Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 5, 26, 27, 28 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai
1. Valstybinė aukštoji mokykla turi turėti kolegialų valdymo organą senatą (akademinę tarybą) taip pat ir vienasmenį valdymo organą – rektorių (direktorių).
2. Valstybinė aukštoji mokykla turi turėti kolegialų strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organą – tarybą.
3. Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma valstybinės aukštosios mokyklos statute.
3 straipsnis 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
1. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organas, užtikrinantis jos atskaitomybę steigėjui, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius. Jos paskirtis globalios aplinkos tendencijų įvertinimas ir raidos krypties parinkimas atsižvelgiant į organizacijos kompetencijas, finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Sprendžia organizacijos evoliucinės krypties pasirinkimo ir jos laikymosi klausimus ir vykdo strateginių tikslų įgyvendinimo kontrolę.
2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
nustato ilgalaikes strategines vystymosi kryptis ir strateginius tikslus ir vykdo jų kontrolę bei priežiūrą;
3) vertina, kaip aukštoji mokykla įgyvendina strategiją ir prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numatomi turtiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai strateginiam planui įgyvendinti;
7) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos ir reorganizavimo planus, būtinus strateginiam planui įgyvendinti;
8) svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl rektoriaus (direktoriaus) pateiktos aukštosios mokyklos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitos, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
10) rengia metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje yra pateikti strategijos įgyvendinimo ir aukštosios mokyklos vystymosi raidos pasiekimai, ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute.
Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei.
Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu, iš jų 1 arba 2 verslo atstovai, 1 arba 2 mokslo srities atstovus siūlo Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija ir 1 kultūros taryba. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos skirtingus interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.
4. Tarybos nariu turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.
5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui) bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys.
6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Naujos kadencijos tarybos sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija.
7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.
8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo.
10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
11. Taryba gali būti perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 5 ir daugiau tarybos narių įgaliojimai.
13. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Narį paskyręs organas/asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą tarybos narį.
14. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
15. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. Koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbiama viešai.
4 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos kolegialus valdymo organas. Senato paskirtis - mokslo ir ugdymo procesų plėtotė, taktinių sprendimų priėmimas pasikeitus veiklos sąlygoms.
2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
4) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;
5) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
7) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
8) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
10) suderinusi su taryba (arba įvertinusi tarybos siūlymus), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos akademinė taryba – Vyriausybei) statuto pakeitimus;
11) svarsto rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos strateginį planą, kuriame apibrėžiama ir aukštosios mokyklos misija ir vizija, ir teikia nuomonę tarybai;
12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę tarybai;
14) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;
15) tvirtina aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
16) tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) atlyginimo senato nariams mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. Koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbia viešai.
3. Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo.
4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Naujos kadencijos senato sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija.
5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) rektorius (direktorius) kaip administracijos narys, patenkantis į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai turi sudaryti ne daugiau 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato narys pagal pareigas gali būti tik aukštosios mokyklos rektorius.
6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas.
7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius).
8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už mokslo ir studijų pažangą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Senatas kartą metuose atsiskaito už numatytus strateginio plano įgyvendinimo rezultatus Tarybai.
9. Jeigu senato (akademinės tarybos) narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, senato (akademinės tarybos) darbo reglamente nustatytas pareigas, senato (akademinės tarybos) pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį. Narį paskyręs asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį.
5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
1. Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja, atsako už ūkio, strateginių, taktinių sprendimų bei mokslo ir ugdymo funkcijų finansinį, materialinį aprūpinimą ir aukštosios mokyklos veiklą.
2. Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos senatui (akademinei tarybai) tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) teikia aukštosios mokyklos senatui tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas strateginio plano įgyvendinimo aprūpinimas finansiniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais;
9) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
10) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
3. Rektorių (direktorių) renka viešą konkurso būdu aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė pagal senato (akademinės tarybos) nustatytą rinkimų tvarką. Rektorių (direktorių) gali rinkti akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje.
4. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų rinkimuos dalyvaujančių akademinės bendruomenės narių.
5. Rektoriumi (direktoriumi) turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute.
6. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.
7. Rektoriaus atlyginimo (direktoriaus) mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. Koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbia viešai. Rektoriaus (direktoriaus) atlyginimo maksimalų priedą skiria senatas įvertinęs rektoriaus finansinę ir metinę ataskaitas ir atsižvelgęs į tarybos rekomendacijas dėl strateginių krypčių pasiekimo.
8. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
9. Rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą svarstyti aukštosios mokyklos senatui (akademinės tarybai) ir aukštosios mokyklos tarybai. Šioje ataskaitoje turi būti pateikti duomenys nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje.
10. Rektoriaus (direktoriaus) teikiamą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą tvirtina senatas. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita senato visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) atleidžiamas iš pareigų.