Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2019 M. BALANDŽIO 17 D. NUTARIMO NR. 371 „DĖL NACIONALINIO ORO TARŠOS MAŽINIMO PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 371 „Dėl Nacionalinio oro taršos mažinimo plano patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Aplinkos apsaugos strategijos 49 punkte nustatytas tikslas oro kokybės apsaugos srityje – užtikrinti, kad Lietuvoje į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis neviršytų tarptautiniuose ir ES teisės aktuose nustatyto kiekio, oro teršalų koncentracija aplinkos ore neviršytų žmogaus sveikatai ir aplinkai nepavojingų aplinkos oro užterštumo lygių. Siekiant šio tikslo, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytos esminės politikos įgyvendinimo kryptys dėl kiekvieno joje nurodyto teršalo išmetimo į aplinkos orą mažinimo, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu: iki 2020 m. sumažinti sieros dioksido (toliau – SO2) išmetimų kiekį 55 proc., azoto oksidų (toliau – NOx) – 48 proc., amoniako (toliau – NH3) – 10 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių (toliau – KD2,5) – 20 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių (toliau – NMLOJ) – 32 proc.; iki 2030 m. SO2 išmetimų kiekį sumažinti 60 proc., NOx – 51 proc., NH3 – 10 proc., KD2,5 – 36 proc., NMLOJ – 47 proc. Nors nuo 2005 m. teršalų išmetimas į aplinkos orą reikšmingai sumažėjo, 2020 ir 2030 metams nustatytos pasiekti vertės (išskyrus KD2,5 ir SO2) yra daug mažesnės už jau pasiektas, todėl reikia ir ateityje reikės taikyti papildomas oro taršą mažinančias priemones (Plano 3 ir 9 priedai).“
1.2. Pakeisti 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9. Savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose numatytos priemonės, padėsiančios mažinti oro taršos mažinimą, dažniausiai apima priemones, skirtas energiniam pastatų efektyvumui didinti, AEI naudojimui didinti, centralizuotam šilumos tiekimui (toliau – CŠT) vystyti, ekologiškų ir draugiškų aplinkai visuomeninio transporto priemonių įsigijimui, visuomeninio transporto infrastruktūros optimizavimui, taip pat darnaus judumo sprendimai (Plano 5 priedas). Planas, apimantis priemones iki 2030 m., turėtų sudaryti pagrindą veiksmingoms aplinkos oro taršos mažinimo priemonėms savivaldybėse parengti kad būtų užtikrinta reikalavimus atitinkanti ar geresnė oro kokybė. Kaip nurodoma Komisijos komunikate „Sauganti Europa: švarus oras visiems“, būtent efektyvus valdžios institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis laikomas veiksminga oro taršos mažinimo priemonių įgyvendinimo prielaida.“
1.3. Pakeisti 15.1.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.1. SO2:
15.1.1.1. nors išmestas SO2 kiekis nuo 2005 iki 2021 m. sumažėjo apie 59,1 proc. ir vidutiniškai per metus išmestas SO2 kiekis mažėjo 3,7 proc., Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO2 kiekio sumažinimo tikslai nuo 2030 m. yra didesni už pasiektus minėtu laikotarpiu. Viešosios energijos (elektros ir šilumos) gamybos sektoriaus išmestas SO2 kiekis sumažėjo net 88,7 proc., naftos perdirbimo – 57 proc., pramonės – 35 proc., kito stacionaraus kuro deginimo (namų ūkiuose, paslaugų sektoriuje ir žemės ūkyje) – 17 proc. Nepaisant minėtų sektorių išmesto SO2 kiekio sumažėjimo 2005–2021 m., 2021 m. apie du trečdalius išmesto SO2 kiekio sudarė naftos perdirbimo sektoriaus išmestas SO2 kiekis, apie dešimtadalį – kito stacionaraus kuro deginimo (namų ūkiuose, paslaugų sektoriuje ir žemės ūkyje) išmestas SO2 kiekis, apie penktadalį – pramonės išmestas SO2 kiekis (Plano 9 priedas). Siekiant dar mažinti išmetamą SO2 kiekį, dėmesys turėtų būti sutelktas į kelias pagrindines taršias sritis – stacionarų kuro deginimą pramonėje; sieros regeneravimą naftos perdirbimo pramonėje, sieros rūgšties gamybą;
15.1.1.2. SO2 koncentracija visose valstybinio oro monitoringo (toliau – OKT) stotyse, kuriose matuojama šio teršalo koncentracija, ribinių verčių aplinkos ore neviršija, todėl oro kokybė dėl SO2 koncentracijos vertinama gerai. Tačiau labai padidėjusi SO2 koncentracija kai kuriose OKT stotyse parodo riziką ir blogėjančią oro kokybę tų stočių matavimo zonose. Todėl turėtų būti skiriamas dėmesys SO2 taršos šaltiniams Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės, Kėdainių, Mažeikių, Šiaulių miestuose (Plano 10 ir 15 priedai);
15.1.1.3. Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) teisės aktuose nustatyta tvarka vykdomas išmetamo į aplinkos orą teršalų kiekio prognozavimas (toliau – prognozė) rodo, kad nekeičiant esamos politikos krypčių ir priemonių, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatyti išmesto SO2 kiekio tikslai bus pasiekti, išmestas SO2 kiekis pasižymės mažėjimo tendencija iki 2030 m. Išmestas SO2 kiekis priklausys nuo naudojamų kuro rūšių, taikomų technologijų energijos gamybos pramonėje ir naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo veikloje (Plano 12 priedas).“
1.4. Pakeisti 15.1.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.2. NOx:
15.1.2.1. kadangi 2005–2021 m. išmestas NOx kiekis sumažėjo tik apie 23,9 proc., vidutiniškai per metus išmestas NOx kiekis mažėjo tik 1,4 proc., Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų NOx kiekio sumažinimo tikslų įgyvendinimas yra didelis iššūkis. Didžiausią poveikį išmetamam NOx kiekiui turi kelių transporto sektorius (jo dalis 2021 m. sudarė 55 proc. bendro šalyje išmesto NOx kiekio). Nors sunkvežimių ir autobusų išmestas NOx kiekis 2021 m. sumažėjo 26 proc., palyginti su 2005 m., jo dalis bendroje išmesto NOx kiekio struktūroje 2021 m. sudarė 35 proc. viso išmesto NOx kiekio. Svarbus ir lengvųjų automobilių sektorius, kurio 2021 m. išmestas NOx kiekis sudarė apie 17 proc. viso išmesto NOx kiekio. Siekiant mažinti oro taršą NOx, labai svarbu taikyti kelių transporto sektoriui skirtas priemones. Kitas taršus sektorius – neorganinių azoto (N) trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimas, šio sektoriaus išmestas NOx kiekis 2005–2021 m. padidėjo 78 proc. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NOx mažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NOx kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NOx kiekį ir priemonių įgyvendinimas šiose žemės ūkio veiklos srityse nesimatys po 2020 m. išmesto NOx kiekio apskaitos rezultatuose, tačiau neorganinių trąšų naudojimo mažinimas turės teigiamos įtakos kitų teršalų išmetamam kiekiui mažinti. Siekiant mažinti išmetamą NOx kiekį, turėtų būti taikomos priemonės viešosios energijos (elektros ir šilumos) gamybos srityje (šio sektoriaus išmesto NOx kiekio dalis 2021 m. sudarė 15,1 proc. viso išmesto NOx kiekio), kad ateityje būtų išlaikyta šio sektoriaus išmesto NOx kiekio mažėjimo tendencija (Plano 9 priedas);“.
15.1.2.2. OKT stotyse matuojamos NO2 koncentracijos aplinkos ore dinamika rodo, kad oro kokybė NO2 koncentracijos požiūriu Lietuvoje gerėja, tačiau didžiausiuose ir labiausiai „automobilizuotuose“ šalies miestuose – Kaune ir Klaipėdoje buvo fiksuotas šio teršalo koncentracijos padidėjimas, todėl reikia juose gerinti oro kokybę mažinant NO2 koncentraciją aplinkos ore. Atkreiptinas dėmesys, kad sumažėjo valandų skaičius atskirose OKT stotyse, kai viršyta 1 val. NO2 koncentracijos ribinė vertė, palyginti su 2005 ir 2021 m. duomenimis. Tačiau 2021 m. tokių atvejų nustatyta 7 OKT stotyse abiejose aglomeracijose ir zonoje (Vilniaus Žirmūnų ir Savanorių pr., Kauno Noreikiškių, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių, Mažeikių ir Panevėžio centro OKT stotyse). Tokia tendencija rodo, kad būtina taikyti priemones NO2 koncentracijai mažinti (Plano 10 ir 15 priedai);
15.1.2.3. remiantis AAA prognozėmis, t. y. darant prielaidą, kad nebus keičiamos esamos politikos kryptys ir priemonės, nustatyta, kad iki 2030 m. nacionaliniu mastu išmestas NOx kiekis pasižymės mažėjimo tendencija, tačiau nustatyti išmesto NOx kiekio tikslai 2020 m. ir 2030 m. nebus pasiekti. Reikšmingiausiais sektoriais išliks kelių transportas, energijos gamyba ir pramonė (dėl stacionaraus kuro deginimo) (Plano 12 priedas).“
1.5. Pakeisti 15.1.3.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.3.1. nors 2005–2021 m. išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo apie 20,9 proc., vidutiniškai per metus išmestas NMLOJ kiekis mažėjo tik 1,7 proc. Toks vidutinis metinis mažėjimas neužtikrintų 2030 m. Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų tikslų įgyvendinimo, todėl turi būti imamasi papildomų priemonių. Didžiausią poveikį išmestam NMLOJ kiekiui 2021 m. darė naftos pramonės, namų ūkių stacionaraus kuro deginimo, tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) pramonėje ir namų ūkiuose posektorių išmestas NMLOJ kiekis (jų dalis 2021 m. sudarė 26,4 proc., 21,6 proc. ir 32 proc. bendro šalyje išmesto NMLOJ kiekio). Didžiausiu išmetamo NMLOJ kiekio sumažėjimu (82,6 proc.) 2005–2021 m. pasižymėjo kelių transporto posektorius, tačiau dėl tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) išmestas NMLOJ kiekis padidėjo apie 65 proc. Siekiant mažinti išmetamą NMLOJ kiekį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas priemonėms, taikytinoms naftos perdirbimo ir naftos produktų paskirstymo, tirpiklių naudojimo (įskaitant dažymą) posektoriuose. (Pažymėtina, kad nuo 2020 m. vertinant Aplinkos apsaugos strategijoje iškeltų NMLOJ sumažinimo tikslų įgyvendinimo pažangą, iš žemės ūkio veiklos (pagal NFR nomenklatūrą priskiriamos 3B kategorijai (mėšlo tvarkymas) ir 3D kategorijai (žemės ūkio paskirties dirvožemiai) išmetamas NMLOJ kiekis neįskaitomas į bendrą nacionaliniu mastu išmestą NMLOJ kiekį). Nežiūrint į tai, kad namų ūkiuose dėl stacionaraus kuro deginimo išmestas NMLOJ kiekis sumažėjo 25 proc., šis posektorius 2021 m. sudarė apie penktadalį viso išmesto NMLOJ kiekio, todėl šiame posektoriuje taip pat turėtų būti imamasi priemonių (Plano 9 priedas).“
1.6. Pakeisti 15.1.4 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.4. NH3:
15.1.4.1. 2005–2021 m. išmestas NH3 kiekis vidutiniškai per metus mažėjo tik 0,4 proc. ir per visą nagrinėjamą laikotarpį užfiksuotas 2,2 proc. sumažėjimas, kuris rodo nepasiektą Aplinkos apsaugos strategijoje numatytą sumažinimo tikslą. Išmestas NH3 kiekis iš gyvulininkystės sektoriaus (mėšlo tvarkymo posektoriaus) sumažėjo daugiau kaip šeštadaliu (17,7 proc.), palyginti 2005 m. ir 2021 m., iš kitos žemės ūkio veiklos – neorganinių azoto (N) trąšų naudojimo – išmestas NH3 kiekis padidėjo net 65,4 proc. Siekiant vystyti žemės ūkio sektorių ir mažinti išmetamą NH3 kiekį, pirmiausia dėmesys turėtų būti sutelktas į priemones neorganinių azoto trąšų (įskaitant karbamidą) naudojimui mažinti (pvz., karbamido trąšas pakeisti amonio nitrato trąšomis, nenaudoti amonio karbonato trąšų, neorganines trąšas pakeisti organinėmis trąšomis). Dėl dirvožemio tręšimo gyvulių mėšlu išmestas NH3 kiekis sumažėjo 15,7 proc., tačiau 31 proc. nacionaliniu mastu išmesto NH3 kiekio sudaro šio posektoriaus išmestas NH3 kiekis (Plano 9 priedas). Todėl gyvulininkystės sektoriuje ir toliau turėtų būti tęsiamas gerosios mėšlo valdymo (tvarkymo) praktikos įgyvendinimas;
15.1.4.2. remiantis AAA prognoze, nacionaliniu mastu išmestas NH3 kiekis iki 2030 m. pasižymės mažėjimo tendencija. Įgyvendinant esamas priemones, NH3 kiekio mažėjimas bus pakankamas 2030 m. tikslams pasiekti, tačiau nepakankamas 2020 m. tikslams pasiekti. Nesiimant papildomų priemonių, Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytą tikslą gali būti sunku pasiekti iki 2025 m. Kaip 2005–2021 m., taip ir iki 2030 m., didžiausią įtaką išmetamam NH3 kiekiui darys augalininkystės sektorius dėl trąšų naudojimo ir mėšlo tvarkymas gyvulininkystės sektoriuje (Plano 12 priedas). Svarbu, kad NH3 yra vadinamasis „antrinių“ kietųjų dalelių pirmtakas (prekursorius), todėl mažinant išmetamą NH3 kiekį bus mažinamas aplinkos oro užterštumas KD2,5.“
1.7. Pakeisti 15.1.5.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.1.5.1. išmestas KD2,5 kiekis 2005–2021 m. sumažėjo 23 proc., vidutiniškai per metus – 1,4 proc., toks vidutinis metinis mažėjimas užtikrino Aplinkos apsaugos strategijoje nustatytų tikslų pasiekimą. 2005–2021 m. didžiausią įtaką išmetamam KD2,5 kiekiui darė stacionarus kuro deginimas namų ūkiuose. Nors šio sektoriaus išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo 22,5 proc. (palyginti su 2005 iki 2021 m.), jo dalis šalies bendroje KD2,5 išmesto kiekio struktūroje 2021 m. sudarė apie 37 proc. Kitu reikšmingu sektoriumi laikytinas pastatų statyba ir kelių tiesimas (sudarė apie 17 proc. 2021 m. viso išmesto KD2,5 kiekio). Tarp kitų sektorių išskirtini transporto sektorius, viešosios energijos ir šilumos gamybos sektorius (jų išmestas KD2,5 kiekis 2021 m. sudarė apie 13 proc. ir 8,8 proc. viso išmesto KD2,5 kiekio) (Plano 9 priedas). Teigiamai vertintinas faktas, kad kelių transporto išmestas KD2,5 kiekis sumažėjo 22 proc., palyginti su 2005 ir 2021 m.;“.
15.1.5.2. remiantis AAA prognoze, KD2,5 kiekio mažinimo tikslai 2020 m. ir 2030 m. įgyvendinant esamas priemones bus pasiekti, didžiausią įtaką išmestam KD2,5 kiekiui ir ateityje darys stacionarus kuro deginimas namų ūkiuose, pastatų statyba ir kelių tiesimas (Plano 12 priedas);“.
1.9. Pakeisti 15.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.3. Antrasis tikslas – apriboti taršą sunkiaisiais metalais ir patvariaisiais organiniais teršalais, siekiant neviršyti 1990 m. išmesto kiekvieno jų kiekio, daugiausia dėmesio skiriant taršos mažinimui iš pagrindinių teršėjų.
15.3.1. Išanalizavus išmestų sunkiųjų metalų – kadmio (toliau – Cd), švino (toliau – Pb) ir gyvsidabrio (toliau – Hg) kiekių dinamiką nuo 1990 m., nustatyta, kad išmestas šių teršalų kiekis nuo 1992 m. neviršijo ataskaitinio 1990 m. lygio ir buvo mažesnis daugiau kaip 30 proc. Didžiausias išmestų sunkiųjų metalų šaltinis – mazuto, akmens anglies, durpių, medienos deginimas įvairiose ūkio srityse. Cd reikšmingiausiais teršėjais išliko viešosios elektros ir šilumos gamybos, naftos produktų gamybos ir sandėliavimo, stacionaraus kuro deginimo namų ūkiuose sektoriai. Daugiausia Pb išmetama dėl šilumos gamybos namų ūkyje, Hg pagrindinis šaltinis – naftos produktų gamybos, jų saugojimo ir paskirstymo sektoriai. Todėl dėmesys turėtų būti sutelktas į šiuose sektoriuose taikytinas veiksmingas priemones (šildymo įrenginių atnaujinimas, jų atsisakymas jungiantis prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios CŠT sistemos, pakeičiant teršalų neišmetančiais AEI naudojančiais šildymo įrenginiais, kitos kietojo kuro naudojimą mažinančios priemonės, kt.). Atsižvelgiant į tai, kad išmestas sunkiųjų metalų kiekis neviršija 1990 m. išmesto šių teršalų kiekio, šiuose sektoriuose taikant taršos mažinimo kitais teršalais priemones mažinamas išmetamas sunkiųjų metalų kiekis .
15.3.2. Išmestam patvariųjų organinių teršalų kiekiui (išskyrus heksachlorbenzeną) taip pat daugiausia įtakos turi namų ūkiai. Heksachlorbenzeno pagrindinis taršos šaltinis yra viešoji energijos gamyba. Visų patvariųjų organinių teršalų kiekiai nuo 1992 m. neviršijo ataskaitiniais 1990 m. išmesto kiekio, todėl veiksmingos namų ūkiuose taikytinos priemonės padėtų išlaikyti tokią tendenciją ir dar labiau sumažinti išmetamą patvariųjų organinių teršalų kiekį.
15.3.3. Svarbu pažymėti, kad nors benzo(a)pireno vidutinė metinė siektina vertė aplinkos ore neviršyta ir daugelyje didžiųjų miestų OKT stotyse stebima šio teršalo koncentracijos mažėjimo tendencija, – jo koncentracija aplinkos ore ypač išauga prasidėjus šildymo laikotarpiui. Tokį padidėjimą lemia kietojo kuro deginimas namų ūkių židiniuose, įprastinėse krosnyse, neefektyviai veikiančiuose katiluose ir kituose kietąjį kurą naudojančiuose šildymo įrenginiuose. Todėl namų ūkiams skirtos priemonės padės mažinti ir šio sveikatai pavojingo teršalo koncentraciją aplinkos ore.“
1.10. Pakeisti 15.4. papunktį ir jį išdėstyti taip:
„15.4. Antrajam tikslui įgyvendinti numatomi tokie uždaviniai:
15.4.1. apriboti taršą sunkiaisiais metalais (Cd, Pb, Hg) daugiausia dėmesio skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių, viešosios elektros ir šilumos gamybos, naftos perdirbimo, naftos produktų saugojimo ir paskirstymo sektorių;
15.4.2. apriboti taršą patvariaisiais organiniais teršalais (benzo(a)pirenu, benzo(b)fluorantenu, benzo(k)fluorantenu, indeno(1,2,3-cd)pirenu, dioksinais/furanais (PCDD/F), heksachlorbenzenu, polichlorintais bifenilais (PCB)), daugiausia dėmesio skiriant taršos sumažinimui iš namų ūkių, viešosios elektros ir šilumos gamybos.“
1.13. Pakeisti 3 priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. Pažymėtina, kad Direktyvoje (ES) 2016/2284 2020 m. įrašyti tikslai atitinka Geteborgo protokole nustatytus oro taršos mažinimo tikslus.
1 lentelė. Lietuvai nustatyti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimo, palyginti su 2005 m. duomenimis, tikslai (proc.)
| Teršalas |
Sumažintina išmetamo teršalo dalis, palyginti su 2005 m., procentais |
|
| Bet kuriais 2020–2029 metais |
Bet kuriais metais nuo 2030 m. |
|
| Sieros dioksidas (toliau – SO2) |
55 |
60 |
| Azoto oksidai (toliau – NOx) |
48 |
51 |
| Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (toliau – NMLOJ) |
32 |
47 |
| Amoniakas (toliau – NH3) |
10 |
10 |
| Kietosios dalelės (toliau – KD2,5) |
20 |
36 / 45(1) |
Pastaba. (1)Numatyta 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“.
(Šaltiniai: NAAS, Pažangos planas, Aplinkos apsaugos agentūros duomenys).“
1.14. Pakeisti 3 priedo 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Lietuvai nustatyti oro taršos mažinimo tikslai beveik visiems teršalams (išskyrus SO2 ir KD2,5) yra labai ambicingi – siekiama sumažinti išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekį daugiau kaip per pusę. Nuo 2005 iki 2020 m. išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis Lietuvoje reikšmingai sumažėjo, tačiau vertės, iki kurių turi būti 2020–2029 m. ir nuo 2030 m. sumažintas išmetamas kiekvieno teršalo kiekis, daug mažesnės, todėl būtina nustatyti ir taikyti papildomas aplinkos oro taršos mažinimo priemones.“