestiniu laikotarpiu, o likusi jo suma, jeigu tokia susidaro, perkeliama į vėlesnius mokestinius laikotarpius.
4. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas informaciją apie pasirinkimą taikyti šį straipsnį nurodo Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagal šio įstatymo 72 straipsnį teikiamoje papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje už tą mokestinį laikotarpį, kurį jurisdikciją turinti teritorija, kuriai pradedamos taikyti šio straipsnio nuostatos, įtraukiama į tokią deklaraciją pirmą kartą, ir taiko šį straipsnį nurodytiems ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, jeigu toks pasirinkimas neatšaukiamas. Informacija apie pasirinkimo taikyti šį straipsnį atšaukimą nurodoma papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje, teikiamoje už mokestinį laikotarpį, kuriam pasirinkta šio straipsnio nuostatų nebetaikyti.
5. Jeigu pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, nepanaudota atidėtųjų mokesčių turto dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių suma nuo pirmos mokestinio laikotarpio, kuriam tos nuostatos nebetaikomos, dienos laikoma lygia nuliui.
6. Jeigu taikyti šio straipsnio nuostatas ir pripažinti atidėtųjų mokesčių turtą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių pasirenka pereiginis subjektas, kuris yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, toks atidėtųjų mokesčių turtas apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į šio pereiginio subjekto reikalavimus atitinkančius nuostolius, sumažintus pagal šio įstatymo 65 straipsnio 3 dalį.
51 straipsnis. Koregavimai pateikus duomenis ir mokesčio tarifo pakeitimai
1. Jeigu apmokestinamasis subjektas finansinėje apskaitoje užregistruoja įtrauktųjų mokesčių koregavimo sumą už praėjusį mokestinį laikotarpį, toks koregavimas laikomas to mokestinio laikotarpio, kurį buvo atliktas koregavimas, įtrauktųjų mokesčių koregavimu, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį.
2. Jeigu dėl atlikto praėjusių mokestinių laikotarpių įtrauktųjų mokesčių koregavimo sumažėja įtrauktųjų mokesčių, kurie buvo įtraukti į apmokestinamojo subjekto praėjusių mokestinių laikotarpių pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą, suma, tų mokestinių laikotarpių efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis perskaičiuojami pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, sumažinant pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius įtrauktųjų mokesčių sumažėjimo suma ir atitinkamai koreguojant mokestinio laikotarpio ir ankstesnių mokestinių laikotarpių reikalavimus atitinkantį pelną.
3. Jeigu bendra jurisdikciją turinčiai teritorijai apskaičiuota mokestinio laikotarpio įtrauktųjų mokesčių sumažėjimo suma yra laikoma nereikšminga, duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas pagal šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalį gali pasirinkti kiekvienam mokestiniam laikotarpiui netaikyti šio straipsnio 2 dalies ir įtrauktųjų mokesčių koregavimą pagal šio straipsnio 1 dalį pripažinti mokestinio laikotarpio, kuriuo toks koregavimas atliekamas, įtrauktųjų mokesčių koregavimu. Nereikšmingu įtrauktųjų mokesčių sumažėjimu laikoma mažesnė negu 1 000 000 eurų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių, nustatytų jurisdikciją turinčiai teritorijai už mokestinį laikotarpį, bendra sumažėjimo suma.
4. Jeigu pasikeičia taikytinas vietos mokesčio tarifas, kuris tampa mažesnis negu 15 procentų, ir dėl mokesčio tarifo sumažinimo susidaro atidėtųjų mokesčių sąnaudų, tokia sąnaudų suma laikoma apmokestinamojo subjekto įtrauktųjų mokesčių, kurie pagal šio įstatymo 47 straipsnį buvo įtraukti už praėjusius mokestinius laikotarpius, įsipareigojimo koregavimu.
5. Jeigu atidėtųjų mokesčių sąnaudos buvo įtrauktos taikant mažesnį negu 15 procentų mokesčio tarifą, o taikytinas vietos mokesčio tarifas vėliau padidinamas, dėl tokio padidinimo susidariusi ir sumokėta atidėtųjų mokesčių sąnaudų suma laikoma apmokestinamojo subjekto įtrauktųjų mokesčių, kurie pagal šio įstatymo 47 straipsnį buvo įtraukti už praėjusius mokestinius laikotarpius, įsipareigojimo koregavimu. Tokio koregavimo suma negali viršyti sumos, gautos perskaičiavus atidėtųjų mokesčių sąnaudas taikant 15 procentų mokesčio tarifą.
6. Jeigu apmokestinamasis subjektas per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kuriuo tų metų ataskaitinio laikotarpio mokesčių sąnaudos buvo priskirtos to mokestinio laikotarpio įtrauktiesiems mokesčiams, pabaigos nesumoka didesnės negu 1 000 000 eurų tokių mokesčių sąnaudų sumos, to mokestinio laikotarpio efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis turi būti perskaičiuojami pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį, tokios nesumokėtos sumos neįtraukiant į pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius.
VII SKYRIUS
EFEKTYVIOJO MOKESČIO TARIFO NUSTATYMAS IR PAPILDINIO MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
52 straipsnis. Efektyviojo mokesčio tarifo nustatymas
1. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas nustatomas kiekvienam mokestiniam laikotarpiui ir kiekvienai jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra tos subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta, jeigu tai teritorijai už mokestinį laikotarpį apskaičiuojamas grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas, pagal šią formulę (procentine išraiška, pagal formulę gautą rezultatą padauginus iš 100 ir suapvalinus iki 4 skaičių po kablelio):
, čia:
1) apmokestinamųjų subjektų pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai yra visų tos subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurios efektyvusis mokesčio tarifas nustatomas, pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių, apskaičiuotų tam mokestiniam laikotarpiui pagal šio įstatymo VI skyrių, suma;
2) grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas yra teigiamas skirtumas, jeigu toks susidaro, gautas iš visų tos subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurios efektyvusis mokesčio tarifas nustatomas, to mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio pelno, apskaičiuoto pagal šio įstatymo V skyrių, sumos atėmus tų apmokestinamųjų subjektų mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančių nuostolių, apskaičiuotų pagal šio įstatymo V skyrių, sumą.
2. Į pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuojamą apmokestinamųjų subjektų pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą ir grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną neįtraukiami apmokestinamųjų subjektų, kurie yra investavimo subjektai ar draudimo investavimo subjektai, įtrauktieji mokesčiai ir reikalavimus atitinkantis pelnas ar nuostoliai.
3. Apmokestinamojo subjekto, kuris laikomas nepriskirtinu jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, kiekvieno mokestinio laikotarpio efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas atskirai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą formulę, į ją įtraukiant tik to apmokestinamojo subjekto pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius ir reikalavimus atitinkantį pelną.
53 straipsnis. Papildinio mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, apskaičiuotas mokestinio laikotarpio efektyvusis mokesčio tarifas yra mažesnis negu 15 procentų, tokia subjektų grupė apskaičiuoja kiekvieno apmokestinamojo subjekto, kurio reikalavimus atitinkantis grynasis pelnas įtrauktas į to mokestinio laikotarpio jurisdikciją turinčios teritorijos grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną, papildinį mokestį. Papildinis mokestis apskaičiuojamas jurisdikciją turinčios teritorijos lygmeniu.
2. Jurisdikciją turinčios teritorijos mokestinio laikotarpio papildinis mokestis yra teigiama suma, jeigu susidaro, apskaičiuota pagal šią formulę:
, čia:
1) papildinio mokesčio tarifas – tai jurisdikciją turinčiai teritorijai nustatytas mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio tarifas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) apmokestinamasis pelnas – tos jurisdikciją turinčios teritorijos mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 dalį;
3) papildomas papildinis mokestis – pagal šio įstatymo 55 straipsnį tai jurisdikciją turinčiai teritorijai nustatyta mokestinio laikotarpio papildoma papildinio mokesčio suma;
4) mokėtinas vietos papildinis mokestis – toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turinčių Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų sukaupta mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio suma, išskyrus sukauptą sumą (sumos dalį):
a) kurią Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė tiesiogiai arba netiesiogiai ginčija teismine ar administracine tvarka arba
b) kuri jurisdikciją turinčios teritorijos mokesčių administratoriaus nustatyta kaip neapskaičiuojama arba nesurenkama vadovaujantis konstituciniais pagrindais, kitais aukščiausios galios teisės aktais ar pagal su jurisdikciją turinčios teritorijos, kuri nustatė tą reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį, vyriausybe sudarytą susitarimą, kuriuo apribojamos Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės mokestinės prievolės.
3. Jurisdikciją turinčios teritorijos mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas yra teigiama suma, jeigu susidaro, gauta iš tai jurisdikciją turinčiai teritorijai pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį nustatyto grynojo reikalavimus atitinkančio pelno atėmus dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumą, nustatytą tai teritorijai pagal šio įstatymo 54 straipsnį, arba, jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas pagal šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalį pasirenka netaikyti dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno išimties, yra lygus tam grynajam reikalavimus atitinkančiam pelnui.
4. Apmokestinamojo subjekto ataskaitinio mokestinio laikotarpio papildinis mokestis apskaičiuojamas pagal šią formulę:
, čia:
1) jurisdikciją turinčios teritorijos papildinis mokestis – mokestinio laikotarpio papildinis mokestis, pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra to apmokestinamojo subjekto buvimo vieta;
2) apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas – apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo V skyrių;
3) bendras apmokestinamųjų subjektų reikalavimus atitinkantis pelnas – visų tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio pelno suma.
5. Jeigu jurisdikciją turinčios teritorijos papildinis mokestis priskiriamas pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį atliktam perskaičiavimui ir toje teritorijoje ataskaitiniu mokestiniu laikotarpiu nesusidaro grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas, papildinis mokestis kiekvienam apmokestinamajam subjektui apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą formulę, atsižvelgiant į apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio, kuriam pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį atliekamas perskaičiavimas, reikalavimus atitinkantį pelną.
54 straipsnis. Dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno apskaičiavimas
1. Dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno suma, kuria apskaičiuojant jurisdikciją turinčios teritorijos apmokestinamąjį pelną mažinamas grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas, yra lygi kiekvieno apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra toje teritorijoje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo užmokesčio dalies ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytos materialiojo turto dalies sumai. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas apskaičiuodamas apmokestinamąjį pelną gali neatsižvelgti į dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumą. Toks pasirinkimas taikomas atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Apmokestinamojo subjekto darbo užmokesčio dalis yra 5 procentai jo reikalavimus atitinkančių darbuotojų, kaip jie apibrėžti šio straipsnio 3 dalyje, kurie jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to apmokestinamo subjekto buvimo vieta, vykdo tos Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės veiklą, reikalavimus atitinkančių darbo užmokesčio išlaidų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus išlaidas, kurios atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
3. Apskaičiuojant darbo užmokesčio dalį, reikalavimus atitinkantiems darbuotojams priskiriami darbuotojai (įskaitant dirbančius ne visą darbo laiką) ir nepriklausomi rangovai, dalyvaujantys tos Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės įprastoje veikloje, jeigu jų veiklai vadovauja ir ją kontroliuoja tokia grupė. Reikalavimus atitinkančioms darbo užmokesčio išlaidoms priskiriamos atlygio darbuotojams išlaidos, įskaitant darbo užmokestį, atlyginimą ir kitas išlaidas, kurios suteikia darbuotojui tiesioginę ir nustatomą asmeninę naudą (sveikatos draudimo ir pensijų įmokos, darbo užmokesčio bei įdarbinimo mokesčiai, darbdavio mokamos socialinio draudimo įmokos ir kitos panašios išlaidos).
4. Apmokestinamojo subjekto materialiojo turto dalis yra 5 procentai reikalavimus atitinkančio materialiojo turto, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje ir esančio jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to apmokestinamo subjekto buvimo vieta, balansinės vertės, išskyrus:
5. Apskaičiuojant materialiojo turto dalį, reikalavimus atitinkančiam materialiajam turtui priskiriamas:
6. Taikant šio straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinė vertė yra reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės mokestinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis, kaip nustatyta siekiant parengti pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atėmus sukauptą nusidėvėjimo, amortizacijos ir išeikvojimo sumą ir pridėjus sumą, priskirtiną kapitalizuotoms darbo užmokesčio išlaidoms.
7. Taikant šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, apmokestinamojo subjekto, kuris yra nuolatinė buveinė, reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra išlaidos ir turtas, kurie yra užregistruoti šio apmokestinamojo subjekto atskiroje finansinėje apskaitoje pagal šio įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta. Tokios nuolatinei buveinei priskiriamos reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas neįtraukiami į pagrindinio subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas ir reikalavimus atitinkantį materialųjį turtą.
8. Jeigu nuolatinės buveinės pelnas ar jo dalis neįtraukiami pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir 65 straipsnio 5 dalį, taikant šio straipsnio 7 dalies nuostatas, tokios nuolatinės buveinės reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas tokia pačia dalimi neįtraukiami į pagal šį straipsnį atliekamus Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės skaičiavimus.
9. Reikalavimus atitinkančių darbuotojų reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos, kurias patiria pereiginis subjektas, ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas, priklausantis pereiginiam subjektui, kurie nepriskiriami nuolatinei buveinei pagal šio straipsnio 8 dalį, yra priskiriami:
1) tokio subjekto apmokestinamiesiems subjektams savininkams proporcingai jiems pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1 punktą priskirtai sumai, jeigu reikalavimus atitinkantys darbuotojai ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra tų apmokestinamųjų subjektų savininkų buvimo vieta;
2) pereiginiam subjektui, jeigu jis yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, priskiriamas sumas sumažinant proporcingai pelno, neįtraukto į tokio pereiginio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną pagal šio įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, dydžiui, jeigu reikalavimus atitinkantys darbuotojai ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to pereiginio subjekto buvimo vieta.
10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytos pereiginio subjekto reikalavimus atitinkančios darbo užmokesčio išlaidos ir reikalavimus atitinkantis materialusis turtas, nepriskirti kitiems apmokestinamiesiems subjektams pagal tos dalies nuostatas, neįtraukiami į Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumą.
11. Apmokestinamojo subjekto, kuris laikomas nepriskirtinu jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, mokestinio laikotarpio dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno suma apskaičiuojama atskirai nuo kitų apmokestinamųjų subjektų.
55 straipsnis. Papildoma papildinio mokesčio suma
1. Jeigu įtrauktieji mokesčiai ar reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai koreguojami pagal šio įstatymo 42 straipsnį, 49 straipsnio 2 dalį, 51 straipsnio 2 ar 6 dalį, 67 straipsnio 4 dalį arba 71 straipsnio 6 dalį ir dėl tokio koregavimo perskaičiuojamas ankstesnio mokestinio laikotarpio Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis, toks perskaičiavimas atliekamas atsižvelgiant į šio įstatymo 52–54 straipsnių nuostatas. Taikant šio įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatas, dėl tokio perskaičiavimo susidariusi papildinio mokesčio suma laikoma to mokestinio laikotarpio, kuriuo atliekamas perskaičiavimas, papildoma papildinio mokesčio suma.
2. Jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje nesusidaro mokestinio laikotarpio grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas ir tai teritorijai apskaičiuojama papildoma papildinio mokesčio suma, taikant šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvieno apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, reikalavimus atitinkančiu pelnu laikoma suma, gauta tokiam apmokestinamajam subjektui pagal šio įstatymo 53 straipsnio 5 ir 6 dalis priskirtą papildinį mokestį padalijus iš 15 procentų mokesčio tarifo.
3. Jeigu papildoma papildinio mokesčio suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 47 straipsnio 5 dalį, taikant šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, kiekvieno apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, reikalavimus atitinkančiu pelnu laikoma suma, gauta tokiam apmokestinamajam subjektui pagal šią dalį priskirtą papildinio mokesčio sumą padalijus iš 15 procentų mokesčio tarifo. Papildoma papildinio mokesčio suma priskiriama kiekvienam apmokestinamajam subjektui, kurio užregistruota pakoreguoto įtrauktojo mokesčio suma yra mažesnė už nulį ir mažesnė už tokio subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių sumą, padaugintą iš 15 procentų mokesčio tarifo, proporcingai pagal šią formulę:
56 straipsnis. De minimis išimtis
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti jurisdikciją turinčiai teritorijai taikyti šio straipsnio nuostatas ir apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio sumą pripažinti lygia nuliui, jeigu tuo mokestiniu laikotarpiu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) visų apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, reikalavimus atitinkančių pajamų vidurkis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, yra mažesnis negu 10 000 000 eurų;
2. Jeigu pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, jos taikomos mokestiniam laikotarpiui, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalį. Jeigu taikomos šio straipsnio nuostatos, šio įstatymo 52–55 ir 57 straipsnių nuostatos netaikomos.
3. Taikant šį straipsnį reikalavimus atitinkančių pajamų vidurkis yra visų apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, mokestinio laikotarpio ir iš karto prieš jį iš eilės einančių 2 mokestinių laikotarpių reikalavimus atitinkančių pajamų vidurkis. Reikalavimus atitinkančių pelno arba nuostolių vidurkis yra visų tų apmokestinamųjų subjektų mokestinio laikotarpio ir iš karto prieš jį iš eilės einančių 2 mokestinių laikotarpių reikalavimus atitinkančių pelno arba nuostolių vidurkis. Jeigu vieną arba abu nurodytus ankstesnius mokestinius laikotarpius nebuvo nė vieno apmokestinamojo subjekto, kurio buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, gavusio reikalavimus atitinkančių pajamų arba patyrusių reikalavimus atitinkančių nuostolių, toks (tokie) mokestinis (mokestiniai) laikotarpis (laikotarpiai) neįtraukiami į tos jurisdikciją turinčios teritorijos reikalavimus atitinkančių pajamų ar reikalavimus atitinkančių pelno arba nuostolių vidurkio apskaičiavimą.
4. Taikant šio straipsnio 3 dalies nuostatas, apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančios pajamos yra visų apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta tuo mokestiniu laikotarpiu yra toje teritorijoje, metinių pajamų suma, sumažinta arba padidinta pagal šio įstatymo V skyrių atliekamais koregavimais. Visų apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai yra tos teritorijos grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai, apskaičiuoti pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį.
5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos apmokestinamiesiems subjektams, kurie laikomi nepriskirtinais jokiai jurisdikciją turinčiai teritorijai, ir apmokestinamiesiems subjektams, kurie yra investavimo subjektai. Tokių apmokestinamųjų subjektų metinės pajamos ir reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami į de minimis išimties skaičiavimus pagal šį straipsnį.
57 straipsnis. Mažumos valdomi apmokestinamieji subjektai
1. Apskaičiuojant jurisdikciją turinčios teritorijos efektyvųjį mokesčio tarifą ir papildinį mokestį, mažumos valdomam pogrupiui Direktyvos (ES) 2022/2523 V–IX skyrių nuostatos taikomos taip, kaip jos būtų taikomos, jeigu toks pogrupis būtų atskira Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė. Tokiam pogrupiui priklausančių apmokestinamųjų subjektų pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami į likusią Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo sumą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, ir grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
2. Mažumos valdomo apmokestinamojo subjekto, kuris nepriklauso mažumos valdomam pogrupiui, efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis apskaičiuojami pagal šio įstatymo V–IX skyrių nuostatas, taikant jas tik tam atskiram subjektui. Tokio subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai ir reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai neįtraukiami į likusią Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės efektyviojo mokesčio tarifo sumą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalį, ir grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
58 straipsnis. Saugumo garantas
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir laikyti, kad Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra tos grupės apmokestinamųjų subjektų, mokestiniu laikotarpiu atitinkančių tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantų sąlygas, apskaičiuojamas to mokestinio laikotarpio papildinis mokestis yra lygus nuliui. Jeigu pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, šio įstatymo VII skyrius netaikomas.
VIII SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
59 straipsnis. Metinių pajamų ribos taikymas jungiant subjektų grupes ir subjektus
1. Jeigu bet kuriais iš pastarųjų 4 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių, einančių iš karto prieš tikrinamą mokestinį laikotarpį, 2 arba daugiau subjektų grupių sujungiamos į vieną subjektų grupę, laikoma, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės metinių pajamų riba, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, yra pasiekta kiekvieną prieš susijungimą mokestinį laikotarpį, kurio bendra šių grupių į konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtrauktų to mokestinio laikotarpio pajamų suma yra 750 000 000 eurų arba didesnė.
2. Jeigu įsigyjamasis subjektas – subjektų grupei nepriklausantis subjektas – tikrinamu mokestiniu laikotarpiu sujungiamas su įsigyjančiuoju subjektu – subjektu arba subjektų grupe – ir įsigyjamasis arba įsigyjantysis subjektai neparengė bet kurių iš 4 iš eilės einančių mokestinių laikotarpių, einančių iš karto prieš tikrinamą mokestinį laikotarpį, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, nes tuo laikotarpiu nepriklausė subjektų grupei, laikoma, kad to mokestinio laikotarpio Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės metinių pajamų riba, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, yra pasiekta, jeigu bendra į kiekvienos iš jų finansines ataskaitas arba konsoliduotąsias finansines ataskaitas įtrauktų to mokestinio laikotarpio pajamų suma yra 750 000 000 eurų arba didesnė. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai subjektų grupei nepriklausantis subjektas įsigyja subjektų grupę ar kitą subjektą.
3. Šio straipsnio tikslais jungimu laikomas bet koks susitarimas, kai:
1) visi arba beveik visi dviejų arba daugiau atskirų subjektų grupių subjektai pradedami bendrai kontroliuoti taip, lyg jie sudaro jungtinę subjektų grupę, arba
60 straipsnis. Metinių pajamų ribos taikymas dalijant subjektų grupę
1. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė, kuriai mokestiniu laikotarpiu taikomos šio įstatymo nuostatos, tuo mokestiniu laikotarpiu padalijama į 2 ar daugiau subjektų grupių, laikoma, kad tokia padalyta subjektų grupė pasiekė šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą metinių pajamų ribą, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį:
1) pirmąjį tikrinamą mokestinį laikotarpį, kuris baigiasi atlikus dalijimą, jeigu padalytos subjektų grupės metinės pajamos tuo mokestiniu laikotarpiu yra 750 000 000 eurų arba didesnės;
2. Šio straipsnio tikslais Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės dalijimu laikomas bet koks susitarimas, pagal kurį vienos subjektų grupės subjektai atskiriami taip, kad jie sudaro 2 ar daugiau atskirų subjektų grupių, kurių nebekonsoliduoja tas pats pagrindinis patronuojantysis subjektas.
61 straipsnis. Prie subjektų grupės prisijungiantys ar subjektų grupę paliekantys apmokestinamieji subjektai
1. Jeigu subjektas tampa Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu arba nustoja juo būti dėl to, kad mokestiniu laikotarpiu – įsigijimo metais – perleidžiama tiesioginė arba netiesioginė tokio subjekto nuosavybės dalis, arba jeigu toks subjektas tampa naujos subjektų grupės pagrindiniu patronuojančiuoju subjektu, toks subjektas įsigijimo metais laikomas Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu, jeigu jo turto, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų ir pinigų srautų dalis įtraukiama į įsigijimo metų pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal eilutes. Apskaičiuojant tokio apmokestinamojo subjekto efektyvųjį mokesčio tarifą ir papildinį mokestį taikomos šio straipsnio 2–8 dalių nuostatos.
2. Įsigijimo metais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė atsižvelgia į apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius, kurie įtraukti į pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotąsias finansines ataskaitas.
3. Įsigijimo metais ir kiekvienu paskesniu mokestiniu laikotarpiu apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai nustatomi naudojant šio subjekto turto ir įsipareigojimų balansines vertes, buvusias iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto perleidimo.
4. Įsigijimo metais apskaičiuojant apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas pagal šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, įtraukiamos tik tos išlaidos, kurios parodytos pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.
5. Apskaičiuojant apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto reikalavimus atitinkančio materialiojo turto balansinės vertės sumą pagal šio įstatymo 54 straipsnio 3 dalį, ši suma koreguojama proporcingai laikotarpiui, kuriuo toks subjektas įsigijimo metais buvo laikomas tos Lietuvos subjektų grupės arba tarptautinės subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu, lyginant su visu mokestiniu laikotarpiu.
6. Kai apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto atidėtųjų mokesčių turtas ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai perduodami kitai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, įsigyjančioji Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė į tokį atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgia taip ir tokiu dydžiu, jeigu įsigyjančioji Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė būtų kontroliavusi tą subjektą tokio turto ir įsipareigojimų atsiradimo metu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnyje nurodytą atidėtųjų mokesčių turtą dėl reikalavimus atitinkančių nuostolių.
7. Apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai, kurie anksčiau buvo įtraukti į šio subjekto bendrą atidėtųjų mokesčių koregavimo sumą, šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies tikslais įsigijimo metais laikomi panaikintais perleidžiančiosios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės ir atsiradusiais įsipareigojimais įsigyjančiojoje Lietuvos subjektų grupėje ar tarptautinėje subjektų grupėje, o bet koks paskesnis įtrauktųjų mokesčių sumažinimas, taikant šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįstamas tais metais, kuriais atliekamas toje dalyje nustatytas sugrąžinimas.
8. Jeigu įsigijimo metais apmokestinamuoju subjektu tapęs arba nustojęs juo būti subjektas yra patronuojantysis subjektas ir laikomas 2 ar daugiau Lietuvos subjektų grupių ar tarptautinių subjektų grupių apmokestinamuoju subjektu, jis pajamų įtraukimo taisyklę taiko atskirai pagal jam priskirtiną kiekvienos Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų papildinio mokesčio dalį.
9. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1–8 dalis, apmokestinamuoju subjektu tapusio arba nustojusio juo būti subjekto kontroliuojamosios dalies įsigijimas arba perleidimas laikomas turto ir įsipareigojimų įsigijimu arba perleidimu, jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra to subjekto buvimo vieta, arba mokesčių tikslais skaidraus subjekto atveju – teritorijoje, kurioje yra tas turtas, toks kontroliuojamosios dalies įsigijimas arba perleidimas vertinamas tokiu būdu (ar panašiu būdu), kaip vertinamas turto ir įsipareigojimų įsigijimas arba perleidimas, ir pardavėjui taikomas įtrauktasis mokestis, pagrįstas skirtumu tarp turto ir įsipareigojimų mokesčio bazės ir už kontroliuojamąją dalį sumokėto atlygio ar turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės.
62 straipsnis. Turto ir įsipareigojimų perleidimas
1. Turtą ir įsipareigojimus perleidžiantis apmokestinamasis subjektas (toliau šiame straipsnyje – perleidžiantysis apmokestinamasis subjektas) į apskaičiuojamą savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukia tokio perleidimo pelną ar nuostolius. Turtą ir įsipareigojimus įsigyjantis apmokestinamasis subjektas (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas) savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius apskaičiuoja naudodamas įsigyto turto ir įsipareigojimų balansinę vertę, kurią jis nustato pagal pagrindinio patronuojančiojo subjekto konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms parengti taikomą finansinės apskaitos standartą.
2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, jeigu turto ir įsipareigojimų perleidimas ar įsigijimas laikomi reorganizavimo dalimi, perleidžiantysis apmokestinamasis subjektas į apskaičiuojamą savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius neįtraukia tokio perleidimo pelno arba nuostolių, o įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius po įsigijimo apskaičiuoja naudodamas perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto balansines vertes (įsigyto turto ir įsipareigojimų), buvusias perleidimo metu.
3. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu turto ir įsipareigojimų perleidimas ar įsigijimas laikomi reorganizavimo dalimi ir dėl to perleidžiantysis apmokestinamasis subjektas pripažįsta reikalavimų neatitinkantį pelną arba nuostolius, perleidžiantysis apmokestinamasis subjektas į apskaičiuojamą savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukia tą pelno arba nuostolių dėl perleidimo dalį, kuri laikoma reikalavimų neatitinkančiu pelnu arba nuostoliais. Taikant šią nuostatą įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas savo reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius po įsigijimo apskaičiuoja naudodamas perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto balansines vertes (įsigyto turto ir įsipareigojimų), buvusias perleidimo metu ir pakoreguotas pagal įsigyjančiajam apmokestinamajam subjektui taikomas vietos mokesčių taisykles, apskaičiuojant reikalavimų neatitinkantį pelną arba nuostolius.
4. Kai apmokestinamasis subjektas jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra tokio subjekto buvimo vieta, privalo arba gali pasirinkti mokesčių tikslais koreguoti savo turto bazę ir įsipareigojimų sumą pagal tikrąsias vertes, duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti nuostatas, pagal kurias apmokestinamasis subjektas:
1) į apskaičiuojamą reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius įtraukia su kiekvienu jo turtu ir įsipareigojimu susijusią pelno arba nuostolių sumą, kuri yra lygi skirtumui, susidariusiam tarp finansinės apskaitos tikslais nustatytos turto arba įsipareigojimų balansinės vertės, buvusios prieš pat priežastinio įvykio, dėl kurio mokesčių tikslais atsirado prievolė atlikti koregavimą, (toliau – priežastinis įvykis) dieną, ir turto arba įsipareigojimų tikrosios vertės iš karto po priežastinio įvykio, sumažintą arba padidintą dėl priežastinio įvykio susidariusiu, jeigu susidaro, reikalavimų neatitinkančiu pelnu arba nuostoliais;
2) apskaičiuodamas mokestinių laikotarpių, kurie baigiasi po priežastinio įvykio, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius naudoja finansinėje apskaitoje iš karto po priežastinio įvykio nustatytą turto arba įsipareigojimų tikrąją vertę;
3) pagal šios dalies 1 punktą nustatytą grynąją sumą įtraukia į to mokestinio laikotarpio, kuriais įvyksta priežastinis įvykis, apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius arba lygiomis dalimis per 5 iš eilės einančius mokestinius laikotarpius, pradedant mokestiniu laikotarpiu, kurį įvyksta priežastinis įvykis. Jeigu subjektas nustoja būti Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu per šiuos 5 mokestinius laikotarpius, visa likusi neįtraukta grynosios sumos dalis įtraukiama į mokestinio laikotarpio, kuriuo toks subjektas nustoja būti tos subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu, reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius.
5. Šio straipsnio tikslais reorganizavimu laikomas turto ir įsipareigojimų pertvarkymas arba perleidimas vykdant susijungimą, atskyrimą, likvidavimą arba panašiais atvejais, kai:
1) visą ar reikšmingą dalį atlygio už perleidimą sudaro nuosavo kapitalo dalis, kurią išleidžia įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas arba asmuo, susijęs su įsigyjančiuoju apmokestinamuoju subjektu, arba, kai subjektas likviduojamas, – likviduojamo subjekto nuosavo kapitalo dalis, arba, jei atlygis nesuteikiamas, kai nuosavo kapitalo dalies išleidimas neturėtų ekonominės reikšmės;
2) perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto pelnas arba nuostoliai, susiję su šiuo turtu, visiškai arba iš dalies neapmokestinami;
3) pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas, mokesčių įstatymus įsigyjantysis apmokestinamasis subjektas po įsigijimo turi apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas, taikydamas perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto turto apmokestinimo bazę, pakoreguotą atsižvelgiant į reikalavimų neatitinkantį pelną arba nuostolius, susijusius su perleidimu ar įsigijimu.
6. Šio straipsnio tikslais reikalavimų neatitinkančiu pelnu arba nuostoliais laikoma mažesnė iš toliau nurodytų perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto pelno arba nuostolių, susijusių su reorganizavimu, sumų: perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto buvimo vietoje apmokestinamosiomis pajamomis laikoma suma arba perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos pelnas arba nuostoliai.
63 straipsnis. Bendrieji subjektai
1. Patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje ir kuris tiesiogiai arba netiesiogiai turi bendrojo subjekto ar bendrojo subjekto patronuojamojo subjekto nuosavybės dalį, jam priskirtinai tokio subjekto papildinio mokesčio daliai taiko pajamų įtraukimo taisyklę pagal šio įstatymo III skyrių.
2. Bendrojo subjekto grupės papildinis mokestis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo V–IX skyrių nuostatas taip, kaip jos būtų taikomos, jeigu tokios grupės apmokestinamieji subjektai būtų atskiros Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai, o bendrasis subjektas – tos grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas.
3. Bendrojo subjekto grupės papildinį mokestį sudaro tos grupės papildinis mokestis, priskirtinas pagrindiniam patronuojančiajam subjektui. Toks bendrojo subjekto grupės papildinis mokestis, apskaičiuotas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, sumažinamas kiekvienam patronuojančiajam subjektui priskirtina kiekvieno apmokestinamojo subjekto papildinio mokesčio dalimi, kuri įtraukta taikant reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę. Likusi papildinio mokesčio suma, jeigu tokia susidaro, pridedama prie bendros papildinio mokesčio sumos, kuri įtraukiama pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį taikant nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę.
64 straipsnis. Kelių patronuojančiųjų subjektų grupės
1. Jeigu dviejų ar daugiau subjektų grupių subjektai ir apmokestinamieji subjektai sudaro kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 7 dalyje, dalį, kiekvienos subjektų grupės subjektai ir apmokestinamieji subjektai laikomi vienos kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamaisiais subjektais. Subjektas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytą neįtrauktąjį subjektą, laikomas apmokestinamuoju subjektu, jeigu jis yra įtraukiamas į kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės arba tarptautinės subjektų grupės konsoliduotąsias finansines ataskaitas pagal eilutes (konsoliduojamas) arba jeigu jo kontroliuojamąją dalį turi kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai.
2. Kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra jungtinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos, nurodytos šio straipsnio 8 dalies 2 punkte ir 9 dalies 5 punkte, parengtos pagal priimtiną finansinės apskaitos standartą. Toks finansinės apskaitos standartas laikomas pagrindinio patronuojančiojo subjekto apskaitos standartu.
3. Atskirų subjektų grupių, sudarančių kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupę ar tarptautinę subjektų grupę, pagrindiniai patronuojantieji subjektai laikomi kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindiniais patronuojančiaisiais subjektais. Taikant šį įstatymą kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei, nuorodos į pagrindinį patronuojantįjį subjektą mutatis mutandis taikomos keliems pagrindiniams patronuojantiesiems subjektams.
4. Kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės patronuojantieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, įskaitant kiekvieną pagrindinį patronuojantįjį subjektą, pagal šio įstatymo III skyriaus nuostatas taiko pajamų įtraukimo taisyklę pagal jiems priskirtiną mažus mokesčius mokančių apmokestinamųjų subjektų papildinio mokesčio dalį.
5. Kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai, kurių buvimo vieta yra Lietuvoje, taiko nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę pagal šio įstatymo IV skyriaus nuostatas, atsižvelgdami į kiekvieno mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto, kuris yra kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, papildinį mokestį.
6. Kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupės arba tarptautinės subjektų grupės pagrindiniai patronuojantieji subjektai turi pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pagal šio įstatymo 72 straipsnį, išskyrus atvejus, kai jie paskiria vieną paskirtąjį duomenis teikiantį subjektą. Deklaracijoje pateikiama informacija apie kiekvieną subjektų grupę, sudarančią kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupę ar tarptautinę subjektų grupę.
7. Taikant šį straipsnį kelių patronuojančiųjų subjektų Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskiriamos 2 ar daugiau subjektų grupių, kurių pagrindiniai patronuojantieji subjektai yra sudarę susietosios struktūros susitarimą, kaip jis apibrėžtas šio straipsnio 8 dalyje, arba įtraukimo į dviejų biržų sąrašus susitarimą, kaip jis apibrėžtas šio straipsnio 9 dalyje.
8. Pagrindinių patronuojančiųjų subjektų susitarimas priskiriamas susietosios struktūros susitarimui, jeigu pagal jį:
1) atskirų grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų 50 procentų ar didesnės nuosavybės dalys yra sujungiamos (per nuosavybės formą, perleidimo apribojimus ar kitas sąlygas) ir jeigu yra įtraukiamos į biržos sąrašus, kotiruojamos viena kaina ir negali būti perleidžiamos ar jomis negali būti prekiaujama atskirai;
2) vienas iš pagrindinių patronuojančiųjų subjektų rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kuriose tų subjektų grupių visų subjektų turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai pateikiami kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, ir pagal reguliavimo režimą turi būti atliekamas tokių finansinių ataskaitų auditas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatyme, (toliau – finansinių ataskaitų auditas).
9. Įtraukimo į dviejų biržų sąrašus susitarimas – 2 ar daugiau atskirų subjektų grupių pagrindinių patronuojančiųjų subjektų susitarimas, pagal kurį:
2) pagrindiniai patronuojantieji subjektai su dividendais ir likvidavimu susijusį paskirstymą akcininkams atliks remdamiesi fiksuotu santykiu;
3) pagrindinių patronuojančiųjų subjektų veikla valdoma kaip vienas ekonominis vienetas, išlaikant jų teisinį subjektiškumą;
4) pagrindinių patronuojančiųjų subjektų, sudarančių susitarimą, nuosavybės dalys yra kotiruojamos, jomis prekiaujama arba jos yra perleidžiamos nepriklausomai skirtingose kapitalo rinkose;
5) pagrindiniai patronuojantieji subjektai rengia konsoliduotąsias finansines ataskaitas, kuriose visų subjektų grupių subjektų turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai pateikiami kartu kaip vieno ekonominio vieneto turtas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai, ir pagal reguliavimo režimą turi būti atliekamas tokių finansinių ataskaitų auditas.
IX SKYRIUS
MOKESTINIS NEUTRALUMAS IR PASKIRSTYTOJO PELNO SISTEMOS
65 straipsnis. Pereiginis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas
1. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas sumažinamas to pereiginio subjekto nuosavybės dalies turėtojui (toliau šiame straipsnyje – nuosavybės turėtojas) priskirtina reikalavimus atitinkančio pelno dalimi, jeigu:
1) tokia pelno dalis įtraukiama į to nuosavybės turėtojo mokestinio laikotarpio, kuris baigiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo mokestinio laikotarpio, nurodyto šios dalies nuostatoje iki dvitaškio, paskutinės dienos, apmokestinamąsias pajamas, tai pelno daliai taikant 15 procentų ar didesnį nominalųjį mokesčio tarifą, arba
2) galima pagrįstai tikėtis, kad pagrindinio patronuojančiojo subjekto bendra pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių ir mokesčių, kuriuos už tokį pelną, per šios dalies 1 punkte nurodytą laikotarpį įtrauktą į apmokestinamąsias pajamas, moka nuosavybės turėtojas, suma yra lygi sumai, gautai tą pelną padauginus iš 15 procentų mokesčio tarifo, arba didesnė už šią sumą.
2. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas sumažinamas nuosavybės turėtojui priskirta reikalavimus atitinkančio pelno dalimi, jeigu nuosavybės turėtojas yra:
1) fizinis asmuo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, ir kuris turi nuosavybės dalį, suteikiančią teisę į ne didesnę negu 5 procentų pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto dalį;
2) jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, rezidentu mokesčių tikslais laikomas valstybės subjektas, tarptautinė organizacija, pelno nesiekianti organizacija arba pensijų fondas, kurie turi nuosavybės dalį, suteikiančią teisę į ne didesnę negu 5 procentų pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto dalį.
3. Pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantys nuostoliai sumažinami nuosavybės turėtojui priskirtina reikalavimus atitinkančių nuostolių suma, išskyrus atvejus, kai nuosavybės turėtojas pagal jam taikomą reguliavimą negali įtraukti tokių nuostolių apskaičiuodamas savo apmokestinamąsias pajamas.
4. Jeigu pereiginio subjekto, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, reikalavimus atitinkantis pelnas sumažinamas pagal šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalis, proporcingai tokiai sumažinimo daliai sumažinama to pereiginio subjekto įtrauktųjų mokesčių suma.
5. Šio straipsnio 1–4 dalys taikomos nuolatinei buveinei, per kurią pereiginis subjektas, kuris yra pagrindinis patronuojantysis subjektas, visiškai ar iš dalies vykdo veiklą arba per kurią visiškai ar iš dalies vykdoma mokesčių tikslais skaidraus subjekto veikla, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas to mokesčių tikslais skaidraus subjekto nuosavybės dalį turi tiesiogiai ar per mokesčių tikslais skaidrių subjektų grandinę.
66 straipsnis. Pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka
1. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 6 dalyje, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantį pelną sumažina (ne daugiau kaip iki nulio) suma, kuri per 12 mėnesių nuo mokestinio laikotarpio pabaigos paskirstoma kaip atskaitytini dividendai, jeigu:
1) tokie dividendai apmokestinami gavėjo lygiu visai jų sumai taikant 15 procentų ar didesnį nominalųjį mokesčio tarifą ir jie įtraukiami į to gavėjui taikomo mokesčio mokestinį laikotarpį, pasibaigiantį ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šios dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodyto mokestinio laikotarpio pabaigos;
2. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės pagrindinis patronuojantysis subjektas, kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka, mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantį pelną sumažina (ne daugiau kaip iki nulio) suma, kuri per 12 mėnesių nuo mokestinio laikotarpio pabaigos paskirstoma kaip atskaitytini dividendai, jeigu jų gavėjas yra:
2) fizinis asmuo, kuris yra rezidentas mokesčių tikslais jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, ir kuris turi nuosavybės dalį, suteikiančią teisę į ne didesnę negu 5 procentų pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto dalį;
3) jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, rezidentu mokesčių tikslais laikomas valstybės subjektas, tarptautinė organizacija, pelno nesiekianti organizacija arba pensijų fondas, išskyrus pensijų paslaugas teikiantį subjektą, kurie turi nuosavybės dalį, suteikiančią teisę į ne didesnę negu 5 procentų pagrindinio patronuojančiojo subjekto pelno ir turto dalį.
3. Jeigu pagrindinio patronuojančiojo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas sumažinamas pagal šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalis, proporcingai tokiai sumažinimo daliai sumažinama to subjekto įtrauktųjų mokesčių, išskyrus mokesčius, kuriems taikomas dividendų atskaitymas, suma.
4. Jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas turi apmokestinamojo subjekto, kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka, nuosavybės dalį tiesiogiai arba netiesiogiai per tokius subjektus, šio straipsnio 1–3 dalys taikomos apmokestinamajam subjektui, kurio buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, ir kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka tiek, kiek tokio subjekto reikalavimus atitinkantį pelną pagrindinis patronuojantysis subjektas toliau paskirsto gavėjams, atitinkantiems šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas.
5. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, apyvartai proporcingos išmokos, kurias skirsto tiekimo kooperatyvas, laikomos apmokestinamomis gavėjo lygiu, jeigu apskaičiuojant gavėjo apmokestinamąsias pajamas arba nuostolius atskaitytinos sąnaudos ar išlaidos mažinamos tomis išmokomis.
6. Taikant šį straipsnį dividendų atskaitymo tvarka suprantama kaip apmokestinimo tvarka, pagal kurią subjekto savininkų pajamos apmokestinamos taikant vieną apmokestinimo lygį, leidžiant iš subjekto pajamų atskaityti savininkams paskirstytą pelną (įskaitant kooperatyvo mokamas apyvartai proporcingas išmokas) ar neapmokestinant kooperatyvo pajamų. Atskaitytinais dividendais laikomos apmokestinamojo subjekto, kuriam taikoma dividendų atskaitymo tvarka, jo nuosavybės dalies turėtojui paskirstyto pelno sumos, jeigu pagal jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra to apmokestinamojo subjekto buvimo vieta, teisės aktus tokias paskirstyto pelno sumas leidžiama atskaityti iš jo apmokestinamųjų pajamų, arba apyvartai proporcingų išmokų, mokamų kooperatyvo nariams.
67 straipsnis. Reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir į apmokestinamojo subjekto, kuriam taikoma reikalavimus atitinkanti paskirstytojo pelno mokesčio sistema, mokestinio laikotarpio pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą įtraukti pagal šio straipsnio 2 dalį nustatytą numanomą paskirstytojo pelno mokesčio sumą. Jeigu pasirenkama taikyti šio straipsnio nuostatas, jos taikomos visiems apmokestinamiesiems subjektams, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 2 dalies nuostatas.
2. Numanoma paskirstytojo pelno mokesčio suma yra mažesnė iš šių sumų:
1) trūkstama pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių suma, kurią pridėjus prie pakoreguotų mokesčių sumos pagal šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalį apskaičiuotas mokestinio laikotarpio jurisdikciją turinčios teritorijos efektyvusis mokesčio tarifas būtų lygus 15 procentų;
3. Pasirinkus taikyti šio straipsnio nuostatas kiekvieną mokestinį laikotarpį, kuriam jos taikomos, sudaroma numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita ir atliekami tokie veiksmai:
1) jurisdikciją turinčiai teritorijai pagal šio straipsnio 2 dalį nustatyta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio suma pridedama į numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitą tam mokestiniam laikotarpiui, kuriam ji buvo sudaryta;
2) kiekvieno paskesnio mokestinio laikotarpio pabaigoje numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitose, sudarytose ankstesniems mokestiniams laikotarpiams, esantis likutis chronologine tvarka sumažinamas (ne daugiau kaip iki nulio) mokesčio suma, kurią apmokestinamieji subjektai mokestiniu laikotarpiu sumokėjo dėl faktinio ar numanomo paskirstymo;
3) atlikus šios dalies 2 punkte nurodytą sumažinimą likusi numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitos suma sumažinama (ne daugiau kaip iki nulio) suma, gauta tos jurisdikciją turinčios teritorijos mokestinio laikotarpio grynąjį reikalavimus atitinkantį nuostolį padauginus iš 15 procentų;
4) jeigu taikant šios dalies 3 punkto nuostatas atimama ne visa suma, gauta grynąjį reikalavimus atitinkantį nuostolį padauginus iš 15 procentų, likusi suma perkeliama į kitus mokestinius laikotarpius ir naudojama sumažinant tų mokestinių laikotarpių numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitą, jeigu, pritaikius šios dalies 3 punkto nuostatas, šios sumos likutis yra teigiama suma.
4. Jeigu ketvirtojo mokestinio laikotarpio, einančio po mokestinio laikotarpio, kuriam buvo sudaryta numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita, paskutinę dieną tos sąskaitos likutis nėra lygus nuliui, tokia likusi suma laikoma pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių, kurie buvo nustatyti tokios sąskaitos mokestiniam laikotarpiui, sumažinimu. Dėl tokio pakoreguotųjų įtrauktųjų mokesčių sumažinimo perskaičiuojamas to mokestinio laikotarpio efektyvusis mokesčio tarifas ir papildinis mokestis, taikant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies nuostatas.
5. Mokestiniu laikotarpiu dėl faktinio arba numanomo paskirstymo sumokėtų mokesčių suma, kuria pagal šio straipsnio 3 dalį sumažinama numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaita, neįtraukiama į pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumą.
6. Jeigu apmokestinamasis subjektas, kuriam taikomos šio straipsnio nuostatos, mokestiniu laikotarpiu nustoja būti Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu arba beveik visas jo turtas perleidžiamas asmeniui, kuris nėra tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, turintis buvimo vietą jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra tas apmokestinamasis subjektas, ankstesnių mokestinių laikotarpių paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitų likutis, jeigu toks yra, laikomas kiekvieno to mokestinio laikotarpio pakoreguotų įtrauktųjų mokesčių sumažinimu ir taikoma šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalis. Perskaičiavus to (tų) mokestinio (mokestinių) laikotarpio (laikotarpių) efektyvųjį mokesčio tarifą, jurisdikciją turinčios teritorijos papildoma papildinio mokesčio suma, taikant įstatymo 53 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra lygi sumai, gautai dėl tokio perskaičiavimo susidariusio mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio padidėjimo sumą padauginus iš pagal šią formulę apskaičiuotos kiekvieno šios dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodyto apmokestinamojo subjekto mokesčio dalies:
, čia:
1) apmokestinamojo subjekto reikalavimus atitinkantis pelnas yra pagal šio įstatymo V skyrių nustatytas kiekvieno mokestinio laikotarpio, kurio numanomo paskirstytojo pelno mokesčio sugrąžinimo sąskaitoje yra likutis, apmokestinamojo subjekto, kuris nustoja būti tos subjektų grupės apmokestinamuoju subjektu ar kurio turtas yra perleidžiamas, reikalavimus atitinkantis pelnas;
68 straipsnis. Investavimo subjekto efektyviojo mokesčio tarifo ir papildinio mokesčio nustatymas
1. Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamojo subjekto, kuris yra investavimo subjektas, išskyrus mokesčių tikslais skaidrų subjektą ir investavimo subjektą, kuriam pasirinkta taikyti šio įstatymo 69 ar 70 straipsnį, efektyvusis mokesčio tarifas apskaičiuojamas atskirai nuo jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra to investavimo subjekto buvimo vieta, efektyviojo mokesčio tarifo.
2. Taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, investavimo subjekto arba, jeigu toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turinčių tokių subjektų yra daugiau negu vienas, investavimo subjektų efektyvusis mokesčio tarifas nustatomas pagal šią formulę (procentine išraiška, pagal formulę gautą rezultatą padauginus iš 100 ir suapvalinus iki 4 skaičių po kablelio):
, čia:
1) pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai yra investavimo subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, nustatyti atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalį, arba bendra jų suma, jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turi daugiau negu vienas toks subjektas;
2) subjektų grupei priskirtina reikalavimus atitinkančio pelno dalis yra Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalis, nustatyta atsižvelgiant į šio straipsnio 5 dalį, arba bendra tai subjektų grupei priskirtinų investavimo subjektų reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių dalių suma, jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turi daugiau negu vienas toks subjektas.
3. Apskaičiuojant investavimo subjekto efektyvųjį mokesčio tarifą pagal šio straipsnio 2 dalį, to subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai yra pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, tenkantys Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtino investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno daliai, ir įtrauktieji mokesčiai, priskirti tokiam subjektui pagal šio įstatymo 46 straipsnį. Investavimo subjekto pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai neapima jokių investavimo subjekto sukauptų įtrauktųjų mokesčių, kurie priskirtini pelnui, neįtrauktam į Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtiną reikalavimus atitinkančio pelno dalį.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto investavimo subjekto papildinis mokestis yra suma, gauta investavimo subjekto papildinio mokesčio tarifą padauginus iš teigiamo skirtumo, jeigu toks susidaro, gauto iš Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtinos investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalies atėmus investavimo subjekto dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumą, nustatytą pagal šio straipsnio 5 dalį. Jeigu jurisdikciją turinčioje teritorijoje buvimo vietą turi daugiau negu vienas toks investavimo subjektas, apskaičiuojant papildinį mokestį pagal šią dalį į skaičiavimus įtraukiami visi tokie subjektai.
5. Šio straipsnio taikymo tikslais investavimo subjekto dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno suma nustatoma pagal šio įstatymo 54 straipsnio 1–10 dalis, į ją įtraukiant reikalavimus atitinkančias darbo užmokesčio išlaidas (reikalavimus atitinkantiems darbuotojams) ir reikalavimus atitinkantį materialųjį turtą, sumažintus proporcingai Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtinos investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno dalies ir viso to reikalavimus atitinkančio pelno santykiui.
6. Taikant šio straipsnio nuostatas Lietuvos subjektų grupei ar tarptautinei subjektų grupei priskirtina investavimo subjekto reikalavimus atitinkančio pelno arba nuostolių dalis nustatoma pagal šio įstatymo 16 straipsnį atsižvelgiant tik į nuosavybės dalį, kuriai nėra pasirinkta taikyti šio įstatymo 69 arba 70 straipsnio nuostatas.
69 straipsnis. Pasirinkimas investavimo subjektą laikyti mokesčių tikslais skaidriu subjektu
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas ir apmokestinamąjį subjektą, kuris yra investavimo subjektas arba draudimo investavimo subjektas, laikyti mokesčių tikslais skaidriu subjektu, jeigu apmokestinamajam subjektui savininkui jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra jo buvimo vieta, taikoma tikrosios rinkos vertės arba panaši apmokestinimo tvarka, pagal kurią apmokestinimo bazė yra pagrįsta tokio investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės dalių tikrosios vertės metiniais pokyčiais, ir tokioms apmokestinamojo subjekto savininko pajamoms taikomas 15 procentų ar didesnis mokesčio tarifas.
2. Jeigu apmokestinamajam subjektui priklauso investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės dalis per tiesioginę kito investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės dalį, taikant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, laikoma, kad tokiai apmokestinamojo subjekto netiesiogiai turimai nuosavybės daliai taikoma tikrosios rinkos vertės arba panaši apmokestinimo tvarka, jeigu tokia tvarka taikoma jo tiesiogiai turimai to kito investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto nuosavybės daliai.
3. Pasirinkimas taikyti šio straipsnio nuostatas galioja mokestiniam laikotarpiui, kuriam pasirinkta jį taikyti, ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jeigu pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, pelnas arba nuostoliai dėl investavimo subjekto arba draudimo investavimo subjekto turimo turto, arba įsipareigojimų perleidimo nustatomi pagal to turto arba įsipareigojimų tikrąją rinkos vertę, buvusią pirmąją mokestinio laikotarpio, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, dieną.
70 straipsnis. Pasirinkimas taikyti apmokestinamo paskirstytojo pelno metodą
1. Duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti šio straipsnio nuostatas, pagal kurias apmokestinamasis subjektas savininkas, išskyrus investavimo subjektą, savo turimai investavimo subjekto nuosavybės daliai gali taikyti šio straipsnio 2 dalyje apibrėžtą apmokestinamo paskirstytojo pelno metodą, jeigu galima pagrįstai tikėtis, kad investavimo subjekto jam paskirstytos sumos bus apmokestintos taikant 15 procentų ar didesnį mokesčio tarifą.
2. Taikant apmokestinamo paskirstytojo pelno metodą:
1) investavimo subjekto paskirstyto reikalavimus atitinkančio pelno suma ir numanoma paskirstyto pelno suma įtraukiamos į tą paskirstymo sumą gavusio apmokestinamojo subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną;
2) investavimo subjektui taikomų įtrauktųjų mokesčių suma, kuri yra atskaitoma iš apmokestinamojo subjekto savininko mokestinio įsipareigojimo, susijusio su investavimo subjekto paskirstytu pelnu, įtraukiama į tą paskirstymo sumą gavusio apmokestinamojo subjekto savininko reikalavimus atitinkantį pelną ir pakoreguotus įtrauktuosius mokesčius;
3) apmokestinamajam subjektui savininkui priklausanti investavimo subjekto prieš tikrinamą mokestinį laikotarpį (toliau šiame straipsnyje – tikrinamasis mokestinis laikotarpis) einančio trečiojo mokestinio laikotarpio nepaskirstytojo grynojo reikalavimus atitinkančio pelno dalis, kaip ji apibrėžta šio straipsnio 3 dalyje, laikoma to investavimo subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančiu pelnu. Šio įstatymo III–IV skyrių taikymo tikslais suma, gauta tokį investavimo subjekto reikalavimus atitinkantį pelną padauginus iš 15 procentų mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio papildiniu mokesčiu;
4) investavimo subjekto mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkantis pelnas arba nuostoliai ir tokiam pelnui priskirtini pakoreguoti įtrauktieji mokesčiai, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus įtrauktuosius mokesčius, neįtraukiami apskaičiuojant efektyvųjį mokesčio tarifą pagal šio įstatymo VII skyrių ir 68 straipsnio 1–4 dalis.
3. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas, investavimo subjekto tikrinamojo mokestinio laikotarpio nepaskirstytasis grynasis reikalavimus atitinkantis pelnas yra to investavimo subjekto tikrinamojo mokestinio laikotarpio reikalavimus atitinkančio pelno suma, sumažinta (ne daugiau kaip iki nulio) šiomis sumomis:
2) akcininkams, kurie nėra investavimo subjektais laikomi apmokestinamieji subjektai, paskirstyto pelno ir numanomo paskirstyto pelno suma, jeigu paskirstymas atliktas mokestiniu laikotarpiu, prasidedančiu pirmąją tikrinamojo mokestinio laikotarpio dieną ir pasibaigiančiu ataskaitinio mokestinio laikotarpio, kuriuo buvo turima nuosavybės dalis, paskutinę dieną, (toliau šiame straipsnyje – tikrinamasis laikotarpis);
4. Apskaičiuojant investavimo subjekto nepaskirstytąjį grynąjį reikalavimus atitinkantį pelną pagal šio straipsnio 3 dalį, jis negali būti mažinamas paskirstytojo arba numanomo paskirstytojo pelno sumomis ir reikalavimus atitinkančių nuostolių suma, kuriomis buvo sumažintas to investavimo subjekto ankstesnio tikrinamojo mokestinio laikotarpio grynasis nepaskirstytasis reikalavimus atitinkantis pelnas pagal šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus.
5. Taikant šį straipsnį tiesiogiai arba netiesiogiai turimos investavimo subjekto nuosavybės dalies perleidimas asmeniui, kuris nėra tos pačios Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, laikomas numanomu paskirstymu ir yra lygus tokio perleidimo dieną tai nuosavybės daliai priskirtinai nepaskirstytojo grynojo reikalavimus atitinkančio pelno sumai, nustatytai neatsižvelgiant į numanomą paskirstymą.
6. Pasirinkimas taikyti šio straipsnio nuostatas galioja mokestiniam laikotarpiui, kuriam pasirenkama jas taikyti, ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams visai apmokestinamojo subjekto savininko turimai investavimo subjekto nuosavybės daliai, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jeigu pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, mokestinio laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, pabaigoje apmokestinamajam subjektui savininkui priskirtina tikrinamojo mokestinio laikotarpio investavimo subjekto nepaskirstytojo grynojo reikalavimus atitinkančio pelno dalis laikoma to investavimo subjekto mokestinio laikotarpio, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, reikalavimus atitinkančiu pelnu. Šio įstatymo III–IV skyrių taikymo tikslais suma, gauta tokį reikalavimus atitinkantį pelną padauginus iš 15 procentų mokesčio tarifo, laikoma mažus mokesčius mokančio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio, kuriam pasirenkama šio straipsnio nuostatų nebetaikyti, papildiniu mokesčiu.
X SKYRIUS
LIETUVOS PAPILDINIS MOKESTIS
71 straipsnis. Lietuvos papildinio mokesčio apskaičiavimas
1. Lietuvos papildinis mokestis, kurį apmokestinamasis subjektas moka pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojamas pagal papildiniam mokesčiui apskaičiuoti taikomas šio įstatymo V–IX skyrių nuostatas tiek, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Jeigu nustatant apmokestinamojo subjekto finansinės apskaitos grynąjį pelną arba nuostolius taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalis, tokio apmokestinamojo subjekto mokestinio laikotarpio pelnas arba nuostoliai, taikant Lietuvos papildinį mokestį, gali būti nustatomi pagal finansinės apskaitos standartus, kuriuos jis gali ar privalo taikyti pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) visi Lietuvoje buvimo vietą turintys tos subjektų grupės apmokestinamieji subjektai arba bendrojo subjekto grupės subjektai yra parengę finansines ataskaitas pagal tokį finansinės apskaitos standartą ir jų ataskaitinis laikotarpis sutampa su mokestiniu laikotarpiu;
3. Apskaičiuojant Lietuvos papildinį mokestį šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta formulė taikoma į skaičiavimus neįtraukiant mokėtino vietos papildinio mokesčio.
4. Apskaičiuodamas Lietuvos papildinį mokestį apmokestinamasis subjektas gali pasirinkti taikyti tokias šio įstatymo nuostatas, kurias duomenis teikiantis subjektas turi teisę pasirinkti taikyti pagal šio įstatymo nuostatas, kartu atsižvelgiant į šio įstatymo 75 straipsnį. Jeigu tarptautinė subjektų grupė, apskaičiuodama papildinį mokestį, mokamą pagal reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę arba nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, taiko nuostatas, kurių taikymą pasirenka ir informaciją apie tokius pasirinkimus ar jų atšaukimą pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje, tokie pasirinkimai ar jo atšaukimai laikomi taikomais pagal šį įstatymą, jeigu tokia deklaracija yra pateikta šio įstatymo 72 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Apskaičiuojant apmokestinamojo subjekto Lietuvos papildinį mokestį šio įstatymo 78 straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu tokio subjekto nuosavybės dalį turi patronuojantysis subjektas, kuris už tą patį mokestinį laikotarpį taiko reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę.
6. Lietuvos papildinio mokesčio suma, kurios apmokestinamasis subjektas, bendrasis subjektas ar bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas nesumoka per 4 metus pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, kuriuo tokia mokesčio suma turėjo būti sumokėta, laikoma papildiniu mokesčiu ir pridedama prie jurisdikciją turinčios teritorijos papildinio mokesčio, apskaičiuoto pagal šio įstatymo 53 straipsnio 2 dalį. Taikant šią nuostatą laikoma, kad nesumokėto Lietuvos papildinio mokesčio prievolė pasibaigia, o tokiai sumai išieškoti pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros nutraukiamos.
7. Jeigu apmokestinamasis subjektas taiko (arba taikė) pereinamojo laikotarpio, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 76 straipsnyje, nuostatas ir toks pereinamasis laikotarpis nesutampa su pereinamuoju laikotarpiu, kuris taikomas tos pačios subjektų grupės apmokestinamajam subjektui, privalančiam taikyti reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę ir (arba) nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, toks apmokestinamasis subjektas, apskaičiuodamas mokestinio laikotarpio Lietuvos papildinį mokestį, taiko specialiąsias pereinamojo laikotarpio taisykles.
8. Apskaičiuojant Lietuvos papildinį mokestį šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tik pelno mokesčiui, kurį tokį paskirstymą atlikęs apmokestinamasis subjektas išskaičiuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, o šio įstatymo 46 straipsnio 1, 4, 5 ir 7 dalys netaikomos.
XI SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS, MOKESČIO DEKLARAVIMAS, SUMOKĖJIMAS IR ĮSKAITYMAS. PASIRINKIMŲ TAIKYMAS
72 straipsnis. Prievolė pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją
1. Apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, arba jo vardu paskirtasis Lietuvos subjektas šiame straipsnyje nustatyta tvarka privalo parengti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) papildinio mokesčio informacijos deklaraciją.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio informacijos deklaracijos teikti neprivalo, jeigu tokią deklaraciją, atitinkančią šio straipsnio 4 dalies nuostatas, savo mokesčių administratoriui yra pateikęs pagrindinis patronuojantysis subjektas arba paskirtasis duomenis teikiantis subjektas, kurių buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kuriai Lietuva taiko reikalavimus atitinkantį kompetentingų institucijų susitarimą dėl to mokestinio laikotarpio.
3. Jeigu taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos, apmokestinamasis subjektas arba jo vardu paskirtasis Lietuvos subjektas privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešimą, kuriame būtų nurodyti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją pateikusį subjektą identifikuojantys duomenys ir jurisdikciją turinti teritorija, kurioje yra tokio subjekto buvimo vieta.
4. Papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje pateikiami šie duomenys apie Lietuvos subjektų grupę ar tarptautinę subjektų grupę:
1) kiekvieno tos grupės apmokestinamojo subjekto identifikavimo duomenys, įskaitant jo mokesčių mokėtojo kodą, jeigu toks suteiktas, buvimo vietos jurisdikciją turinti teritorija ir statusas pagal šį įstatymą;
2) informacija apie bendrą tos subjektų grupės organizacinę struktūrą, įskaitant informaciją apie apmokestinamųjų subjektų turimas kitų tos subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų kontroliuojamąsias dalis;
3) informacija, kurios reikia kiekvienos jurisdikciją turinčios teritorijos efektyviajam mokesčio tarifui, kiekvieno apmokestinamojo subjekto papildiniam mokesčiui, bendrojo subjekto grupę sudarančių subjektų papildiniam mokesčiui apskaičiuoti, papildiniam mokesčiui priskirti pagal reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę ir papildiniam mokesčiui, mokamam pagal reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę, paskirstyti kiekvienai jurisdikciją turinčiai teritorijai;
5. Jeigu tarptautinės subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra trečiojoje teritorijoje, kuri taiko taisykles, pagal šio įstatymo 81 straipsnį įvertintas kaip lygiavertes Direktyvoje (ES) 2022/2523 nustatytoms taisyklėms, apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, arba paskirtasis Lietuvos subjektas privalo pateikti papildinio mokesčio informacijos deklaraciją, kurioje nurodomi šie duomenys:
1) informacija, kurios reikia šio įstatymo 15 straipsnio nuostatoms taikyti, įskaitant visų apmokestinamųjų subjektų, kurių nuosavybės dalį mokestiniu laikotarpiu tiesiogiai arba netiesiogiai turėjo iš dalies valdomas patronuojantysis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, identifikavimo duomenis ir tokių nuosavybės dalių struktūrą, įskaitant informaciją, kurios reikia kiekvienos jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra tokių apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta, efektyviajam mokesčio tarifui ir papildiniam mokesčiui apskaičiuoti, ir kitą susijusią informaciją, kurios reikia šio įstatymo 16–17 ir 71 straipsnių nuostatoms taikyti;
2) informacija, kurios reikia šio įstatymo 20 straipsnio nuostatoms taikyti, įskaitant apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra jurisdikciją turinčioje teritorijoje, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, identifikavimo duomenis ir tokių nuosavybės dalių struktūrą, įskaitant informaciją, kurios reikia jurisdikciją turinčios teritorijos, kurioje yra pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta, efektyviajam mokesčio tarifui ir to patronuojančiojo subjekto papildiniam mokesčiui apskaičiuoti, ir informaciją, kurios reikia papildiniam mokesčiui paskirstyti pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytas formules;
6. Mokestinio laikotarpio papildinio mokesčio informacijos deklaracija ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pranešimas pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai tam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus ne vėliau kaip per 15 kalendorinių mėnesių. Jeigu papildinio mokesčio informacijos deklaracija ir pranešimas teikiami už pereinamąjį mokestinį laikotarpį, kuriais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą patenka į šio įstatymo taikymo sritį, (toliau šiame skyriuje – pereinamasis laikotarpis) ši deklaracija ir pranešimas turi būti pateikti ne vėliau kaip per 18 kalendorinių mėnesių tam mokestiniam laikotarpiui pasibaigus.
73 straipsnis. Papildinio mokesčio deklaravimas, sumokėjimas ir įskaitymas
1. Apmokestinamasis subjektas, nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, privalo parengti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai papildinio mokesčio deklaraciją ir sumokėti apskaičiuotą papildinį mokestį ne vėliau kaip per 15 kalendorinių mėnesių nuo mokestinio laikotarpio pabaigos.
2. Jeigu papildinio mokesčio deklaracija teikiama už pereinamąjį laikotarpį, papildinis mokestis turi būti apskaičiuotas, papildinio mokesčio deklaracija pateikta ir papildinis mokestis sumokėtas ne vėliau kaip per 18 kalendorinių mėnesių tam pereinamajam laikotarpiui pasibaigus.
74 straipsnis. Lietuvos papildinio mokesčio deklaravimas, sumokėjimas ir įskaitymas
1. Apmokestinamasis subjektas, bendrasis subjektas, bendrojo subjekto patronuojamasis subjektas, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, privalo parengti ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos papildinio mokesčio deklaraciją ir sumokėti pagal ją apskaičiuotą Lietuvos papildinį mokestį ne vėliau kaip per 15 kalendorinių mėnesių nuo mokestinio laikotarpio pabaigos
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas apmokestinamasis subjektas, kuris yra Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės patronuojantysis subjektas, gali pasirinkti pateikti bendrą tos subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų Lietuvos papildinio mokesčio deklaraciją, tokią deklaraciją Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas ir sumokėdamas pagal ją apskaičiuotą Lietuvos papildinį mokestį šio straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu.
3. Jeigu Lietuvos papildinio mokesčio deklaracija teikiama už pereinamąjį laikotarpį, tokia deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip per 18 kalendorinių mėnesių tam pereinamajam laikotarpiui pasibaigus.
75 straipsnis. Pasirinkimų taikymas
1. Duomenis teikiančio subjekto pasirinkimas taikyti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 40, 41, 43, 69 ir 70 straipsnių nuostatas galioja 5 mokestinius laikotarpius iš eilės, skaičiuojant nuo mokestinio laikotarpio, kuriam duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas pasirenka taikyti. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas neatšaukia tokio pasirinkimo pasibaigus 5 mokestiniams laikotarpiams, jis automatiškai pratęsiamas ir taikomas iki tų mokestinių laikotarpių, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas tokį pasirinkimą atšaukia. Jeigu duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas tokį pasirinkimą atšaukia, jis negali pasirinkti jį taikyti 5 mokestiniams laikotarpiams iš eilės, skaičiuojant nuo mokestinio laikotarpio, kuriam duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas tą pasirinkimo atšaukimą pradeda taikyti.
2. Duomenis teikiančio subjekto pasirinkimas taikyti šio įstatymo 42 straipsnio, 48 straipsnio 6 dalies, 51 straipsnio 3 dalies, 54 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 1 dalies ir 67 straipsnio 1 dalies nuostatas galioja mokestinį laikotarpį, kuriam pasirenkama jas taikyti. Toks pasirinkimas automatiškai pratęsiamas ir taikomas iki tų mokestinių laikotarpių, kuriems duomenis teikiantis apmokestinamasis subjektas pasirenka tų nuostatų nebetaikyti.
3. Informaciją apie pasirinkimą taikyti šio straipsnio 1–2 dalių nuostatas ir šio įstatymo 50, 58 straipsnių, 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ar pasirinkimą tokių nuostatų nebetaikyti duomenis teikiantis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, nurodo Valstybinei mokesčių inspekcijai šio įstatymo 72 straipsnyje nustatyta tvarka teikiamoje papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje.
XII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
76 straipsnis. Atidėtųjų mokesčių turto, atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų ir perleisto turto apmokestinimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu
1. Nustatydama pereinamojo laikotarpio ir kiekvieno vėlesnio mokestinio laikotarpio jurisdikciją turinčios teritorijos efektyvųjį mokesčio tarifą, Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė atsižvelgia į visų tos grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje teritorijoje, pereinamųjų metų finansinėje apskaitoje užregistruotą arba atskleistą atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus. Taikant šią nuostatą:
1) į atidėtųjų mokesčių turtą ir atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus atsižvelgiama pagal jiems taikomą vietos mokesčio tarifą arba 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu vietos mokesčio tarifas yra didesnis negu 15 procentų;
2) jeigu atidėtųjų mokesčių turtas buvo užregistruotas taikant mažesnį negu 15 procentų mokesčio tarifą, į tokį atidėtųjų mokesčių turtą gali būti atsižvelgiama taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu mokesčio mokėtojas gali įrodyti, kad toks atidėtųjų mokesčių turtas yra priskirtinas reikalavimus atitinkančiam nuostoliui;
2. Taikydama šio straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė neatsižvelgia į atidėtųjų mokesčių turtą, susidariusį iš elementų, kurie neįtraukiami apskaičiuojant reikalavimus atitinkantį pelną arba nuostolius pagal šio įstatymo V skyrių, jeigu toks atidėtųjų mokesčių turtas priskirtas sandoriui, kuris įvyko po 2021 m. lapkričio 30 d.
3. Jeigu tarp apmokestinamųjų subjektų perleidžiamas turtas ir toks perleidimas įvyko po 2021 m. lapkričio 30 d., bet ne vėliau kaip iki pereinamojo laikotarpio pradžios, taikant šį straipsnį, tokio įsigyto turto, išskyrus inventorių, vertė grindžiama perleidžiančiojo apmokestinamojo subjekto perleidžiamo turto balansine verte, buvusia iškart prieš perleidimą, ir tuo pagrindu nustatomas atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai.
4. Šio straipsnio taikymo tikslais pereinamasis laikotarpis – pirmasis jurisdikciją turinčios teritorijos mokestinis laikotarpis, kuriam Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė tos teritorijos atžvilgiu taiko reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, reikalavimus atitinkančią nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklę ar reikalavimus atitinkantį vietos papildinį mokestį.
77 straipsnis. Dėl veiklos pagrindo neįtraukiamo pelno sumos apskaičiavimas pereinamuoju laikotarpiu
1. Taikant šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, joje nurodytas 5 procentų dydis kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, kuris prasideda kiekvienais iš toliau nurodytų kalendorinių metų, pakeičiamas į nurodytą dydį:
| 2025 m. |
9,6 procento |
| 2026 m. |
9,4 procento |
| 2027 m. |
9,2 procento |
| 2028 m. |
9 procentų |
| 2029 m. |
8,2 procento |
| 2030 m. |
7,4 procento |
| 2031 m. |
6,6 procento |
| 2032 m. |
5,8 procento |
2. Taikant šio įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostatas, joje nurodytas 5 procentų dydis kiekvienam mokestiniam laikotarpiui, kuris prasideda kiekvienais iš toliau nurodytų kalendorinių metų, pakeičiamas į nurodytą dydį:
| 2025 m. |
7,6 procento |
| 2026 m. |
7,4 procento |
| 2027 m. |
7,2 procento |
| 2028 m. |
7 procentų |
| 2029 m. |
6,6 procento |
| 2030 m. |
6,2 procento |
| 2031 m. |
5,8 procento |
| 2032 m. |
5,4 procento |
78 straipsnis. Subjektų grupių, įgyvendinančių veiklos pradinį etapą, apmokestinamųjų subjektų atleidimas nuo pajamų įtraukimo ir nepakankamai apmokestinamo pelno taisyklių taikymo
1. Papildinis mokestis, kurį pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį moka pagrindinis patronuojantysis subjektas arba tarpinis patronuojantysis subjektas, jeigu pagrindinis patronuojantysis subjektas laikomas neįtrauktuoju subjektu, pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, sumažinamas iki nulio:
1) pirmuosius 5 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus, neatsižvelgiant į šio įstatymo VII skyriuje nustatytus reikalavimus;
2. Jeigu tarptautinės subjektų grupės pagrindinio patronuojančiojo subjekto buvimo vieta yra trečiojoje teritorijoje, papildinis mokestis, kuris būtų apskaičiuotas Lietuvoje buvimą vietą turinčiam apmokestinamajam subjektui pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, pirmuosius 5 tarptautinės subjektų grupės veiklos pradinio etapo metus sumažinamas iki nulio, neatsižvelgiant į šio įstatymo VII skyriuje nustatytus reikalavimus.
3. Tarptautinė subjektų grupė laikoma mokestiniu laikotarpiu įgyvendinanti veiklos pradinį etapą, jeigu tuo mokestiniu laikotarpiu ji atitinka visus šiuos kriterijus:
1) jos apmokestinamųjų subjektų buvimo vieta yra ne daugiau kaip šešiose jurisdikciją turinčiose teritorijose;
4. Taikant šio straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, referencine jurisdikciją turinčia teritorija laikoma jurisdikciją turinti teritorija, kurioje tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą patenka į Direktyvos (ES) 2022/2523 taikymo sritį, šios tarptautinės subjektų grupės apmokestinamieji subjektai turi didžiausią bendrą materialiojo turto vertę. Bendra materialiojo turto vertė jurisdikciją turinčioje teritorijoje apskaičiuojama sudedant visų tarptautinės subjektų grupės apmokestinamųjų subjektų, kurių buvimo vieta yra toje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, viso materialiojo turto grynąją balansinę vertę.
5. Šio straipsnio taikymo tikslais materialiuoju turtu laikomas jurisdikciją turinčioje teritorijoje mokesčių tikslais rezidentais laikomų visų apmokestinamųjų subjektų materialusis turtas. Materialiuoju turtu nelaikomi pinigai ir pinigų ekvivalentai, nematerialusis arba finansinis turtas.
6. Nuolatinės buveinės materialusis turtas priskiriamas tai jurisdikciją turinčiai teritorijai, kurioje yra nuolatinės buveinės buvimo vieta, jeigu šis materialusis turtas yra įtrauktas į atskiras nuolatinės buveinės finansines ataskaitas, kaip nustatyta šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, ir pakoreguotas pagal šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalį.
79 straipsnis. Veiklos pradinio etapo pradžios nustatymas
1. Šio įstatymo 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kuriais Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė pirmą kartą pasiekia šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą, pradžios.
2. Jeigu Lietuvos subjektų grupė ar tarptautinė subjektų grupė yra pasiekusi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pajamų ribą 2022 m. gruodžio 23 d., 5 metų laikotarpis, nustatytas šio įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje, prasideda 2023 m. gruodžio 31 d.
80 straipsnis. Prievolė informuoti apie veiklos pradinio etapo pradžią
Lietuvos subjektų grupės ar tarptautinės subjektų grupės apmokestinamasis subjektas, kurio buvimo vieta yra Lietuvoje, informaciją apie tos grupės veiklos pradinio etapo, kaip jis suprantamas pagal šio įstatymo 78 straipsnio 3 arba 7 dalies nuostatas, pradžią, nustatytą pagal šio įstatymo 79 straipsnį, pateikia papildinio mokesčio informacijos deklaracijoje.
XIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
81 straipsnis. Lygiavertiškumo įvertinimas
Teisinė sistema, nustatyta trečiosios teritorijos vidaus teisės aktais, laikoma lygiaverte reikalavimus atitinkančiai pajamų įtraukimo taisyklei, nustatytai Direktyvos (ES) 2022/2523 II skyriuje, ir nėra laikoma kontroliuojamųjų užsienio subjektų apmokestinimo tvarka, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:
1) šia sistema nustatomos taisyklės, pagal kurias tarptautinės subjektų grupės patronuojantysis subjektas apskaičiuoja ir sumoka jam priskirtiną papildinio mokesčio dalį, susijusią su tos grupės mažus mokesčius mokančiais apmokestinamaisiais subjektais;
2) šia sistema nustatomas ne mažesnis kaip 15 procentų minimalus efektyvusis mokesčio tarifas, kurio nepasiekus apmokestinamasis subjektas laikomas mažus mokesčius mokančiu apmokestinamuoju subjektu;
3) apskaičiuojant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, pagal šią sistemą leidžiama sudėti tik tokių subjektų, kurių buvimo vieta yra toje pačioje jurisdikciją turinčioje teritorijoje, pajamas;
4) apskaičiuojant papildinį mokestį pagal lygiavertę reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę, šia sistema nustatoma papildinio mokesčio, kuris buvo sumokėtas Europos Sąjungos valstybėje narėje taikant reikalavimus atitinkančią pajamų įtraukimo taisyklę ir reikalavimus atitinkančio vietos papildinio mokesčio taisyklių rinkinį, nustatytus Direktyvoje (ES) 2022/2523, lengvata.
82 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą, padarytą mokestiniu laikotarpiu, kuris prasideda iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir baigiasi iki 2028 m. birželio 30 d., netaikoma, jeigu Valstybinei mokesčių inspekcijai (jos pareigūnams) apmokestinamasis subjektas įrodo, kad jis dėjo visas pastangas, kad būtų laikomasi šio įstatymo reikalavimų.
83 straipsnis. Finansinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų saugojimo reikalavimai
1. Apmokestinamasis subjektas privalo tvarkyti finansinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti prievoles, susijusias su papildinio mokesčio informacijos deklaracijos parengimu, papildinio mokesčio ir Lietuvos papildinio mokesčio apskaičiavimu.
2. Finansinės apskaitos dokumentai ir (arba) bet kokie kiti dokumentai ir duomenys, susiję su papildinio mokesčio informacijos deklaracijos parengimu, papildinio mokesčio ir Lietuvos papildinio mokesčio apskaičiavimu, turi būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo mokestinio laikotarpio, su kuriuo tokie finansinės apskaitos dokumentai ir (arba) bet kokie kiti dokumentai ir duomenys yra susiję, pabaigos, o tais atvejais, kai tokie finansinės apskaitos dokumentai ir (arba) bet kokie kiti dokumentai ir duomenys yra susiję su keliais mokestiniais laikotarpiais, – ne trumpiau kaip 10 metų nuo vėliausio mokestinio laikotarpio, su kuriuo tokie finansinės apskaitos ir (arba) bet kokie kiti dokumentai ir duomenys yra susiję, pabaigos, išskyrus atvejus, kai kiti teisės aktai nustato ilgesnius atitinkamų dokumentų ir duomenų saugojimo terminus.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant nuo 2025 m. sausio 1 d. prasidėjusių ir vėlesnių mokestinių laikotarpių papildinį mokestį ir Lietuvos papildinį mokestį.
5. Informacijos už mokestinį laikotarpį, prasidėjusį iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, teikimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusių teisės aktų nuostatos.
6. Taikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo nuostatas, mokesčių mokėtojui rekomenduojama naudotis paaiškinimais ir pavyzdžiais, pateiktais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtame dokumente „Mokesčių uždaviniai, kylantys dėl ekonomikos skaitmenizacijos. Visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinių taisyklių komentaras (antrasis ramstis)“ ir visuotinės kovos su mokesčių bazės erozija pavyzdinių taisyklių administravimo gairėse, įskaitant saugumo garanto taisykles, tiek, kiek jų nuostatos neprieštarauja šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo nuostatoms.
7. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, rengdama šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir aiškindama mokesčių mokėtojams šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo nuostatas, vadovaujasi šio straipsnio 6 dalyje nurodytais dokumentais tiek, kiek jų nuostatos neprieštarauja šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Minimalaus subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymo nuostatoms.
Lietuvos Respublikos minimalaus
subjektų grupių apmokestinimo
lygio užtikrinimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2022 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyva (ES) 2022/2523 dėl visuotinio minimalaus tarptautinių įmonių grupių ir didelių vietos subjektų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo Sąjungoje.