Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 114 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3015
2023 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1087 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 114 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3015 (toliau – Įstatymo projektas) siekiui – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtinti, kad stacionarių eismo priežiūros priemonių – stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ar įstaiga, bet pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui kitas priemones šiam siekiui įgyvendinti ir patobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio, nes Įstatymo 2 straipsnio 671 dalyje dėstoma sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ iš esmės atkartoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos sąvoką „stacionarioji Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga“. Be to, sąvoka „stacionari eismo priežiūros priemonė“ apimtų visus automatinius Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuojančius prietaisus (vidutinius greičio matuoklius, momentinius greičio matuoklius, kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės sistemą, stebėjimo sistemą, kontroliuojančią privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) galiojimą ir kt.), nors Įstatymo projekte ir jo aiškinamajame rašte akcentuojama vidutinio greičio matuoklių įrengimo problematika ir jiems įrengti siūlytini kriterijai.
2. Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 114 straipsnį ir jo pavadinime ir pirmoje dalyje vietoje sąvokos „stacionarios eismo priežiūros priemonės“ naudoti terminą „stacionarūs greičio matuokliai“, kuris apimtų tiek momentinius, tiek vidutinio greičio matuoklius. Šiai dienai valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos. Skirtingai nuo momentinių greičio matuoklių, įrengtų tam tikrose vietose ir fiksuojančių išimtinai tik pažeidėjus (jų duomenis), vidutinio greičio matuokliai padengia ištisus kelio ruožus ir fiksuoja visų eismo dalyvių duomenis ir kaip pažymima Įstatymo projekto aiškinamajame rašte siekiant tinkamai apsaugoti tokių asmenų privatumą siūlytina nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ar įstaiga tvirtina stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo keliuose tvarką.
3. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 114 straipsnio 2–5 dalių dėl šių priežasčių:
3.1. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 114 straipsnio 2–5 dalyse nustatomos sąlygos, kriterijai ir ribojimai stacionariosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangos įrengimui, neatsižvelgiant į kelių suskirstymą (valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės), vietą (gyvenvietė, ne gyvenvietė), kelio ilgį, eismo intensyvumą, specifiką ar pavojingus kelio ruožus (avaringumą, juodąsias dėmes ir kt.). Įstatymo projekte siūlomi ribojimai dėl stacionariosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įrangos įrengimo nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais, paskaičiavimais ar eismo saugumo rekomendacijomis. Teisinis reguliavimas, kuriuo įvedami pertekliniai ir nepagrįsti ribojimai už eismo saugumą tam tikrame kelyje atsakingų subjektų atžvilgiu, gali turėti esminių neigiamų padarinių eismo saugumo situacijai šalies keliuose.
3.2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 114 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos eismo įvykio kilimo rizikos dėl greičio viršijimo yra valdomos kompleksiškai, t. y. parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius iš kurių vienos svarbiausių yra eismo kontrolės sistemos (greičio matavimo sistemos). Pagal VšĮ Transporto kompetencijos agentūros atliktus tyrimus ir apskaičiuotus Lietuvos eismo saugos rodiklius 2022 metais automagistralėse greitį viršijo apie 23 %, o užmiesčio keliuose (išskyrus automagistrales) – apie 53 % vairuotojų. 2022 m. policijos duomenimis net 45 % visų daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų šalyje sudarė nustatyto leistino važiavimo greičio pažeidimai. Greičio viršijimas – viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Net ir nedidelis greičio viršijimas ne tik padidina eismo įvykio tikimybę, bet ir lemia sunkesnes eismo įvykio pasekmes, kuomet eismo dalyviai žūsta ar yra sunkiai sužalojami. Pagal 2022 m. duomenis, saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas pagrindine priežastimi buvo 48 proc. eismo įvykių[1], kuriuose žuvo žmonės. Todėl labai svarbu parenkant tinkamiausius inžinerinių eismo saugos priemonių rinkinius atlikti detalią priežastinę analizę be išankstinių ribojimų, kuriuos siūloma įtvirtinti Įstatymo 114 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
3.3. Vidutinio greičio matuoklių įrengimui homogeniniai kelių ruožai yra parenkami vadovaujantis Vidutinio greičio matuoklių vietų ne gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodika[2] (metodika ir matuoklių įrengimo prioritetine eile skelbiamos akcinės bendrovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) interneto svetainėje). Sudarant prioritetinę eilę kelių ruožai vertinami vadovaujantis šiais kriterijais: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (svarbus veiksnys, nulemiantis eismo įvykio tikimybę), eismo įvykių pasekmės (nukentėję eismo dalyviai atitinkamame kelio ruože liudija apie ruožo pavojingumą), nesaugus važiavimo greitis (tikėtina pagrindinė eismo įvykius nulemianti priežastis, o leistino važiavimo greičio viršijimas lemia eismo įvykių pasekmių sunkumą), ir lenkimo ribojimas kelio ruože (ruožuose, kuriuose yra draudžiama lenkti, būtina užtikrinti leistino važiavimo greičio laikymąsi). Dažnu atveju, eismo įvykio priežastimi tampa nesaugūs lenkimai ir jų metu viršijamas leistinas važiavimo greitis. Būtina paminėti, kad vidutinio greičio matuokliai įrengiami avaringuose ruožuose su skaudžiausiais eismo įvykiais tuo atveju, kai atitinkame kelio ruože artimiausiu metu nenusimato kelio kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar kitų alternatyvių eismo saugą gerinančių priemonių įrengimas. Momentiniai greičių matuokliai įrengiami pagal Momentinio greičio matuoklių vietų gyvenviečių teritorijose parinkimo ir įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką[3] (metodika ir matuoklių įrengimo prioritetinė eilė skelbiamos Kelių direkcijos interneto svetainėje).
Statistiškai vertinant naujai įrengtus 106 vidutinius greičio matuoklius 2022 m., lyginant su ankstesnių keturių metų vidurkiu, aktualiuose ruožuose maždaug 8 kartus sumažėjo žuvusių skaičius ir 59 proc. sumažėjo sužeistų žmonių skaičius per vienerius metus. Įrengtų vidutinio greičio matuoklių efektyvumas mažinant skaudžiausius eismo įvykius (vertinant jų naudojimą ankstyvoje stadijoje) leidžia daryti prielaidą, kad taikomos metodikos leido parinkti tinkamas vietas jų įrengimui. Siūlomi nauji ribojimai stacionarių greičio matuoklių įrengimui sumažins jų efektyvumą.
3.4. Valstybinės reikšmės kelių tinkle yra diegiama kelių mokesčio apskaičiavimo ir kontrolės sistema, kuri esant Įstatymo projekte siūlomam reglamentavimui iš principo būtų neįmanoma, apribojus įrenginių skaičių viename kelyje.
3.5. Neaišku, kaip Įstatymo projekte dėstomo 114 straipsnio 2 ir 4 dalyse minimos kelio infrastruktūros gerinimo priemonės (aiškinamajame rašte nurodoma, kad tai kelio dangos keitimas, priemonės, mažinančios susidūrimus su laukiniais gyvūnais, apšvietimas, lėtėjimo juostos ir pan.) galėtų sumažinti pavojų, kurį sukelia greičio viršijimas, ir užkardyti greičio viršijimo pažeidimus. Mažinant greičio viršijimą kelių ruože turi būti naudojamos ne Įstatymo projekte aiškinamajame rašte minimos infrastruktūros gerinimo priemonės, bet konkrečiam keliui tinkančios greičio viršijimo prevencijos priemonės.
3.6. Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo 114 straipsnio 2 dalies nuostata, kad stacionariosios Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo priemonės „gali būti įrengiamos išimtinai tik kelių ruožuose, kuriuose iš anksto yra identifikuota aukšta rizika dėl viršyto greičio ar kitų pažeidimų, kurių užkardymo tikslais šios priemonės planuojamos įrengti, ir kuomet nėra galimybės sumažinti keliamo pavojaus eismo saugumui kitomis kelio infrastruktūros gerinimo priemonėmis“ gali suponuoti mintį, kad kelio ruožuose, kur nėra aukštos rizikos dėl viršyto greičio ir galimybių įrengti kitas priemones, greičio viršijimas yra tam tikra prasme toleruotinas, o tai jau prieštarautų eismo saugumo užtikrinimo principui, įtvirtintam Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte – „valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos“.
3.7. Įstatymo projekte dėstomo 114 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos ribotų galimybę parinkti avaringus ruožus pagal eismo įvykių rizikos vertinimą, nes tokių ruožų ilgiai iš anksto nėra standartizuoti ir gali būti ilgesni nei 10 km arba trumpesni nei 1 km. Tokie ruožai parenkami atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi eismo intensyvumas, vidutinis važiavimo greitis, eismo organizavimo pobūdis ir kiti rodikliai. Lietuvoje kelių ilgis varijuoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kilometrų, todėl atskiruose keliuose kontrolė gali tapti neproporcinga ir ji nebus vykdoma atsižvelgiant į kelio ruožo avaringumą. Pavyzdžiui, jei kelio ilgis 30 km, šis visas kelias gali būti kontroliuojamas vidutinio greičio matuokliais trijuose ruožuose po 10 km, o jei kelio ilgis 300 km taptų įmanoma kontroliuoti tik 3 ruožus po 10 km (10 proc. viso kelio). Kyla rizika, kad dėl siūlomų ribojimų ilgesniuose keliuose greičio matavimo priemonės negalės būti įrengiamos ten, kur jų reikia, ir nebus užtikrinamas eismo saugumas.
Vadovaujantis Įstatymo projekte siūlomais apribojimais, kurie neturi jokio aiškaus pagrindimo, reikėtų demontuoti didžiąją dalį jau šiuo metu įrengtų ir efektyviai veikiančių stacionarių eismo priežiūros priemonių. Patirtis rodo, kad ilgesni vidutinio greičio matuoklių ruožai eismo saugos požiūriu tarnauja patikimai, o vairuotojai juose taip pat laikosi leistino važiavimo greičio, kaip ir trumpesniuose ruožuose. Todėl, nei vidutinio greičio matuoklių veikimo atstumo apribojimas, nei kitų stacionarių eismo priežiūros priemonių ribojimas niekaip nekoreliuoja su valstybės tikslais eismo saugos srityje, priešingai dirbtinai apsunkintų atskirų priemonių panaudojimą vietose, kur tokios priemonės būtų efektyviausios.
3.8. Vertinant Įstatymo projekte dėstomo 114 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus ribojimus nesuprantama, kodėl automagistralės yra išskiriamos iš kito valstybinės reikšmės kelių tinklo. Įrengus vidutinio greičio matuoklius valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys, ruožuose, kuriuose per penkis metus buvo sužeisti 69 asmenys ir 7 žmonės žuvo, po vidutinio greičio matuoklių įrengimo per pusantrų metų buvo sužeisti keturi eismo dalyviai. Ši patirtis aiškiai parodo, kad taikant vidutinio greičio matuoklius automagistralėse, galima stabilizuoti eismo saugą, kuomet įrengus atitinkamas stacionarios eismo priežiūros priemones, vairuotojai rizikingą kelio ruožą įveikia būdami dėmesingesni. Be to, turima automagistralėse eismo intensyvumo įranga rodo, kad automagistralės ruožuose, kuriuose nėra stacionarių eismo priežiūros priemonių, vairuotojai linkę ženkliai viršyti leistiną, ir taip didelį, važiavimo greitį, kas ypač rizikinga didesnio avaringumo kelių ruožuose. Pvz., eismo intensyvumo matuoklio, esančio valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Klaipėda 190,7 km, š. m. liepos mėnesio duomenimis net 26,5 tūkstančio (4 proc. srauto) vairuotojų rinkosi 160–190 km/val. Ši vieta patenka į artimiausiu metu planuojamo įrengti vidutinio greičio matuoklių ruožą, kuris prioritetinėje eilėje užima 10 vietą iš 3881 vertinto homogeninio kelio ruožo valstybinės reikšmės kelių tinkle. Pastarajame per vertinamą 4 metų periodą žuvo 4 asmenys ir sužeista 10 asmenų. Atsižvelgiant į tai, automagistralių išskyrimas iš viso valstybinės reikšmės kelių tinklo yra netikslingas ir netaikytinas.
3.9. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekte dėstomo 114 straipsnio 5 dalies. Stacionarių greičio matuoklių surinktų duomenų apsaugos ir tvarkymo principai bus nustatyti Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos ar įstaigos patvirtintoje stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo keliuose tvarkoje.
4. Siūloma keisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir nustatyti vėlesnį Įstatymo įsigaliojimo terminą (pavyzdžiui, 2024 m. liepos 1 d.), kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ar įstaiga spėtų nutarimu patvirtinti stacionarių greičio matuoklių įrengimo ir naudojimo keliuose tvarką, o šias priemones įrengiantys subjektai pasiruoštų minėtos tvarkos taikymui keliuose.
5. Pažymėtina, kad Įstatymo 10 straipsnio 11 dalies 2 punkte Kelių direkcijai suteikti įgaliojimai, užtikrinant eismo saugumą, planuoti, organizuoti ir koordinuoti intelektinių transporto sistemų (eismo valdymo, eismo kontrolės, eismo stebėjimo ir eismo apskaitos, kelių oro sąlygų, viešojo transporto kelionių planavimo) diegimą, naudojimą ir plėtrą. Šios veiklos finansuojamos iš trejų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų sąmatoje[4] numatytų valstybės biudžeto lėšų. Kelių direkcija neturi jokios galimybės didinti savo veiklos pajamų iš stacionarių greičio matuoklių, kaip teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nes visos lėšos iš sumokėtų ar išieškotų baudų už nustatyto greičio viršijimą, užfiksuotą stacionariąja Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimo įranga, įrengta valstybinės reikšmės keliuose, patenka į valstybės biudžetą.
|
Ministras Pirmininkas |
|
|
|
Susisiekimo ministras |
|
|
[1] https://lkpt.policija.lrv.lt/uploads/lkpt.policija/documents/files/statistika/2022/202212_apzvalga.pdf
[2] Patvirtinta valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. VE-233.
[3] Patvirtinta valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-66.
[4] Sudaryta vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2025 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ ir patvirtinta Vyriausybės.