Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 31 D. ĮSAKYMO NR. D1-885 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr. D1-
Vilnius
1. Pakeičiu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1.1. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
„3. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 900 „Dėl įgaliojimų Aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms suteikimo“ 2 punktu suteiktus įgaliojimus, o pagal 1 punktu suteiktus įgaliojimus – tarpvalstybinį PAV procesą koordinuoja Aplinkos ministerija.“
1.2. Pakeičiu 111.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.3. Pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip:
„31. PAV dokumentų rengėjas, parengęs programą, ją pateikia PAV subjektams išvadoms gauti, organizuoja visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūras, nustatytas Tvarkos aprašo V skyriuje ir informuoja Agentūrą apie parengtą programą. Kai planuojamą ūkinę veiklą numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje, kuri apibrėžta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, o saugomų teritorijų institucija pagal Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas yra nustačiusi, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, PAV dokumentų rengėjas parengtą programą teikia išvadą dėl galimo reikšmingo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms priėmusiai saugomų teritorijų institucijai, kaip PAV subjektui, išvadoms dėl programos gauti.“
1.4.Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:
„42. Agentūra, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, išnagrinėja ataskaitą, PAV subjektų išvadas, gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, patikrina, ar ataskaitos viešinimo ir visuomenės informavimo procedūros atliktos pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo ir Tvarkos aprašo reikalavimus, prireikus Tvarkos aprašo 43 punkte nurodytais atvejais organizuoja pasitarimą Agentūros darbo laiku, parengia pasitarimo protokolą ir ne vėliau kaip per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos, remdamasi PAV subjektų išvadomis ir PAV proceso metu gauta informacija, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (4 priedas), arba raštu pareikalauja, kad PAV dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą pagal motyvuotus reikalavimus ir (ar) pridedamą protokolą. Tvarkos aprašo 4 priede nustatytos formos sprendimas rašomas ant Agentūros blanko. Agentūra pataisytą ir papildytą ataskaitą išnagrinėja ir sprendimą (4 priedas) priima per 15 darbo dienų nuo jos gavimo dienos arba gali pakartotinai teikti motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti ataskaitą, nereikalaudama informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami PAV ataskaitą, tačiau galėjo jų pareikalauti vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatomis. Agentūra sprendimą raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui, PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams, Tvarkos aprašo V skyriaus 87 punkte nustatyta tvarka jį paskelbia visuomenei susipažinti. Rašte PAV subjektams Agentūra pateikia nuorodą į savo interneto svetainę, kurioje paskelbta Tvarkos aprašo 87 punkte nurodyta informacija.“
1.5. Pakeičiu 44 punktą ir jį išdėstau taip:
„44. Agentūra, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, turi teisę per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos į PAV procesą PAV subjekto teisėmis motyvuotu raštu pakviesti kitas valstybės institucijas, šioms institucijoms nusiunčia ataskaitą (skaitmeniniu formatu) prašydama per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos pateikti motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai Agentūrai ir PAV dokumentų rengėjui, raštu informuoja PAV dokumentų rengėją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, kokios kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi pakviestos dalyvauti PAV procese. PAV dokumentų rengėjas pagal papildomų PAV subjektų gautas motyvuotas išvadas papildo ir pataiso ataskaitą ir ją pakartotinai pateikia šiems PAV subjektams išvadoms gauti, kurie motyvuotas išvadas pateikia per 10 darbo dienų nuo jos gavimo institucijoje dienos, nereikalaudami informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami ataskaitą, tačiau galėjo jų pareikalauti. Jei kitos valstybės institucijos, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta tvarka pakviestos dalyvauti PAV procese, nepateikia išvadų per nustatytus terminus, laikoma, kad jos ataskaitai pritaria. PAV dokumentų rengėjas papildytą ir pataisytą ataskaitą teikia Agentūrai, kuri ją nagrinėja Tvarkos aprašo 42 punkte nustatyta tvarka.“
1.6. Pakeičiu 47 punktą ir jį išdėstau taip:
„47. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos konsultavimosi su Europos Komisija procedūros Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, Agentūra sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) išvados ir Europos Komisijos išankstinės nuomonės gavimo. Apie šį sprendimą Agentūra informuoja VSTT Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo, informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. D1-959 „Dėl Kompensacinių priemonių bendram „Natura 2000“ tinklo vientisumui išsaugoti taikymo, informacijos apie patvirtintas kompensacines priemones teikimo Europos Komisijai ir kreipimosi į Europos Komisiją dėl jos nuomonės tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“
1.7. Papildau 471 punktu:
„471. Kai Agentūra dėl ataskaitos viešinimo ir visuomenės informavimo procedūrų pažeidimo įpareigoja PAV dokumentų rengėją atlikti pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita Tvarkos aprašo 38 punkte nustatyta tvarka, PAV dokumentų rengėjas privalo gauti naujas PAV subjektų išvadas tik Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nustatytais atvejais.“
1.8. Papildau 472 punktu:
„472. Kai ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl gautų PAV subjektų išvadų ir (ar) Agentūros motyvuotų reikalavimų, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 10 ir 11 dalimis, Agentūra įpareigoja PAV dokumentų rengėją pakartotinai atlikti PAV procedūras Tvarkos aprašo 38–47 punktuose nustatyta tvarka. Kai PAV proceso metu savivaldybės (-ių) ar seniūnijos (-ų) teritorijoje pasiūloma nauja planuojamo objekto vietos alternatyva, viešinimo procedūros atliekamos tik tos teritorijos administruojančios savivaldybės (-ių) ar seniūnijos (-ų) patalpose arba kitoje PAV dokumentų rengėjo pasirinktoje, su seniūnija arba savivaldybe suderintoje vietoje.“
1.9. Pakeičiu 56 punktą ir jį išdėstau taip:
„56. PAV dokumentų rengėjas poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimą ir prireikus pataisytą ataskaitą pateikia Agentūrai. Agentūra, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio PAV procedūroms, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo poveikį aplinkai patiriančios valstybės pasiūlymų įvertinimo ir prireikus pataisytos ataskaitos pateikimo, kai pasibaigę šio sprendimo priėmimo terminai, nurodyti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnio 2–3 dalyse. Sprendime turi būti nurodomos priežastys ir motyvai, kuriais pagrįstas šis sprendimas ir kaip buvo atsižvelgta į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus dėl planuojamos ūkinės veiklos.“
1.10. Pakeičiu 64 punktą ir jį išdėstau taip:
„64. Suinteresuota visuomenė planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso metu turi teisę Agentūrai, PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams pagal šiame skyriuje nustatytą tvarką pateikti bet kokius pasiūlymus, komentarus, informaciją, analizę, nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos PAV (toliau – pasiūlymai).“
1.11. Pakeičiu 731 punktą ir jį išdėstau taip:
„731. Jei programa nerengiama, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) arba PAV dokumentų rengėjas, parengęs pranešimą apie PAV pradžią, paskelbia jį visuomenės informavimo priemonėmis, nurodytomis Tvarkos aprašo 67 punkte. Suinteresuotoji visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) arba poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir Agentūrai per 10 darbo dienų nuo dienos, kai gautą pranešimą apie PAV pradžią paskelbia Agentūra.“
1.12. Pakeičiu 741punkto antrąją pastraipą ir ją išdėstau taip:
„Ekstremalios situacijos metu apribojus ar uždraudus asmenų patekimą į uždaras patalpas, Tvarkos aprašo 74 punkte nurodytas viešas visuomenės supažindinimas su ataskaita atidedamas iki apribojimo ar draudimo galiojimo pabaigos arba, jei negalima atidėti, organizuojamas internetinės vaizdo transliacijos būdu, užtikrinant tiesioginę vaizdo, garso transliaciją ir jos įrašą, jį išsaugant ir sudarant atsakingajai institucijai galimybę gauti prie jo prieigą ir peržiūrėti. Viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita procedūros, pradėtos tuo metu, kai buvo apribotas ar uždraustas asmenų patekimas į uždaras patalpas, baigiamos naudojant tą patį nuotolinio viešinimo būdą. Kai viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita numatoma atlikti tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos būdu, Tvarkos aprašo 77 punkte nurodytoje visuomenei skelbiamoje informacijoje apie viešą visuomenės supažindinimą skelbiami tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos laikas ir transliacijos tiesioginė nuoroda. Jei tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos metu kyla techninių trikdžių, kurių negalima pašalinti per protingą laiką, organizuojamas pakartotinis viešas visuomenės supažindinimas, apie kurį visuomenė informuojama ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Informacija apie pakartotinį, dėl techninių trikdžių neįvykusį viešą supažindinimą skelbiama vadovaujantis Tvarkos aprašo 77 punkto nuostatomis, nurodant pakartotinės tiesioginės internetinės vaizdo transliacijos laiką ir transliacijos tiesioginę nuorodą.“
1.13. Pakeičiu 75.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.14. Pakeičiu 1 priedo 1011 punktą ir jį išdėstau taip:
„1011. Vertinant aukštesnių kaip 30 metrų ypatingųjų statinių (toliau šiame punkte – aukšti statiniai) poveikį kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui, numatomas aukštų statinių reikšmingas poveikis nustatomas atsižvelgiant į tai, ar:
1011.1. aukšti statiniai patenka į valstybės lygmens specialiajame teritorijų planavimo dokumente – Nacionaliniame kraštovaizdžio tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703 „Dėl Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano patvirtinimo“, nustatytus ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves bei labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškius kraštovaizdžio kompleksus (AI, AII, AIII, AIV, BI, BII, BIII ir BIV kraštovaizdžio vizualinės struktūros tipai) (toliau – YS kraštovaizdžio arealai);
1011.2. aukšti statiniai nepatenka į YS kraštovaizdžio arealus, tačiau bus matomi vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų horizontalios apžvalgos lauke didesniu kaip 2,50º vertikalaus matymo kampu iš YS kraštovaizdžio arealuose esančių apžvalgos taškų. Apžvalgos taškai – bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytos regyklos ar apžvalgos vietos, iš kurių žvelgiama į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas apžvalgos taško pavadinime nurodyta kryptimi. Jeigu apžvalgos taško pavadinime apžvalgos kryptis nenurodyta, iš šio taško į vertingiausias šalies kraštovaizdžio panoramas žvelgiama YS kraštovaizdžio arealų kryptimi. Horizontalios apžvalgos lauko kraštinės ribos sutampa su matomomis panoramos ribomis. Vertingiausių šalies kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškų sąrašas, sudarytas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, nurodytas Tvarkos aprašo 1 priedo priedėlyje.“
1.15. Pakeičiu 1 priedo 136 punktą ir jį išdėstau taip:
„136. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos reikšmingas poveikis visuomenės sveikatai nustatomas vertinant galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai. Poveikis visuomenės sveikatai nagrinėjamas gyventojams, gyvenantiems ūkinės veiklos poveikio zonoje ir kitiems žmonėms, ypač gyventojų jautriausioms grupėms (pvz., vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir sergantieji, jautriausiai reaguojantys į padidintą taršą). Atliekant vertinimą rekomenduojama naudotis už sveikatos apsaugą atsakingų institucijų užsakymu parengtomis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, kurios skelbiamos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje, ir kitų valstybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinėmis rekomendacijomis ar modeliais, mokslinių tyrimų duomenimis.“
1.16. Pakeičiu 1 priedo II skyriaus devintąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:
„DEVINTASIS SKIRSNIS
RIZIKOS ANALIZĖ
143. Pateikiama informacija apie artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje esančius pavojinguosius ir pažeidžiamus objektus:
143.1. pavojinguosius objektus, kuriuose gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos;
143.2. valstybinės reikšmės objektus, kurie užtikrina valstybei svarbių ūkio objektų ar infrastruktūros (pvz., energetikos, transporto, telekomunikacijų) funkcionavimą;
143.3. inžinierinius tinklus, kurie gali patirti ekstremaliųjų įvykių poveikį (pvz., elektros stotys, linijos, dujų tiekimo sistemos, vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklai, vandens valymo įrenginiai );
143.4. sklypų ar teritorijų žemės naudojimo paskirtį (pvz., miškų, vandens, konservacinės ar kitos paskirties), atsižvelgiant į galimą ekstremaliųjų įvykių poveikį;
143.5. gamtinių įvykių (pvz., žemės drebėjimų, karstinių reiškinių, nuošliaužų, įgriuvų, potvynių) zonas, kurios dėl savo vietos, stiprumo ir dažnumo kelia grėsmę planuojamai ūkinei veiklai;
144. Atliekant rizikos analizę, vertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos metu galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų. Taip pat vertinamas už planuojamos veiklos ribų esančių objektų ar gamtinių, socialinių, ekologinių ar biologinių reiškinių sukeltas poveikis planuojamai ūkinei veiklai ir jos tęstinumui.
145. Atliekant rizikos analizę, rekomenduojama vadovautis Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašo patvirtinimo“, (toliau – Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašas), Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“, (toliau – Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai), ūkio subjekto, kitos įstaigos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėmis rekomendacijomis, tvirtinamomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu. Atliekant pavojingųjų objektų planuojamos ūkinės veiklos arba planuojamos ūkinės veiklos, dėl kurios bus reikalinga registruoti naują pavojingąjį objektą rizikos analizę, galimų avarinių situacijų prognozavimą, vertinimą ir prevencinių priemonių numatymą, vadovaujamasi Pavojingojo objekto, kuriame pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytųjų kvalifikacinių kiekių aukštesniajam lygiui ar jį viršija, saugos ataskaitos rengimo rekomendacijose, tvirtinamose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu, pateiktais rizikos analizės minimaliais reikalavimais ir įvertinama planuojamos ūkinės veiklos keliama individuali ir socialinė rizika.
146. Atliekant rizikos analizę:
146.1. analizuojami atskiri planuojamos ūkinės veiklos rizikos objektai (pvz., įvairios paskirties statiniai, įrenginiai, talpos, transportas ir jo infrastruktūra);
146.2. analizuojamos rizikos objektuose atliekamos operacijos (veiklos), kurios gali būti susijusios su galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų grėsme (pvz., gamyba, perdirbimas, surinkimas, pakavimas, saugojimas, krovimas, transportavimas, pardavimas);
146.3. analizuojami pavojingieji veiksniai, kurie gali būti susiję su galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, kitų avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų grėsme, įskaitant, bet neapsiribojant:
146.3.1. cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, įskaitant ir pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius, kurios pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 su visais pakeitimais, klasifikuojamos kaip pavojingos, radioaktyvių medžiagų gamyba, naudojimas ar saugojimas, atsižvelgiant į tokių medžiagų ir mišinių kiekį bei savybes (pvz., toksiškumas, degumas, sprogumas);
146.3.2. pavojingųjų, nepavojingųjų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, laikymas, naudojimas ir šalinimas, įskaitant informaciją apie pavojingųjų atliekų technologinius srautus, planuojamą jų kiekį, tvarkymą;
146.3.3. techninės, technologinės ar sandėliavimo sąlygos, turinčios įtakos talpų, vamzdynų ir technologinės įrangos išsihermetinimui, gaisrui ar sprogimui, statinių griūčiai dėl technologinių sutrikimų, personalo klaidų, erozijos/korozijos, mechaninių pažeidimų, autoįvykių, terorizmo/sabotažo ir pan.;
146.3.4. transporto (kelių, geležinkelių, vandens, oro) organizavimas ir jo intensyvumas planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu;
146.3.5. planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumas dėl įvairaus pobūdžio ligų protrūkio, epidemijų, pandemijų ir kitų biologinės kilmės įvykių;
146.4. analizuojami blogiausi (sukeliantys didžiausias, blogiausias, sunkiausias pasekmes) ir charakteringi (sukeliantys vidutines ar mažas labiausiai tikėtinas planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu pasekmes) galimų įvykių scenarijai;
146.5. analizuojama, kokio pobūdžio įvykius, dideles pramonines avarijas, kitas avarijas, nelaimingus atsitikimus, ekstremaliuosius įvykius ir (ar) galimas ekstremaliąsias situacijas (pvz., sprogimas, gaisras, pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką, nekontroliuojamos cheminės reakcijos, išsilaisvinusi nevaldoma energija, griuvimas) gali sukelti pavojingi veiksniai pavieniui ar kartu su kitais pavojingais veiksniais, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita;
146.6. analizuojama, kokį poveikį planuojamos ūkinės veiklos sukeliami įvykiai, didelės pramoninės avarijos, kitos avarijos, nelaimingi atsitikimai, ekstremalieji įvykiai ir (ar) galimos ekstremaliosios situacijos gali daryti artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje esantiems pavojingiesiems ir pažeidžiamiems objektams (pvz., keliams, geležinkeliams, oro ir jūrų uostams, gyvenamiesiems pastatams, parduotuvėms, sandėliams, degalinėms, pramonės objektams, elektros perdavimo linijoms, vandentiekio ir šilumos tinklams, nutekamojo vandens vamzdynams, vandenvietėms, gruntiniams bei paviršiniams vandenims, dujotiekiams bei naftotiekiams, saugykloms (rezervuarams), įmonėms ir organizacijoms, esančioms ir vykdančioms ūkinę veiklą nagrinėjamoje teritorijoje, ir kt.), aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai (pvz., aplinkos oro, vandens, dirvožemio, žemės ir jos gelmių užteršimas cheminėmis, biologinėmis, radioaktyviomis medžiagomis ar kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, materialinių ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių sunaikinimas), ir kaip aplinkos objektai, elementai ir reiškiniai gali paveikti planuojamą ūkinę veiklą;
146.7. atsižvelgiant į analizuotus rizikos objektus, operacijas (veiklas) ir pavojinguosius veiksnius, nustatoma galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų galimo pavojaus padarinių (poveikio) zonos (išplitimas) ir tikimybė;
146.8. nustatoma galimų įvykių, didelių pramoninių avarijų, branduolinių ar radiologinių avarijų, nelaimingų atsitikimų, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų rizika, kurią nusako poveikio ir tikimybės dydžiai;
147. Atlikus planuojamos ūkinės veiklos rizikos analizę, turi būti numatomos prevencinės ir likvidavimo priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti. Pateikiamas aprašymas priemonių, susijusių su pasirengimu ekstremaliosioms situacijoms ir siūlomu reagavimu į jas. Atlikus rizikos analizę, nurodoma, ar planuojantis ūkinę veiklą ūkio subjektas atitinka (atitiks) kriterijus ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, atvirtinamus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu ir privalo (privalės) rengti (koreguoti) ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 16 straipsnį 3 dalies 9 punktu, ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planą. Esamų ar naujai registruojamų pavojingųjų objektų atveju nurodoma ar bus privaloma rengti (koreguoti) dokumentus, nurodytus Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“, (toliau – Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai).
148. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo metu ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planas ar pavojingųjų objektų dokumentai, nurodyti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, nerengiami.
Grafinė medžiaga
149. Pridedama grafinė medžiaga. Žemėlapio mastelis (1:500, 1:1000, 1:2000; 1:5000, 1:10 000, 1:50 000) pasirenkamas įvertinus planuojamos ūkinės veiklos apimtį, planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, arba kurioje esančios gamtinių įvykių zonos gali paveikti planuojamą ūkinę veiklą, dydį, planuojamos ūkinės veiklos specifiką:
149.1. potvynių grėsmės žemėlapis (kuriame nustatyti dėl įvairios kilmės ir tikimybės potvynių užliejamų teritorijų plotai), jei artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje yra potvynių zonos;
149.2. potvynių rizikos žemėlapis (kuriame įvertinti galimi su potvyniais susiję neigiami poveikiai gyventojams ir visuomenės sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ūkinei veiklai), jei artimoje planuojamos ūkinės veiklos aplinkoje yra potvynių zonos;
149.3. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įvykus galimam įvykiui, didelei pramoninei avarijai, branduolinei ar radiologinei avarijai, ekstremaliajam įvykiui ir (ar) galimai ekstremaliajai situacijai, zonos (išplitimo) žemėlapiai;
1.19. Pakeičiu 8 priedo 7 punktą ir jį išdėstau taip:
„7. Planuojamos ūkinės veiklos vietos (alternatyvių vietų) ypatumai: apytikslio centro, linijinės infrastruktūros objekto atveju – pradžios ir pabaigos koordinatės (LKS’94 koordinačių sistemoje), atstumai iki gyvenamųjų ir kultūros paveldo vietovių, saugomų teritorijų ir kaimyninių valstybių, alternatyvių vietų pasirinkimo priežastys.“
2. N u s t a t a u, kad:
2.2. šiuo įsakymu pakeisto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo 1011 punktas taikomas:
2.2.1. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoms, jei šios ataskaitos parengtos ir paviešintos iki šio įsakymo įsigaliojimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tik tai atvejais, kai sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina prašymą pateikusio asmens padėtį;