Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRANEŠĖJŲAPSAUGOS

ĮSTATYMAS

2017 m.                              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat jų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes asmenims pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba pažeidžiančius jį, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

2. Jeigu yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo normos.

3. Jeigu yra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso prieštaravimų, taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos

1.  Informacija apie pažeidimą – vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu arba kompetentingai institucijai tiesiai asmens teikiama informacija apie šiame įstatyme nustatytus požymius atitinkantį teisės pažeidimą.

2.  Įstaiga – viešasis ar privatus juridinis asmuo, kuriame galimai padarytas ar daromas pažeidimas.

3.  Kompetentinga institucija – subjektas, kuris pagal šį įstatymą priima ir nagrinėja pranešimus ar pateiktą informaciją apie įstaigoje padarytus pažeidimus, koordinuoja pranešėjų apsaugos ir pagalbos jiems pagal šį įstatymą procesą.

4.  Konfidencialumas – institucijų, įstaigų ir kitų subjektų bei jų darbuotojų, tarnautojų ar pareigūnų veiklos principas, kuriuo užtikrinama, kad asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, duomenys ir kita jį tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti leidžianti informacija tvarkomi tik darbo ar tarnybos funkcijų atlikimo tikslu ir kad ši informacija neatskleidžiama tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.

5.  Pažeidimas – įstaigoje galimai rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas viešajam interesui grėsmę keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar kitų panašių santykių su šia įstaiga.

6. Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, pavyzdžiui: konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan., ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

7. Pranešimas – šiame įstatyme nustatytus formos reikalavimus atitinkantis kreipimasis į kompetentingą instituciją pateikiant konkrečią informaciją apie įstaigoje galimai rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame įstatyme nustatytus požymius.

8. Vidinis  informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas – įstaigoje nustatyta tvarka sukurta ir įdiegta procedūra dėl informacijos apie pažeidimus šioje įstaigoje teikimo, tyrimo ir asmens informavimo.

3 straipsnis. Informacija apie pažeidimus

1. Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu, kaip apibrėžta šiame įstatyme. 

2. Pagal šį įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) rengiamos, vykdomos ar įvykdytos nusikalstamos veikos;

4) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos vykdomiems tyrimams ar vykdant teisingumą;

5) neteisėtos veiklos finansavimo;

6) būdų, metodų ir priemonių neteisėtiems veiksmams vykdyti;

7) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

8) nusikalstamu būdu įgyto turto;

9) kitų pažeidimų, dėl jų atsiradusių pasekmių slėpimo, trukdymo atskleisti neigiamų pasekmių mastą.

3. Asmeniui šiame įstatyme nustatyta tvarka pateikus informaciją apie pažeidimą, susijusią su komercine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, toks informacijos pateikimas nelaikomas komercinės paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytą išimtį.

4. Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo nekyla jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat nekyla atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jei šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

5. Asmuo už žalą, padarytą pateikus informaciją apie pažeidimą, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

6. Anonimiškai informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui šiame įstatyme nustatytos priemonės netaikomos, išskyrus tuos atvejus, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina apsaugoti asmenį nuo neigiamo poveikio.

7. Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos arba informacijos, kuri saugoma kaip profesinė paslaptis, pateikimas asmeniui garantijų pagal šį įstatymą nesuteikia. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį, ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Informacijos apie pažeidimus pateikimo būdas

1. Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;

2) kompetentingai institucijai;

3) viešai.

2. Asmuo informaciją apie pažeidimą teikia įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 8 dalyse nurodytus atvejus. Įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo turi informuoti asmenį apie pateiktos informacijos nagrinėjimo eigą arba atsisakymą šią informaciją nagrinėti, o ją išnagrinėjusi nedelsdama informuoti asmenį apie nagrinėjimo rezultatus.

3. Asmuo dėl pažeidimo kreipiasi tiesiogiai į kompetentingą instituciją esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1)  pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;

2)  būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali būti padaryta didelė žala;

3)  vadovaujantys su įstaiga darbo ar tarnybos, ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galimai daro ar yra padarę pažeidimus;

4)  informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba veiksmai, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingi;

5)  yra pagrindo manyti, kad pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu pranešėjo anonimiškumas ar asmens duomenų konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba pažeidimą, apie kurį pranešta, bus siekiama nuslėpti;

6)  įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;

7)  asmeniui neprieinamas vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

4. Kai asmeniui tampa žinomi galimai daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai, pranešimas pateikiamas kompetentingai institucijai.

5. Asmuo pateikdamas kompetentingai institucijai informaciją apie pažeidimą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos pranešimą. Asmuo gali teikti laisvos formos pranešimą, jame nurodydamas, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis šiuo įstatymu. Šioje dalyje nustatytų pranešimo reikalavimų nepaisymas sukelia šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes.

6. Pranešime asmuo nurodo jam žinomą informaciją:

1) konkrečias jam žinomas faktines pažeidimo aplinkybes;

2) subjektą, kuris dalyvavo ar dalyvauja darant pažeidimą;

3) informaciją, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jei taip, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas;

4) savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

7. Asmuo, jei tai įmanoma, prie pranešimo prideda rašytinius ar kitus turimus duomenis apie galimą pažeidimą.

8. Viešai informacija apie pažeidimą gali būti teikiama siekiant pranešti apie gresiantį pavojų žmonių gyvybei, visuomenės sveikatai ar aplinkai, kai siekiant užkirsti kelią tokiai grėsmei būtina imtis skubių veiksmų ir dėl laiko stokos nėra galimybės apie pažeidimą informuoti kitais būdais arba kitais būdais pranešus apie pažeidimą nebuvo laiku imtasi reikiamų veiksmų. Viešai informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo, siekdamas gauti šiame įstatyme pranešėjams nurodytas garantijas, su prašymu turi kreiptis į kompetentingą instituciją. Tokiam asmeniui netaikoma šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta priemonė, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos.

5 straipsnis. Kompetentinga institucija

1.  Kompetentinga institucija, įgyvendindama šį įstatymą, atlieka šias funkcijas:

1)  priima ir tiria asmenų pranešimus;

2)  vertina asmens pateiktos informacijos apie pažeidimą atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams ir pripažįsta informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį pranešėju;

3)    perduoda institucijoms pagal kompetenciją tirti pranešimus ir informaciją apie pažeidimus;

4)    taiko pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemones ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

5)  koordinuoja institucijų veiksmus tiriant informaciją apie pažeidimus;

6)  tarpininkauja sprendžiant pranešėjo ir jo darbdavio nesutarimus;

7)  apibendrina pranešėjų apsaugos taikymo praktiką, rengia ir teikia rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos tobulinimo, kaupia ir viešina statistinius duomenis;

8)  skelbia apibendrintą informaciją apie pažeidimus, kurie buvo atskleisti remiantis pranešėjų pateikta informacija;

9)  konsultuoja asmenis ir institucijas šio įstatymo taikymo klausimais;

10)  administruoja pranešėjams skirtą interneto svetainę;

11)  atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Šiame įstatyme nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

6 straipsnis. Kompetentingai institucijai pateiktos informacijos apie pažeidimus nagrinėjimas

1. Kompetentinga institucija, gavusi pranešimą, kuris atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, užtikrina jį pateikusio asmens duomenų konfidencialumą nuo pranešimo gavimo momento ir nedelsdama imasi vertinti gautą informaciją. Jeigu asmuo apie pažeidimą praneša nesilaikydamas šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytų pranešimo formos reikalavimų, tačiau pranešime pateikta informacija atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kompetentinga institucija asmenį gali pripažinti pranešėju. Tokiais atvejais kompetentinga institucija asmens konfidencialumą užtikrina nuo asmens pripažinimo pranešėju momento.

2. Jei kompetentinga institucija, atlikusi informacijos apie pažeidimą vertinimą, nustato, kad asmens pranešime pateikta informacija neatitinka šio įstatymo nuostatų, priima sprendimą asmens nepripažinti pranešėju ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu iš pranešime nurodytos informacijos yra pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytas kitas, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje neapibrėžtas, teisės aktų pažeidimas, kompetentinga institucija pagal kompetenciją teisės aktuose nustatyta tvarka pradeda tyrimą pati arba nedelsdama persiunčia pranešimą institucijai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ar kitų teisės aktų įgaliotai tirti tokius pažeidimus, ir apie tai praneša asmeniui. 

3. Jei kompetentinga institucija nustato, kad pranešimą pateikęs asmuo ir jo nurodyta informacija apie pažeidimą atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kompetentinga institucija turi:

1) asmenį pripažinti pranešėju ir apie tai jį informuoti;

2) nustatyti pažeidimo buvimo ar nebuvimo faktą;

3) taikyti atsakomybę arba inicijuoti procesus dėl atsakomybės taikymo pažeidimą padariusiems asmenims, vadovaudamasi atitinkamą atsakomybę reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad ji nėra įgaliota tirti pranešime nurodytų pažeidimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo persiunčia jį kitai institucijai pagal kompetenciją, informuodama apie sprendimą pripažinti asmenį pranešėju, ir apie tai informuoja pranešėją. Institucija, kuriai buvo persiųstas pranešimas, teikia kompetentingai institucijai informaciją apie pranešimo tyrimo eigą ir rezultatus.

5. Kompetentinga institucija, baigusi pranešėjo pateiktos informacijos tyrimą ir priėmusi su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai informuoja pranešėją.

6. Kompetentinga institucija netiria pranešimų ir apie tai informuoja pranešimą pateikusį asmenį, jeigu:

1) pranešimas grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;

2) asmuo į kompetentingą instituciją kreipiasi pakartotinai dėl tų pačių aplinkybių, kai prieš tai pateikta informacija šiame įstatyme nustatyta tvarka buvo išnagrinėta ir dėl jos priimtas sprendimas.

7. Kompetentinga institucija turi teisę atsisakyti tirti pranešimą apie tai informuodama pranešimą pateikusį asmenį, jeigu asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.

8. Kompetentinga institucija turi teisę iš fizinių ir juridinių asmenų prašyti ir gauti informaciją, kuri reikalinga pranešime pateiktiems faktams tirti.

9. Kompetentingos institucijos sprendimas nepripažinti asmens pranešėju gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

7 straipsnis. Pranešimų persiuntimas kompetentingai institucijai

Jeigu viešojo administravimo subjektas gavo pranešimą, kuris atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus arba šiame pranešime pateikta informacija atitinka šiame įstatyme nustatytus požymius, jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, persiunčia jį kompetentingai institucijai, ir apie tai praneša pranešimą pateikusiam asmeniui.

8 straipsnis. Pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės

1. Pagrindinės pranešėjų apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės:

1) saugių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų užtikrinimas;

2) asmens konfidencialumo užtikrinimas;

3) draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą;

4) teisė gauti atlyginimą už vertingą informaciją;

5) teisė gauti kompensaciją;

6) nemokamos teisinės pagalbos užtikrinimas;

7) atleidimas nuo atsakomybės.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemonės taikomos nuo asmens informacijos apie pažeidimą gavimo įstaigoje arba kompetentingoje institucijoje dienos ir taikomos visiems asmenims, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 1 punkte ir 7 straipsnyje nurodytus atvejus, šio įstatymo nustatyta tvarka pateikusiems informaciją apie pažeidimus, nepriklausomai nuo to, ar toks asmuo buvo pripažintas pranešėju, ar ne. Šio straipsnio 1 dalies 4–7 punktuose nurodytos priemonės gali būti taikomos nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija pripažįsta asmenį pranešėju.

9 straipsnis. Konfidencialumo užtikrinimas

1.  Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas turi būti užtikrinamas viešojo administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo patikrinimo (tyrimo) procedūrų ar administracinio arba baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma, atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.

2.  Kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumą.

3.  Pranešėjo duomenys, leidžiantys identifikuoti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą.

4. Kompetentingai institucijai nepripažinus asmens, pateikusio pranešimą apie pažeidimą, pranešėju ir persiuntus informaciją apie pažeidimą kitai institucijai pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, institucija, kuriai buvo persiųsta tokia informacija, užtikrina asmens konfidencialumą.

5. Konfidencialumo užtikrinimo reikalavimas netaikomas:

1)  jei to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;

2)  jei asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

6. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.

10 straipsnis. Draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą

1. Dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, nuo tokios informacijos pateikimo draudžiama imtis drausminio poveikio priemonių, atleisti jį iš darbo ar tarnybos, pažeminti pareigose, perkelti į kitą darbo vietą arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones (bauginimas, priekabiavimas, diskriminacija, grasinimai susidoroti, karjeros galimybių apribojimas, atlyginimo sumažinimas, darbo valandų pakeitimas, abejonės dėl darbuotojo kompetencijos, neigiamos informacijos apie darbuotoją perdavimas tretiesiems asmenims, teisės dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija atėmimas ir kt.).

2. Po galutinio sprendimo priėmimo tiriant asmens pateiktą informaciją apie pažeidimą draudimas daryti neigiamą poveikį galioja dvejus metus.

3. Draudimas daryti neigiamą poveikį asmeniui taikomas ne tik tiesiogiai darbdaviui, tačiau ir kitiems įstaigos darbuotojams.

4. Draudimas daryti neigiamą poveikį taikomas ir asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, dirbantiems įstaigoje arba kitame su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiame juridiniame asmenyje, kuriame pranešėjo šeimos narys dėl pranešėjo pranešimo pateikimo gali patirti neigiamų pasekmių. Asmens šeimos nariams, kurie dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo patyrė neigiamą poveikį, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 ir 14 straipsnio nuostatos.

11  straipsnis. Teisinės gynybos priemonės

1.  Jei pranešėjui daromas neigiamas poveikis, jis apie tai informuoja kompetentingą instituciją.

2.  Jei neigiamas poveikis daromas asmeniui, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie pažeidimą per įstaigos vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, jis pateikia pranešimą kompetentingai institucijai, kuri išsprendžia klausimą dėl asmens pripažinimo pranešėju.

3.  Kompetentinga institucija, nustačiusi, kad pranešėjui daromas neigiamas poveikis, kreipiasi į įstaigą informuodama apie pranešėjams taikomas garantijas.

4.  Kompetentinga institucija, esant nesutarimų tarp darbdavio ir pranešėjo, gali tarpininkauti jiems sprendžiant ginčą.

5.  Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl neigiamų pasekmių gali kreiptis į teismą. Asmuo, kurį sieja tarnybos santykiai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, turi teisę ginčyti jam priimtą ir neigiamų pasekmių sukeliantį administracinį sprendimą ar kitokį veiksmą ar neveikimą.

6.  Neigiamos pasekmės dėl pranešimo pateikimo turi būti pašalinamos atsižvelgiant į procedūras, nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbo ar tarnybos santykius, jei šis įstatymas nenustato kitaip.

7.  Kilus ginčui darbdavys turi pareigą įrodyti, kad neigiamos pasekmės asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, kilo ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

8.  Pranešėjas turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos dėl savo patirtų neigiamų pasekmių.

12 straipsnis. Atlyginimas už vertingą informaciją

1. Pranešėjui, pateikusiam kompetentingoms institucijoms vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybė pranešėjui už pateiktą informaciją atlygina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Atlyginimas pranešėjui apskaičiuojamas ir išmokamas remiantis šiais principais:

1) pranešėjui turi būti atlyginama proporcingai pažeidimu padarytai ar galėjusiai atsirasti žalai, jei ją įmanoma apskaičiuoti;

2) pranešėjams atlyginama nepriklausomai nuo pažeidimo pobūdžio;

3) nenustatomas maksimalaus atlyginimo pranešėjui dydis;

4) atlyginimas pareiškėjui nesiejamas su įsiteisėjusiu teismo sprendimu;

5) atlyginimas pareiškėjui išmokamas neatidėliojant ir neskaidant mokėjimo dalimis.

13 straipsnis. Kompensavimas pranešėjui

1. Kompetentinga institucija pranešimo tyrimo metu motyvuotu pranešėjo prašymu gali skirti iki 50 bazinių socialinių išmokų dydžio kompensaciją pranešėjui, siekdama sušvelninti pranešėjo patiriamą neigiamą poveikį ar galimas pasekmes dėl jo pateikto pranešimo.

2. Kompensacija neskiriama, jeigu pranešėjui buvo atlyginta už pranešimą.

3. Kompensacijos skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

14 straipsnis. Teisinė pagalba pranešėjui

1. Pranešėjui jo prašymu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka suteikiama antrinė teisinė pagalba, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

2. Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba pranešėjui suteikiama vadovaujantis kompetentingos institucijos sprendimu pripažinti asmenį pranešėju.

3. Sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo priimantys ir ją teikiantys subjektai privalo kiek įmanoma užtikrinti pranešėjo konfidencialumą.

15 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės

Pranešėjas, dalyvavęs darant pažeidimus ir apie tai šio įstatymo nustatyta tvarka pranešęs kompetentingai institucijai, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės už dalyvavimą darant šiuos pažeidimus.

16 straipsnis. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimas

1. Viešosiose ir privačiose įstaigose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir reikalavimais, diegiami vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai ir užtikrinamas jų funkcionavimas.

2. Vidiniuose informacijos apie pažeidimus teikimo kanaluose užtikrinamas informaciją apie pažeidimus pateikusių asmenų konfidencialumas.

3. Už vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo įdiegimą ir jo funkcionavimo užtikrinimą atsakingas įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas informuoja darbuotojus, tarnautojus ir pareigūnus apie įstaigoje veikiantį vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą ir pateikia su tuo susijusią informaciją darbo vietoje visiems lengvai prieinamu būdu.

17 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.  Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

2.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia Seimo nariai:

Agnė Bilotaitė

Rimas Andrikis

Rasa Budbergytė

Vitalijus Gailius

Dainius Gaižauskas

Bronislovas Matelis

Dovilė Šakalienė