Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS

ĮSTATYMO NR. VIII-935 PAPILDYMO V SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

2019 m.  rugsėjo    d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 papildymas V skyriumi

Papildyti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 V skyriumi ir jį išdėstyti taip:

„V SKYRIUS

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ TEISIŲ TARĖJAS

10 straipsnis. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjo statusas, funkcijos ir kvalifikacija

1. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjas (toliau – Tarėjas) yra valstybės pareigūnas, kurį į pareigas skiria Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo gali eiti Tarėjo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Tarėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis ne mažesnę nei trejų metų verslo valdymo, ar verslo interesų atstovavimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo patirtį.

3. Tarėjo veiklos tikslai:

1) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teises ir teisėtus interesus ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse;

2) prisidėti mažinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų administracinę naštą;

3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą;

4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros.

4. Tarėjas, siekdamas šiame straipsnyje numatytų veiklos tikslų, neatstovauja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų lošimų, alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse.

11 straipsnis. Tarėjo įgaliojimų pabaiga

Tarėjo įgaliojimai pasibaigia šiais pagrindais:

1) pasibaigus jo kadencijos laikui;

2) jam mirus;

3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) įsiteisėjus dėl jo teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;

5) atleidus jį iš pareigų.

12 straipsnis. Tarėjo atleidimas iš pareigų

Ministras pirmininkas  Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali tarėją atleisti iš pareigų šiais pagrindais:

1) jam atsistatydinus;

2) jam nedirbus dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

3) jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

13 straipsnis. Tarėjo veiklos ribojimai

Tarėjas neturi teisės:

1) dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą.

2) priklausyti politinei partijai;

3) vykdyti viešosios veiklos, kuri prieštarauja Tarėjo pareigoms ir žemina Tarėjo institucijos autoritetą.

14 straipsnis. Tarėjo biuras ir jo struktūra

1. Tarėjas veiklą vykdo savo biuro pagalba. Tarėjo biuro maksimalų leidžiamą darbuotojų skaičių ir struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.

2. Tarėjas privalo turėti savo atstovus regionuose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka.

15 straipsnis. Tarėjo teisės.

Tarėjas, siekdamas savo veiklos tikslų, turi teisę:

1) nagrinėti skundus ir atlikti tyrimus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, gauti skundui reikalingus duomenis ar dokumentus iš fizinių ir juridinių asmenų;

2) teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su smulkiojo ar vidutinio verslo teisine aplinka;

3) teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;

4) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su smulkiojo ir vidutinio verslo teisiniu reglamentavimu;

5) organizuoti ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų, nevyriausybinių, profesinių ir kitų organizacijų;

6) bendradarbiauti su nevyriausybinėmis, profesinėmis ir kitomis organizacijomis, fondais, kurie vykdo verslo aplinkos gerinimo ir verslo teisių bei interesų apsaugą, prisideda prie verslo veiklos laisvės vertybių įtvirtinimo bei lygių galimybių vykdant verslą užtikrinimo;

7) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti ir (ar) organizuoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo ir verslo teisės srityse, taip pat kitais būdais informuoti visuomenę apie smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą, perspektyvas ir galimybes;

8) dalyvauti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;

9) atlikti kitus veiksmus ir vykdyti kitas veiklas, kurios prisideda prie tarėjo veiklos tikslų.

16 straipsnis. Tarėjo teisė inicijuoti tyrimą arba imtis tyrimo dėl pagrįsto skundo

1. Kreiptis į Tarėją su skundu gali savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar pareigūno veiksmų ar neveikimo ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, kurių pasėkoje buvo pažeistos verslininko teisės ar teisėti interesai. Tarėjas nagrinėja ar pareiškėjo verslas susidūrė su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu.

2. Tarėjas netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.

3. Tarėjas, susipažinęs su skundu, gali imtis šių veiksmu:

1) pradėti skundo tyrimą;

2) išaiškinti skundo teikėjui jo teises ir galimybes jas ginti;

3) perduoti skundą kitai institucijai pagal kompetenciją;

4) atsisakyti imtis veiksmų, jei tam nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo;

4. Tarėjas turi teisę pradėti tyrimą, susijusį smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, savo iniciatyva.

17 straipsnis. Reikalavimai skundui

1. Skundas teikiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir jame nurodoma:

1) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;

3) apskundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, įstaiga, kurioje jie dirba;

4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;

5) suformuluotas prašymas Tarėjui;

6) skundo surašymo data.

2. Prie skundo gali būti pridedama:

1) ginčijamo sprendimo nuorašas;

2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;

3) siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas per Tarėjo nustatytą terminą jų nepateikia.

18 straipsnis. Skundų padavimo terminas

Skundams paduoti nustatomas vienerių metų nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip.

19 straipsnis. Anoniminiai skundai

Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip.

20 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą

1. Tarėjas atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:

1) padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;

2) tai atvejais, kai pareiškėjas nėra išnaudojęs nė vieno skundžiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiksmų apskundimo būdo numatyto įstatymais ar skundžiamų subjektų skundų nagrinėjimo vidaus taisyklėmis;

3) skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su verslo subjektų veikla;

4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme;

5) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutraukti ikiteisminį tyrimą.

6) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytam terminui.

2. Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Tarėjo kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.

3. Po ištyrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų.

4. Jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundą tirti, skundas paliekamas nenagrinėtu.

5. Jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo, Tarėjas gali tyrimą nutraukti. Tarėjas gali tęsti tyrimą savo iniciatyva.

21 straipsnis. Skundo ištyrimo terminai

Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Tarėjas tyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių, apie tai pareiškėjas informuojamas.

22 straipsnis. Tarėjo veiksmai imantis tyrimo ir skundo tyrimo metu

1.Tarėjas ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą. Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūno veikos juridinis įvertinimas.

2. Pažymą pasirašo Tarėjas. Pažyma pateikiama pareiškėjui, taip pat skelbiama oficialiame Tarėjo įstaigos interneto tinklalapyje. Pažyma taip pat gali būti pateikiama institucijos ar įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareigūnui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus – ir aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, taip pat – ir kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tais atvejais, kai pažymoje yra informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, komercinė ar banko paslaptis, arba įstatymų saugomi asmens duomenys, pateikiama ir skelbiama ne visa pažyma.

3. Tarėjas, nustatęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtus galimus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius, nedelsiant kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriam priskirta atitinkama viešojo administravimo srities kompetencija.

23 straipsnis. Tarėjo teisės atliekant tyrimą, susijusį smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu ūkio subjektų veiklos priežiūros ar licencijavimo srityje

1. Atlikdamas arba atlikęs tyrimą, susijusį su smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ūkio subjektų veiklos priežiūros ar licencijavimo srityje, Tarėjas taip pat turi teisę:

1) pasitelkti specialistus ir ekspertus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka.

2) organizuoti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų;

3) apklausti pareigūnus ir kitus asmenis;

4) pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;

5) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie verslui daromą nepagrįstą administracinį spaudimą ir kitas kliūtis, įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;

6) siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys teisėtus verslo interesus;

7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;

8) siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;

9) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai;

10) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;

11) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ar įstaigai pradėti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų vykdant funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veiklos priežiūra ir licencijavimu;

12) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;

13) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;

14) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;

15) pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;

16) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.

24 straipsnis. Pareiga saugoti valstybės, komercines, profesines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis

Tarėjas ir Tarėjų įstaigos darbuotojai privalo išsaugoti valstybės, komercines, profesines ar kitas įstatymų saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. Ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Tarėjo įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą.

25 straipsnis. Verslo tarėjo nepriklausomumas nuo kitų institucijų

Verslo tarėjas, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais bei tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais ir veikia nepriklausomai.

26 straipsnis. Valstybės institucijų ir tarėjo bendradarbiavimas

1. Valstybės įstaigos ir institucijos į kurias kreipiasi tarėjas privalo su juo bendradarbiauti ir teikti jam pagalbą.

2. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos privalo:

1) Užtikrinti Tarėjui teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su nagrinėjamais skundais;

2) Teikti Tarėjui paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo;

3) Teikti savo veiksmų ir sprendimų faktinių ir teisinių pagrindų aiškinimus;

4) Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai;

5) Šio straipsnio nuostatos nepaneigia viešojo administravimo subjektų misijos ginti viešą interesą ir taikyti pagrįstas laisvos rinkos reguliavimo, verslo veiklos kontrolės priemones. Verslo interesai taip pat negali paneigti socialinio dialogo plėtros poreikio.

3. Tarėjas turi teisę tvarkyti asmens duomenis, taip pat profesinę ar banko paslaptį sudarančią informaciją savo tiesioginių funkcijų vykdymui, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir užtikrindamas šių duomenų saugumą.

6. Kasmet per 90 dienų nuo kalendorinių metų pradžios Tarėjas teikią Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui viešas ataskaitas apie savo veiklą. Ataskaitoje pateikiamos sisteminės įžvalgos apie smulkaus verslo vykdymo sunkumus ir administracinius barjerus.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.

2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Seimo nariai:

Tomas Tomilinas               

Virginijus Sinkevičius

Valerijus Simulik