Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO

ĮSTATYMAS

 

2023 m.             d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai, valstybės paramos ekonomikai skatinti priemonių taikymą, netipinį likvidžių lėšų perteklių kredito įstaigose, infliaciją, pinigų politikos pokyčius ir reikšmingą kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamų augimą;

konstatuodamas, kad Rusijos Federacijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą turi reikšmingą neigiamą poveikį Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui;

atsižvelgdamas į tai, kad biudžeto politikos kontrolės institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, susidariusių dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

pabrėždamas pastaraisiais metais ypač padidėjusį poreikį imtis būtinų ir neatidėliotinų priemonių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui stiprinti, įgyvendindamas įsipareigojimus, susijusius su priimančiosios šalies pajėgumų stiprinimu, užtikrinant karinės infrastruktūros projektų, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje pagal NATO viršūnių susitikime Madride 2022 metais priimtą susitarimą, įgyvendinimą;

p r i i m a šį įstatymą.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

1. Šis įstatymas nustato laikinąjį solidarumo įnašą į valstybės biudžetą, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojus, gautų lėšų panaudojimo tikslą, laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų santykiams, Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomai laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolei, šio įnašo nepriemokos išieškojimui ir permokos grąžinimui, baudų skyrimui ir delspinigių skaičiavimui už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės atliekant mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus, mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčių permokos grąžinimo, mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės, delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Grynosios palūkanų pajamos – palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų (sąnaudų), apskaičiuotų pagal taikomus apskaitos standartus ir pateikiamų finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto mokėtojo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, skirtumas.

2. Laikinasis solidarumo įnašas – šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytam mokėtojui nustatyta laikina piniginė prievolė valstybei.

3. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatyme ir Mokesčių administravimo įstatyme.

 

3 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai

Laikinąjį solidarumo įnašą moka pagal Bankų įstatymą Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės) licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės.

 

4 straipsnis. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslas

Įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.

 

5 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis

Laikinojo solidarumo įnašo mokėjimo laikotarpis (toliau – mokėjimo laikotarpis), kuris taikomas laikinąjį solidarumo įnašą apskaičiuojant už 2023 metus, yra laikotarpis nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 m. gruodžio 31 d., o mokėjimo laikotarpis, kuris taikomas laikinąjį solidarumo įnašą apskaičiuojant už 2024 metus, – kalendoriniai metai, kurie baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d.

 

II SKYRIUS

LAIKINOJO SOLIDARUMO ĮNAŠO APSKAIČIAVIMAS, DEKLARAVIMAS, SUMOKĖJIMAS IR ADMINISTRAVIMAS

 

6 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo bazės apskaičiavimas

1. Laikinojo solidarumo įnašo bazė už 2023 metų mokėjimo laikotarpį apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, apskaičiuojamo kaip santykis tarp laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų – Lietuvos rezidentų, kaip jie suprantami pagal 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje su visais pakeitimais A priedo 1 skyriaus 1.30 punktą, indėlių, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo Lietuvos rezidentų sąskaitose laikomų lėšų, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo suteiktų paskolų Lietuvos rezidentams sumos ir visų laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų indėlių, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientų sąskaitose laikomų lėšų ir laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo suteiktų paskolų ne finansų sektoriaus klientams sumos, buvusios 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento. Laikinojo solidarumo įnašo bazė už 2024 metų mokėjimo laikotarpį apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.  

2. Jeigu laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas vykdo veiklą trumpiau negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį, apskaičiuojant laikinojo solidarumo įnašo bazę neįtraukiami kalendoriniai metai, kuriais laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas pradėjo vykdyti veiklą.

3. Jeigu laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo reorganizuotas jungimo būdu, jo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos iki reorganizavimo datos skaičiuojamos kaip reorganizavime dalyvavusių subjektų atitinkamo laikotarpio grynųjų palūkanų pajamų suma. Jeigu prie centrinių kredito unijų finansinės grupės nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos prisijungė naujas narys, šios centrinių kredito unijų finansinės grupės šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos iki naujo nario prisijungimo dienos skaičiuojamos kaip centrinių kredito unijų finansinės grupės ir iki prisijungimo atskirai veikusio nario atitinkamo laikotarpio grynųjų palūkanų pajamų suma.

4. Apskaičiuojant laikinojo solidarumo įnašo bazę neįtraukiamos palūkanų pajamos, gautos už 2023 m. sausio 1 d. ir vėliau sudarytas kreditavimo sutartis, išskyrus kreditavimo sutartis, sudarytas su finansų sektoriaus subjektais ir su laikinojo solidarumo įnašo mokėtoju susijusiais asmenimis.

5. Jeigu vidutinė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynųjų palūkanų pajamų suma yra neigiama, apskaičiuojant laikinąjį solidarumo įnašą, grynųjų palūkanų pajamų suma prilyginama 0.

6. Laikinojo solidarumo įnašo bazė sumažinama mokėjimo laikotarpiu laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėtomis indėlių draudimo įmokomis į Indėlių draudimo fondą ir 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su visais pakeitimais nustatyta tvarka sumokėtais įnašais į Bendrą pertvarkymo fondą. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialų laikinojo solidarumo įnašo bazė sumažinama proporcingai mokėjimo laikotarpiu į kitos Europos Sąjungos valstybės narės indėlių garantijų sistemas sumokėtų indėlių draudimo įmokų ar į Bendrą pertvarkymo fondą sumokėtų įnašų, kurie skirti Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos įsipareigojimams vykdyti, dydžiui. Šioje dalyje nustatyti atskaitymai atliekami, jeigu apskaičiuojant avansinį laikinąjį solidarumo įnašą pagal šio įstatymo 8 straipsnį jie (jų dalis) nebuvo atskaityti.

7. Jeigu laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo einamuoju mokėjimo laikotarpiu gautos grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant šio straipsnio 4 dalyje nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną laikinąjį solidarumo įnašą, tampa mažesnės kaip jo 2022 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo einamojo mokėjimo laikotarpio laikinojo solidarumo įnašo suma sumažinama tiek, kad einamojo mokėjimo laikotarpio grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant šio straipsnio 4 dalyje nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną laikinąjį solidarumo įnašą, būtų ne mažesnės kaip jo 2022 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų.

8. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, laikinojo solidarumo įnašo bazė laikinojo solidarumo įnašo mokėtojams – Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams – pagal šio straipsnio nuostatas apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios gautos iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos ir kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines atitinkamų laikotarpių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, grynųjų palūkanų pajamas, gautas iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento.

9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytas laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytais mokėjimo laikotarpiais (dalį šių laikotarpių) veikė kaip Lietuvos Respublikoje įsteigtas ir licencijuotas bankas, atitinkamos veiklos vykdymo laikotarpiais (dalį šių laikotarpių) gautos grynosios palūkanų pajamos sudedamos.

 

7 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo tarifas

Laikinojo solidarumo įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas.

 

8 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarka

1. Laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai moka avansinį laikinąjį solidarumo įnašą. Avansinis laikinasis solidarumo įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis laikinasis solidarumo įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., kai avansinis laikinasis solidarumo įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., kai avansinis laikinasis solidarumo įnašas mokamas už 2024 metų mokėjimo laikotarpį, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalį. Avansinis laikinasis solidarumo įnašas gali būti mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais. Avansinio laikinojo solidarumo įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos. Avansinis laikinasis solidarumo įnašas sumokamas į valstybės biudžetą, pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.

2. Metinė laikinojo solidarumo įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, iki kitų kalendorinių metų birželio mėnesio 15 dienos. Jeigu metinėje laikinojo solidarumo įnašo deklaracijoje nurodyta laikinojo solidarumo įnašo suma viršija sumokėtą to mokėjimo laikotarpio avansinio laikinojo solidarumo įnašo sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą, pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, iki kitų kalendorinių metų birželio mėnesio 15 dienos.

3. Avansinio laikinojo solidarumo įnašo ir laikinojo solidarumo įnašo deklaracijų formas, jų pildymo ir deklaracijų pateikimo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

 

9 straipsnis. Laikinojo solidarumo įnašo administravimas

1. Laikinąjį solidarumo įnašą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

2. Lietuvos bankas teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą laikinajam solidarumo įnašui administruoti, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta ir su Lietuvos banku suderinta tvarka.

 

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

10 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, galiojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.       Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. ir galioja iki 2025 m. birželio 17 d.

2.       Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir mokant laikinąjį solidarumo įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie atitinkamai baigiasi 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.

4. Avansinis laikinasis solidarumo įnašas už 2023 metų II ketvirtį, pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, gautų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, jas lyginant su šiam laikotarpiui proporcingu laikotarpiu, taikomu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant laikinojo solidarumo įnašą už 2023 metų mokėjimo laikotarpio ketvirtį, proporcingai sumažinamą šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jeigu laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas pasirinko sumažinti). Ši dalis mutatis mutandis taikoma ir apskaičiuojant laikinojo solidarumo įnašo bazę pagal šio įstatymo 6 straipsnį už 2023 metų mokėjimo laikotarpį.

5. Iki šio įstatymo galiojimo pabaigos pradėtos, bet nebaigtos laikinojo solidarumo įnašo administravimo procedūros baigiamos administruoti pagal šio įstatymo nuostatas.

 

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

Respublikos Prezidentas