Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL ISTORINIO TAUTOS NAMŲ SKLYPO IR  NACIONALINIŲ KULTŪROS RŪMŲ – TAUTOS NAMŲ

2017 m. vasario         Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

– pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai;

– pažymėdamas, kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai: Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Martynas Yčas, Antanas Smetona, Stasys Šilingas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas, Petras ir Antanas Vileišiai, kitos istorinės asmenybės;

– įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas,  kuris 1911 m. už suaukotas lėšas buvo įsigytas Tautos namų statybai, yra laikytinas visos tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija; kad šis sklypas negali būti naudojamas privatiems tikslams, o tik visuomeniniams, ir kad istorinė Tautos namų idėja laikytina istorijos testamentu Lietuvai ir Vilniaus miestui, iki šiol yra neįgyvendinta;

– atsižvelgdamas į tai, kad istoriniu, simboliniu ir gamtiniu, urbanistiniu požiūriu reikšmingos Lietuvos sostinės teritorijos – Pamėnkalnio (Tauro kalno), centrinę aikštelę užima privačios priklausomybės pastatas – buvusieji Profsąjungų kultūros rūmai ir tai sudaro kliūtį įgyvendinti visuomeninę ir kultūrinę šios teritorijos paskirtį;

– atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2020 m. sueina 30 metų nuo 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir kad šiuolaikiniai Tautos namai – Nacionaliniai kultūros rūmai galėtų būti vienas iš Lietuvos naujojo valstybingumo simbolių;

– pritardamas daugkartiniams visuomenės atstovų siūlymams Lietuvos valstybės sostinėje, istoriniame Tautos namų sklype sukurti šiuolaikinius kultūros rūmus;

– pripažindamas tai, kad naujasis kultūros centras prisidėtų prie Lietuvos ir jos sostinės kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo, Lietuvos ir Vilniaus euroregioninių galimybių;

– konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos Seimas:

·    1999 m. vasario 11 d. nutarime „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ (Nr. VIII-1070) nurodė, kad Lukiškių a. per Aukų gatvę ateityje bus susieta su Pamėnkalniu (Tauro kalnu) ir jo perspektyvine kultūrine funkcija;

·    2008 m. birželio 30 d. pritarė nutarimo „Dėl Tautos namų (Nacionalinio kultūros centro)“ projekto pateikimui (Nr. XP-3200);

·    Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyba pasitarimo dėl Tautos namų projekto įgyvendinimo 2011 m. birželio 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. 9-86 nutarė, kad tikslinga įgyvendinti Tautos namų projektą;

·    Vilniaus miesto taryba, pritardama visuomenės atstovų siūlymui sukurti Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) Tautos namus, 1994 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 33 „Dėl Tautos namų saugotinos teritorijos ribų nustatymo projektavimo laikotarpiu“;

·    Vilniaus miesto savivaldybės taryba vėlesniais sprendimais įtvirtino Pamėnkalnio (Tauro kalno) teritorijos tikslinę paskirtį Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2020 m., taip pat yra priėmusi sprendimus dėl buvusių Profsąjungų kultūros rūmų išpirkimo,

nutaria:

1 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti juridines ir finansines prielaidas perimti pastatą: adresu Vilnius, V. Mykolaičio Putino 5, valstybės nuosavybėn ir numatyti Lietuvos sostinėje esančią Pamėnkalnio (Tauro kalno) teritoriją Tautos namų – Nacionalinių kultūros rūmų statybai.

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:

1) parengti ir patvirtinti Tautos namų projekto įgyvendinimo programą atsižvelgiant į prioritetinę būsimų kultūros rūmų paskirtį visuomenės kultūrinių, edukacinių ir pažintinių poreikių tenkinimui, išryškinant pilietinę ir simbolinę šių rūmų vertę, numatant, kad pagrindinėms jų funkcijoms būtų skiriamos M. K. Čiurlionio vardo salė (simfoninei muzikai), J. Basanavičiaus vardo salė (universali koncertinė, žiūrovinė, visuomenės renginiams), Lietuvos naujųjų laikų visuomenės istorijos galerija – Atgimimo muziejus, Etnokultūrinis centras;

2) paskirti arba įsteigti instituciją, atsakingą už Tautos namų projekto tęstinumą ir suteikti jai įgaliojimus atlikti reikalingus pradinius šio projekto įgyvendinimo darbus iki kultūros rūmų statybų pradžios;

3) numatyti 2018 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšas Tautos namų projekto parengimo ir įgyvendinimo programos pradiniam etapui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS

Teikia:

Seimo nariai   

Juozas Olekas

Eugenijus Jovaiša

Paulius Saudargas

Arūnas Gelūnas

Remigijus Žemaitaitis

Rita Tamašunienė

Linas Balsys