Projektas (2)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 4, 7, 91, 121, 15, 17, 18, 20, 21, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 29, 30, 31, 36 STRAIPSNIŲ, V SKYRIAUS PAKEITIMO IR 32, 33, 34, 35 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras
1. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.
2. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro objektai yra privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
3. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras tvarkomas ir jo duomenys teikiami vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, šio registro nuostatais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais registrų tvarkymą ir duomenų teikimą.
3 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos ir sutartys su juridiniais asmenimis dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo (toliau – sutartys) sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Sutartys sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, užsienio valstybėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų, įsteigtų Lietuvos Respublikoje (toliau – suinteresuotieji asmenys). Sutartys sudaromos su visais pageidaujančiais jas sudaryti suinteresuotaisiais asmenimis. Suinteresuotieji asmenys einamųjų ar kitų metų sutartį dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų apmokėjimo gali sudaryti bet kuriuo metu einamaisiais metais. Informacija apie šių sutarčių sudarymo tvarką skelbiama viešai Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Valstybinė ligonių kasa apmoka suinteresuotųjų asmenų, sudariusių sutartis dėl ortopedijos techninių priemonių, skirtų apdraustiesiems, gamybos ir (ar) pritaikymo, išlaidas ir kompensuoja apdraustųjų, įsigijusių ortopedijos technines priemones savo lėšomis, išlaidas.“
4 straipsnis. 121 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas ir apimančios šio Įstatymo 9 straipsnyje (išskyrus 9 straipsnio 5 dalį) nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus, medicinos pagalbos priemones ir medicinos priemones, išlaidos. Šios išlaidos kompensuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių, medicinos priemonių ir sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, neviršijant faktinių apdraustojo išlaidų. Apdraustojo išlaidas tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa, jeigu apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Valstybinę ligonių kasą ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (arba) vaistų, ir (arba) medicinos pagalbos priemonių, ir (arba) medicinos priemonių išdavimo.“
5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) privalomojo sveikatos draudimo įmokos:
a) Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų administruojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos;
2) valstybės biudžeto asignavimai:
a) Privalomojo sveikatos draudimo fondui priskirtoms valstybės funkcijoms atlikti (ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti, paslaugų, skirtų gyvybei gelbėti ir išsaugoti, išlaidoms apmokėti, kompensacijoms kraujo donorams neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti bei Nacionalinės imunoprofilaktikos programos priemonėms finansuoti);
e) paciento priemokoms už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, skiriamus šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytiems asmenims, padengti;
6 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmenys, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, kas mėnesį moka 6,98 procento minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Jei verslo liudijimą įsigyja asmenys, nurodyti šio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje arba šio straipsnio 2 dalyje, jų įmokos apskaičiuojamos proporcingai išduoto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui.“
7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas administruoja, o šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju – jas išskaito Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Surinktos (išskaitytos) įmokos ir su jomis susijusios šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos per tris dienas nuo jų surinkimo (išskaitymo) dienos pervedamos į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos turi teikti Valstybinei ligonių kasai reikiamą informaciją apie atskirų juridinių ir fizinių asmenų sumokėtas šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti šio Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius nustato privalomojo sveikatos draudimo įmokų deklaravimo atvejus ir tvarką.“
8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos santykiai su kredito įstaigomis
1. Valstybinė ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas laiko Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir jo rezervo lėšas Valstybinė ligonių kasa gali investuoti šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.
9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
2. Papildyti 21 straipsnį 4 dalimi:
„4. Išieškotos ar grąžintos lėšos už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, vaistinio preparato registruotojų (jų atstovų) arba juridinių asmenų, turinčių vaistinio preparato didmeninio platinimo licenciją, pervestos lėšos pagal gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis, sudarytas su Valstybine ligonių kasa, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos pervestos lėšos už šių valstybių apdraustųjų gydymą Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigose mažina (kompensuoja) anksčiau pagal atitinkamą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų straipsnį patirtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidas.“
11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo ir sutartys su vaistinėmis dėl kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išlaidų apmokėjimo
1. Apdraustiesiems suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartimis, o vaistinių išduoti kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonės – vadovaujantis Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.
2. Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo priedus, nustatančius asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūrą ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumą asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės, pageidaujančios sudaryti šias sutartis, privalo turėti asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją arba vaistinės veiklos licenciją. Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų nomenklatūros ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti, nustatomų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių prieduose, susitaria Valstybinė ligonių kasa su atitinkamomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis.
12 straipsnis. 261 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 261 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„261 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo
1. Sutartys dėl medicinos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos tarp Valstybinės ligonių kasos ir to pageidaujančių ūkio subjektų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas.
2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektu, jeigu šis užtikrina į šio Įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą įrašytos medicinos priemonės tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką, garantinį aptarnavimą, nuolatinę priežiūrą ir keičiamųjų dalių tiekimą.
3. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų apmokėjimo sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, kuriuose nustatomas ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašas) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Dėl ūkio subjekto tiekiamų į rinką medicinos priemonių sąrašo, nustatomo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių prieduose, susitaria Valstybinė ligonių kasa su atitinkamais ūkio subjektais.“
13 straipsnis. 262 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 262 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„262 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos sutartys su ūkio subjektais dėl medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo
1. Sutartis dėl medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose medicinos priemonių saugos techniniuose reglamentuose nurodytas taisykles klasifikuojamų kaip gaminamos I klasės medicinos priemonės arba in vitro diagnostikos medicinos priemonės, skirtos savikontrolei (toliau – I klasės medicinos priemonės ir in vitro diagnostikos priemonės, skirtos savikontrolei), apmokėjimo sudaro Valstybinė ligonių kasa su to pageidaujančiais ūkio subjektais, atitinkančiais šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Ši nuostata netaikoma vaistinėms, su kuriomis sutartys sudaromos šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Valstybinė ligonių kasa sudaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis su ūkio subjektais, jeigu šie užtikrina I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, tiekimą į Lietuvos Respublikos rinką ir visas šias priemones išduoda (parduoda) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutartys sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir laikantis skaidrumo, nediskriminavimo bei vienodo vertinimo principų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sudarymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Valstybinės ligonių kasos direktorius tvirtina standartines šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių sąlygas (išskyrus sutarčių priedus, nustatančius ūkio subjekto tiekiamų į rinką I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, sąrašą) ir paskelbia jas Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Dėl ūkio subjekto tiekiamų į rinką I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, sąrašo, nustatomo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sutarčių prieduose, susitaria Valstybinė ligonių kasa su atitinkamais ūkio subjektais.
2. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sąskaitas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia Valstybinei ligonių kasai Valstybinė ligonių kasa ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su ja sutartis asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms, atsiskaitydama pagal pateiktas sąskaitas. Jeigu Valstybinė ligonių kasa laiku neatsiskaito, mokami delspinigiai įstatymų ir kitų delspinigių mokėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“
4. Pakeisti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
15 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Privalomojo sveikatos draudimo taryba vykdo šias funkcijas:
2) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
5) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl Valstybinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių, Valstybinės ligonių kasos ir vaistinių ar šio Įstatymo 262 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių, taip pat Valstybinės ligonių kasos ir šio Įstatymo 261 straipsnyje nurodytų ūkio subjektų sutarčių sudarymo tvarkos;
2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Privalomojo sveikatos draudimo tarybą sudaro 25 nariai. Privalomojo sveikatos draudimo taryba sudaroma taip, kad būtų vienodai ir lygiateisiškai atstovaujama valstybės institucijoms, draudėjų (darbdavių) organizacijoms ir apdraustųjų interesus ginančioms organizacijoms. Į Privalomojo sveikatos draudimo tarybą įeina:
1) penki valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Finansų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovą – deleguojami Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka;
2) penki draudėjų (darbdavių) atstovai, iš kurių:
a) du darbdavių organizacijų atstovai, kurie deleguojami bendru Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkami du darbdavių organizacijų atstovai;
c) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, Lietuvos ligoninių asociacijos, Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų atstovas;
d) vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas, kuris deleguojamas bendru Lietuvos gydytojų sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atstovas;
3) penki apdraustųjų atstovai, iš kurių:
a) vienas pacientų interesus ginančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
b) vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas, atrenkamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;
c) vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas, deleguojamas bendru Pensininkų reikalų tarybos ir Neįgaliųjų reikalų tarybos sutarimu. Jeigu šių organizacijų bendro sutarimo nėra, kiekviena jų sveikatos apsaugos ministrui teikia po vieną kandidatą į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pensininkų ir neįgaliųjų interesus ginančių organizacijų atstovas;
3. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Likus ne mažiau kaip 40 dienų iki Privalomojo sveikatos draudimo tarybos kadencijos pabaigos, sveikatos apsaugos ministras kreipiasi į šio straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktuose ir 3 punkto c, d, e papunkčiuose nurodytus subjektus dėl naujų narių delegavimo ir viešai paskelbia kvietimą teikti šio straipsnio 3 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytų organizacijų kandidatus į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narius, iš kurių Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka atrenkamas vienas pacientų interesus ginančių ir vienas sveiką gyvenseną propaguojančių organizacijų atstovas.“
4. Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Privalomojo sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus Privalomojo sveikatos draudimo tarybos sudėtį, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami pirmininko rinkimai. Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, iš šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų subjektų renka Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką. Išrinktu laikomas asmuo, surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų. Jeigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Privalomojo sveikatos draudimo taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 4/5 Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininką renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Išrinktu Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pirmininku laikomas asmuo, surinkęs daugumą posėdyje dalyvaujančių Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narių balsų“
16 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos
Valstybinė ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą, metinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų ir finansinių ataskaitų rinkinius ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo nustatyta tvarka jį naudoja;
3) šio Įstatymo nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka apmoka prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, bei asmens sveikatos ekspertizės paslaugų teikimo išlaidas, kompensuoja ortopedijos techninių priemonių įsigijimo, galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo išlaidas;
5) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, vaistinėmis, šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytais ūkio subjektais, šiose sutartyse nustatyta tvarka apmoka jiems už apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones, I klasės medicinos priemones ir in vitro diagnostikos priemones, skirtas savikontrolei, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidas;
7) sudaro gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartis su vaistinio preparato registruotojais (jų atstovais) arba juridiniais asmenimis, turinčiais vaistinio preparato didmeninio platinimo licenciją, pagal kurias jie į Privalomojo sveikatos draudimo fondą grąžina šiose sutartyse nurodyto dydžio lėšas, gautas už kompensuojamuosius vaistinius preparatus;
9) vykdo asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, su kuriais sudarė sutartis dėl išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, priežiūrą, vertindama asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir jų apmokėjimo teisėtumą, taip pat vaistų, medicinos pagalbos priemonių, I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, ir medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų veiklą;
10) tikrina, ar teisingai išrašomos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir šio Įstatymo 261 ir 262 straipsniuose nurodytų ūkio subjektų sąskaitos ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
11) atlieka finansinę ir ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo analizę;
12) vertina suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą, kiekį, struktūrą ir jų pokyčius, nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikius;
13) įgyvendina Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas privalomojo sveikatos draudimo srityje;
15) naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondui pervestas valstybės biudžeto lėšas:
a) apmoka gyvybės gelbėjimo ir išsaugojimo paslaugų išlaidas (greitosios medicinos pagalbos paslaugas);
b) perveda kraujo donorystės įstaigoms lėšas, skirtas kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorų kompensacijoms ir neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti;
16) reikalauja grąžinti neteisėtai gautas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir (ar) išieško Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, inter alia žalą, atsiradusią, kai už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas apdraustajam dėl fizinių ar juridinių asmenų jo sveikatai padarytos žalos, sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta žala pripažįstama mažareikšme ir neišieškoma, jeigu ji yra nedidelė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir jos išieškojimo išlaidos yra didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką ir mažareikšmės žalos dydį nustato Valstybinės ligonių kasos direktorius;
17) reikalauja, kad ūkio subjektai vykdytų mokėjimus, kuriuos kitais įstatymais pavesta administruoti Valstybinei ligonių kasai;
18) skelbia informaciją apie savo veiklą, informuoja apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą, jos teikimo sąlygas ir tvarką;
18 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės
1. Valstybinė ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
5) tvarkyti draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, privalomojo sveikatos draudimo vykdymo tikslais;
6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, savivaldybių vykdomųjų institucijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti būtiną informaciją, kurią jie įstatymais ir kitais teisės aktais yra įpareigoti kaupti ir pateikti valstybės institucijoms. Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
8) teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, Privalomojo sveikatos draudimo tarybai ir kitoms institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo, šį draudimą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
19 straipsnis. 32, 33, 34 ir 35 straipsnių pripažinimas netekusiais galios
20 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija
1. Ginčus tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, ir Valstybinės ligonių kasos dėl asmens sveikatos priežiūros išlaidų, išlaidų už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, medicinos priemonių, būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų ir I klasės medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos priemonių, skirtų savikontrolei, apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sutarčių su Valstybine ligonių kasa vykdymo sprendžia Valstybinės ligonių kasos taikinimo komisija (toliau – Taikinimo komisija). Taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija šioje dalyje nurodytiems ginčams nagrinėti.
2. Taikinimo komisiją sudaro 5 nariai, atitinkantys Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus:
3. Taikinimo komisijos sudarymo ir veiklos tvarka nustatoma sveikatos apsaugos ministro tvirtinamuose Taikinimo komisijos nuostatuose.
4. Taikinimo komisijos darbui vadovauja Taikinimo komisijos pirmininkas, kai jo laikinai nėra – Taikinimo komisijos pirmininko pavaduotojas. Jie renkami pirmajame naujai sudarytos Taikinimo komisijos posėdyje šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu renkant Taikinimo komisijos pirmininką arba Taikinimo komisijos pirmininko pavaduotoją Taikinimo komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų daugiausia balsų surinkusių Taikinimo komisijos narių. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo abu kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, išrinktu Taikinimo komisijos pirmininku arba Taikinimo komisijos pirmininko pavaduotoju laikomas Taikinimo komisijos narys, turintis daugiau vadovavimo patirties. Taikinimo komisijos narius į pirmąjį posėdį kviečia sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.
5. Taikinimo komisija sudaroma 2 metams. Taikinimo komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
6. Taikinimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia Taikinimo komisijos kadencija, jis nebegali eiti Taikinimo komisijos nario pareigų dėl ligos, miršta, atsistatydina arba nebegali eiti Taikinimo komisijos nario pareigų dėl kitų įstatymuose nustatytų priežasčių. Taikinimo komisijos nario įgaliojimams nutrūkus anksčiau laiko, sveikatos apsaugos ministras į atsilaisvinusią vietą likusiam Taikinimo komisijos kadencijos laikotarpiui šiame Įstatyme ir Taikinimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka skiria kitą Taikinimo komisijos narį.
7. Taikinimo komisijos nariams atlygis už darbą mokamas iš šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytoms išlaidoms skirtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatyta tvarka.
8. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar kitas ūkio subjektas su rašytiniu prašymu išspręsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ginčą (toliau – prašymas) į Taikinimo komisiją Taikinimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka turi teisę kreiptis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamą Valstybinės ligonių kasos sprendimą. Taikinimo komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.
9. Prašymai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į Valstybinę ligonių kasą) ir per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti prašymą teikiančio asmens tapatybę). Prašyme turi būti nurodytas skundžiamas Valstybinės ligonių kasos sprendimas ir nesutikimo su šiuo sprendimu argumentai. Prie prašymo pridedami dokumentai, patvirtinantys prašyme nurodytus argumentus. Išsamius prašymui ir dokumentams, teikiamiems su prašymu, keliamus reikalavimus nustato Taikinimo komisijos nuostatai.
10. Jeigu kartu su prašymu pateikti ne visi dokumentai, kurie turi būti teikiami su prašymu, ir (ar) juose ir (arba) prašyme pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, Taikinimo komisija Taikinimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Taikinimo komisijoje dienos nurodo prašymą pateikusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui nustatytus trūkumus ir informuoja, kad per 30 dienų nuo informavimo apie nustatytus trūkumus dienos nepašalinus trūkumų prašymas nebus nagrinėjamas.
11. Taikinimo komisija sprendimą priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą sprendimas negali būti priimtas, Taikinimo komisija motyvuotu sprendimu šį terminą gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 20 darbo dienų. Šio straipsnio 10 dalyje nurodytas trūkumų pašalinimo terminas į šį terminą neįskaičiuojamas. Taikinimo komisijos sprendimas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar kitam ūkio subjektui.
12. Taikinimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip trys Taikinimo komisijos nariai. Taikinimo komisija sprendimus priima Taikinimo komisijos posėdyje dalyvaujančių nenusišalinusių Taikinimo komisijos narių bendru sutarimu, o jeigu Taikinimo komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo – posėdyje dalyvaujančių nenusišalinusių Taikinimo komisijos narių balsų dauguma. Taikinimo komisijos narys turi vieną balsą. Taikinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Taikinimo komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra – Taikinimo komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Taikinimo komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar kito ūkio subjekto atstovai.
V SKYRIUS
APDRAUSTŲJŲ TEISĖS IR ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ IR KITŲ ŪKIO SUBJEKTŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA, PAREIGOS
38 straipsnis. Apdraustųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą
Apdraustieji turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį;
2) šio Įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamą sveikatos priežiūrą;
3) Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nustatyta tvarka gauti sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų kitose Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalyse ar Šveicarijos Konfederacijoje, apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis;
4) šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto;
5) gauti iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras, gydymo būdus ir jų poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą, teikimo sąlygas ir vietą. Šiame punkte nurodytą informaciją apie asmenis, pripažintus neveiksniais sveikatos priežiūros srityje, turi teisę gauti jų globėjai;
39 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa, pareigos
1. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų kokybę ir prieinamumą;
2) užtikrinti informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
3) garantuoti, kad visi apdraustieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai;
5) teikti apdraustiesiems informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neapmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
2. Vaistinės ir kiti ūkio subjektai, sudarę sutartis su Valstybine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
2) sutartyje su Valstybine ligonių kasa nurodytais terminais teikti Valstybinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
3) sudaryti sąlygas Valstybinei ligonių kasai prižiūrėti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir šio įstatymo 6, 9 straipsnius, 15 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis ir 16 straipsnį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Iki 2020 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) reorganizuoja teritorines ligonių kasas prijungimo prie Valstybinės ligonių kasos būdu.