Projektas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO VIII-275  2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 12, 14, 15, 17, 22, 24, 26, 27, 28, 29, 39, 40, 49 ir 51 straipsniŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR Įstatymo papildymo 71, 141 IR 253 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

 

2019 m.                 d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Kiti įpareigotieji subjektai:

1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės, įskaitant asmenis, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – auditoriai);

2) antstoliai ir antstolio atstovai;

3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, įskaitant asmenis, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per tarpininkus teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);

4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;

5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;

6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 10 ir 11 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais);

7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;

8) uždaro tipo investicinės bendrovės;

9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 EUR;

10) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant meno galerijas ir aukcionų namus), jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu;

11) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei tai atlieka laisvieji uostai ir sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“

2. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) patikos fonduose – visi šie asmenys:

a) patikėtojas (patikėtojai);

b) patikėtinis (patikėtiniai);

c) saugotojas (saugotojai), jeigu tokių esama;

d) fizinis asmuo, gaunantis naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto arba, jeigu šis asmuo dar nežinomas, asmenų, kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia, grupė;

e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos fondą, turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;“.

 

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas), Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba), Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, Lietuvos prabavimo rūmai ir Lietuvos advokatūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) yra institucijos, pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją.“

 

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kultūros paveldo departamentas patvirtina asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 10 ir 11 punktuose, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

2. Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:

„13. Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo interneto svetainėse viešai skelbia šiuos statistinius duomenis:

1) kitų įpareigotųjų subjektų pagal kompetenciją atliktų priežiūros veiksmų ir sprendimų dėl už šio įstatymo nuostatų pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus;

2) gautų pranešimų apie šio įstatymo nuostatų pažeidimus skaičių per metus.“

3. Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:

„14. Lietuvos advokatūra kaupia ir viešai skelbia šiuos statistinius duomenis apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus.“

4. Papildyti 4 straipsnį 15 dalimi:

„15. Šio straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos privalo įdiegti informacines sistemas, leidžiančias saugiais kanalais ir užtikrinant konfidencialumą pranešti apie šio įstatymo pažeidimus.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) kaupia, analizuoja ir kasmet skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus;“.

2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybės institucijomis, užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;“.

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Papildyti 7 straipsnį 6 punktu:

„6) tikrinti kredito įstaigų klientams priklausančių seifų turinį.“

 

6 straipsnis. Įstatymo papildymas 71 straipsniu

Papildyti Įstatymą 71 straipsniu:

„71 straipsnis. Teisingumo ministerijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones

1. Teisingumo ministerija savo nustatyta tvarka sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą.

2. Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina svarbių viešųjų pareigų toje tarptautinėje organizacijoje sąrašą ir pateikia jį Teisingumo ministerijai.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus svarbių viešųjų pareigų sąrašus Teisingumo ministerija pateikia Europos Komisijai.“

 

7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Valstybės ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimas

1. Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus.

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

3. Atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, galima motyvuotu sprendimu, dėl šių aplinkybių:

1) vyksta procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, arba vykdoma kriminalinė žvalgyba, o bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kliudytų šiems veiksmams;

2) informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus.

4. Draudžiama atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, dėl šių aplinkybių:

1) prašymas susijęs su mokesčių klausimais;

2) prašymas susijęs su pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu, išskyrus tuos atvejus, kai informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus;

3) vyksta procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų vykdant šiuos veiksmus;

4) prašymą pateikusios kompetentingos institucijos įgaliojimai ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų ar statuso.“

 

8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais.“

2. Papildyti 9 straipsnį 41 dalimi:

„41. Lietuvos Respublikoje mokėjimai, atliekami naudojantis trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis išankstinio mokėjimo kortelėmis, priimami tik tais atvejais, kai tokios kortelės atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.“

3. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“

4. Pakeisti 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Loterijas organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“

5. Pakeisti 9 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo ir nuosavybės struktūra ir veiklos pobūdis.“

6. Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresnysis vadovas, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinimo veiksmus, rezultatus ir kilusias kliūtis, nustatant ir tikrinant vyresnįjį vadovą (jeigu kliūčių buvo), įforminti raštu.“

7. Pakeisti 9 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:

„21. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų knygeles arba anoniminius banko seifus, atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“

8. Papildyti 9 straipsnį 211 dalimi:

„211. Kredito ir elektroninių pinigų įstaigos vykdo operacijas trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis elektroninių pinigų mokėjimo priemonėmis tik jeigu jos atitinka šio straipsnio 4 dalies 2–6 punktuose nustatytus reikalavimus.“

9. Pakeisti 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:

„23. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems, bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat tais atvejais, kai tokia prievolė kyla pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio 1 dalį ir 611 straipsnį.“

 

9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Kai klientas yra juridinis asmuo, atstovaujamas fizinio asmens, arba klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, šių atstovų tapatybė nustatoma taip pat, kaip ir kliento – fizinio asmens. Kai klientui – fiziniam asmeniui atstovauja kitas fizinis asmuo, klientas nustatomas kaip naudos gavėjas. Taip pat klientas turi raštu pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra – asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti), pilietybė (jeigu asmuo be pilietybės – valstybė, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą).“

2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;“.

 

10 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Jeigu kliento tapatybė nustatoma klientui nedalyvaujant fiziškai, klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie naudos gavėją. Kliento pateikti duomenys patvirtinami naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, arba parašu šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) duomenis apie kliento (juridinio asmens) valdymo ir nuosavybės struktūrą.“

3. Papildyti 12 straipsnį 9 ir 10 dalimis:

„9. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, pradėdami naujus dalykinius santykius su klientu – juridiniu asmeniu, kurių informacija apie naudos gavėjus registruojama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, turi gauti to kliento naudos gavėjo registracijos išrašą iš registro.

10. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui praneša apie nustatytus jų turimos informacijos apie naudos gavėjus ir informacijos apie naudos gavėjus, šio įstatymo 25 ir 251 straipsnio nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), nesutapimus.“

 

11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones:

1) kai yra pradedami tarptautiniai korespondentiniai dalykiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;

2) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;

3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims. Įvertinus riziką, sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės neprivalo būti taikomos Europos Sąjungoje įsisteigusių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriuose jie turi daugumą akcijų ir kurie yra Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu tie filialai ar patronuojamosios įmonės laikosi visos grupės nustatytų reikalavimų, lygiaverčių šio įstatymo reikalavimams;

4) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašuose nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis;

5) jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika. Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius;

6) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais.“

2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra pradedami tarptautiniai korespondentiniai dalykiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, finansų įstaigos privalo:

1) surinkti pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros kokybę;

2) įvertinti lėšas gaunančios finansų įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

3) prieš naujų korespondentinių dalykinių santykių užmezgimą gauti vyresniojo vadovo pritarimą;

4) pagrįsti dokumentais atitinkamus kiekvienos finansų įstaigos įsipareigojimus;

5) įsitikinti, kad įstaiga respondentė tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymą (tarp jų – patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir prireikus įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.“

3. Papildyti 14 straipsnį 41 dalimi:

„41. Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:

1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją;

2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;

3) gauti informacijos apie kliento ir naudos gavėjo lėšų ir turto šaltinį;

4) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;

5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;

6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidinant taikomų kontrolės priemonių kiekį ir terminus ir atrenkant sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;

7) prireikus užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.“

4. Papildyti 14 straipsnį 42 dalimi:

„42. Esant poreikiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šalia šio straipsnio 41 dalyje nustatytų pareigų taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti:

1) taikyti papildomas sustiprintos dalykinių santykių stebėsenos priemones;

2) sugriežtinti pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimo režimą;

3) riboti dalykinius santykius arba sandorius su fiziniais ir (arba) juridiniais asmenimis iš didelės rizikos trečiųjų valstybių.“

5. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims bei tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi šioje dalyje nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi šių vienos ar kelių papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti:

1) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;

2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;

3) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną.“

6. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Finansų įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinius dalykinius ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad lėšas gaunančios finansų įstaigos neleidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.“

7. Pakeisti 14 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami, ar egzistuoja didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, privalo vertinti bent šiuos veiksnius:

1) kliento požymius:

a) kliento dalykiniai santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis be akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;

b) klientas gyvena trečiojoje valstybėje;

c) juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturintys subjektai vykdo asmeninės turto valdymo įmonės veiklą;

d) bendrovė turi formalių akcininkų, veikiančių už kitą asmenį, arba pareikštinės formos akcijų;

e) versle vyrauja grynieji pinigai;

f) juridinio asmens nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga, atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos pobūdį;

g) klientas yra trečiosios valstybės pilietis, kuris kreipiasi dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje arba dėl Lietuvos Respublikos pilietybės mainais už kapitalo pervedimus, turto ar Vyriausybės obligacijų įsigijimą arba investicijas į bendroves Lietuvos Respublikoje;

2) produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius:

a) privati bankininkystė;

b) produktas ar sandoris gali sudaryti palankias sąlygas anonimiškumui;

c) verslo santykiai arba sandoriai sudaromi ar vykdomi klientui fiziškai nedalyvaujant kitais, nei nustatyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, būdais;

d) mokėjimai gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;

e) produktas ar verslo praktika, įskaitant paslaugų teikimo mechanizmą, yra nauja, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau buvusiais produktais;

f) su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai;

3) teritorijos požymius:

a) remiantis Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu arba panašaus pobūdžio regioninės organizacijos ataskaitų ar panašių dokumentų duomenimis, valstybėje nustatyta reikšmingų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos neatitikčių tarptautiniams reikalavimams;

b) remiantis vyriausybinių ir visuotinai pripažintų nevyriausybinių organizacijų, stebinčių ir vertinančių korupcijos lygį, duomenimis, valstybėje nustatytas didelis korupcijos ar kitos nusikalstamos veiklos lygis;

c) valstybei taikomos sankcijos, embargas ar panašios priemonės, paskelbtos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos arba Jungtinių Tautų;

d) valstybė finansuoja arba remia teroristų veiklą arba valstybių teritorijoje veikia į tarptautinių organizacijų sudarytus sąrašus įtrauktos teroristų organizacijos.“

 

12 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu

Papildyti Įstatymą 141 straipsniu:

„141 straipsnis. Vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų reikalavimai Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse

Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įsteigę filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, turi nustatyti tinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų atitikties ir (ar) nepriklausomo audito procedūras šio įstatymo nuostatoms užtikrinti.“

 

13 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 9 straipsnio 12–14 dalių, 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik:

1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis;

2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.“

 

14 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į:

1) sudėtingus sandorius;

2) neįprastai didelius sandorius;

3) sandorius, kurie vykdomi neįprastu būdu;

4) visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;

5) dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų.

2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo.“

 

15 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, jeigu jos atitinka bet kurį 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (toliau – Reglamentas (ES) 2018/1108), 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų.“

2. Papildyti 22 straipsnį 51 ir 52 dalimis:

„51. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, gavusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymą raštu, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį.

52. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos įsteigtas ar paskirtas pagrindinis kontaktinis asmuo vykdo Reglamente (ES) 2018/1108 nustatytas funkcijas.“

 

16 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“

2. Papildyti 24 straipsnį  5 dalimi:

„5. Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, neperspėjamas, kai jo asmens duomenis Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, teisėsaugos institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar pirminių nusikaltimų (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos.“

 

17 straipsnis. Įstatymo papildymas 253 straipsniu

Papildyti Įstatymą 253 straipsniu:

„253 straipsnis. Reikalavimai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS)

1. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį.

2. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132  22 straipsnio 1 dalį, aštuonerius metus nuo tada, kai informacija apie naudos gavėjus išbraukiama iš registro.“

 

18 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Papildyti 26 straipsnį  4 dalimi:

„4. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitoje nurodoma:

1) Lietuvos Respublikoje nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir jos lygis;

2) pagal šio įstatymo 3 straipsnį paskirtos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos, jų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, mokesčių administratoriaus ir prokurorų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje;

3) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skirti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai, jeigu ši informacija turima;

4) nacionalinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonės.“

 

19 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvauja visos šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir pagal poreikį – kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.“

 

20 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos šio straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu kaupia išsamius statistinius duomenis, susijusius su sektoriaus dydžiu ir svarba, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai; žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai.“

2. Papildyti 28 straipsnio 6 dalį 4 ir 5 punktais:

„4) apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai;

5) priežiūros veiksmų ir už šio įstatymo nuostatų pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus.“

 

21 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.“

 

22 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę finansų įstaigos dalyviui ar kolegialaus valdymo organo nariui už finansų įstaigos padarytus šio įstatymo pažeidimus, kai finansų įstaiga sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą nuo 2 000 iki 5 100 000 eurų.“

 

22 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, turi teisę kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar kolegialaus valdymo organo nariui už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro vieną šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, skirti baudą – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 eurų), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 eurų (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 eurų arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).“

 

23 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25, 253 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“

 

24 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie:

1) šio įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytiems subjektams;

2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu, įskaitant metinę šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą statistinę informaciją;

3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;

4) Finansinės žvalgybos padalinio („Egmont“ grupė) pavadinimą ir adresą;

5) taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymo priemones pagal šio įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir priemones, taikomas pagal šio įstatymo 141 straipsnį;

6) pagal 25 straipsnio 2 dalį užregistruotų patikos paslaugų teikėjų skaičių ir ypatumus.“

 

25 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Papildyti Įstatymo priedą 6 ir 7 punktais:

„6. 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL 2018 L 156, p. 43).

7. 2018 m. gegužės 7 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamentas (ES) 2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2).“

 

26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 41 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 10 d.

2. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 41 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 10 d.

 

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas