Projektas

 

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2009 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. O3-96 „DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS“ PAKEITIMO

 

2019 m.                    d. Nr. O3E-

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 35 dalimi, atsižvelgdama į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Šilumos ir vandens departamento 2019 m.                      d. pažymą Nr. O5E-    „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo“ Taryba n u t a r i a :

1. Pakeisti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2009 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Nutarimas) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMAS

 

DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau vadinama – Taryba) nutaria:

1. Patvirtinti Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau vadinama – Metodika, pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. bazinės šilumos kainos, nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, galioja iki Tarybos nutarimuose ar savivaldybių sprendimuose nustatytų datų;

2.2. Ūkio subjektui pateikus motyvuotą prašymą, atliekant iki 2017 m. lapkričio 1 d. Tarybai pateiktos šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų), nustatytos nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki Komisijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. O3E-368 „Dėl 2017 m. šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamųjų rodiklių paskelbimo“ įsigaliojimo, perskaičiavimą antriesiems ar vėlesniems šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metams, šilumos bazinėje kainoje įvertintas darbo užmokesčio fondas, išskyrus šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų darbo užmokesčio fondą, koreguojamas koeficientu, atitinkančiu Finansų ministerijos skelbiamo vidutinio bruto darbo užmokesčio pokyčio 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. sumą, procentais. Skirtumas tarp šilumos bazinėje kainoje (kainos dedamosiose), išskyrus šilumos tiekimo veiklai priskirtų bendrosios veiklos darbuotojų, įvertinto ir pagal šį papunktį apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, ir nuo šio skirtumo vadovaujantis teisės aktais apskaičiuoto privalomojo socialinio draudimo įmokų dydžio pokytis įvertinamas vadovaujantis Metodikos 60.8 papunkčiu. Vadovaujantis Metodikos 60.6.1 papunkčiu, perskaičiuojant šilumos bazinės kainos pastoviąsias sąnaudas Ūkio subjektams, kuriems taikomas šis nutarimo papunktis, šilumos bazinėje kainoje įvertintos darbo užmokesčio sąnaudos atitinka sąnaudas, apskaičiuotas pagal šį nutarimo papunktį;

2.3. Šilumos tiekėjams, vertinant iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidariusią neatitiktį tarp ūkio subjekto šilumos vieneto kainoje per atitinkam laikotarpį įskaitytų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio ir ūkio subjekto faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir (ar) šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti dydžio, Metodikos 68.10 papunktis nėra taikomas;

2.4. kol nepatvirtinta Šilumos kainų konkurenciniams šilumos vartotojams skaičiavimo metodika, skaičiavimuose vadovaujamasi šia Metodika.

3. Pripažinti netekusiu galios Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. O3-41 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“.“

2. Pakeisti Nutarimu patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika) ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

3. Nustatyti, kad:

3.1. Šilumos bazinės kainos dedamosios, nustatytos vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojančia iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, galioja iki Tarybos nutarimuose ir (ar) savivaldybių sprendimuose nustatytų datų.

3.2. Šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) ir perskaičiuotų šilumos kainų (kainų dedamųjų) projektams, pateiktiems iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, taikomos Metodikos redakcijos, galiojančios iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, nuostatos.

 

 

 

Tarybos pirmininkas

 

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos 2019 m.               d. nutarimu

Nr. O3E-

 

ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja šilumos kainų (kainų dedamųjų) nustatymo reikalavimus.

2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytais atvejais ir tvarka Metodika vadovaujasi:

2.1.  šilumos tiekėjai ir reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (jei jiems taikomos vienodos Metodikos nuostatos, toliau kartu – Ūkio subjektas), rengdami šilumos kainų projektus ir teikdami juos atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms;

2.2. Ūkio subjektas, nustatydamas šilumos kainas;

2.3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), nustatydama šilumos kainas (kainų dedamąsias);

2.4. savivaldybių tarybos, nustatydamos šilumos kainas (kainų dedamąsias).

3. Metodikoje vartojamos šios sąvokos:

3.1. Alternatyvaus projektas – pagal Metodikoje įtvirtintus normatyvus bei konkurencinio vartotojo techninius parametrus apskaičiuota alternatyva šilumos bazinėje kainoje įvertintoms sąnaudoms.

3.2. Būtinosios sąnaudos – pagal Metodiką nustatytos šilumos bazinių kainų (kainų dedamųjų) galiojimo laikotarpio atitinkamo verslo vieneto sąnaudos, būtinos saugiam ir patikimam paslaugos (produkto) teikimui mažiausiomis sąnaudomis.

3.3. Centralizuoto šilumos tiekimo sistema – integruotas šilumos perdavimo tinklas, prie kurio prijungtuose viename ar keliuose šilumos gamybos šaltiniuose pagaminta šiluma perduodama šilumos vartotojams.

3.4. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, nepriskirtinas konkurencinių šilumos vartotojų, savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojo ar nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų grupei.

3.5. Galutinė šilumos kaina – vartotojams taikoma šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų, apskaičiuojama kas mėnesį vadovaujantis nustatytomis šilumos kainos dedamosiomis, atsižvelgiant į pakitusias kuro ir perkamos šilumos kainas.

3.6. Mažmeninis aptarnavimas – veikla, apimanti sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimą ir pateikimą vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaitą, vartotojų informavimą bei kitas su mažmeniniu aptarnavimu susijusias paslaugas.

3.7. Projekcinė šilumos kaina – šilumos bazinių kainų ar šilumos kainų skaičiavimo metu, pagal Metodikos reikalavimus pritaikius kuro ir perkamos šilumos kainas, apskaičiuota šilumos kaina. Ši kaina apskaičiuojama tik galutinių šilumos kainų palyginimo tikslais ir nėra taikoma nustatant šilumos bazinių kainų ir šilumos kainų dedamąsias.

3.8. Realizuotas šilumos kiekis – šilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo–vartojimo riba.

3.9. Reguliavimo periodas – laikotarpis, kuriam nustatoma bazinė šilumos kaina.

3.10. Reguliuojančioji institucijaTaryba arba savivaldybės institucija, kurioms pagal Įstatymą suteikta kompetencija kontroliuoti atitinkamo Ūkio subjekto licencijuojamą veiklą ar veiklą, kurios kainos yra reguliuojamos, ir nustatyti šilumos bazines kainas.

3.11. Savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojas – asmuo, pakeitęs viso pastato apsirūpinimo šiluma būdą, apsirūpinantis šiluma savarankiškai ir įprastai nevartojantis šilumos, tiekiamos Ūkio subjekto valdoma centralizuoto šilumos tiekimo sistema, tačiau išlaikęs technines priemones, esant poreikiui, gauti šilumos iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, o Ūkio subjektas tokio asmens naudai, esant tokio asmens poreikiui, užtikrina atitinkamas priemones pateikti šilumą centralizuoto šilumos tiekimo sistema.

3.12. Šilumos bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis – paskutiniai treji finansiniai metai iki šilumos bazinės kainos dedamųjų projekto pateikimo, už kuriuos pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada.

3.13. Šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai metų ketvirčiai iki šilumos kainos dedamųjų perskaičiavimo projekto pateikimo.

3.14. Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka), Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše, patvirtiname Komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), ir kituose šilumos tiekimo, šilumos gamybos ir karšto vandens tiekimo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Reguliuojančioji institucija, vertindama Ūkio subjekto pateiktus duomenis, tarp jų ir duomenis apie uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų, turto ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą, naudoja:

4.1. tiesiogiai iš Ūkio subjekto gautus reguliavimo apskaitos sistemos duomenis ir kitą informaciją, gautą vykdant kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

4.2. turimus duomenis apie atitinkamas paslaugų (produktų) pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus.

5. Reguliuojančiosios institucijos turi teisę iš Ūkio subjektų per Reguliuojančiosios institucijos nustatytą protingą terminą gauti visą informaciją ir dokumentus, paaiškinimus, pagrindžiančius dokumentus, įskaitant pirminių apskaitos dokumentų kopijas, būtinus Įstatyme numatytoms Reguliuojančiosios institucijos funkcijoms vykdyti.

6. Metodikoje naudojami simboliai ir žymėjimai pateikti Metodikos 1 priede.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINIAI KAINODAROS REIKALAVIMAI

 

7. Metodika reglamentuoja reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų nustatymą, kai reguliuojamos paslaugos (produktai) patenka į:

7.1. Aprašo 10.1 papunktyje nurodytą verslo vienetą, ir tas paslaugas (produktus) teikia Ūkio subjektas;

7.2. Aprašo 10.2 ir 10.3 papunkčiuose nurodytus verslo vienetus ir šilumos tiekėjas paslaugas (produktus) teikia:

7.2.1. konkurenciniams šilumos vartotojams;

7.2.2. nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams;

7.2.3. savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams;

7.2.4. centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams.

8. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainos lygios reguliuojamų paslaugų (produktų) teikimo būtinosioms (valstybės normuojamoms) sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą.

9. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų projektus, Reguliuojančiajai institucijai turi pateikti planuojamų būtinųjų sąnaudų pagrindimą. Jeigu Ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų būtinumo ir pagrįstumo, laikoma, kad Ūkio subjekto sąnaudos yra nepagrįstos. Nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos į reguliuojamų paslaugų (produktų) kainas.

10. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainoms nustatyti taikomas ilgalaikių kainų mechanizmas, t. y. baziniam laikotarpiui nustatoma šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios), kuri antrais ir vėlesniais metais perskaičiuojama.

11. Taryba atskiru nutarimu konstatuoja, kad šilumos kaina nustatyta be pažeidimų, jeigu savivaldybė, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, per ne ilgesnį, nei 30 dienų terminą, nustato:

11.1. šilumos kainą pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, vadovaudamasi Tarybos nustatyta šilumos bazine kaina;

11.2. perskaičiuotą šilumos kainą antriesiems ir vėlesniems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, vadovaudamasi Metodikos IV skyriaus nuostatomis.

12. Jeigu savivaldybė neįvykdo Metodikos 11 punkte nustatytų sąlygų, Taryba nustato šilumos kainą vienašališkai.

13. Šilumos kaina nustatoma vienoda visai šilumos tiekėjo aptarnaujamai teritorijai, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas. Šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą, apskaitos būdus, ir kitus kriterijus. Šilumos kainas diferencijuoja šilumos tiekėjas, atitinkamos savivaldybės institucijai pritarus. Diferencijuodamas šilumos kainas, šilumos tiekėjas privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą, neviršijant Tarybos nustatytos reguliuojamų paslaugų (produktų) metinių pajamų apimties. Jei šilumos tiekėjas priima sprendimą diferencijuoti šilumos kainas, šilumos kaina nustatoma vienoda to paties kriterijaus vartotojams.

14. Konkurenciniam šilumos vartotojui šilumos kaina nustatoma, nustatant šilumos tiekėjui šilumos bazines kainas. Jei reikia nustatyti šilumos kainas naujam konkurenciniam šilumos vartotojui šilumos bazinių kainų galiojimo metu, tokiu atveju šilumos kainos nustatomos eilinio šilumos kainų perskaičiavimo metu, atsižvelgiant ir įvertinant naujų šilumos kainų įtaką kitiems vartotojams. Kol konkurenciniam šilumos vartotojui nėra nustatytos šilumos kainos, jis už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams. Abiem atvejais konkurenciniam šilumos vartotojui nustatytos šilumos kainos galioja tiek, kiek galioja Šilumos tiekėjui nustatyta šilumos bazinė kaina.

15. Šilumos kainos privalo būti apskaičiuojamos kas mėnesį, vadovaujantis Metodikos VI skyriaus nuostatomis.

16. Vartotojams taikoma šilumos kaina lygi šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo), šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo kainų bei papildomos dedamosios sumai.

17. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie aprūpinimo šiluma sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip trejiems metams nustatyti šilumos kainų dedamąsias, grindžiamas tiekėjo būtinosiomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų prijungimu padarytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas.

 

III SKYRIUS

ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS NUSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

18. Šilumos bazinė kaina nustatoma kaip pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios suma. Pastovioji dedamoji nustatoma ir išreiškiama kaip skaičius (ct/kWh). Kintamoji dedamoji nustatoma kaip funkcinė priklausomybė ir išreiškiama formule (ct/kWh). Papildoma dedamąja nurodomos sąnaudos ar pajamos arba sąnaudų ar pajamų skirtumas (ct/kWh).

19. Šilumos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma šioms verslo vienetų paslaugoms (produktams):

19.1. šilumos (produkto) gamybai;

19.2. šilumos (produkto) įsigijimui;

19.3. šilumos perdavimui;

19.4. mažmeniniam aptarnavimui.

20. Šilumos tiekimo įmonių atveju Metodikos 19.1 papunktyje numatytai šilumos (produkto) gamybos veiklai yra nustatomos šilumos bazinės kainos, atsižvelgiant į konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje veikiančius Ūkio subjektus:

20.1. kai šilumos tiekimo sistemoje ar sistemose nėra veikiančių nepriklausomų šilumos gamintojų, yra nustatoma šilumos (produkto) gamybos bazinė šilumos kaina pagal Metodikos 51.1 papunktį. Šilumos tiekėjams centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, netaikomas reikalavimas nustatyti netaikomas reikalavimas nustatyti atskiras šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose ir šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazines vienanares kainas. Šiuo atveju taikoma Aprašo 12.2 papunktyje numatyta išimtis bei Aprašo 24.4.8 ir 41.21 papunkčiuose nustatytas šilumos generavimo šaltinių galios ribojimas;

20.2. kai sistemoje veikia nepriklausomas (-i) šilumos gamintojas (-ai) ir (ar) bandomąją eksploataciją atlieka potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas, yra nustatoma šilumos (produkto) gamybos pajamų apimtis per metus, išreiškiama vidutine šilumos (produkto) gamybos kaina (ct/kWh), pagal Metodikos 51.2.1 papunktį;

20.3. kai sistemoje veikia nepriklausomas (-i) šilumos gamintojas (-ai) ir (ar) bandomąją eksploataciją atlieka potencialus nepriklausomas šilumos gamintojas, yra nustatoma atskira rezervinių šilumos gamybos pajėgumų ir poreikio piko pajėgumų užtikrinimo paslaugos bazinė šilumos gamybos kaina pagal Metodikos 51.2.3 papunktį.

21. Nepriklausomų šilumos gamintojų atveju nustatoma šilumos (produkto) gamybos pajamų apimtis per metus, išreiškiama vidutine šilumos (produkto) gamybos kaina (ct/kWh), pagal Metodikos 51.2.1 papunktį. Jeigu reguliuojamas nepriklausomas šilumos gamintojas teikia rezervinės galios užtikrinimo paslaugą, jam nustatoma rezervinės galios užtikrinimo paslaugos dvinarė kaina Eur/mėn./kW pagal Metodikos 51.3 papunktį.

22. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, teikdami Reguliuojančiajai institucijai šilumos bazinės kainos projektus, šilumos (produkto) gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą turi diferencijuoti pagal kiekvieną centralizuoto šilumos tiekimo sistemą s, kurioje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas. Diferencijuodami šilumos (produkto) gamybos bazines sąnaudas ir šilumos (produkto) gamybos vidutinę kainą, šilumos tiekėjai privalo užtikrinti sąnaudų priežastingumo principo įgyvendinimą.

23. Jei Ūkio subjektas valdo (eksploatuoja) bendro technologinio šilumos ir elektros energijos gamybos ciklo sistemą, šilumos ir elektros energijos gamybai naudojančią atliekas arba biodujas, tokios sistemos pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.1 papunktis) ir į Elektros energijos (produkto) gamybos veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.8.1 papunktis), vadovaudamasis šia Metodika ir Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“ (toliau – Sąnaudų atskyrimo metodika), taikant biokuru kūrenamo šilumos šaltinio techninius ekonominius rodiklius. Pramonės įmonės (nepriklausomi šilumos gamintojai), kurios šilumos tiekėjui parduoda technologiniame procese (ne bendrame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle) susidarančią atliekinę šilumą, pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus atskiria į Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetą (Aprašo 10.1 papunktis), vadovaudamasis šia Metodika ir Sąnaudų atskyrimo metodika.

24. Šilumos bazinė vienanarė kaina ir dvinarė kaina nustatomos ir taikomos konkurencinių šilumos vartotojų ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų grupėms. Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams ir savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams, taip pat vartotojams, kurių pastato šilumos ir karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), nustatoma ir taikoma dvinarė kaina.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

25. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Tarybai ir atitinkamos savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Bazinės kainos projektą Ūkio subjektas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki einamojo reguliavimo periodo pabaigos.

26. Ūkio subjektas kartu su šilumos bazinės kainos projektu Tarybai privalo pateikti šią informaciją:

26.1. Ūkio subjekto šilumos kiekių duomenų suvestinę (reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams ir šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai – Metodikos 2 priedas, Šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia – Metodikos 3 priedas);

26.2. Ūkio subjekto duomenų suvestinę bazinei kainai nustatyti (šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai – Metodikos 4 priedas. Šilumos tiekėjams, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia – Metodikos 5 priedas, Reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams – Metodikos 6 priedas);

26.3. Aprašo 10.1–10.3 papunkčiuose nurodytų verslo vienetų valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų planą kiekvieniems reguliavimo periodo metams, apimantį einamojo remonto, turto aptarnavimo, eksploatavimo, priežiūros, medžiagų ir žaliavų sąnaudas;

26.4. Šilumos gamybos ir kuro kiekių pagal katilines suvestinę (Metodikos 7 priedas);

26.5. Vidutinės faktinės dvejų paskutinių metų ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties skaičiavimo suvestinę (Metodikos 12 priedas);

26.6. Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo bei šilumos įsigijimo kainų skirtumo ataskaitą (Metodikos 11 priedas). Šią ataskaitą teikia šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, minėtoje ataskaitoje nurodo tik tų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, kuriose nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, duomenis;

26.7. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikta išsami informacija apie šilumos bazinės kainos projekte nurodytas planuojamas būtinąsias sąnaudas, šilumos (produkto) gamybos sąnaudų diferencijavimo pagal kiekvieną šilumos tiekimo sistemą, kurioje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, pagrindimą, šių sąnaudų išsamius skaičiavimus (lentelių ar kita forma) ir jų pagrindimus, reikalingus ir pakankamus Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu;

26.8. savivaldybės tarybos arba, Įstatymo numatytais atvejais, Ūkio subjekto sprendimą, kuriuo nustatytas šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpis.

27. Šilumos bazinės kainos projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 26 punkte nustatytus reikalavimus, o už šilumos bazinės kainos ataskaitinį laikotarpį yra pateiktos reguliuojamos veiklos ataskaitos su nepriklausomo auditoriaus išvada be esminių trūkumų. Nustačius, kad projektas neatitinka Metodikos 26 punkte nurodytų reikalavimų ir (ar) Ūkio subjekto reguliuojamos veiklos ataskaitoje yra nurodyti esminiai trūkumai, projektas gali būti grąžinamas projekto rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS SKAIČIAVIMAS

 

28. Nustatant šilumos bazines kainas atsižvelgiama į:

28.1. atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą;

28.2. faktiškai suteiktų atitinkamų paslaugų (produktų) kiekius šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu ir priežastis, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias suteiktų paslaugų (produktų) apimties pokyčius, pagrįstumą;

28.3. suplanuotus pokyčius Ūkio subjekto veikloje pirmaisiais reguliavimo periodo metais, įskaitant investicijų plano įgyvendinimą, turėsiančius poveikį sąnaudų, įskaitant investicijų grąžą, apimčiai ir patiektinų paslaugų (produktų) kiekio apimčiai;

28.4. lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes:

28.4.1. jei Ūkio subjekto efektyvumas mažesnis, nei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas, Ūkio subjektui nustatoma jo grupės efektyvumą atitinkanti šių sąnaudų apimtis. Reguliuojančioji institucija, atsižvelgdama į Ūkio subjekto faktines sąnaudas, investicijų planą ir į galimybę grupės atitinkamų lyginamųjų rodiklių reikšmes pasiekti pirmaisiais reguliavimo periodo metais, gali Ūkio subjektui suformuoti kitokias, nei grupės atitinkamų lyginamųjų rodiklių reikšmės, efektyvumo užduotis, kurias Ūkio subjektas turės pasiekti ateinančiu reguliavimo periodu;

28.4.2. jei Ūkio subjektas neįgyvendina Tarybos nustatytos efektyvumo užduoties, kitą reguliavimo periodą 28.4.1 papunktyje įtvirtinta galimybė Reguliuojančiajai institucijai Ūkio subjektui suformuoti kitokias efektyvumo užduotis nebus taikoma;

28.4.3. jei Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas didesnis, nei atitinkamos Ūkio subjektų grupės efektyvumas, nustatoma Ūkio subjekto šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu planuojama metinė sąnaudų apimtis;

28.4.4. Ūkio subjekto planuojamas efektyvumas grindžiamas šilumos bazinės kainos ataskaitinio laikotarpio faktiniu efektyvumu ir įvertinant Metodikos 28.3 papunkčio nuostatas;

28.5. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Patikrinimų tvarkos aprašas), rezultatus.

29. Reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų atitinkamos paslaugos (produkto) kaina baziniam laikotarpiui nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

Ti – reguliuojamų paslaugų (produktų) kaina, Eur/vnt.;

i – reguliuojama paslauga (produktas);

RRi – būtinųjų pajamų, gautinų iš reguliuojamų paslaugų (produktų) kainų, apimtis, Eur/metams;

Qi – reguliuojamos paslaugos (produkto) kiekis, vnt./metus;

VCi – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) kainai, apimtis, Eur/metams;

FCipastoviųjų sąnaudų, priskirtinų reguliuojamų paslaugų (produktų) kainai, apimtis, Eur/metams;

ROIi – investicijų grąža, priskirtina paslaugai (produktui), Eur/metams.

 

Bazinio šilumos kiekio nustatymas

 

30. Bazinis šilumos kiekis nustatomas pagal formulę:

 

 

arba

 

arba

 

kur:

QH – bazinis šilumos kiekis, patiektinas į šilumos perdavimo tinklą per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu), kWh;

QHP – šilumos aukcione supirktinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QHG – centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose neveikia nepriklausomi šilumos gamintojai, Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose ir Šilumos tiekėjo šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu), kWh;

QIHP – šilumos aukcione iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirktinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QHA, PR, s – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh. Reguliuojamiems nepriklausomiems gamintojams ir Šilumos tiekėjams, kurių šilumos tiekimo veiklos teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, skaičiuojant šilumos bazinę kainą šilumos kiekis nustatomas laikant, kad Reguliuojamas nepriklausomas gamintojas per metus gamina šilumos kiekį, lygų 45 proc. maksimalaus nepriklausomo šilumos gamintojo valdomų šilumos gamybos įrenginių galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.), o Šilumos tiekėjas – 45 proc. maksimalaus valdomų šilumos gamybos įrenginių, kurių pagaminta šiluma parduodama šilumos supirkimo aukciono būdu, galimo pagaminti šilumos kiekio (įvertinant, kad įrenginys per metus veikia 8600 val.);

QHG, PR – centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose neveikia nepriklausomi šilumos gamintojai, Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu), nustatomas vadovaujantis Metodikos 31 punktu, kWh;

QHG, PC, s – Šilumos tiekėjo šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu) atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, nustatomas Supirkimo tvarkoje nustatyta tvarka ir yra ne didesnis kaip 10 proc. į šilumos perdavimo tinklą patiektino QH šilumos kiekio, kWh. Šilumos tiekėjams, centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose neveikia nepriklausomi šilumos gamintojai, šilumos poreikio piko pajėgumus užtikrinančiais šilumos gamybos įrenginiais gamintinas šilumos kiekis nustatomas vadovaujantis Metodikos 31 punktu.

QHR – realizuotinas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu), kWh;

QTL – papildomas šilumos kiekis per metus (šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiu), kWh;

QL – šilumos nuostolių kiekis, nustatytas pagal Metodikos 31 punktą, per metus, kWh;

QOCsavoms (administracinėms) ir technologinėms reikmėms naudotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QCC – konkurenciniams šilumos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QUSC – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QSSC – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QDHC – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh;

QCG – atitinkamos grupės šilumos vartotojams realizuotinas šilumos kiekis per metus, kWh.

31. Bazinis šilumos kiekis šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui nustatomas, įvertinus:

31.1. šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpio paskutinių trejų metų faktinę kiekio metinę apimtį;

31.2. priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šilumos kiekio faktinius ir būsimus apimties pokyčius, pagrįstumą;

31.3. efektą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais;

31.4. šilumos nuostolių apimtį:

31.4.1.  jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu buvo mažesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 1–26 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynuose patiriamų šilumos nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nuostolių metodika), tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas faktinis šilumos nuostolių kiekis;

31.4.2. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai šilumos bazinės kainos ataskaitiniu laikotarpiu buvo didesni už šilumos nuostolių kiekį, nustatomą pagal Nuostolių metodiką, tokiu atveju šilumos nuostolių apimčiai nustatyti naudojamas šilumos nuostolių kiekis, nustatomas pagal Nuostolių metodiką;

31.4.3. jei Ūkio subjekto faktiniai šilumos nuostoliai 5 proc. ar didesni nei apskaičiuoti pagal Metodikos 31.4.2 papunktį, šilumos nuostolių sumažinimui (efektyvumo padidinimui) Reguliuojančioji institucija gali nustatyti kitokią šilumos nuostolių apimtį. Jei Ūkio subjektas nepasiekia Tarybos nustatytos šilumos nuostolių apimties, kitą reguliavimo periodą šiame punkte įtvirtinta galimybė Reguliuojančiajai institucijai Ūkio subjektui suformuoti kitokias efektyvumo užduotis nebus taikoma.

 

Kintamųjų sąnaudų nustatymas

 

32. Kintamųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

CHP, i – šilumos įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CF, HG, i – kuro šilumai gaminti sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CE, i – elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CW, i – vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CO, i – kitos kintamosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur;

CATL, i – apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) įsigijimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur.

33. Kintamųjų sąnaudų apimtis vieneriems bazinio laikotarpio metams nustatoma kaip Metodikos 34–40 punktuose nurodytų sąnaudų grupių metinių apimčių suma. Atitinkamos sąnaudų grupės apimtis nustatoma:

33.1. atsižvelgiant į naudojant Ūkio subjekto valdomus įrenginius pagamintos šilumos ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos proporciją šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto struktūroje. Ši proporcija nustatoma atsižvelgiant į galimybes supirkti šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Detalų prioritetų, superkant šilumą šilumos supirkimo aukciono būdu, sąrašą nustato Supirkimo tvarka;

33.2. preziumuojant, kad Šilumos tiekėjas savo technologiniams poreikiams reikalingą minimalų šilumos kiekį gamina pats savo valdomais gamybos įrenginiais.

34. Šilumos įsigijimo sąnaudų atveju:

34.1. atsižvelgiant į sąnaudas šilumai įsigyti, nustatytas šilumos supirkimo aukciono būdu;

34.2. atsižvelgiant ir neviršijant Šilumos tiekėjo teisėtai valdomos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos paklausos (poreikio) šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu.

35. Kuro šilumai gaminti sąnaudų atveju:

35.1. atsižvelgiant į Ūkio subjekto optimalią kuro struktūrą atitinkamu laikotarpiu, užtikrinančią mažiausias sąnaudas (vertine išraiška) energijos vienetui pagaminti, ir sudarytą atsižvelgiant į atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos technines prielaidas, įskaitant elektrinių ir katilinių darbo režimą, gamybos įrenginių galią, išteklių (kuro rūšių) įsigijimo galimybes, ir teikiant prioritetą atliekų deginimui ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui;

35.2. įvertinus efektą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo pirmaisiais bazinių šilumos kainų galiojimo metais;

35.3. atsižvelgiant į Šilumos tiekėjo valdomos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos paklausos (poreikio) šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu ir jos neviršijant, bei įvertinus šilumos kiekius, įsigyjamus iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu;

35.4. atsižvelgiant į šilumos nuostolių apimtį, nustatomą vadovaujantis Metodikos 31 punktu;

35.5. naudojant sąlyginio kuro kiekio (tne) įverčius, nustatytus pagal atitinkamų kuro rūšių šiluminę vertę, ir šilumos generavimo šaltinių efektyvumo rodiklius;

35.6. naudojant lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklius. Lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis laikomas sutartiniu kuro kiekiu, reikalingu 1 MWh šilumos pagaminti, atsižvelgiant į nustatytą veiklos efektyvumo padidinimo rodiklį atitinkamai kuro struktūrai. Jei atitinkamos Ūkio subjektų grupės lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis (kgne/MWh) yra didesnis už Ūkio subjekto faktinį lyginamųjų kuro sąnaudų dydį, taikomas faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų dydis atitinkamai kuro struktūrai arba, jei Ūkio subjekto faktinis lyginamųjų kuro sąnaudų rodiklis yra didesnis už Ūkio subjektų grupės rodiklį, atsižvelgiant į lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių vertes ir įvertinant investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo efektą pirmaisiais bazinių šilumos kainų (kainų dedamųjų) galiojimo metais, taip pat į Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus;

35.7. siekiant apskaičiuoti projekcines šilumos gamybos sąnaudas, naudojamos kuro kainos, nustatytos vadovaujantis Metodikos 76 punkto nuostatomis.

36. Tais atvejais, kai Šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumams užtikrinti naudoja šilumos gamybos įrenginius, naudojančius kitą kuro rūšį, nei numatyta Supirkimo tvarkoje, t. y. naudojančius ne gamtines dujas ir (ar) skystą kurą, ir apie tai yra informavęs Tarybą, būtinosiomis šilumos poreikio piko pajėgumų užtikrinimo sąnaudomis yra pripažįstamos sąnaudos, ne didesnės nei šilumos gamybos įrenginio pastoviosios ir kintamosios sąnaudos, apskaičiuotos vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje nustatytais gamtines dujas ir (ar) skystą kurą naudojančio alternatyvaus šilumos gamybos įrenginio sąnaudų rodikliais.

37. Elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudų atveju:

37.1. atsižvelgiant į aktualias elektros energijos (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas;

37.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 28.2–28.5 papunkčių nuostatas;

37.3. elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis (kWh) vertinama atsižvelgiant į suminę šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetų energijos technologinėms reikmėms sąnaudų apimtį (kWh), apskaičiuotą įvertinant atitinkamus elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudų lyginamuosius rodiklius.

38. Vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų atveju:

38.1. atsižvelgiant į aktualias vandens (kaip ištekliaus) įsigijimo kainas;

38.2. įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 28.2–28.5 papunkčių nuostatas;

38.3. vandens technologinėms reikmėms sąnaudų apimtis (m3) vertinama atsižvelgiant į suminę šilumos gamybos ir šilumos perdavimo verslo vienetų vandens technologinėms reikmėms sąnaudų apimtį (m3), apskaičiuotą įvertinant atitinkamus vandens technologinėms reikmėms sąnaudų lyginamuosius rodiklius;

39. Kitų kintamųjų sąnaudų atveju, atsižvelgiant į kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos ir (ar) gamtinių dujų biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan. sąnaudų) kiekio poreikį ir aktualias įsigijimo kainas, įvertinus šių sąnaudų būtinumą reguliuojamoms paslaugoms (produktams) teikti ir atsižvelgiant į Metodikos 28.2–28.5 papunkčių nuostatas.

40. Apyvartinių taršos leidimų (toliau – ATL) įsigijimo sąnaudų atveju:

40.1. vadovaujantis Aprašo 42 punkte nustatytais apribojimais;

40.2. atsižvelgiant į aktualias ATL įsigijimo kainas;

40.3. atsižvelgiant į ATL kiekio poreikį bei parduotų ir įsigytų ATL skirtumą bei investicijas, skirtas taršai mažinti šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiu, pagal reguliuojamų paslaugų (produktų) kiekį ir efektą, įgyvendinus investicijų plane numatytas priemones.

 

Pastoviųjų sąnaudų nustatymas

 

41. Pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų atitinkamai reguliuojamai paslaugai (produktui), apimtis vieneriems reguliuojamo periodo metams nustatoma kaip visų pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų tai paslaugai (produktui), metinių apimčių suma ir apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

kur:

CDA, i – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CCR, i – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CM, i – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CDU, i – darbo užmokesčio sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CSI, i – su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CT, i – mokesčių sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams;

CO, i – finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos, priskirtinos paslaugai (produktui), Eur/metams.

42. Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant į:

42.1. metinę priskaitytiną, vadovaujantis Aprašo 30 punktu, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumą nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų ilgalaikio turto vienetų;

42.2. planuojamus ilgalaikio turto vienetų nurašymus, perleidimus pirmaisiais šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo metais;

42.3. Aprašo 41.14–41.23 papunkčiuose nurodytus apribojimus;

42.4. atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos sumą. Šiuo atveju nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos koreguojamos dėl nenaudojamo turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, per laikotarpį nuo pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos.

43. Rezervinės galios užtikrinimo sąnaudų, susijusių su šios paslaugos įsigijimu iš kitų asmenų, apimtis nustatoma, atsižvelgiant į atitinkamiems verslo vienetams ir atitinkamoms paslaugoms (produktams) faktiškai priskirtų būtinųjų sąnaudų apimtį paskutiniais trejais metais ir priežasčių, kurias Ūkio subjektas nurodė kaip lemiančias šių sąnaudų apimties pokyčius, pagrįstumą.

44. Einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų atveju atsižvelgiama į Metodikos 28.1–28.5 papunkčių nuostatas. Šilumos tiekėjų planuojama einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma turi sutapti su valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo darbų plane numatyta vidutine metine suma.

45. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo ir bendrajai veiklai, atitinkamos šilumos tiekimo veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš tos veiklos darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio:

45.1. darbuotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 28.1, 28.3–28.5 papunkčius;

45.2. vidutinis mėnesio darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į Metodikos 28.1, 28.3–28.5 papunkčius, taip pat įvertinus ne didesnį, nei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prognozuojamą, vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Ne didesnis, nei Finansų ministerijos prognozuojamas, vidutinio darbo užmokesčio pokytis įvertinamas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus (pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimus, įmonės vadovybės įsakymus dėl pareiginių atlyginimų didinimo, darbo sutartis ir pan.);

45.3. kai Ūkio subjekto planuojamas darbo užmokesčio fondas yra didesnis už faktinį darbo užmokesčio fondą, Ūkio subjektas turi pateikti darbo užmokesčio fondo didėjimą pagrindžiančius dokumentus;

45.4. darbo užmokesčio fondas neturi viršyti siektino darbo užmokesčio fondo sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių (nustatytą vadovaujantis lyginamosios analizės atitinkamų rodiklių reikšmėmis) padauginus iš Lietuvos statistikos departamento minėtos veiklos šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu paskutinio skelbiamo vidutinio darbo užmokesčio ir įvertinus ne didesnį nei Finansų ministerijos prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio pokytį pirmiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams. Šis ribojimas netaikomas tuo atveju, jeigu Ūkio subjekto bendra pastoviųjų sąnaudų suma neviršija leistinos sąnaudų apimties, apskaičiuotos pagal Metodikos 41 punktą.

46. Su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

47. Mokesčių sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais mokesčių sritį reglamentuojančiais teisės aktais.

48. Finansinės, administracinės, rinkodaros ir pardavimų, kitos personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) sąnaudos ir kitos pastoviosios sąnaudos nustatomos atsižvelgiant į Metodikos 28.1, 28.3–28.5 papunkčių nuostatas.

49. Darbo užmokesčio sąnaudų, einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų (finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir privalomojo socialinio draudimo sąnaudų) ir kitų pastoviųjų sąnaudų) suma nustatoma, atsižvelgiant į Metodikos 28.1, 28.3–28.5 papunkčių nuostatas. Jeigu Ūkio subjekto bendra sąnaudų suma viršija sąnaudų sumą, apskaičiuotą pagal lyginamuosius rodiklius, darbo užmokesčio sąnaudų ir (arba) einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų ir (arba) kitų pastoviųjų sąnaudų apimtys koreguojamos taip, kad neviršytų bendros sąnaudų sumos, apskaičiuotos pagal lyginamuosius rodiklius.

 

Investicijų grąža

 

50. Investicijų grąža apskaičiuojama atsižvelgiant į investicijų grąžos normą r (procentais), apskaičiuotą vadovaujantis Investicijų grąžos normos nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – WACC metodika), pagal formulę:

 

 

kur:

r – investicijų grąžos norma, apskaičiuota vadovaujantis WACC metodika, proc.;

RABi – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą), nustatoma, atsižvelgus į Aprašo 24.4–24.5 papunkčiuose nurodytus apribojimus, Eur;

FCHS – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo veiklai, apimtis, Eur/metams.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMOSIOS

 

51. Šilumos (produkto) gamybos bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

51.1. šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia:

51.1.1. šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina:

 

 

kur:

THGšilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;

THG, PDšilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

THG, KDšilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

51.1.1.1. šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

kur:

FCHG – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CCR, HG – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CM, HG – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CDU, HG – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CSI, HG – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CT, HG – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

CO, HG – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

ROIHG – investicijų grąžos suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, Eur/metams;

51.1.1.2. šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

kur:

VCHG – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHG kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

qHG, f – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG kiekiui pagaminti, tne;

pHG f – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 76 punktą, Eur/tne;

f – kuro rūšis;

qE, HG – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, kWh;

pE – elektros energijos kaina, Eur/kWh;

qW, HG – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, m3;

pW – vandens kaina, Eur/m3;

qATL, HG – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, vnt.;

pATL – ATL kaina, Eur/vnt.;

51.2. šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo arba Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai:

51.2.1. vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina:

 

 

kur:

THA, PR – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina (kainos dedamosios), ct/kWh;

THA, PR, PD – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

THA, PR, KD – vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

51.2.1.1. vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

kur:

FCHA, PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, apimtis, Eur/metams;

CDA, HA, PR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

CM, HA, PR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

CDU, HA, PR – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

CSI, HA, PR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

CT, HA, PR – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

CO, HA, PR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

ROIHA, PR – investicijų grąžos suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, Eur/metams;

51.2.1.2. vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

 

kur:

VCHA, PR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHA, PR kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

qHA, PR, f – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG, PR kiekiui pagaminti, tne;

pHA, PR, f – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 76 punktą, Eur/tne;

f – kuro rūšis;

qE, HA, PR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, kWh;

qW, HA, PR – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, m3;

qATL, HA, PR – ATL kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, vnt.;

51.2.2. vienanarė kaina Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose:

 

 

kur:

THG, PR, PD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

THG, PR, KD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

51.2.2.1. šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

 

kur:

FCHG, PR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG, PR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CCR, HG, PR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CM, HG, PR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CDU, HG, PR – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CSI, HG, PR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CT, HG, PR – mokesčių sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

CO, HG, PR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

ROIHG, PR – investicijų grąžos suma šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, Eur/metams;

51.2.2.2. šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

 

kur:

VCHG, PR – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose QHG, PR kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

qHG, PR, f – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG, PR kiekiui pagaminti, tne;

pHG, PR, f – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 76 punktą, Eur/tne;

f – kuro rūšis;

qE, HG, PR – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, kWh;

qW, HG, PR – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, m3;

qATL, HG, PR – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PR, vnt.;

51.2.3. šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina už šilumos gamybą šilumos piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą:

 

 

kur:

THG, PC&CR – šilumos (produkto) gamybos bazinė vienanarė kaina už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą, ct/kWh;

THG, PC&CR, PD – šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą pastovioji dedamoji, ct/kWh;

THG, PC, KD – šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

51.2.3.1. šilumos (produkto) gamybos bazinės vienanarės kainos už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą pastovioji dedamoji:

 

 

 

 

 

kur:

FCHG, PC&CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG, PC&CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CCR, HG, PC&CR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CM, HG, PC&CR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CDU, HG, PC&CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CSI, HG, PC&CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CT, HG, PC&CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CO, HG, PC&CR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

ROIHG, PC&CR – investicijų grąžos, priskirtinos šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

51.2.3.2. šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

 

kur:

VCHG, PC – kintamųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai šilumos poreikio piko pajėgumais QHG, PC, kiekiui pagaminti, apimtis, Eur/metams;

CF, HG, PC – kintamosios sąnaudos kurui, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti Ūkio subjekto gamybos įrenginiuose, Eur/metams;

CE, HG ,PC – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos ,šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CW, HG ,PC – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CATL, HG ,PC – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

CO, HG ,PC – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, Eur/metams;

qHG, PC, f – kuro rūšies f kiekis šilumos kiekiui QHG, PC pagaminti, tne;

pHG, PC, f – kuro rūšies f įsigijimo kaina, apskaičiuojama pagal Metodikos 76 punktą, Eur/tne;

f – kuro rūšis, nustatoma pagal Supirkimo tvarkoje nustatytą tvarką;

qE, HG, PC – elektros energijos kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, kWh;

qW, HG, PC – vandens kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, m3;

qATL, HG, PC – apyvartinių taršos leidimų kiekis technologinėms reikmėms, pagal kiekį QHG, PC, vnt.;

51.3. Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo teikiamos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina:

 

 

 

 

kur:

THG,CR ,MU – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

FCHG, CR – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

CDA, HG, CR – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CCR, HG, CR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CM, HG, CR – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CDU, HG, CR – darbo užmokesčio sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CSI, HG, CR – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CT, HG, CR – mokesčių sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

CO, HG, CR – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, suma, Eur/metams;

ROIHG, CR – investicijų grąžos, priskirtinos rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis, Eur/metams;

NCR – rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kiekis, nustatomas Supirkimo tvarkoje numatyta tvarka, kW;

12 – kalendorinių metų mėnesių skaičius.

52. Šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė kaina nustatoma:

52.1. vienanarė kaina:

 

 

kur:

TH – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;

TH, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

TH, KD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

52.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

arba

 

kur:

FCH – pastoviųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

TH, PR, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarės kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

TH, PC&CR, PD – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos už šilumos (produkto) gamybą šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

52.1.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarė kaina:

 

 

52.1.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo vienanarė kaina:

 

 

52.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

kur:

VCH – kintamųjų sąnaudų suma per metus šilumai pagaminti (įsigyti), Eur/metams;

CHP – kintamosios sąnaudos šilumos kiekiui šilumos supirkimo aukcione įsigyti, Eur/metams;

qIHP, j – šilumos kiekis, įsigytinas iš nepriklausomo šilumos gamintojo j, kWh;

pIHP, j – šilumos įsigijimo iš nepriklausomo šilumos gamintojo j kaina, ct/kWh;

j – nepriklausomas šilumos gamintojas;

qHA, PR, s – Šilumos tiekėjo šilumos gamybos šaltiniuose gamintinas ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinas šilumos kiekis konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh;

pHA, PR, s – Šilumos tiekėjo šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos kaina konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, ct/kWh;

52.2. dvinarė kaina:

52.2.1. dvinarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

arba

 

 

 

kur:

T1H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

8 760 – kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis;

T1H, MU, PR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T1H, MU, PC&CR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T2H, MU – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

l – konkurencinių šilumos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

t – nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

n – savarankiško aprūpinimo šiluma vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

z – centralizuoto šilumos tiekimo sistemos vartotojų skaičius atitinkamoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje, vnt.;

T2H, MU, PR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

T2H, MU, PC&CR – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

52.2.1.1. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose bazinė dvinarė kaina:

 

arba

 

52.2.1.2. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo bazinė dvinarė kaina:

 

arba

 

52.2.2. dvinarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

kur:

TH ,KD, dv – šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh.

53. Šilumos perdavimo bazinė kaina (kainos dedamosios) nustatoma:

53.1. vienanarė kaina:

 

 

kur:

THT – šilumos perdavimo bazinė vienanarė kaina, ct/kWh;

THT, PD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

THT, KD – šilumos perdavimo bazinės vienanarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

53.1.1. vienanarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

 

kur:

FCHT – pastoviųjų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CDA, HT – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CM, HT – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CDU, HT – darbo užmokesčio sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CSI, HT – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CT, HT – mokesčių sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CO, HT – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

ROIHT – investicijų grąžos suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

53.1.2. vienanarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

 

 

kur:

VCHT – kintamųjų sąnaudų suma šilumai centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CTL – papildomo šilumos kiekio QTL sąnaudų suma, Eur/metams;

CE, HT – elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CW, HT – vandens technologinėms reikmėms sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

CO, HT – kitos kintamosios sąnaudos, šilumos kiekiui QHT centralizuoto šilumos tiekimo tinklu perduoti, Eur/metams;

53.2. dvinarė kaina:

53.2.1. dvinarės kainos pastovioji dedamoji:

 

 

arba

 

kur:

T1HT ,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn./kW;

T2HT ,MU – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis), Eur/mėn.;

53.2.2. dvinarės kainos kintamoji dedamoji:

 

 

kur:

THT ,KD, dv – šilumos perdavimo bazinės dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh.

54. mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina:

54.1. jei vartotojas pasirinko mokėti už kiekvieną realizuotiną šilumos kilovatvalandę:

 

 

 

kur:

THS, PD –mažmeninio aptarnavimo bazinė kaina, ct/kWh;

CDA, HS – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CM, HS – einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CDU, HS – darbo užmokesčio sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CSI, HS – su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CT, HS – mokesčių sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

CO, HS – finansinių, administracinių, rinkodaros ir pardavimų, kitų personalo (be darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų sąnaudų) sąnaudų ir kitų pastoviųjų sąnaudų suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą Eur/metams;

ROIHS – investicijų grąžos suma užtikrinti mažmeninį aptarnavimą, Eur/metams;

54.2. jei vartotojas pasirinko mokėti kaip pastovų (mėnesio) užmokestį:

 

 

arba

 

kur:

T1HS ,MU – mažmeninio aptarnavimo bazinis pastovus (mėnesio) užmokestis, Eur/mėn./kW;

T2HS ,MU – mažmeninio aptarnavimo bazinis pastovus (mėnesio) užmokestis, Eur/mėn.

55. Konkurencinių šilumos vartotojų atveju taikytina šilumos bazinė kaina nustatoma:

55.1. kaip konkurencinio šilumos vartotojo šilumos (produkto) kainos, šilumos perdavimo kainos ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma, jei ši suma yra mažesnė arba lygi alternatyvaus projekto šilumos kainai;

55.2. kaip alternatyvaus projekto šilumos kaina, jei konkurencinio šilumos vartotojo šilumos (produkto) kainos, šilumos perdavimo kainos ir mažmeninio aptarnavimo kainos suma yra didesnė už alternatyvaus projekto šilumos kainą. Šiuo atveju susidaręs skirtumas naudojamas kitų vartotojų šilumos (produkto) kainai koreguoti. Alternatyvaus projekto šilumos kaina nustatoma, remiantis normatyviniais duomenimis, nurodytais Metodikos 13 priede, bei faktiniais duomenimis pagal formulę:

 

 

 

 

kur:

TALT, TTL – alternatyvaus projekto šilumos kaina, ct/kWh;

TALT, PD – alternatyvaus projekto šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh;

TALT, KD – alternatyvaus projekto šilumos kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

NALT – alternatyvaus projekto instaliuota galia, kW;

CDA, ALT – alternatyvaus projekto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, Eur/kW;

CCR, ALT – alternatyvaus projekto rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos, Eur/kW;

CM,ALT – alternatyvaus projekto einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, Eur/kW;

CP, ALT – alternatyvaus projekto personalo sąnaudos, Eur/kW;

ROIALT – alternatyvaus projekto investicijų grąža, Eur/kW;

qALT, f – kuro rūšies f kiekis šilumos alternatyviajame projekte kiekiui QCC pagaminti, tne;

pALT, f – kuro rūšies f įsigijimo alternatyviajame projekte kaina, Eur/tne;

CE, ALT – kintamosios elektros energijos technologinėms reikmėms sąnaudos šilumos energijos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Eur;

CW, ALT – kintamosios vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos šilumos energijos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Eur;

CATL, ALT – kintamosios apyvartinių taršos leidimų įsigijimo sąnaudos šilumos kiekiui QCC alternatyviajame projekte pagaminti, Eur.

 

IV SKYRIUS

ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS PERSKAIČIAVIMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PROJEKTO PATEIKIMAS IR GRĄŽINIMAS

 

56. Ūkio subjektas, vadovaudamasis Metodika, parengia ir pateikia Tarybai ir atitinkamos savivaldybės institucijai perskaičiuotos šilumos bazinės kainos projektą. Perskaičiuotos šilumos bazinės kainos projektą Ūkio subjektas privalo pateikti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki einamųjų šilumos bazinės kainos galiojimo metų pabaigos.

57. Ūkio subjektas kartu su perskaičiuotu šilumos bazinės kainos projektu Tarybai privalo pateikti šią informaciją:

57.1. Ūkio subjekto duomenų suvestinę perskaičiuotai šilumos bazinei kainai nustatyti (šilumos tiekėjams – Metodikos 8 priedas, reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams – Metodikos 9 priedas);

57.2. Ūkio subjekto faktiškai atliktų investicijų suvestinę (Metodikos 10 priedas);

57.3. Ūkio subjekto sąnaudų (pajamų) dėl taikytų kuro įsigijimo ir suvartojimo kainų skirtumo ataskaitą (Metodikos 11 priedas). Šią ataskaitą teikia Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia. Šilumos tiekėjai, kurių aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, minėtą ataskaitą teikia tik pagal centralizuoto šilumos tiekimo sistemų, kuriose nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, duomenis;

57.4. Vidutinės faktinės dvejų paskutinių metų ir nustatytos investicijų grąžos neatitikties skaičiavimo suvestinę (Metodikos 12 priedas);

57.5. aiškinamąjį raštą, kuriame pateikiama išsami informacija apie šilumos bazinės kainos perskaičiavimo ir koregavimo koeficientų skaičiavimą ir jų įtaką šilumos kainai, taip pat kitų sąnaudų, dėl kurių koreguojama šilumos bazinė kaina, išsamūs skaičiavimai (lentelių ar kita forma) bei jų pagrindimas, reikalingi ir pakankami Reguliuojančiajai institucijai įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu.

58. Perskaičiuotos šilumos bazinės kainos projektas laikomas pateiktu, jei jis atitinka Metodikos 57 punkte nustatytus reikalavimus. Nustačius, kad projektas neatitinka Metodikos 57 punkte nurodytų reikalavimų, projektas gali būti grąžinamas jį tobulinti projektų rengėjui, nurodant grąžinimo priežastis.

59. Bazinės šilumos sąnaudos ir kainos antrais ir vėlesniais galiojimo metais taikomos perskaičiavus ir patikslinus šilumos kainų dedamąsias.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

PASTOVIŲJŲ SĄNAUDŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

60. Šilumos bazinės kainos pastoviosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į:

60.1. efektyvumo koeficientą, kuris nustatomas kaip pusė Lietuvos statistikos departamento skelbiamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, bet ne didesnis kaip 3 procentai (infliacijos dydžiu laikomas vidutinis metinis vartotojų kainų indekso pokytis):

 

 

kur:

IEF, y – efektyvumo koeficientas, vieneto dalimis;

y – metai po bazinės šilumos kainos nustatymo (y = 2,...,5);

VKIy – vidutinis metinis (metai palyginti su ankstesniais metais) vartotojų kainų indekso pokytis metais y, vieneto dalimis, apskaičiuojamas kaip šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio vartotojų kainų indekso ir paskutinio perskaičiavimo metu naudoto vartotojų kainų indekso santykis. Perskaičiuojant šilumos kainą pirmą kartą po šilumos bazinės kainos nustatymo efektyvumo koeficiento skaičiavimuose naudojamas šilumos bazinės kainos nustatymo mėnesio vartotojų kainų indeksas;

60.1.1. efektyvumo koeficiento įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

∆FCEF, i, y – sąnaudų pokytis metais y dėl efektyvumo koeficiento, Eur;

60.2. realizuoto šilumos kiekio neatitikimą tarp nustatyto bazinėje kainoje (kainos dedamosiose) ir realizuoto šilumos kiekio šilumos kainos (kainos dedamųjų) perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, išskyrus atvejus, jei realizuoto šilumos kiekio neatitiktis susidarė dėl šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) galiojimo laikotarpiu naujai prijungtų šilumos tiekimo sistemų, dėl ko šilumos kiekis padidėjo. Šis punktas netaikomas perskaičiuojant šilumos (produkto) gamybos sąnaudas centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, ir reguliuojamų nepriklausomų gamintojų, kurie veikia centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose Šilumos tiekėjas valdo tinkamus eksploatuoti šilumos gamybos įrenginius, atveju. Realizacijos kiekio koeficientas apskaičiuojamas:

 

 

kur:

– realizacijos kiekio koeficientas, vieneto dalimis;

QHR, y – faktiškai šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu y realizuotas šilumos kiekis, kWh;

QHR, NS, y – realizuotas šilumos kiekis naujai prijungtose šilumos tiekimo sistemose, kWh;

60.2.1. realizuoto šilumos kiekio neatitikimo įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, Eur;

60.3. ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokytį dėl naujai pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų ir nenaudojamo turto vienetų, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus. Šiuo atveju nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos apskaičiuojamos taip, kaip nurodyta Metodikos 60.3.1–60.3.10 papunkčiuose:

60.3.1. dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų, kurios skaičiuojamos atsižvelgus į Aprašo 24.4–24.5 papunkčių ribojimus;

60.3.2. dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos;

60.3.3. dėl apskaičiuoto skirtumo tarp praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintų pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintą laikotarpį nuo turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos, ir faktiškai patirtų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų per laikotarpį iki naujų šilumos kainos galiojimo metų pradžios;

60.3.4. dėl naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, įvertintų bazinėje šilumos kainoje, vadovaujantis Metodikos 42.4 papunkčiu;

60.3.5. dėl nenaudojamo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) metinių sąnaudų, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus;

60.3.6. dėl nenaudojamo turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus, apskaičiuotų per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos;

60.3.7. dėl apskaičiuoto skirtumo tarp praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintų nenaudojamo ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, apskaičiuotų per praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintą laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos ir galiojančioje kainoje įvertintų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų per laikotarpį iki naujų šilumos kainos galiojimo metų pradžios;

60.3.8. dėl nenaudojamo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, įvertintų bazinėje šilumos kainoje, vadovaujantis Metodikos 42.4 papunkčiu;

60.3.9. jei naujai pradėtas eksploatuoti ilgalaikio turto vienetas yra eksploatuojamas kogeneraciniais pagrindais, to ilgalaikio turto vieneto vertės, priskirtinos šilumos gamybos verslo vienetui, nustatymui taikoma Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikoje numatyta tvarka. Tokiu atveju kogeneracinių jėgainių ilgalaikio turto vertė, priskirta šilumos gamybos veiklos verslo vienetui, negali būti didesnė, nei pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos rodiklius apskaičiuota maksimali šilumos gamybos veiklos verslo vienetui turto vertė;

60.3.10. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio, susijusio su faktiškai įvykdytais investiciniais projektais, Eur;

– faktiškai įvykdytų investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 60.3.1–60.3.4 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), metais y, Eur;

– dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, apskaičiuotos atsižvelgus į Metodikos 60.3.5–60.3.8 papunkčius, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;

60.4. investicijų grąžos pokytį, susijusį su Ūkio subjekto įvykdytų investicinių projektų pobūdžiu:

60.4.1. taikant investicijų grąžos normą, nustatytą pagal Metodikos 50 punktą. Šiuo atveju investicinių projektų vertei taikomi Aprašo 24.4–24.5 papunkčių ribojimai;

60.4.2. investicijų grąžos pokytį dėl faktiškai įvykdytų ir įvestų į eksploataciją investicinių projektų per praėjusius kalendorinius metus ir dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto. Šiuo atveju įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms apskaičiuojama kaip nurodyta Metodikos 60.4.2.1–60.4.2.9 papunkčiuose:

60.4.2.1. dėl metinės investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimties;

60.4.2.2. dėl investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos, apimties;

60.4.2.3. dėl apskaičiuoto skirtumo tarp praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintos pagal investicijų planą faktiškai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžos apimties, apskaičiuotos per praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintą laikotarpį nuo turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos ir apskaičiuotos investicijų grąžos apimties per laikotarpį iki naujų šilumos kainos galiojimo metų pradžios;

60.4.2.4. dėl investicijų grąžos, įvertintos šilumos bazinėje kainoje, nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų naujai pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų, kurių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų vertinimas numatytas Metodikos 42.4 papunktyje, apimties;

60.4.2.5. dėl metinės investicijų grąžos, susijusios su nenaudojamu turtu, įvedus į eksploataciją naujus turto vienetus;

60.4.2.6. dėl nenaudojamo turto vienetų investicijų grąžos, apskaičiuotos per laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos;

60.4.2.7. dėl apskaičiuoto skirtumo tarp praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintos nenaudojamo ilgalaikio turto vienetų investicijų grąžos apimties, apskaičiuotos per praėjusio kainos skaičiavimo metu įvertintą laikotarpį nuo naujų turto vienetų eksploatacijos pradžios iki einamųjų šilumos kainos galiojimo metų pabaigos ir galiojančioje šilumos kainoje įvertinta investicijų grąžos apimtimi per laikotarpį iki naujų šilumos kainos galiojimo metų pradžios;

60.4.2.8. dėl investicijų grąžos, įvertintos šilumos bazinėje kainoje, nuo atitinkamai paslaugai (produktui) priskirtų nenaudojamo turto vienetų, kurių nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų vertinimas numatytas Metodikos 42.4 papunktyje, apimties;

60.4.2.9. investicijų grąžos pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, Eur;

– investicijų grąžos, susijusios su įvykdytais investiciniais projektais, apimtis, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 60.4.2.1–60.4.2.4 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), metais y, Eur;

– dėl per praėjusius kalendorinius metus pradėtų eksploatuoti ilgalaikio turto vienetų nebenaudojamo ilgalaikio turto investicijų grąža, apskaičiuota atsižvelgus į Metodikos 60.4.2.5–60.4.2.8 papunkčius, priskirta paslaugai (produktui), Eur;

60.5. investicijų grąžos pokytį dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio:

60.5.1. taikant nuosavo kapitalo ir skolinto kapitalo apimtį (Eur), nustatytą šilumos bazinės kainos skaičiavimo ir paskutinio šilumos kainos perskaičiavimo metu;

60.5.2. taikant skolinto kapitalo kainą Rd, apskaičiuotą vadovaujantis WACC metodika, ir šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatytą nuosavo kapitalo grąžą Re, skolinto kapitalo WD bei nuosavo kapitalo WE dalis;

60.5.3. investicijų grąžos pokyčio (dėl skolinto kapitalo kainos Rd pokyčio) įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

 

kur:

– investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;

– priskaityta investicijų grąžos apimtis, nustatyta šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu, priskirta paslaugai (produktui), Eur;

– investicijų grąžos apimtis metais y, priskirta paslaugai (produktui), perskaičiuota atsižvelgiant į skolinto kapitalo kainos Rd pokyčius, Eur;

– investicijų grąžos pokytis metais y dėl priskaitytinos investicijų grąžos pokyčio, susijusio su skolinto kapitalo kainos Rd pokyčiu, Eur;

ry – investicijų grąžos norma metais y, apskaičiuota pagal WACC metodiką, proc.;

RABi, y – reguliuojamo turto likutinė vertė, priskirtina reguliuojamai paslaugai (produktui) (išskyrus mažmeninio aptarnavimo paslaugą) metais y (šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu naudoto reguliuojamo turto likutinės vertės  ir investicijų vertės, nuo kurios šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 60.4.2 papunktį buvo apskaičiuota investicijų grąža, suma), Eur;

FCHS, y – pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeninio aptarnavimo veiklai, metais y apimtis (šilumos bazinės kainos (kainos dedamųjų) skaičiavimo metu naudotos mažmeninio aptarnavimo veiklai priskirtų pastoviųjų sąnaudų apimties ir šių sąnaudų pokytis, nevertinant pagal Metodikos 60.1 ir 60.2 papunkčius apskaičiuotų pokyčių), Eur/metams;

60.6. personalo sąnaudų pokytį dėl:

60.6.1. darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio, įvertinus ne didesnį, nei Finansų ministerijos prognozuojamą, vidutinio darbo užmokesčio pokytį. Šis sąnaudų pokytis taikomas, jei Ūkio subjektas Reguliuojančiajai institucijai pateikia tokio pokyčio įvertinimo poreikį pagrindžiančius argumentus ir dokumentus. Šiuo atveju įtaka sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis metais y, įvertinus Finansų ministerijos skelbiamą darbo užmokesčio pokytį, Eur;

– darbo užmokesčio sąnaudos, įvertintos bazinėje šilumos kainoje, Eur;

– darbo užmokesčio sąnaudų pokytis, įvertintas praėjusių šilumos bazinės kainos perskaičiavimų metu, Eur;

kDU(y+1) – ne didesnis nei Finansų ministerijos prognozuojamas vidutinio darbo užmokesčio pokytis ateinantiems kainos nustatymo metams, proc.

60.6.2. vadovaujantis galiojančiais teisės aktais apskaičiuoto su darbo santykiais susijusių privalomųjų mokestinių įmokų (valstybinio socialinio draudimo įmokų ir garantinio bei ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokų) sąnaudų pokytį dėl darbo užmokesčio sąnaudų pokyčio, nustatomą pagal formulę:

 

 

kur:

– privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų dydžio pokytis metais y, Eur;

si – privalomųjų su darbo santykiais susijusių mokestinių įmokų tarifas, vnt. dalimis.

60.7. balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtaką, kuri perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultato įtakos, Eur;

– balansavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemose paslaugos teikimo rezultatas, apskaičiuojamas Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade, patvirtintame Komisijos 2015 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvado patvirtinimo“, nustatyta tvarka, Eur;

60.8. kitus, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Kitų sąnaudų pokyčio įtaka perskaičiuojamoms sąnaudoms nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– sąnaudų pokytis metais y dėl kitų sąnaudų pokyčių, nepriklausančių nuo Ūkio subjekto valios, Eur;

– nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtos pastoviosios sąnaudos, priskirtos paslaugai (produktui), Eur;

60.9. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KINTAMŲJŲ SĄNAUDŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

61. Šilumos bazinės kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama, atsižvelgiant į:

61.1. faktinius pagamintos ir įsigytos šilumos kiekių (struktūros) pokyčius, įskaitant pokyčius, įvykusius nuo šilumos bazinės kainos perskaičiavimo projekto pateikimo iki šilumos kainos nustatymo. Ūkio subjektas informuoja Reguliuojančią instituciją apie minėtus pakeitimus ir jų įtaką šilumos kainai;

61.2. Ūkio subjekto faktiškai naudojamo kuro pokyčius:

61.2.1. išaugusią kuro iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį Ūkio subjekto naudojamo kuro struktūroje. Šiuo atveju koreguojamos šilumos bazinės kainos skaičiavimo metu nustatytos lyginamosios kuro ir elektros energijos sąnaudos šilumos vienetui gaminti ir koreguojama šilumos kainos pastovioji dedamoji atsižvelgiant į Metodikos 60.3 ir 60.4 papunkčius;

61.2.2. pakitusią kuro struktūrą, lyginamąsias kuro, elektros ir vandens energijos sąnaudas šilumos vienetui gaminti, kitas kintamąsias sąnaudas, kai bazinės kainos galiojimo laikotarpiu yra prijungiamos naujos šilumos tiekimo sistemos;

61.3. faktinius elektros energijos, geriamojo vandens technologinėms reikmėms, ATL kainų pokyčius (pagal bazinį arba šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 61.1 papunktį koreguotą kiekį QHG ir QHT);

61.4. kitų kintamųjų sąnaudų (pelenų tvarkymo (išvežimo, utilizavimo), cheminių medžiagų technologijai, energijos išteklių biržos ir (ar) gamtinių dujų biržos operatoriaus teikiamų paslaugų, laboratorinių tyrimų ir pan.) pokyčius šilumos bazinės kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu;

61.5. kitų, nuo Ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus kintamųjų sąnaudų pokyčius (pagal bazinę arba šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu pagal Metodikos 61.2.1 papunktį koreguotą kuro struktūrą).

61.6. Tarybos atliktų reguliuojamų paslaugų sąnaudų pagrįstumo (būtinumo) patikrinimų, atliekamų vadovaujantis Komisijos patvirtintu Patikrinimų tvarkos aprašu, rezultatus.

62. Jei šilumos kainos kintamoji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgus į Metodikos 61.2.1 papunktyje numatytą atvejį ir šilumos kainoje įvertinamos prognozuojamos atsinaujinančius energijos išteklius naudojančio šilumos gamybos įrenginio lyginamosios kuro sąnaudos (kgne/MWh), kito perskaičiavimo metu lyginamųjų kuro sąnaudų (kgne/MWh) rodiklis koreguojamas atsižvelgus į faktinius to šilumos gamybos įrenginio rodiklius, motyvuotus Ūkio subjekto argumentus dėl lyginamųjų kuro sąnaudų dydžio ir į Metodikos 28.4 ir 35.6 papunkčiuose numatytus ribojimus.

63. Jeigu Ūkio subjektui šilumą parduodant šilumos supirkimo aukciono būdu faktinė investicijų grąža atitinkamą laikotarpį, nurodytą Metodikos 68.5 papunktyje, buvo daugiau nei 1 proc. didesnė už Ūkio subjektui nustatytą investicijų grąžą, įskaičiuotą į šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtį (leistiną gauti pajamų apimtį), faktiškai gautos ir nustatytos investicijų grąžos skirtumas yra įvertinamas šilumos bazinių kainų nustatymo ir jų perskaičiavimo metu:

63.1. Ūkio subjekto šilumos supirkimo aukciono būdu faktiškai gautų šilumos (produkto) gamybos pajamų suma apskaičiuojama pagal formulę:

 

 

kur:

RHG, PR, y, s – Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, gautos dalyvaujant šilumos supirkimo aukcione, Eur;

QHG, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintas ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos supirkimo aukciono rezultatus supirktas šilumos kiekis, kWh;

THG, PR, s, m – Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintos ir pagal atitinkamo mėnesio šilumos supirkimo aukciono rezultatus supirktos šilumos kaina, ct/kWh;

63.2. šilumos (produkto) gamybos sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) apskaičiuojamos kaip pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų suma. Šilumos (produkto) gamybos pastoviosios sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) atitinka nustatytą pastoviųjų sąnaudų apimtį. Šilumos tiekimo sistemos šilumos (produkto) gamybos kintamosios sąnaudos (leistina gauti pajamų apimtis) apskaičiuojamos pagal šilumos supirkimo aukciono rezultatus pagamintam šilumos kiekiui, taikant nustatytoje šilumos (produkto) gamybos kainos kintamojoje dedamojoje užfiksuotus šilumos gamybos efektyvumo rodiklius ir kuro kainas, atsižvelgus į Metodikos 68.8 papunktyje taikomus apribojimus.

64. Jeigu Ūkio subjektas, dalyvaudamas šilumos supirkimo aukcione, pagal aukciono rezultatus gamino ir pardavė šilumą už didesnę arba mažesnę kainą, nei nustatyta vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina, ir dėl to:

64.1. Metodikos 68.5 papunktyje nurodytu laikotarpiu gauta investicijų grąža viršijo nustatytą investicijų grąžą, įskaičiuotą į šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtį (leistiną gauti pajamų apimtį), daugiau kaip 1 proc., investicijų grąžos suma, viršijančia nustatytą investicijų grąžą daugiau kaip 1 proc., mažinama šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtis (leistina gauti pajamų apimtis) ir vidutinė šilumos (produkto) gamybos kaina ateinančiam šilumos (produkto) gamybos kainos galiojimo laikotarpiui. Skaičiuojant vidutinę šilumos (produkto) gamybos kainą, skirtumas paskirstomas baziniam Ūkio subjekto šilumos gamybos šaltiniuose pagamintinam šilumos kiekiui QHG, PR, s;

64.2. Metodikos 68.5 papunktyje nurodytu laikotarpiu gavo mažiau investicijų grąžos, nei nustatyta investicijų grąža, įskaičiuota į šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtį (leistina gauti pajamų apimtis), dėl konkurencijos šilumos gamybos srityje negauta investicijų grąža apskaičiuojama ir konstatuojama, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimties (leistinos gauti pajamų apimties) ir vidutinės šilumos (produkto) gamybos kainos (kainos dedamųjų) dydžio;

64.3. šilumos bazinės kainos nustatymo ar jos perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos aukciono būdu parduodant šilumą faktiškai gautos investicijų grąžos ir į šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtį (leistiną gauti pajamų apimtis) įskaičiuotos investicijų grąžos skirtumas, susidaręs 12 mėn. laikotarpiu nuo paskutinio šilumos bazinės kainos nustatymo ar jos perskaičiavimo metu įvertinto mėnesio. Nepriklausomų šilumos gamintojų, kuriems yra nustatyta pirmoji šilumos gamybos bazinė kaina, pirmojo šilumos kainos perskaičiavimo atveju yra įvertinamas šilumos aukciono būdu parduodant šilumą faktiškai gautos investicijų grąžos ir į šilumos (produkto) gamybos sąnaudų apimtį (leistiną gauti pajamų apimtis) įskaičiuotos investicijų grąžos skirtumas, susidaręs laikotarpiu nuo atitikimo vienam iš Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytam kriterijui iki bazinės kainos nustatymo.

65. Jei Šilumos tiekėjas šilumos poreikio piko pajėgumais Metodikos 64.2 papunktyje nurodytu laikotarpiu gamino šilumą ne šilumos balansavimo funkcijai, o trūkstamam šilumos kiekiui gaminti (kai šilumos supirkimo aukcione šilumos tiekėjo ir nepriklausomų šilumos gamintojų pateiktuose pasiūlymuose nurodytas šilumos kiekis yra mažesnis, nei šilumos tiekėjo nurodytas atitinkamos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos poreikis) ir dėl to gavo daugiau pajamų, pajamų viršijimo suma mažinama šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais sąnaudų apimtis ir kaina ateinančiam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui. Faktiškai gautos pajamos apskaičiuojamos pagal formulę:

 

 

kur:

RHG, PC, y, s – Ūkio subjekto šilumos (produkto) gamybos pajamos, gautos gaminant šilumą šilumos poreikio piko pajėgumais, konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, Eur;

QHG, PC, s, m – Ūkio subjekto šilumos poreikio piko pajėgumais pagamintas trūkstamas kiekis konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, kWh;

TPL, s, m – palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos konkrečioje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje s, ct/kWh.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PERSKAIČIUOTOS ŠILUMOS BAZINĖS KAINOS DEDAMOSIOS

 

Pastoviosios dedamosios perskaičiavimas ir nustatymas

 

66. Bazinės sąnaudos ir šilumos kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:

66.1. Perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos kainos atveju:

66.1.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia:

 

 

 

 

 

kur:

THG, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

FCHG, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, apimtis metais y, Eur;

66.1.2. perskaičiuotų šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo arba Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose sąnaudų ir kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai:

66.1.2.1. perskaičiuotų šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos sąnaudų ir vidutinės vienanarės kainos atveju:

 

 

 

 

 

kur:

THA, PR, PD, y – perskaičiuota vidutinė šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos vienanarės kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

FCHA, PR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHA, PR, apimtis metais y, Eur;

66.1.2.2. perskaičiuotos Šilumos teikėjo gamybos šaltiniuose vienanarės kainos atveju:

 

 

 

 

kur:

THG, PR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos vienanarės kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

FCHG, PR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos gamybai Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose pagal kiekį QHG, PR, apimtis metais y, Eur;

66.1.2.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos vienanarės kainos už šilumos gamybą šilumos piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą atveju:

 

 

 

 

kur:

THG, PC&CR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos vienanarės kainos pastovioji dedamoji už šilumos gamybą šilumos piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimą metais y, ct/kWh;

FCHG, PC&CR, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos poreikio piko pajėgumams ir rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur;

66.2. Reguliuojamo nepriklausomo gamintojo teikiamos rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kainos atveju:

 

 

kur:

THG,CR ,MU, y – perskaičiuota rezervinės galios užtikrinimo paslaugos kaina (mėnesio užmokestis), metais y, Eur/mėn./kW;

FCHG,CR ,MU, yperskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų rezervinei galiai užtikrinti, Ūkio subjekto gamybos įrenginiais, apimtis metais y, Eur;

66.3. Šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TH, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

TH, PR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

TH, PC&CR, PD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

66.3.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose vienanarės kainos atveju:

 

 

66.3.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo vienanarės kainos atveju:

 

 

66.4. Šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:

 

arba

 

kur:

T1H, MU, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T1H, MU, PR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T1H, MU, PC&CR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2H, MU, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T2H, MU, PR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

T2H, MU, PC&CR, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

66.4.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) Ūkio subjekto gamybos šaltiniuose dvinarės kainos atveju:

 

arba

 

66.4.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) šilumos poreikio piko pajėgumais ir rezervinės galios užtikrinimo dvinarės kainos atveju:

 

arba

 

66.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:

 

 

 

 

kur:

THT, PD, y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

FCHT, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų šilumos perdavimui apimtis metais y, Eur;

66.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:

 

arba

 

kur:

T1HT, MU, y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn./kW;

T2HT, MU, y – perskaičiuotos šilumos perdavimo dvinarės kainos pastovioji dalis (mėnesio užmokestis) metais y, Eur/mėn.;

66.7. mažmeninio aptarnavimo kainos kilovatvalandei atveju:

 

 

 

 

kur:

THS, PD, y – perskaičiuota mažmeninio aptarnavimo kainos pastovioji dedamoji metais y, ct/kWh;

FCHS, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur;

66.8. mažmeninio aptarnavimo pastovaus (mėnesio) užmokesčio atveju:

 

arba

 

kur:

T1HS, MU, y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Eur/mėn./kW;

T2HS, MU, y – perskaičiuotas mažmeninio aptarnavimo pastovus (mėnesio) užmokestis metais y, Eur/mėn.;

66.9. Konkurencinių šilumos vartotojų atveju:

66.9.1. kai konkurenciniam šilumos vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) vienanarės kainos atveju:

 

 

 

 

kur:

TCC, PD, y – perskaičiuota šilumos kainos pastovioji dedamoji, taikytina konkurenciniam šilumos vartotojui metais y, ct/kWh;

FCCC, y – perskaičiuota pastoviųjų sąnaudų, priskirtinų mažmeniniam aptarnavimui apimtis metais y, Eur;

66.9.2. kai konkurenciniam šilumos vartotojui taikoma šilumos kaina pagal faktines sąnaudas, šilumos (produkto) dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

TCC, PD, MU, y – perskaičiuotas pastovus (mėnesio) užmokestis, taikytinas konkurenciniam šilumos vartotojui metais y, Eur/mėn./kW.

 

Kintamosios dedamosios perskaičiavimas ir nustatymas

 

67. Šilumos bazinės kintamoji dedamoji perskaičiuojama ir nustatoma:

67.1. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia:

 

 

kur:

THG, KD, y – perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

67.2. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos Reguliuojamo nepriklausomo šilumos gamintojo arba Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju, kai aptarnaujamoje šilumos tiekimo teritorijoje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai:

67.2.1. perskaičiuotos šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos kainos atveju:

 

 

kur:

THA, PR, KD, y – perskaičiuota šilumos gamybos šaltiniuose gamintinos ir šilumos supirkimo aukciono būdu parduotinos šilumos (produkto) gamybos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

67.2.2. perskaičiuotos Šilumos tiekėjo gamybos šaltiniuose kainos atveju:

 

 

kur:

THG, PR, KD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

67.2.3. perskaičiuotos šilumos (produkto) gamybos šilumos piko pajėgumais atveju:

 

 

kur:

THG, PC, KD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos šilumos poreikio piko pajėgumais vienanarės kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

67.3. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

TH, KD, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh;

67.4. šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

TH, KD, dv, y – perskaičiuota šilumos (produkto) gamybos (įsigijimo) dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

67.5. šilumos perdavimo vienanarės kainos atveju:

 

 

kur:

THT, KD, y – perskaičiuota šilumos perdavimo kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh.

67.6. šilumos perdavimo dvinarės kainos atveju:

 

 

kur:

THT, KD, dv, y – perskaičiuota šilumos perdavimo dvinarės kainos kintamoji dedamoji, ct/kWh;

67.7. konkurencinių šilumos vartotojų atveju, kai Konkurenciniam šilumos vartotojui taikoma alternatyvaus projekto šilumos kaina:

 

 

kur:

TALT, KD, y – perskaičiuota alternatyvaus projekto šilumos kainos kintamoji dedamoji metais y, ct/kWh.

 

V SKYRIUS

PAPILDOMOS DEDAMOSIOS NUSTATYMAS

 

68. Jeigu šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis per Metodikos 68.5 papunktyje nurodytą laikotarpį neatitiko šilumos tiekėjo faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti dydžio, šis skirtumas įvertinamas šilumos bazinių kainų nustatymo ar jų perskaičiavimo metu:

68.1. teigiamas skirtumas (kai surinkta daugiau pajamų, išskyrus pajamas pagal Metodikos 76.2 papunktį, nei patirta sąnaudų kurui įsigyti) kompensuojamas vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos pajamų dedamąją, mažinančią šilumos kainą, skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui;

68.2. neigiamas skirtumas (kai surinkta mažiau pajamų, nei patirta sąnaudų kurui įsigyti) kompensuojamas šilumos tiekėjo naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją, didinančią šilumos kainą, išdėstant skirtumą 12 mėnesių laikotarpiui (skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui);

68.3. jei šilumos tiekėjo atitinkamo kuro suvartojimo kaina viršija Tarybos skelbiamos atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainas šalyje, įvertinus objektyvias kainų skirtumo priežastis, galima skaičiavimuose naudoti didesnę kuro kainą, tačiau ji neturi viršyti vidurkio daugiau kaip 10 proc. Sprendimą dėl minėtų kuro kainų objektyvumo priima Reguliuojančioji institucija;

68.4. papildoma kuro sąnaudų ar pajamų neatitikimo dedamoji nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

THG, y – papildoma kuro įsigijimo sąnaudų neatitikimo dedamoji metams y, ct/kWh;

– šilumos kainoje įskaitytų sąnaudų kurui įsigyti dydis atitinkamu laikotarpiu, Eur;

CHG,F,y-1 – faktiškai patirtos sąnaudos kuro įsigijimui atitinkamu laikotarpiu, Eur;

68.5. šilumos bazinės kainos perskaičiavimo metu įvertinamas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumas, susidaręs nuo ankstesnio šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio. Šilumos bazinės kainos nustatymo metu minėtam sąnaudų skirtumui apskaičiuoti įvertinamas laikotarpis nuo paskutinio šilumos bazinės kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos iki šilumos bazinės kainos projekto pateikimo mėnesio;

68.6. nustatant praėjusiais kalendoriniais metais faktiškai patirtas sąnaudas kurui, įvertinama, ar šilumos tiekėjas laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Sąnaudų įtraukimo į šilumos kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) vidutinę gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje ir (ar) gamtinių dujų biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies ir (ar) gamtinių dujų kiekio ar jo dalies;

68.7. šilumos bazinės kainos nustatymo metu apskaičiuotas šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui įsigyti skirtumas įvertinamas nustatant pirmųjų šilumos bazinės kainos galiojimo metų šilumos kainą;

68.8. skaičiuojant šilumos kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui įsigyti dydžio neatitikimą, faktinis kurui įsigyti sąnaudų dydis ribojamas (mažinamas) šilumos kainoje nustatytais rodikliais: bazine kuro struktūra (Metodikos 35.1 papunktis), šilumos nuostolių apimtimi (Metodikos 35.4 papunktis), lyginamosiomis kuro sąnaudomis (Metodikos 35.6 papunktis), kuro kainomis (Metodikos 76 punktas);

68.9. jei šilumos kainos galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjas įgyvendina investicinius projektus, didinančius atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, nuo naujo šilumos gamybos įrenginio įvedimo į eksploataciją dienos iki šilumos kainos kintamosios dedamosios, perskaičiuotos dėl pakitusios kuro struktūros (Metodikos 61.2.1 papunktis), taikymo pradžios, minėto įrenginio faktinių sąnaudų kurui dydis skaičiuojamas pagal faktinę kuro struktūrą. Tokiu atveju kartu su šilumos kainos perskaičiavimo projektu šilumos tiekėjas Reguliuojančiai institucijai pateikia atskirą Metodikos 11 priedo lentelę, nurodydamas naujo atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančio šilumos gamybos įrenginio duomenis apie faktinius kuro kiekius ir kainas;

68.10. Metodikos 68.1 ir 68.2 papunkčiai netaikomi Reguliuojamiems nepriklausomiems gamintojams ir Šilumos tiekėjams tose centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose veikia bent vienas nepriklausomas šilumos gamintojas.

69. Jeigu Ūkio subjekto vidutinė faktinė dviejų paskutinių finansinių metų, dėl kurių yra pateiktos reguliuojamosios veiklos ataskaitos su nepriklausomo audito išvadomis ir kurių faktinės investicijų grąžos neatitikties Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai vertinimas nėra atliktas (išskyrus atvejus, kai nepriklausomas auditorius atsisako pareikšti nuomonę ar pareiškia neigiamą nuomonę), investicijų grąža viršija Reguliuojančiosios institucijos nustatytą vidutinę svertinę dvejų paskutinių kalendorinių metų investicijų grąžą:

69.1. daugiau kaip 2 proc., bet ne daugiau kaip 6 proc. (pirmoji riba), 50 proc. investicijų grąžos skirtumo kompensuojama vartotojų naudai. Vartotojams kompensuojama suma nustatoma pagal formulę:

 

 

kur:

– investicijų grąžos pokytis metais y dėl faktinės investicijų grąžos neatitikimo priskaitytajai, Eur;

RAB – dvejų paskutinių kalendorinių metų reguliuojamo turto vertės, nuo kurios apskaičiuota nustatyta investicijų grąža, apimtis Eur;

FCHS – dvejų paskutinių kalendorinių metų pastoviųjų sąnaudų, priskirtų mažmeninio aptarnavimo veiklai, nuo kurių apskaičiuota nustatyta investicijų grąža, apimtis Eur;

rROI – Reguliuojančiosios institucijos nustatyta vidutinė svertinė dvejų paskutinių kalendorinių metų investicijų grąžos norma, vnt. dalimis;

69.2. daugiau kaip 6 procentiniais punktais (antroji riba), vartotojų naudai kompensuojama visa investicijų grąžos suma virš antrosios ribos ir 50 proc. investicijų grąžos viršijimo sumos virš pirmosios ribos. Vartotojams kompensuojama suma nustatoma pagal formulę:

 

 

 

kur:

ROI(y-1) paskutinių ataskaitinių metų šilumos tiekimo veiklos rezultatas (nevertinant sandorių tarp verslo vienetų), pakoreguotas dėl atitinkamu laikotarpiu susidariusių nesusigrąžintų sąnaudų ar papildomai gautų pajamų bei dėl atitinkamu laikotarpiu grąžintų ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų ir (ar) susigrąžintų ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų.

ROI(y-2) – priešpaskutinių ataskaitinių metų šilumos tiekimo veiklos rezultatas (nevertinant sandorių tarp verslo vienetų), pakoreguotas dėl atitinkamu laikotarpiu susidariusių nesusigrąžintų sąnaudų ar papildomai gautų pajamų bei dėl atitinkamu laikotarpiu grąžintų ankstesniais laikotarpiais gautų papildomų pajamų ir (ar) susigrąžintų ankstesniais laikotarpiais patirtų sąnaudų.

69.3. dėl vidutinės faktinės dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių investicijų grąžos neatitikties Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai vartotojams kompensuojama suma šilumos kainoje įvertinama nustatant šilumos kainą mažinančią papildomą šilumos pajamų dedamąją (ΔTROIy), apskaičiuotą sumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui;

69.4. centralizuoto šilumos tiekimo sistemose, kuriose veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, vidutinės faktinės dviejų paskutinių ataskaitinių laikotarpių (ataskaitinių metų), investicijų grąžos neatitiktis Ūkio subjektui nustatytai investicijų grąžai, vadovaujantis Metodikos 69 punktu, vertinama tik šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo verslo vienetuose.

70. Jeigu nustatoma, kad Ūkio subjektas šilumos kainas apskaičiavo ir taikė pažeisdamas teisės aktų reikalavimus ir dėl to:

70.1. gavo papildomų pajamų, gautos papildomos pajamos (RTAP, y-1) kompensuojamos vartotojų naudai, nustatant papildomą šilumos sąnaudų dedamąją (ΔTTAP,y), mažinančią šilumos kainą, skirtumą paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui;

70.2. patyrė papildomų sąnaudų (žalos), ši suma konstatuojama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau ji niekaip nekeičia šilumos sąnaudų dedamųjų dydžio.

71. Kitų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų ir (ar) nepadengtų sąnaudų įtaka (ΔTy) šilumos kainai nustatoma kaip papildoma dedamoji, papildomai gautas pajamas ir (ar) sąnaudas paskirstant baziniam realizuotinos šilumos kiekiui.

72. Kai Metodikos 68–71 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų sumos grąžinimas per vienerius metus neleistų Ūkio subjektui užtikrinti patikimo šilumos tiekimo vartotojams, t. y. kai papildomai gautų pajamų suma viršija Ūkio subjektui nustatytą metinę investicijų grąžą, papildomai gautos pajamos gali būti grąžinamos per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį.

73. Kai Metodikos 68–71 punktuose numatyta tvarka apskaičiuotų Ūkio subjekto papildomai gautų pajamų grąžinimas išdėstomas per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį, įvertinama pinigų kaina:

73.1. pinigų kainos nustatymui taikomas Lietuvos banko pinigų finansų įstaigų paskolų euro zonos ne finansų bendrovėms likučių palūkanų normos svertinis vidurkis už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų birželio mėn.;

73.2. palūkanos apskaičiuojamos antraisiais ir paskesniais metais nuo likusios grąžinti papildomai gautų pajamų sumos;

73.3. pagal Metodikos 73.2 papunktį apskaičiuota palūkanų suma išdėstoma visam papildomai gautų pajamų grąžinimo laikotarpiui.

74. Šilumos kainoje nustatyto teigiamo skirtumo kompensavimas vartotojų naudai arba neigiamo skirtumo kompensavimas šilumos tiekėjo naudai, pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai, taip pat kitos Ūkio subjekto gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai, įvertinamos šilumos bazinės kainos nustatymo arba perskaičiavimo metu, atsižvelgus į faktiškai realizuotą šilumos kiekį, pasibaigus atitinkamos dedamosios taikymo laikotarpiui.

 

 

VI SKYRIUS

MĖNESIO ŠILUMOS KAINOS SKAIČIAVIMAS

 

75. Galutinės šilumos kainos privalo būti keičiamos kas mėnesį, keičiantis kuro ir (ar) šilumos supirkimo aukciono būdu perkamos šilumos kainoms. Ūkio subjektas privalo kas mėnesį apskaičiuoti ir taikyti galutinę šilumos kainą, kurioje įvertintos aktualios kuro ir (ar) šilumos supirkimo aukciono būdu perkamos šilumos kainos, nustatytos pagal Metodikos 77 punktą.

76. Aktualios kuro kainos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamos kuro rūšies kainas:

76.1. gamtinių dujų kaina lygi gamtinių dujų pirkimo, akcizo, perdavimo ir skirstymo kainų sumai. Gamtinių dujų pirkimo kaina lygi paskutinio mėnesio, einančio prieš šilumos kainų skaičiavimą, dujų pirkimo kainai, apskaičiuotai vadovaujantis Metodikos 76.2, 76.4, 76.5 ir 76.7 papunkčių nuostatomis. Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kaina apskaičiuojama pagal galiojančias dujų perdavimo ir skirstymo sutartis;

76.2. nustatytas kaip 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų skaičiavimą. Vidutinė gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kaina atitinka gamtinių dujų biržos operatoriaus skelbiamą mėnesio Baltijos šalių gamtinių dujų kainų indeksą Lietuvos prekybos aikštelėje (BGSI Lithuania). Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirktų gamtinių dujų (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. vidutinės gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė gamtinių dujų (žaliavos) kaina;

76.3. nustatytas kaip 105 proc. vidutinės atitinkamos kuro (išskyrus gamtinių dujų) rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš šilumos kainų skaičiavimą. Vidutinė biokuro kaina ir vidutinė biokuro biržos kaina nustatoma vadovaujantis Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. O3-759 „Dėl Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu. Kito kuro vidutinė kaina apskaičiuojama kaip geometrinis svertinis Ūkio subjektų pirkto atitinkamos rūšies (žaliavos) kuro kainų vidurkis. Nustatant vidutinę atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą atmetamos atitinkamo laikotarpio ekstremalios vertės (atitinkamos kuro rūšies didžiausia ir mažiausia kaina atitinkamu laikotarpiu), esant daugiau kaip 3 atitinkamos kuro rūšies (žaliavos) pirkimams per laikotarpį. Jei Ūkio subjekto atitinkamo mėnesio faktiškai pirkto biokuro kaina ar kito kuro (žaliavos) kaina yra žemesnė už 105 proc. atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma faktinė biokuro kaina ar kito kuro (žaliavos) kaina. Kuro transportavimo ir kitos su kuro (išskyrus biokuro ir gamtinių dujų) įsigijimu susijusios sąnaudos nustatomos pagal faktinius duomenis;

76.4. nustatyta kaip 90 proc. vidutinės atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainos, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainos ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainos šalyje paskutinį mėnesį, einantį prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, jei Ūkio subjekto faktinė (apmokėta pagal sutartis) atitinkamo biokuro, gamtinių dujų (žaliavos) ar kito kuro ištekliaus (žaliavos) įsigijimo kaina yra 10 ar daugiau procentų mažesnė už atitinkamo laikotarpio vidutinę atitinkamos biokuro rūšies rinkos kainą, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kainą ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kainą;

76.5. jei kuro kainų nustatymo laikotarpiu atitinkamos rūšies kuro Ūkio subjektas nepirko, kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, įvertinant Metodikos 76.2 ir 76.3 papunkčiuose nustatytą ribojimą. Jei Ūkio subjektas kuro pirkimo sutarčių nėra sudaręs, taikoma Tarybos skelbiama paskutinio mėnesio, einančio prieš galutinių šilumos kainų skaičiavimą, vidutinė atitinkamos biokuro rūšies rinkos kaina, gamtinių dujų (žaliavos) rinkos kaina ar kito kuro rūšies (žaliavos) rinkos kaina;

76.6. nustatyta kaip faktinė Ūkio subjekto biokuro atskiro sandorio kaina, jei Ūkio subjektas biokurą įsigijo Energijos išteklių biržoje. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 76.3–76.5 papunkčių ribojimas biokuro įsigijimo kainai;

76.7. nustatyta kaip faktinė Ūkio subjekto gamtinių dujų atskiro sandorio kaina, jei Ūkio subjektas gamtines dujas įsigijo gamtinių dujų biržoje. Tokiu atveju netaikomas Metodikos 76.2–76.5 papunkčių ribojimas gamtinių dujų įsigijimo kainai.

77. Aktuali šilumos supirkimo aukciono būdu perkamos šilumos kaina, taikoma galutinės šilumos kainos skaičiavimuose, nustatoma vadovaujantis Supirkimo tvarkos nuostatomis. Jeigu Ūkio subjektas šilumos supirkimo aukcione atitinkamą mėnesį šilumos nepirko, galutinės šilumos kainos skaičiavimuose taikoma perkamos šilumos kaina, lygi vadovaujantis Supirkimo tvarka apskaičiuotoms palyginamosios šilumos gamybos sąnaudoms.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

78. Taryba apie šilumos tiekėjui nustatytas perskaičiuotas šilumos kainas skelbia viešai. Ūkio subjektas jam nustatytas perskaičiuotas šilumos kainas skelbia viešai.

79. Ūkio subjektas, pažeidę Metodikos reikalavimus, taip pat už informacijos, nurodytos Metodikoje, nepateikimą ar žinomai klaidingos informacijos pateikimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

80. Reguliuojančiosios institucijos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Metodiką gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

__________