Projektas

XIIIP-4753(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DĖL Covid-19 (KORONAviruso infekcijos) PASKELBTO KARANTINO SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VARTOJIMO sutarčių dėl renginių organizavimo PASLAUGŲ TEIKIMO vykdymui

ĮSTATYMAS

2020 m.                                   d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas reguliuoja vartojimo sutarčių dėl sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių (toliau – renginiai) organizavimo paslaugų teikimo vykdymą, kai tai tapo neįmanoma ar teikti tokias paslaugas tapo gerokai sunkiau dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino (toliau – karantinas) metu taikomų asmens laisvių ir teisių draudimų ir (ar) ribojimų bei draudimo atvirose ir uždarose erdvėse organizuoti renginius ir susibūrimus (toliau – draudimas organizuoti renginius ir susibūrimus).

2. Šis įstatymas taikomas vartojimo sutartims dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, sudarytoms iki 2020 m. kovo 15 d., vykdyti, kai renginio data yra:

1) karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus laikotarpiu;

2) 3 mėnesių laikotarpiu nuo karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus panaikinimo.

3. Šis įstatymas netaikomas vartojimo sutartims, sudarytoms dėl renginių organizavimo paslaugų teikimo, kurios yra nutrauktos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ar paslaugų teikėjo patvirtintų paslaugų teikimo taisyklių nustatyta tvarka.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bilietas – dokumentas, įskaitant elektroninį, kuriuo patvirtinamas vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo sudarymas ir atsiskaitymas už paslaugą.

2. Paslaugų teikėjas – verslininkas, kuris siūlo ir atlygintinai suteikia renginio organizavimo paslaugas.

3. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme.

3 straipsnis. Sutarties nutraukimo apribojimai

1. Vartotojas, įsigijęs bilietą, neturi teisės kitomis, negu šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytos, sąlygomis vienašališkai nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo ir reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtą kainą dėl to, kad dėl karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus paslaugų teikėjas negali suteikti paslaugų šioje dalyje nurodytoje sutartyje numatytomis sąlygomis.

2. Šis įstatymas neužkerta kelio paslaugų teikėjui ar vartotojui nutraukti vartojimo sutarties dėl renginio organizavimo paslaugų teikimo kitais Civiliniame kodekse ir (ar) paslaugų teikėjo patvirtintose paslaugų teikimo taisyklėse nustatytais pagrindais.

4 straipsnis. Už bilietą sumokėtos kainos grąžinimas

1. Kai renginys neįvyksta dėl karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus arba renginio data yra šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu laikotarpiu, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo turi teisę nustatyti vėlesnę renginio datą. Renginys turi įvykti per protingą terminą nuo pradinės renginio datos, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatyto draudimo organizuoti renginius ir susibūrimus panaikinimo. Tokiu atveju paslaugų teikėjas neturi teisės iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių. Paslaugų teikėjas vartotojams privalo pateikti informaciją apie vėlesnę renginio datą ir kitą informaciją, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo teikiant šias paslaugas taisyklėse. Paslaugų teikėjo pranešimas apie vėlesnę renginio datą turi būti skelbiamas tokiomis pačiomis arba lygiavertėmis priemonėmis ir būdais, kokiais buvo pateikiama informacija apie pradinę renginio datą bilietų pardavimo vietose.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais vartotojas turi teisę ne vėliau kaip per  60 dienų nuo paslaugų teikėjo paskelbimo apie vėlesnę renginio datą pranešti paslaugų teikėjui, kad jis nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data.

3. Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių. Kuponu vartotojas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainą ar jos dalį.

4. Jeigu vartotojas šio straipsnio 3 dalyje nurodytu kuponu neapmoka bilietų į būsimus to paties paslaugų teikėjo organizuojamus renginius kainos ar jos dalies per 12 mėnesių nuo kupono suteikimo dienos, jis turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per 14 dienų po šio termino pabaigos grąžintų vartotojui kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Jeigu paslaugų teikėjas nesuteikia vartotojui šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kupono, paslaugų teikėjas privalo grąžinti vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos, nustatytos pagal šio straipsnio 1 dalį.

6. Kai paslaugų teikėjas nenustato vėlesnės renginio datos pagal šio straipsnio 1 dalį, vartotojas turi teisę reikalauti, kad paslaugų teikėjas grąžintų vartotojui už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos paslaugų teikėjo teisės įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

5 straipsnis. Vartojimo ginčų dėl šio įstatymo taikymo neteisminis sprendimas

Vartotojų ir paslaugų teikėjų ginčus dėl šio įstatymo taikymo ne teismo tvarka sprendžia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas