LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI ATSKAITINGŲ EKSPERTINIŲ-PATARIAMŲJŲ INSTITUCIJŲ SISTEMOS PERTVARKOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2023 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2023 m. d.
nutarimu Nr.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI ATSKAITINGŲ EKSPERTINIŲ-PATARIAMŲJŲ INSTITUCIJŲ SISTEMOS PERTVARKOS KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos (toliau – Koncepcija) tikslas ‒ pertvarkyti Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų, įstaigų ir kitų subjektų (toliau – ekspertinės-patariamosios institucijos) sistemą, siekiant efektyviau spręsti valstybės ir visuomenės gerovės bei pažangos, kultūros, kalbos, šeimos, sveikatos ir švietimo srityse iškylančias problemas, turėti realius teisinius ir ekonominius veikimo svertus atlikti atitinkamų sričių stebėseną, kaupti ir analizuoti statistinius duomenis, teikti ne tik Seimui ir jo struktūriniams padaliniams, bet ir Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadas, metodinę pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms bei kitiems subjektams, įgyvendinti kitus Koncepcijos 2 punkte nurodytų ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus uždavinius bei funkcijas.
2. Ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos objektai:
3. Koncepcijoje pateikiamos pagrindinės nuostatos dėl ekspertinių-patariamųjų institucijų uždavinių, funkcijų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo.
4. Koncepcijoje pateikiama ekspertinių-patariamųjų institucijų esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomi šių institucijų sistemos pertvarkymo tikslai, principai, pagrindinės nuostatos, laukiami rezultatai, teisės aktų pakeitimai bei kiti veiksmai, reikalingi Koncepcijai įgyvendinti.
II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR SPRĘSTINOS PROBLEMOS
5. Seimui atskaitingi šeši subjektai, atliekantys ekspertines-patariamąsias funkcijas: Kalbos komisija, Paveldo komisija, Globos taryba, Sveikatos taryba, Šeimos taryba ir Švietimo taryba.
6. Kalbos komisija yra valstybės įstaiga. Ją steigia, reorganizuoja ir likviduoja Seimas. Kalbos komisija atsiskaito Seimui.
6.1. Kalbos komisijos statusą ir įgaliojimus apibrėžia Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos inspekcijos įstatymas.
6.2. Kalbos komisija:
6.2.2. teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos ir Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimais, teikia Seimui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų kalbos bei dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą;
6.2.3. nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus, aprobuoja valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius;
6.2.4. vertina ir tvirtina svarbiausius norminamuosius kalbos veikalus (žodynus, žinynus, vadovus, vadovėlius);
6.2.6. rūpinasi svetimybių keitimu lietuviškais atitikmenimis, tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimu, tvirtina lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų etninių žemių lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą ir nustato tradicinių vietovardžių vartojimo Lietuvos Respublikoje tvarką;
6.2.7. rūpinasi visuomenės kalbos kultūra – kalbos būkle švietimo įstaigose, visuomenės informavimo priemonėse (žiniasklaidoje), leidyboje, mokslo veikloje, viešajame gyvenime ir kitose srityse;
6.2.8. svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus;
6.2.9. nustato bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus, Lietuvos Respublikoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymo taisykles (arba jas derina);
6.3. Kalbos komisiją sudaro 17 narių. Kalbos komisijos narius Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Kandidatus Seimo Švietimo ir mokslo komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos. Kalbos komisijos nariai skiriami 5 metams, jų kadencijų skaičius neribojamas. Komisijos pirmininko, jo pavaduotojo ir narių darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
6.4. Kalbos komisijos įgaliojimų sričiai priklausantys klausimai svarstomi ir sprendžiami Kalbos komisijos posėdžiuose, kurie vyksta ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Kalbos komisija priima nutarimus savo įgaliojimų srities klausimais. Nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. Kalbos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kalbos komisijos narių, o nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvavusių Kalbos komisijos narių.
6.5. Kalbos komisija turi savo sekretoriatą, kuris aptarnauja Kalbos komisijos, jos ekspertų ir pakomisių veiklą, rengia Kalbos komisijos dokumentų projektus ir kitą medžiagą. Sekretoriato struktūra įtvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme ‒ sekretoriate veikia Programų skyrius, Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyrius, Bendrasis skyrius. Šiuo metu sekretoriatas turi 17 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (bendras patvirtintas pareigybių skaičius – 19).
7. Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas nustato, jog Paveldo komisija yra Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija atskaitinga Seimui.
7.1. Pagrindiniai Paveldo komisijos uždaviniai, nustatyti Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatyme, yra:
7.1.1. dalyvauti rengiant kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektus ir stebėti, kaip jie įgyvendinami;
7.1.2. teikti išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės;
7.1.4. vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas;
7.2. Paveldo komisija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, atlieka šias pagrindines funkcijas:
7.2.1. konsultuoja ir (ar) teikia siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitoms valstybės institucijoms kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos formavimo ir jų gyvendinimo klausimais;
7.2.2. rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, projektus ir teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui ir kitoms valstybės institucijoms dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą, projektų;
7.2.3. teikia išvadas ir siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei dėl kultūros paveldo apsaugos institucijų veiklos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo gerinimo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir denonsavimo;
7.2.4. teikia išvadas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamentui, savivaldybių institucijoms, kitoms valstybės institucijoms dėl kultūros paveldo apsaugos strategijos įgyvendinimo ir prioritetinio finansavimo;
7.2.5. analizuoja ir vertina kultūros paveldo apsaugos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma kitų valdymo sričių politika, kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atliekančios institucijos metines veiklos ataskaitas ir savivaldybių institucijų, įstaigų veiklą kultūros paveldo apsaugos požiūriu;
7.2.6. vertina ir teikia išvadas dėl kultūros paveldo apsaugos politikos bei strategijos įgyvendinimo programų ir dėl biudžeto lėšų, skirtų kultūros paveldo apsaugai, panaudojimo;
7.2.7. svarsto ir aprobuoja siūlymus kultūros paveldo objektus ar vietoves skelbti kultūros paminklais ar panaikinti jų apsaugą, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbti valstybės saugomais ar panaikinti jų apsaugą, kilnojamąsias kultūros vertybes įrašyti į Kultūros vertybių registrą ar išbraukti iš jo;
7.3. Paveldo komisiją sudaro 12 narių: 2 narius skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas, 4 narius – Seimas Seimo Kultūros komiteto teikimu, 4 narius – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos kultūros ministro teikimu, 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu. Skiriant Paveldo komisijos narius, gali būti atsižvelgiama į skirtingų kultūros paveldo apsaugos specialistų poreikį šioje komisijoje. Paveldo komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų darbo patirtį kultūros paveldo apsaugos srityje. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Paveldo komisijos nario kadencija – 4 metai. Tas pats asmuo Paveldo komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
7.4. Paveldo komisijos, pakomisių, nuolatinių, laikinųjų komisijų ir darbo grupių veiklą aptarnauja administracija (šiuo metu joje darbuojasi 7 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis), kuri rengia Paveldo komisijos dokumentų projektus ir kitą medžiagą, taip pat renka informaciją apie kultūros paveldo apsaugos problemas.
7.5. Paveldo komisijai ir jos administracijai vadovauja Paveldo komisijos pirmininkas. Paveldo komisijos pirmininką Seimo Kultūros komiteto teikimu iš Paveldo komisijos narių 4 metams skiria ir atleidžia Seimas. Komisijos pirmininko ir narių darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Paveldo komisijos pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.
7.6. Paveldo komisijos veiklos forma – posėdžiai, kurie paprastai vyksta kartą per mėnesį. Juose Paveldo komisija priima sprendimus ir nutarimus. Kultūros paveldo apsaugos politikos ir strategijos problemas Paveldo komisija sprendžia posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Paveldo komisijos narių, ir sprendimus priima ne mažiau kaip 2/3 posėdyje dalyvaujančių narių balsais. Kitais klausimais priimami nutarimai paprasta balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Paveldo komisijos narių.
8. Globos taryba sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymu. Globos taryba yra iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Globos tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
8.1. Globos tarybos, kaip ekspertinės institucijos, pagrindinės veiklos kryptys apima šias sritis:
8.1.1. etninės kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimą ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugą, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtrą;
8.1.2. etnokultūrinio ugdymo integravimą į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimą;
8.1.3. etninės kultūros sklaidos plėtojimą ir integravimą į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumą ir plėtrą;
8.1.4. etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimą;
8.2. Svarbiausi Globos tarybos uždaviniai:
8.2.1. patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti ir koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
8.2.2. teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms ir savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
8.2.3. analizuoti etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei ir visuomenei;
8.2.4. ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
8.3. Įgyvendindama savo uždavinius, Globos taryba atlieka šias pagrindines funkcijas, nustatytas Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme:
8.3.1. rengia, vertina ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politikos prioritetų ir jų įgyvendinimo koordinavimo, vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
8.3.2. analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui ir Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo, rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga, projektus;
8.3.3. teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldo apsaugai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, dėl finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo, dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
8.3.4. atlieka Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo koordinavimą ir įgyvendinimo priemonių ekspertavimą;
8.4. Globos tarybą, tvirtinama Seimo nutarimu, sudaro 21 narys. Į Globos tarybą po vieną narį, turintį ne mažesnę kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje, deleguoja: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras, Kauno tautinės kultūros centras ir regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Globos tarybos kadencija – 4 metai, Globos tarybos narių kadencijų skaičius neribojamas.
8.5. Be to, Globos taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Globos tarybos patvirtintus Regioninių tarybų nuostatus. Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Globos tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatuose nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Globos taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.
8.6. Globos tarybos veiklos forma – posėdžiai. Globos tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Globos tarybos narių. Globos tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Globos tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Globos tarybos posėdžio pirmininko balsas.
8.7. Globos taryba iš Globos tarybos narių renka kandidatą į Globos tarybos pirmininkus. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti Globos tarybos siūlomą Globos tarybos pirmininko kandidatūrą 4 metų kadencijai. Tas pats asmuo Globos tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Globos tarybos pirmininkas vadovauja Globos tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Globos tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Globos tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui. Globos tarybos nariai gauna paminėtame įstatyme numatytą darbo užmokestį tik už tą laiką, kurį tiesiogiai dirbo Globos taryboje.
8.8. Globos tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Globos tarybos administracija, atliekanti Globos tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Globos tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Globos tarybos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Globos taryba (šiuo metu patvirtintas pareigybių skaičius – 14).
9. Sveikatos tarybos statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas. Sveikatos taryba yra Seimui atskaitinga sveikatos politikos vertinimo ir formavimo patariamoji institucija, iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.
9.1. Sveikatos taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Sveikatos tarybos nuostatus. Sveikatos tarybos darbas organizuojamas vadovaujantis Sveikatos tarybos patvirtintu darbo reglamentu.
9.2. Pagrindiniai Sveikatos tarybos uždaviniai ir funkcijos, numatyti Sveikatos sistemos įstatyme ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, yra:
1) teikti išvadas dėl Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių, valstybės siekiamo sveikatos lygio rodiklių, pažangos uždavinius įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų ir jose suplanuotų priemonių, analizuoti ir vertinti nacionalinės sveikatinimo veiklos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimo pažangą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl įstatymų projektų, kitų Seimo priimamų teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūrą, projektų;
3) teikti nuomonę valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms valstybinės sveikatos politikos klausimais;
4) telkti viešoms diskusijoms svarbiausiais sveikatos politikos ir strategijos tobulinimo ir jų įgyvendinimo klausimais;
9.3. Sveikatos tarybą, Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikimu tvirtinamą Seimo, sudaro 15 narių: 3 ‒ savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai, 6 ‒ mokslo ir studijų institucijų, nerengiančių sveikatos priežiūros specialistų, asociacijų, vienijančių mokslininkus, atstovai, 3 ‒ asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovai, 3 ‒ mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai.
9.4. Sveikatos tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, mokslo laipsnį ir ne trumpesnę kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Mokslo laipsnio reikalavimas netaikomas asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovams ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovams. Sveikatos tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Sveikatos tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais. Asmuo Sveikatos tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
9.5. Sveikatos tarybos siūlomą kandidatą į Sveikatos tarybos pirmininko pareigas Sveikatos tarybos kadencijai Seimui skirti teikia Seimo Pirmininkas.
9.6. Sveikatos tarybos pirmininkas vadovauja Sveikatos tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Sveikatos tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Sveikatos tarybos pirmininkas gali dirbti kitą darbą ir gauti atlygį, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nediskredituoja Sveikatos tarybos autoriteto.
9.7. Eiliniai Sveikatos tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Sveikatos tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Sveikatos tarybos narių. Sveikatos tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Sveikatos tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Sveikatos tarybos pranešimai ir jos darbą nustatantys dokumentai tvirtinami Sveikatos tarybos sprendimais.
9.8. Sveikatos tarybos darbą techniškai aptarnauja Sveikatos tarybos sekretoriatas, kuriam vadovauja Sveikatos tarybos sekretoriato vadovas. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Sveikatos tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba (šiuo metu šis skaičius yra 7). Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Sveikatos tarybos pirmininkas. Sveikatos tarybos pirmininkas priima į pareigas ir atleidžia iš jų Sveikatos tarybos sekretoriato darbuotojus, tvirtina Sveikatos tarybos sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus. Sekretoriato darbuotojų darbas apmokamas iš valstybės biudžete Sveikatos tarybos išlaikymui skirtų lėšų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Šeimos tarybos statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas. Šeimos taryba yra Seimui atskaitinga šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, iš valstybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga. Šeimos taryba sudaroma 4 metų kadencijai ir veikia pagal Seimo patvirtintus Šeimos tarybos nuostatus. Šeimos tarybos darbas organizuojamas vadovaujantis Šeimos tarybos patvirtintu Šeimos tarybos darbo reglamentu.
10.1. Svarbiausi Šeimos tarybos uždaviniai:
10.1.1. skatinti šeimos politiką formuojančių valstybės ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą, palaikyti ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuoti jų lūkesčius;
10.2. Šeimos taryba, vykdydama savo uždavinius, atlieka šias svarbiausias funkcijas:
10.2.1. analizuoja, stebi ir vertina šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, remia šeimai palankios aplinkos kūrimą, nagrinėja ir teikia pasiūlymus Seimui, Vyriausybei, ministerijoms aktualiais šeimos politikos ir vaiko teisių apsaugos bei vaiko gerovės užtikrinimo ir teisės aktų tobulinimo klausimais;
10.2.2. analizuoja ir vertina šalies demografinės raidos tendencijas, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika, apie tai informuoja Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualius šeimos politikos ir demografinės raidos prioritetus ir problemas, teikia pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo, demografinės padėties gerinimo, šeimos politikos priemonių įgyvendinimo;
10.2.3. rengia ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos, Seimo posėdyje pristato pranešimą apie šalies šeimų būklę ir šeimos politikos formavimo bei įgyvendinimo padėtį;
10.3. Šeimos tarybą, tvirtinamą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu, sudaro 15 narių: penki savivaldybių šeimų tarybų atstovai, trys mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, septyni šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai.
10.4. Šeimos tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, mokslo laipsnį ir (ar) ne trumpesnę kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtį turintis asmuo. Kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taikomi tokie patys, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams. Šeimos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. Asmuo Šeimos tarybos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
10.5. Seimo Pirmininkas teikia Seimui skirti Šeimos tarybos siūlomą kandidatą į Šeimos tarybos pirmininko pareigas. Šeimos tarybos pirmininkas skiriamas Šeimos tarybos kadencijai.
10.6. Šeimos tarybos pirmininkas vadovauja Šeimos tarybai, jis teisės aktų nustatyta tvarka kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Šeimos tarybos pirmininkui mokamas darbo užmokestis, nustatytas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Šeimos tarybos pirmininko, naudojančio darbo laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai Šeimos taryboje dirbtam laikui.
10.7. Šeimos tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Šeimos tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kviestiniai ekspertai ar konsultantai. Šeimos tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Šeimos tarybos narių. Šeimos taryba svarstomais klausimais priima nutarimus. Šeimos tarybos nutarimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Šeimos tarybos narių. Jeigu Šeimos tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Šeimos tarybos posėdžio pirmininko balsas.
10.8. Šeimos tarybos darbą techniškai aptarnauja Šeimos tarybos sekretoriatas, kuriam vadovauja Šeimos tarybos sekretoriato vadovas. Didžiausią leistiną Šeimos tarybos sekretoriato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba (šiuo metu patvirtintas pareigybių skaičius yra 5). Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Šeimos tarybos pirmininkas. Šeimos tarybos sekretoriato darbuotojus į darbą priima ir atleidžia Šeimos tarybos pirmininkas. Šeimos tarybos pirmininkas taip pat tvirtina Šeimos tarybos sekretoriato darbuotojų pareigybių aprašymus.
11. Švietimo tarybos statusą apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Seimo patvirtinti Švietimo tarybos nuostatai. Švietimo taryba yra Seimo sudaroma ir jam atskaitinga valstybės švietimo savivaldos institucija, atliekanti ekspertinį vertinimą ir konsultuojanti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais.
11.1. Švietimo tarybos misija – dalyvauti rengiant švietimo politiką ir strategiją nustatančių teisės aktų projektus, stebėti jų įgyvendinimą, konsultuoti ir teikti Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, savivaldybių institucijoms, švietimo teikėjams, mokslo ir studijų institucijoms pasiūlymus švietimo tobulinimo klausimais, aiškinti visuomenei švietimo politikos nuostatas.
11.2. Vykdydama savo misiją, Švietimo taryba atlieka šias funkcijas:
11.2.1. teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui dėl įstatymų projektų, kitų teisės aktų projektų, reglamentuojančių švietimą;
11.2.2. konsultuoja Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, savivaldybių institucijas, švietimo teikėjus, mokslo ir studijų institucijas valstybinės švietimo politikos klausimais;
11.2.3. teikia Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, savivaldybių institucijoms, švietimo teikėjams, mokslo ir studijų institucijoms pasiūlymus dėl švietimo plėtotės krypčių, Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo ir švietimo prioritetinio finansavimo;
11.3.Švietimo taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, skiria vieną Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narį.
11.4. Švietimo tarybą sudaro 26 nariai, kuriuos 4 metų kadencijai skiria: universitetų rektorių konferencija (1), kolegijų direktorių konferencija (1), universitetai – pedagogų rengimo centrai (3), Lietuvos studentų sąjunga (1), švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos (2), Lietuvos savivaldybių asociacija (1), Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija (1), šalies mastu veikiančios darbdaviams atstovaujančios asociacijos (3), Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras (3, iš kurių vienas yra Bendrojo ugdymo tarybos narys), Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (1), Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (1), šalies mastu veikiančios profesinio mokymo įstaigas vienijančios asociacijos (1), Lietuvos moksleivių sąjunga (1), šalies mastu veikiančios tėvus (įtėvius, globėjus) vienijančios asociacijos (1), šalies mastu veikiančios įvairių švietimo sričių nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos (1), Pasaulio lietuvių bendruomenė (1), formalųjį švietimą papildančių ugdymo įstaigų asociacijos (1), Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (1), Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tautinių mažumų departamentas) (1).
Narius skiriantiems subjektams nesusitarus ar nepaskyrus atstovo, sprendimą dėl atstovo priima Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Švietimo tarybos nariai dirba visuomeniniais pagrindais.
11.5. Švietimo tarybai vadovauja pirmininkas. Švietimo tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją Švietimo taryba renka per pirmąjį savo posėdį 4 metų laikotarpiui. Švietimo tarybos pirmininkui gali būti atlyginama už vadovavimą posėdžiams teisės aktų nustatyta tvarka. Švietimo tarybos pirmininko rinkimus rengia Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
11.6. Pirmąjį Švietimo tarybos posėdį šaukia Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Eiliniai Švietimo tarybos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Švietimo tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Švietimo tarybos narių. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Švietimo tarybos narių balsų dauguma atviru balsavimu. Švietimo tarybos pranešimai ir jos darbą nustatantys dokumentai tvirtinami protokoliniais Švietimo tarybos sprendimais. Protokoliniai sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Švietimo tarybos narių balsų dauguma. Švietimo tarybos pirmininko arba narių sprendimu į Švietimo tarybos posėdį gali būti pakviesti su svarstomais klausimais susijusių sričių specialistai ir kiti suinteresuoti asmenys.
12. Visos ekspertinės-patariamosios institucijos kiekvienais metais, paprastai iki kovo 1 d., turi parengti ir pateikti Seimui savo metines veiklos ataskaitas. Analizuojant per pastarųjų trejų metų laikotarpį ekspertinių-patariamųjų institucijų pateiktas metines veiklos ataskaitas buvo gauti šie duomenys:
12.1. Kalbos komisija:
12.1.1. 2022 m.:
12.1.1.1. parengė Valstybinės kalbos politikos 2023–2030 metų gairių projektą ir pateikė jį Seimo Švietimo ir mokslo komitetui;
12.1.1.2. Teisingumo ministerijai teikė pastabųs dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų;
12.1.1.3. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui teikė pastabųs dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų;
12.1.1.4. Teisingumo ministerijai teikė pastabų ir pasiūlymų dėl teisingumo ministro įsakymo „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto ir dėl teisingumo ministro įsakymo „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ projekto, Vyriausybės nutarimo „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ projekto;
12.1.1.5. kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo bei Teisės ir teisėtvarkos komitetus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1014 patvirtintų naujos redakcijos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių pakeitimo;
12.1.1.6. Paminėtini ir kiti atlikti darbai: parengta ir pateikta apie 800 ekspertinių išvadų (apie 300 oficialiais raštais ir apie 500 elektroniniais laiškais) dėl asmenvardžių, vietovardžių, įstaigų pavadinimų ir kt., Konsultacijų bankas papildytas 259 naujais įrašais, redaguoti, atnaujinti 1 943 įrašai, Lietuvos Respublikos terminų banke paskelbti 853 aprobuotų teisės aktuose ir kituose dokumentuose vartojamų ar teikiamų vartoti terminų straipsniai (175 terminų straipsnių rinkiniai).
12.1.2. 2021 m.:
12.1.2.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai teikė siūlymus derintam Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo projektui;
12.1.2.2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teikė pastabas dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto;
12.1.2.3. išvados teiktos dėl kelių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymų (pvz., „Dėl teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-333 „Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“; „Dėl teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 „Dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir Civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ pakeitimo“);
12.1.2.4. paminėtini ir kiti Kalbos komisijos darbai: parengė ir raštu pateikė apie 350 ekspertinių išvadų dėl asmenvardžių, vietovardžių, įstaigų pavadinimų, žodžių, junginių taisyklingumo, žodžių ir sakinių prasmės aiškinimo, terminų vartosenos ir kt.; Kalbos konsultacijų grupė Kalbos komisijos konsultacijų banką papildė 297 naujais įrašais (dabar jame yra per 13 340 antraštinių žodžių), redagavo, atnaujino 1 039 įrašus; Lietuvos Respublikos terminų banke buvo paskelbti 723 aprobuotų teisės aktuose ir kituose dokumentuose vartojamų ar teikiamų vartoti terminų straipsniai (139 terminų straipsnių rinkiniai); Kalbos komisija įvykdė 140 viešųjų pirkimų procedūrų, įvertino 32 institucijų paraiškas, projektų vykdytojų pateiktas 109 ketvirtines, 28 metines ir 21 baigiamąją ataskaitas; suorganizavo 51 paraiškos, 112 metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizes.
12.1.3. 2020 m.:
12.1.3.1. pateikė pasiūlymą reformuoti kalbos priežiūros (tvarkybos) sistemą, išlaikant kalbos tvarkytojus savivaldybėse, tvirtinant jų pozicijas, stiprinant Valstybinės kalbos inspekcijos vaidmenį, kartu atmetant Valstybinės kalbos politikos 2019–2020 metų gairių įgyvendinimo priemonių plane numatytą reformos variantą, kuriuo buvo siūloma kalbos priežiūrą vykdyti per teritorinius Valstybinės kalbos inspekcijos padalinius;
12.1.3.2. pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, o konkrečiai – nuostatai, kuria siūloma valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas pakeisti į kalbos mokėjimo lygius pagal Europos Tarybos nustatytus Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis, kad būtų suvienodinti daugelyje šalių taikomi kalbos mokėjimo lygiai;
12.1.3.3. pateikė pastabas ir pasiūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo „Dėl Mokinio pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo, mokinio pažymėjimo (popierinio) ir mokinio pažymėjimo (kortelės) privalomųjų formų patvirtinimo“ projektui;
12.1.3.4. Kalbos komisija taip pat: įvykdė 203 viešųjų pirkimų procedūras, įvertino projektų vykdytojų pateiktas 121 ketvirtinę, 22 metines ir 43 baigiamąsias ataskaitas, suorganizavo 126 metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizes, 16 vertinti pateiktų leidinių rankraščių ekspertizių; parengė ir raštu pateikė apie 300 ekspertinių išvadų dėl asmenvardžių, vietovardžių, įstaigų pavadinimų, žodžių, junginių taisyklingumo, žodžių ir sakinių prasmės aiškinimo, terminų vartosenos ir kt.; Kalbos konsultacijų grupė Kalbos komisijos konsultacijų banką papildė 706 naujais įrašais; Terminų banke buvo paskelbti 954 aprobuotų teisės aktuose ir kituose dokumentuose vartojamų ar teikiamų vartoti terminų straipsniai (167 terminų straipsnių rinkiniai).
12.1.4. 2019 m.:
12.1.4.1. Vidaus reikalų ministerijai pateikė pastabas vidaus reikalų ministro įsakymu tvirtinamo Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo keitimo projektui;
12.1.4.2. Kalbos komisijos pirmininko įsakymu buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2021–2027 m. gairių projektui parengti;
12.1.4.3. kultūros ministro įsakymu buvo sudaryta Kalbos priežiūros (tvarkybos) sistemos reformos projekto rengimo darbo grupė, kurios vadovu paskirtas Kalbos komisijos primininkas;
12.1.4.4. be to, Kalbos komisija įvykdė 118 viešųjų pirkimų procedūrų, įvertino projektų vykdytojų pateiktas 102 ketvirtines, 28 metines ir 33 baigiamąsias ataskaitas; suorganizavo 133 metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizes, 17 leidinių rankraščių ekspertizių, buvo gauta 31 recenzija; parengė ir raštu pateikė apie 280 ekspertinių išvadų dėl asmenvardžių, vietovardžių, įstaigų pavadinimų, žodžių, junginių taisyklingumo, žodžių ir sakinių prasmės aiškinimo, terminų vartojimo ir kt.; Kalbos konsultacijų grupė Kalbos komisijos konsultacijų banką papildė 575 naujais įrašais, Terminų banke buvo paskelbta 913 aprobuotų teisės aktuose ar kituose dokumentuose vartojamų ar teikiamų vartoti terminų straipsnių.
12.1.5. Kiti svarbiausi kiekybiniai Kalbos komisijos 2019‒2022 m. veiklos rezultatai pateikiami lentelėje:
| METAI |
POSĖDŽIAI (KALBOS KOMISIJOS / PAKOMISIJŲ) |
PRIIMTI TEISĖS AKTAI (NUTARIMAI / PROTOKOLINIAI NUTARIMAI) |
VYKDYTOS PROGRAMOS |
| 2022 |
11 / 90 |
9 / 22 |
3 |
| 2021 |
15 / 115 |
6 / 18 |
3 |
| 2020 |
9 / 67 |
2 / 11 |
4 |
| 2019 |
9 / 71 |
11 / 12 |
3 |
12.2. Paveldo komisija:
12.2.1. 2022 m.:
12.2.1.1. nagrinėjo nekilnojamojo kultūros paveldo inventorizavimo procesą ir pateikė pasiūlymus Kultūros paveldo departamentui, taip pat analizavo Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo taikymo praktikoje problemas, pateikėsiūlymus kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos procesui tobulinti Vyriausybei;
12.2.1.2. išanalizavusi dvarų sodybų apsaugos realijas ir teisės aktus, pateikė pasiūlymus Kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai, Teisingumo ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.
12.2.1.4. be to, Paveldo komisijoje veikė 19 vidinių darbo grupių (6 sudarytos 2022 m.), įvyko 14 šių darbo grupių posėdžių, atliktas Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas (inter alia pagal Seimo Peticijų komisijos prašymą), Paveldo komisijos nariai ir administracijos darbuotojai dalyvavo Kultūros ministerijos iniciatyva sukviestose tarpinstitucinėse darbo grupėse, kuriose buvo diskutuojama dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo keitimo, taip pat dalyvauta ir Aplinkos ministerijos organizuojamuose Statybų kodekso koncepcijos aptarimuose, teiktos pastabos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies pakeitimo įstatymo projektui, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7, 69, 84 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir pan.
12.2.2. 2021 m.:
12.2.2.1. pateikė pasiūlymą, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane būtų numatytas naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo projektų parengimas, siekiant užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą (į pasiūlymą nebuvo atsižvelgta);
12.2.2.2. Seimo Kultūros komiteto prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto;
12.2.2.4. be to, Paveldo komisija pristatė savo nuomonę ir pasiūlymus Respublikos Prezidento kanceliarijoje vykusiame forume „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“; vykdė tęstinį duomenų apie Lietuvos Respublikos savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai tyrimą; pritarė, kad Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksas būtų paskelbtas kultūros paminklu, o Anulyno kapinynas ‒ valstybės saugomu kultūros paveldo objektu; priėmė 8 nutarimus dėl kilnojamųjų kultūros vertybių, kurios Kultūros vertybių registre registruotos kaip nekilnojamosios, duomenų tikslinimo ir kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymo į Kultūros vertybių registrą, įvertino 431 vertybę (dauguma iš jų į Kultūros vertybių registrą jau įrašytos arba patikslinti registro duomenys).
12.2.3. 2020 m.:
12.2.3.1. atliko Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje analizę, pateikė rekomendacijas Vyriausybei, Kultūros paveldo departamentui ir Lietuvos mokslo tarybai;
12.2.3.2. nagrinėjo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano projekto konkretizuotus sprendinius;
12.2.3.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovės, apsaugos užtikrinimo, teritorinių paveldo apsaugos priemonių;
12.2.3.4. dalyvavo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo Nr. XIII-3202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos sostinės įstatymo projekto rengimo procese;
12.2.3.5. svarstė Seimo Peticijų komisijos prašymą pateikti nuomonę dėl Rasos Kalinauskaitės 2020 m. gegužės 19 d. peticijoje pateikto pasiūlymo įtvirtinti konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu;
12.2.3.7. taip pat Paveldo komisija organizavo UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metų baigiamąją konferenciją; atliko Kultūros paveldo departamento 2020 m. planuojamų vykdyti programų projektų analizę, surinko informaciją apie savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai, dalyvavo Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektų paraiškų vertinimo ekspertų komisijos veikloje; priėmė 7 nutarimus dėl kilnojamųjų kultūros vertybių, kurios Kultūros vertybių registre registruotos kaip nekilnojamosios, duomenų tikslinimo ir kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymo į Kultūros vertybių registrą, iš viso buvo įvertintos 365 vertybės;
12.2.4. 2019 m.:
12.2.4.1. sudarė dvi darbo grupes (dėl strategijos „Kultūra 2030“ aptarimo bei Paveldo komisijos pasiūlymų parengimo ir dėl integralios kultūros paveldo apsaugos politikos modelio) ir surengė 3 pasitarimus (pvz., dėl Vaišnoriškių kaimo bendruomenės kreipimosi dėl VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomų kultūros paveldo objektų);
12.2.4.2. pateikė 16 išvadų ir pasiūlymų valstybės ir savivaldos institucijoms (kaip antai, dėl dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tėviškės sodybos, Sapiegų parko atnaujinimo);
12.2.4.3. pritarė 9 kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymui į Kultūros vertybių registrą ir 66 kultūros vertybių, kurios Kultūros vertybių registre registruotos kaip nekilnojamos, duomenų tikslinimui;
12.2.4.4. pateiktos pastabos ir pasiūlymai 16 teisės aktų projektų (kaip antai, Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektui);
12.2.4.5. be kita ko, Paveldo komisija įvertino Žemės ūkio ministerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto Struvės geodezinio lanko vietos valdytojo, ir Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto Kernavės archeologinės vietovės vietos valdytojo, veiklą 2017–2018 m. laikotarpiu; atliko Kultūros paveldo departamento 2019 m. planuojamų vykdyti programų projektų analizę, analizavo savivaldybių lėšų panaudojimą kultūros paveldo apsaugai, pritarė siūlymui Kauno centrinio pašto rūmus paskelbti kultūros paminklu; priėmė 2 nutarimus dėl kilnojamųjų kultūros vertybių duomenų tikslinimo ar įrašymo į Kultūros vertybių registrą ir pritarė 9 kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymui į Kultūros vertybių registrą, pritarė 66 kultūros vertybių, kurios Kultūros vertybių registre registruotos kaip nekilnojamos, duomenų tikslinimui.
12.3. Globos taryba:
12.3.1. 2022 m.:
12.3.1.1. pateikė siūlymus dėl 10 teisės aktų tobulinimo, inter alia Kultūros centrų įstatymo naujos redakcijos projekto, naujos Dainų švenčių įstatymo redakcijos įstatymo projekto, Muziejų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir kt.
12.3.1.2. atliktas 1 tyrimas, atliktų tyrimų pagrindu skaityti 2 pranešimai ir 38 paskaitos, atliktos 4 apklausos, Globos taryba sudarė ar atnaujino 8 sąvadus;
12.3.2. 2021 m.:
12.3.2.1. pateikė siūlymus dėl 12 teisės aktų tobulinimo (pvz., dėl didesnio skaičiaus su etnine kultūra susijusių profesijų įtraukimo į Lietuvos profesijų klasifikatorių (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai); dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano projekto tobulinimo (Vyriausybei); dėl etnosporto įtraukimo į Lietuvos Respublikos sporto įstatymą (Seimo Jaunimo ir sporto komisijai bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai); dėl Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimo iš esmės (Seimo Kultūros komitetui);dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose (Seimo Švietimo ir mokslo komitetui);
12.3.2.2. 2020 m. daug dėmesio skyrė su etninės kultūros plėtra susijusiems įvairiems teisės aktų projektams, iš kurių 12, kaip antai: Lietuvos Respublikos strateginio valstybės valdymo įstatymo, Lietuvos teritorijos bendrojo plano, Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo, Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos koncepcijos, Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano, Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos, Lietuvos Nacionalinės UNESCO Komisijos nuostatų naujos redakcijos projekto ir kt. ‒ pateikė pasiūlymus dėl tobulinimo.
12.3.3. 2019 m.:
12.3.3.1. pateikė siūlymus dėl 6 teisės aktų projektų (kaip antai, dėl Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 7, 8, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui); Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairėms 2020 m. (Seimo Kultūros komitetui); strategijos „Kultūra 2030“ kultūros politikos krypčių (Kultūros ministerijai));
12.3.3.2. pateikė siūlymus dėl 7 esamų teisės aktų tobulinimo (kaip antai, dėl Mokslo krypčių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-1457; Lietuvos Respublikos muziejaus įstatymo);
12.3.4. Kiti svarbiausi kiekybiniai Globos tarybos veiklos 2019‒2021 m. rezultatai pateikiami lentelėje:
| METAI |
POSĖDŽIAI (GLOBOS TARYBOS / JOS SUDARYTŲ DARBO GRUPIŲ) |
POSĖDŽIAI (REGIONINIŲ ETNINĖS KULTŪROS GLOBOS TARYBŲ) |
PRIIMTI TEISĖS AKTAI
|
VYKDYTOS PROGRAMOS |
| 2022 |
10 / 15 |
20 |
18 |
1 |
| 2021 |
10 / 25 |
21 |
12 |
1 |
| 2020 |
10 / 7 |
15 |
5 |
1 |
| 2019 |
10 / 7 |
19 |
3 |
1 |
12.4. Sveikatos taryba:
12.4.1. 2022 m.:
12.4.1.1. surengė 9 posėdžius ir priėmė 5 teisės aktus (dėl vaikų sveikatai palankesnės mitybos sistemos Lietuvoje; sveikatos duomenų valdymo ir panaudojimo Lietuvoje (COVID-19 pamokos ir galimybės); sveikatos sistemos reformos Lietuvoje; burnos sveikatos sistemos pertvarkos atliepiant istorinę PSO burnos sveikatos rezoliuciją (iššūkiai ir galimybės); Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014‒2025 metų programos įgyvendinimo);
12.4.1.2. daugiau kaip 14 subjektų pateikė 49 pasiūlymus (rekomendacijas) (kaip antai, Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo pateiktas pasiūlymas koreguoti Lietuvos higienos normos 21:2011 nuostatas, numatančias pertraukų organizavmo laiką, trukmę, siekiant užtikrinti optimalų maitinimui skirtą laiką ir trukmę; Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos statistikos departamentui pasiūlė parengti automatizuotus lėtinių neinfekcinių ligų valdymo ir duomenų vertinimo algoritmus pagal funkcinius asmens sveikatos priežiūros klasterius ir t. t.); į 6 rekomendacijas sureagavo jos adresatai (8 subjektai);
12.4.1.3. pateikė 6 išvadas dėl teisės aktų projektų (Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 4,13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1371; Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 15(1), 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 46(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1302; Lietuvis Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1303; Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų patvirtinimo projekto Nr. XIVP-1690; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2036; Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2037);
12.4.2. 2021 m.:
12.4.2.1. surengė 3 posėdžius ir priėmė 3 teisės aktus (dėl Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo sveikos gyvensenos skatinimo projektų įgyvendinimo; švietimo pagalbos specialistų veiklos iššūkių, galimybių ir perspektyvų; sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo sergantiems retomis ligomis);
12.4.2.2. 6 subjektams pateikė 19 pasiūlymų (rekomendacijų) (kaip antai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui buvo pateikti pasiūlymai efektyviau koordinuoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, finansinius resursus, didesnį dėmesį skirti įgyvendinamų projektų efektyvumo vertinimui ir sklaidai visuomenėje ir t. t.; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai buvo pateikti pasiūlymai numatyti konkrečius, aiškius mechanizmus, sprendimus dėl specialistų perkvalifikavimo, papildomų kompetencijų įgijimo valstybės lėšomis ir t. t.); į 5 rekomendacijas sureagavo jų adresatas (1 subjektas);
12.4.2.3. pateikė 2 išvadas dėl teisės aktų projektų (Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 18(1), 22, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto).
12.4.3. 2020 m.:
12.4.3.1. surengė 5 posėdžius ir priėmė 2 teisės aktus (dėl COVID-19 pandemijos iššūkių ir galimybių bei psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo);
12.4.3.2. ne mažiau kaip 9 subjektams pateikė 30 pasiūlymų (rekomendacijų) (kaip antai, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijai buvo pateiktas pasiūlymas inicijuoti diskusijas dėl vairuotojams 0 promilių leistinos alkoholio koncentracijos kraujyje ir apsvaigimo nuo psichoaktyviųjų medžiagų nustatymo greitaisiais testais; Vyriausybei buvo pateiktas pasiūlymas inicijuoti platesnes diskusijas dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų koncepcijos įgyvendinimo ir pan.); į 9 rekomendacijas sureagavo jos adresatai (4 subjektai).
12.4.4. 2019 m.:
12.4.4.1. surengė 7 posėdžius ir priėmė 4 teisės aktus (dėl socialiai pažeidžiamų grupių teisių užtikrinimo perspektyvos Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje; savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų vaidmens formuojant sveikatos stiprinimo regionus; sveikos gyvensenos skatinimo galimybių ir iššūkių kaimiškose vietovėse; sveiko senėjimo aktualijų ir problemų sprendimų Lietuvoje);
12.4.4.2. ne mažiau kaip 15 subjektų pateikė 49 pasiūlymus (rekomendacijas) (pvz., Seimui ir Vyriausybei buvo pasiūlyta atkreipti dėmesį į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų sveikatos srityje įgyvendinimą, plėtoti alternatyvios komunikacijos priemones klausos, regos, intelekto negalią turintiems asmenims ir pan.); į 21 pasiūlymą sureagavo jų adresatai (7 subjektai);
12.4.4.3. pateikė 3 išvadas (pozicijas) dėl teisės aktų projektų (pvz., dėl Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl alkoholio vartojimo, jo daromos ekonominės žalos sveikatai ir ūkiui stebėsenos (monitoringo) taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 2, 17, 26 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projekto; Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto).
12.4.5. 2019‒2022 m. laikotarpiu Sveikatos taryba nebuvo suformavusi jokių darbo ar ekspertų grupių.
12.4.6. Svarbiausi kiekybiniai Sveikatos tarybos veiklos 2019‒2022 m. rezultatai pateikiami lentelėje:
| METAI |
POSĖDŽIAI |
PATEIKTI PASIŪLYMAI (BENDRAS PASIŪLYMŲ SKAIČIUS / SUBJEKTŲ, KURIEMS PATEIKTI PASIŪLYMAI, SKAIČIUS / PASIŪLYMŲ, Į KURIUOS BUVO SUREAGUOTA, SKAIČIUS / Į PASIŪLYMUS SUREAGAVUSIŲ SUBJEKTŲ SKAIČIUS) |
PRIIMTI TEISĖS AKTAI
|
PATEIKTOS IŠVADOS DĖL TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ |
| 2022 |
9 |
49 / >14 / 6 / 8 |
5 |
6 |
| 2021 |
3 |
19 / 6 / 5 / 1 |
3 |
2 |
| 2020 |
5 |
30 / >30 / 9 / 4 |
2 |
0 |
| 2019 |
7 |
49 / >15 / 21 / 7 |
4 |
3 |
12.5. Šeimos taryba:
12.5.1. 2022 m.:
12.5.1.2. pirmą kartą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatė metinį pranešimą apie Lietuvos šeimų būklę;
12.5.1.3. pateikė pasiūlymus dėl 6 teisės aktų ir (ar) teisės aktų projektų: Seimo Žmogaus teisių komitetui ‒ dėl Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos), Socialinių reikalų ir darbo komitetui ‒ dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 110 1, 5, 111, 16, 19, 20, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ‒ dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymo „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šeimos politikos stiprinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-004-02-05-06 „Stiprinti atstovavimą šeimos interesams ir keisti stigmatizuotą visuomenės požiūrį į tam tikras šeimas“, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui ‒ dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto ir kt.;
12.5.1.4. surengė 2 konferencijas, 2 apskritojo stalo diskusijas (pvz., kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu 2022 m. gegužės 18 d. Seime surengė konferenciją „Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste“, Vilkaviškyje ‒ diskusiją „Savivaldybės šeimos tarybos / komisijos veiklos stiprinimas Marijampolės apskrityje“ ir kt.).
12.5.1. 2021 m.:
12.5.1.1. surengė 9 posėdžius ir priėmė vieną teisės aktą (dėl Nacionalinės šeimos tarybos 2021 metų kalendorinio veiklos plano patvirtinimo);
12.5.1.2. inicijavo studijos, kurios tikslas ‒ apžvelgti ir išanalizuoti tarptautinę patirtį, sukuriant ir taikant universalius indeksus, leidžiančius kiekybiškai išmatuoti bei palyginti skirtingų visuomenių, skirtingos šeimos politikos įtaką šeimos instituto gerovės užtikrinimui, parengimą;
12.5.1.3. pateikė siūlymus dėl 8 teisės aktų projektų tobulinimo, t. y. Aštuonioliktosios Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plano, Ilgalaikės šeimos politikos plėtros programos, Rengimo šeimai ir gyvenimo įgūdžių programos, Darbo kodekso 24, 25, 26, 30, 36, 40, 44, 46, 52, 59, 64, 107, 113, 131, 133, 134, 137, 206 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 1, 5, 111, 19, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto, Lygių galimybių įstatymo 2, 7 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Socialinių paslaugų įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6(1), 19(3), 20(1), 20(2) straipsniais ir 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto.
12.5.2. 2020 m. II pusmetį[1]:
12.5.2.2. įvertino Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 8, 9, 24, 33, 36, 47, 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (išreiškė abejones dėl visuotino formalaus vaikų ugdymo ankstinimo tikslingumo);
12.6. Švietimo įstatyme nustatyta, jog Švietimo taryba apie savo veiklą nuolat informuoja visuomenę Seimo interneto svetainėje www.lrs.lt ir kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. pateikia Seimui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai savo veiklos ataskaitą bei kartą per ketverius metus pranešimą apie Lietuvos švietimo būklę. 2019‒2021 m. Švietimo taryba metinių veiklos ataskaitų nerengė ir neteikė Seimui (paskutinė veiklos ataskaita (už 2017 m.) buvo parengta ir pateikta 2018 m.). 2017‒2020 m. pranešimas apie Lietuvos švietimo būklę taip pat nebuvo rengiamas (paskutinį kartą toks pranešimas buvo parengtas ir pateiktas už 2013‒2016 m.).
2022 m. parengta ir pateikta ataskaita tik apie Lietuvos švietimo tarybos 2019‒2022 metų veiklos planų įvykdymą. Švietimo taryba:
12.6.1. per 2019‒2022 metus buvo parengti 35 raštai, kuriais pateikti oficialus siūlymai Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms atsakingoms institucijoms (pvz., siūlymai Vyriausybei dėl švietimo plėtotės krypčių ir veiksmų 2020‒2030 metais bei dėl nacionalinio susitarimo „Dėl Lietuvos švietimo politikos (2021‒2030)“ projekto, siūlymai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, siūlymai dėl Mokslo ir studijų įstatymo bei Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų, pastabos ir siūlymai „Tūkstantmečio mokyklų“ programai ir kt.). Pažymėtina, kad absoliuti dauguma šių siūlymų pateikta 2020 metais (19 raštų), 2021 m. parengta 14 raštų, o 2022 m. – 2 raštai su pastabomis ir siūlymais;
12.6.2. surengė kelias diskusijas (Švietimo tarybos posėdžiuose, pvz., apie kolegijų sektoriaus misiją ir tinklo pertvarką ir kt.), sudarė 3 darbo grupes (pvz., darbo grupę dėl išvadų ir rekomendacijų rengimo PISA 2019, taip pat darbo grupę pasiūlymams dėl lituanistikos švietimo pateikti);
13. Spręstinos problemos:
13.1. Neišnaudojamas ekspertinių-patariamųjų institucijų potencialas konsultuojant, teikiant išvadas, pasiūlymus, vertinant numatomo teisinio reguliavimo poveikį arba atliekant teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną.
Pagrindinė ekspertinių-patariamųjų institucijų paskirtis – remiantis išskirtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui ir Vyriausybei, o tam tikrais atvejais ‒ ir Respublikos Prezidentui, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, visuomenei tam tikroje specialių žinių reikalaujančioje srityje. Kai kurių ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklą reguliuojančiuose įstatymuose tai nurodyta tiesiogiai (pvz., Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatyme, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme), kituose įstatymuose šių institucijų ekspertinis-patariamasis vaidmuo identifikuojamas per jų atliekamas funkcijas (pvz., Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme numatyta, kad Kalbos komisija teikia Seimui, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei siūlymus kalbos politikos klausimais, teikia Seimui, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms išvadas dėl teisės aktų kalbos bei dėl teisės aktų projektų, kuriuose yra nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą).
Ekspertinių-patariamųjų institucijų metinių veiklos ataskaitų bei Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės veiklos analizė leidžia teigti, jog, formuojant tam tikros srities politiką, menkai išnaudojamas ekspertinių-patariamųjų institucijų potencialas prašant jų pateikti išvadas, rekomendacijas, siūlymus ar šioms institucijoms juos teikiant savo iniciatyva. Visos šešios ekspertinės-patariamosios institucijos per metus pateikia vos keliolika išvadų dėl kitų institucijų parengtų teisės aktų projektų ir(ar) dėl galiojančių teisės aktų keitimo (naujų teisės aktų rengimo).
Viena vertus, pačios ekspertinės-patariamosios institucijos didžiausią savo laiko ir žmogiškųjų išteklių dalį skiria einamųjų, rutininių klausimų sprendimui, žinybiniai teisėkūrai, moksliniams tyrimams ir šviečiamajai veiklai, o ekspertines išvadas bei siūlymus savo iniciatyva teikia labai retai. Antra vertus, ir pačios valstybės bei savivaldybių institucijos bei įstaigos į ekspertines-patariamąsias institucijas kreipiasi taip pat pakankamai retai. Be to, pasitaiko ir tokių atvejų, kai valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos steigia ar formuoja įvairias kompetencija su ekspertinėmis-patariamosiomis institucijomis konkuruojančias patariamąsias institucijas ir tarybas (pvz., siekiant valdyti COVID-19 pandemijos iššūkius, greta Sveikatos tarybos, Respublikos Prezidentas bei Vyriausybė suformavo atskiras sveikatos ekspertų neformaliąsias tarybas, kurioms ir teko pagrindinis vaidmuo kovoje su paminėta pandemine krize, Sveikatos taryba pirmą kartą pandemijos klausimą svarstė tik 2020 m. spalio 28 d.).
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnyje reglamentuojama prašymų pateikti išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų projektų tvarka. Pagal šį straipsnį gali būti prašoma Vyriausybės išvadų. Taip pat jame numatyta, jog Seimo pagrindiniu paskirtas Seimo komitetas turi teisę (tam tikrais atvejais – pareigą) kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus ir aukštąsias mokyklas, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu:
1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir
2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo.
Tuo atveju, jeigu nurodyti subjektai, į kuriuos Seimo pagrindiniu paskirtas Seimo komitetas kreipėsi dėl atitinkamų išvadų pateikimo, pagal kompetenciją negali atsakyti į suformuluotus klausimus, toks Seimo komitetas priima sprendimą inicijuoti viešą kvietimą ekspertams teikti išvadą.
Pažymėtina, jog Seimo statute nei numatyta rekomendacija, nei nustatyta pareiga atitinkamos išvados kreiptis į ekspertines-patariamąsias institucijas, nepaisant to, kad tai buvo vienas iš pagrindinių šių institucijų steigimo tikslų.
Remiantis nustatytu teisiniu reguliavimu, tik Šeimos taryba, gavusi Seimo prašymą, arba savo iniciatyva vertina numatomo teisinio reguliavimo poveikį šeimai arba atlieka teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebėseną, nors tai, atsižvelgiant į jų paskirtį, daryti turėtų visos ekspertinės-patariamosios institucijos. Kitoms ekspertinėms-patariamosioms institucijoms toks reikalavimas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose expressis verbis nėra numatytas, jos pačios, kaip minėta, taip pat vengia rodyti iniciatyvą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar prieš dešimtmetį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2012 m. gegužės 17 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-6 „Seimui atskaitingų institucijų, veikiančių kultūros srityje, veikla“ (toliau ‒valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-2-6), kurioje inter alia buvo nagrinėta Kalbos komisijos, Paveldo komisijos ir Globos tarybos veikla, pažymėjo, kad nepakankamai išnaudojamos galimybės pasinaudoti Seimui atskaitingų kultūros srities institucijų veiklos rezultatais ir kad kai kurių audituotų institucijų dalies vykdomų funkcijų apimtys mažėja, todėl gali būti neefektyviai panaudojami turimi ištekliai. Valstybės kontrolė, akcentuodama efektyvaus išteklių naudojimo siekį, siūlė nuspręsti dėl tikslingumo vykdyti tam tikras funkcijas ir atitinkamai optimizuoti institucijų veiklą.
13.2. Menki ekspertinių-patariamųjų institucijų žmogiškieji ir finansiniai pajėgumai, tinkamo šių institucijų vidaus audito atlikimo kliuviniai.
Dar Valstybės kontrolės 2017 m. vasario 13 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-1 „Žmogiškųjų išteklių valdymas viešojo administravimo institucijose (trijų ministerijų valdymo sričių auditų apibendrinti rezultatai)“ (toliau ‒ valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-10-1-1) buvo konstatuota, kad esama žmogiškųjų išteklių valdymo sistema viešajame sektoriuje nėra pakankamas įrankis įstaigų veiklos tikslams pasiekti efektyviausiu būdu, neskatina skaidrios darbuotojų atrankos ir efektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, nes esamas pareigybių skaičius nepagrįstas realiu (faktiniu) poreikio skaičiavimu (nenustatytas optimalus viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius), tinkamai neperžiūrėtos institucijų vykdomos funkcijos ir jų apimtys, neidentifikuoti veiksniai, turintys įtakos įstaigų veiklos apimčiai. Valstybės kontrolė šioje valstybinio audito ataskaitoje akcentavo ir tai, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius nustatomas pagal praėjusių metų skaičių ir neatspindi realaus pareigybių poreikio. Dėl šios priežasties vienose įstaigose yra nuolat laisvų neužimtų pareigybių, o kitose jų trūksta, nors bendras viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius išlieka tas pats (kinta nežymiai).
Paminėtos Valstybės kontrolės išvados taikytinos ir ekspertinėms-patariamosioms institucijoms. Jas aptarnaujančios administracijos (sekretoriatai) dažniausiai turi vos po kelis valstybės tarnautojus ir (ar) darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, kurie didžiąją savo darbo laiko dalį skiria rutininiams klausimams spręsti ir bendrajam administravimui atlikti, o ne ekspertinėms funkcijoms vykdyti. Be to, šių institucijų finansavimas yra ir nepakankamas, ir neefektyviai panaudojamas (pvz., išlaikant atskiras visų ekspertinių-patariamųjų institucijų būstines bei mokant darbo užmokestį valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurie atlieka besidubliuojančias funkcijas).
2023 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ekspertinėms-patariamosioms institucijoms skirtas finansavimas nurodomas lentelėje (tūkst. Eur):
| KALBOS KOMISIJA |
PAVELDO KOMISIJA |
GLOBOS TARYBA |
SVEIKATOS TARYBA |
ŠEIMOS TARYBA |
ŠVIETIMO TARYBA |
| 998 |
363 |
297 |
82 |
79 |
0 (finansuojama iš Seimo kanceliarijai skirtų lėšų) |
Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495 patvirtintose Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairėse įtvirtintas siekis, kad viešojo sektoriaus įstaigų sistemoje nebūtų biudžetinių įstaigų, kurių savininkė yra valstybė, turinčių patvirtintą mažesnį nei 20 valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (15 p.). Pažymėtina, kad nei viena ekspertinė-patariamoji institucijų neatitinka šio reikalavimo: Kalbos komisiją aptarnauti patvirtinta 19 valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių, Paveldo komisiją – 7, Globos tarybą – 14, Sveikatos tarybą – 7, Šeimos tarybą – 5[2].
Tokie nedideli sekretoriatai (administracijos) yra iš esmės nepajėgūs užtikrinti tinkamą ekspertinių-patariamųjų institucijų aptarnavimą ir veiklą, juo labiau kad, kaip minėta, didelė dalis žmogiškųjų išteklių eikvojama vidaus administravimui vykdyti. Tai visiškai nedera su racionalaus ribotų valstybės finansinių išteklių panaudojimo bei tinkamos teikiamų administracinių paslaugų kokybės principais.
Pažymėtina, kad ir Valstybės kontrolės atliktų valstybinių auditų ataskaitose (kaip antai, valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-10-1-1, 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-10-9-11 „Ar valstybės ir savivaldybių dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas užtikrina naudą visuomenei?“ ir 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-40-2-17 „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos?“) pateikiamose išvadose, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų rekomendacijose dėl viešojo sektoriaus įstaigų sistemos pertvarkos akcentuojama, kad nepaisant to, jog viešasis sektorius pastaraisiais metais Lietuvoje sumažėjo, jo apimtis (visų dirbančių šalies gyventojų procentinė dalis, dirbanti viešajame sektoriuje), vertinant EBPO ir Europos Sąjungos valstybių narių kontekste, išlieka neproporcingai didelė.
Pažymėtina ir tai, kad. Lietuvos Respublikos vidaus audito ir kontrolės įstatymas numato, jog Seimui atskaitingų institucijų, kurios neturi ir neprivalo turėti savo vidaus audito tarnybų, vidaus audito tarnybą paskiria Seimas. Kalbama apie 17 Seimui atskaitingų institucijų ir subjektų, įskaitant visas Koncepcijoje aptariamas ekspertines-patariamąsias institucijas, kurių vidaus auditą turėtų atlikti Seimo kanceliarijos Vidaus audito skyrius. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad yra reikalinga spręsti ne tik papildomo Seimo kanceliarijos finansavimo klausimus, bet ir tai, kiek realus yra toks vidaus audito atlikimas, atsižvelgiant į tai, jog Seimui atskaitingi subjektai turi nepriklausomą statusą.
13.3. Menkas ekspertinių-patariamųjų institucijų narių ir vadovų veiklos efektyvumas ir motyvacijos stoka.
Dalies ekspertinių-patariamųjų institucijų (Sveikatos tarybos, Šeimos tarybos ir Švietimo tarybos) narių darbas yra neatlygintinis, o kitos šių institucijų dalies nariai gauna atlyginimą tik tada, kai tiesiogiai dalyvauja atitinkamos ekspertinės-patariamosios institucijos posėdžiuose. Šių institucijų vadovams (tarybų ar komisijų pirmininkams) už atliekamas pareigas mokama taip pat pakankamai santūriai. Dėl šios ir kitų priežasčių ekspertinių-patariamųjų institucijų nariai ir vadovai šių institucijų veiklai neskiria deramo dėmesio ‒ jie koncentruojasi į pirmaeilius savo darbus. Susidaro įspūdis, kad daliai ekspertinių-patariamųjų institucijų narių ir vadovų atitinkamos pareigos šiose institucijose yra tik gražus įrašas gyvenimo aprašyme. Siekiant spręsti šią problemą, galėtų būti svarstomas visų ekspertinių-patariamųjų institucijų narių dalyvavimo šių institucijų posėdžiuose apmokėjimo klausimas. Tačiau tokiu atveju būtinai turėtų būti įvertinta, ar šių ekspertinių-patariamųjų institucijų narių skaičius yra optimalus (pvz., Sveikatos tarybą ir Šeimos tarybą sudaro po 15 narių; Švietimo tarybą ‒ 26 nariai). Pažymėtina, kad didelis narių skaičius bei jų motyvacijos stoka (neatlygintinas darbas) sąlygoja, jog ekspertinės-patariamosios institucijos veikia epizodiškai (paprastai rengiamas nedaugiau kaip vienas atitinkamos komisijos ar tarybos posėdis per mėnesį). Sprendžiant šią problemą jos yra sukūrusios nemažai darbo grupių, bet jų veikla irgi dažnai apsiriboja vienu arba keliais posėdžiais per metus.
Į tai atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-6, kurioje nurodoma, kad Seimui atskaitingų kultūros srities institucijų, turinčių kolegialius sprendimus priimančius valdymo organus (Globos tarybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Paveldo komisijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, Kalbos komisijos), narių skaičius didelis (nuo 12 iki 21), todėl mažėja šių institucijų veiklos efektyvumas, o lėšos naudojamos nepakankamai racionaliai.
Siekiant efektyvesnės Seimui atskaitingų institucijų, turinčių kolegialius sprendimus priimančius valdymo organus, veiklos bei racionalesnio šių institucijų išteklių panaudojimo, Valstybės kontrolės nuomone, būtų tikslinga nustatyti ir įteisinti optimalų Seimui atskaitingų institucijų, turinčių kolegialius sprendimus priimančius valdymo organus, narių skaičių: „Vadybos teorijoje nurodoma, kad per didelis valdymo organų narių skaičius mažina institucijos veiklos efektyvumą. Įvairiais tyrinėjimais nustatyta, kad optimalus komisijos / tarybos dydis yra nuo 5 iki 11 narių. Teigiama, jog tiek narių priima kokybiškesnius sprendimus, nariai jaučia didesnį pasitenkinimą. Mažesnių grupių veikla ne tokia efektyvi, nes nariai gali baimintis dėl per didelės asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus. Didesnių grupių dalyviai gali varžytis reikš nuomonę didelei auditorijai. Be to, didesnei grupei reikia daugiau laiko suderinti darbus dėl bendro rezultato. Mokslinių tyrimų duomenimis, efektyviausiai dirba komisijos ar tarybos, kuriose posėdžiauja 5–7 nariai.“
13.4. Ekspertinės-patariamosios institucijos arba iš dalies dubliuoja viena kitos uždavinius, arba viena kitos uždavinius joms suteiktų įgaliojimų ribose papildo.
Antai Globos taryba gali būti laikoma specializuota Paveldo komisijos institucija, nes Paveldo komisijos uždaviniai orientuoti į kultūros paveldo apsaugos politiką ir strategiją reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimą ir stebėseną, išvadų dėl kultūros paveldo apsaugos ir būklės teikimą bei kultūros paveldo aktualizavimą visuomenėje, o Globos tarybos – į etninės kultūros plėtrą ir integravimą į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, etninės kultūros integravimą, puoselėjimą. Sveikatos tarybos pagrindinis uždavinys yra sveikatos politikos vertinimas ir formavimas, Šeimos tarybos – šeimos politikos formavimas ir įgyvendinimo vertinimas, Švietimo tarybos – ekspertinis vertinimas ir konsultavimas strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Taigi šios ekspertinės-patariamosios institucijos įgyvendina iš esmės tą patį „valdžios patarėjo“ uždavinį, tik skirtingose srityse.
13.5. Didžiąja dalimi sutampa ir ekspertinių-patariamųjų institucijų funkcijos. Šios institucijos:
1) pagal kompetenciją seka faktinę situaciją ir atlieka jos vertinimą atitikties strateginiams dokumentams, pažangos ir pan. požiūriu;
2) teikia išvadas ir pasiūlymus Seimui (Šeimos taryba ir Švietimo taryba – platesniam subjektų ratui) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;
3) teikia nuomones (konsultuoja) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms atitinkamos srities (pvz., kultūros paveldo, kalbos, sveikatos ar švietimo) politikos formavimo klausimais;
4) informuoja apie savo veiklą visuomenę, taip pat teikia metines veiklos ataskaitas Seimui (be kita ko, Sveikatos taryba ir Švietimo taryba telkia asociacijas viešoms diskusijoms svarbiausiais atitinkamos srities politikos ir strategijos tobulinimo bei jų įgyvendinimo klausimais, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba kiekvienais metais rengia ir Seimui pateikia pranešimą apie atitinkamos srities būklę, o Švietimo taryba pranešimą apie Lietuvos švietimo būklę rengia ir teikia Seimui kartą per 4 metus).
Tai, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų funkcijos persidengia, iliustruoja ir gana panašus šioms institucijoms numatytų teisių sąrašas:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus;
3) sudaryti nuolatines ir laikinąsias darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus ir ekspertus;
5) leisti informacinius ir tiriamuosius leidinius.
Pažymėtina, kad į šias problemas atkreipė dėmesį ir Valstybės kontrolė valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-50-2-6, kurioje pažymėjo, kad dalis Seimui atskaitingų kultūros srities institucijų vykdomų funkcijų persidengia su kitomis kultūros srities viešojo administravimo institucijų funkcijomis, dalis jų būdingesnės vykdomosios valdžios institucijų vykdomoms funkcijoms ir nesietinos su Konstitucijos Seimui nustatytais įgaliojimais, dėl to gali būti neracionaliai naudojami valstybės ištekliai.13.6. Skiriasi ekspertinių-patariamųjų institucijų formavimo principai ir jų nariams keliami reikalavimai (žr. pateikiamą lentelę).
| EKSPERTINĖ-PATARIAMOJI INSTITUCIJA |
NARIŲ SKAIČIUS |
KANDIDATŪRAS TEIKIANTYS / NARIUS DELEGUOJANTYSSUBJEKTAI |
NARIUS SKIRIANTIS (-YS) / SUDĖTĮ TVIRTINANTIS SUBJEKTAS (-AI) |
KADENCIJOS TRUKMĖ |
REIKALAVIMAI KANDIDATAMS |
| Kalbos komisija |
17 |
1) universitetai 2) mokslinių tyrimų įstaigos 3) kūrybinės sąjungos |
Seimas (Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu) |
5 (kadencijų skaičius neribojamas) |
Nenustatyti |
| Paveldo komisija |
12 |
- |
1) Respublikos Prezidentas – 2 2) Seimas Seimo Kultūros komiteto teikimu - 4 3) Ministras Pirmininkas kultūros ministro teikimu – 4 4) įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu, renka ir atšaukia 2 narius |
4 (ne daugiau kaip 2 kadencijos iš eilės) |
1) nepriekaištinga reputacija 2) aukštasis universitetinis išsilavinimas 3) 5 metų darbo patirtis kultūros paveldo apsaugos srityje |
| Globos taryba |
21 |
1) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2) Lietuvos istorijos institutas 3) Lietuvos tautodailininkų sąjunga 4) Lietuvių etninės kultūros draugija 5) Lietuvos kraštotyros draugija 6) Lietuvos ramuvų sąjunga 7) Lietuvių katalikų mokslo akademija 8) Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga 9) Lietuvos muzikos ir teatro akademija 10) Klaipėdos universitetas 11) Vilniaus universiteto Šiaulių akademija 12) Vytauto Didžiojo universitetas 13) Lietuvos liaudies buities muziejus 14) Lietuvos nacionalinis kultūros centras 15) Vilniaus etninės kultūros centras 16) Kauno tautinės kultūros centras 17) regioninės etninės kultūros globos tarybos |
Seimas |
4 (kadencijų skaičius neribojamas) |
Ne mažesnė kaip 3 metų patirtis etninės kultūros srityje |
| Sveikatos taryba |
15 |
1) savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovai – 3 2) mokslo ir studijų institucijų, nerengiančių sveikatos priežiūros specialistų, asociacijų, vienijančių mokslininkus, atstovai – 6 3) asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovai ‒ 3 4) mokslo ir studijų institucijų, rengiančių sveikatos priežiūros specialistus, atstovai ‒ 3 |
Seimas (Seimo Sveikatos reikalų komiteto teikimu) |
4 (ne daugiau kaip 2 kadencijos iš eilės) |
1) nepriekaištinga reputacija 2) mokslo laipsnis (šis reikalavimas netaikomas asociacijų, vienijančių sveikatinimo veiklos srities asmenis, atstovams ir savivaldybių bendruomenių sveikatos tarybų atstovams) 3) ne trumpesnė kaip 3 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) asociacijose patirtis
Sveikatos tarybos nariais negali būti renkami Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. |
| Šeimos taryba |
15 |
1) savivaldybių šeimų tarybų atstovai ‒ 5 2) mokslo ir studijų institucijų atstovai, tyrinėjantys šeimos politikos klausimus, ‒ 3 3) šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovai ‒ 7 |
Seimas (Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto teikimu) |
4 (ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės) |
1) nepriekaištinga reputacija 2) mokslo laipsnis ir (ar) 3) ne trumpesnė kaip 5 metų darbo (profesinės veiklos) ir (ar) narystės (atstovavimo) šeimas vienijančiose ar su šeimomis dirbančiose nevyriausybinėse organizacijose patirtis
Šeimos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos valstybės politikų pareigas einantys asmenys. |
| Švietimo taryba |
26 |
- |
1) Universitetų rektorių konferencija ‒ 1 2) kolegijų direktorių konferencija ‒1 3) universitetai – pedagogų rengimo centrai ‒3 4) Lietuvos studentų sąjunga ‒1 5) švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos ‒ 2 6) Lietuvos savivaldybių asociacija ‒ 1 7) Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vedėjų asociacija ‒ 1 8) šalies mastu veikiančios darbdaviams atstovaujančios asociacijos ‒ 3 9) švietimo, mokslo ir sporto ministras ‒3, iš kurių vienas yra Bendrojo ugdymo tarybos narys 10) Seimo Švietimo ir mokslo komitetas ‒1 11) Lietuvos mokyklų vadovų asociacija ‒1 12) šalies mastu veikiančios profesinio mokymo įstaigas vienijančios asociacijos ‒ 1 13) Lietuvos moksleivių sąjunga ‒1 14) šalies mastu veikiančios tėvus (įtėvius, globėjus) vienijančios asociacijos ‒ 1 15) šalies mastu veikiančios įvairių švietimo sričių nevyriausybines organizacijas vienijančios asociacijos ‒1 16) Pasaulio lietuvių bendruomenė ‒ 1 17) formalųjį švietimą papildančių ugdymo įstaigų asociacijos ‒ 1 18) Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija ‒ 1 19) Tautinių mažumų departamentas ‒ 1
Narius skiriantiems subjektams nesusitarus ar nepaskyrus atstovo, sprendimą dėl atstovo priima Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. |
4 (kadencijų skaičius neribojamas) |
Nenustatyti |
13.7. Ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklos organizavimo principai ir pagrindai yra labai panašūs, be to, jos visos atskaitingos Seimui.
Pavyzdžiui, šių institucijų eiliniai posėdžiai turi būti šaukiami teisės aktuose nustatytu dažniu: arba ne rečiau kaip kartą per ketvirtį (Sveikatos taryba, Šeimos taryba), arba ne rečiau kaip kas mėnesį (Paveldo komisija, Globos taryba). Neeiliniai patariamųjų-ekspertinių institucijų posėdžiai šaukiami daugiau kaip 1/2 visų jų narių arba pirmininko sprendimu. Globos taryba, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba gali rengti ir išvažiuojamuosius posėdžius. Kvorumo taisyklė, t. y. tai, kad šių institucijų posėdžiai laikomi teisėtais tik tada, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų atitinkamos institucijos narių, taip pat nustatyta vienoda. Ekspertinių-patariamųjų institucijų sprendimai priimami posėdžiuose, daugiau kaip pusės visų posėdyje dalyvaujančių atitinkamos institucijos narių balsais, paprastai ‒ atviru balsavimu. Lemiamo ekspertinės-patariamosios institucijos pirmininko balso taisyklė taikoma tik Šeimos tarybos sprendimų priėmimui. Šioms institucijoms vadovauja jų pirmininkai, o Kalbos komisijos, Paveldo komisija, Globos tarybos, Sveikatos tarybos ir Šeimos tarybos pirmininkai kartu yra ir šių įstaigų vadovai.
13.8. Ekspertinių-patariamųjų institucijų narių įgaliojimų pabaigos pagrindai iš dalies sutampa, o šie yra vienodi:
1) kai pasibaigia įgaliojimų laikas (prasidėjus naujos sudėties atitinkamos institucijos kadencijai);
III. EKSPERTINIŲ-PATARIAMŲJŲ INSTITUCIJŲ SISTEMOS pertvarkos tikslas ir principai
14. Ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos tikslas ‒ suformuoti nuoseklią ir koordinuotą ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemą, užtikrinančią, kad šios institucijos tinkamai įgyvendintų savo pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, atitinkamose srityse patarti Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei.
15. Koncepcijoje suformuluoto tikslo įgyvendinimui nustatomi šie pagrindiniai ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos tobulinimo principai:
15.1. įstatymo viršenybės – ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, teisės principais;
15.2. racionalumo ir tikslingumo – sprendimai dėl ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos priimami analizės pagrindu įvertinus galimas teigiamas ir neigiamas jų pasekmes;
15.3. proporcingumo – ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarkos įgyvendinimo priemonės turi atitikti pertvarkos tikslus;
15.4. efektyvumo – pertvarkant ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemą, funkcijos, finansiniai, žmogiškieji ir materialiniai ištekliai tarp šių institucijų paskirstomos taip, kad jos būtų atliekamos efektyviausiai;
IV. EKSPERTINIŲ-PATARIAMŲJŲ INSTITUCIJŲ SISTEMOS pertvarkoS kryptys, PAGRINDINĖS NUOSTATOS IR LAUKIAMI REZULTATAI
16. Vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – Lietuvos piliečių ir kitų gyventojų pasitikėjimas valstybe, kurį lemia inter alia kokybiška teisėkūra. Deja, didelis teisėkūros intensyvumas Lietuvoje, dažna teisės aktų kaita, pernelyg detalus reglamentavimas, teisinio reguliavimo ex ante ir ex post vertinimo praktikos ir kompetencijų nebuvimas pakerta teisinio reguliavimo kokybę, pilietinės visuomenės įsitraukimą ir pasitikėjimą valstybe. Gerovės valstybės modelis Lietuvoje negali būti pasiektas neužtikrinus teisėkūros kokybės principų laikymosi.
Neabejotinai vienos iš svarbiausių kokybiškos teisėkūros sudedamųjų dalių yra įrodymais grįstas valdymas ir tinkamai atliekamas numatomo bei galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (stebėsena), o vienas iš svarbiausių kokybiškos teisėkūros principų yra kompetencijos ir profesionalumo užtikrinimas teisėkūros procese.
Šiems tikslams – kokybiškos teisėkūros, įrodymais grįsto valdymo ir pakankamos kompetencijos bei rėmimosi ekspertinėmis žiniomis priimant teisines pasekmes sukeliančius sprendimus – pasiekti ir buvo įsteigtos Koncepcijoje aptariamos ekspertinės-patariamosios institucijos. Vis dėlto Koncepcijoje atlikta ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklos analizė iliustruoja, kad būtent ekspertinė-patariamoji funkcija užima mažiausią šių institucijų veiklos dalį, t. y. šiai funkcijai vykdyti skiriama mažiausiai laiko bei išteklių, nes labiau koncentruojamasi arba į institucinę teisėkūrą (priimami norminiai ir (ar) individualūs teisės aktai, kuriais siekiama sureguliuoti tam tikrus visuomeninius ar individualius santykius), arba į mokslinius bei visuomeninius tyrimus, šviečiamąją bei visuomenės informavimo veiklą.
Valstybės kontrolės 2020 m. sausio 23 d. apžvalgoje Nr. YE-1 „Viešojo sektoriaus institucinės sandaros apžvalga“ nurodoma, kad teigiamiems viešojo sektoriaus institucinės sandaros pokyčiams būtina optimizuoti institucijų veiklos mąstą, nuolat analizuojant atliekamas funkcijas ir atsisakant netikslingos ar perteklinės veiklos, nes funkcijų peržiūra, kaip institucijų veiklos analizės ir tobulinimo priemonė, turėtų padėti išgryninti institucijų kompetenciją, funkcijas, pavaldumą ir atskaitomybę, tobulinti valdžios institucijų organizacinę struktūrą.“
Pažymėtina, kad atitinkami tikslai iškelti ir Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 patvirtintoje Aštuonioliktosios Vyriausybės programoje (toliau – Programa):
16.1. Programos 190 punkte deklaruojama, kad siekiant užtikrinti teisėkūros kokybę ir tobulinti egzistuojantį teisinį reguliavimą, svarbu orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. Taip pat pažymima, kad turi būti paisoma numatomo teisinio reguliavimo vertinimo proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų;
16.2. Programos 191.1 papunktyje numatoma, kad teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – viena iš pagrindinių sąlygų teisėkūros kokybei užtikrinti. Nauji teisės aktai ar jų pakeitimai turi būti rengiami atlikus tikrąjį, o ne formalųjį poveikio vertinimą. Rengiant teisės aktus turi būti paisoma numatomo teisinio reguliavimo vertinimo proporcingumo, teisėkūros profesionalumo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo principų;
16.3. galiojančio teisinio reguliavimo ex post poveikio vertinimo svarba akcentuojama Programos 191.3 papunktyje. Galiojančio teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas turi būti planuojamas ir nuoseklus. Toks vertinimas turėtų tapti esmine prielaida egzistuojančiam reguliavimui tobulinti ir kylantiems iššūkiams identifikuoti;
16.4. optimalaus institucijų tinklo ir inovacijų skatinimo svarba pabrėžiama Programos 205.1 papunktyje, numatant didinti institucijų veiklos skaidrumą ir atsakomybę, mažinti dubliuojamas funkcijas, skaitmenizuoti viešąsias paslaugas ir diegti inovacijas.
Siekiant pašalinti Koncepcijoje identifikuotas priežastis, lemiančias ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklos nepakankamą efektyvumą ir įtaka teisėkūros proceso tobulinimui, taip pat siekiant suformuoti nuoseklią ir koordinuotą ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, valstybės ir savivaldybių institucijų ekspertų bei patarėjų misijos įgyvendinimą, siūloma perskirstyti šių institucijų atliekamas funkcijas bei žmogiškuosius, finansinius ir kitokius išteklius, optimizuoti ir tobulinti ekspertinių-patariamųjų institucijų įgyvendinamų funkcijų administravimą.
17. Ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka bus atliekama šiomis kryptimis:
17.1. penkių ekspertinių-patariamųjų institucijų reorganizavimas:
17.1.1. Kalbos komisija, Paveldo komisija, Globos taryba, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba bus apjungtos į Nacionalinę gerovės agentūrą (toliau – Agentūra). Agentūrai vadovaus profesionalus vadybininkas – įstaigos vadovas, į šias pareigas atrenkamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka organizuojant konkursą. Šiuo metu veikiantys ekspertinių-patariamųjų institucijų sekretoriatai ir administracijos bus apjungti į vieną Agentūros administraciją. Jau įgyvendinto atskirų įstaigų (funkcijų) centralizavimo kitose valstybės įstaigose patirtis parodė, kad tokiu būdu galima pasiekti itin reikšmingų teigiamų rezultatų: sustiprinti personalo specialiąsias kompetencijas, sudaryti galimybes vykdyti dalykines, o ne technines funkcijas, suvienodinti darbo krūvį;
17.2. Tikslus ir aiškus Agentūros uždavinių, funkcijų, vietos valstybės institucijų sistemoje apibrėžimas (be kita ko, taikant bendruosius turinio ir formos standartus, išlaikant nuoseklų nuostatų dėstymą, vartojant vienodą terminiją ir pan.) bei šios institucijos atsakomybės ribų konkretizavimas, ypatingą dėmesį skiriant jos, kaip Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo, vaidmens sustiprinimui bei ekspertinių žinių ir patirties panaudojimui teisėkūros bei valstybės valdymo srityse:
17.2.1. numatomas Agentūros pagrindinis uždavinys – būti Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento, ministerijų, savivaldybės institucijų ir įstaigų eksperte ir patarėja atitinkamose srityse, šiose srityse teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo ir tobulinimo, teikti išvadas dėl rengiamų teisės aktų projektų, atlikti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio vertinimą;
17.2.2. Agentūra taip pat galės užsiimti moksliniais, visuomeniniais tyrimais ir analizėmis, visuomenės švietimu, teikti fiziniams ir juridiniams asmenims konsultacijas bei metodinę pagalbą atitinkamose srityse, bet pagrindinė mokslinių, visuomeninių tyrimų ir analizių, visuomenės švietimo funkcija bus perduota institucijoms, kurioms ji priskirta pagal kitus įstatymus (aukštosioms mokykloms, mokslinių tyrimų įstaigoms ir pan.);
17.2.3. Agentūrai nebus priskirta teisėkūrinė funkcija; šiuo metu ekspertinių-patariamųjų institucijų įgaliojimai rengti ir (ar) priimti norminius bei individualius teisės aktus (pvz., nustatyti bendruosius kalbos tvarkytojų kvalifikacinius reikalavimus, Lietuvoje veikiančių įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų sudarymo taisykles ir pan.) bus perduoti kitoms valstybės institucijoms, kurių pagrindinė funkcija yra teisėkūra: Seimui, Vyriausybei, ministerijoms, įstaigoms prie ministerijų, savivaldybių institucijoms (atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą ir mastą).
Pažymėtina, kad tai atitinka ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, Jose tokios institucijos paprastai yra patariamojo pobūdžio ir nevykdo teisėkūrinės funkcijos (pvz., lenkiškas Kalbos komisijos atitikmuo – Lenkų kalbos taryba) bei yra pavaldžios vykdomosios valdžios institucijoms (pvz., suomiškas Kalbos komisijos atitikmuo (Patariamoji kalbos taryba) pavaldus ir atskaitingas Teisingumo ministerijai, rumuniškas (Rumunų kalbos institutas) – kultūros ministrui, lenkiškas Paveldo komisijos atitikmuo (Nacionalinis paveldo institutas ir Nacionalinis muziejininkystės ir kolekcijų apsaugos institutas) - Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijai, prancūziškas (Bendrasis paveldo direktoratas) – Kultūros ministerijai ir pan.).
17.3. Ekspertinių-patariamųjų institucijų teisinio statuso, struktūros bei sudėties tobulinimas: Kalbos komisija, Paveldo komisija, Globos taryba, Sveikatos taryba ir Šeimos taryba veiks kaip visuomeniniai patariamieji kolegialūs subjektai prie jas techniškai ir ūkiškai aptarnausiančios Agentūros, o kai kurios iš šių institucijų galės būti apjungtos (pvz., Lietuva dar 2004 m. ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kurioje akcentuojamas kultūros paveldo ir gyvosios tradicijos gyvybingumo neatsiejamas ryšys su autentiška materialia aplinka ir tradiciniu kraštovaizdžiu. Etninė kultūra ir kultūros paveldas yra tampriai susiję, todėl formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką kultūros paveldo išsaugojimo srityje būtų tikslinga kultūros paveldą ir etninės kultūros objektus bei tradicijas ir vertinti bendrame kontekste, tuo pabrėžiant nematerialaus ir materialaus Lietuvos paveldo integralumą. Atitinkamai Globos taryba galėtų būti sujungta su Paveldo komisija).
Be to, siekiant užtikrinti ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklos efektyvumą bei operatyvumą, bus optimizuotas (sumažintas) šias institucijas sudarysiančių narių skaičius (iki 7‒11 narių), o kandidatams nustatyti aiškūs ir vienodi nepriekaištingos reputacijos bei minimalios patirties atitinkamoje srityje reikalavimai. Siekiant sustiprinti šių institucijų ekspertinį lygį, jos būtų sudaromos daugiausia iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų atstovų.
17.4. Finansavimo efektyvesnis panaudojimas ir žmogiškosios-materialinės bazės stiprinimas.
Penkių biudžetinių įstaigų apjungimas į vieną leis efektyviau panaudoti valstybės biudžeto asignavimus bei turimus žmogiškuosius išteklius, suvienodinti valstybės tarnautojams ir darbuotojams tenkanti darbo krūvį, mokėti jiems konkurencingus atlyginimus bei pritraukti į Agentūrą motyvuotus bei kvalifikuotus darbuotojus.
18. Atsižvelgiant į Koncepcijoje siūlomas nustatyti teisinio reguliavimo nuostatas, išskirtini šie laukiami teigiami Koncepcijos įgyvendinimo rezultatai:
18.1. ekspertinių-patariamųjų institucijų vaidmens sustiprinimas:
18.1.1. įstatymuose bus numatyta Agentūros pareiga proaktyviai dalyvauti teisėkūros procesuose, teikti išvadas dėl rengiamų ar derinamų teisės aktų projektų, atlikti teisinio reguliavimo ex post poveikio vertinimą bei jo pagrindu teikti atitinkamoms valstybės institucijoms pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo (tobulinimo);
18.1.2. pakeitus Seimo statutą bus numatyta Seimo pagrindiniu paskirto Seimo komiteto pareiga dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų numatomo poveikio vertinimo atlikimo ar ekspertinės išvados pateikimo pirmiausia kreiptis į Agentūrą, ir tik tuo atveju, jeigu klausimas nepriklausys jos kompetencijai – į aukštąsias mokyklas ar kitus ekspertus.
18.2. ekspertinių-patariamųjų institucijų veiklos spartinimas ir efektyvumo didinimas, t. y. bus atsisakyta nebūtinų šių institucijų funkcijų, panaikintas jų uždavinių ir funkcijų dubliavimasis bei optimizuotas bendrųjų funkcijų įgyvendinimas. Visa tai sudarys sąlygas didžiąją dalį finansinių ir žmogiškųjų išteklių skirti ekspertinės-patariamosios funkcijos įgyvendinimui, atliksiamų ekspertizių, tyrimų, teisinio reguliavimo poveikio vertinimo apimties ir atlikimo operatyvumo padidinimui. Be to, didesnį Agentūros veiklos veiksmingumą užtikrins ir tai, kad ji, įgyvendindama ekspertinę-patariamąją funkciją, galės kreiptis ne tik į prie jos veiksiančias ekspertines-patariamasiąs institucijas, bet ir įdarbinti etatinius ekspertus bei analitikus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ad hoc pirkti jų paslaugas atskiroms ekspertizėms ar tyrimams atlikti;
18.3. racionalus finansinių ir materialinių išteklių panaudojimas bei taupymas – ekspertinių-patariamųjų institucijų apjungimas leis maždaug vienu trečdaliu sumažinti bendrą joms numatytų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o darbo užmokesčio fondui skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. Eur (nuo 1 819 tūkst. Eur iki 1 300 tūkst. Eur).
Be to, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bus skiriami tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti, o ne rutininiams darbams atlikti, atskirų būstinių išlaikymui ir pan. Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje (Agentūroje), bus užtikrintas ir vienodas ekspertinių-patariamųjų institucijų vadovų bei narių apmokėjimas už darbą, suvienodinta ex ante ir ex post poveikio vertinimo metodika bei praktika, sumažės administravimo apimtis ir išlaidos, vadovaujančio ir aptarnaujančio personalo (buhalterių, ūkvedžių) skaičius, o atsilaisvinusios Agentūros administracijos pareigybės bus pakeistos į darbuotojų, tiesiogiai įgyvendinančių ekspertines ar analitines funkcijas, pareigybes.
V. Galiojančių TEISĖS AKTŲ pakeitimo poreikis
19. Siekiant įgyvendinti Koncepcijos IV skyriuje siūlomas nustatyti teisinio reguliavimo nuostatas, reikės pakeisti ir (ar) papildyti šiuos pagrindinius teisės aktus:
VI. Koncepcijos įgyvendinimas
20. Koncepcijoje numatyta ekspertinių-patariamųjų institucijų pertvarka įgyvendinama vadovaujantis Seimo nutarimu patvirtintu Koncepcijos įgyvendinimo priemonių planu.
22. Lėšos Koncepcijai įgyvendinti skiriamos iš valstybės biudžeto. Šios lėšos, atsižvelgiant į finansines valstybės galimybes, numatomos rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
23. Ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos pertvarka įgyvendinama trimis etapais:
23.1. pirmasis etapas (2024 m. II ketvirtis) – parengiamas ir patvirtinamas Koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas, parengiami ir priimami Koncepcijai įgyvendinti reikalingi įstatymai (ir Seimo statutas), rengiami įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, apskaičiuojamas ir planuojamas pertvarkytai ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemai 2024 m. reikalingų lėšų poreikis;
23.2. antrasis etapas (2024 m. IV ketvirtis) – Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme numatomos reikalingos lėšos pertvarkytai ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemai funkcionuoti;
[1] Šeimos taryba savo veiklą pradėjo tik 2020 m. birželio mėn., o nuolatinis Šeimos tarybos pirmininkas buvo paskirtas 2020 m. spalio mėn., todėl Šeimos tarybos veiklos ataskaita už 2020 m. apima iš esmės tik II pusmečio veiklos rezultatus.
[2] Kaip minėta, Švietimo tarybą aptarnauja Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.