Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
20 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą Nr. I-1151 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, kūno kultūros ir sporto organizavimą švietimo įstaigose, reikalavimus kūno kultūros ar sporto specialistams, sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimui, kūno kultūros ar sporto renginių saugumui užtikrinti, valstybės premijų, valstybės stipendijų ir rentų už pasiektus sporto laimėjimus mokėjimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą ir valstybės paramą, sprendžiant kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus alternatyviu būdu ir pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) dirbančių trenerių darbo apmokėjimą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Dopingas – kaip ši sąvoka apibrėžiama 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte).
2. Finansuotina kūno kultūros ar sporto sritis – kūno kultūros ar sporto sritis, kurios vystymui numatyta skirti valstybės ir (ar) savivaldybės finansavimą.
3. Finansuotinos kūno kultūros ar sporto srities kryptis – prioritetinė finansuotinos kūno kultūros ar sporto srities dalis, kurios vystymui numatyta skirti valstybės ir (ar) savivaldybės finansavimą.
4. Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, asmens higienos, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo kūno grožio klausimais.
5. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose.
6. Kūno kultūros ir sportinio ugdymo centras – specializuota vienos ar kelių sporto šakų įstaiga, kuri vykdo neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą, rengia sportininkus ir (ar) sportuotojus.
7. Kūno kultūros ir sporto klubas – juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, vienijantys ir ugdantys kurios nors vienos arba kelių sporto šakų sportininkus, sportuotojus, siekiantys sporto rezultatų, skleidžiantys bei ugdantys sveikos gyvensenos idėjas, plėtojantys kūno kultūrą ir sportą.
8. Kūno kultūros ar sporto renginys – viešas renginys, kuriame fizinio aktyvumo, ugdymo ar kitomis formomis populiarinami kūno kultūra ar sportas.
9. Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvis – kūno kultūros ar sporto renginyje dalyvaujantis asmuo (išskyrus žiūrovus), įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis.
10. Kūno kultūros ar sporto renginio nuostatai – kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik šiam renginiui aktuali informacija.
11. Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklės (toliau – saugumo taisyklės) – kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriaus tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomos renginio dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.
12. Kūno kultūros specialistas – sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs kūno kultūros srities mokymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
13. Kūno kultūros ar sporto srities mokymai – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių kūno kultūros ar sporto kompetencijų įgijimą, visuma.
14. Manipuliavimas sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma pakeisti sporto varžybų eigą ar rezultatą siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.
15. Neįgaliųjų sportas – organizuota sportinė veikla, skirta stiprinti neįgaliųjų sveikatą ir skatinti neįgaliuosius dalyvauti sporto veikloje kuo platesniu mastu bei visais lygmenimis, siekti geriausių sporto rezultatų ir užtikrinti atitinkamą tam pasirengimą bei suteikti jiems reikiamus išteklius.
16. Sportas – asmens veikla pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) oficialiose sporto varžybose (prireikus, pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones), siekiant nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti oficialioms sporto varžyboms. Sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama sportu.
17. Sporto objektas – statinys (pastatas, inžinerinis statinys) ar jų kompleksas vienos ar kelių sporto šakų sporto pratyboms ir varžyboms, kūno kultūros pratyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti.
18. Sporto specialistas – sporto krypties studijų programą baigęs asmuo arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
19. Sportas visiems – veikla, kuria siekiama palaikyti sportuotojų fizinį aktyvumą, sudaryti sąlygas varžytis ne oficialiose sporto varžybose, pagal išgales siekti sporto rezultatų.
20. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose ir (ar) treniruojasi sporto pratybose rengdamasis šioms varžyboms.
21. Sporto pratybos – savarankiška arba trenerio vadovaujama veikla, kurios tikslas – tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius siekiant tinkamai pasirengti sporto varžyboms.
22. Sporto šaka – sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis ar (ir) sportinės kovos metodais ar (ir) technikos ir taktikos veiksmais ar (ir) inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė sporto šakos federacija.
23. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritoriniame (-iuose) administraciniame (-iniuose) vienete (-uose) ar visoje valstybės teritorijoje) rūpinasi tam tikra sporto šaka: atstovauja tos sporto šakos atstovų interesams ir juos gina, nustato tik tai sporto šakai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones ir ją plėtoja.
24. Sporto varžybos – sporto renginys, kuriame, siekiant nustatyti laimėtoją (-us), pagal iš anksto paskelbtus nuostatus sportininkai laikydamiesi tam tikros (-ų) sporto šakos (-ų) taisyklių varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis).
26. Strateginė sporto šaka – Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.
27. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir jose valstybėse veiklą vykdančias sporto šakos federacijas.
28. Treneris – sporto specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam (-iems) vadovaujantis per pačias varžybas.
29. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „oficialios sporto varžybos“ suprantama kaip nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamos sporto varžybos, kurios yra tam tikros varžybų sistemos sudedamoji dalis ir per kurias sportininkams fiziškai aktyviai varžantis pagal tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles siekiama nustatyti laimėtoją (-us), o rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai. Laikoma, kad oficialių sporto varžybų sistemą turi ir šio straipsnio 15 dalyje nurodytos veiklos, kurios, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau visuotinai pripažįstamos sportu.
3 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto principai
Kūno kultūros ir sporto veikla grindžiama šiais principais:
1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti ir užsiimti kūno kultūra; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas;
2) kūno kultūros ar sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykdant kūno kultūros ar sporto renginį būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o neigiamiems padariniams atsiradus ar teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidus – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktais nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;
4) manipuliavimo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas ir užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;
5) kilnaus elgesio; šis principas reiškia, kad turi būti vadovaujamasi moralinėmis savybėmis, apibūdinančiomis taurių motyvų padiktuotus žmonių poelgius, labai vertintinus sportinėse kovose;
6) kūno kultūros ar sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys, norintys sportuoti ir stiprinti savo sveikatą per kūno kultūrą ir sportą, galėtų tai daryti reguliariai;
7) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius kūno kultūros ir (ar) sporto pagrindu, užsiimti kūno kultūros ir (ar) sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
II SKYRIUS
KŪNO KULTŪROS IR SPORTO SRITYJE VEIKIANČIOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS IR JŲ KOMPETENCIJA
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
5 straipsnis. Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Vyriausybė nustato kūno kultūros ir sporto plėtros prioritetus, teikia Seimui valstybinės kūno kultūros ir sporto strategijos projektą, nustato sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus ir tvarką bei tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą, atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.
2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) formuoja valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
3. Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir ją įgyvendinanti (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), atlieka kūno kultūros ir sporto būklės valstybėje stebėseną, šią būklę analizuoja ir kasmet teikia Vidaus reikalų ministerijai išvadas ir pasiūlymus dėl jos gerinimo, koordinuoja kitų institucijų ir subjektų veiklą, įgyvendinant politikos kūno kultūros ir sporto srityje įgyvendinimo priemones, nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, rengia ir įgyvendina kūno kultūros ir sporto plėtojimo priemones, pagal kompetenciją prisideda prie sportininkų rengimo proceso užtikrinimo, nustato veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, atlieka kitas šiame ir kituose įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose nustatytas funkcijas.
4. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) plėtoja neįgaliųjų kūno kultūrą ir sportą, kaip integravimosi į visuomenę priemonę: skatina neįgaliuosius kiek įmanoma platesniu mastu dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose, savivaldybes ir bendruomenes didinti neįgaliesiems kūno kultūros ir sporto veiklų prieinamumą bei remia neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto programas, taip pat remia šeimos ir bendruomenės fizinio aktyvumo iniciatyvas bei programas.
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) propaguoja ir plėtoja sveikos gyvensenos principus, rengia, koordinuoja ir įgyvendina sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimo programas ir projektus, rengia teisės aktų, susijusių su sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo skatinimu, projektus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus, nustato sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus.
6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) rengia švietimo bendrąsias programas kūno kultūros srityje, koordinuoja jų įgyvendinimą, plėtoja neformalųjį švietimą kūno kultūros ir sporto srityje.
6 straipsnis. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto taryba ir jos kompetencija
1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais patarianti institucija.
2. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą po vieną atstovą deleguoja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, olimpinio sporto, sporto visiems judėjimams ir neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat – asociacijos, vienijančios ne mažiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų, kurios yra kūno kultūrą ir sportą plėtojančių tarptautinių organizacijų narės. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos personalinę sudėtį tvirtina vidaus reikalų ministras, o nuostatus – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
4. Vidaus reikalų ministras, esant pagrįstų abejonių dėl asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, motyvuotu rašytiniu prašymu kreipiasi į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų jų turimą informaciją apie asmenį, deleguojamą šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų ar organizacijų į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą ar esantį Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariu. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos. Gavęs informaciją, pagrindžiančią, kad asmuo, dėl kurio buvo kreiptasi, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, vidaus reikalų ministras tokio asmens neskiria Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariu, o jei toks asmuo buvo paskirtas Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariu, priima sprendimą dėl šio asmens išbraukimo iš Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos personalinės sudėties.
5. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba teikia siūlymus pagal kompetenciją Vidaus reikalų ministerijai, Vyriausybės įgaliotai institucijai, kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms dėl valstybinės kūno kultūros ir sporto strategijos, strateginių sporto šakų sąrašo, valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių, kūno kultūros ir sporto būklės stebėsenos ataskaitos, taip pat kitais klausimais, susijusiais su valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo tobulinimu.
7 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:
1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, Vyriausybės nustatytus kūno kultūros ir sporto plėtros prioritetus, strateginių sporto šakų sąrašą, nustato savivaldybės kūno kultūros ir sporto (įskaitant neįgaliųjų sportą) ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti;
2) nustato kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir sportininkų rėmimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja kūno kultūros ir sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos kūno kultūros ir sporto srityje įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės kūno kultūros ir sporto (įskaitant neįgaliųjų sportą) plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą;
III SKYRIUS
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, KOMPETENCIJA
8 straipsnis. Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencija
Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės organizacijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių tarptautinių organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais plėtoja Lietuvoje olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų sporto judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą, taiko tarptautinių ir Lietuvos nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių organizacijų numatytas sankcijas už Pasaulinio antidopingo kodekso, priimto Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d., (toliau – Pasaulinis antidopingo kodeksas) nuostatų pažeidimus ir manipuliavimą sporto varžybomis, vykdo šioje srityje prevenciją ir šviečiamąją veiklą.
IV SKYRIUS
Kūno kultūros ir sporto srities finansavimas
9 straipsnis. Biudžeto lėšų skyrimas sporto objektams
10 straipsnis. Biudžeto lėšų skyrimas kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui
1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojamas nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų su kūno kultūros ir (ar) sporto sričių plėtojimu susijusių projektų įgyvendinimas.
2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojamos olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių sporto šakų federacijų (šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – vienos ar kelių sporto šakos disciplinų) atliekamos funkcijos, susijusios su nacionalinių čempionatų, Europos ar Pasaulio čempionatų ar kitų tarptautinių sporto varžybų vykdymu, sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, dopingo kontrolės, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis.
4. Šiame straipsnyje nurodyti projektai ir programos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų. Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos.
5. Valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas skiriant šiame straipsnyje numatytiems projektams ir programoms įgyvendinti, turi būti įvertinta šių projektų ir programų atitiktis valstybės pagalbos kriterijams ir užtikrinama, kad nebus pažeistos valstybės pagalbą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos.
6. Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų.
7. Su valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų gavusiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kitais asmenimis atitinkamai Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybių atstovaujamosios ar vykdomosios institucijos pasirašo valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutartis. Sutarčių formą, jų sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką nustato atitinkamai Vyriausybės įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos.
8. Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos nevyriausybinių organizacijų, kitų asmenų projektams ar programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
1) nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens, organizacijos veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais ir šis veiklos sustabdymas ar apribojimas neleistų įgyvendinti pateikto projekto ar programos;
2) nevyriausybinė organizacija ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) nevyriausybinei organizacijai ar kitam asmeniui, taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreipti į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo, organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos ar kito juridinio asmens, organizacijos pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į projektui ar programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;
4) nevyriausybinė organizacija ar kitas asmuo prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) nevyriausybinė organizacija ar kitas asmuo naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas, pažeidė esmines valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygas ir nuo šio pažeidimo paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip treji metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai;
6) nevyriausybinė organizacija ar kitas asmuo, prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui ar programos priemonėms, susijusioms su sportininkų rengimu, sporto varžybų organizavimu ar dalyvavimu jose, tačiau projektas ar programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu, arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso (lėšos negali būti skiriamos tik tiems projektams ar toms programos priemonėms, kurios susijusios su sportininkų rengimu, sporto varžybų organizavimu ar dalyvavimu jose);
7) fizinis arba juridinis asmuo ar jo vadovas, kita organizacija ar jos vadovas, kolegialaus valdymo organo nariai, asmuo, turintis teisę nevyriausybinės organizacijos ar kito juridinio asmens, organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) nevyriausybinės organizacijos, kito juridinio asmens ar organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai arba finansų sistemai.
9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje (išskyrus 8 dalies 4 punkte nurodytą atvejį) nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių institucijų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projekto ar tų programos priemonių, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinimui, priešingu atveju – priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimą projekto ar programos įgyvendinimui.
10. Jeigu šio straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės paaiškėja po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas nutraukiamas, o išmokėtos lėšos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.
11 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkanti sporto šakos federacija turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų programos įgyvendinimui
1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos programos įgyvendinimui, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą; tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų programų įgyvendinimui gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios rūpinasi tik vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtra;
2) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
c) per paskutinius penkerius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
1. Valstybė ir savivaldybės gali dalyvauti rengiant sportininkus, skirdamos lėšų nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų su sportininkų rengimu susijusioms šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 10 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytoms funkcijoms (priemonėms) vykdyti.
13 straipsnis. Valstybės parama antidopingo srityje
Valstybė gali remti nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų iniciatyvas antidopingo srityje, skirdama lėšų šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytų projektų ir programų priemonėms, susijusioms su dopingo kontrole, švietimu, moksliniais tyrimais ir informacine veikla, kitomis kovos su dopingo vartojimu (naudojimu) priemonėmis, įgyvendinti.
14 straipsnis. Valstybės parama kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityje
15 straipsnis. Valstybės parama kūno kultūros ir sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčų sprendimui arbitražo būdu
V SKYRIUS
KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS ŠVIETIMO SISTEMOJE
16 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo įstaigose
1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.
2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip 2 kūno kultūros pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą kūno kultūros ir sporto veikloms. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.
3. Kūno kultūros ir sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytus Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus.
4. Formalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijas tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai. Šis reikalavimas netaikomas vykdant studijas pagal sporto krypties studijų programas.
VI SKYRIUS
KŪNO KULTŪROS AR SPORTO SPECIALISTAI
17 straipsnis. Kūno kultūros ar sporto pratybų vykdymas
1. Kūno kultūros ar sporto pratybas, išskyrus įgyvendinant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir pirminio profesinio mokymo programas, gali vykdyti tik atitinkamai kūno kultūros ar sporto specialistai.
2. Kūno kultūros ar sporto pratybas, įgyvendinant neformaliojo švietimo programas, gali vykdyti kūno kultūros ar sporto specialistai, atitinkantys Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatytus reikalavimus.
3. Darbdavys, priimdamas į darbą asmenį kūno kultūros ar sporto pratyboms vesti, privalo įsitikinti, ar asmuo atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir į darbą priimti tik atitinkantį šiuos reikalavimus asmenį.
18 straipsnis. Kūno kultūros ar sporto srities mokymai, suteikiantys kūno kultūros ar sporto specialisto kvalifikaciją
1. Sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos nebaigęs, tačiau kūno kultūros ar sporto pratybas siekiantis vykdyti asmuo, privalo baigti mokymus pagal su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus kūno kultūros ar sporto srities mokymus, suteikiančius kompetencijas atitinkamai kūno kultūros arba konkrečios sporto šakos srityje.
2. Reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokymų turiniui ir jų derinimo su Vyriausybės įgaliota institucija bei mokymų, baigtų kitose valstybėse pagal neformaliojo švietimo programas, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytų baigtų mokymų pripažinimo tinkamais kūno kultūros ar sporto specialisto statusui įgyti tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija.
3. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mokymų turinio atitikties nustatytiems reikalavimams priima Vyriausybės įgaliota institucijos vadovas. Jeigu pakeičiami reikalavimai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto mokymų turiniui, su Vyriausybės įgaliota institucija suderintų mokymų turinio atitiktis šiems reikalavimams vertinama iš naujo.
VII SKYRIUS
SPORTININKŲ IR SPORTUOTOJŲ SVEIKATA IR SAUGUMAS
19 straipsnis. Sportininkų sveikatos tikrinimas
1. Prieš nepilnamečiam asmeniui, kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų, pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas ar prieš dalyvaujant sporto varžybose, šio asmens įstatyminiai atstovai privalo užtikrinti, kad nepilnametis pasitikrintų sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų ir kurie nepasitikrino sveikatos specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose (varžybose), sporto pratybų (varžybų) organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose (varžybose).
2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai, kurie nėra sukakę aštuoniolika metų, taip pat vyresni nei aštuoniolika metų sportininkai, rengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, privalo nustatytu periodiškumu tikrintis sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
3. Reikalavimus sportininkų sveikatai ir sveikatos tikrinimo periodiškumą (pagal atskiras sporto šakas ir amžiaus grupes) nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija. Vyresniems nei aštuoniolika metų sportininkams, kurie nerengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, šioje dalyje nurodytas sveikatos apsaugos ministro nustatytas reguliavimas yra rekomendacinio pobūdžio.
4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų, taip pat sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.
20 straipsnis. Reikalavimai sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ar kitų kūno kultūros renginių organizatoriams
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ar kitų kūno kultūros renginių, kurių metu patiriamas aukšto (didelio) intensyvumo fizinis ir (ar) psichinis krūvis, organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti renginio (pratybų) dalyviui renginio (pratybų) metu patiriant aukšto (didelio) intensyvumo fizinį ir (ar) psichinį krūvį, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, kai asmeniui sveikatos tikrinimas yra privalomas).
2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, kūno kultūros pratybose ar kitame kūno kultūros renginyje, kurio metu patiriamas aukšto (didelio) intensyvumo fizinis ir (ar) psichinis krūvis, tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu deklaruoja, jog buvo supažindintas su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje (išskyrus šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, kai asmeniui sveikatos tikrinimas yra privalomas).
21 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių saugumo užtikrinimas
1. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ir sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių (pratybų) dalyvių ir žiūrovų saugumą renginių metu. Organizuodamas viešą kūno kultūros ar sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles, bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą viešo kūno kultūros ar sporto renginio organizavimui.
2. Viešo kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir renginio dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti renginio žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai renginio teritorijoje užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita, su organizuojamo renginio specifika susijusi, informacija.
3. Apie organizuojamus viešus kūno kultūros ar sporto renginius, atitinkančius vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ir pateikti jai šio renginio saugumo taisykles. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų priemonių saugumui renginio metu užtikrinti. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki renginio pradžios.
4. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, kūno kultūros pratybas ar kitą kūno kultūros renginį, kai renginio organizatoriaus taikomos priemonės saugumui renginio metu užtikrinti yra akivaizdžiai netinkamos ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė renginio dalyvių ir (arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai.
VIII SKYRIUS
VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS SPORTO LAIMĖJIMUS
23 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus sporto laimėjimus
1. Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus Vyriausybės įgaliota institucija skiria Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premijas.
2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
3) Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1–3 vietos laimėtoju;
4) parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių atitinkamos sporto šakos neįgaliųjų pasaulio ar Europos čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau, kaip 1/3 varžovų.
4. Sportininkui ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
1) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
5. Valstybės premijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės įgaliotai institucijai.
24 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
3) į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;
4) į parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.
2. Olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių žaidynių 2–3 vietos, pasaulio čempionatų, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23, Olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2–3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos laimėtojai – 21, Olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2–3 vietos laimėtojai – 17, Olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15, pasaulio čempionatų 13–16, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 13, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos laimėtojai – 9, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2–3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją. Sportininkas vienu metu turi teisę gauti tik vieno, šioje dalyje nurodyto, dydžio valstybės stipendiją jo pasirinkimu.
3. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.
4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, pasaulio čempionato 2–6 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2–3 vietos laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti ketverius metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis keturių metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos.
5. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionato 7–16 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionato, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionato 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejus metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos).
6. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) jo sporto laimėjimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
5) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, nei nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;
7. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija.
8. Sportininkas privalo pranešti jam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 6 dalyje (išskyrus 6 dalies 8 punkte nurodytą atvejį) nurodytų aplinkybių atsiradimą per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Rentos sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
1. Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2. Olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, Olimpinių žaidynių 2–3 vietos, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato 1 vietos laimėtojai 23, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato 1 vietos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 21 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą.
3. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
4) jo sporto laimėjimai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, buvo anuliuoti dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
4. Vyriausybės nustatyta tvarka rentas skiria Vyriausybės įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.
5. Rentos gavėjas privalo pranešti jam šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimą per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to renta permokama, permokėtos rentos suma išieškoma iš rentos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai rentų mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie konkrečiai asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus sprendžia ir apdovanojimo tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
IX SKYRIUS
MANIPULIAVIMO SPORTO VARŽYBOMIS DRAUDIMAS
27 straipsnis. Draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis
X SKYRIUS
pagal darbo sutartis VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ TRENERIŲ DARBO APMOKĖJIMAS
28 straipsnis. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
2. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.
29 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais.
2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą.
3. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas.
4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Priemokos
31 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų
32 straipsnis. Premijos
Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio. Jos skiriamos neviršijant valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
33 straipsnis. Materialinės pašalpos
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.
2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
34 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo
priedas
pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS ALGOS IR PRIEDO UŽ KVALIFIKACINĘ KATEGORIJĄ KOEFICIENTAI (pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais DYDŽIAIS)
| Pareiginės algos koeficientas |
Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai |
| 6–13 |
0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją |
|
1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją |
|
1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją |
|
2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją |
|
3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją |
|
4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“ |
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
3 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9 straipsnio pakeitimas
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas IX skyriumi
Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą IX skyriumi:
„IX SKYRIUS
pagal darbo sutartis VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE DIRBANČIŲ TRENERIŲ DARBO APMOKĖJIMAS
52 straipsnis. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
2. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos.
53 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais.
2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą.
3. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas.
4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Priemokos
55 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų
56 straipsnis. Premijos
Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio. Jos skiriamos neviršijant valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.
57 straipsnis. Materialinės pašalpos
1. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.
2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
58 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas priedu
Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo
priedas
pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS ALGOS IR PRIEDO UŽ KVALIFIKACINĘ KATEGORIJĄ KOEFICIENTAI (pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais DYDŽIAIS)
| Pareiginės algos koeficientas |
Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai |
| 6–13 |
0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją |
|
1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją |
|
1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją |
|
2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją |
|
3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją |
|
4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“ |
6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnį ir šio įstatymo 2-5 straipsnius, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d.
4. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šios stipendijos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį.
5. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas.
6. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo, paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
7. Asmenys, pasiekę sporto laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šie prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
8. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo VI skyriuje kūno kultūros ar sporto specialistams nustatytus reikalavimus iki šių leidimų galiojimo pabaigos.
9. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka.
10. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą.
11. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
12. Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
13. Kūno kultūros ar sporto specialistai, vykdantys kūno kultūros ar sporto pratybas pagal neformaliojo švietimo programas, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), privalo tokį išsilavinimą įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
14. Kūno kultūros ar sporto specialistai, kurie per šio straipsnio 13 dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo (nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų), atleidžiami iš kūno kultūros ar sporto specialisto pareigų.
15. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ir neišnagrinėti prašymai dėl kūno kultūros ir sporto projektų ar programų finansavimo, taip pat kiti su kūno kultūros ir sporto programų ar projektų įgyvendinimu susiję prašymai, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. Kūno kultūros ir sporto projektai ir programos, kurių įgyvendinimui iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, baigiami įgyvendinti ir už jų įgyvendinimą atsiskaitoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
16. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos šio įstatymo priede nurodytoms kvalifikacinėms kategorijoms tokiu principu: tarptautinės kategorijos trenerio kvalifikacinė kategorija prilyginama penktai kvalifikacinei kategorijai, nacionalinio sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – trečiai kvalifikacinei kategorijai, Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – pirmai kvalifikacinei kategorijai, ir galioja iki jiems suteiktos tarptautinės kategorijos trenerio, nacionalinio sporto trenerio ar Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos.
17. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka gavo priedą už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse, šis priedas mokamas iki sprendime dėl priedo skyrimo nurodytos datos.
18. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių pareiginė alga, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu be priedų, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo (be priedų) dydžio pareiginė alga, kol jie dirba pagal tą pačią darbo sutartį.
19. 2017 metais apskaičiuojant pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas bazinis dydis. Apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas bazinis dydis.
7 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministras, švietimo ir mokslo ministras, sveikatos apsaugos ministras, Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas, kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos iki šio įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų datų parengia ir priima teisės aktus, reikalingus atitinkamai šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 ir šio įstatymo 2-5 straipsnių nuostatoms įgyvendinti.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės institucijos, kitos organizacijos atstovus į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą deleguoja iki 2017 m. birželio 1 d., pateikdamos siūlymus vidaus reikalų ministrui.