Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. SAUSIO 2 D. ĮSAKYMO NR. D1-8 „DĖL Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m.                               d. Nr.      

Vilnius

1. P a k e i č i u Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“:

1.1.         pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

„1. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės teritorijos dalių bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų bendrųjų planų, savivaldybių teritorijų dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.“;

1.2.         pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:

„3. Taisyklėse naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kituose teisės aktuose pateiktus sąvokų aiškinimus.“;

1.3.         pakeičiu 20.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„20.2. parengiamos teritorijos planavimo sąlygos (toliau – planavimo sąlygos);“;

1.4.         pakeičiu 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„22.2. teritorijos vystymo koncepcijos (toliau – koncepcija) rengimas:“;

1.5.         pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip:

„29. Valstybės bendrasis planas koreguojamas planavimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) priėmus sprendimą dėl Valstybės bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų. Valstybės bendrasis planas, jeigu jo neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį,  gali būti koreguojamas, kai jame taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje), vadovaujantis koncepcija, parengta galiojančiam Valstybės bendrajam planui, keičiami Valstybės bendrojo plano sprendiniai, nustatomi papildomi sprendiniai ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad Valstybės bendrojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti Valstybės bendrąjį planą. Kai Aplinkos ministerija Valstybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodo, kad reikia keisti Valstybės bendrąjį planą, ji teikia pasiūlymą dėl Valstybės bendrojo plano keitimo Vyriausybei.“;

1.6.         pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

„33. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji tvarka nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai).“;

1.7.         pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„III SKYRIUS

VALSTYBĖS TERITORIJOS DALIŲ BENDRIEJI PLANAI“;

1.8.         pakeičiu 58 punktą ir jį išdėstau taip:

„58. Valstybės dalies bendrasis planas koreguojamas Aplinkos ministerijai priėmus sprendimą dėl Valstybės dalies bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų. Valstybės dalies bendrasis planas, jeigu jo neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį,  gali būti koreguojamas, kai jame taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje), vadovaujantis koncepcija, parengta galiojančiam Valstybės dalies bendrajam planui, keičiami Valstybės dalies bendrojo plano sprendiniai, nustatomi papildomi sprendiniai ar kai yra priimtas teismo sprendimas, kad Valstybės dalies bendrojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti Valstybės dalies bendrąjį planą.“;

1.9.         pakeičiu IV skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„IV SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ TERITORIJŲ BENDRIEJI PLANAI“;

1.10. pakeičiu 66 punktą ir jį išdėstau taip:

„66. Savivaldybių teritorijų bendrieji planai (toliau – savivaldybių bendrieji planai) priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems savivaldybės lygmeniu.“;

1.11. pakeičiu 67 punktą ir jį išdėstau taip:

„67. Savivaldybių bendrieji planai rengiami vadovaujantis valstybės lygmens patvirtintais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais juos detalizuojant (atsižvelgus į rengiamo savivaldybės bendrojo plano mastelį). Rengiant savivaldybės bendrąjį planą, privalomai taikomi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.“;

1.12. pakeičiu 73.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„73.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kita informacija, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai ir siūlomas jų įgyvendinimas);“;

1.13. pakeičiu 73.3.1 papunktį ir jį išdėstau taip:

„73.3.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;“;

1.14. pakeičiu 73.3.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„73.3.4. savivaldybės tarybos sprendimas pritarti koncepcijai;“;

1.15. pakeičiu 74 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„74. Teritorijų planavimo proceso dalyviai teritorijų planavimo proceso procedūras atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema. Rengiant savivaldybės bendrąjį planą, teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai:“;

1.16. pakeičiu 75 punktą ir jį išdėstau taip:

„Rengimo ir baigiamąjį etapus sudarančios stadijos nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, raštu turi pritarti bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.“;

1.17. pripažįstu netekusiu galios IV skyriaus antrąjį skirsnį;

1.18. IV skyriaus buvusį trečiąjį skirsnį laikau antruoju skirsniu;

1.19. pakeičiu 79 punktą ir jį išdėstau taip:

„79. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius:

79.1. nurodo planuojamą teritoriją;

79.2. pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą;

79.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų planavimo sąlygas.

Parengiamuoju etapu atliekami planavimo darbų programoje numatyti planuojamos teritorijos tyrimai, galimybių studijos.“;

1.20. pakeičiu 81 punktą ir jį išdėstau taip:

„81. Planavimo darbų programoje: 

81.1. numatomi savivaldybės bendrojo plano konkretūs uždaviniai;

81.2. nurodomi savivaldybės bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai;

81.3. nurodoma, kokie turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos;

81.4. nurodoma, kad bus atliekamas SPAV;

81.5. rengiant savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą (toliau – miesto savivaldybės bendrasis planas) – nurodoma, ar koncepcijai suformuoti reikalinga urbanistinė idėja, jeigu ji nebuvo atrinkta pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, ar bus rengiamas atviras konkursas geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti;

81.6. nurodoma, kad bus rengiama koncepcija, ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas;

81.7. nustatomas ne trumpesnis kaip 10 metų planuojamas laikotarpis.“;

1.21. pakeičiu 83 punktą ir jį išdėstau taip:

„83. Planavimo organizatorius, įvertinęs Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme nurodytus, išskyrus teritorijų planavimo dokumentus, reikiamus planavimo dokumentus (toliau – planavimo dokumentai), konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, ekonominius, kultūrinius, urbanistinius, kraštovaizdžio ypatumus, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus savivaldybės bendrojo plano uždavinius:

83.1. nustatyti savivaldybės ir jos urbanistinių centrų socialinės infrastruktūros sistemos vystymo reikalavimus detalizuojant valstybės lygmens bendrųjų planų privalomąsias teritorijos naudojimo nuostatas;

83.2. patikslinti valstybės dalies bendrajame plane (jei jis parengtas) numatomų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikius;

83.3. numatyti savivaldybei svarbių objektų išdėstymą;

83.4. nustatyti žemės ūkio paskirties teritorijų vystymo ir formavimo kryptis;

83.5. nustatyti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, antropogeninius ir gamtinius elementus, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas ir iš jų atsiveriančias panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą;

83.6. numatyti 30 m aukščio ir aukštesnių ypatingųjų inžinerinių statinių ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektų, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytus atvejus, išdėstymą;

83.7. numatyti urbanistinių struktūrų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus;

83.8. numatyti architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

83.9. numatyti ūkininkų sodybų išdėstymo principus;

83.10. numatyti kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijas ir jų energinio efektyvumo didinimo priemones vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 547 „Dėl Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas);

83.11. numatyti miško įveisimo ir naudojimo reikalavimus, miškų pritaikymą visuomenės poreikiams;

83.12. nurodyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijas, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

83.13. kitus papildomus uždavinius.“;

1.22. pakeičiu 84 punktą ir jį išdėstau taip:

„84. Detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, savivaldybių bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planuojamą teritoriją, jos vertingumą, rengiamo savivaldybės bendrojo plano mastelį ir konkrečius uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad savivaldybės bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:

84.1. savivaldybės teritorijoje esančio gamtinio karkaso (atskirai – jo sudėtyje esančio ekologinio tinklo ir želdynų) apsaugos, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai, gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbių teritorijų, antropogeninių bei gamtinių elementų apsaugos reikalavimai ir panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai;

84.2. turistinių trasų, rekreacijai skirtų teritorijų išdėstymas;

84.3. esamų ir siūlomų apželdinti mišku teritorijų išdėstymas, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimai;

84.4. savivaldybei svarbių objektų išdėstymas;

84.5. Taisyklių 83.6 papunktyje nurodytų ypatingųjų inžinerinių statinių ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektų išdėstymas;

84.6. ūkininkų sodybų išdėstymo reikalavimai;

84.7. architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingi objektai, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

84.8. urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kompaktiško vystymo reikalavimai;

84.9. tyliųjų zonų, triukšmo prevencijos zonų išdėstymas;

84.10. prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijos, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

84.11. rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir 2 dalyje – leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis. Planavimo organizatorius, įvertinęs miesto savivaldybės bendrojo plano uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad miesto savivaldybės bendrajame plane nustatomi papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:

84.11.1. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

84.11.2. miesto planinei struktūrai svarbios gatvės;

84.11.3. aukštybinio užstatymo zonų išdėstymas;

84.11.4. mažmeninės prekybos objektų, nenurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte, išdėstymo reikalavimai, nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

84.11.5. teritorijos, kuriose nurodomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais; 

84.11.6. urbanizuotų teritorijų pertvarkymo ir (ar) atnaujinimo reikalavimai;

84.11.7. urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių sistemos formavimo reikalavimai;

84.11.8. biologinei įvairovei ir ekosistemų teikiamos paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų ekologiškai pagrįstų sprendimų, želdynų sistemos formavimo reikalavimai;

84.11.9 kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijų išdėstymas nurodant šių teritorijų energinio efektyvumo didinimo priemones;

84.12. kiti reikalavimai.“;

1.23. pakeičiu 86.5 papunktį ir jį išdėstau taip:

„86.5. savivaldybės teritorijos gamtinio karkaso geoekologinio potencialo įvertinimą, saugomų ir nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių ekologinių poreikių analizę (nustatant rūšis, kurioms reikalinga formuoti ir (ar) detalizuoti ekologinį tinklą), želdinių ir želdynų ekologinės ir (ar) estetinės būklės tyrimus ir vertinimus, biologinės įvairovės tyrimus (saugomų, invazinių rūšių, vyraujančių augalų bendrijų, natūralių buveinių inventorizavimas ir tyrimai);“;

1.24. pakeičiu 93 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„93. Prieš pradėdamas rengti savivaldybės bendrąjį planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas išduoti planavimo sąlygas vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašas). Į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo gali kreiptis ir Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos, turinčios teisę teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl savivaldybės bendrojo plano koregavimo ir sudariusios inicijavimo sutartį pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Vyriausybės 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašas). Planavimo sąlygas išduoda:“;

1.25. pakeičiu 93.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„93.2. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas);“;

1.26. papildau 93.16 papunkčiu:

„93.16. besiribojančios savivaldybės administracija, kai planuojamoje teritorijoje numatoma naudotis šios savivaldybės infrastruktūra.“;

1.27. pakeičiu IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO RENGĖJAI

94. Planavimo organizatorius skelbia konkursą savivaldybės bendrojo plano (ar, rengiant šį planą, – atskiriems teritorijų planavimo proceso etapams) rengėjui (toliau – savivaldybės bendrojo plano rengėjas) parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Parinkus savivaldybės bendrojo plano rengėją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu sudaroma savivaldybės bendrojo plano rengimo sutartis. Planavimo organizatoriaus parengtose savivaldybės bendrojo plano rengimo sutarties standartinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad baigiamojo etapo metu šio plano rengėjas pateikia duomenis ir informaciją, kurių reikia savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programai parengti.

95. Jeigu planavimo darbų programoje numatyta rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas ir skelbia šį konkursą Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka ir dalyvauja rengiant koncepciją.

96. Vadovauti savivaldybių bendrųjų planų rengimui turi teisę asmuo, atitinkantis Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus.

97. Planavimo organizatorius, sudarydamas savivaldybės bendrojo plano rengimo sutartį su savivaldybės bendrojo plano rengėju, jam pateikia:

97.1. planavimo darbų programą;

97.2. Taisyklėse nurodytų institucijų išduotas planavimo sąlygas;

97.3. kitus turimus dokumentus, duomenis ir informaciją, reikalingus savivaldybės bendrajam planui rengti.

98. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės bendrojo plano rengėjui planavimo organizatoriaus teikiamų turimų dokumentų ir duomenų sąrašas ir kita informacija priklauso nuo planavimo tikslų, planavimo darbų programoje numatytų savivaldybės bendrojo plano uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Savivaldybės bendrajam planui rengti naudojami šie duomenys ir informacija (arba jų gavimas numatomas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar savivaldybės bendrojo plano rengimo sutartyje):  

98.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jeigu šie darbai atlikti ir būtini savivaldybės bendrajam planui rengti);

98.2. georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinys ir (ar) kiti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai;

98.3. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys;

98.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;

98.5. Žemės gelmių registro duomenys;

98.6. kiti duomenys ir informacija.“;

1.28. IV skyriaus buvusį penktąjį skirsnį laikau ketvirtuoju skirsniu;

1.29. pakeičiu 99 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„99.  Rengiant savivaldybės bendrąjį planą, teritorijų planavimo proceso rengimo etapą sudaro šios stadijos:“;

1.30. pakeičiu 105 punktą ir jį išdėstau taip:

„105. Atsižvelgus į rengiamo savivaldybės bendrojo plano uždavinius, esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose), rengiamame masteliu M 1:20 000 – M 1:50 000 (savivaldybės bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir didesnio tikslumo duomenis pateikiamai informacijai aiškiai ir įskaitomai išreikšti), gali būti pažymima (grafiškai ir (ar) nurodant tekstinėje dalyje):

105.1. savivaldybės teritorijos ribos;

105.2. apibendrintas funkcinis zonavimas;

105.3. savivaldybės urbanistiniai centrai;

105.4. urbanizuotos teritorijos;

105.5. saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, gamtinis karkasas su jo sudėtyje esančiu ekologiniu tinklu, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir šių telkinių pakrantės apsaugos juostos, jeigu jos nustatytos;

105.6. kultūros paveldo vietovės ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai, jų apsaugos zonos;

105.7. kraštovaizdžio savitumą formuojantys antropogeniniai ir gamtiniai elementai (jeigu patenka – nustatytos saugomo vertingo šalies kraštovaizdžio teritorijos ir probleminiai aplinkosauginiai kraštovaizdžio rajonai);

105.8. inžinerinių komunikacijų koridoriai;

105.9. žemės gelmių išteklių telkiniai;

105.10. objektai, kurių išsidėstymas daro reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, šių objektų sanitarinės apsaugos zonos, jeigu jos nustatytos;

105.11. rekreacijai skirtos teritorijos;

105.12. viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (ar) naudojamos požeminio vandens vandenvietės, kitos požeminio vandens vandenvietės, iš kurių išgaunama 100 m3 ir daugiau požeminio vandens,  ir jų apsaugos zonos, jeigu jos nustatytos;

105.13. potvynių grėsmės teritorijos, jeigu jos nustatytos;

105.14. ekologiškai svarbios teritorijos;

105.15. probleminės teritorijos – neefektyviai naudojamos, negyvybingos, pasižyminčios želdynų ir žaliųjų jungčių trūkumu, kritulių vandeniui nepralaidžių dangų dominavimu, karščio salos efektu (kai konkrečioje teritorijoje vidutinė oro temperatūra aukštesnė už šalia esančių teritorijų oro temperatūrą), oro tarša, triukšmu ir silpno, pažeisto, degraduoto geokologinio potencialo teritorijos, kitos teritorijos, kuriose reikia taikyti aplinkos atkūrimo ir (ar) žalos aplinkai prevencines priemones, biologinei įvairovei ir ekosistemų teikiamos paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei ir visuomenės sveikatos saugai gerinti skirtus sprendimus (toliau – probleminės teritorijos);

105.16. teritorijos, pasižyminčios urbanistinių struktūrų atnaujinimo ir (ar) atgaivinimo poreikiu;

105.17. miškai ir valstybinės reikšmės miškų plotai;

105.18. kiti objektai ir (ar) teritorijos, reikalingi savivaldybės bendrojo plano sprendiniams nustatyti.“;

1.31. pakeičiu 106 punktą ir jį išdėstau taip:

„106. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios planuojamos teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai.”;

1.32. pakeičiu 111 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„111. Vadovaujantis valstybės teritorijos ir (ar) valstybės teritorijos dalies bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniais, koncepcijai suformuoti išreikšta urbanistine idėja, jeigu ji parengta, koncepcijos brėžinyje (brėžiniuose) ir papildomai pateiktoje informacijoje nurodomi principiniai teritorijos planavimo sprendimai, nustatantys planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptis:“;

1.33. pakeičiu 111.7 papunktį ir jį išdėstau taip:

„111.7. kiti teritorijos planavimo sprendimai (gamtinio karkaso, želdynų sistemos formavimo principai, probleminių teritorijų pertvarkymo kryptys, kiti sprendimai);“;

1.34. pakeičiu 112 punktą ir jį išdėstau taip:

„112. Atsižvelgiant į savivaldybės bendrojo plano uždavinius ir planuojamos teritorijos ypatumus, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai. Rengimo etapo metu bendrųjų sprendinių formavimo stadijos sprendiniams (koncepcijai) turi raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendimu – savivaldybės taryba.“;

1.35. pakeičiu 113 punktą ir jį išdėstau taip:  

„113. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami savivaldybės bendrojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reikalavimai. Sprendinių konkretizavimo stadijos sprendiniams turi raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Sprendiniai turi būti parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija, patvirtinta aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 31 d įsakymu Nr. D1-1009 „Dėl Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija). Parengiamas sprendinių aiškinamasis raštas, brėžiniai (masteliu M 1:20 000 – M 1:50 000, bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir didesnio tikslumo duomenis sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti), kita sprendinius ir jų įgyvendinimą paaiškinanti informacija (schemos, vizualizuoti sprendiniai, siūlomi konkrečių sprendinių įgyvendinimo etapai, šiuos sprendinius įgyvendinantys asmenys, siūlomi rodikliai, apibūdinantys sprendinių įgyvendinimą, ir kita). Teritorijų funkcinis zonavimas (funkcinėse zonose nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus) ir urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptis apibūdinantys teritorijų vystymo režimai aprašyti Teritorijų planavimo normose, patvirtintose aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 „Dėl Teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ (toliau – Teritorijų planavimo normos). Jeigu savivaldybės bendrajame plane nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių teritorijų erdviniai duomenys sudaromi vadovaujantis Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacija, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-700 „Dėl Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo“ (toliau – SŽNS erdvinių duomenų rinkinio specifikacija). Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.“;

1.36. pakeičiu 115 punktą ir jį išdėstau taip: 

„115. Sprendinių konkretizavimo stadijoje brėžiniai rengiami ant atitinkamo mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių. Rengiami šie brėžiniai:

115.1. pagrindinis brėžinys;

115.2. kiti brėžiniai ir jų tekstinės dalys, detalizuojantys planuojamos teritorijos vystymą, naudojimo ir apsaugos principus.“;

1.37. pakeičiu 117 punktą ir jį išdėstau taip:

„117. Pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai ir (ar) nurodoma tekstinėje dalyje:

117.1. savivaldybės teritorijos administracinės ribos (nurodant planuojamą teritoriją);

117.2. nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme nurodyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:

117.2.1. teritorijos funkcinis zonavimas;

117.2.2. teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų sistema ir jų funkciniai ryšiai, savivaldybės urbanistinių centrų vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;

117.2.3. miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai;

117.2.4. gamtinio karkaso sistema, papildyta vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais nurodant jos struktūrinių dalių tvarkymo reikalavimus;

117.2.5. nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijos, veiklos plėtojimo šiose teritorijose ir jų apsaugos zonose reikalavimai;

117.2.6. inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;

117.2.7. teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;

117.2.8. urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai;

117.2.9. miestai, jų dalys, miesteliai, jų dalys ir kitos teritorijos, kurioms būtina rengti vietovės lygmens bendruosius planus masteliu M 1:2 000 – M 1:10 000;

117.2.10. savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;

117.2.11. žemės gelmių išteklių telkiniai;

117.2.12. valstybei svarbių projektų objektų teritorijos;

117.2.13. teritorijos, kurioms būtina rengti detaliuosius planus ir (ar) vietovės lygmens bendruosius planus, kuriuose nustatomas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas;

117.2.14. rengiant miesto savivaldybės bendrąjį planą – leidžiamieji užstatymo intensyvumas ir užstatymo aukštis, mažmeninės prekybos objektai, kurių bendrasis plotas 1 000 m² ir daugiau, ar šių objektų išdėstymo reikalavimai nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;  

117.3. nustatyti planavimo darbų programoje numatyti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, kiti pagal planavimo sąlygas ir (ar) įvertinus esamą būklę nustatyti sprendiniai (gali būti nurodomi ir kituose brėžiniuose):

117.3.1. kraštovaizdžio savitumą formuojančių teritorijų, vertingą šalies kraštovaizdį reprezentuojančių apžvalgos vietų ir iš jų atsiveriančių panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai, estetiškai vertingi siluetai;

117.3.2. siūlomos apželdinti mišku teritorijos ar šių teritorijų išdėstymo reikalavimai;

117.3.3. turistinės trasos ir rekreacijai skirtos teritorijos ar šių trasų ir teritorijų išdėstymo reikalavimai;

117.3.4. savivaldybei svarbūs objektai ar šių objektų išdėstymo reikalavimai;

117.3.5. Taisyklių 83.6 papunktyje nurodyti ypatingieji inžineriniai statiniai ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektai ar jų išdėstymo reikalavimai;

117.3.6. architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingi objektai, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

117.3.7. ūkininkų sodybų išdėstymo reikalavimai;

117.3.8. urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kompaktiško vystymo reikalavimai;

117.3.9. tyliosios zonos, triukšmo prevencijos zonos ar jų išdėstymo reikalavimai;

117.3.10. prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijos, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

117.3.11. rengiant miesto savivaldybės bendrąjį planą:

117.3.11.1. aukštybinio užstatymo zonos;

117.3.11.2. miesto planinei struktūrai svarbių gatvių sistema;

117.3.11.3. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

117.3.11.4. mažmeninės prekybos objektai, nenurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ar jų išdėstymo reikalavimai nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

117.3.11.5. teritorijos, kuriose nurodomos dvi leidžiamojo užstatymo intensyvumo rodiklio reikšmės Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;

117.3.11.6. nustatytų probleminių urbanizuotų teritorijų pertvarkymo ir (ar) atnaujinimo reikalavimai;

117.3.11.7. urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių sistemos formavimo reikalavimai;

117.3.11.8. biologinei įvairovei ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų ekologiškai pagrįstų sprendimų, želdynų sistemos formavimo, želdynų naudojimo ir apsaugos reikalavimai nurodant šių sprendimų ir reikalavimų įgyvendinimo principus;

117.3.11.9. kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijos nurodant jų energinio efektyvumo didinimo priemones;

117.3.12. kiti sprendiniai ir (ar) reikalavimai.“;

1.38. pakeičiu IV skyriaus šeštąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMASIS ETAPAS

118. Baigiamąjį etapą sudaro:

118.1. savivaldybės bendrojo plano sprendinių viešinimas;

118.2. savivaldybės bendrojo plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje;

118.3. savivaldybės bendrojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje  institucijoje;

118.4. savivaldybės bendrojo plano tvirtinimas ir registravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

119. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius.

120. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, savivaldybės bendrųjų planų viešinimo procedūras reglamentuoja Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai.

121. Rengiant naujus (keičiant), koreguojant savivaldybių bendruosius planus, taikoma bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, išskyrus Taisyklių 139.2.1 papunktyje nurodytus savivaldybės bendrojo plano techninių klaidų taisymo atvejus.

122. Pasiūlymai dėl savivaldybės bendrojo plano planavimo organizatoriui teikiami ir nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Rengiamo savivaldybės bendrojo plano sprendiniai gali būti keičiami, kai pasiūlymai dėl savivaldybės bendrojo plano, neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai, priimami ir (ar) kai planavimo organizatorius po viešo svarstymo dalį šių sprendinių nusprendžia pakeisti. Pagal priimtus pasiūlymus pakeitus rengiamo savivaldybės bendrojo plano sprendinius, savivaldybės bendrasis planas planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai visuomenė su pakeistais savivaldybės bendrojo plano sprendiniais supažindinama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir savivaldybės interneto svetainėje.

123. Bendrasis planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.  Bendrojo plano derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.

124. Suderintas savivaldybės bendrasis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui savivaldybės bendrojo plano patikrinimo aktą. Jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija savivaldybės bendrojo plano patikrinimo aktu nepritaria šio plano teikimui tvirtinti, savivaldybės bendrasis planas tvirtinti neteikiamas. Kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savivaldybės bendrojo plano patikrinimo akte nurodyti trūkumai, savivaldybės bendrasis planas gali būti pakartotinai teikiamas derinti Teritorijų planavimo komisijai, jeigu tai nurodo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.

125. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

126. Bendrasis planas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo akte pritaria bendrojo plano teikimui tvirtinti.

127. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą kartu su jame suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingu preliminariu lėšų poreikiu teikia tvirtinti savivaldybės tarybai.

128. Savivaldybės taryba gali atsisakyti tvirtinti savivaldybės bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savivaldybės bendrojo plano patikrinimo aktas apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo savivaldybės bendrojo plano patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

129. Savivaldybės bendrasis planas paskelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus informacinis pranešimas apie savivaldybės bendrojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

130. Savivaldybės bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Teritorijų planavimo registre, jeigu sprendime dėl savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“;

1.39. pakeičiu IV skyriaus septintąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR GALIOJIMAS

131. Savivaldybės bendrojo plano keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

132. Savivaldybės bendrasis planas keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu dėl savivaldybės bendrojo plano keitimo laikantis Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią savivaldybės bendrojo plano tvirtinimo procedūrą.

133. Savivaldybės bendrasis planas keičiamas, kai savivaldybės taryba nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) savivaldybės bendrąjį planą anksčiau suplanuotai savivaldybės teritorijai (išskyrus atvejus, kai savivaldybės teritorija pasikeičia pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms). Savivaldybės bendrasis planas turi būti keičiamas šiais Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai:

133.1. numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą savivaldybės bendrąjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje savivaldybės teritorijoje;

133.2. visoje savivaldybės teritorijoje numatoma keisti visus galiojančiame savivaldybės bendrajame plane nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus;

133.3. savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

134. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar, keičiant savivaldybės bendrojo plano sprendinius, šis planas gali būti koreguojamas, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir Taisyklių 133 punkte nurodytus atvejus, kai savivaldybės bendrasis planas turi būti keičiamas.

135. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje numatytu atveju registruojami kaip savivaldybės bendrųjų planų korektūros netaikant kompleksinio teritorijų planavimo procesui Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

136. Sprendimą dėl savivaldybės bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos šioje dalyje nustatytais atvejais turi iniciatyvos teisę siūlyti koreguoti savivaldybės bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

137. Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo  22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

138. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje aprašytas atvejis, kai planavimo organizatorius nori keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatorius yra jis pats.

139. Galiojantys savivaldybių bendrieji planai gali būti koreguojami (įvertinus visuomenės pasiūlymus ir (ar) kai savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti savivaldybės bendrąjį planą), jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 133 punktą, šiais vienu ar keliais atvejais, kai:

139.1. priimtas teismo sprendimas, kad savivaldybės bendrojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti savivaldybės bendrąjį planą;

139.2. atliekami Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti savivaldybės bendrojo plano sprendinių keitimai, neprieštaraujantys visuomenės (viešajam) interesui, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams:

139.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje);

139.2.2. keičiami nustatyti sprendiniai, išskyrus Taisyklių 133.1 ir 133.2 papunkčiuose nurodytus atvejus;

139.2.3. nustatomi papildomi sprendiniai, išskyrus Taisyklių 133.1 papunktyje nurodytus atvejus.

140. Koreguojant savivaldybės bendrąjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai gali būti nustatomi (išskyrus Taisyklių 133.1 ir 133.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje šiuo planu suplanuotoje savivaldybės teritorijoje arba jos dalyje. Kai savivaldybės teritorija padidėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms, savivaldybės bendrasis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje savivaldybės teritorijos dalyje, išskyrus Taisyklių 133.1 ir 133.2 papunkčiuose nurodytus atvejus.

141. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl savivaldybės bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma planuojama teritorija (savivaldybės teritorija ar jos dalis, kurioje numatoma keisti sprendinius ir (ar) nustatyti papildomus sprendinius, jeigu šie sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje savivaldybės teritorijoje), pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama savivaldybės bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, įstatymų nustatyta tvarka parenkamas koreguojamo savivaldybės bendrojo plano rengėjas, kuriam pateikiami Taisyklių 97 ir 98 punktuose nurodyti dokumentai, duomenys ir informacija. Šiame punkte nurodyti reikalavimai neprivalomi, kai savivaldybės bendrasis planas koreguojamas Taisyklių 139.3.1 papunktyje nurodytu atveju. Šiuo atveju koreguotą savivaldybės bendrąjį planą gali parengti galiojančio savivaldybės bendrojo plano rengėjas arba rengiamas tik savivaldybės tarybos sprendimas.

Prieš pradėdamas koreguoti savivaldybės bendrąjį planą, planavimo organizatorius konkrečiu atveju nustato, ar:

141.1. dėl numatomų keičiamų ir (ar) papildomai nustatomų sprendinių Vyriausybės nustatyta tvarka ir vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas), kai jis taikomas, bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

141.2. reikia parengti naujas planavimo organizatoriaus planavimo sąlygas;

141.3. reikia aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl naujų planavimo sąlygų. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi dėl naujų planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos (jų dalis), išduotos dėl patvirtinto savivaldybės bendrojo plano, netinka numatomiems koreguojamo savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Taisyklių 133.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės bendrasis planas nekoreguojamas, jis turi būti keičiamas;

141.4. savivaldybės bendrojo plano koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos. Koreguojant savivaldybės bendrąjį planą, numatomi sprendiniai turi atitikti koncepciją, parengtą galiojančiam savivaldybės bendrajam planui.

142. Koreguojamo savivaldybės bendrojo plano planavimo darbų programoje:

142.1. numatomi koreguojamo savivaldybės bendrojo plano konkretūs uždaviniai;

142.2. nurodomi koreguojamame savivaldybės bendrajame plane:

142.2.1. keičiami galiojančiame savivaldybės bendrajame plane nustatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai (išskyrus Taisyklių 133.1 ir 133.2 papunkčiuose nurodytus atvejus);

142.2.2. nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai (išskyrus Taisyklių 133.1 papunktyje nurodytą atvejį);

142.3. nurodoma, ar bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

142.4. nurodoma, ar turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos.

143. Koreguojant savivaldybių bendruosius planus, taikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka. Ši tvarka netaikoma Taisyklių 139.3.1 papunktyje nurodytu atveju, kai informacija apie priimtą sprendimą savivaldybės bendrajame plane ištaisyti techninę klaidą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

144. Taisyklių 139.3.1 papunktyje nurodytu atveju koreguotas savivaldybės bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir savivaldybės bendrojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje. Kitais atvejais koreguotas savivaldybės bendrasis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

145. Koreguotą savivaldybės bendrąjį planą, išskyrus Taisyklių 139.2.1 papunktyje nurodytu atveju, sudaro:

145.1. galiojančio savivaldybės bendrojo plano pagrindinis brėžinys (ir (ar) kitas (kiti) brėžinys (brėžiniai), jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija (jeigu sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje savivaldybės teritorijoje) ir keičiamais ir (ar) papildomai nustatomais savivaldybės bendrojo plano sprendiniais;

145.2. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis ir kita informacija, kurioje aiškinami keičiami ir (ar) papildomai nustatomi sprendiniai);

145.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžinys (brėžiniai), jeigu planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija;

145.4. brėžiniai, jų tekstinės dalys, apibūdinantys pakeistus ir (ar) papildomai nustatytus sprendinius;

145.5. procedūrų dokumentai:

145.5.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl savivaldybės bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų;

145.5.2. planavimo darbų programa;

145.5.3. planavimo sąlygos, jeigu kreiptasi dėl jų išdavimo;

145.5.4. SPAV ataskaita, jeigu SPAV atliktas;

145.5.5. visuomenės dalyvavimo ataskaita;

145.5.6. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

145.5.7. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos koreguoto savivaldybės bendrojo plano patikrinimo aktas.

146. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, bendrųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

147. Savivaldybių bendrieji planai galioja neterminuotai.

148. Savivaldybių bendrieji planai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.

149. Savivaldybių bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

150. Savivaldybių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnyje.“;

1.40. pakeičiu V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

„V SKYRIUS

SAVIVALDYBIŲ TERITORIJŲ DALIŲ BENDRIEJI PLANAI“;

1.41. pakeičiu V skyriaus pirmąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

151. Savivaldybių teritorijų dalių bendrieji planai (toliau – savivaldybių dalių bendrieji planai) priskiriami kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu.

152. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais juos detalizuojant (atsižvelgus į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį). Rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą, privalomai taikomi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.

153. Savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis teikti savivaldybei pasiūlymus dėl šių planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo.

154. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami savivaldybės lėšomis, jeigu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip, taip pat gali būti panaudotos Europos Sąjungos lėšos.

155. Savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami savivaldybių bendruosiuose planuose nurodytoms prioritetinės plėtros teritorijoms – miestams ir jų dalims, miesteliams ir jų dalims, kaimų ir viensėdžių teritorijoms arba savivaldybės tarybai priėmus sprendimą atitinkamoje savivaldybės dalyje rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą.

156. Savivaldybių dalių bendrieji planai pradedami rengti savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

157. Konkretūs planavimo tikslai nustatomi vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

158. Savivaldybės dalies bendrąjį planą sudaro:

158.1. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kita informacija, kurioje aprašomi planavimo tikslai, uždaviniai, esama būklė, paaiškinami koncepcijos ir bendrojo plano sprendiniai ir siūlomas jų įgyvendinimas);

158.2. brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos (jeigu ji rengta), konkrečių sprendinių brėžiniai);

158.3. procedūrų dokumentai:

158.3.1. savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės bendrojo plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

158.3.2. planavimo darbų programa;

158.3.3. planavimo sąlygos;

158.3.4. savivaldybės tarybos pritarimas koncepcijai, jeigu ji rengta;

158.3.5. SPAV ataskaita, jeigu SPAV atliktas;

158.3.6. nepriklausomo profesinio vertinimo išvada dėl koncepcijos, jeigu planavimo darbų programoje numatyta šį vertinimą atlikti;

158.3.7. visuomenės dalyvavimo ataskaita;

158.3.8. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

158.3.9. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktas.

159. Teritorijų planavimo proceso dalyviai teritorijų planavimo proceso procedūras atlieka naudodamiesi Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema. Rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą, teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai:

159.1. parengiamasis;

159.2. rengimo;

159.3. baigiamasis.

160. Rengimo ir baigiamąjį etapus sudarančios stadijos nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama tik užbaigus ankstesniąją. Rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, raštu turi pritarti bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijų sprendiniams. Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais baigiamojo etapo metu po viešo svarstymo planavimo organizatorius nepriima sprendimo planuojamoje teritorijoje (jos dalyje) pradėti rengti naujus ir (ar) keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus ar žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.“;

1.42. pripažįstu netekusiu galios V skyriaus antrąjį skirsnį;

1.43. V skyriaus buvusį trečiąjį skirsnį laikau antruoju skirsniu;

1.44. pakeičiu 164 punktą ir jį išdėstau taip:

„164. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius:

164.1. nurodo planuojamą teritoriją;

164.2. pagal nustatytus planavimo tikslus:

164.2.1. nustato, ar Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą, kai jis taikomas, bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

164.2.2. parengia ir patvirtina planavimo darbų programą;

164.3. aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų planavimo sąlygas.

Parengiamuoju etapu atliekami planavimo darbų programoje numatyti planuojamos teritorijos tyrimai, galimybių studijos.“;

1.45. pakeičiu 167 punktą ir jį išdėstau taip:

„167. Planavimo darbų programoje:

167.1. numatomi savivaldybės dalies bendrojo plano konkretūs uždaviniai;

167.2. nurodomi savivaldybės dalies bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai. Jeigu savivaldybės dalies bendrasis planas rengiamas masteliu M 1:2 000, planavimo darbų programoje turi būti numatyta, kad jame nustatomas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas;

167.3. nurodoma, kokie turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos;

167.4. nurodoma, ar bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

167.5. nurodoma, ar koncepcijai suformuoti reikalinga urbanistinė idėja, jeigu ji nebuvo atrinkta pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, ar bus rengiamas atviras konkursas geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti;

167.6. nurodoma, ar bus rengiama koncepcija, ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas;

167.7. nustatomas ne trumpesnis kaip 10 metų planuojamas laikotarpis.“;

1.46. pakeičiu 169 punktą ir jį išdėstau taip:

„169. Planavimo organizatorius, įvertinęs planavimo dokumentus, konkrečius visuomenės poreikius, socialinius, visuomenės sveikatos saugos, ekonominius, kultūrinius, urbanistinius, kraštovaizdžio ypatumus, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus savivaldybės dalies bendrojo plano uždavinius:

169.1. nustatyti savivaldybės dalies ir jos urbanistinių centrų socialinės infrastruktūros sistemos vystymo reikalavimus detalizuojant savivaldybės lygmens bendrųjų planų teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus;

169.2. patikslinti savivaldybės bendrajame plane numatytų urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymo poreikius, atsižvelgus į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį – urbanizuojamų teritorijų ribas;

169.3. detalizuoti savivaldybei svarbių objektų išdėstymą;

169.4. patikslinti žemės ūkio paskirties teritorijų vystymo bei formavimo kryptis;

169.5. detalizuoti gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbias teritorijas, jose esančius šiam savitumui išsaugoti svarbius antropogeninius ir gamtinius elementus, vertingą kraštovaizdį reprezentuojančias apžvalgos vietas ir iš jų atsiveriančias panoramas, numatyti jų vizualinę apsaugą;

169.6. patikslinti savivaldybės bendrajame plane numatytų Taisyklių 83.6 papunktyje nurodytų ypatingųjų inžinerinių statinių ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektų išdėstymą;

169.7. tobulinti ir vystyti istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą, architektūrinę erdvinę kompoziciją, detalizuoti savivaldybės bendrajame plane numatytus urbanistinių struktūrų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus;

169.8. numatyti (patikslinti savivaldybės bendrajame plane numatytus) architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingus objektus, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

169.9. detalizuoti kvartalų kompleksinį atnaujinimo (modernizavimo) teritorijas ir jų energinio efektyvumo didinimo priemones vadovaujantis Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu;

169.10. numatyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams;

169.11. numatyti (detalizuoti savivaldybės bendrajame plane numatytus) miško įveisimo ir naudojimo reikalavimus, miškų pritaikymą visuomenės poreikiams;

169.12. nurodyti prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijas, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

169.13. kitus papildomus uždavinius.“;

1.47. pakeičiu 170 punktą ir jį išdėstau taip:

„170. Detalizuojant atitinkamų savivaldybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, savivaldybių dalių bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse:

170.1. atsižvelgiant į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį, detalizuojami savivaldybės bendrajame plane nustatyti teritorijos erdvinės struktūros elementai (nustatomos atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos, viešosios erdvės ir kita);

170.2. detalizuojami savivaldybės bendrojo plano teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, nustatant leidžiamuosius užstatymo intensyvumo rodiklius, galimus užstatymo tipus, užstatymo aukštį ir, jeigu vietovės lygmens bendrasis planas (jo dalis) rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000, –  teritorijos naudojimo tipą kartu su didžiausiais leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais. Jeigu savivaldybės dalies bendrasis planas rengiamas smulkesniu negu M 1:5 000 masteliu, vietoj teritorijos naudojimo tipo jame nurodomas teritorijos funkcinis zonavimas;

170.3. jeigu savivaldybių dalių bendrieji planai rengiami masteliu M 1:2 000, juose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas.“;

1.48. pakeičiu 171 punktą ir jį išdėstau taip:

„171. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į planuojamą teritoriją, jos vertingumą, rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį ir konkrečius uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad savivaldybės dalies bendrajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:

171.1. atsižvelgiant į vertingo kraštovaizdžio išsaugojimo sprendinius, – gyvenamųjų vietovių kraštovaizdžio savitumui svarbių teritorijų, jose esančių šiam savitumui išsaugoti svarbių antropogeninių ir gamtinių elementų, panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai, saugotinų kelio želdinių atkarpos;

171.2. turistinių trasų, rekreacijai skirtų teritorijų išdėstymas;

171.3. esamų ir siūlomų apželdinti mišku teritorijų išdėstymas, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimai;

171.4. savivaldybei svarbių objektų išdėstymo detalizavimas;

171.5. Taisyklių 83.6 papunktyje nurodytų ypatingųjų inžinerinių statinių ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektų išdėstymo patikslinimas;

171.6. architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingi objektai, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

171.7. urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kompaktiško vystymo reikalavimai;

171.8. detalizuoti urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių sistemos formavimo reikalavimai;

171.9. tyliųjų viešųjų zonų, tyliųjų gamtos zonų, triukšmo prevencijos zonų išdėstymas;

171.10. prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijos, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

171.11. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą miesto teritorijoje, planavimo organizatorius, įvertinęs savivaldybės bendrąjį planą, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad rengiamame bendrajame plane nustatomi papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai:

171.11.1. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

171.11.2. miesto planinei struktūrai svarbių gatvių išdėstymo patikslinimas;

171.11.3. aukštybinio užstatymo zonų išdėstymo detalizavimas;

171.11.4. mažmeninės prekybos objektų, nenurodytų Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte, išdėstymas, nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

171.11.5. urbanizuotų teritorijų pertvarkymo ir (ar) atnaujinimo reikalavimai;

171.11.6. detalizuoti biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų ekologiškai pagrįstų sprendimų, želdynų sistemos formavimo reikalavimai, želdynų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nurodant šių sprendimų ir reikalavimų įgyvendinimo, želdynų apsaugos priemones;

171.11.7. kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijų išdėstymo detalizavimas, šių teritorijų energinio efektyvumo didinimo priemonės;

171.11.8. konkrečios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

171.11.9. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000, gali būti nustatomi Taisyklių 261 punkte nurodyti papildomi detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai;

171.11.10.  atsižvelgus į planuojamos teritorijos savitumą – pastatų, formuojančių gatvių užstatymą, vertikalių fasado projekcijų visumos (toliau – gatvių išklotinės) formavimo principai, šių pastatų aukščio ir gatvių pločio santykio, viešųjų erdvių formavimo, statinių statybos šlaituose reikalavimai ir kita;

171.12. kiti reikalavimai.“;

1.49. pakeičiu 177 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„177. Savivaldybės dalies bendrojo plano planavimo darbų programoje nurodoma rengti koncepciją Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais:“;

1.50. pakeičiu 178 punktą ir jį išdėstau taip:

„178.  Jeigu planavimo darbų programoje nurodyta, kad koncepcijai suformuoti reikalinga urbanistinė idėja ir bus rengiamas atviras konkursas šiai idėjai atrinkti, koncepcija rengiama vadovaujantis konkurso laimėtojo pateikta urbanistine idėja.“;

1.51. pakeičiu 181 punktą ir jį išdėstau taip:

„181. Prieš pradėdamas rengti savivaldybės dalies bendrąjį planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas išduoti planavimo sąlygas pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą. Į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo gali kreiptis ir asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka turintys teritorijų planavimo iniciatyvos teisę ir pasirašę inicijavimo sutartį pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą.“;

1.52. pakeičiu 182 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„182. Planavimo sąlygas išduoda:“;

1.53. pakeičiu 182.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„182.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas;“;

1.54. pakeičiu 182.15 papunktį ir jį išdėstau taip:

„182.15. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos  dalis) patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai nurodo gauti šių institucijų pritarimą.“;

1.55. pakeičiu V skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„TREČIASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS DALIES BENDROJO PLANO RENGĖJAI

183. Planavimo organizatorius skelbia konkursą savivaldybės dalies bendrojo plano (ar, rengiant šį planą, – atskiriems teritorijų planavimo proceso etapams) rengėjui  (toliau – savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjas) parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą), savivaldybės dalies bendrojo plano rengėją pasirenka planavimo iniciatorius. Parinkus savivaldybės dalies bendrojo plano rengėją, vadovaujantis Civiliniu kodeksu sudaroma savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutartis. Planavimo organizatoriaus parengtose savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutarties standartinėse sąlygose gali būti nurodyta, kad baigiamojo etapo metu šio plano rengėjas pateikia duomenis ir informaciją, kurių reikia savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programai parengti.

184. Jeigu planavimo darbų programoje numatyta rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas ir skelbia šį konkursą Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka ir dalyvauja rengiant koncepciją.

185. Vadovauti savivaldybių dalių bendrųjų planų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs šios veiklos atestatą nustatyta tvarka.

186. Planavimo organizatorius, sudarydamas savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutartį su savivaldybės dalies bendrojo plano rengėju, jam pateikia:

186.1. planavimo darbų programą;

186.2. planuojamos teritorijos ribų schemą;

186.3. Taisyklėse nurodytų institucijų išduotas planavimo sąlygas;

186.4. kitus turimus dokumentus, duomenis ir informaciją, reikalingus savivaldybės dalies bendrajam planui rengti.“

187. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjui planavimo organizatoriaus teikiamų turimų dokumentų ir duomenų sąrašas ir kita informacija priklauso nuo planavimo tikslų, planavimo darbų programoje numatytų savivaldybės dalies bendrojo plano uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Savivaldybės dalies bendrajam planui rengti naudojami šie duomenys ir informacija (arba jų gavimas numatomas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar savivaldybės dalies bendrojo plano rengimo sutartyje):         

187.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jeigu šie darbai atlikti ir būtini savivaldybės dalies bendrajam planui rengti);

187.2. georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinys ir (ar) kiti valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai ir žemėlapiai;

187.3. Miškų valstybės kadastro duomenys;

187.4. Saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;

187.5. Žemės gelmių registro duomenys;

187.6. atsižvelgus į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį – Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenys;

187.7. kiti duomenys ir informacija.“;

1.56. V skyriaus buvusį penktąjį skirsnį laikau ketvirtuoju skirsniu;

1.57. pakeičiu 188 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„188. Rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą, teritorijų planavimo proceso rengimo etapą sudaro šios stadijos:“;

1.58. pakeičiu 194 punktą ir jį išdėstau taip:

„194. Atsižvelgus į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano uždavinius, esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose), rengiamame masteliu M 1:2 000 – M 1:10 000 (savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir didesnio tikslumo duomenis pateikiamai informacijai aiškiai ir įskaitomai išreikšti), gali būti pažymima (grafiškai ir (ar) nurodant tekstinėje dalyje):

194.1. planuojamos teritorijos ribos (nurodant savivaldybės teritorijos ribas, jeigu jos iš dalies sutampa su planuojamos teritorijos ribomis);

194.2. apibendrintas funkcinis zonavimas;

194.3. savivaldybės urbanistiniai centrai, patenkantys į planuojamą teritoriją;

194.4. urbanizuotos teritorijos;

194.5. saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, gamtinis karkasas su jo sudėtyje esančiu ekologiniu tinklu (įvertinus rengiamo brėžinio mastelį – ir atskiraisiais želdynais), paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir šių telkinių pakrantės apsaugos juostos, jeigu jos nustatytos;

194.6. kultūros paveldo vietovės ir kompleksiniai kultūros paveldo objektai, jų apsaugos zonos;

194.7. kraštovaizdžio savitumą formuojantys antropogeniniai bei gamtiniai elementai;

194.8. inžinerinių komunikacijų koridoriai;

194.9. žemės gelmių išteklių telkiniai;

194.10. objektai, kurių išsidėstymas daro reikšmingą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai, šių objektų sanitarinės apsaugos zonos, jeigu jos nustatytos;

194.11. rekreacijai skirtos teritorijos;“.

194.12. viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (ar) naudojamos požeminio vandens vandenvietės, kitos požeminio vandens vandenvietės, iš kurių išgaunama 100 m3 ir daugiau požeminio vandens,  ir jų apsaugos zonos, jeigu jos nustatytos;

194.13. potvynių grėsmės teritorijos, jeigu jos nustatytos;

194.14. ekologiškai svarbios teritorijos;

194.15. probleminės teritorijos;

194.16. teritorijos, pasižyminčios urbanistinių struktūrų atnaujinimo ir (ar) atgaivinimo poreikiu;

194.17. miškai ir valstybinės reikšmės miškų plotai;

194.18. kiti objektai ir (ar) teritorijos, reikalingi savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams nustatyti.“;

1.59. pakeičiu 195 punktą ir jį išdėstau taip:

„195. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos svarbiausios planuojamos teritorijos planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptys, naudojimo ir apsaugos principai.“;

1.60. pakeičiu 201 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„201. Vadovaujantis savivaldybės bendrojo plano sprendiniais, atsižvelgus į koncepcijai suformuoti išreikštą urbanistinę idėją, jeigu ji parengta, koncepcijos brėžinyje (brėžiniuose) ir papildomai pateiktoje informacijoje nurodomi principiniai teritorijos planavimo sprendimai, nustatantys planinės ir erdvinės struktūros vystymo kryptis:“;

1.61. pakeičiu 201.6.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„201.6.3. gamtinio karkaso, želdynų sistemos formavimo principai, probleminių teritorijų pertvarkymo kryptys;“;

1.62. pakeičiu 203 punktą ir jį išdėstau taip:

„203. Atsižvelgiant į savivaldybės dalies bendrojo plano uždavinius ir planuojamos teritorijos ypatumus, gali būti rengiami ir kiti brėžiniai. Rengimo etapo metu bendrųjų sprendinių formavimo stadijos sprendiniams (koncepcijai) turi raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendimu – savivaldybės taryba.“;

1.63. pakeičiu 204 punktą ir jį išdėstau taip:    

„204. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami savivaldybės dalies bendrojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reikalavimai. Sprendinių konkretizavimo stadijos sprendiniams turi raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Sprendiniai turi būti parengti vadovaujantis Teritorijų planavimo erdvinių duomenų specifikacija. Parengiamas sprendinių aiškinamasis raštas, brėžiniai (masteliu M 1:2 000 – M 1:10 000, bendrojo plano rengėjas gali naudoti ir didesnio tikslumo duomenis sprendiniams aiškiai ir įskaitomai išreikšti), kita sprendinius ir jų įgyvendinimą paaiškinanti informacija (schemos, vizualizuoti sprendiniai, siūlomi konkrečių sprendinių įgyvendinimo etapai, šiuos sprendinius įgyvendinantys asmenys, siūlomi rodikliai, apibūdinantys sprendinių įgyvendinimą ir kita). Teritorijų funkcinis zonavimas (funkcinėse zonose nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus), urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtros kryptis apibūdinantys teritorijų vystymo režimai, teritorijos naudojimo tipas ir užstatymo tipas aprašyti Teritorijų planavimo normose. Rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000 ir nustatant detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentą, nurodytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys turi atitikti nustatytąsias Žemės įstatyme, žemės naudojimo būdų turinys turi atitikti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Žemės naudojimo būdų turinio aprašas). Jeigu savivaldybės dalies bendrajame plane nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių teritorijų erdviniai duomenys sudaromi vadovaujantis SŽNS erdvinių duomenų rinkinio specifikacija. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.“;

1.64. pakeičiu 206 punktą ir jį išdėstau taip:  

„206. Sprendinių konkretizavimo stadijoje brėžiniai rengiami ant atitinkamo mastelio valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių. Rengiami šie brėžiniai:

206.1. pagrindinis brėžinys;

206.2. kiti brėžiniai ir jų tekstinės dalys, detalizuojantys planuojamos teritorijos vystymą, naudojimo ir apsaugos principus.“;

1.65. pakeičiu 207 punktą ir jį išdėstau taip:

„207. Kiti brėžiniai rengiami, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir siekiant raiškiausio vaizdavimo būdo (gamtos vertybių, želdynų ir viešųjų erdvių sistemų, susisiekimo komunikacijų tinklo, nekilnojamųjų  kultūros vertybių, kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijų nurodant jų energinio efektyvumo didinimo priemones, kiti brėžiniai).“;

1.66. pakeičiu 208 punktą ir jį išdėstau taip:

„208. Pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai ir (ar) nurodoma tekstinėje dalyje:

208.1. planuojamos teritorijos ribos (nurodant savivaldybės teritorijos ribas, jeigu jos iš dalies sutampa su planuojamos teritorijos ribomis);

208.2. atsižvelgus į rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį, – detalizuoti savivaldybės bendrajame plane nustatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai:

208.2.1. teritorijos gyvenamųjų vietovių sistema – savivaldybės urbanistinių centrų, patenkančių į planuojamą teritoriją, funkciniai ryšiai, vystymo galimybės ir urbanizuotų teritorijų prioritetinės plėtros kryptys;

208.2.2. teritorijos funkcinis zonavimas, jeigu savivaldybės dalies bendrasis planas rengiamas smulkesniu nei M 1:5 000 masteliu;

208.2.3. miškų, saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio apsaugos reikalavimai;

208.2.4. gamtinio karkaso sistema, papildyta vietinės reikšmės gamtiniu karkasu su į jo sudėtį įeinančiu ekologiniu tinklu ir atskiraisiais želdynais, nurodant viešąsias erdves, atskiras gamtinio karkaso struktūras, jų elementus ir šių struktūrų tvarkymo reikalavimus, įvertinus rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano mastelį – atskirų gamtinio karkaso struktūrų ir jų elementų, atskirųjų želdynų ribos;

208.2.5. nekilnojamojo kultūros paveldo vietovių teritorijos, veiklos plėtojimo šiose teritorijose ir jų apsaugos zonose reikalavimai;

208.2.6. inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai;

208.2.7. teritorijos, skiriamos objektams, kurių išdėstymas planuojamoje teritorijoje priklauso nuo jų veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai;

208.2.8. urbanizuotos, urbanizuojamos ir neurbanizuojamos teritorijos (arba nurodomos urbanizuotų teritorijų plėtros kryptys), prioritetinės plėtros teritorijos ir galimas plėtros mastas, prioritetinės ir kitos galimos veiklos, prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapai;

208.2.9. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą miesto teritorijoje – mažmeninės prekybos objektai, kurių bendrasis plotas 1 000 m² ir daugiau, ar šių objektų išdėstymo reikalavimai nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

208.2.10. teritorijos naudojimo tipai kartu su didžiausiais leidžiamaisiais užstatymo tankio rodikliais, jeigu savivaldybės dalies bendrasis planas rengiamas masteliu M 1:2 000–M 1:5 000;

208.2.11. leidžiamieji užstatymo intensyvumo rodikliai;

208.2.12. galimi užstatymo tipai;

208.2.13. užstatymo aukštis;

208.2.14. savivaldybei svarbiems objektams rezervuotinos teritorijos;

208.2.15. žemės gelmių išteklių telkiniai;

208.2.16. valstybei svarbių projektų objektų teritorijos;

208.2.17. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000, nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas:

208.2.17.1. teritorijos naudojimo tipai arba konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, konkretūs žemės naudojimo būdai;

208.2.17.2. leidžiamasis pastatų aukštis (m);

208.2.17.3. leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis (%);

208.2.17.4. leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);

208.2.17.5. statinių statybos zona, riba ir linija;

208.2.17.6. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

208.2.17.7. galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);

208.2.17.8. atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais;

208.3. nustatyti planavimo darbų programoje numatyti papildomi teritorijos naudojimo reikalavimai, kiti pagal planavimo sąlygas ir (ar) įvertinus esamą būklę nustatyti sprendiniai (gali būti nurodomi ir kituose brėžiniuose):

208.3.1. kraštovaizdžio savitumą formuojančios teritorijos, šių teritorijų ir vertingą šalies kraštovaizdį reprezentuojančių apžvalgos vietų, iš jų atsiveriančių panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai, estetiškai vertingi siluetai;

208.3.2. siūlomos apželdinti mišku teritorijos, miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimai;

208.3.3. turistinės trasos ir rekreacijai skirtos teritorijos ar detalizuoti jų išdėstymo reikalavimai;

208.3.4. savivaldybei svarbūs objektai ar detalizuoti jų išdėstymo reikalavimai;

208.3.5. Taisyklių 83.6 papunktyje nurodyti ypatingieji inžineriniai statiniai ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektai ar detalizuoti jų išdėstymo reikalavimai;

208.3.6. saugotinos kelio želdinių atkarpos, jų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai;

208.3.7. architektūriniu, urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingi objektai, kuriuos planuojant ar projektuojant turi būti rengiami Architektūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti architektūriniai konkursai;

208.3.8. urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų kompaktiško vystymo reikalavimai;

208.3.9. detalizuoti urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių formavimo reikalavimai;

208.3.10. tyliosios viešosios zonos, tyliosios gamtos zonos, triukšmo prevencijos zonos;

208.3.11. prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, kuri nepatenka į nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas, ir teritorijos, kurių vystymui ši infrastruktūra skirta;

208.3.12. konkrečios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

208.3.13. rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą miesto teritorijoje:

208.3.13.1. detalizuotos aukštybinio zonos;

208.3.13.2. miesto planinei struktūrai svarbios gatvės;

208.3.13.3. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos;

208.3.13.4. mažmeninės prekybos objektai, nenurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ar šių objektų išdėstymo reikalavimai, nurodant didžiausią galimą vieno mažmeninės prekybos objekto bendrąjį plotą atskirose planuojamos teritorijos dalyse;

208.3.13.5. detalizuotos kvartalų kompleksinio atnaujinimo (modernizavimo) teritorijos ir jų energinio efektyvumo didinimo priemonės;

208.3.13.6. urbanizuotų teritorijų pertvarkymo ir (ar) atnaujinimo reikalavimai;

208.3.13.7. detalizuoti biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti ir aplinkos kokybei gerinti skirtų ekologiškai pagrįstų sprendimų reikalavimai (iš kritulių vandens susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo, potvynių valdymo, žaliųjų jungčių ir kritulių vandeniui nepralaidžių dangų išdėstymo principai, kiti neigiamo antropogeninio poveikio aplinkai mažinimo, aplinkos atkūrimo, žalos aplinkai prevencinių priemonių taikymo reikalavimai), želdynų sistemos formavimo, jų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai nurodant šių sprendimų ir reikalavimų įgyvendinimo, želdynų apsaugos priemones;

208.3.13.8. jeigu numatyta planavimo darbų programoje, rengiant savivaldybės dalies bendrąjį planą masteliu M 1:2 000 –Taisyklių 261 punkte nurodyti papildomi detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentai; 

208.3.14. kiti sprendiniai ir (ar) reikalavimai (atsižvelgus į planuojamos teritorijos savitumą – viešųjų erdvių, gatvių išklotinių formavimo, pastatų, formuojančių gatvių užstatymą, aukščio ir gatvių pločio santykio, statinių statybos šlaituose reikalavimai ir kita).“;

1.67. pakeičiu V skyriaus šeštąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMASIS ETAPAS

209. Baigiamąjį etapą sudaro:

209.1. savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių viešinimas;

209.2. savivaldybės dalies bendrojo plano derinimas Teritorijų planavimo komisijoje;

209.3. savivaldybės dalies bendrojo plano tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje  institucijoje;

209.4. savivaldybės dalies bendrojo plano tvirtinimas ir registravimas Teritorijų planavimo dokumentų registre.

210. Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius.

211. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, savivaldybės dalių bendrųjų planų viešinimo procedūras reglamentuoja Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai.

212. Rengiant naujus (keičiant), koreguojant savivaldybės dalies bendruosius planus, taikoma bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, išskyrus savivaldybės dalies bendrųjų planų techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 230.3 papunktyje nurodytais atvejais.

213. Pasiūlymai dėl savivaldybės dalies bendrojo plano planavimo organizatoriui teikiami ir nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Rengiamo savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniai gali būti keičiami, kai pasiūlymai dėl savivaldybės dalies bendrojo plano, neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, visuomenės viešajam interesui ir koncepcijai, jeigu ji rengta, priimami ir (ar) kai planavimo organizatorius po viešo svarstymo dalį šių sprendinių nusprendžia pakeisti. Pagal priimtus pasiūlymus pakeitus rengiamo savivaldybės dalies  bendrojo plano sprendinius, savivaldybės dalies bendrasis planas planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai visuomenė su pakeistais savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniais supažindinama Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir savivaldybės interneto svetainėje.

214. Savivaldybės dalies bendrasis planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita. Savivaldybės dalies bendrojo plano derinimą atlieka Teritorijų planavimo komisija, kurios sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje.

215. Suderintas savivaldybės dalies bendrasis planas su visuomenės dalyvavimo ataskaita ir Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka jį patikrina ir pateikia planavimo organizatoriui savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktą. Jeigu teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktu nepritaria šio plano teikimui tvirtinti, savivaldybės dalies bendrasis planas tvirtinti neteikiamas. Kai ištaisomi teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo akte nurodyti trūkumai, savivaldybės dalies bendrasis planas gali būti pakartotinai teikiamas derinti Teritorijų planavimo komisijai, jeigu tai nurodo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija.

216. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos bendrojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

217. Savivaldybės dalies bendrasis planas teikiamas tvirtinti, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija bendrojo plano patikrinimo akte pritaria savivaldybės dalies bendrojo plano teikimui tvirtinti.

218. Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės dalies bendrąjį planą kartu su jame suplanuotai prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai vystyti reikalingu preliminariu lėšų poreikiu teikia tvirtinti savivaldybės tarybai.

219. Savivaldybės taryba gali atsisakyti tvirtinti savivaldybės dalies bendrąjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:

219.1. kai planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo sutartį;

219.2. kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktas (išskyrus valstybei svarbių projektų savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktą) apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.

220. Savivaldybės dalies bendrasis planas paskelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus informacinis pranešimas apie savivaldybės dalies bendrojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

221. Savivaldybės dalies bendrasis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jeigu sprendime dėl savivaldybės dalies bendrojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“;    

1.68. pakeičiu V skyriaus septintąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBIŲ DALIŲ BENDRŲJŲ PLANŲ KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR GALIOJIMAS

222. Savivaldybės dalies bendrojo plano keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

223. Savivaldybės dalies bendrasis planas keičiamas savivaldybės tarybos sprendimu dėl savivaldybės dalies bendrojo plano keitimo laikantis Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią savivaldybės dalies bendrojo plano tvirtinimo procedūrą.

224. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui rengti naują, keisti ar koreguoti savivaldybės dalies bendrąjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

225. Savivaldybės dalies bendrasis planas keičiamas, kai savivaldybės taryba nusprendžia rengti naują (jį keičiantį) savivaldybės dalies bendrąjį planą anksčiau suplanuotai arba didesnei savivaldybės dalies teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija (išskyrus atvejus, kai planuojama teritorija sumažėja pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms).

226. Savivaldybės dalies bendrasis planas turi būti keičiamas šiais Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai:

226.1. numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą savivaldybės dalies bendrąjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje planuojamoje teritorijoje;

226.2. visoje planuojamoje teritorijoje numatoma keisti visus galiojančiame savivaldybės dalies bendrajame plane nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus;

226.3. savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad jį reikia keisti.

227. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar, keičiant savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinius, šis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir Taisyklių 226 punkte nurodytus atvejus, kai savivaldybės dalies bendrasis planas turi būti keičiamas.

228. Sprendimą dėl savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius.

229. Bendrieji planai keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

230. Galiojantys savivaldybių dalių bendrieji planai gali būti koreguojami (įvertinus visuomenės pasiūlymus ir (ar) kai savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti savivaldybės dalies bendrąjį planą), jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 226 punktą, šiais vienu ar keliais atvejais, kai:

230.1. priimtas teismo sprendimas, kad savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti savivaldybės dalies bendrąjį planą;

230.2. numatomi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių keitimai, neprieštaraujantys visuomenės (viešajam) interesui, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams:

230.2.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje);

230.2.2. keičiami nustatyti sprendiniai, išskyrus Taisyklių 226.1 ir 226.2 papunkčiuose nurodytus atvejus;

230.2.3. nustatomi papildomi sprendiniai, išskyrus Taisyklių 226.1 papunktyje nurodytus atvejus;

230.3. savivaldybės tarybos sprendimu – kai savivaldybės dalies bendrajame plane, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais vadovaujantis šio straipsnio 9, 10 dalimis ir Taisyklių 320 punktu koreguojama:

230.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija;

230.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos;

230.3.3. konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto;

230.3.4. automobilių stovėjimo vietų išdėstymas;

230.3.5. apželdinama teritorijos dalis;

230.3.6. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

231. Koreguojant savivaldybės dalies bendrąjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai gali būti nustatomi (išskyrus Taisyklių 226.1 ir 226.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje šiuo planu suplanuotoje savivaldybės dalies teritorijoje arba jos dalyje. Pasikeitus administracinių vienetų ar gyvenamųjų vietovių teritorijų riboms ir (ar) vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus (prijungiant naujus žemės sklypus ir (ar) įsiterpusius valstybinės žemės plotus), savivaldybės dalies bendrasis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje, išskyrus Taisyklių 226.1 ir 226.2 papunkčiuose nurodytus atvejus.

232. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma planuojama teritorija (šiuo savivaldybės dalies bendruoju planu suplanuota teritorija (įvertinus Taisyklių 231 punkte nurodytą suplanuotos teritorijos padidėjimą) ar jos dalis, kurioje numatoma keisti sprendinius ir (ar) nustatyti papildomus sprendinius, jeigu šie sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje suplanuotoje teritorijoje), pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo planavimo darbų programa, įstatymų nustatyta tvarka parenkamas koreguojamo savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjas, kuriam pateikiami Taisyklių 186 ir 187 punktuose nurodyti dokumentai, duomenys ir informacija. Šiame punkte nurodyti reikalavimai neprivalomi, kai savivaldybės dalies bendrasis planas koreguojamas Taisyklių 230.2.1 ir 230.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais koreguotą savivaldybės dalies bendrąjį planą gali parengti galiojančio savivaldybės dalies bendrojo plano rengėjas (Taisyklių 230.3 papunktyje nurodytu atveju – ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengėjui keliamus reikalavimus atitinkantis statinio projekto rengėjas, jeigu savivaldybės dalies bendrasis planas atitinkamai koreguojamas rengiant statinio projektą) arba rengiamas tik savivaldybės tarybos sprendimas.

Prieš pradėdamas koreguoti savivaldybės dalies bendrąjį planą, planavimo organizatorius konkrečiu atveju nustato, ar:

232.1. dėl numatomų sprendinių Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą, kai jis taikomas, bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

232.2. reikia parengti naujas planavimo organizatoriaus planavimo sąlygas;

232.3. reikia aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl naujų planavimo sąlygų. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi dėl naujų planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos (jų dalis), išduotos dėl patvirtinto savivaldybės dalies bendrojo plano, netinka numatomiems koreguojamo savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniams. Taisyklių 226.1 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės dalies bendrasis planas nekoreguojamas, jis turi būti keičiamas;

232.4. savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo rengimo etape reikalingos esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos. Koreguojant savivaldybės dalies bendrąjį planą, numatomi sprendiniai turi atitikti koncepciją, jeigu ji parengta galiojančiam savivaldybės dalies bendrajam planui.

233. Koreguojamo savivaldybės dalies bendrojo plano planavimo darbų programoje:

233.1. numatomi koreguojamo savivaldybės dalies bendrojo plano konkretūs uždaviniai;

233.2. nurodomi koreguojamame savivaldybės dalies bendrajame plane:

233.2.1. keičiami galiojančiame savivaldybės dalies bendrajame plane nustatyti teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai (išskyrus Taisyklių 226.1 ir 226.2 papunkčiuose nurodytus atvejus);

233.2.2. nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti privalomieji reikalavimai (išskyrus Taisyklių 226.1 papunktyje nurodytą atvejį);

233.3. nurodoma, ar bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

233.4. nurodoma, ar turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos.

234. Koreguojant savivaldybių dalių bendruosius planus, taikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, išskyrus Taisyklių 230.2.1 ir 230.3 papunkčiuose nurodytus atvejus:

234.1. Taisyklių 230.2.1 papunktyje nurodytu atveju koreguotas savivaldybės dalies bendrasis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės tarybos sprendimu (pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir savivaldybės dalies bendrojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje) ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Informacija apie priimtą sprendimą savivaldybės dalies bendrajame plane ištaisyti techninę klaidą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje;

234.2. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 230.3 papunktyje nurodytu atveju savivaldybės dalies bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, atitinkami sprendiniai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9, 10 dalyse ir Taisyklių 320 punkte nustatytomis sąlygomis gali būti keičiami savivaldybės tarybos sprendimu, prieš tai šio plano koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo (sklypų), kuriame keičiami nustatyti sprendiniai, valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Informacija visuomenei apie Taisyklių 230.3 papunktyje nurodytą savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimą skelbiama Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, koreguotas savivaldybės dalies bendrasis planas registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Naudojantis Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistema, Teritorijų planavimo komisijai pateikiama: 

234.2.1. galiojančio savivaldybės dalies bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, pagrindinis brėžinys (ir (ar) kitas brėžinys, jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija, kai sprendiniai keičiami ne visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

234.2.2. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis ir kita informacija, pagrindžianti koregavimo būtinybę ir paaiškinanti korektūros sprendinius – pvz., numatomi projektuojamo statinio (kai jis yra) architektūriniai sprendimai ir (ar) sklypo sutvarkymo planas, vizualizuoti sprendiniai ir kita);

234.2.3. brėžinys su pažymėtais keičiamais ir pakeistais sprendiniais;

234.2.4. Taisyklių 320.1 papunktyje nurodyti trečiųjų asmenų pritarimai (susitarimai), kai jie privalomi.   

Kitais atvejais koreguotas savivaldybės dalies bendrasis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“

235. Koreguotą savivaldybės dalies bendrąjį planą, išskyrus Taisyklių 230.2.1 ir 230.3 papunkčiuose nurodytais atvejais, sudaro:

235.1. galiojančio savivaldybės dalies bendrojo plano pagrindinis brėžinys (ir (ar) kitas (kiti) brėžinys (brėžiniai), jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija (jeigu sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje) ir keičiamais ir (ar) papildomai nustatomais savivaldybės dalies bendrojo plano sprendiniais;

235.2. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis ir kita informacija, kurioje paaiškinami keičiami ir (ar) papildomai nustatomi sprendiniai);

235.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžiniai, jeigu planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija;

235.4. brėžiniai, jų tekstinės dalys, apibūdinantys pakeistus ir (ar) papildomai nustatytus sprendinius;

235.5. procedūrų dokumentai:

235.5.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl savivaldybės dalies bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų;

235.5.2. planavimo darbų programa;

235.5.3. planavimo sąlygos, jeigu kreiptasi dėl jų išdavimo;

235.5.4. SPAV ataskaita, jeigu SPAV atliktas;

235.5.5. visuomenės dalyvavimo ataskaita;

235.5.6. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

235.5.7. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos koreguoto savivaldybės dalies bendrojo plano patikrinimo aktas.

236. Savivaldybių dalių bendrųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.

237. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, savivaldybių dalių bendrųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

238. Savivaldybių dalių bendrieji planai galioja tol, kol parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens bendrieji planai, parengti anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija.

239. Savivaldybių dalių bendrieji planai privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas ir rengiant detaliuosius planus.

240. Savivaldybių dalių bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

241. Savivaldybių dalių bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimas numatytas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnyje.“;

1.69. pakeičiu 243 punktą ir jį išdėstau taip:

„243. Detalieji planai rengiami vadovaujantis aukštesnio teritorijų planavimo lygmens patvirtintais kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais juos detalizuojant (įvertinus mastelį). Rengiant detalųjį planą, privalomai taikomi Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.“;

1.70. pakeičiu 246 punktą ir jį išdėstau taip:

„246. Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) turi būti rengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms. Detalieji planai, išskyrus galiojančių detaliųjų planų korektūras, užtikrinančias atitiktį savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendriesiems planams (jeigu jie parengti) nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.“;

1.71. pakeičiu 247 punktą ir jį išdėstau taip:

„247. Detaliųjų planų objektai, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus keičiamus arba koreguojamus detaliuosius planus, yra: esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai.“;

1.72. pakeičiu 251 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„251. Teritorijų planavimo proceso dalyviai teritorijų planavimo proceso procedūras atlieka naudodamiesi Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema. Rengiant detalųjį planą, teritorijų planavimo procesą sudaro trys etapai:“;

1.73. pakeičiu 252 punktą ir jį išdėstau taip:

„252. Rengimo ir baigiamąjį etapus sudarančios stadijos nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekviena kompleksinio teritorijų planavimo proceso etapo stadija gali būti pradedama, tik užbaigus ankstesniąją. Rengimo etapo metu savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, raštu turi pritarti bendrųjų sprendinių formavimo ir sprendinių konkretizavimo stadijų sprendiniams.“;

1.74. pripažįstu netekusiu galios VI skyriaus antrąjį skirsnį;

1.75. pakeičiu VI skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„ANTRASIS SKIRSNIS

PARENGIAMASIS ETAPAS

256. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius:

256.1. nurodo planuojamą teritoriją;

256.2. keičiant Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus detaliuosius planus – nurodo numatomų sprendinių įtaką patiriančią teritoriją (toliau – nagrinėjama teritorija);

256.3. pagal nustatytus planavimo tikslus:

256.3.1. nustato, ar Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą, kai jis taikomas, bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

256.3.2. parengia ir patvirtina planavimo darbų programą;

256.4. aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios išduotų planavimo sąlygas.

Parengiamuoju etapu atliekami planavimo darbų programoje numatyti planuojamos teritorijos tyrimai, galimybių studijos.

Planuojamos teritorijos ribos

257. Planavimo organizatorius nustato planuojamos teritorijos ribas:

257.1. miestų dalių, miestelių dalių, kaimų kompaktiškai užstatytų teritorijų planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant administracinių vienetų ribas, funkciniu požiūriu susijusias teritorijas, gamtinius barjerus, susisiekimo sistemas, kompaktiškai užstatytas bei kitas urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas, galinčias turėti įtakos planuojamos teritorijos planinės – erdvinės struktūros formavimui;

257.2. kvartalo planuojamos teritorijos ribos nustatomos, įvertinant esamą bei suplanuotą urbanistinę struktūrą aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Į kvartalo planuojamą teritoriją gali būti įtrauktos teritorijos tarp esamų ir (ar) suplanuotų inžinerinės infrastruktūros koridorių, natūralių barjerų – žemės reljefo formų, vandens telkinių, esamų ir (ar) suplanuotų želdinių, esamų antropogeninių komponentų;

257.3. į planuojamos teritorijos ribas gali būti įtraukta visa ribojančių elementų aplinka: vandens telkinių ar jų dalių teritorijos su pakrantėmis, gatvių ar kitų antropogeninių erdvinę struktūrą formuojančių elementų teritorijos.

Planavimo darbų programa

258. Planavimo darbų programoje:

258.1. numatomi detaliojo plano konkretūs uždaviniai;

258.2. nurodomi detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo,  kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai;

258.3. nurodoma, kokie turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos;

258.4. nurodoma, ar bus atliekama atranka SPAV atlikti, ar bus atliekamas SPAV;

258.5. nurodoma, ar koncepcijai suformuoti reikalinga urbanistinė idėja, jeigu ji nebuvo atrinkta pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, ar bus rengiamas atviras konkursas geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti;

258.6. nurodoma, ar bus rengiama koncepcija, ar bus atliekamas koncepcijos nepriklausomas profesinis vertinimas.

259. Detaliųjų planų uždaviniai nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje:

259.1. detalizuojant savivaldybės lygmens bendrajame plane ar vietovės lygmens bendrajame plane, jei jis parengtas, nustatytus teritorijos naudojimo privalomuosius reikalavimus, nustatyti teritorijos naudojimo reglamentus;

259.2. suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, suplanuoti optimalų inžinerinių komunikacijų koridorių tinklą;

259.3. numatyti teritorijas socialinei infrastruktūrai;

259.4. numatyti priemones gamtos ir nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti ir naudoti;

259.5. numatyti teritorijas želdynų plėtrai, priemones jiems atkurti, esamų apsaugai ir naudojimui;

259.6. nustatyti prioritetinės savivaldybės infrastruktūros vystymo etapus.

260. Planavimo organizatorius, įvertinęs planavimo dokumentus, konkrečius visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos geografinius, socialinius, ekonominius, urbanistinius ypatumus, gamtinį ir (ar) kultūrinį kraštovaizdį, planuojamoje teritorijoje esančių kultūros paveldo objektų ir vietovių vertingąsias savybes ir jų apsaugai taikomus paveldosaugos reikalavimus, rengiamo detaliojo plano mastelį, gretimų teritorijų urbanistinės ir gamtinės aplinkos įtaką, nustato papildomus teisės aktais pagrįstus detaliojo plano uždavinius:

260.1. išsaugoti kraštovaizdžio savitumą;

260.2. numatyti funkcinius bei kompozicinius ryšius su gretimomis teritorijomis;

260.3. detalizuoti savivaldybės ar savivaldybės dalies, jei jis parengtas, bendrajame plane numatytų (jeigu ne – numatyti) miškų ir valstybinės reikšmės miškų plotų, atskirųjų želdynų, bendrojo naudojimo teritorijų ribas;

260.4. numatyti pėsčiųjų, dviračių ryšių sistemą, susisiekimo komunikacijas ir joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį;

260.5. numatyti žemės sklypų pertvarkymo galimybes, suformuojant apsauginių ir rekreacinių miškų, bendrojo naudojimo teritorijų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijų, atskirųjų želdynų teritorijų ir kitų žemės sklypų naudojimo būdų žemės sklypus;

260.6. nustatyti aprūpinimo inžineriniais tinklais būdus;

260.7. nurodyti Taisyklių 83.6 papunktyje nurodytus ypatinguosius inžinerinius statinius ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektus;

260.8. nurodyti formuojamų urbanistinių struktūrų, urbanistinių erdvių reikalavimus;

260.9. nurodyti nustatytas ir (ar) nustatyti konkrečias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

260.10. detalizuoti savivaldybės ar savivaldybės dalies, jei jis parengtas, bendrajame plane numatytų (jeigu ne – numatyti) biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirtų sprendimų reikalavimus ir jų įgyvendinimo priemones;

260.11. numatyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams;

260.12. nurodyti teritorijas, kuriose numatoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis;

260.13. pateikti papildomą informaciją, reikalingą detaliojo plano sprendiniams paaiškinti ir (ar) įgyvendinti; 

260.14. kitus papildomus uždavinius.

261. Detaliuosiuose planuose nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Planavimo organizatorius, atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, konkrečius uždavinius, planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi teritorijos naudojimo reglamentai:

261.1. aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai;

261.2. teritorijos tūrinės ir erdvinės kompozicijos, formuojamų urbanistinių struktūrų ir urbanistinių erdvių reikalavimai;

261.3. viešųjų erdvių išdėstymas;

261.4. numatomų susisiekimo komunikacijų (aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų), skirstomųjų tinklų, jiems funkcionuoti reikalingų servitutų išdėstymas;

261.5. poilsio, sporto, kitų aikštelių išdėstymas;

261.6. automobilių saugyklų išdėstymas;

261.7. atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymas;

261.8. ypatingųjų inžinerinių statinių, nurodytų Taisyklių 83.6 papunktyje, išdėstymas;

261.9. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai;

261.10. siūlomas pastatų išdėstymas;

261.11. detalizuoti kraštovaizdžio savitumui išsaugoti svarbių antropogeninių ir gamtinių elementų, apžvalgos vietų ir iš jų atsiveriančių panoramų vizualinės apsaugos reikalavimai, saugotini želdiniai ir (ar) jų grupės;

261.12. konkrečios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

261.13. biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirti sprendimai ir jų įgyvendinimo priemonės;

261.14. teritorijos, kuriose numatoma miško žemę paversti kitomis naudmenomis;

261.15. pastatų, formuojančių gatvių užstatymą, aukščio ir gatvių pločio santykio, pastatų formų ir tūrių reglamentai;

261.16. vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, gali būti nustatomi kiti papildomi teritorijos naudojimo reglamentai.

262. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo reikalingus atlikti tyrimus ir (ar) galimybių studijas, jeigu tokie tyrimai ir (ar) galimybių studijos neatliktos.

263. Planavimo organizatorius gali nurodyti atlikti:

263.1. kraštovaizdžio ir (ar) erdvinės struktūros savitumo ir jo respektavimo tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos gretimybes;

263.2. dirvožemio, grunto taršos tyrimus, jeigu numatoma pramoninių ir (ar) kitų teritorijų konversija;

263.3. triukšmo lygio matavimus, jei planuojamoje teritorijoje ar jos gretimybėje yra stacionarių triukšmo šaltinių (magistralinių kelių, geležinkelių, uostų, pramonės objektų ir kita);

263.4. kitus tyrimus.

264. Planavimo organizatorius gali numatyti galimybių studijų parengimą siekiant nustatyti planavimo sąlygas, parengti teritorijos vystymo ekonominį, socialinį pagrindimą ir pan.

265. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje gali nurodyti, kad detaliojo plano rengėjas turi pateikti formuojamų urbanistinių struktūrų maketą ar kitą papildomą informaciją, reikalingą sprendimui dėl detaliojo plano tvirtinimo priimti, šio plano sprendiniams paaiškinti ir (ar) įgyvendinti.

266. Urbanistiniu, valstybiniu ar viešojo intereso požiūriu reikšmingų objektų planavimo atvejais arba jeigu tai numatyta bendrajame plane planavimo organizatorius nurodo parengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti.

267. Planavimo darbų programoje planavimo organizatorius nurodo, ar tolimesniame rengimo etape numatoma rengti koncepciją.

268. Detaliojo plano planavimo darbų programoje nurodoma rengti koncepciją Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais:

268.1. kai planuojama urbanistiniu, kraštovaizdžio, valstybiniu ar visuomenės (viešojo) intereso požiūriu reikšmingų objektų teritorija:

268.2. kai numatomos kelios detaliojo plano sprendinių alternatyvos (tarp jų - rengiant SPAV);

268.3. planavimo organizatoriaus pasirinkimu.

269. Jeigu planavimo darbų programoje nurodyta, kad koncepcijai suformuoti reikalinga urbanistinė idėja ir bus rengiamas atviras konkursas šiai idėjai atrinkti, koncepcija rengiama vadovaujantis konkurso laimėtojo pateikta urbanistine idėja.

270. Planavimo organizatorius nurodo, ar bus atliekamas koncepcijos arba preliminarių detaliojo plano sprendinių nepriklausomas profesinis vertinimas.

271. Parengtą planavimo darbų programą planavimo organizatorius tvirtina. Parengiamajame etape planavimo organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka viešai paskelbia priimtą sprendimą dėl detaliojo plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.

Planavimo sąlygos

272. Prieš pradėdamas rengti detalųjį planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas atliekantis savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas parengia planavimo sąlygas ir kreipiasi į Taisyklėse nurodytas institucijas prašydamas išduoti planavimo sąlygas pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašą.

273. Į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų išdavimo gali kreiptis ir asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka turintys teritorijų planavimo iniciatyvos teisę ir pasirašę inicijavimo sutartį pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą.

274. Planavimo sąlygas išduoda:

274.1. Aplinkos apsaugos agentūra pagal Tvarkos aprašą;

274.2. saugomos teritorijos direkcija pagal Tvarkos aprašą;

274.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai ir vietovės, jų teritorijos ir (ar) apsaugos zonos, išskyrus savivaldybės saugomais paskelbtus kultūros paveldo objektus ir vietoves, jų teritorijas ir (ar) apsaugos zonas;

274.4. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras;

274.5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;

274.6. savivaldybės teritorijoje ūkinę veiklą vykdančios šilumos, elektros, dujų įmonės ir kitos tiekimo organizacijos, kai numatoma prie jų valdomų tinklų prijungti naujus vartotojus arba planuojama teritorija ar jos dalis patenka į jų valdomų tinklų apsaugos zonas ar teisės aktais numatytas teritorijas, kuriose dėl minėtų tinklų ribojama ūkinė veikla;

274.7. inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai, kai numatoma išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas;

274.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojama teritorija (ar jos dalis) yra:

274.8.1. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos - 500 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

274.8.2. pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos - 300 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;

274.8.3. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi 30 m ir aukštesni;

274.8.4. valstybės sienos apsaugos zonoje;

274.8.5. miestų ir miestelių teritorijose 100 m pločio juostoje, kitose teritorijose – 300 m pločio juostoje nuo valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių;

274.9. Transporto kompetencijų agentūra, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:

274.9.1. aerodromo apsaugos zonose ir aerodromo triukšmo apsauginėse zonose;

274.9.2. bendrosiose civilinės aviacijos radiolokatorių apsaugos zonose;

274.9.3. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus;

274.9.4. 30 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus pasienio ruože;

274.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:

274.10.1. aerodromų apsaugos zonose;

274.10.2. bendrosiose karinių radiolokatorių apsaugos zonose;

274.10.3. 50 m ir aukštesni specialiosiose radiolokatorių apsaugos zonose;

274.10.4. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus;

274.10.5. 30 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus pasienio ruože.

274.11. Lietuvos kariuomenės vadui persiuntus dokumentus – kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kai planuojamos teritorijos vėjo elektrinėms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka;

274.12. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;

274.13. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal Tvarkos aprašą;

274.14. Valstybinė miškų tarnyba pagal Tvarkos aprašą;

274.15. kitos šiame punkte nenurodytos institucijos, kai planuojama teritorija (jos  dalis) patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos planuojamai veiklai nurodo gauti šių institucijų pritarimą.“;

1.76. papildau VI skyrių nauju trečiuoju skirsniu ir buvusį poskirsnį „Detaliojo plano rengėjai“ išdėstau taip:

„Detaliojo plano rengėjai TREČIASIS SKIRSNIS

DETALIOJO PLANO RENGĖJAI

275. Planavimo organizatorius skelbia konkursą detaliojo plano rengėjui parinkti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai, sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį pagal Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą, planavimo iniciatorius pasirenka detaliojo plano rengėją. Parinkus detaliojo plano rengėją, vadovaujantis Civiliniu kodeksu sudaroma detaliojo plano rengimo sutartis.

276. Jeigu planavimo darbų programoje numatyta rengti atvirą konkursą geriausiai urbanistinei idėjai atrinkti, planavimo organizatorius parengia papildomas konkurso sąlygas ir skelbia šį konkursą Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Konkurso nugalėtojas atrenkamas konkurso sąlygose nustatyta tvarka ir tampa koncepcijos rengėju arba dalyvauja ją rengiant.

277. Vadovauti detaliųjų planų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties arba jam lygiavertį išsilavinimą ir gavęs šios veiklos atestatą nustatyta tvarka.

278. Planavimo organizatorius, sudarydamas detaliojo plano rengimo sutartį su detaliojo plano rengėju, jam pateikia:

278.1. planavimo darbų programą;

278.2. planuojamos teritorijos ribų schemą (keičiant Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus detaliuosius planus – papildomai nagrinėjamos teritorijos ribų schemą);

278.3. Taisyklėse nurodytų institucijų išduotas planavimo sąlygas;

278.4. kitus turimus dokumentus, duomenis ir informaciją, reikalingus detaliajam planui rengti.

279. Kiekvienu konkrečiu atveju detaliojo plano rengėjui planavimo organizatoriaus teikiamų turimų dokumentų ir duomenų sąrašas ir kita informacija priklauso nuo planavimo tikslų, planavimo darbų programoje numatytų detaliojo plano uždavinių ir planuojamos teritorijos ypatumų. Detaliajam planui rengti naudojami šie duomenys ir informacija (arba jų gavimas numatomas detaliojo plano rengimo sutartyje ar viešųjų pirkimų konkurso sąlygose):

279.1. mokslo tiriamųjų darbų ir tyrimų medžiaga (jeigu šie darbai atlikti ir būtini detaliajam planui rengti);

279.2. Miškų valstybės kadastro duomenys;

279.3. į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenys;

279.4. Saugomų teritorijų valstybės kadastro ir Kultūros vertybių registro duomenys;

279.5. Lietuvos Respublikos adresų registro duomenys;

279.6. Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Juridinių asmenų registro duomenys;

279.7. Žemės gelmių registro duomenys;

279.8. Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos duomenys;

279.9. kiti duomenys ir informacija.“;

1.77. pakeičiu 280 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„280. Rengiant detalųjį planą, teritorijų planavimo proceso rengimo etapą sudaro šios stadijos:“;

1.78. pakeičiu 284 punktą ir jį išdėstau taip:  

„284. Esamos būklės brėžinys (brėžiniai) rengiamas (rengiami) naudojant ne senesnius kaip 3 metų Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos erdvinius duomenis. Atsižvelgus į rengiamo detaliojo plano uždavinius, esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose) gali būti pažymima (grafiškai ir (ar) nurodant tekstinėje dalyje):

284.1. planuojama teritorija, žemės sklypų ribos, nagrinėjama teritorija (kai ji privaloma);

284.2. pagrindinės žemės naudojimo paskirtys ir žemės naudojimo būdai;

284.3. saugomų teritorijų ribos ir jų apsaugos zonos,;

284.4. kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos;

284.5. kitos, nenurodytos Taisyklių 284.3–284.4 papunkčiuose, nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

284.6. miškai ir valstybinės reikšmės miškų plotai;

284.7. želdynai ir saugotini želdiniai;

284.8. kritulių vandeniui nepralaidžių dangų plotai, kiti problemines teritorijas ir (ar) neigiamą poveikį aplinkai sukuriantys objektai.“;

1.79. pakeičiu 286 punktą ir jį išdėstau taip:

„286. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją ir jai taikomų atitinkamo lygmens planavimo dokumentų nuostatas, nustatomos planuojamos teritorijos vystymo kryptys.“;

1.80. pakeičiu 292 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstau taip:

„292. Koncepcijos brėžinyje (brėžiniuose), vadovaujantis detaliojo plano uždaviniais, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniais, atsižvelgus į koncepcijai suformuoti išreikštą urbanistinę idėją, jeigu ji rengta, nurodomi principiniai planuojamos teritorijos vystymo sprendimai (jeigu koncepcija rengiama, kai numatomos detaliojo plano sprendinių alternatyvos, parengiami keli planuojamos teritorijos vystymo sprendimai):“;

1.81. pakeičiu 292.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

„292.6. teritorijos apželdinimas, kiti biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti, gamtos ištekliams išsaugoti ir atsinaujinti skirti sprendimai;“;

1.82. pripažįstu netekusiu galios 292.8 papunktį:

1.83. pakeičiu 293 punktą ir jį išdėstau taip:

„293. Atsižvelgiant į detaliojo plano uždavinius ir planuojamos teritorijos ypatumus, gali būti rengiami ir kiti koncepcijos brėžiniai, pateikiama papildoma koncepciją paaiškinanti informacija. Koncepcijai raštu turi pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, ir planavimo organizatorius.“;

1.84. pakeičiu 294 punktą ir jį išdėstau taip:                   

„294. Sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami detaliojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Sprendinių konkretizavimo stadijos sprendiniams turi raštu pritarti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas. Šioje stadijoje parengiamas aiškinamasis raštas, brėžiniai (masteliu M 1:500 – M 1:1 000. Brėžiniuose nurodytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys turi atitikti nustatytąsias Žemės įstatyme, žemės naudojimo būdų turinys turi atitikti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, teritorijos naudojimo tipas ir užstatymo tipas aprašytas Teritorijų planavimo normose, grafiniai žymėjimai nurodyti Taisyklių prieduose. Teritorijos naudojimo tipų, užstatymo tipų, pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų spalviniai ir grafiniai žymėjimai, pateikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, žymimi pagrindiniame brėžinyje, nurodant jų reikšmes sutartinių ženklų lentelėje. Jeigu detaliajame plane nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, šių teritorijų erdviniai duomenys sudaromi vadovaujantis SŽNS erdvinių duomenų rinkinio specifikacija.“;

1.85. pakeičiu 295 punktą ir jį išdėstau taip:

„295. Aiškinamajame rašte apibūdinami planavimo tikslai, detaliojo plano uždaviniai, įvertinama esama būklė, paaiškinami detaliojo plano sprendiniai, pagrindžiami ir aprašomi teritorijos naudojimo reglamentai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai. Aiškinamajame rašte gali būti pateikiama papildoma informacija, reikalinga sprendimui dėl detaliojo plano tvirtinimo priimti, šio plano sprendiniams paaiškinti ir (ar) įgyvendinti (esamos ir suplanuotos urbanistinės struktūros, jų pjūviai, gatvių išklotinės, jų perspektyvos ir pjūviai, panoramos, vizualizuoti detaliojo plano sprendiniai ir kita).“;                    

1.86. pakeičiu 297 punktą ir jį išdėstau taip:

„297. Pagrindiniame brėžinyje pažymima grafiškai ir (ar) nurodoma teritorijos naudojimo reglamentų aprašomojoje lentelėje (1 priedas):

297.1. planuojamos teritorijos ribos;

297.2. nustatytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas teritorijos naudojimo reglamentas:

297.2.1. teritorijos naudojimo tipai (tipas) arba konkrečios pagrindinės žemės naudojimo paskirtys, konkretūs žemės naudojimo būdai. Jeigu detaliajame plane nustatomi keli žemės sklypo naudojimo būdai, jie atskirai pažymimi ir (ar) aprašomi pagrindiniame brėžinyje, nustatant 297.2.2, 297.2.3, 297.2.4, 297.2.5, 297.2.8 papunkčiuose nurodytus reglamentus;

297.2.2. leidžiamasis pastatų aukštis (m);

297.2.3. leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis (%);

297.2.4. leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas (vieneto dalimis) ar užstatymo tūrio tankio rodiklis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose);

297.2.5. galimi užstatymo tipai, statinių statybos zona, riba ir linija;

297.2.6. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai;

297.2.7. galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai);

297.2.8. atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais.“;

1.87. pakeičiu 298 punktą ir jį išdėstau taip:

„298. Pagrindiniame brėžinyje ar kituose brėžiniuose pažymimi grafiškai ir (ar) nurodomi tekstinėje dalyje planavimo darbų programoje numatyti papildomai nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai, kiti pagal planavimo sąlygas ir (ar) įvertinus esamą būklę nustatyti sprendiniai:

298.1. servitutai;

298.2. pastatų aukštų skaičius;

298.3. atliekų surinkimo konteinerių aikštelės ar jų išdėstymo reikalavimai;

298.4. konkrečios nustatytos ir (ar) nustatomos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

298.5. kraštovaizdžio savitumo (jam išsaugoti svarbių antropogeninių ir gamtinių elementų, apžvalgos vietų ir iš jų atsiveriančių panoramų) apsaugos reikalavimai nurodant jiems įgyvendinti reikalingas priemones, saugotini želdiniai ir (ar) jų grupės;

298.6. kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir apsaugos zonos, veiklos plėtojimo šiose teritorijose ir apsaugos zonose reikalavimai;

298.7. gamtos paveldo objektai, jų teritorijos ir buferinės apsaugos zonos ir (ar) šių teritorijų ir buferinės apsaugos zonų apsaugos reikalavimai;

298.8. sporto, poilsio, kitos aikštelės, automobilių saugyklos (nurodant tipą) ar jų išdėstymo reikalavimai;

298.9. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir (ar) numatomų inžinerinių tinklų išdėstymo sistema;

298.10. aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų sistema;

298.11. Taisyklių 83.6 papunktyje nurodyti ypatingieji inžineriniai statiniai ir atsinaujinančių išteklių energetikos objektai ar jų išdėstymo reikalavimai;

298.12. siūlomas pastatų išdėstymas, viešosios erdvės;

298.13. biologinės įvairovės ir ekosistemų teikiamoms paslaugoms palaikyti, aplinkos kokybei gerinti skirti ekologiškai pagrįsti sprendimai ir juos įgyvendinančios priemonės (žaliųjų jungčių, iš kritulių vandens susidarančių paviršinių nuotekų sulaikymui ir absorbcijai skirtos infrastruktūros, kritulių vandeniui nepralaidžių dangų išdėstymas arba šio išdėstymo reikalavimai, žalos aplinkai prevencinės priemonės ir kitos priemonės, skirtos neigiamam antropogeniniam poveikiui aplinkai mažinti), želdynų apsaugos ir tvarkymo priemonės, saugotini želdiniai;

298.14. miškai ir valstybinės reikšmės miškų plotai;

298.15. pastatų, formuojančių gatvių užstatymą, aukščio ir gatvių pločio santykio, pastatų tūrių ir formų reglamentai;

298.16. požeminio užstatymo zona (nesutampanti su statybos zona planuojamos teritorijos dalis, kurioje yra tik pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių požeminės dalys), pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių konsolinių dalių zona (statybos zonos dalis, kurioje numatomi tik stogeliai, balkonai, erkeriai ar kiti išsikišantys fasadų elementai);    

298.17. kiti sprendiniai ir (ar) reglamentai.“;

1.88. pakeičiu 301 punktą ir jį išdėstau taip:

„301. Bendrąją ir supaprastintą visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarką, detaliųjų planų viešinimo procedūras reglamentuoja Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai.“;

1.89. pakeičiu 302 punktą ir jį išdėstau taip:

„302. Rengiant naujus (keičiant), koreguojant detaliuosius planus, taikoma bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, nustatyta Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, išskyrus detaliojo plano techninių klaidų taisymo atvejus. Supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje nurodytais detaliųjų planų koregavimo atvejais.“;

1.90. pakeičiu 303 punktą ir jį išdėstau taip:

„303. Pasiūlymai dėl detaliojo plano planavimo organizatoriui teikiami ir nagrinėjami Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodyta tvarka. Rengiamo detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami, kai pasiūlymai dėl detaliojo plano, neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, visuomenės (viešajam) interesui ir koncepcijai, jei ji rengta, priimami ir (ar) kai planavimo organizatorius po viešo svarstymo dalį šių sprendinių nusprendžia pakeisti. Pagal priimtus pasiūlymus pakeitus rengiamo detaliojo plano sprendinius, detalusis planas planavimo organizatoriaus sprendimu teikiamas pakartotinai viešai svarstyti, išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, kai visuomenė su pakeistais detaliojo plano sprendiniais supažindinama Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir savivaldybės interneto svetainėje.“;

1.91. pakeičiu 308.2 papunktį ir jį išdėstau taip:

„308.2. kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo aktas (išskyrus valstybei svarbių projektų detaliojo plano patikrinimo aktą) apskųstas teismui, – tol, kol įsigalioja teismo priimtas sprendimas, kuriuo detaliojo plano patikrinimo aktas pripažįstamas neteisėtu.“;

1.92. pakeičiu 310 punktą ir jį išdėstau taip:

„310. Detalusis planas paskelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre, oficialus informacinis pranešimas apie detaliojo plano patvirtinimą skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“;

1.93. pakeičiu 311 punktą ir jį išdėstau taip:

„311. Detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.“;

1.94. pakeičiu VI skyriaus šeštąjį skirsnį ir jį išdėstau taip:

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

DETALIŲJŲ PLANŲ KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR GALIOJIMAS

312. Detaliųjų planų keitimą ir koregavimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.

313. Detalusis planas keičiamas planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, laikantis Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatytų teritorijų planavimo proceso reikalavimų ir taikant tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

314. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia anksčiau suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, rengti naują (jį keičiantį) detalųjį planą. Keičiant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas – šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija, kurios kraštovaizdis, želdynai, urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra apibūdinami esamos būklės brėžinyje ir aiškinamajame rašte.

315. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas. Detalusis planas turi būti keičiamas šiais Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai:

315.1. numatomi sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje planuojamoje teritorijoje;

315.2. visoje planuojamoje teritorijoje numatoma keisti visą galiojančiame detaliajame plane nustatytą Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą teritorijos naudojimo reglamentą.

316. Sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju).

317. Detalieji planai keičiami ar koreguojami, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatomis.

318. Galiojantys detalieji planai gali būti koreguojami, jeigu jų neprivaloma keisti pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 315 punktą, šiais vienu ar keliais atvejais:

318.1. kai numatomi Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodyti detaliojo plano sprendinių keitimai, neprieštaraujantys visuomenės (viešajam) interesui, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams:

318.1.1. taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir (ar) tekstinėje dalyje);

318.1.2. keičiami nustatyti sprendiniai, išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus;

318.1.3. nustatomi papildomi sprendiniai, išskyrus Taisyklių 315.1 papunktyje nurodytus atvejus;

318.2. kai priimtas teismo sprendimas, kad detaliojo plano sprendinys (sprendiniai) neteisėtas (neteisėti), jeigu dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti arba keisti detalųjį planą;

318.3. savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu – kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais  vadovaujantis šio straipsnio 9, 10 dalimis ir Taisyklių 320 punktu koreguojama:

318.3.1. statybos zona, statybos riba, statybos linija;

318.3.2. inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos;

318.3.3. konkretus pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas nekeičiant užstatymo tipo ir nemažinant šių erdvių ploto;

318.3.4. automobilių stovėjimo vietų išdėstymas;

318.3.5. apželdinama teritorijos dalis;

318.3.6. planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis.

319. Koreguojant detalųjį planą, nustatyti sprendiniai gali būti keičiami ir (ar) papildomi sprendiniai gali būti nustatomi (išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus) visoje šiuo planu suplanuotoje teritorijoje arba jos dalyje. Vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus (prijungiant naujus žemės sklypus ir (ar) įsiterpusius valstybinės žemės plotus), detalusis planas gali būti koreguojamas papildomai nustatant sprendinius padidėjusioje suplanuotos teritorijos dalyje, išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus. Koreguojant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti ir (ar) papildomai nustatyti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje – šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija, kurios kraštovaizdis, želdynai, urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra apibūdinami esamos būklės brėžinyje (brėžiniuose) ir aiškinamajame rašte.

320. Taisyklių 230.3 ir 318.3 papunkčiuose nurodyta detaliojo plano arba savivaldybės dalies bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas, sprendinių keitimo tvarka taikoma Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytomis sąlygomis:

320.1. šio plano koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki šių korekcijų atlikimo arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai pritarimai (susitarimai) dėl šiame papunktyje nurodytų šio plano sprendinių keitimo;

320.2. nepažeidžiami įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ir nesikeičia nustatytos pasekmės ar poveikis aplinkai;

320.3. numatomi koreguojamo detaliojo plano (arba vietovės lygmens bendrojo plano, kuriame nustatomas detaliojo plano teritorijos naudojimo reglamentas) sprendiniai neatitinka teritorijos planavimo sąlygų (jų dalies), išduotų dėl patvirtinto šioje dalyje nurodyto teritorijų planavimo dokumento, ir reikia kreiptis dėl naujų teritorijos planavimo sąlygų.

321. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, sprendime arba pridedamoje schemoje nurodoma planuojama teritorija (šiuo detaliuoju planu suplanuota teritorija (įvertinus Taisyklių 319 punkte nurodytą suplanuotos teritorijos padidėjimą) ar jos dalis, kurioje numatoma keisti sprendinius ir (ar) nustatyti papildomus sprendinius, jeigu šie sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje suplanuotoje teritorijoje), nagrinėjama teritorija (kai ji privaloma), pagal nustatytus planavimo tikslus parengiama ir patvirtinama detaliojo plano koregavimo planavimo darbų programa, įstatymų nustatyta tvarka parenkamas koreguojamo detaliojo plano rengėjas, kuriam pateikiami Taisyklių 278 ir 279 punktuose nurodyti dokumentai, duomenys ir informacija (įvertinus nagrinėjamą teritoriją, kai ji privaloma). Šiame punkte nurodyti reikalavimai neprivalomi koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.1.1 ir 318.3 papunkčiuose numatytais atvejais. Šiais atvejais koreguotą detalųjį planą gali parengti galiojančio detaliojo plano rengėjas (Taisyklių 318.3 papunktyje nurodytu atveju – ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengėjui keliamus reikalavimus atitinkantis statinio projekto rengėjas, jeigu detalusis planas atitinkamai koreguojamas rengiant statinio projektą), arba rengiamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas.

Koreguojamo detaliojo plano planavimo darbų programoje:

321.1. numatomi koreguojamo detaliojo plano konkretūs uždaviniai;

321.2. nurodomi koreguojamame detaliajame plane:

321.2.1. keičiami galiojančiame detaliajame plane nustatyti teritorijos naudojimo reglamentai (išskyrus Taisyklių 315.1 ir 315.2 papunkčiuose nurodytus atvejus);

321.2.2. nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, klimato kaitos poveikio švelninimo ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimo, urbanistiniai, architektūriniai, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai (išskyrus Taisyklių 315.1 papunktyje nurodytą atvejį);

321.3. nurodoma, ar bus atliekama atranka SPAV atlikti;

321.4. nurodoma, ar turi būti atlikti tyrimai ir galimybių studijos.

322. Prieš pradėdamas koreguoti detalųjį planą, planavimo organizatorius konkrečiu atveju nustato, ar:

322.1. dėl numatomų sprendinių Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal Poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašą, kai jis taikomas, bus atliekama atranka SPAV atlikti;

322.2. reikia parengti naujas planavimo organizatoriaus planavimo sąlygas;

322.3. reikia aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas (dalį institucijų) dėl naujų planavimo sąlygų. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kreipiasi dėl naujų planavimo sąlygų, kai planavimo sąlygos (jų dalis), išduotos dėl patvirtinto detaliojo plano, netinka numatomiems koreguojamo detaliojo plano sprendiniams. Taisyklių 315.1 papunktyje nurodytu atveju detalusis planas nekoreguojamas, jis turi būti keičiamas;

322.4. detaliojo plano rengimo etape reikalinga esamos būklės įvertinimo ir (ar) bendrųjų sprendinių formavimo stadijos (esamos būklės įvertinimo stadija reikalinga, kai Taisyklių 319 punkte nurodytu atveju privaloma nurodyti nagrinėjamą teritoriją). Koreguojant detalųjį planą, numatomi sprendiniai turi atitikti koncepciją, jeigu ji parengta galiojančiam detaliajam planui. Jeigu numatomi sprendiniai nustato ūkinės veiklos, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ar 2 priedus, vystymo pagrindus,  detaliojo plano koregavimui atliekama atranka SPAV atlikti. Jeigu atrankoje SPAV atlikti nusprendžiama, kad reikia atlikti numatomų sprendinių vertinimą, koregavimo procedūra nutraukiama, detalusis planas turi būti keičiamas.

323. Koreguojant detaliuosius planus, taikoma Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta bendroji teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, išskyrus Taisyklių 318.1.1 ir 318.3 papunkčiuose nurodytus atvejus:

323.1. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje nurodyti detaliojo plano sprendiniai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9, 10 dalyse ir Taisyklių 320 punkte nustatytomis sąlygomis gali būti keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, prieš tai šio plano koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo (sklypų), kuriame keičiami nustatyti sprendiniai, valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija. Informacija visuomenei apie šiame papunktyje nurodytą detaliojo plano koregavimą skelbiama Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose nustatyta supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų tvarka, koreguotas detalusis planas registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Naudojantis Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistema, Teritorijų planavimo komisijai pateikiama:

323.1.1. galiojančio detaliojo plano pagrindinis brėžinys (ir (ar) kitas brėžinys, jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija, kai sprendiniai keičiami ne visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje;

323.1.2. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis ir kita informacija, pagrindžianti detaliojo plano koregavimo būtinybę ir paaiškinanti korektūros sprendinius – pvz., numatomi projektuojamo statinio (kai jis yra) architektūriniai sprendimai ir (ar) sklypo sutvarkymo planas, vizualizuoti sprendiniai ir kita);

323.1.3. brėžinys su pažymėtais keičiamais ir pakeistais detaliojo plano sprendiniais;

323.1.4. Taisyklių 320.1 papunktyje nurodyti trečiųjų asmenų pritarimai (susitarimai), kai jie privalomi;  

323.2. Taisyklių 318.1.1 papunktyje nurodytu atveju detalusis planas neteikiamas derinti ir tikrinti, tvirtinamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (pateikus techninės klaidos taisymo aiškinamąjį raštą ir detaliojo plano (jo dalies) grafinę dalį, jeigu techninė klaida buvo padaryta grafinėje dalyje) ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. Informacija apie priimtą sprendimą detaliajame plane ištaisyti techninę klaidą skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Kitais atvejais koreguotas detalusis planas derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

324. Koreguotą detalųjį planą, išskyrus Taisyklių 318.1.1 ir 318.3 nurodytais atvejais, sudaro: 

324.1. galiojančio detaliojo plano pagrindinis brėžinys (ir (ar) kitas brėžinys, jeigu keičiami sprendiniai nurodyti ir (ar) papildomi sprendiniai nustatomi ne pagrindiniame brėžinyje) su pažymėta planuojama teritorija (jeigu sprendiniai keičiami ir (ar) nustatomi ne visoje anksčiau suplanuotoje teritorijoje), nagrinėjama teritorija (jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas arba detaliojo plano sprendinius numatoma keisti mažesnėje kaip kvartalas suplanuotos teritorijos dalyje) ir keičiamais ir (ar) papildomai nustatomais detaliojo plano sprendiniais;

324.2. aiškinamasis raštas (tekstinė dalis ir kita informacija, kurioje paaiškinami keičiami ir (ar) papildomai nustatomi sprendiniai);

324.3. esamos būklės įvertinimo aiškinamasis raštas ir brėžiniai (jeigu planavimo darbų programoje numatyta esamos būklės įvertinimo stadija) su nurodyta nagrinėjama teritorija, kai ją privaloma nurodyti (įvertinamas jos kraštovaizdis, želdynai, esamos ir (ar) suplanuotos urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra);

324.4. brėžiniai, jų tekstinės dalys, apibūdinantys pakeistus ir (ar) papildomai nustatytus sprendinius;

324.5. procedūrų dokumentai:

324.5.1. planavimo organizatoriaus sprendimas dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų;

324.5.2. planavimo darbų programa, jei ji parengta;

324.5.3. planavimo sąlygos, jei kreiptasi dėl jų išdavimo;

324.5.4. visuomenės dalyvavimo ataskaita;

324.5.5. Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas;

324.5.6. teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos koreguoto detaliojo plano patikrinimo aktas.

Registruojant koreguotą detalųjį planą, Teritorijų planavimo dokumentų registrui skaitmenine forma turi būti pateiktas anksčiau parengtas detalusis planas, jeigu jis nebuvo teiktas.

325. Detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams.

326. Valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi kitiems teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių objektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, detaliųjų planų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

327. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.

328. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

329. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos detaliojo plano patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

330. Galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą.

331. Detaliuosiuose planuose nustatytas kitos paskirties žemės gyvenamųjų teritorijų būdo mažaaukščių statinių teritorijos pobūdis gali būti suprantamas kaip atitinkantis kitos paskirties žemės vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos būdą tik tais atvejais, kai detaliajame plane yra nuorodų į numatomą statinių ar užstatymo tipą (namų valda, individualūs gyvenamieji namai, sodybinis užstatymas, vienbučiai gyvenamieji pastatai ar panašiai) ir (ar) nustatytas užstatymo tankumas atitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimus.“.

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.         

Aplinkos ministras