Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE IR SMURTO prieš moteris
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Nr. I‑1324 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE IR SMURTO PRIEŠ MOTERIS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šio įstatymo paskirtis - ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje, ginti moteris nuo smurto prieš moteris, nedelsiant reaguoti į grėsmę, kuri kyla dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris asmenims. Smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai ir dėl žalos visuomenei priskiriami prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų.
Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusi moteris yra ir Nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų asmuo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims įstatyme. Teikiant pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) nuo smurto prieš moteris nukentėjusiems asmenims, taip pat taikomos Pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims įstatymo nuostatos.
2. Šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris sampratas, nustato smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris subjektų, teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris atvejais teikimą ir apsaugos priemonių smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiam asmeniui įgyvendinimą.
3. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, taikomos kartu su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apsaugos nuo smurto orderis – prevencinė apsaugos priemonė, skirta apsaugoti asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, kuria smurtautojui nurodoma laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje jis gyvena kartu su asmeniu, galinčiu patirti smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris, ir (ar) nesiartinti prie jo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
2. Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
3. Dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris mirusio asmens šeimos narys – asmens, kurio mirtis tiesiogiai susijusi su smurtu artimoje aplinkoje ir (ar) smurtu prieš moteris, sutuoktinis, nuolat ir nepertraukiamai su tuo asmeniu gyvenęs bei tvarkęs bendrą namų ūkį ir susijęs artimais įpareigojančiais ryšiais asmuo, tiesiosios linijos giminaitis, brolis, sesuo ar išlaikytinis.
4. Smurtas – tai bet kokios rūšies veiksmai ar neveikimas, dėl kurių asmuo patiria arba gali patirti fizinę, psichinę, seksualinę, ekonominę, materialinę ar neturtinę ar kitą žalą, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą.
5. Smurtas prieš moteris – tai bet kokios rūšies veiksmai ar neveikimas dėl kurių moteris patiria fizinę, seksualinę, psichinę arba ekonominę, materialinę, neturtinę ar kitą žalą, įskaitant grasinimą įvykdyti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nesvarbu, kur tie veiksmai būtų vykdomi.
6. Smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusi moteris (toliau – smurtą patyręs asmuo) – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje ir (ar) moteris, prieš kurią panaudotas smurtas prieš moteris, arba dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris mirusio asmens šeimos narys, kuris patyrė žalą dėl to asmens mirties, arba vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta. Smurtautojas nelaikomas smurtą patyrusiu asmeniu.
8. Specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims (toliau – specializuota kompleksinė pagalba) – specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiama kompleksinė, tikslinė ir integruota pagalba smurtą patyrusiam asmeniui, siekiant įveikti kritinę būklę, apimanti įgalinimą, informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą, specializuotą psichologinę ir teisinę pagalbą, pranešimų rengimą policijai bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) apie specializuotos kompleksinės pagalbos centrams žinomas nusikalstamas veikas, susijusias su smurtu artimoje aplinkoje ar smurtu prieš moteris. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų teikiama specializuota kompleksinė pagalba turi apimti visą Lietuvos Respublikos teritoriją.
9. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras – viešąsias funkcijas atliekanti nevyriausybinė organizacija, teikianti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims.
10. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
3 straipsnis. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris principai
Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris įgyvendinama vadovaujantis šiais principais: bendradarbiavimo, dalyvavimo, kompleksiškumo, prieinamumo ir kokybės, solidarumo, tinkamumo, koordinavimo, teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, proporcingumo, humaniškumo, teisingumo, veiksmingumo, objektyvumo ir efektyvumo.
4 Straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos ir apsaugos organizavimas
1. Smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos ir apsaugos politikos formavimą ir įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta komisija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina komisijos nuostatus ir institucinę sudėtį. Personalinę komisijos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
2. Smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos politiką pagal kompetenciją organizuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ir (ar) ją įgyvendina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos statistikos departamentas, savivaldybės, kurių kompetencijos sritys pasiskirsto taip:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos priemonių įgyvendinimą, organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, viešosios nuomonės tyrimus, mokslinius tyrimus smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris tema, finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektus skirtus smurto artimoje aplinkoje prevencijai, organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus, koordinuoja ir kontroliuoja specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, rengia ir tvirtina specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiksmų planą bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą, organizuoja statistinių duomenų rinkimą apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikėjus ir gavėjus;
2) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija koordinuoja ugdymo turinio, pritaikyto ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms aukštosiose mokyklose kūrimą ir sistemingą atnaujinimą smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevencijos, moterų ir vyrų lygybės, nestereotipinių lyčių vaidmenų, tarpusavio pagarbos, nesmurtinio konfliktų sprendimo tarpasmeniniuose santykiuose, teisės į asmens neliečiamybę temomis, rengia švietimo įstaigų darbuotojų, mokyklos bendruomenės mokymus apie smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris atpažinimą, prevenciją ir pagalbą;
3) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja medicinos pagalbos teikimą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, rengia sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojų mokymus apie smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris atpažinimą, prevenciją ir pagalbą;
4) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija koordinuoja apsaugos priemonių smurtą patyrusiems asmenims įgyvendinimą, organizuoja statistinių duomenų rinkimą apie nusikalstamas veikas susijusias su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris bei šių duomenų analizę;
5) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie nusikalstamas veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą, užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės - dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose- vykdymą; vykdo asmenų siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio, elgesio keitimo programų licencijavimą, įgyvendina asmenų, siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio, elgesio keitimo programas;
6) Lietuvos statistikos departamentas organizuoja statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, savivaldybių, šių duomenų skelbimą bei analizę;
7) Savivaldybės savo kompetencijos ribose teisės aktų nustatyta tvarka vykdo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris prevenciją, bendradarbiauja su specializuotos kompleksinės pagalbos centrais teikiant pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, esant reikalui teikia laikinojo apgyvendinimo paslaugаs smurtą patyrusiems asmenims, renka statistinius duomenis susijusius su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris.
3. Nevyriausybinės organizacijos įgyvendina ir dalyvauja įgyvendinant veiklas prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems nuo smurto srityse.
4. Apsaugos ir prevencijos priemonių įgyvendinimą savivaldybėse koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas. Koordinuodamas prevencijos priemonių įgyvendinimą, savivaldybės administracijos direktorius arba jo pavaduotojas turi teisę gauti iš savivaldybių institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto srityse, prevencijos ir apsaugos priemonėms įgyvendinti būtinus duomenis ‒ smurtą patyrusio asmens ar smurtautojo vardą, pavardę, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono ryšio numerį.
5 straipsnis. Smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prevencija
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina priemones ir projektus, kuriais siekiama užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje ir (ar) smurtui prieš moteris, vykdo šio ir kitų teisės aktų reikalavimus.
2. Prevencijos priemonės ir projektai planuojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų strateginiuose veiklos planuose. Savivaldybės institucijos prevencijos priemones ir projektus, skirtus nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris nukentėjusiems asmenims, turi numatyti savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose. Prevencijos priemonės ir projektai finansuojami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė finansuoja nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prevencijos priemones ir projektus.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje ir (ar) smurtui prieš moteris, pagal kompetenciją įgyvendina šias prevencijos priemones ir projektus:
1) organizuoja visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skatinančias netoleruoti smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris;
2) organizuoja bendrus ir specializuotus teisėjų, prokurorų, policijos pareigūnų, specialistų ir kitų asmenų, dirbančių smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris prevencijos ir pagalbos srityje, mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių parengtas programas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir tarptautinių programų, organizuoja visuomenės teisinį švietimą apie veikas, kurios laikomos smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš moteris, šių veikų teisines pasekmes ir atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą;
3) įtraukia į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas mokymo medžiagą, pritaikytą pagal besimokančiųjų gebėjimus ir amžių, apie asmens vertybines, pagarbos ir supratingumo nuostatas, socialinių–emocinių gebėjimų ugdymą, lyčių lygybę ir vaidmenis be stereotipų, tarpusavio pagalbą, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus tarpasmeniniuose santykiuose, smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris;
4) rengia švietimo įstaigų darbuotojų, mokyklos bendruomenės, sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės sveikatos biurų darbuotojų mokymus apie smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris atpažinimą, prevenciją ir pagalbą;
6) organizuoja tyrimus, statistinių duomenų rinkimą apie smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris bei šių duomenų analizę;
II SKYRIUS
SMURTĄ PATYRUSIO ASMENS APSAUGA
6 straipsnis. Rizikos vertinimas ir valdymas.
Teisėsaugos institucijos, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigos, specializuotos kompleksinės pagalbos centrai rizikos valdymo ir koordinuojamo saugumo užtikrinimo ir paramos teikimo tikslais, teikdamos pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, ar smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris riziką patiriantiems asmenims, remiantis pagalbą teikiančios įstaigos nustatyta tvarka ir turimais duomenimis, atlieka pakartotinio smurto, bauginimų, keršto ar pavojaus gyvybei ir (ar) sveikatai rizikos vertinimą bei nustato smurto recidyvo grėsmės lygį.
7 straipsnis. Smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusio asmens apsaugos užtikrinimas.
1. Siekiant apsaugoti asmenį nuo galimo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, smurtautojui skiria Apsaugos nuo smurto orderį:
1) policijos pareigūnas – gavęs pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris ir nustatęs galimus smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris požymius;
2. Apsaugos nuo smurto orderiu smurtautojas, ne ilgesniam nei 15 kalendorinių dienų laikotarpiui nuo Apsaugos nuo smurto orderio išdavimo dienos, įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris galimai patyrusiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam priklauso teisė į būstą;
2) nesilankyti smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusio asmens gyvenamoje vietoje, neatsižvelgiant į tai, ar smurtautojas gyvena ar negyvena joje kartu su smurtą patyrusiu asmeniu, nesiartinti prie smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.
3. Apsaugos nuo smurto orderis skiriamas nepriklausomai nuo to, ar priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
4. Visais atvejais, kai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl panaudoto smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, prokuroras turi spręsti ir priimti sprendimą dėl kardomųjų priemonių pagal Baudžiamojo proceso kodekso 122, 1321 straipsnį skyrimo reikalingumo, pagrįstumo ir tinkamumo ir, esant kardomosios priemonės skyrimo pagrindui, nedelsdamas kreiptis į teismą dėl reikiamos kardomosios priemonės skyrimo. Klausimas dėl kardomųjų priemonių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122, 1321 straipsnį skyrimo turi būti išspręstas ne vėliau kaip per 48 val. nustačius įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu paskyrimo pagrindą. Paskyrus bent vieną iš šių kardomųjų priemonių, apsaugos nuo smurto orderis nustoja galioti.
Prokuroras, kai asmuo kreipiasi į jį kaip pirmo kontakto instituciją tiesiogiai, informuodamas apie patirtą ar galimą patirti smurtą, ir esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui, turi teisę, nedelsiant, nuo šio prašymo gavimo dienos, smurtautojui skirti apsaugos nuo smurto orderį.
5. Policijos pareigūno sprendimas išduoti apsaugos nuo smurto orderį per 3 kalendorines dienas nuo apsaugos nuo smurto orderio išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos policijos generaliniam komisarui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Lietuvos policijos generalinio komisaro sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apsaugos nuo smurto orderio apskundimas jo vykdymo nesustabdo.
6. Jei smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyręs asmuo per apsaugos nuo smurto orderio galiojimo laikotarpį kreipiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tokiu atveju teismas sprendžia dėl apsaugos nuo smurto orderio pratęsimo ir apie tai informuoja apsaugos nuo smurto orderį išdavusį policijos pareigūną.
Teismas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gavęs dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įvertina, ar atsakovui (smurtautojui) buvo taikytas apsaugos nuo smurto orderis, taip pat atsižvelgdamas į smurtą patyrusio asmens vaikų, taip pat į smurtą patyrusio asmens interesus, užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos laikinosios jų apsaugos priemones, užtikrinančios minėtų asmenų apsaugą nuo galimo smurto.
7. Asmuo, pažeidęs apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimus, traukiamas administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.
8. Skiriant apsaugos nuo smurto orderį, jeigu smurtą patyręs asmuo ar smurtautojas dėl savo fizinės ar psichinės negalios negali likti be priežiūros, šių asmenų priežiūros klausimas sprendžiamas kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
9. Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje ir (ar) smurtu prieš moteris, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir teismo ekspertų išvados būtų teikiamos skubos tvarka.
8 straipsnis. Teisėsaugos pareigūnų funkcijos organizuojant apsaugą ir pagalbą smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiam asmeniui
1. Gavę pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) dėl smurto prieš moteris, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka ir apimtimi užfiksuoja duomenis apie smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris įvykį ir, nustatę nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą, ir imasi priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir užtikrinta smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusio asmens apsauga. Smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyręs asmuo skundo neteikia.
2. Kai panaudoto smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, pareigūnai imasi veiksmų, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka, per kuo trumpesnius terminus.
3. Policijos pareigūnai organizuoja pagalbos teikimą smurtą patyrusiems asmenims šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
4. Kai taikomas apsaugos nuo smurto orderis, jeigu smurtautojas gyvena kartu su smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiu asmeniu, policijos pareigūnai nedelsdami užtikrina smurtautojo išsikėlimą ar iškeldinimą iš gyvenamojo būsto. Smurtautojo iškeldinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Tais atvejais, kai, taikant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros lieka vaikas, policijos pareigūnai apie tai raštu ar kitomis ryšio priemonėmis praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, nurodydami, jeigu tuo metu žinoma, vaiko vardą, pavardę, buvimo vietos adresą ir gimimo datą.
6. Tais atvejais, kai, taikant apsaugos nuo smurto orderį, be priežiūros lieka globos ar slaugos reikalingas negalią turintis asmuo, policijos pareigūnai apie tai raštu ar kitomis ryšio priemonėmis informuoja galintį šiuo asmeniu pasirūpinti giminaitį, kai jo nėra, – socialinių paslaugų įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą, kurios yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame sąraše ir gali suteikti pagalbą bet kuriuo paros metu, nurodydami, jeigu tuo metu žinoma, asmens vardą, pavardę, buvimo vietos adresą ir gimimo datą.
7. Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip vykdomas apsaugos nuo smurto orderis ir teismo sprendimas dėl kardomųjų priemonių – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – skyrimo. Kontrolė atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
8. Policijos pareigūnas ar prokuroras, sulaikęs smurtautoją, nedelsdamas telefono ryšiu ar raštu informuoja smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris patiria vaikas) apie laikiną smurtautojo sulaikymą ir jo paleidimą (vardą, pavardę, sulaikymo ir paleidimo datą ir laiką). Pareigūnas, skyręs kardomąją priemonę arba jos skyrimą inicijavęs, arba kreipęsis į apylinkės teismą dėl šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų priemonių skyrimo, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą dieną, telefono ryšiu ar raštu informuoja smurtą patyrusį asmenį ir (ar) vaiko atstovą pagal įstatymą (kai smurtą artimoje aplinkoje ar smurtą prieš moteris patiria vaikas) apie šių priemonių skyrimą, pakeitimą arba panaikinimą (priemonės pavadinimą, paskyrimo datą ir laikotarpį).
III SKYRIUS
PAGALBOS VALDYMAS IR ORGANIZAVIMAS
9 straipsnis. Pagalbos valdymas
1. Pagalbos valdymas apima pagalbos priemonių planavimą, administravimą, organizavimą, atsakomybės paskirstymą ir finansavimo užtikrinimą.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris priemonės, ir skiria lėšas šių programų finansavimui.
3. Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims teikia socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka paskirta nacionalinė skėtinė nevyriausybinė organizacija, užtikrinanti pagalbos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje prieinamumą, kokybę, koordinavimą.
4. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia nemokamą specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims bei tarpininkauja ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis. Dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris mirusio asmens šeimos nariai turi galimybę gauti specializuotą kompleksinę pagalbą, atsižvelgiant į jų poreikius. Specializuota kompleksinė pagalba negalią turintiems asmenims teikiama atsižvelgiant į specialiuosius šių asmenų poreikius.
5. Smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama galimybė gauti nemokamą emocinę pagalbą telefono ryšiu visą parą. Šie telefoniniai pokalbiai apmokami iš valstybės biudžeto.
7. Smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims, esant poreikiui, teikiamos laikinojo apgyvendinimo paslaugos, kurios finansuojamos iš savivaldybių biudžetų. Laikinojo apgyvendinimo paslauga, jeigu tai yra būtina, suteikiama nedelsiant bet kuriuo paros metu.
8. Specializuota kompleksinė pagalba smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims teikiama laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento(ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
10 straipsnis. Pagalbos organizavimas
1. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, žodžiu informuoja smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras, kuris suteiks jam pagalbą, įteikia jam emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris patyrusiems asmenims ir nedelsdami apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris elektroniniu paštu praneša specializuotos kompleksinės pagalbos centrui. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui pateikiami būtiniausi susisiekti su smurtą patyrusių asmenų duomenys ‒ pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK), įvykio data, vietos adresas, smurtą patyręs asmuo ir smurtautojas (vardas, pavardė), jų giminystės ryšiai, smurtą patyrusio asmens telefono ryšio numeris, trumpas įvykio aprašymas, pranešimą surašęs arba į įvykio vietą važiavęs pareigūnas (vardas, pavardė, pareigos, telefono ryšio numeris). Pranešimai specializuotos kompleksinės pagalbos centrui perduodami nepriklausomai nuo to, ar pradedamas ikiteisminis tyrimas, ar trūksta duomenų jam pradėti. Informacijos, teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos centrui pagalbai suteikti apimtis nustatoma bendru Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Vidaus reikalų ministro įsakymu.
2. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipėsi nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris asmuo, privalo konfidencialiai ir nedelsiant atlikti jo sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išsamiai ir nuodugniai aprašyti sužalojimus medicininiuose dokumentuose ir informuoti apie galimybę kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą, įteikiant jam emocinės pagalbos telefono ryšio numerį ir kitą rašytinę informaciją apie pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Esant nukentėjusiojo nuo smurto asmens sutikimui, asmens sveikatos priežiūros įstaiga specializuotos kompleksinės pagalbos centrui pateikia būtiniausius duomenis reikalingus susisiekti su smurtą patyrusiu asmeniu ‒ vardą, pavardę, telefono ryšio numerį (jeigu žinoma).
3. Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs pranešimą iš policijos pareigūnų ar sveikatos priežiūros įstaigų, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, susisiekia su smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą. Jei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui, kad suteiktų pagalbą, trūksta duomenų apie smurtą patyrusį asmenį, jis turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl duomenų (smurtą patyrusio asmens vardo ir pavardės, telefono ryšio numerio, faktinės gyvenamosios vietos adreso) patikslinimo ar pateikimo.
Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris liudininkai ir (ar) vaikai gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ir (ar) buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, specializuotos kompleksinės pagalbos centras nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos paaiškėjimo momento, elektroniniu paštu arba telefonu ryšiu praneša nukentėjusio vaiko vardą, pavardę, gimimo datą, jei tuo metu žinoma, trumpą įvykio aprašymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ir policijai, jeigu smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą kreipėsi savarankiškai.
4. Policijos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai apie gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris, jeigu smurtą patyręs asmuo yra vaikas (vaikas, prieš kurį panaudotas smurtas, vaikas tapęs smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta) arba smurtautojas yra nepilnametis (vardas, pavardė, gimimo data).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, iš policijos pareigūnų ar specializuotos kompleksinės pagalbos centro gavusi šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris, per Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą terminą susisiekia su vaiku ir vaiko atstovu pagal įstatymą ir, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka imasi priemonių, reikalingų geriausiems vaiko interesams užtikrinti ir nedelsiant organizuoja pagalbos teikimą vaikui.
IV SKYRIUS
SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE IR (AR) SMURTO PRIEŠ MOTERIS SUBJEKTŲ TEISĖS
11 straipsnis. Smurtą patyrusio asmens teisės
1. Smurtą patyręs asmuo turi teisę:
1) gauti iš policijos pareigūno ir iš specializuotos kompleksinės pagalbos centro informaciją apie įstaigas, teikiančias pagalbą pagal šį įstatymą (įstaigos pavadinimą, veiklos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą);
2) nedelsiant gauti informaciją iš policijos pareigūno ir (ar) tyrėjo apie smurtautojo sulaikymą ir apie smurtautojui taikomas ar baigiamas taikyti kardomąsias priemones, užtikrinančias smurtą patyrusio asmens saugumą (sulaikymo datą ir kardomųjų priemonių laikotarpius);
12 straipsnis. Smurtautojo teisės
Įtariamas smurtautojas turi teisę:
1) gauti iš policijos pareigūno informaciją apie įstaigas, teikiančias nakvynės paslaugas, kai taikomas įpareigojimas išsikelti iš gyvenamosios vietos (įstaigos pavadinimą, veiklos adresą, telefono ryšio numerį, elektroninio pašto adresą);
V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE IR (AR) SMURTĄ PRIEŠ MOTERIS
13 straipsnis. Atsakomybė už smurtą artimoje aplinkoje ir (ar) smurtą prieš moteris
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Lietuvos Respublikos pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57).