Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. BALANDŽIO 17 D. NUTARIMO NR. 371 „DĖL NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 317 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip:
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB, 2012 m. gegužės 4 d. Ženevoje priimtus 1979 metų Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos (toliau – Konvencija) 1999 metų Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimus, išdėstytus Konvencijos vykdomosios institucijos Sprendimo 2012/2 priede, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.5.3 darbo „Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą“ 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:“.
1.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą:
1.2.1. Papildyti 51 punktu:
„51. Viename iš Europos žaliajam kursui (Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, Europos žaliasis kursas (COM(2019) 640 final)) įgyvendinti reikalingų politikos sričių ir priemonių plane numatytų veiksmų, prisidėsiančių prie oro taršos valdymo ir mažinimo, – Nulinės taršos veiksmų plane (Komisijos Komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui ES, „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ (COM(2021) 400 final)) nustatytiems taršos mažinimo iki 2030 m. tikslams gerinti oro kokybę, siekiant 55 proc. sumažinti oro taršos poveikį sveikatai (pirmalaikių mirčių skaičių); 25 proc. sumažinti ES ekosistemų, kuriose oro tarša kelia grėsmę biologinei įvairovei pasiekti numatyti taršos prevencijos, mažinimo ir stebėsenos integruoto pobūdžio veiksmai, taikytini visose politikos srityse. Sveikatos ir gerbūvio gerinimo srityje Komisija teiks pasiūlymus suderinti oro kokybės užterštumo normas su Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, įvesti naują transporto priemonių išmetamųjų teršalų Euro standartą, tobulinti periodinės techninės apžiūros oro teršalų emisijos matavimus ir transporto triukšmo teisinį reglamentavimą; integruos nulinės taršos siekius į energinio efektyvumo tikslus (pvz., į „renovacijos bangos“ iniciatyvą); įvertins patalpų oro kokybės gerinimo būdus ir politikos galimybes, daugiausia dėmesio skirdama pagrindiniams taršą lemiantiems veiksniams ir jos šaltiniams ir ieškodama būdų, kaip didinti visuomenės informuotumą; peržiūrės ekologinio projektavimo reikalavimus kurą deginantiems įrenginiams. Siekiant mažinti pramonės taršą, Komisija sieks sparčiau įtvirtinti principą „teršėjas moka“ ir parengs rekomendacijas dėl jo įgyvendinimo, skatins mažiau taršių technologijų bei verslo modelių taikymą ir mažesnį poveikį aplinkai darantį vartojimą.“
1.2.2. Papildyti 52 punktu:
„52. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) „(EBPO) aplinkosauginio veiksmingumo apžvalgoje: Lietuva 2021 m.“ pateiktos rekomendacijos, kurias įgyvendinusi Lietuva galėtų daryti tolesnę pažangą siekdama aplinkosaugos tikslų ir tarptautinių įsipareigojimų. EBPO rekomenduoja atidžiai stebėti oro kokybę tankiai apgyvendintose miestų teritorijose, kuriose šildymui naudojami dideli kietojo kuro kiekiai, prireikus nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus, sustiprinti buitinių šildymo prietaisų kontrolę; mažinti išmetamo amoniako kiekį reguliuojant mineralinių trąšų naudojimą ir įgyvendinant gerąją ūkininkavimo praktiką. Mokesčių ir subsidijų sistemos žalinimo srityje EBPO rekomenduoja laipsniškai didinti dyzelino mokesčio tarifą; nustatyti metinį motorinių transporto priemonių mokestį keleivinėms transporto priemonėms; įvesti planuojamą kelių naudojimo mokestį pagal kilometrus sunkiosioms transporto priemonėms; didinti oro taršos mokesčius, kad būtų geriau atspindėta socialinė išmetamųjų teršalų daroma žala, taip pat kurti paskatas pereiti prie švaresnių technologijų, teikti pirmenybę daug mažesniam teršalų kiekiui; laipsniškai atsisakyti viso iškastinio kuro paramos priemonių, imantis atitinkamų priemonių labiausiai paveiktų įmonių ir namų ūkių naštai sumažinti. Darnaus judumo srityje EBPO rekomenduoja nukreipti finansavimą skatinant naudoti aplinką tausojančias transporto priemones; skatinti nemotorinio transporto naudojimą gerinant sąlygas pėstiesiems ir dviratininkams; plačiau apibrėžti mažos taršos zonas miesto teritorijose; didinti automobilių stovėjimo tarifus automobilių stovėjimo vietoms miesto zonose ir kt.“
1.2.3. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Aplinkos apsaugos strategijos 49 punkte nustatytas tikslas oro kokybės apsaugos srityje – užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių. Siekiant šio tikslo, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytos esminės politikos įgyvendinimo kryptys dėl kiekvieno joje nurodyto teršalo išmetimo į aplinkos orą mažinimo, palyginus su 2005 m. išmestu kiekiu: iki 2020 m. sumažinti sieros dioksido (toliau – SO2) išmetimų kiekį 55 proc., azoto oksidų (toliau – NOx) – 48 proc., amoniako (toliau – NH3) – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD2,5) – 20 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) – 32 proc.; iki 2030 m. SO2 išmetimų kiekį sumažinti 60 proc., NOx – 51 proc., NH3 – 10 proc., KD2,5 – 36 proc., NMLOJ – 47 proc. Nepaisant to, kad nuo 2005 iki 2019 m. teršalų išmetimas į aplinkos orą reikšmingai sumažėjo, vis dėlto 2020 ir 2030 metams nustatytos pasiekti vertės (išskyrus KD2,5 ir SO2) yra daug mažesnės už esamas (jau pasiektas), todėl yra ir ateityje bus didelis poreikis taikyti papildomas oro taršą mažinančias priemones (Plano 3 priedas).“
1.2.4. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“ nurodoma laikytis visapusiško požiūrio, apimančio įvairius sektorius – nuo transporto, energetikos iki vietos planavimo, ir sutelkti visus susijusius skirtingus subjektus, formuojant Plano tikslus, uždavinius ir priemones išnagrinėti nacionaliniai ir įvairių sektorių strateginiai dokumentai. Prie Plane iškeltų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo prisidės su oro taršos mažinimu ir oro kokybės gerinimu susijusių tikslų ir uždavinių, nustatytų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 986 „Dėl Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje, patvirtintoje Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842 (su paskutiniu pakeitimu, patvirtintu Komisijos 2018-06-12 sprendimu Nr. C(2018) 3841), Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Nacionalinės 2014–2020 metų gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos patvirtinimo“, Aplinkos apsaugos strategijoje, Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789 „Dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos patvirtinimo“, Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos darbotvarkės patvirtinimo“, Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1253 „Dėl Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metų programos patvirtinimo“, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 „Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos patvirtinimo“, Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“, Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“, Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m., Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įgyvendinimas.“
1.2.5. Pakeisti 15.1.1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.1.1. nepaisant to, kad išmestas SO2 kiekis nuo 2005 iki 2019 m. sumažėjo apie 57,7 proc. ir vidutiniškai per metus išmestas SO2 kiekis mažėjo 4,1 proc., Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO2 kiekio sumažinimo tikslai nuo 2030 m. (skaitine išraiška) yra mažesni nei užfiksuota nurodytu nagrinėjamu laikotarpiu. Viešosios energijos gamybos sektoriaus išmestas SO2 kiekis sumažėjo net 92 proc., naftos perdirbimo – 51 proc., pramonės (dėl deginimo procesų) – 41 proc., iš kito stacionaraus deginimo (namų ūkių šildymo ir kt.) – 24 proc. Nepaisant minėtų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimo 2005–2019 m. laikotarpiu, 2019 m. apie du trečdalius išmesto SO2 kiekio sudarė naftos perdirbimo sektoriaus išmestas SO2 kiekis, apie dešimtadalį – kito stacionaraus deginimo išmestas SO2 kiekis ir apie šeštadalį – pramonės išmestas SO2 kiekis. Išmesto SO2 kiekio struktūros analizė pagal ūkio sektorius parodė, kad didžiausias išmestas SO2 kiekis buvo naftos perdirbimo pramonėje. Lyginant 2005 ir 2019 m. išmesto SO2 kiekio struktūrą, nustatyta, kad didėjo namų ūkių stacionaraus deginimo (toliau – namų ūkis) reikšmė išmesto SO2 kiekio struktūroje, tačiau tokiai situacijai įtakos turėjo tik kitų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimas, nes nustatytas namų ūkių išmesto SO2 kiekio sumažėjimas 4,5 proc., lyginant 2005 ir 2019 m. (Plano 9 priedas). Siekiant toliau mažinti išmetamą SO2 kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas į kelias pagrindines taršias sritis: stacionarų deginimą pramonėje; sieros regeneravimą naftos perdirbimo pramonėje, sieros rūgšties gamybą;“.
1.2.6. Pakeisti 15.1.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.2.1. kadangi 2005–2019 m. išmestas NOx kiekis sumažėjo tik apie 21,76 proc., o vidutiniškai per metus išmestas NOx kiekis mažėjo tik 1,6 proc., nustatytų Aplinkos apsaugos strategijoje NOx kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimas yra didelis iššūkis. Didžiausią įtaką NOx išmetimams turi kelių transporto sektorius. Nežiūrint į tai, kad sunkvežimių ir autobusų išmestas NOx kiekis 2019 m. sumažėjo 14 proc., lyginant su 2005 m., jo dalis bendroje išmesto NOx kiekio struktūroje 2019 m. sudarė net 39 proc. viso išmesto NOx kiekio. Svarbus taip pat lengvųjų automobilių sektorius, kurio 2019 m. išmestas NOx kiekis sudarė daugiau nei 18 proc. viso išmesto NOx kiekio. Kitas taršus sektorius – neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimas, šio sektoriaus išmestas NOx kiekis nagrinėjamu laikotarpiu padidėjo 76 proc. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NOx mažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NOx kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NOx kiekį ir priemonių įgyvendinimas šiose žemės ūkio veiklos srityse neatsispindės vėlesniuose nei 2020 m. išmesto NOx kiekio apskaitos rezultatuose, tačiau neorganinių trąšų naudojimo mažinimas turės teigiamos įtakos kitų teršalų išmetimam kiekiui mažinti. Siekiant mažinti išmetamą NOx kiekį, ir toliau turėtų būti taikomos priemonės viešosios elektros energijos ir šilumos gamybos srityje (šio sektoriaus išmesto NOx kiekio dalis sudaro 7,9 proc. viso išmesto NOx kiekio), kad ateityje išliktų šio sektoriaus išmesto NOx kiekio mažėjimo tendencija (Plano 9 priedas);“.
1.2.7. Pakeisti 15.1.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.3.1. nepaisant to, kad 2005–2019 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 20,4 proc., vidutiniškai per metus išmestas NMLOJ kiekis mažėjo tik 1,5 proc. Toks ir tolesnis vidutinis metinis mažėjimas neužtikrintų 2030 m. Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo, todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Didžiausią įtaką išmestam NMLOJ kiekiui darė naftos pramonės, tirpiklių vartojimo, namų ūkių ir pramonės stacionaraus deginimo posektorių išmestas NMLOJ kiekis. Didžiausiu išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimu pasižymėjo kelių transporto ir atliekų tvarkymo posektoriai, tačiau dėl tirpiklių vartojimo išmestas NMLOJ kiekis padidėjo 81 proc., naftos perdirbimo – 5,3 proc. Siekiant mažinti NMLOJ išmetimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo, naftos produktų paskirstymo, tirpiklių vartojimo posektoriuose, tvarkant mėšlą galvijų ūkiuose (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NMLOJ sumažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NMLOJ kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NMLOJ kiekį. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. apie 22,5 proc. NMLOJ išmesta iš namų ūkių, šiame sektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių (Plano 9 priedas);“.
1.2.8. Pakeisti 15.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.4. NH3:
15.1.4.1. 2005–2019 m. išmestas NH3 kiekis vidutiniškai per metus mažėjo tik 0,4 proc. ir per visą nagrinėjamą laikotarpį užfiksuotas 4,7 proc. sumažėjimas, kuris rodo nepasiektą Aplinkos apsaugos strategijoje numatytą sumažinimo tikslą. Išmestas NH3 kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus (mėšlo tvarkymo posektoriaus) sumažėjo daugiau nei penktadaliu (22,6 proc.), tuo metu iš kitos žemės ūkio veiklos – neorganinių azoto (N) trąšų naudojimo, išmestas NH3 kiekis padidėjo net 49 proc. Dėl šios priežasties, siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir mažinti išmetamą NH3 kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas visų pirma į priemones, skirtas neorganinių azoto trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimui mažinti (pvz., karbamido trąšas pakeisti amonio nitrato trąšomis nenaudoti amonio karbonato trąšų, neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis). Daugiau kaip 36 proc. nacionaliniu mastu išmesto NH3 kiekio sudaro dėl dirvų tręšimo organinėmis trąšomis išmestas NH3 kiekis (Plano 9 priedas). Gyvulininkystės sektoriuje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo valdymo (tvarkymo) praktikos įgyvendinimas;
15.1.4.2. remiantis AAA prognoze, išmestas NH3 kiekis iki 2030 m. pasižymės didėjimo tendencija, todėl nesiimant papildomų priemonių Aplinkos apsaugos strategijoje tikslą gali būti sunku pasiekti. Kaip 2005–2019 m., taip ir iki 2030 m., didžiausią įtaką išmetamam NH3 kiekiui darys augalininkystės sektorius dėl trąšų naudojimo ir mėšlo tvarkymas gyvulininkystės sektoriuje (Plano 12 priedas). Svarbu pažymėti, kad NH3 yra taip vadinamų „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH3 kiekį bus prisidedama prie aplinkos oro užterštumo KD2,5 mažinimo.“
1.2.9. Pakeisti 15.1.5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.5.1. išmestas KD2,5 kiekis 2005–2019 m. sumažėjo 37,1 proc., vidutiniškai per metus mažėdamas 2,6 proc. ir toks vidutinis metinis mažėjimas užtikrino Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų tikslų pasiekimą. 2005–2019 m. didžiausią įtaką išmetamam KD2,5 kiekiui darė namų ūkių šildymo įrenginiai, išmesdami beveik visą (81 proc.) pagrindiniame šio teršalo šaltinyje – energetikos sektoriuje – išmestą šio teršalo kiekį. Kitu reikšmingu sektoriumi gali būti laikomas kelių transportas (apie 20 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio). Teigiamai vertintinas faktas, kad tiek namų ūkio, tiek kelių transporto išmestas KD2,5 kiekis nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo. Kelių transporto sektoriuje dėmesys turėtų būti sutelktas tiek į taršos mažinimą iš lengvųjų automobilių, tiek iš sunkvežimių ir autobusų, kadangi šių kelių transporto priemonių išmestas KD2,5 kiekis 2019 m. sudarė beveik 80 proc. viso kelių transporto sektoriaus išmesto KD2,5 kiekio. Tarp kitų sektorių išskirtinas viešosios energijos gamybos sektorius, kurio išmestas KD2,5 kiekis 2019 m. sudarė apie 6 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio (Plano 9 priedas);“.
1.2.10. Pakeisti 15.2.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
1.2.13. Pakeisti 3 priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2016/2284 2020 m. tikslai atitinka Geteborgo protokole nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.
1 lentelė. Lietuvai nustatyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimo, palyginus su 2005 m., tikslai (proc.), juos atitinkančios didžiausio leistino išmetamo kiekio vertės 2020–2029 metais ir nuo 2030 m., faktiškai 2005 ir 2019 m. išmestas teršalų kiekis
| Pavadinimas |
Matavimo vienetai |
Sieros dioksidas (toliau – SO2) |
Azoto oksidai (toliau – NOx) |
Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (toliau – NMLOJ) |
Amoniakas (toliau – NH3) |
Smulkiosios kietosios dalelės (toliau – KD2.5) |
| Išmestas kiekis 2005 m. |
Tūkst. t |
27,5 |
55,9 |
45,94 |
35,92 |
8,5 |
| Išmestas kiekis 2019 m. |
Tūkst. t |
11,7 |
43,7 |
36,55 |
34,23 |
5,3 |
| Iki 2020 m. sumažintinas išmetamo teršalo kiekis, palyginti su 2005 m |
Proc. |
55 |
48 |
32 |
10 |
20 |
| Tūkst. t |
15,1 |
26,8 |
14,7 |
3,62 |
1,7 |
|
| Iki 2030 m. sumažintinas teršalo kiekis, palyginti su 2005 m |
Proc. |
60 |
51 |
47 |
10 |
36 / 45* |
| Tūkst. t |
16,5 |
28,5 |
21,6 |
3,62 |
3,1 |
|
| Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis bet kuriais metais nuo 2020 m. iki 2029 m. |
Tūkst. t |
12,4 |
29,1 |
31,2 |
32,3 |
6,8 |
| Didžiausias leistinas išmetamo teršalo kiekis nuo 2030 m. |
Tūkst. t |
11,0 |
27,4 |
24,3 |
32,3 |
5,4 |
* Numatyta 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“.
(Šaltinis: Šaltinis: NAAS, Pažangos planas, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys)“.
1.2.14. Pakeisti 3 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Lietuvai nustatyti oro taršos mažinimo tikslai beveik visų teršalų (išskyrus SO2 ir KD2,5) atveju yra labai ambicingi – siekiama sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį daugiau nei per pusę. Nuo 2005 iki 2019 m. išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, tačiau vertės, iki kurių turi būti iki 2020 m. ir iki 2030 m. sumažintas išmetamas kiekvieno teršalo kiekis, yra daug mažesnės, todėl yra poreikis nustatyti ir taikyti papildomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones.“
1.2.15. Pakeisti 3 priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. Įgyvendinant 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (toliau –Direktyva (ES) 2008/50/EB) 4 straipsnį, vadovaujantis Aplinkos oro apsaugos įstatymo 5, 7 ir 8 straipsniais ir siekiant taikyti oro kokybei vertinti ir valdyti ES nustatytus kriterijus ir metodus, remiantis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnį vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, Lietuvos teritorija suskirstyta į aglomeracijas ir zoną (žr. 2 lent.), kuriose vertinamas oro užterštumo lygis. Kiekvienoje aglomeracijoje ir zonoje įrengtos oro kokybės tyrimų stotys, kurių iš viso Lietuvoje yra 17.
2 lentelė. Lietuvos zonų ir aglomeracijų sąrašas
| Pavadinimas |
Gyventojų skaičius |
Gyventojų skaičius 1 km2 |
Ribos |
Stočių skaičius |
| Vilniaus miesto aglomeracija |
554 409 |
1 382,6 |
Sutampa su Vilniaus miesto ribomis |
4 |
| Kauno miesto aglomeracija |
358 111 |
2 281,0 |
Sutampa su Kauno miesto ribomis |
2 |
| Zona |
2 472 359 |
38,2 |
Lietuvos Respublikos teritorija be Vilniaus ir Kauno miestų |
11 |
(Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 20 d. įsakymas Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“)“.
1.2.16. Pakeisti 3 priedo 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Siekiant saugoti visuomenės sveikatą, Direktyvoje (ES) 2008/50/EB nustatytos aplinkos oro užterštumo normos, nustatytos žmonių sveikatos, ekosistemų ir augmenijos apsaugai. 3 lentelėje pateiktos ES taikomos aplinkos oro užterštumo normos (ribinės vertės) ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos (toliau – PSO) rekomenduojamos ribinės vertės.
3 lentelė. ES nustatytos aplinkos oro užterštumo normos ir PSO rekomenduojami dydžiai
| Teršalo pavadinimas |
Vertinimo laikotarpis |
Ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, µg/m3 |
||
| ES kriterijai |
PSO gairės (2005 m.) |
PSO gairės (2021 m.) |
||
| SO2 |
10 minučių vidurkis |
- |
500 |
500 |
| 1 val. vidurkis |
350 (negali būti viršyta daugiau kaip 24 kartus per kalendorinius metus) |
- |
- |
|
| 24 val. vidurkis |
125 (negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per kalendorinius metus) |
20 |
40 |
|
| NO2 |
1 val. vidurkis |
200 (negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per kalendorinius metus) |
200
|
25 (24 val. vidurkis) |
| 1 metų vidurkis |
40 |
10 |
10 |
|
| KD2,5 |
24 val. vidurkis |
- |
25 |
15 |
| 1 metų vidurkis |
20 (nuo 2020 m.) 25 (2015-2019 m.) |
10 |
5 |
|
| Kietosios dalelės (KD10) |
24 val. vidurkis |
50 (negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus) |
50 |
45 |
| 1 metų vidurkis |
40 |
20 |
15 |
|
| Ozonas (O3) |
8 val. vidurkis |
120 (neturi būti viršijama daugiau nei 25 kartus per kalendorinius metus, imant trejų metų vidurkį) |
100 |
100 |
(Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, PSO Oro kokybės gairės dėl kietųjų dalelių, ozono, azoto dioksido ir sieros dioksido, 2005 m.; PSO pasaulinės oro kokybės gairės dėl kietųjų dalelių (KD2,5, KD10), ozono, azoto dioksido, sieros dioksido ir anglies monoksido, 2021 m.)“.