Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 1, 2, 8, 9, 10, 101, 12, 15, 20, 22, 23, 24, 30, 32 ir 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ir Įstatymo Papildymo 82, 83 IR 181 straipsniais
ĮSTATYMAS
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apsirūpinimo karštu vandeniu būdas – paruošto karšto vandens pirkimas iš karšto vandens tiekėjo arba šilumos karštam vandeniui ruošti pirkimas iš šilumos tiekėjo, o geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti pirkimas iš geriamojo vandens tiekėjo, arba individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą, atsinaujinančius energijos išteklius) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Papildyti 2 straipsnį 101 dalimi:
4. Papildyti 2 straipsnį 102 dalimi:
5. Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
6. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
7. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:
8. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Šildymo sezonas – laikotarpis, kurio pradžia ir pabaiga nustatoma savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, kad būtų užtikrinamos higienos normomis reglamentuotos vidutinės vidaus patalpų temperatūros šildomuose pastatuose pagal statybos techniniais reglamentais apibrėžtą lauko oro temperatūrą, kuriai esant privaloma pradėti ir galima baigti nustatytos paskirties savivaldybių pastatų šildymą. Šilumos tiekėjas užtikrina galimybę vartotojams savo sprendimu pradėti ir baigti šildymą individualiai.“
9. Pakeisti 2 straipsnio 35 dalį ir ją išdėstyti taip:
10. Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
11. Pakeisti 2 straipsnio 39 dalį ir ją išdėstyti taip:
12. Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50. Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, įgyvendinant šilumos ūkio priemones, nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo būdai, šilumos gamybos įrenginiai, tenkinant šilumos vartotojų poreikius būtinomis pagrįstomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.“
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai
1. Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti valstybės energetikos politikos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai ir nacionalinėse plėtros programose suplanuotos šilumos ūkio priemonės ir savivaldybės strateginis šilumos ūkio plėtros planas.
2. Šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles.
3. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams būtinomis pagrįstomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais, kurie nepažeidžia technologinio neutralumo principo, ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu. Šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Priimant galutinius sprendimus, būtina įvertinti techninių sprendinių ekonominį efektyvumą, poveikio aplinkai mažinimo galimybes ir palyginti juos su energijos efektyvumo didinimo priemonėmis, mažinančiomis vartotojų šilumos poreikius.
4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros, dujų tiekimo įmonės ir kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai bei šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje.
5. Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas 10 metų, atsižvelgiant į šilumos ūkio priemones, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane, savivaldybės strateginiame šilumos ūkio plėtros plane ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytus tikslus, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šilumos ūkio priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo.
6. Tais atvejais, kai savivaldybė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą arba kai tuo metu galiojantis šilumos ūkio specialusis planas ar teritorijų planavimo dokumentai neatitinka šilumos ūkio priemonių, specialieji planai ar teritorijų planavimo dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šioms priemonėms.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 82 straipsniu
Papildyti Įstatymą 82 straipsniu:
„82 straipsnis. Savivaldybės strateginis šilumos ūkio plėtros planas
1. Savivaldybės strateginis šilumos ūkio plėtros planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis.
2. Pagrindinis savivaldybės strateginio šilumos ūkio plėtros plano tikslas yra užtikrinti tvarią šilumos ūkio plėtrą, tenkinti vartotojų šilumos poreikius būtinomis pagrįstomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.
3. Savivaldybės strateginis šilumos ūkio plėtros planas sudaromas dešimties metų laikotarpiui ir tvirtinamas savivaldybės tarybos nutarimu.
4. Savivaldybės strateginis šilumos ūkio plėtros planas turi būti pagrįstas kaštų ir naudos analize.
5. Savivaldybės strateginiame šilumos ūkio plėtros plane nurodoma:
1) savivaldybės šilumos ūkio plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planas dešimties metų laikotarpiui, planuojami įgyvendinimo terminai, lėšų poreikis ir lėšų šaltiniai, užtikrinant, kad savivaldybės centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje nebus sukuriami pertekliniai šilumos gamybos pajėgumai ir (ar) nesusidarys šilumos gamybos pajėgumų trūkumo;
3) veiksmingos priemonės šilumos tiekimo patikimumo didinimui, šilumos tiekimo paslaugų kokybės gerinimui ir šilumos tiekimo sistemos optimizavimui;
4) veiksmingos priemonės šilumos suvartojimo paklausos mažinimui, diegiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytą energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principą;
5) potencialūs atsinaujinančių energijos išteklių ir atliekinės šilumos panaudojimo šaltiniai ir jų integravimo į centralizuotą šilumos tiekimo sistemą priemonės;
6 ) šilumos gamybos įrenginių galių ir papildomų šilumos gamybos įrenginių galių poreikio prognozės dešimties metų laikotarpiui;
6. Parengtas savivaldybės strateginio šilumos ūkio plėtros plano projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir teikiamas viešoms konsultacijoms, pastaboms pateikti nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas.
7. Jeigu savivaldybės strateginiame šilumos ūkio plėtros plane nustatomas papildomų šilumos gamybos pajėgumų poreikis, savivaldybės skelbia konkursus naujiems pajėgumams įrengti. Konkurso sąlygose turi būti numatytas prioritetas efektyvumą didinančioms technologijoms, tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams ir mažiausiai šilumos kainai. Savivaldybės taryba užtikrina, kad organizuojant konkursą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Konkurso sąlygų projektas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir dėl šių sąlygų konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis. Atlikus konsultacijas konkurso sąlygų projektas teikiamas derinti su Taryba.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 83 straipsniu
Papildyti Įstatymą 83 straipsniu:
„83 straipsnis. Šilumos tiekėjo vykdoma šilumos ūkio plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo
1. Šilumos tiekėjas, tiekiantis ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kas trejus metus iki einamųjų metų liepos 1 dienos, parengia ir atitinkamos savivaldybės administracijai pateikia tvirtinti dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros planą, kuris yra grindžiamas esamu ir numatomu šilumos gamybos poreikiu bei šilumos gamybos pajėgumais. Šilumos ūkio plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos šilumos tiekimo sistemų reikalingam pajėgumui, efektyvumui ir saugumui užtikrinti.
2. Dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros plane nurodoma:
4) naujų šilumos gamybos įrenginių poreikis (galingumas (MW), prijungimo prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos vieta ir data), laikantis technologinio neutralumo principo, prioritetą teikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinančioms technologijoms;
7) veiksmingos priemonės energijos nepritekliaus ir šilumos suvartojimo paklausos mažinimui, efektyvumo didinimui, tiekimo patikimumo ir konkurencijos didinimui;
8) perspektyvinė šilumos tiekimo sistemos plėtros analizė, galimybės pereiti prie ketvirtosios kartos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir plėtoti žemos temperatūros tinklus;
3. Šilumos tiekėjai, bendradarbiaudami su jų veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje veiklą vykdančiu skirstomųjų tinklų operatoriumi, kas 4 metus privalo įvertinti galimybę panaudoti centralizuoto šilumos ir (ar) vėsumos energijos tiekimo sistemą teikiant lankstumo paslaugas, kai tam panaudojamas paklausos valdymas, perteklinės elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių energijos kaupimas, taip pat įvertinti, ar naudotis nustatytomis galimybėmis būtų našiau ir ekonomiškai efektyviau negu alternatyviais sprendimais. Šilumos tiekėjai bendradarbiauja teikdami informaciją skirstomųjų tinklų operatoriams. Šilumos tiekėjai vertinimo rezultatus pateikia ir (ar) panaudoja rengdami dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros planą.
4. Rengdamas dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros planą, šilumos tiekėjas daro pagrįstas prielaidas apie šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo raidą.
5. Šilumos tiekėjų investiciniai planai derinami šilumos tiekimo įmonės valdyboje ir su savivaldybės administracijos direktoriumi.
6. Savivaldybės administracija dėl dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros plano viešai konsultuojasi su visais esamais ar potencialiais šilumos tiekimo sistemos naudotojais ir paskelbia savivaldybės interneto svetainėje konsultavimosi rezultatus.
7. Savivaldybės administracija išnagrinėja, ar dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros plane įvertinti investavimo poreikiai, kurie buvo nustatyti viešo konsultavimosi metu. Savivaldybės administracijos prašymu šilumos tiekėjas privalo iš dalies pakeisti savo dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros planą, jeigu jame neatsižvelgta į savivaldybės nurodytus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, arba jeigu dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros planas nesuderintas su Nacionaliniame pažangos plane nustatytais valstybės energetikos politikos strateginiais tikslais ir (arba) pažangos uždaviniais ir nacionalinėse plėtros programose suplanuotomis šilumos ūkio priemonėmis, taip pat nesuderintas su Nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu, Šilumos ūkio specialiuoju planu, savivaldybės šilumos ūkio plėtros strategiją ir šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytais tikslais.
8. Savivaldybės administracija atlieka dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros plano įgyvendinimo stebėseną, jos vertinimą ir viešai paskelbia gautus rezultatus. Dešimties metų laikotarpio šilumos ūkio plėtros plano nevykdantį šilumos tiekėją savivaldybės administracija įpareigoja jį vykdyti.“
6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Šilumos tiekimo organizavimas
1. Savivaldybė, remdamasi šilumos ūkio specialiuoju planu, organizuoja šilumos tiekimą šilumos vartotojams pagal jų poreikius patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti.
2. Jeigu šilumos tiekėjui dėl šio įstatymo 30 straipsnyje nurodytų priežasčių sustabdytas ar panaikintas licencijos galiojimas ir šis šilumos tiekėjas negali vykdyti šilumos tiekimo, šilumos tiekimą vykdo šio įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtas garantinis šilumos tiekėjas, vadovaudamasis šio įstatymo 181 straipsnio nuostatomis. Kitas šilumos tiekėjas turi būti paskirtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo šilumos tiekėjui išduotos licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Jeigu savivaldybės institucija per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepaskiria kito šilumos tiekėjo, Taryba gali pratęsti garantinio šilumos tiekimo laikotarpį toje teritorijoje, vadovaudamasi šio įstatymo 181 straipsnio nuostatomis. Savivaldybės institucija, siekdama pratęsti garantinį šilumos tiekimą savivaldybės teritorijoje, Energetikos ministerijai, Tarybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai turi nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo paskirtas kitas šilumos tiekėjas, ir nurodyti terminą, ne ilgesnį kaip vieni metai, per kurį paskirs kitą šilumos tiekėją.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingą šilumos kiekį gamina turimais šilumos gamybos įrenginiais. Šilumos tiekėjas jam priklausančioje aprūpinimo šiluma sistemoje atliekinę šilumą, išskyrus pagamintą kogeneracijos būdu ir (ar) deginant komunalines atliekas, superka ne aukciono būdu Tarybos patvirtiname Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka, ne aukštesne kaip Tarybos nustatyta didžiausia leistina atliekinės šilumos supirkimo kaina. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje veikia nors vienas nepriklausomas šilumos gamintojas, prognozuojamas šilumos kiekis, reikalingas šilumos vartotojų poreikiams patenkinti, gaminamas ir (ar) superkamas šilumos aukciono būdu. Šilumos aukciono būdu gaminama ir (ar) superkama šiluma, atitinkanti kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Taryba tvirtina Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą ir standartines šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, privalomas šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, įskaitant asmenis, ketinančius plėtoti šilumos energijos gamybą ir prisijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Taryba, tvirtindama Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašą, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis.“
2. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) tiesiogiai susijusiems su šilumos gamyba ir tiekimu įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos plane nustatytus atsinaujinančių energijos išteklių pažangos uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija. Šiuo atveju nepriklausomiems šilumos gamintojams privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka taikoma 5 metus po projekto finansavimo pabaigos ir šilumos bazinio pajamų lygio nustatymo.“
8 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vadovaujantis šilumos aukciono rezultatais, šiluma gaminama ir (ar) superkama neviršijant aprūpinimo šiluma sistemos vartotojų šilumos poreikių ir atsižvelgiant į aprūpinimo šiluma sistemos technines galimybes, kaip numatyta Naudojimosi šilumos perdavimo tinklais sąlygų sąvade ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše. Šilumos tiekėjas kiekvienam šildymo sezonui nustato ir viešai skelbia vartotojų aprūpinimo šiluma poreikį šilumos tiekimo sistemoje. Tais atvejais, kai šilumos gamybos pajėgumai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius ir (ar) deginantys atliekas, ir superkamas atliekinės šilumos kiekis neviršija vartotojų aprūpinimo šiluma poreikio atitinkamoje šilumos tiekimo sistemoje, šiluma gaminama ir (ar) superkama už ne didesnę kainą, negu šilumos tiekėjo Tarybos nustatyta tvarka apskaičiuotos palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Jeigu konkrečioje šilumos tiekimo sistemoje šilumos gamybos pajėgumai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius ir (ar) deginantys atliekas, ir superkamas atliekinės šilumos kiekis viršija vartotojų aprūpinimo šiluma poreikį, Taryba gali nustatyti kitokį šilumos gamybos ir (ar) supirkimo būdą tokioje šilumos tiekimo sistemoje.“
2. Pakeisti 101 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gaminant ir (ar) superkant šilumą, prioritetas teikiamas mažiausiai pasiūlytai kainai. Jeigu siūloma vienoda šilumos kaina, nustatoma ši prioritetų eilė:
1) didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
2) bendri šilumos ir elektros gamybos (kogeneracijos) įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
3) šilumos gamybos įrenginiai, naudojantys atsinaujinančius energijos išteklius arba deginantys atliekas;
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, taikant vartotojo pasirinktą šilumos kainos formą, t. y. šilumos vienanarę arba šilumos dvinarę kainą. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šilumos tiekėjas privalo suteikti slaptažodį šilumos vartotojams, kad šie galėtų elektroninių ryšių priemonėmis susipažinti su šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenimis.“
10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Daugiabučio namo vartotojams, atsižvelgiant į šilumos punkto įrenginių nuosavybę, taikomas šilumos punkto įrenginių nuosavybę atitinkantis apsirūpinimo karštu vandeniu būdas. Jeigu šilumos punkto įrenginiai nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ir daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo ir neįgyja bendrosios nuosavybės teise šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, tuomet karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Kai šilumos punkto įrenginiai bendrosios nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo savininkams, vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją. Jeigu vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, kai karštam vandeniui ruošti šiluma perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo, vartotojai su atitinkamais tiekėjais sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Daugiabučio namo nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, geriamojo vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Geriamojo vandens tiekimo, apskaitos ir atsiskaitymų už suvartotą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti tvarka nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Tarybos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Daugiabučio namo vartotojams karšto vandens tiekėju pasirinkus šilumos tiekėją, karšto vandens tiekimas vykdomas pagal šilumos tiekėjo su vartotojais sudarytas karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo atveju, kai vartotojai nesudaro karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties su šilumos tiekėju, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas.“
11 straipsnis. Įstatymo papildymas 181 straipsniu
Papildyti Įstatymą 181 straipsniu:
„181 straipsnis. Garantinis šilumos tiekimas
1. Garantinis šilumos tiekimas vykdomas siekiant užtikrinti saugų ir patikimą vartotojų aprūpinimą šiluma, vadovaujantis Tarybos patvirtinto Garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis.
2. Garantinį šilumos tiekimą savivaldybės teritorijoje vykdo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka paskirtas garantinis šilumos tiekėjas, kai šilumos tiekėjui jo veiklos teritorijoje licencijos galiojimas sustabdomas ar panaikinamas. Garantinis šilumos tiekimas pradedamas vykdyti nedelsiant nuo sprendimo sustabdyti ar panaikinti šilumos tiekimo veiklai išduotą licenciją priėmimo.
3. Garantinis šilumos tiekėjas garantinį šilumos tiekimą vykdo, kol bus paskirtas kitas šilumos tiekėjas arba licencijos sustabdymas bus panaikintas.
4. Garantinio šilumos tiekimo paslaugų kainą nustato Taryba, vadovaudamasi Garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka ir 32 straipsnio nuostatomis.
5. Garantinis šilumos tiekėjas, vykdydamas garantinį šilumos tiekimą, turi teisę naudoti visą šilumos tiekimo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam šilumos tiekimui vykdyti.
6. Garantinis šilumos tiekėjas, vykdydamas garantinį šilumos tiekimą, turi užtikrinti saugų, patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą iki šilumos tiekimo ir vartojimo ribos, prižiūrėti garantinio šilumos tiekimo veiklos vykdymo metu naudojamą šilumos tiekimo infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą garantiniam šilumos tiekimui.
7. Garantinis šilumos tiekėjas, vykdydamas garantinį šilumos tiekimą, turi teisę vykdyti reikalingą šilumos tiekimo infrastruktūros plėtrą ar rekonstrukciją tik išskirtiniais atvejais, kai tai būtina kokybiškoms paslaugoms užtikrinti. Šios investicijos turi būti suderintos šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Garantinis šilumos tiekėjas, vykdydamas garantinį šilumos tiekimą, vadovaudamasis Tarybos patvirtinto Garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis, perima teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su šilumos tiekimo veikla, pagal visas šilumos tiekėjo, kuriam sustabdytas ar panaikintas licencijos galiojimas, šilumos tiekimo sutartis su vartotojais. Garantinio šilumos tiekėjo perimtų šilumos tiekimo sutarčių teisės ir pareigos vartotojams išlieka.
9. Taryba garantiniu šilumos tiekėju išrenka konkurso būdu tą šilumos tiekimo įmonę, kurios yra geriausios finansinio, vadybinio ir technologinio pajėgumo rodiklių vertės tarp visų regiono šilumos tiekimo įmonių, ir paskiria vykdyti garantinio tiekėjo veiklą kiekvienam regionui Garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo nustatyta tvarka arba šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.
10. Garantinis šilumos tiekėjas turi atitikti šiuos kriterijus:
11. Jeigu konkursui paraiškos nepateikė nė vienas regiono šilumos tiekėjas, atitinkantis garantinio šilumos tiekėjo kriterijus, garantiniu šilumos tiekėju parenkamas konkurse dalyvaujantis geriausius kriterijų rodiklius turintis kito regiono šilumos tiekėjas.
12. Jeigu per konkurso organizavimo garantiniam šilumos tiekimui vykdyti taisyklėse nustatytą terminą noro vykdyti garantinio šilumos tiekimo nepareiškia nė vienas šilumos tiekėjas arba nė vienas šilumos tiekėjas neišrenkamas konkurso nugalėtoju, Taryba privalo išrinkti geriausius kriterijų rodiklius turintį šilumos tiekėją regione ir motyvuotu sprendimu įpareigoti jį vykdyti garantinį šilumos tiekimą to regiono savivaldybėse esančiose šilumos tiekimo sistemose.
14. Taryba kas penkerius metus įvertina, ar konkurso būdu paskirtas ar įpareigotas garantinis šilumos tiekėjas atitinka garantiniam šilumos teikėjui taikomus kriterijus, nustatytus šio straipsnio 10 dalyje.
15. Garantinio šilumos tiekimo paslaugų kaina už garantinį šilumos tiekimą vykdyti įpareigotam šilumos tiekėjui taikoma tik garantinio šilumos tiekimo metu ir nustatoma Garantinio šilumos tiekimo vykdymo tvarkos ir sąlygų apraše nustatyta tvarka.
12 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir ją išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos pirmininkas, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo ar bendrojo naudojimo objektų administratorius privalo pateikti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, numatytus Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėse. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentai yra neatskiriama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarties dalis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip pavesti vykdyti šią veiklą. Kai pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai ar tretieji asmenys turi organizuoti ir (ar) atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto darbus, už kuriuos nėra atsakingas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) ir kurie nėra įtraukti į šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) tarifą.
2. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia ataskaitas pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo ir teikia juos pastato savininkui ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui. Pastato savininkas ir (ar) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas nustato būtinas priemones dėl privalomųjų reikalavimų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir efektyvumo didinimui užtikrinti. Šioms priemonėms užtikrinti gali būti panaudojamos namo bendraturčių kaupiamosios lėšos. Taryba, vykdydama pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) patikrinimą, įvertina pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pateiktas ataskaitas, nustatytų priemonių dėl privalomųjų reikalavimų pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir efektyvumo didinimui užtikrinti pagrįstumą ir vykdymą. Taryba už nustatytų priemonių nevykdymą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) gali taikyti Tarybos nustatytas sankcijas.
3. Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratorius kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal jiems priskirtą kompetenciją energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir pateikia jį šilumos tiekėjui. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) neparengus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų naujam šildymo naujam šildymo sezonui gali būti taikomos Tarybos nustatytos sankcijos. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Taryba.
4. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos atskirai.
5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų periodinius patikrinimus dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams ne rečiau kaip kartą per ketverius metus atlieka Taryba. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų tikrinimų dėl jų atitikties nustatytiems reikalavimams tvarką ir formą nustato Taryba. Taryba, gavusi pranešimą dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų neefektyvaus šilumos energijos vartojimo, gali atlikti neplaninį to daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą ir nustačiusi neatitikimus nustatytiems reikalavimams gali įpareigoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) pašalinti nustatytus reikalavimų neatitikimus. Už Tarybos įpareigojimų nevykdymą pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui (eksploatuotojui) gali būti taikomos Tarybos nustatytos sankcijos.
6. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį. Kol šalys sudaro individualias sutartis, šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykius reglamentuoja šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos ir karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutarties standartinės sąlygos, kurias tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Kai šilumos tiekėjas ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis ir (ar) karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartis nesudaroma.“
13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Vartotojų informavimas
1. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai informuoja vartotojus apie teikiamas paslaugas, paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainas, prijungimo prie sistemų kainas bei sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus.
2. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai kasmet viešai informuoja vartotojus apie nustatytą šilumos bazinį pajamų lygį, šilumos pastoviosios dalies pajamų lygį ir šilumos kintamosios dalies pajamų lygį, šilumos bei karšto vandens kainas. Šilumos bazinis pajamų lygis, šilumos pastoviosios dalies pajamų lygis ir šilumos kintamosios dalies pajamų lygis bei kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.“
3. Keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Tarybą apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.“
4. Šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie metinius finansinius ir veiklos rodiklius, veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas, šilumos bazinį pajamų lygį, šilumos pastoviąją pajamų lygio dalį ir šilumos kintamąją pajamų lygio dalį, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša.
5. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) informacija apie jo veiklos pajamas, sąnaudas, sistemų eksploatavimą, kainas ir tarifus, jų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas, taip pat pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) ketvirtiniai ir metiniai finansiniai-balansiniai rodikliai, investicijų dydžiai, duomenys apie investuotojus, darbuotojų skaičių yra vieši ir turi būti skelbiami energetikos ministro nustatyta tvarka.
6. Informacija apie šilumos tiekimo sistemos energinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį šilumos tiekimo sistemose vieną kartą per metus (už praėjusius kalendorinius metus) turi būti viešai skelbiama šilumos tiekėjų interneto svetainėje, taip pat, šilumos vartotojams pageidaujant, papildomai nurodoma vartotojui išrašytoje sąskaitoje (mokėjimo pranešime).“
14 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai
1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus.
2. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams vertina pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), o įgyvendinimą organizuoja pastato savininkai ir (arba) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Šilumos tiekėjas informuoja pastato savininkus ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojus apie neefektyviai šilumą vartojančius daugiabučius namus.
3. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktį daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomiesiems reikalavimams kontroliuoja Taryba. Taryba, nustačiusi, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos neatitinka daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų, priima sprendimą, įpareigojantį daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją vykdyti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymą, kuris turi būti įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 metus nuo Tarybos priimto sprendimo.
4. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomieji reikalavimai apima technines galimybes vartotojams reguliuoti šilumos suvartojimą pastate. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymas pagal daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus įgyvendinamas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, panaudojant daugiabučio namo bendraturčių kaupiamąsias lėšas, ir gali būti remiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“
15 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai
1. Daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise arba pagal susitarimą su jo savininku.
2. Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama:
1) Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę;
2) įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu;
3. Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, vykdant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) ar keičiant šilumos punkto įrenginius, ir (ar) pastato šildymo ir karšto vandens sistemą, išmontuoti šilumos punkto įrenginiai priėmimo–perdavimo aktu grąžinami šilumos punkto savininkui, netaikant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jeigu šilumos punkto įrenginių grąžinimas numatytas šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo išduotose techninėse sąlygose, šių įrenginių vietoje sumontuojant daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų nuosavybės teise valdomus šilumos punkto įrenginius.“
16 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
17 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Šilumos kainodara
1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pasirinktinai vienanarę arba dvinarę kainą. Jeigu pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistema yra mišri (kombinuota), naudojanti centralizuotai pagamintą šilumą ir alternatyvią energiją ar kuro rūšį, vartotojai už šilumos perdavimo tinklu jiems tiekiamą šilumos energiją privalo atsiskaityti pagal dvinarę šilumos kainą.
2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos šilumos tiekėjo būtinomis pagrįstomis, valstybės reguliuojamomis šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Minėtoms sąnaudoms taikomos veiklos efektyvumo užduotys, nustatytos vadovaujantis Tarybos patvirtintu Lyginamosios analizės aprašu. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Tarybos patvirtintoje Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.
3. Į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą įtraukiant šilumos tiekėjo būtinąsias pagrįstas sąnaudas už kurą, privalo būti įvertinama, ar energetikos įmonė laikėsi Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų įpareigojimų. Jeigu biokuras ir (ar) gamtinės dujos buvo įsigyti nepažeidžiant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų, kaina neribojama. Kitoms biokuro rūšims, kuriomis neprekiaujama biržoje, arba buvo nustatyta, kad kuras, naudojamas šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, buvo perkamas nesilaikant Energijos išteklių rinkos įstatyme numatytų reikalavimų, sąnaudų įtraukimas į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojamas pagal vidutinę biokuro biržos kainą, kurią nustato Taryba.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, sąnaudų įtraukimo į šilumos ir (ar) karšto vandens kainą ribojimas pagal vidutinę biokuro biržos kainą ir (ar) gamtinių dujų biržos kainą nėra taikomas tais atvejais, kai energijos išteklių biržoje dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima įsigyti reikalingo atitinkamos biokuro rūšies kiekio ar jo dalies ir (ar) gamtinių dujų biržoje nebuvo galima įsigyti reikalingo gamtinių dujų kiekio.
5. Šilumos pajamų lygis ir šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojami pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas. Sprendimas dėl šilumos kainų diferencijavimo turi būti suderintas su savivaldybės taryba ar šio straipsnio 19 dalyje numatytu atveju įmonės įstatuose nustatyta tvarka.
6. Šilumos tiekėjų, realizuojančių ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, šilumos bazinį pajamų lygį 5 metams nustato Taryba, kitiems šilumos tiekėjams – savivaldybės institucija.
7. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika, parengia ir likus 5 mėnesiams iki nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio (arba iki šiuo metu šilumos bazinės kainos galiojimo pabaigos) teikia Tarybai ir savivaldybės institucijai šilumos bazinio pajamų lygio projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų teikia Tarybai pagrįstas pastabas dėl šilumos bazinio pajamų lygio projekto. Taryba, išnagrinėjusi pateiktą šilumos bazinio pajamų lygio projektą ir savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 darbo dienų jų negavusi, nustato šilumos bazinį pajamų lygį Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka.
8. Taryba, nustatydama šilumos bazinį pajamų lygį, skatina šilumos tiekėjus trumpalaikiu ir ilgalaikiu laikotarpiu didinti šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumą, užtikrinti šilumos tiekimo saugumą, inovacijas ir atlikti susijusius mokslinius tyrimus. Šilumos tiekimo įmonių pelnas yra perkeliamas į rezervą ir kaupiamas, o po to reinvestuojamas, jei finansinio pajėgumo vertinimo metu nustatoma, kad pelnas yra mažesnis, nei žemutinė Tarybos nustatyta finansinio pajėgumo reikšmė. Šilumos bazinio pajamų lygio galiojimo laikotarpiu šilumos tiekėjas lygiomis dalimis dalinasi su vartotojais dėl šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo efektyvumo padidėjimo gauta nauda.
9. Šilumos tiekėjas turi turėti parengtus ir su savivaldybės taryba suderintus bei savivaldybės įgaliotos institucijos patvirtintus šilumos tiekimo infrastruktūros remonto planus.
10. Savivaldybių tarybos nustato:
1) vadovaudamosi Tarybos nustatytu šilumos baziniu pajamų lygiu ir Šilumos kainų nustatymo metodika, kasmet koreguojamą šilumos metinį pajamų lygį kiekvienam šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais bazinių pajamų lygio galiojimo metais, Tarybai nustačius šilumos bazinį pajamų lygį, savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nustato šilumos metinį pajamų lygį pirmiesiems šilumos bazinio pajamų lygio galiojimo metams. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos metinio pajamų lygio pirmiesiems šilumos bazinio pajamų lygio galiojimo metams, Taryba vienašališkai nustato šilumos metinį pajamų lygį;
11. Šilumos bazinį pajamų lygį kasmet koreguoja šilumos tiekėjas, vadovaudamasis Šilumos kainų nustatymo metodika. Pakoreguotą šilumos bazinį pajamų lygį (šilumos metinį pajamų lygį), vadovaudamasi Šilumos kainų nustatymo metodika, nustato savivaldybės taryba.
12. Šilumos bazinio pajamų lygio koregavimas gali būti peržiūrimas Tarybos, kai planuojamas šilumos metinis pajamų lygis, nevertinant kuro ir perkamos šilumos kainų įtakos, viršija galiojantį šilumos metinį pajamų lygį 10 procentų ir daugiau arba Tarybos atliekamo šilumos tiekėjų finansinio pajėgumo vertinimo metu nustatomas mažėjantis šilumos tiekėjo finansinis pajėgumas, arba didesnė nei leistina investicijų grąža. Taryba kasmet gali atlikti pasirinktų šilumos tiekėjų šilumos metinių pajamų lygių patikrinimą, siekdama įsitikinti, kad jie apskaičiuoti ir nustatyti pagal šio įstatymo ir Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatas.
13. Šilumos tiekėjas parengia ir, likus 3 mėnesiams iki nustatyto šilumos metinio pajamų lygio galiojimo pabaigos (arba iki šiuo metu galiojančių šilumos kainų dedamųjų galiojimo pabaigos), teikia šilumos bazinio pajamų lygio koregavimo projektą, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika. Šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, teikia koreguotų šilumos bazinių pajamų lygių projektus ir jų pagrindimą savivaldybei, o šio straipsnio 12 dalyje numatytu atveju ir Tarybai, kiti šilumos tiekėjai – savivaldybei. Savivaldybės taryba per 30 darbo dienų nustato šilumos kainų dedamąsias. Šilumos tiekėjui pranešus Tarybai, kad savivaldybės taryba laiku nenustatė šilumos metinio pajamų lygio šilumos tiekėjui, realizuojančiam ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikiną šilumos metinį pajamų lygį.
14. Savivaldybės tarybos nustatytą šilumos metinį pajamų lygį šilumos tiekėjai, realizuojantys ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus ir atitinkantys šio straipsnio 12 dalyje nurodytus kriterijus, pateikia Tarybai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos metinio pajamų lygio nustatymo. Taryba nurodo savivaldybės tarybai esamus šilumos metinio pajamų lygio nustatymo pažeidimus. Savivaldybės taryba privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybės tarybai nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos metinio pajamų lygio, Taryba įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikiną šilumos metinį pajamų lygį.
15. Šilumos tiekėjas nustatytą šilumos bazinį pajamų lygį ir šilumos metinius pastoviųjų ir kintamųjų dalių pajamų lygius skelbia savo interneto svetainėje.
16. Savivaldybės tarybos nustatytas šilumos metinis pajamų lygis galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Tarybos vienašališkai nustatyti laikini šilumos metiniai pajamų lygiai galioja, kol pašalinami Tarybos nurodyti pažeidimai, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.
17. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio ir (ar) šilumos metinio pajamų lygio ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio ir (ar) šilumos metinio pajamų lygio, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 darbo dienų nuo Tarybos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio ir (ar) šilumos metinio pajamų lygio ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Skundas dėl savivaldybės tarybos sprendimo, nustatančio šilumos bazinio pajamų lygį ir (ar) šilumos metinio pajamų lygį šilumos tiekėjui, realizuojančiam mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, Tarybai teikiamas per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Šilumos tiekėjo, realizuojančio mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, kreipimasis į Tarybą neatima jo teisės kreiptis į teismą. Šioje dalyje nurodyti skundai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas skundų dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio ir (ar) šilumos metinio pajamų lygio nagrinėjimo taisykles. Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus dėl savivaldybės tarybos nustatyto šilumos bazinio pajamų lygio ir (ar) šilumos metinio pajamų lygio, yra rekomendaciniai.
18. Jeigu šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, teikia bendrai vieną šilumos pajamų lygį visoms savivaldybėms, šilumos metinį pajamų lygį nustato šilumos tiekėjas įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos metinius pajamų lygius mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 7, 10, 11, 13 ir 14 dalyse numatyta šilumos metinio pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos šioje procedūroje nedalyvauja.
19. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomas šilumos gamintojas nustato šilumos gamybos metinį pajamų lygį įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jį pagal Šilumos kainų nustatymo metodiką. Šiuo atveju nustatant šilumos gamybos metinį pajamų lygį mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 7, 10, 11, 12, 13, 14 ir 16 dalyse numatyta šilumos pajamų lygio nustatymo procedūra, o savivaldybių tarybos šioje procedūroje nedalyvauja.
20. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Tarybai ir (arba) savivaldybės institucijai karšto vandens kainos dedamųjų projektą. Jeigu karšto vandens tiekėjas yra ir šilumos tiekėjas, realizuojantis ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, arba tiekia karštą vandenį šio šilumos tiekėjo teritorijoje, savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 darbo dienų teikia Tarybai karšto vandens kainos dedamųjų suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Taryba, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 darbo dienų jų negavusi, nustato karšto vandens kainos dedamąsias Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka. Kitiems karšto vandens tiekėjams karšto vandens kainų dedamąsias nustato savivaldybių tarybos. Karšto vandens tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris tiekia karštą vandenį skirtingose savivaldybėse, nustato karšto vandens kainų dedamąsias įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs jas pagal Karšto vandens kainų nustatymo metodiką ir suderinęs su Taryba.
21. Konkurenciniams šilumos vartotojams nustatomas šilumos pajamų lygis, kuris turi padengti šilumos gamybos ir individualias perdavimo sąnaudas. Šį šilumos pajamų lygį nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės taryba. Jeigu nėra nustatytas kitas šilumos pajamų lygis, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis kitiems šilumos vartotojams.
22. Savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Tarybos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika, ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nustato daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus.
18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„35 straipsnis. Investicijų derinimas
Didesnės kaip 100 000 eurų investicijos derinamos su savivaldybės taryba Tarybos nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybai atsisakius derinti šilumos tiekėjo, realizuojančio ne mažiau kaip 25 GWh šilumos per metus, investicijas, tokios investicijos šilumos tiekėjo prašymu derinamos su Taryba jos nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.“
19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliotos institucijos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2022 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimais, savivaldybių sprendimais ir (ar) ūkio subjektų įstatuose nustatyta tvarka nustatytos šilumos bazinės kainos (kainų dedamosios) galioja iki Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimuose, savivaldybių sprendimuose ir (ar) ūkio subjektų sprendimuose nustatytų datų. Artimiausio šilumos bazinės kainos (kainų dedamųjų) perskaičiavimo metu šilumos kainų pastovioji ir kintamoji dedamosios konvertuojamos į šilumos pastoviosios ir kintamosios dalių pajamų lygius.