Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS seimo LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI TIEKIAMŲ GALIMAI ŽEMESNĖS KOKYBĖS MAISTO PRODUKTŲ ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO
IŠVADOS
2018 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnis.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
LAIKINOJI TYRIMO KOMISIJA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI TIEKIAMŲ GALIMAI ŽEMESNĖS KOKYBĖS MAISTO PRODUKTŲ
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKAI TIEKIAMŲ GALIMAI ŽEMESNĖS KOKYBĖS MAISTO PRODUKTŲ
2018 m. vasario 28 d. Nr. 236-I
Vilnius
1. Komisija sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. XIII-668 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“ (toliau – Komisija).
2. Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, Komisijos nariai: Juozas Baublys, Zbignev Jedinskij, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Raimundas Martinėlis, Laimutė Matkevičienė, Antanas Matulas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kazys Starkevičius, Antanas Vinkus.
3. Komisijos tiriami klausimai:
1) priežastys, kodėl skiriasi tuo pačiu prekių ženklu pažymėti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiami produktai;
2) priežastys, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik dabar atliko rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinką pasiekia kitokių savybių turintys tuo pačiu prekių ženklu pažymėti produktai, negu produktai, tiekiami į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos Respublikos vartotojus;
5. Komisijos posėdžių datos: 2017 m. spalio 18, 25 d., lapkričio 22 d., gruodžio 6, 13, 20 d., 2018 m. sausio 5, 11 d., 2018 m. vasario 28 d.
6. Komisijos posėdžiuose dalyvavo: Komisijos pirmininkė Guoda Burokienė, Komisijos nariai Juozas Baublys, Zbignev Jedinskij, Vytautas Kamblevičius, Dainius Kepenis, Algimantas Kirkutis, Raimundas Martinėlis, Laimutė Matkevičienė, Antanas Matulas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Kazys Starkevičius, Antanas Vinkus, Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Bernatonis, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėjai Rūta Bėčiūtė, Darius Karvelis, Jolita Šedauskienė, kviestieji asmenys: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Deividas Kliučinskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė maisto produktų inspektorė Jurgita Bakasėnienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Raimondas Andrijauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė, buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Virginija Baltraitienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vyriausioji specialistė Ugnė Špūrienė, laikinai einanti Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėjos pareigas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktoriaus pavaduotoja Asta Godienė, Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Paulius Mereckas, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso atstovas Rūtenis Paukštė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė, Vartotojų teisių instituto atstovas Rytis Jokubauskas, buvusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Taurintas Rudys, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų departamento direktorius Marekas Močiulskis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministras Saulius Savickas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, UAB „Dorena“ atstovas Faustas Tolkušinas, UAB „Palink“ komercijos direktorė Nijolė Kvietkauskaitė, UAB „Rimi Lietuva“ atstovė Ana Čudinienė, UAB „Maxima“ atstovė Inga Bartkevičiūtė, UAB „Mondelez Baltic“ atstovas Antanas Sidaras, UAB „Vilandra“ atstovė Aušra Jurgaitienė, UAB „Nukas“ vadovas Artūras Daunoravičius, UAB „Eugesta“ komercijos direktorius Aurimas Stabingis, UAB „Nestle Baltics“ atstovė Ariana Rastauskaitė, UAB „Mars Lietuva“ atstovė Skaistė Sruogaitė, UAB „Amoka“ atstovė Vita Rudienė, UAB „Dr. Oetker Lietuva“ direktorius Sergej Polovčenko, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
7.4. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. XIII-668 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų sudarymo“;
7.6. 1990 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo (toliau – Direktyva 90/496/EEB);
7.7. 1992 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1536/92, nustatantis bendrus konservuotų tunų ir pelamidžių prekybos standartus (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 1536/92);
7.8. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002);
7.9. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 882/2004);
7.10. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 853/2004);
7.11. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (toliau – Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje);
7.12. 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 764/2008);
7.13. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams);
7.14. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21/EB, 2006/125/EB ir 2006/141/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 609/2013;
7.15. 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013);
7.16. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013);
7.17. 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 (toliau – Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva;
7.18. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (toliau – Vartotojų teisių direktyva);
7.19. 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva 2015/1535);
7.24. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 744 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – VMVT nuostatai);
7.25. Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 288 „Dėl Privalomųjų kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimų“, parengti įgyvendinant 2000 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/36/EB dėl žmonėms vartoti skirtų kakavos ir šokolado produktų (toliau – Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai);
7.26. Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-335 „Dėl Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimų patvirtinimo bei kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimai);
7.27. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. 3D-335 „Dėl ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų, susijusių su privalomaisiais kokybės reikalavimais, pakeitimo“ (toliau – Žemės ūkio ministro įsakymas dėl privalomųjų kokybės reikalavimų);
7.28. Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 „Dėl Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas);
7.29. Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas);
7.30. Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 3D-794 „Dėl Duonos ir pyrago kepinių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento ir Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ (toliau – Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas);
7.31. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. vasario 9 d įsakymas Nr. 3D-78 „Dėl Mėsos gaminių techninio reglamento patvirtinimo ir žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. 3D-560 pripažinimo netekusiu galios“ (toliau - Mėsos gaminių techninis reglamentas);
7.32. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymas Nr. 3D-451 „Dėl mėsos gaminių ženklinimo ir tiekimo rinkai“ (toliau – žemės ūkio ministro įsakymas dėl mėsos gaminių ženklinimo ir tiekimo rinkai);
7.33. Lietuvos higienos norma HN 107:2013 „Specialios mitybinės paskirties maisto produktai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 107:2013 „Specialios mitybinės paskirties maisto produktai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 107:2013);
7.34. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. V-1213 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 677 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 119:2002).
8.1. dėl priežasčių, kodėl skiriasi tuo pačiu prekių ženklu pažymėti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiami produktai;
8.1.1.1. Dėl atliktų tyrimų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse dėl ES bendroje rinkoje tiekiamų tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų:
8.1.1.1.1. Slovakijos Respublikos vartotojų gynimo asociacija (toliau – Slovakijos vartotojų asociacija) 2011 metais pasirinktinai ištyrė vienodai paženklintus maisto produktus, kuriuos įsigijo aštuoniuose ES valstybių narių (Vokietijos Federacinės Respublikos, Austrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Bulgarijos Respublikos, Vengrijos ir Rumunijos) prekybos centruose, ir nustatė, kad maisto produktų gamintojai skirtingoms Europos valstybėms tiekia to paties pavadinimo, tačiau skirtingos kokybės maisto produktus. Viso tyrimo rezultatus Slovakijos vartotojų asociacija perdavė Europos Komisijos (toliau – EK) Vartotojų teisių komisarui. EK konstatavo, kad ištirtų ėminių ir produktų skaičius buvo nedidelis, o iki tol paskelbta informacija apie ėminių ėmimo metodiką nėra išsami, todėl šių maisto produktų sudėties senosiose ir naujosiose ES valstybės narėse tyrimo rezultatai negali būti laikomi tipiniais;
8.1.1.1.2. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (toliau – ES ŽŪŽT) 2016 m. gegužės 17 d. posėdyje Čekijos Respublikos delegacija pristatė bendro pobūdžio informaciją apie maisto produktus, parduodamus ES bendrojoje rinkoje, pažymėtus tuo pačiu prekių ženklu, ir atkreipė dėmesį į tai, kad šių produktų kokybė ir sudėtis ES valstybėse narėse skiriasi. EK narys Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES, ir pažymėjo, kad nacionalinės kontrolės institucijos turi pašalinti iš rinkos nesaugius produktus ir kontroliuoti produktų ženklinimą.
8.1.1.1.3. ES ŽŪŽT 2017 m. kovo 6 d. posėdyje buvo pristatyti Vengrijos ir Slovakijos Respublikos atsakingų institucijų atliktų laboratorinių tyrimų rezultatai, kurie patvirtino Čekijos Respublikos patirtį (2015 m. Čekijos Respublika atliko 23 rūšių produktų analizę, kurios metu nustatė 13 rūšių produktų skirtumų atvejus). Slovakijos Respublikoje buvo paimti 22 rūšių maisto produktų mėginiai. Analizė parodė, kad visi tirti produktai atitiko saugos reikalavimus, tačiau kai kurių gaminių sudėtis skyrėsi. Panašius rezultatus gavo ir Vengrijos tyrėjai. EK pažymėjo, kad klaidinančios informacijos teikimas yra draudžiamas pagal ES teisės aktus.
8.1.1.1.4. Europos Vadovų Taryba 2017 m. kovo mėn. palankiai įvertino EK sprendimą aukšto lygio forume dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės spręsti dvejopos maisto produktų kokybės vidaus rinkoje klausimą.
8.1.1.1.5. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komiteto, įsteigto įgyvendinant Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, 2017 m. kovo 16 d. susitikime Kroatijos Respublikos atstovai informavo, kad jų šalyje taip pat buvo atlikti panašūs tyrimai, kurių metu buvo nustatyti tam tikrų produktų skirtumai;
8.1.1.1.6. EK narė, atsakinga už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), Elžbieta Bienkovska, EK narė, atsakinga už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę, Vera Jourova ir EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis 2017 m. birželio 14 d. laiške dėl dvejopos maisto produktų kokybės, adresuotame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, pažymėjo, kad Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Kroatijos Respublikoje ir Vengrijoje atlikti tyrimai rodo, kad kai kurių produktų, paženklintų tuo pačiu prekių ženklu ir parduodamų panašiomis pakuotėmis, sudėtis skirtingose ES valstybėse narėse skiriasi (toliau – dvejopa kokybė). Informavo, kad Bulgarijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Rumunijoje šiuo metu atliekama arba bus atlikta daugiau tyrimų. 14 ES valstybių narių nusiskundimų dėl dvejopos maisto produktų kokybės ir (arba) atitinkamų įrodymų nepateikė;
8.1.1.1.7. Aukšto lygio forumo dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės ekspertų 2017 m. birželio 20 d. susitikime Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato direktorė Lovri Evans pabrėžė, kad kai kurių ES valstybių narių vartotojai įsitikinę, jog perka prastesnės kokybės produktus. Tačiau prieš darant galutines išvadas EK turi nustatyti šios problemos mastą ES.
8.1.1.1.8. ES ŽŪŽT 2017 m. liepos 17–18 d. posėdyje Čekijos Respublikos atstovas pristatė pranešimą apie atliktą tyrimą. Informavo, kad buvo ištirti 40 taip pat atrodantys to paties gamintojo produktai, parduodami Slovakijos Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Austrijos Respublikoje ir nustatyta 14 dvejopos maisto produktų kokybės atvejų. EK pranešė, kad šiuo metu surinkta informacija neįrodo, kad su dvejopos maisto produktų kokybės problema susiduriama visoje ES.
8.1.1.1.9. ES Verslo asociacijos atstovai 2017 m. liepos 25 d. susitikime su EK nare, atsakinga už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę, Vera Jourova nurodė, kad svarsto galimybes sukurti elgesio kodeksą, kuriuo būtų užtikrinta, kad verslo asociacijų nariai laikytųsi aukščiausio lygio standartų, siekiant išvengti dvejopos produktų kokybės problemos.
8.1.1.1.10. EK 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešime „Dėl ES maisto produktų ir vartotojų apsaugos teisės aktų taikymo sprendžiant dvejopos produktų kokybės klausimus. Maisto produktai“ (toliau – EK pranešimas) pažymėjo, kad laisvas prekių judėjimas nebūtinai reiškia, kad kiekvienas produktas bet kurioje bendrosios rinkos šalyje turi būti vienodas. Vartotojai gali laisvai rinktis, kokius produktus pirkti, o verslo subjektai taip pat gali laisvai teikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ar savybių prekes, jei tik užtikrinama, kad jos visapusiškai atitinka ES teisės aktus (tiek susijusius su produktų sauga, tiek su ženklinimu ar kitus horizontaliuosius ar sektorių teisės aktus). EK informavo, kad siekiant atlikti palyginamuosius patikimus tyrimus visoje ES ir įvertinti šios problemos mastą bei sukurti patikimų duomenų pagrindą, reikalingą norint imtis veiksmų, EK Jungtinis tyrimų centras (toliau – JTC) rengia tyrimų metodikos gaires (žr. šios išvados 8.1.1.2 papunktį).
8.1.1.1.11. 2017 m. rugsėjo 27–28 d. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komiteto posėdyje EK nurodė, kad teikti vartotojams maisto produktus, kurių pakuotės yra vienodos, tačiau sudėtis skiriasi, nėra nelegalu per se, jeigu tai gali būti objektyviai pagrįsta.
8.1.1.1.12. Bratislavoje (Slovakijos Respublika) 2017 m. spalio 13 d. vykusiame aukšto lygio susitikime EK narė V. Jourova teigė, kad, jei to paties gamintojo gaminami produktai skirtingose rinkose yra skirtingos sudėties, svarbu, kad vartotojai apie tai būtų informuojami, o produktai atitinkamai būtų paženklinti. EK narys V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad kalbant apie skirtingą maisto kokybę nėra įrodymų, kad ES skiriasi produkcijos saugos lygis.
8.1.1.1.13. ES ŽŪŽT 2017 m. lapkričio 6 d. posėdyje buvo pristatytas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) atliktas tyrimas. Tyrimo metu buvo įvertinti 33 rūšių skirtingų pavadinimų maisto produktai ir nustatyti 23 atvejai, kai maisto produktų kokybė skyrėsi (žr. šios išvados 8.1.1.3 papunktį).
8.1.1.1.14. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete 2017 m. lapkričio 12–13 d. EK atstovė Marie – Paule Benassi informavo, kad palyginamuosius maisto produktų tyrimus dėl galimos dvejopos kokybės atliko Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Vengrija, Kroatijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos Respublika. Šių valstybių tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema.
8.1.1.1.15. Komisijos 2018 m. sausio 5 d. posėdyje EK narys V. P. Andriukaitis atkreipė dėmesį į tai, kad suderinta maisto produktų tyrimų metodika dar nėra parengta ir ES valstybių narių kompetentingų institucijų atlikti tyrimai yra preliminarūs. Jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra duomenų, kurie įrodytų, kad prastesnė maisto kokybė yra tik tam tikrų valstybių problema, rezultatai rodo, kad problemų yra visoje ES. EK nario V. P. Andriukaičio teigimu, „negalima daryti išvados, kad yra kažkokia diskriminacija tarp naujųjų ir senųjų ES valstybių narių. Pavyzdžiui, Latvijos atstovai teigė neturintys problemų dėl maisto produktų kokybės ir tai gali būti sietina su taikoma skirtinga tyrimo metodika“. V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad „naujų teisės aktų, kurie galėtų užpildyti maisto produktų kokybės spragą, nereikia, užtektų segmentinių ar horizontaliųjų teisės aktų papildymų“.
8.1.1.2.1. 2017 m. lapkričio 10 d. pirmajame EK ekspertų tinklo posėdyje dėl maisto produktų kokybės vertinimo (angl. kick-off meeting of the network of experts related to assessing the quality of foods) (toliau – ekspertų tinklo posėdis) buvo pranešta, kad, siekiant įvertinti maisto produktų sudėties skirtumus, kuriamas ekspertų tinklas maisto produktų kokybei vertinti ir prižiūrėti, kaip rengiami suderinti produktų atrankos, mėginių ėmimo, tyrimų, tyrimų rezultatų vertinimo ir aiškinimo metodai.
8.1.1.2.2. Ekspertų tinklo posėdyje JTC kėlė klausimą, ar taikyti produkto kokybės apibrėžtį, pateiktą ISO 9000:2015, ir informavo, kad produkto kokybė yra objektyviai matuojamas dydis, atspindintis visas produkto savybes, atitinkančias iki tam tikro laipsnio reikalavimus. Vartotojui produkto kokybės sąvoka yra subjektyvi dėl skirtingo vartotojų skonio ir skirtingų poreikių. Gamintojui ši sąvoka reiškia iš anksto nustatytų parametrų atitiktį, o produktas, kurio parametrai turi nukrypimų nuo numatytų parametrų, yra neatitinkantis reikalavimų. Istoriškai maisto kokybė suprantama kaip defektų, falsifikavimo, klastojimo nebuvimas. JTC pažymėjo, kad pastaruoju metu kokybė labiau priklauso nuo juslinių ir maistinių savybių, todėl JTC uždavinys – suderinti suinteresuotų šalių nuomonę, tiksliai ir aiškiai suformuluojant kokybės apibrėžtį.
8.1.1.2.3. Ekspertų tinklo posėdyje JTC pasiūlė ES valstybėms narėms sudaryti pirkinių krepšelį, pažymėjo, kad reikia suderinti atsitiktinės atrankos (prekybos centruose) ir tikslinės (vartotojų skundai) mėginių atrankos ėmimą ir pasiūlė dviejų pakopų tyrimo metodą: 1 pakopa – etikečių palyginimas ir jusliniai tyrimai, 2 pakopa – jei rasta skirtumų atliekant 1 pakopos tyrimus, atlikti daugiau tikslinių tyrimų.
8.1.1.2.4. Ekspertų tinklo posėdyje JTC pažymėjo, kad tyrimo metodai (cheminiai ir jusliniai) turi būti standartiniai, teisėti ir akredituoti, ir atkreipė dėmesį į tai, kad nėra bendros nuomonės, kokį produktą laikyti vienodu, identišku produktu. Bendrais vertinimo principais laikytina, kad produktai vertinami kaip skirtingi, jeigu jų etiketės ir jusliniai tyrimai yra skirtingi. Jeigu etiketės yra skirtingos, o jusliniai tyrimai sutampa (arba atvirkščiai), produktai yra lengvai skirtingi. Jeigu etiketės ir jusliniai tyrimai sutampa, produktai yra identiški.
8.1.1.2.5. Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete 2017 m. lapkričio 12–13 d. EK informavo, kad skiria JTC paramą suderintai tyrimų metodikai parengti bei įgyvendinti ir pristatė ES valstybėms narėms EK siūlomą 1 mln. eurų paramą dvejopos kokybės maisto produktų tyrimams atlikti. EK informavo, kad, jeigu dėl finansavimo kreipsis viena valstybė narė, gali būti finansuojama iki 50 procentų tyrimų, o jeigu ne mažiau kaip šešių valstybių narių grupė, finansavimas gali siekti 70 procentų. EK pažymėjo, kad paraiškos turi būti pateiktos iki 2017 m. lapkričio 30 d. (terminas buvo pratęstas iki 2017 m. gruodžio 19 d), ir informavo, kad finansavimas gali būti skiriamas ir ne maisto produktų dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
8.1.1.2.6. 2018 m. sausio 31 d. ekspertų tinklo posėdyje JTC pažymėjo, kad maisto produktų tyrimą sudarys keturi etapai: produktų atrinkimas, tyrimas, analizė, duomenų interpretacija. Reikia išskirti aiškias sąvokas, kai skirtumų yra dėl skirtingos maisto sudėties ir juslinių savybių, ir kai jų yra dėl skirtingos kokybės.
8.1.1.2.7. JTC, dalyvaujant ES valstybių narių atstovams, kompetentingoms institucijoms, verslo asociacijų atstovams, planuoja iki 2018 m. kovo mėnesio parengti suderintą maisto produktų tyrimų metodiką, iki 2018 m. gegužės mėn. sudaryti sutartis su laboratorijomis dėl suderintų tyrimų atlikimo bei pradėti tyrimus ES mastu, 2018 m. rugsėjo mėn. pateikti laikiną ataskaitą apie atliekamų tyrimų eigą, 2018 m. gruodžio mėn. pateikti galutinę ataskaitą apie atliktus tyrimus.
8.1.1.3. Dėl VMVT atlikto tyrimo, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos rinkoje esantys to paties prekių ženklo, to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos kokybės ir sudėties, kaip ir kitose ES valstybėse narėse:
8.1.1.3.1. VMVT, vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavedimą, gautą 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2D-2841(11.41E) „Dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES tyrimų“, ir siekdama įvertinti, ar Lietuvos Respublikos rinkoje esantys to paties prekių ženklo, to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos kokybės ir sudėties, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, vadovaudamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. B1-511 „Dėl skirtingos maisto produktų kokybės tyrimo“, iš Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos prekybos centrų įsigijo ir atliko 33 skirtingų pavadinimų maisto produktų tyrimą, įskaitant šių maisto produktų ženklinimo analizę ir 19 šių produktų laboratorinių (juslinių ir cheminių) tyrimų maisto produktų sudėčiai ir kokybei įvertinti (toliau – VMVT tyrimas).
8.1.1.3.2. VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad 23 maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos rinkoje, sudėtis ir (ar) laboratorinių tyrimų rezultatai skyrėsi nuo to paties prekių ženklo to paties pavadinimo maisto produktų, parduodamų Belgijos Karalystės ir (ar) Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose (1 priedas).
8.1.1.3.3. Pastebėtina, kad iš 23 rūšių maisto produktų (1 priedas), kurių sudėtis skyrėsi, laboratoriniai tyrimai buvo atlikti 11 rūšių maisto produktų, iš jų atlikus 7 rūšių maisto produktų laboratorinius tyrimus esminių skirtumų nenustatyta, atlikus 4 rūšių maisto produktų laboratorinius tyrimus nustatyti tirtų požymių (skonio, konsistencijos, kvapo, tirtų medžiagų) skirtumai. Iš tirtų 23 rūšių maisto produktų, kurių sudėtis skyrėsi, 15 rūšių maisto produktai buvo parduodami Lietuvos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkose, 4 rūšių maisto produktai – Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkose, dar 4 rūšių maisto produktai – Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose.
8.1.1.3.4. Iš 15 rūšių maisto produktų, kurie parduodami Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose (1 priedas) nustatyti 4 rūšių maisto produktų atvejai, kai visose rinkose buvo parduodami skirtingos sudėties produktai; 9 rūšių maisto produktų atvejai, kai Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės parduodamų produktų sudėtis buvo vienoda, tačiau skyrėsi nuo Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoje parduodamų maisto produktų sudėties; 1 rūšies maisto produkto atveju Lietuvos Respublikos parduodamo produkto sudėtis skyrėsi nuo maisto produkto, parduodamo Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkose.
8.1.1.3.5. Iš 15 rūšių maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose (1 priedas) 8 rūšių maisto produktų kainos buvo didžiausios Belgijos Karalystėje, 5 rūšių maisto produktų – Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2 rūšių maisto produktų – Lietuvos Respublikoje; iš 4 rūšių maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose, 3 rūšių maisto produktų kainos buvo didžiausios Lietuvos Respublikoje; iš 4 rūšių maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkose, 2 rūšių maisto produktų kainos buvo didžiausios Lietuvos Respublikoje;
8.1.1.3.6. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kolegijos 2017 m. spalio 30 d. posėdyje VMVT atstovas informavo, kad VMVT specialistai maisto produktus įsigijo kaip vartotojai, VMVT tyrimo metu nebuvo bendradarbiauta su Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės kompetentingomis maisto produktų priežiūros institucijomis ir, kadangi tai nebuvo valstybinės maisto kontrolės tikrinimas, nebuvo surašomi patikrinimo aktai.
8.1.1.3.7. VMVT 2017 m. rugsėjo 25 d. susitikimo su Lietuvos maisto pramonės asociacijos atstovais metu buvo informuota, kad daugumos maisto produktų kokybės standartų nėra, išskyrus alyvuogių aliejaus, vaisių ar daržovių prekybos standartus arba Lietuvos Respublikoje galiojantį mėsos gaminių techninį reglamentą.
8.1.1.3.8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1R-279/3D-743/V-1313 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – teisingumo, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu sudaryta darbo grupė), kuriai pavesta iki 2017 m. gruodžio 6 d. kompleksiškai įvertinti Lietuvos Respublikos ir ES valstybių narių rinkai tiekiamų skirtingų savybių, tačiau tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų problemą maisto produktų saugos ir kokybės bei nesąžiningos komercinės veiklos aspektais, taip pat pateikti informaciją apie atliktą vertinimą, jo rezultatus ir pasiūlymus dėl tolesnių suinteresuotų institucijų veiksmų sprendžiant skirtingos maisto produktų kokybės klausimą Lietuvos Respublikoje.
8.1.1.3.9. Teisingumo, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje teigiama, kad VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos ar kokybės reikalavimų (tyrimas dėl ekologiško kalakutienos ruošinio „HIPP“, parduodamo Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos prekybos centruose, šiuo metu dar tęsiamas dėl rastos vištienos DNR; visa tolesniam tyrimui reikalinga medžiaga perduota EK Pagalbos ir bendradarbiavimo sistemai (angl. ACC system), taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų tyrimus atlikusių ES valstybių narių.
8.1.1.3.10. Teisingumo, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje nurodoma, kad VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiau saldžių traškių dribsnių su šokoladu „Vitalis“, mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis“, „Lipton“ negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo su cukrumi ir saldikliu ženklinimas neatitinka Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams reikalavimų (žr. šios išvados 8.3.1.28 ir 8.3.1.29 papunkčius).
8.1.1.3.11. Teisingumo, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje pateikiamas įvertinimas apie VMVT atlikto tyrimo rezultatus saugos ir palankumo sveikatai aspektu. Išvadoje pažymėta, kad kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami produktai yra geresnės sudėties; palygintų produktų sudėtyje esantys saulėgrąžų ir palmių aliejai nėra priskirtini sveikatai palankių aliejų kategorijai, nes nei viename iš jų nedominuoja mononesočiosios riebalų rūgštys. Abu aliejai, panaudoti gamyboje, turi savų teigiamų ir neigiamų savybių, todėl negalima teigti, kad kuris nors produktas dėl panaudoto aliejaus yra geresnis ar blogesnis; nevienodas druskos kiekis produktuose galėtų būti reikšmingas sveikumo rodiklio skirtumas, tačiau VMVT tyrimo išvadose nurodyti skirtumai neviršija apytiksliai 0,1 g/100 g ribų, todėl abejotina, ar tai galėtų būti laikoma reikšmingu skirtumu; pastebėti maisto priedų fosfatų preparatų skirtumai, tačiau fiziologine prasme tai ta pati medžiaga, neturinti įtakos produkto kokybei ar kainai; produktuose yra saldiklio, tačiau produktų kaloringumas mažesnis ir saldiklis yra deklaruotas; vienos rūšies produkto sudėtyje yra mažesnis mineralų, bet didesnis vitaminų kiekis, kuris gali būti susijęs su skirtingais vartotojų poreikiais skirtingose rinkose. Taip pat šiuose produktuose pastebėta pakuotės dizaino skirtumų; akivaizdūs sudėties skirtumai pastebėti tirtuose majonezuose, tačiau labai skiriasi jų pakuotės ir pavadinimai.
8.1.1.3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikoje parduodamų maisto produktų sudėtį mitybos aspektu, šiuos produktus suskirstė į produktus, kuriuose, palyginti su Belgijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje parduodamais analogiškais produktais, yra daugiau vitaminų, mineralų, naudingų sudedamųjų dalių (mėsos, daržovių ir kt.), mažiau maisto priedų, ir produktus, kuriuose, palyginti su Belgijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje parduodamais analogiškais produktais, yra daugiau žmogaus organizmui nebūtinų maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų ir kitų mitybos aspektu naudingų sudedamųjų dalių, tačiau šie kiekio skirtumai yra labai maži, todėl neturi esminės įtakos palankumo sveikatai požiūriu.
8.1.1.3.13. VMVT tyrimo metu maistingumo deklaracijose deklaruojamų maistinių medžiagų verčių nuokrypiai nebuvo vertinti, kadangi, pasak VMVT, apžvalginio tyrimo metu siekta įvertinti ne deklaruojamų maistinių medžiagų verčių nuokrypius, o maisto produktų sudėtį ir kokybę.
8.1.1.4. Dėl priežasčių, lemiančių tai, kad tuo pačiu prekių ženklu pažymėti maisto produktai yra skirtingos sudėties Lietuvos ir (ar) ES rinkoje:
8.1.1.4.1. 2011 m. gegužės 6 d. paskelbto spaudos pranešimo, parengto pagal „EurActiv‘s“ medžiagą apie Slovakijos vartotojų asociacijos atliktą tyrimą, kuriame buvo pateikti tokie paaiškinimai: „nustatyti skirtumai gali būti paaiškinami tik skirtingomis žaliavų partijomis, skirtingu gamybos laiku ir svyravimais, apyvartos laikotarpiu“, „kai kuriose šalyse naudojami skirtingi saldikliai, bet tai neturi jokios įtakos produkto kokybei“, „receptūra ES rinkose skiriasi, atsižvelgus į vartotojų pageidavimus, kurie įvairiose šalyse taip pat skiriasi“, „gali skirtis pupelių skrudinimo būdai, todėl skiriasi kavos pupelių spalva, o skoninės savybės priklauso nuo „Arabika“ su „Robusta“ rūšių kavos mišinių“.
8.1.1.4.2. Europos Sąjungos Tarybos 2016 m. birželio 17 d. priimtose išvadose dėl maisto produktų gerinimo ES valstybės narės raginamos ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais parengti nacionalinį maisto produktų gerinimo planą, kuris būtų arba naujas planas, arba integruotas į esamą planą, kad ne vėliau kaip 2020 m. vartotojai galėtų lengviau pasirinkti sveikus produktus, taip užtikrinant didesnę maisto produktų su mažesniais druskos, sočiųjų riebalų, pridėtų cukrų kiekiais, mažesnės energetinės vertės pasiūlą, prireikus mažinant porcijų dydį – ir kad būtų teikiama informacija apie perdirbtų maisto produktų maistinę sudėtį.
8.1.1.4.3. 2017 m. rugsėjo 26 d. EK pranešime pažymima, kad norėdami sėkmingai tęsti veiklą verslininkai turi nuolat pritaikyti ir atnaujinti produktus, kad atsižvelgtų į skirtingas paklausos tendencijas, logistikos aspektus ir naujas technologijas. Netgi to paties prekių ženklo produktai gali turėti skirtingų savybių dėl objektyvių priežasčių – pavyzdžiui, gamybos vietos ar vartotojų prioritetų paskirties regione. Maisto ir gėrimų verslo subjektams „nekintanti kokybė“ nebūtinai reiškia vienodus produktus skirtingose geografinėse vietovėse. Iš tiesų pritaikyti produktus prie vietos vartotojų prioritetų ir kitų sąlygų yra įprasta maisto tvarkymo subjektų praktika. Visų pirma, siekiant prisitaikyti prie mitybos įpročių, kurie skirtinguose regionuose gali labai skirtis, optimizuojami jusliniai aspektai. Be to, gali būti objektyvių pradinių medžiagų skirtumų, nes dėl geografinės vietovės ir (arba) sezoniškumo (ar konkrečių vietinių reikalavimų) gali skirtis žaliavos, todėl tai gali paveikti produktų sudėtį ir (arba) skonį; šių dalykų gamintojams išvengti sunku. Be to, dėl technologijų pažangos ar maisto produktų sudėties keitimo politikos gali būti taikomi nauji receptai, o dėl techninių ar ekonominių priežasčių gali būti neįmanoma to vienu metu padaryti visose rinkose. Galiausiai maisto tvarkymo subjektai gali derinti produktų sudėtį atsižvelgdami į vietos paklausos kainas.
8.1.1.4.4. Bratislavoje (Slovakijos Respublika) 2017 m. spalio 13 d. vykusiame aukšto lygio susitikime EK narys V. P. Andriukaitis pažymėjo, kad maisto produktų kokybės ar sudėties skirtumų ES valstybėse narėse gali atsirasti ir dėl tose valstybėse taikomo skirtingo maisto produktų tiekimo į rinką reglamentavimo – kai kuriose valstybėse taikomi mokestiniai veiksmai, kurias siekiama mažinti druskos ar cukraus vartojimą;
8.1.1.4.5. Teisingumo, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje rašoma, kad būtina atsižvelgti į tai, kad lyginant vietinę produkciją su produkcija, skirta eksportui, gali skirtis kai kurios juslinės savybės (pvz., kavos, arbatos), kadangi laikas, per kurį produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas.
8.1.1.4.6. VMVT raštu informavo, kad dėl natūralių ir kitų svyravimų (žaliavų augimo sezono, dirvožemio savybių ir kt.) leidžiami maisto produktų energetinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio ES dokumentuose reglamentuoti nuokrypiai, tačiau keičiantis partijoms šie svyravimai neturėtų būti esminiai;
8.1.1.4.7. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kolegijos 2017 m. spalio 30 d. posėdyje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas pažymėjo, kad viena sudedamoji maisto produkto dalis gali būti pakeista kita nebūtinai dėl saugos ar sveikatos sumetimų, bet ir dėl gamybos technologijos ar realizavimo laiko, atsižvelgus į tai, kur produktai yra vežami, kaip planuojami laikyti ir pan.
8.1.1.4.8. dėl gamintojų ar tiekėjų nurodytų priežasčių, tiekiant Lietuvos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkoms skirtingos sudėties maisto produktus (2 priedas):
8.1.1.4.8.1. dėl virtų kepamųjų dešrelių „Greisinger Munich“ („Munchner Weisswurst“) informacija nepateikta;
8.1.1.4.8.2. dėl „Brie“ pelėsinio sūrio „President Brie“, 60 proc. rieb. s. m. – informacija nepateikta;
8.1.1.4.8.3. „Bolton Alimentary S.p.A“ informavo, kad tuno pjausnio savo sultyse „Rio mare Tonno al Naturale“ buvo nustatyti ženklinimo informacijos skirtumai dėl to, kad buvo lyginti to paties gamintojo dviejų skirtingų prekių ženklų tuno konservai – „Rio Mare“ ir „Saupiquet“;
8.1.1.4.8.4. UAB „Nukas“ informavo, kad švelnių daržovių su kalakutiena ar ekologiško kalakutienos ruošinio produkto „HIPP“, parduodamo Lietuvos Respublikoje, receptūra yra sukurta Vengrijoje, kur produktas ir gaminamas. Belgijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje parduodamas produktas gaminamas ir receptūra sukurta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Gamintojas atkreipė dėmesį į skirtingo dydžio stiklainius ir nežymius skirtumus, kurie neišvengiami dėl specifinių technologinių ir gamybos procesų;
8.1.1.4.8.5. UAB „Mars Lietuva“ informavo, kad Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms tiekiamas saldžiarūgščio padažo produktas „Uncle Benʼs Sweet & Sour“, gaminamas toje pačioje gamykloje ir jo receptas nesiskiria. Ženklinimo informacija yra nevienoda dėl skirtingo sudedamųjų dalių kiekio procentinių išraiškų apvalinimo. Nuo 2017 m. gegužės mėn. ženklinimo informacija buvo suvienodinta;
8.1.1.4.8.6. „Danone Sp. Z o.o.“ pateikė informaciją, kad jogurto su braškėmis ir Actiregularis produkto „Activia“ skirtumų atsirado dėl valstybėse naudojamos skirtingos ženklinimo sistemos ir šiek tiek pakeistos uogų paruošimo receptūros, kuri buvo pritaikyta prie vartotojų skonio. „Danone“ produktai gaminami skirtingose ES valstybėse narėse, įskaitant fabriką Lenkijos Respublikoje ir fabriką Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat pažymėjo, kad produkto gamyboje yra naudojami vietiniai ištekliai;
8.1.1.4.8.8. UAB „Eugesta“ informavo, kad Lietuvos Respublikoje parduodamas tepamasis kremas su lazdynų riešutais ir kakava „Nutella“ gaminamas gamykloje „Ferrero Polska Comercial Sp. Z o.o.“. Produkto pakuotė yra vienoda visame regione, įskaitant Lenkijos Respubliką ir Baltijos valstybes. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. gamykla padidino produkto gamyboje naudojamo nugriebto pieno miltelių kiekį nuo 6,6 iki 8,7 procentų ir receptūroje atsisakė pieno išrūgų miltelių;
8.1.1.4.8.9. UAB „Dr. Oetker Lietuva“ informavo, kad mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis Knusper Himbeere“ gamyboje pakeitė palmių aliejų į saulėgrąžų aliejų, tačiau dribsniai buvo supakuoti į pakuotes, kurias ženklinant buvo nurodyta senoji jų sudėtis. Produktas gaminamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Gamintojas buvo pateikęs naujausią specifikaciją;
8.1.1.4.8.10. UAB „Dr. Oetker Lietuva“ informavo, kad mažiau saldžių dribsnių su šokolado gabaliukais „Vitalis Knusper Schoko“ gamyboje pakeitė palmių aliejų į saulėgrąžų aliejų, tačiau produktai buvo supakuoti į pakuotes, kurias ženklinant buvo nurodyta senoji produktų sudėtis. Ant pakuotės nurodyta produkto sudėtis nesutapo su etiketėje valstybine kalba nurodyta produkto sudėtimi, kadangi lipdukas buvo ruošiamas pagal gamintojo pateiktą naujausią specifikaciją. Produktas gaminamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje;
8.1.1.4.8.11. UAB „Sanitex“ informavo, kad nustatyti spragintų auksinių kukurūzų dribsnių „Kellogg‘s Corn Flakes“ ženklinimo informacijos skirtumai atsirado dėl to, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktai draudžia maisto produktuose naudoti pridėtinį vitaminą D;
8.1.1.4.8.12. dribsniuose „Nestle Fitness“, kurie parduodami Belgijos Karalystėje, buvo nustatyta, kad produkto sudedamoji dalis yra emulsiklis (E 471) ir produkto gamyboje naudojamas iš dalies invertuoto rudojo cukraus sirupas, o Lietuvos Respublikos rinkai parduodamo produkto gamybai naudojamas cukraus sirupas ir nėra emulsiklio. Tiekėjas informavo, kad emulsiklis (E 471) yra medžiagų perdirbimo procese naudojama pagalbinė medžiaga, kuri apsaugo nuo gumulėlių susidarymo proceso metu. Pagalbinės perdirbimo medžiagos neturėtų būti laikomos sudedamosiomis dalimis, kaip tai apibrėžta Reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Ši medžiaga taip pat nepatenka į emulsiklių apibrėžtį pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 I priedo 11 punktą. Tiekėjas paaiškino, kad iš dalies invertuotą rudojo cukraus sirupą sudaro invertuoto cukraus sirupas ir cukranendrių melasa. Be to, remiantis Tarybos direktyva 2001/111/EB, kiekvienas invertuoto cukraus sirupas visada yra iš dalies invertuotas;
8.1.1.4.8.13. UAB „Mondelez Baltic“ atkreipė dėmesį į tai, kad sausainių su pieninio šokolado iš Alpių pieno gabalėliais (32 proc.) „Milka Choco Cookies“, parduodamų Vokietijos Federacinėje Respublikoje, pakuotėje (168 g) sausainiai yra didesnio skersmens (56 mm) ir svorio (14 g) nei produkto, parduodamo Lietuvos Respublikoje, pakuotėje (135 g) (atitinkamai 54,5 mm ir 13,5 g). Tešlos ir šokolado masės sudėtis yra visiškai vienoda. Visose rinkose, kuriose parduodamas 135 g svorio pakuotės produktas, jis yra tokios pačios sudėties. Mažesniame savo matmenimis sausainyje telpa mažesnis kiekis šokolado gabaliukų. Belgijos Karalystės rinkai parduodamo produkto pakuotės dizainas ir pavadinimas gerokai skiriasi nuo Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms parduodamų produktų pakuotės. Belgijos Karalystės rinkai tiekiamo produkto pakuotės pavadinime aiškiai nurodytas žymuo „XL“;
8.1.1.4.8.14. UAB „Lithuanian snacks“ informavo, kad gaminant bulvių traškučius su druska „Lay‘s Salted“ siekiama atitikti rinkos poreikius. Produktų, parduodamų ES rinkoje, skirtumai galimi dėl žaliavų prieinamumo;
8.1.1.4.8.15. dėl šaltos persikų skonio arbatos „Lipton“, negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo informacija nepateikta;
8.1.1.4.8.17. bendrovė „Coca-Cola HBC Baltic“ informavo, kad siekdama sumažinti cukraus kiekį gėrimuose šiuo metu naujina nemažai produktų. Šie pokyčiai skirtingose šalyse vykdomi tam tikrais etapais, kol išbandomi saldiklių ir kitų sudedamųjų dalių mišiniai, atitinkantys vietos vartotojų lūkesčius. Belgijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos rinkoms, siekiant sumažinti gėrimo kaloringumą, tiekiamas produktas su saldikliu. Gėrimų receptai pritaikyti vietos sudedamosiomis dalimis. Dėl šių priežasčių buvo nustatyta negazuoto citrinų skonio gėrimo su juodosios arbatos ekstraktu „Nestea Ice Tea Lemon“ skirtumų;
8.1.1.4.8.18. UAB „Nestle Baltics“ informavo, kad Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms tiekiamų tirpiosios kavos gėrimo „Nestle Nescafe Classic 3 in 1“ gamybos vieta yra Vengrijoje. Produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms, receptūra yra vienoda. Produkto sudėtyje yra sudedamoji dalis, kurios nereikia nurodyti ingredientų sąraše remiantis Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 20 straipsniu;
8.1.1.4.8.19. UAB „Nestle Baltics“ informavo, kad Lietuvos Respublikai tiekiamas tirpiosios kavos gėrimas su vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis „Nesquik Opti-Start“ (maišelis) gaminamas Vengrijoje. Belgijos Karalystei tiekiamas produktas gaminamas Prancūzijos Respublikoje. Prieš tiekdama naujus produktus į bet kurią šalį bendrovė „Nestle“ įvertina daugybę skirtingų elementų, kad produktas atitiktų vartotojų lūkesčius, todėl egzistuoja keletas tuo pačiu pavadinimu parduodamų produkto receptūrų;
8.1.1.4.8.20. bendrovė „Lavazza“ informavo, kad buvo nustatyti maltos kavos produkto „Lavazza Qualita Rossa“ ženklinimo informacijos skirtumai, kadangi pastaraisiais metais buvo palaipsniui įgyvendinamas „Lavazza“ pakuočių dizaino atnaujinimas;
8.1.1.4.8.21. UAB „Nestle Baltics“ informavo, kad Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms tiekiamų tirpiosios kavos produktų „Nestle Nescafe Gold“ gamybos vieta yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Prieš tiekdama naujus produktus į bet kurią šalį bendrovė „Nestle“ įvertina daugybę skirtingų elementų tam, kad produktas atitiktų vartotojų lūkesčius, todėl egzistuoja keletas tuo pačiu pavadinimu parduodamų produkto receptūrų;
8.1.1.4.8.22. bendrovė „Alpro C. V. A.“ informavo, kad greičiausiai buvo lyginti du skirtingi produktai (ilgo galiojimo produktas su šviežiu produktu), todėl buvo nustatyti sojų gėrimo su kalciu „Alpro Soya Original“ ženklinimo informacijos skirtumai;
8.1.1.4.9. Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ 2018 m. vasario 22 d. informavo Komisiją, kad VMVT tyrimo medžiagą iš VMVT ji gavo po 2018 m. sausio 11 d. įvykusio Komisijos posėdžio, todėl, nežinodama visų tyrimų rezultatų, asociacija negalėjo pateikti argumentų į Komisijos posėdžio metu iškilusius tam tikrus klausimus apie nustatytus dvejopos maisto produktų kokybės atvejus.
8.1.1.4.10. Saldžiarūgštis padažas „Uncle Ben‘s Sweet & Sour“, tiekiamas Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms, gaminamas toje pačioje gamykloje; mažiau saldūs traškūs dribsniai su avietėmis „Vitalis Knusper Himbeere“, tiekiami Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms, gaminami toje pačioje gamykloje; mažiau saldūs dribsniai su šokolado gabaliukais „Vitalis Knusper Schoko“, tiekiami Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms, gaminami toje pačioje gamykloje; tirpiosios kavos gėrimas „Nestle Nescafe Classic 3 in 1“, tiekiamas Lietuvos Respublikos rinkai, 2017 m. buvo parduodamas kitose Baltijos valstybėse, Adrijos jūros regiono valstybėse, Bulgarijos Respublikoje, Vengrijoje, Belgijos Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Austrijos Respublikoje, Čekijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje; Lietuvos Respublikai tiekiamas tirpusis kavos gėrimas su vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis „Nesquik Opti-Start„ (maiš.) 2017 m. buvo parduodamas Baltijos valstybėse, Adrijos jūros regiono valstybėse, Bulgarijos Respublikoje, Vengrijoje, Austrijos Respublikoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Rumunijoje, Italijos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje ir Jungtinėje Karalystėje; Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamas tirpiosios kavos produktas „Nestle Nescafe Gold“ 2017 m. buvo parduodamas Baltijos valstybėse, Adrijos jūros regiono valstybėse, Bulgarijos Respublikoje, Vengrijoje, Lenkijos Respublikoje ir Danijos Karalystėje ir t. t.
8.1.1.4.11. UAB „Maxima LT“ atstovas 2018 m. sausio 11 d. Komisijos posėdyje informavo, kad daugelis produktų yra įsigyjama iš Lietuvoje įsisteigusių platintojų (tiekėjų), o prekybininkų sutartys nereglamentuoja produkto sudėties reikalavimų, išskyrus atvejus, kai tai būtų privataus prekių ženklo produktas. Tai yra normali, įprasta praktika. Taip veikia visa rinka. Kalbant apie tarptautinius prekių ženklus, prekybininkas neturi nei svertų, nei priemonių daryti įtaką tų produktų sudėčiai, tik teisinę pareigą kontroliuoti produktų kokybę vertinant jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
8.1.1.4.12. UAB „Palink“ atstovas 2018 m. sausio 11 d. Komisijos posėdyje informavo, kad „prekybininkai, visą laiką rinkdamiesi produktą, renkasi vieną produktą iš vieno. Niekada nėra buvę situacijos, kad vietos platintojas arba gamintojas užsienyje pateiktų mums keletą produktų ir sakytų – išsirinkite pagal kokybę“.
8.1.1.4.13. Lietuvos Respublikos prekybininkų ir Lietuvos Respublikoje įregistruotų tiekėjų sudarytose tiekimo sutartyse bei tiekėjo ir gamintojo arba Lietuvos Respublikos prekybininko ir gamintojo tiekimo sutartyse yra įtvirtinti kokybiniai reikalavimai, pavyzdžiui, kad pardavėjo pirkėjui „patiekta (pristatyta) prekė ir kiekviena jos dalis atitiks teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet jais neapsiribojant, reikalavimus, taikomus gaminių kokybei, saugai, higienai, pakuotei, neturės paslėptų kokybės trūkumų, kiekviena prekė ir kiekviena jos dalis bus pagaminta laikantis kokybės ar kitokių standartų, kurių laikymąsi deklaruoja jų gamintojas, be to, gamintojas turės teisės aktuose nustatyto turinio ir formos sertifikatus ar kitus dokumentus, patvirtinančius tokių standartų atitiktį, ant prekės ir (ar) kartu su preke ir (ar) ant pakuotės bus tinkamai ir įskaitomai pagal teisės aktų reikalavimus pateikta visa ženklinimo informacija <...>, informacija apie prekę atitiks teisės aktų reikalavimus, bus išsami, teisinga ir neklaidinanti <...>, įskaitant prekės sudėtį <...>“.
8.1.1.5. Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyta, kad maisto produktus reglamentuojančiais įstatymais siekiama aukšto lygio žmonių sveikatos apsaugos ir vartotojų interesų apsaugos, įskaitant sąžiningos prekybos maistu praktiką ir kad vartotojas būtų informuotas pasirinkdamas maistą, taip pat laisvo prekių judėjimo. Šio reglamento 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį nesaugus maistas į ES rinką nepateikiamas. Minėtame straipsnyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant ne tai, ar maistas yra saugus, bet, atvirkščiai, į tai, ar maistas yra nesaugus;
8.1.1.6. Reglamente (EB) Nr. 882/2004 pateiktos bendros taisyklės, pagal kurias atliekama oficiali kontrolė, siekiant nustatyti, ar laikomasi nustatytų taisyklių, kuriomis siekiama užkirsti kelią tiesiogiai ar per aplinką atsirasti pavojui žmonėms ir garantuoti tinkamą prekybos maistu praktiką ir ginti vartotojų interesus, įskaitant maisto ženklinimą ir kitas vartotojų informavimo priemones. ES valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, atsakingas už šio reglamento tikslų įgyvendinimą ir oficialios kontrolės organizavimą;
8.1.1.7. vidaus rinkos veikimui stiprinti gerinant laisvą prekių judėjimą priimtas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008, kuriame nustatytos taisyklės ir procedūros, kurių turi laikytis ES valstybės narės kompetentingos institucijos, priimdamos arba ketindamos priimti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, kuris kliudytų laisvai judėti gaminiui, kuris teisėtai parduodamas kitoje ES valstybėje narėje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 28 straipsnį;
8.1.1.8. Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams suteikia galimybes vartotojui priimti informuotą sprendimą ir sumažina riziką klaidinti vartotojus dėl maisto produktų charakteristikų. Šiuo reglamentu apibrėžiama informacijos apie maistą sąvoka ir nustatoma privaloma informacija apie maistą;
8.1.1.9. Reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams ir Direktyvoje 90/496/EEB leidžiami maistingumo deklaracijoje deklaruojamų maistinių medžiagų verčių nuokrypiai, kurie nustatyti 2012 m. gruodžio mėn. EK Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato Rekomendaciniame dokumente, skirtame kompetentingoms institucijoms, vykdančioms atitikties šiems ES teisės aktams kontrolę: Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, Direktyvos 90/496/EEB ir 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/46/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto papildais, suderinimo atsižvelgiant į deklaruojamų maistinių medžiagų verčių leistinų nuokrypių nustatymą;
8.1.1.10. Vartotojų teisių direktyvos tikslas – pasiekti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir taip prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant tam tikrus valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų aspektus, susijusius su vartotojų ir prekiautojų sudarytomis sutartimis;
8.1.1.11. Civilinio kodekso 6.2286 straipsnyje, į kurį perkeltos Vartotojų teisių direktyvos nuostatos, nurodyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti nurodytą šiame straipsnyje informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto;
8.1.1.12. Maisto įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje kokybė apibrėžta kaip maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojo poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Reglamento Nr. 178/2002 nuostatos, kurios nustato, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas;
8.1.1.13. Lietuvos higienos normoje HN 119:2002, į kurią perkeliamos Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatos, nustatyti vartotojų informavimo apie maisto produktus ir maisto produktų partijos identifikavimo reikalavimai. Sąvoka „partija“ apibrėžiama kaip praktiškai vienodomis sąlygomis pagamintų arba supakuotų parduoti skirtų maisto produkto vienetų grupė.
8.1.2.1. Reglamentas (EB) Nr. 764/2008 iš esmės įtvirtina abipusio pripažinimo principą, kuriuo vadovaujantis valstybės narės turi leisti verslininkams teisėtai savo teritorijoje parduoti prekes, parduodamas kitoje ES valstybėje narėje. Abipusio pripažinimo principas taikomas gaminiams, kuriems netaikomi ES derinamieji teisės aktai, taip pat gaminių aspektams, kurie nepatenka į tokių teisės aktų taikymo sritį. Atsižvelgiant į tai, nacionalinio teisinio reguliavimo iniciatyvos turėtų būti įvertintos ir vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 764/2008 nuostatomis;
8.1.2.2. Vartotojų teisių direktyva yra maksimalaus suderinimo ir ES valstybės narės nacionalinėje teisėje neturi palikti galioti ar priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šioje direktyvoje įtvirtintų nuostatų, įskaitant griežtesnių ar švelnesnių nuostatų, kuriomis užtikrinama nevienodo lygio vartotojų apsauga, išskyrus tam tikras Vartotojų teisių direktyvoje nustatytas išimtis, pavyzdžiui, dėl kalbos reikalavimų. Kaip matyti iš Vartotojų teisių direktyvos turinio, ji nėra skirta išsamiems produktų ženklinimo reikalavimams nustatyti;
8.1.2.3. Lietuvos Respublikoje nacionalinis teisinis reguliavimas glaudžiai susijęs su ES teisiniu reguliavimu. Reglamentai, kuriuose įtvirtinti informacijos apie maistą teikimo vartotojams reikalavimai, ES valstybėse narėse veikia ir taikomi tiesiogiai, o šios srities direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Taigi informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kaip ir apie maisto produktus apskritai, teisinis reguliavimas dauguma atvejų suderintas ES lygiu;
8.1.2.4. ES teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta kokybės sąvoka, o Lietuvos Respublikos maisto įstatyme ši sąvoka apibrėžiama labai bendrai, todėl teisiniu aspektu yra sudėtinga vertinti produkto kokybės reikalavimą. Pažymėta, kad tuo atveju, kai teisės aktuose nėra nustatyta, kokia turėtų būti tam tikro produkto sudėtis kokybės aspektu, valstybinės maisto kontrolės metu konstatuojama, kad produkto sudėtis atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius, nurodytus ant pakuotės arba produkto atitikties deklaracijoje;
8.1.2.5. Vartotojui produkto kokybės sąvoka yra subjektyvi dėl skirtingo vartotojų skonio ir skirtingų poreikių. Gamintojui ši sąvoka reiškia iš anksto numatytų parametrų atitiktį. Taigi vartotojas subjektyviai tikisi geros kokybės produkto, tačiau turi būti taikomas objektyvus palyginamasis kriterijus. JTC uždavinys – suderinti suinteresuotų šalių nuomonę tiksliai ir aiškiai suformuluojant kokybės apibrėžtį;
8.1.2.6. siekiant atlikti palyginamuosius ir patikimus maisto produktų tyrimus visoje ES ir įvertinti problemos mastą bei parengti patikimų duomenų pagrindą, reikalingą norint imtis veiksmų, JTC iki 2018 metų kovo mėn. planuoja parengti suderintą maisto produktų tyrimų metodiką, kaip atrinkti mėginius, kur mėginiai turėtų būti atrenkami, koks turėtų būti jų kiekis, ar numatytas pakartotinis tyrimas, kokie konkretūs produktai atrenkami ir kita. Taip pat iki 2018 metų gegužės mėn. JTC planuoja sudaryti sutartis su laboratorijomis, kuriose galėtų būti atliekami maisto produktų tyrimai;
8.1.2.7. ES valstybių narių tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema, tačiau galutinės išvados apie problemos mastą ir priežastis, kodėl skiriasi tuo pačiu prekių ženklu pažymėti produktai, tiekiami ES rinkoje, paaiškės 2018 m. gruodžio mėnesį, JTC pateikus galutinę ataskaitą apie atliktus suderintus tyrimus;
8.1.2.8. VMVT atliktas tyrimas parodė, kad tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų sudėtis skiriasi ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose: iš 15 rūšių maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose, nustatyti 4 rūšių produktų atvejai, kai visose rinkose buvo parduodami skirtingos sudėties produktai; 9 atvejai, kai Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkoms parduodamų tos pačios rūšies produktų sudėtis sutapo, bet skyrėsi nuo maisto produktų, parduodamų Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoje, sudėties; 1 rūšies produkto atveju Lietuvos Respublikos rinkai parduodamo produkto sudėtis skyrėsi nuo maisto produkto, parduodamo Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkose;
8.1.2.9. VMVT specialistai maisto produktus įsigijo kaip vartotojai, VMVT tyrimo metu nebuvo bendradarbiauta su Vokietijos Federacinės Respublikos ir Belgijos Karalystės kompetentingomis maisto produktų priežiūros institucijomis ir, atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo valstybinės maisto kontrolės tikrinimas, nebuvo surašyti patikrinimo aktai;
8.1.2.10. VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų, taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų tyrimus atlikusių ES valstybių narių;
8.1.2.11. VMVT direktorius pavedė VMVT specialistams atlikti ir vertinti ženklinimo informacijos (sudedamųjų dalių sąrašo, maistingumo deklaracijos, deklaruotų sudedamųjų dalių ar maistinių (ar kitų) medžiagų kiekių) palyginimą, siekiant įvertinti, ar Lietuvos Respublikos rinkoje esantys to paties prekių ženklo, to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos kokybės ir sudėties, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, tačiau VMVT tyrimo metu maistingumo deklaracijoje deklaruojamų maistinių medžiagų verčių nuokrypiai nebuvo vertinti;
8.1.2.12. Lietuvos Respublikos rinkai parduodamus maisto produktų sudėtį įvertinus mitybos aspektu, galima šiuos produktus suskirstyti į produktus, kuriuose, palyginti su Belgijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje parduodamais analogiškais produktais, yra daugiau vitaminų, mineralų, naudingų sudedamųjų dalių (mėsos, daržovių ir kt.), mažiau maisto priedų, ir produktus, kuriuose, palyginti su Belgijos Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje parduodamais analogiškais produktais, yra daugiau žmogaus organizmui nebūtinų maisto priedų, kvapiųjų medžiagų, mažiau vitaminų ir mineralinių medžiagų ir kitų mitybos aspektu naudingų sudedamųjų dalių, tačiau šie kiekio skirtumai yra labai maži, todėl neturi esminės įtakos palankumo sveikatai požiūriu;
8.1.2.13. Laisvas prekių judėjimas nebūtinai reiškia, kad kiekvienas produktas bet kurioje bendrosios rinkos šalyje turi būti vienodas. Vartotojai gali laisvai rinktis, kokius produktus pirkti, o verslo subjektai taip pat gali laisvai teikti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ar savybių prekes, jeigu yra užtikrinama, kad jos visapusiškai atitinka ES teisės aktus (tiek susijusius su produktų sauga, tiek su ženklinimu ar kitus horizontaliuosius ar sektorių teisės aktus);
8.1.2.14. Pažymėtina tai, kad dėl natūralių ir kitų svyravimų (sezono, dirvožemio savybių ir kt.) leidžiami maisto produktų energetinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio ES dokumentuose reglamentuoti nuokrypiai; viena sudedamoji maisto produkto dalis gali būti pakeista kita nebūtinai dėl saugos ar sveikatos sumetimų, bet dėl gamybos technologijos ar produktų realizavimo laiko, atsižvelgus į tai, kur produktai yra vežami, kaip planuoja juos laikyti ir pan.; lyginant vietinę produkciją su produkcija, skirta eksportui, gali skirtis kai kurios juslinės savybės (pvz., kavos, arbatos), nes laikas, per kurį produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas; ES valstybių narių raginimas ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje parengti nacionalinį maisto produktų gerinimo planą, kad ne vėliau kaip 2020 m. vartotojai galėtų lengviau pasirinkti sveikus produktus, taip siekiant užtikrinti didesnę maisto produktų, kuriuose yra mažesnis druskos, sočiųjų riebalų, pridėtų cukrų kiekis ar kurių energinė vertė mažesnė, pasiūlą, prireikus mažinant porcijų dydį – ir kad būtų teikiama informacija apie perdirbtų maisto produktų maistinę sudėtį;
8.1.2.15. VMVT atlikus tyrimą, maisto produktų gamintojai pateikė informaciją apie priežastis, dėl kurių atsirado Lietuvos Respublikos, Belgijos Karalystės ir Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoms tiekiamų produktų skirtumų: lyginti netapatūs produktai (dviejų skirtingų prekių ženklų ar to paties prekių ženklo skirtingi maisto produktai ar skirtingų dydžių maisto produktai); neįvertintas ES valstybių narių skirtingas ženklinimo informacijos teisinis reguliavimas ir ES teisės aktų ženklinimo reglamentavimas (ES valstybės narės draudimas naudoti pridėtinius vitaminus produkto gamyboje arba medžiagų perdirbimo procese naudojamos pagalbinės pridedamosios medžiagos neturėtų būti laikomos sudedamosiomis dalimis); ES valstybėse narėse ženklinimo informacijoje pateikiamos skirtingai suapvalintos sudedamųjų dalių kiekio procentinės išraiškos; ES valstybėse narėse nuosekliai atnaujinamas maisto produkto pakuočių dizainas arba palaipsniui keičiama receptūra; skirtingose gamyklose gaminami skirtingos receptūros to paties prekių ženklo maisto produktai; specifiniai technologiniai ir gamybos procesai naudojant vietos išteklius; pakeista receptūra, kuri pritaikyta vartotojų skoniui; pakeista maisto produkto receptūra, tačiau produktai buvo pakuojami į pakuotes, kuriose nurodyta senoji ženklinimo informacija;
8.1.2.16. Lietuvos Respublikos rinkoje veikiantis prekybininkas negali daryti įtakos maisto produktų sudėčiai ir (ar) receptūrai. Lietuvos Respublikos rinka nėra didelė ir perkami maisto produktų kiekiai yra santykinai maži. Masto ekonomijos požiūriu maisto produkto gamintojui nenaudinga gaminti skirtingos sudėties prekes išimtinai tik Lietuvos Respublikos rinkai ar konkrečiam Lietuvos Respublikos rinkoje veikiančiam prekybininkui. Daugumą maisto produktų prekybininkai perka iš Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tiekėjų;
8.1.2.17. pardavėjai, pasirašydami sutartis su tiekėjais ar gamintojais, pasirašo bendro pobūdžio priedą dėl prekių kokybės, kuriame tiekėjai ar gamintojai patvirtina, kad jų tiekiamos prekės atitinka Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų privalomuosius reikalavimus, garantuoja, kad visi prekių saugumo parametrai, savybės ir rodikliai visiškai atitinka visus taikytinus teisės aktų reikalavimus ir garantuoja aukščiausią prekių kokybę.
8.1.3.1. ES valstybių narių kompetentingų institucijų ir VMVT atlikti tyrimai (4 rūšių produktų atvejai, kai visose rinkose buvo parduodami skirtingos sudėties produktai; 9 atvejai, kai Lietuvos Respublikos ir Belgijos Karalystės rinkoms parduodamų produktų sudėtis skyrėsi nuo maisto produktų, parduodamų Vokietijos Federacinės Respublikos rinkoje, sudėties) patvirtino, kad dvejopos maisto kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema, tačiau galutinės išvados apie problemos mastą paaiškės 2018 m. gruodžio mėnesį, JTC pateikus galutinę ataskaitą apie atliktus suderintus tyrimus;
8.1.3.2. pagal suderintą maisto produktų tyrimų metodiką atlikti JTC tyrimai ir šių tyrimų pagrindu surinkti duomenys atskleis tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiamų maisto produktų skirtumus bei galimas objektyvias ir (ar) subjektyvias tokių skirtumų buvimo priežastis;
8.1.3.3. viena dvejopos maisto kokybės priežasčių – laisvas prekių judėjimas. Vadovaudamiesi šiuo principu, vartotojai gali laisvai rinktis, kokius produktus pirkti, o verslo subjektai taip pat gali laisvai tiekti rinkai ir parduoti skirtingos sudėties ar savybių prekes, jeigu tik užtikrinama, kad jos visapusiškai atitinka Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus;
8.1.3.4. kitos galimos dvejopos kokybės priežastys – dėl natūralių ir kitų svyravimų leidžiami maisto produktų energetinės vertės ir maistinių medžiagų kiekio ES dokumentuose reglamentuoti nuokrypiai; viena sudedamoji maisto produkto dalis gali būti pakeista kita dėl gamybos technologijos ar produktų realizavimo laiko, atsižvelgus į tai, kur produktai yra vežami, kaip planuojama juos laikyti ir pan.; lyginant vietinę produkciją su produkcija, skirta eksportui, gali skirtis kai kurios juslinės savybės, nes laikas, per kurį produktas pasiekia vartotoją, yra nevienodas; ES valstybės narės yra parengusios nacionalinius maisto produktų gerinimo planus, kad ne vėliau kaip 2020 m. vartotojai galėtų lengviau pasirinkti sveikus produktus, kuriuose yra mažesnis druskos, sočiųjų riebalų, pridėtų cukrų kiekis ar kurių energetinė vertė yra mažesnė;
8.1.3.5. atsižvelgiant į gautą nepilną informaciją apie VMVT tyrimo išvadas, gamintojai ar tiekėjai nurodė šias pagrindines dvejopos maisto produktų kokybės priežastis: VMVT atlikto tyrimo galimos klaidos (lyginti netapatūs produktai – dviejų skirtingų prekių ženklų, to paties prekių ženklo skirtingi maisto produktai ar skirtingo dydžio maisto produktai) ir neįvertintas ES valstybių narių skirtingas ženklinimo informacijos teisinis reguliavimas ir ES teisės aktų ženklinimo reglamentavimas (ES valstybės narės draudimas naudoti pridėtinius vitaminus produkto gamyboje arba pagalbinių pridedamųjų medžiagų, kurios neturėtų būti laikomos sudedamosiomis dalimis, naudojimas medžiagų perdirbimo procese); palaipsniui atliekami maisto produktų pakuočių ar maisto produktų sudėties keitimai; skirtingos receptūros maisto produktų gamyba skirtingose gamyklose; specifiniai technologiniai ir gamybos procesai, naudojant vietos išteklius; pakeista receptūra pritaikyta prie šalies vartotojų skonio ir kitos priežastys;
8.1.3.6. VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų, taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų ES valstybių narių, kurios atliko tyrimus;
8.1.3.7. VMVT tyrimo metu maistingumo deklaracijoje deklaruojamų maistinių medžiagų verčių nuokrypiai nebuvo vertinti;
8.1.3.8. ES teisės aktuose nėra aiškiai apibrėžta maisto kokybės sąvoka, o Lietuvos Respublikos maisto įstatyme ši sąvoka apibrėžiama kaip maisto savybių visuma, tenkinanti konkrečius vartotojų poreikius, kurių protingai galima tikėtis, bei atitinkanti saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Todėl, tuo atveju, kai teisės aktuose nėra nustatyta, kokia turėtų būti tam tikro produkto sudėtis kokybės aspektu, valstybinės maisto kontrolės metu konstatuojama, kad produkto sudėtis atitinka gamintojo deklaruojamus rodiklius, nurodytus ant pakuotės arba produkto atitikties deklaracijoje. JTC rengiant bendrą tyrimo metodiką suderins suinteresuotų šalių nuomonę tiksliai ir aiškiai suformuluodamas maisto produktų kokybės apibrėžtį;
8.1.3.9. Lietuvos Respublikos rinkoje veikiantis prekybininkas negali daryti įtakos maisto produktų sudėčiai ir (ar) receptūroms. Lietuvos Respublikos rinka nėra didelė ir perkami maisto produktų kiekiai yra santykinai maži. Masto ekonomijos požiūriu maisto produkto gamintojui nenaudinga gaminti skirtingos sudėties prekes išimtinai tik Lietuvos Respublikos rinkai ar konkrečiam Lietuvos Respublikos rinkoje veikiančiam prekybininkui.
8.1.4.1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą numatyti lėšų maisto produktų ir ne maisto produktų (skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų produktų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.
8.2. dėl priežasčių, kodėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tik dabar atliko rinkos tyrimą, kurio metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos rinką pasiekia kitokių savybių turintys tuo pačiu prekių ženklu pažymėti produktai, negu produktai, tiekiami į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir atsakingų asmenų, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos Respublikos vartotojus;
8.2.1.1. Slovakijos vartotojų asociacija 2011 metais pasirinktinai ištyrė vienodai paženklintus maisto produktus, kuriuos įsigijo 8 ES valstybių narių prekybos centruose ir nustatė, kad maisto produktų gamintojai skirtingoms Europos valstybėms tiekia to paties pavadinimo, tačiau skirtingos kokybės maisto produktus. Tyrimo rezultatus Slovakijos vartotojų asociacija perdavė EK Vartotojų teisių komisarui (žr. šios išvados 8.1.1.1.1 papunktį). EK išreiškė poziciją, kad gamintojai, kaip numatyta ES teisės aktuose, privalo laikytis maisto saugos ir ženklinimo reikalavimų, o teisinės prievolės tiekti vienodos sudėties maisto produktus skirtingų ES valstybių narių rinkoms nėra. EK konstatavo, kad ištirtų ėminių ir produktų skaičius buvo nedidelis, o iki tol paskelbta informacija apie ėminių ėmimo metodiką nėra pakankamai išsami, todėl šių maisto produktų sudėties senosiose ir naujosiose ES valstybės narėse tyrimo rezultatai negali būti laikomi tipiniais;
8.2.1.2. Slovakijos Respublika (2011, 2016 metais), Vengrija (2014 metais), Čekijos Respublika (2015 metais) atliko palyginamuosius ES valstybėse narėse parduodamų maisto produktų tyrimus ir nustatė analogiškų parduodamų maisto produktų kokybės skirtumus.
8.2.1.3. 2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės buvo pabrėžta, kad „dėl įvairių tyrimų išvadų vartotojams ilgalaikiu laikotarpiu kelia nerimą galimi to paties prekės ženklo ir tokios pačios pakuotės produktų, kurie platinami bendrojoje rinkoje, kokybės skirtumai“; manoma, kad „skirtingų valstybių narių vartotojai bendrojoje rinkoje pirkdami to paties prekės ženklo ir pakuotės produktus negali gauti vienodo lygio kokybės“; pabrėžta, kad „bet kokio pobūdžio vartotojų diskriminacija yra nepriimtina“, ir pavesta EP Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ES Tarybai, EK ir ES valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams;
8.2.1.4. Čekijos Respublikos, Slovakijos, Bulgarijos, Kroatijos ir Estijos žemės ūkio ministrai pasirašė bendrą pareiškimą dėl dvejopos kokybės maisto prekių bendroje ES rinkoje, kuris 2015 m. buvo perduotas Europos Komisijai ir Europos Parlamentui. Pareiškime prašoma EK išnagrinėti šį klausimą ir pateikti informaciją apie rezultatus, remti ekspertų diskusijas šiuo klausimu Europos lygmeniu, iškelti dvejopos produktų kokybės klausimą aukšto lygio forumo dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės posėdyje, imtis visų įmanomų veiksmų, reikalingų siekiant rasti tokių teisinių priemonių, arba iš dalies pakeisti esamus teisės aktus taip, kad būtų vienareikšmiškai užkirstas kelias tokiai praktikai, kai į ES bendrąją rinką patenka to paties gamintojo produktai, žymimi tuo pačiu prekių ženklu, parduodami toje pačioje pakuotėje, bet skirtingos kokybės, sudėties arba svorio;
8.2.1.5. Čekijos Respublikos žemės ūkio ministras 2015 m. spalio 22 d. laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą su klausimu, ar yra duomenų apie vartotojų nepasitenkinimą dėl to paties prekinio pavadinimo produktų kokybės skirtumų ir ar jau buvo imtasi kokių nors veiksmų šiai problemai spręsti, ir paprašė „nurodyti, ar galėtų paremti iniciatyvą pradėti diskusijas dėl skirtingos maisto prekių su tuo pačiu prekiniu pavadinimu kokybės EK ir Taryboje“;
8.2.1.6. 2015 m. lapkričio 10 d. VVTAT direktorius dr. Feliksas Petrauskas informavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, kad vartotojų prašymų dėl Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamų gaminių, kurie savo kokybe skirtųsi nuo analogiškų kitose valstybėse parduodamų to paties prekinio pavadinimo gaminių, VVTAT nėra gavusi;
8.2.1.7. 2015 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atsakydama į Čekijos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 22 d. laišką, išreiškė nuomonę, kad visoje ES, nepriklausomai nuo regiono ar konkrečios šalies, vartotojams turėtų būti tiekiami vienodos kokybės to paties prekinio pavadinimo gaminiai. Laiške buvo palaikyta iniciatyva tęsti diskusijas EK ir Taryboje, ir tai, kad VMVT buvo gavusi vieną vartotojo skundą dėl įsigytos itališkos kavos „Pellini Top“, kuris, atlikus patikrinimą, nepasitvirtino;
8.2.1.8. Europos Vadovų Taryba 2017 m. kovo mėn. palankiai įvertino EK sprendimą aukšto lygio forume dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės spręsti dvejopos maisto produktų kokybės vidaus rinkoje klausimą;
8.2.1.9. 2017 m. balandžio 29 d. Višegrado šalių žemės ūkio ministrų susitikime padaryta išvada, kad Čekija nėra vienintelė valstybė, kuri susiduria su dvejopos maisto kokybės problema. Čekija paprašė EK apsvarstyti šį klausimą ekspertų lygiu ir užtikrinti tinkamą teisinį reguliavimą, kuris padėtų sustabdyti tokią praktiką. EK išreiškė supratimą dėl Čekijos susirūpinimo, pabrėžė, kad produktų ženklinimas, nesąžininga praktika yra nacionalinės kompetencijos klausimas ir ES valstybės narės turi tokius atvejus tirti. ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią tam tikrų maisto produktų sudėtį visoje ES.
8.2.1.10. 2016 m. gegužės 17 d. ES ŽŪŽT posėdyje Čekijos Respublikos delegacijai atkreipus dėmesį į tai, kad produktų kokybė ir sudėtis kai kuriose ES valstybėse narėse skiriasi, Lietuva pritarė Čekijos nuomonei, kad visoje ES, nepriklausomai nuo regiono ar konkrečios valstybės, vartotojams turėtų būti tiekiami vienodos kokybės to paties prekinio pavadinimo gaminiai. Čekijos delegacijai pateikus konkrečių tyrimų dėl to paties pavadinimo gaminių dvejopos kokybės standartų rezultatus, Lietuva palaikytų iniciatyvą šį klausimą nagrinėti ES lygiu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos Sąjungos komisijos 2016 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolas Nr. 239).
8.2.1.11. Žemės ūkio ministerija 2017 m. gegužės 25 d. rašte VMVT pateikė prašymą informuoti apie savo poziciją dėl dvejopos maisto produktų kokybės ir kokių veiksmų planuojama imtis, siekiant atsakyti į Lietuvos Respublikos vartotojams vis dažniau kylančius klausimus dėl rinkoje parduodamų maisto produktų dvejopos kokybės. Atsakydama į Žemės ūkio ministerijos raštą, VMVT informavo, kad, atsižvelgdama į Čekijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos 2017 m. kovo 6 d. ES ŽŪŽT posėdyje pateiktą jų tyrimo medžiagą, 2017 m. gegužės–birželio mėnesiais atliko 7 maisto produktų, tiekiamų Vokietijos Federacinės Respublikos, Austrijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos rinkoms, ženklinimo etiketėse pateikiamos informacijos pirminį apžvalginį tyrimą. VMVT toliau tęsė tyrimą, analizuodama ir vertindama Lietuvos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės elektroninėse parduotuvėse pateikiamus maisto produktus, kurio metu nustatė, kad 14 maisto produktų, tiekiamų Lietuvos Respublikos rinkai, sudėtis skiriasi nuo analogiškų maisto produktų, tiekiamų kitoms valstybėms.
8.2.1.12. Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Žemės ūkio ministerijai persiuntė EK narių laišką, kuriame nurodyta, kad Slovakijos, Vengrijos, Čekijos ir Kroatijos atstovai Briuselyje, EK komitete, įsteigtame pagal Reglamentą dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, informavo apie šių valstybių rinkose jau atliktų arba dar atliekamų tyrimų ir bandymų rezultatus, pagal kuriuos nedidelės dalies patikrintų maisto produktų sudėtis labai skiriasi;
8.2.1.13. VMVT, vykdydama žemės ūkio ministerijos pavedimą, gautą 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu „Dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES tyrimų“ iš Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos prekybos centrų įsigijo 33 skirtingų pavadinimų maisto produktus ir atliko (pagal VMVT direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą „Dėl skirtingos maisto produktų kokybės tyrimo“) šių produktų tyrimą, įskaitant maisto produktų ženklinimo analizę ir laboratorinius tyrimus sudėčiai ir kokybei įvertinti.
8.2.1.14. EK pranešime nurodyta, kad, sprendžiant skirtingos maisto produktų sudėties klausimus, turėtų būti taikoma Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva. Šios direktyvos nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymą, kurio nuostatų laikymosi kontrolė pavesta VVTAT.
8.2.1.15. 2017 m. rugsėjo 26 d. EK pranešime nurodoma, kad siekiant atlikti palyginamuosius ir patikimus tyrimus visoje ES ir įvertinti problemos mastą bei sukurti patikimų duomenų pagrindą, reikalingą norint imtis veiksmų, JTC parengs tyrimų metodikos gaires (žr. šios išvados 8.1.1.2 papunktį);
8.2.1.16. Bratislavoje (Slovakijos Respublika) 2017 m. spalio 13 d. vykusiame aukšto lygio susitikime Slovakijos Respublikos vartotojų apsaugos asociacijos atstovas pažymėjo, kad dvejopos kokybės problemos niekas nesprendė, nes nebuvo politinės valios.
8.2.1.17. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete 2017 m. lapkričio 12–13 d. EK atstovas informavo, kad palyginamuosius maisto produktų tyrimus dėl galimos dvejopos kokybės atliko Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Vengrija, Kroatijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos Respublika, taip pat apie tai, kad šių valstybių tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema;
8.2.1.18. VMVT 2011 m. gegužės 6 d. paskelbė spaudos pranešimą „Maisto produktai – Rytų Europai prastesnė kokybė?“, parengtą pagal nepriklausomo naujienų portalo „EurActiv“ medžiagą, apie Slovakijos vartotojų asociacijos atliktą tyrimą;
8.2.1.19. Seimo narys Andrius Šedžius 2011 m. gegužės 17 d. paskelbė pranešimą dėl būtinumo ištirti, ar į Lietuvą importuojamos tinkamos kokybės prekės, kuriame Seimo narys teigia, kad didesnį dėmesį importuojamų prekių kokybės tyrimams turėtų skirti VMVT. Jo nuomone, stebėti ir kontroliuoti įvežamas prekes turėtų ir VVTAT;
8.2.1.20. 2013 m. rugpjūčio 25 d. LRT televizijos laidoje „Savaitė“ VMVT vadovas Jonas Milius kalbėjo apie 2011 m. Slovakijos vartotojų asociacijos atliktą tyrimą ir pažymėjo, kad EK neturi teisinių priemonių šiai padėčiai pakeisti, nes produktai yra saugūs, tik skiriasi jų kokybė. Taip pat VMVT vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad bus keičiamas produktų ženklinimo teisinis reguliavimas, bus reikalaujama didesnio šrifto dydžio, ir pastebėjo, kad reikėtų stiprinti vartotojų organizacijas;
8.2.1.21. Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje buvęs VMVT vadovas Jonas Milius nurodė, kad kartu su Slovakijos Respublikos atstovu bandė į EK organizuoto vyriausiųjų maisto ir veterinarijos pareigūnų susitikimo darbotvarkę įtraukti klausimą dėl to paties prekių ženklo skirtingos kokybės produktų, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta. Buvusio VMVT vadovo teigimu, pagal galiojusius ir galiojančius įstatymus buvo galima tik informuoti visuomenę apie problemą, taip pat agituoti visuomenines vartotojų teisių organizacijas, kad jos būtų labai aktyvios, jas remti. Laboratoriniai tyrimai nebuvo daryti todėl, kad ES galioja bendros taisyklės, be to, jo nuomone, laboratorinių tyrimų nereikėjo, nes produktų sudėtis nesiskyrė nuo ženklinime pateiktos informacijos. Jo manymu, tarptautinės įmonės neapgaudinėja dėl to, ką deda į produktus, ir atlikti laboratorinius tyrimus, nesuderintus su ES ir EK, būtų nekorektiška;
8.2.1.22. Komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. posėdyje buvęs VVTAT direktorius Feliksas Petrauskas pažymėjo, kad klausimas dėl maisto produktų dvejopos kokybės iškilo dar 2011 metais, pasitarimo, organizuoto EK, metu. Vėliau buvo atliekami vaikų maisto tyrimai dėl jų atitikties etiketėje nurodytai produkto sudėčiai. Buvusio VVTAT vadovo teigimu, 2015 metais buvo apribota VVTAT kompetencija maisto produktų tyrimų srityje, nes Lietuvos Respublikos Seime priėmus įstatymų pakeitimų įstatymus teisė nagrinėti bylas dėl teisės aktų, reguliuojančių su maisto produktais susijusius teisinius santykius, nuostatų pažeidimo, buvo perduota VMVT (iki 2015 m. liepos 1 d. VVTAT pagal VMVT surašytus Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimo protokolus taikydavo Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, tačiau nuo 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūra maisto produktų srityje perduota VMVT);
8.2.1.23. Komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. posėdyje buvęs žemės ūkio ministras K. Starkevičius pažymėjo, kad tuo metu, kai jis ėjo žemės ūkio ministro pareigas, teko vykti į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ištirti maisto produktų ir buvo nustatyta, kad jie yra prastesnės kokybės, tačiau tai buvo vidinis tyrimas ir jis nebuvo viešinamas. Jis pažymėjo, kad „įstojus į ES pasitikėjimas maisto produktais buvo didelis, galima sakyti, avansu“.
8.2.1.24. Komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. posėdyje buvusi žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė nurodė, kad jai vadovaujant ministerijai buvo laikomasi nuomonės, kad dvejopos produktų kokybės problemą reikėtų spręsti Europos lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai.
8.2.1.25. Komisijos 2017 m. gruodžio 6 d. posėdyje buvusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija nebuvo rengusi arba išnagrinėjusi jokių klausimų, susijusių su dvejopa maisto produktų kokybe, nes šitos funkcijos pagal Maisto įstatymą buvo pavestos Žemės ūkio ministerijai ir VMVT. Tačiau, jos nuomone, kai kurios funkcijos turėtų būti grąžintos ministerijai ir aiškiau sureguliuotos VMVT funkcijos;
8.2.1.26. Komisijos 2017 m. gruodžio 13 d. posėdyje Lietuvos vartotojų asociacijų atstovai nurodė, kad į Lietuvą tiekiamų prastesnės kokybės maisto produktų tiekimo problema yra žinoma. Dalyvavusių asociacijų atstovų buvo nurodyta, kad organizacijos sunkiai išsilaiko iš lėšų, kurias gauna iš valstybės, o specialių valstybės remiamų programų trūksta. Jų teigimu, asociacijos dalyvavo viešose diskusijose, ragino per visuomenės informavimo priemones valstybines institucijas imtis dvejopos kokybės maisto produktų problemos sprendimo. Pranešėjai nurodė, kad tarp pačių asociacijų trūksta susikalbėjimo, nėra pakankamai diskutuojama dėl vartotojų teisių apsaugos gerinimo, Vartotojų teisių apsaugos taryba susirenka du kartus per metus dėl finansavimo asociacijoms paskirstymo. Buvo akcentuota, kad vartotojų asociacijų padėtis išryškina finansavimo sistemos problemas, tikslinio finansavimo sistema turėtų būti keičiama. Šiais metais buvo siūlyta skirti lėšų vartotojų koordinacinei veiklai, kad būtų galima sustiprinti šį sektorių, bet to nebuvo padaryta. Buvo pažymėta, kad neseniai Vartotojų teisių apsaugos taryboje buvo svarstyta, kokias prioritetines finansavimo kryptis patvirtinti. Pagal patvirtintas programas visiems metams visoms asociacijoms skirta 38 tūkst. eurų. Tokio finansavimo neužtenka, nes tų finansavimo krypčių daug, tai ir finansinės paslaugos, ne maisto produktai, telekomunikacijos ir t. t. Buvo pabrėžta, kad už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas asociacijos moka iš asociacijos uždirbamų pinigų;
8.2.1.27. Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir atsiskaitymo už gautas lėšas tvarka nustatyta Finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 127 (toliau – Taisyklės), ir Vartotojų asociacijų pateiktų paraiškų vertinimo komisijos darbo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 1R-90. Finansinė parama teikiama siekiant įgyvendinti vartotojų asociacijų vykdomas vartotojų teisių apsaugos priemonių programas, parengtas pagal teisingumo ministro nustatytas vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetines kryptis. Pagal Taisyklių nuostatas, Vartotojų teisių apsaugos taryba, atsižvelgdama į vartotojų asociacijų pasiūlymus, kiekvienais metais ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos pateikia teisingumo ministrui pasiūlymus dėl kitų kalendorinių metų vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetinių krypčių. Vartotojų teisių apsaugos tarybą sudaro už vartotojų teisių apsaugą atsakingų valstybės institucijų, vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų ir vartotojų asociacijų atstovai bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas. Teisingumo ministras vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetinių krypčių sąrašą tvirtina kiekvienais metais ne vėliau kaip iki lapkričio 30 dienos. Vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, VVTAT savo interneto svetainėje kiekvienais metais iki gruodžio 15 d. paskelbia vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetines kryptis ir kvietimą teikti paraiškas kitiems kalendoriniams metams. Paraiškas nagrinėja ir vertina teisingumo ministro sudaryta Vartotojų asociacijų pateiktų paraiškų vertinimo komisija;
8.2.1.28. Iki 2017 m. vartotojų teisių apsaugos priemonių programų prioritetines kryptis nustatydavo Vyriausybė. Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 127 „Dėl finansinės paramos vartotojų asociacijoms teikimo“ (toliau – Nutarimas) (iki 2017 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatyta, kad prioritetinės kryptys, pagal kurias 2011–2013 metais remiamos vartotojų teisių apsaugos priemonių programos, yra šios:
8.2.1.28.1. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir ūkio subjektų švietimą) elektroninės prekybos srityje;
8.2.1.28.2. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ir draudikų švietimą) finansinių paslaugų ir draudimo srityse;
8.2.1.28.3. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir ūkio subjektų švietimą) turizmo ir keleivių vežimo oro, vandens, geležinkelių, kelių transportu srityse;
8.2.1.28.4. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų švietimą) energijos tiekimo ir vartojimo srityje;
8.2.1.28.5. vartotojų, patiriančių socialinę atskirtį (neįgaliųjų, ilgalaikių bedarbių, vaikų, pensininkų, asmenų, gyvenančių kaime, ir kitų), švietimas vartotojų teisių apsaugos klausimais.
8.2.1.29. Nutarimo projektas buvo parengtas pagal vartotojų asociacijų ir valstybinių institucijų pateiktus pastebėjimus ir siūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos sričių, kurios galėtų būti įtrauktos į prioritetinių krypčių sąrašą.
8.2.1.30. Pagal Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją vėlesniuoju laikotarpiu išankstinio kreipimosi į visas institucijas nebuvo, o prioritetinės kryptys buvo pasiūlytos atsižvelgus į priimtą naują teisinį reguliavimą vartotojų srityje, Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 patvirtintą Nacionaliniame euro įvedimo planą, taip pat Vartotojų teisių apsaugos tarnybos, atsakingos už vartotojų teisių apsaugos užtikrinimą, identifikuotas, šiuo metu aktualias vartotojų teisių apsaugos problemines sritis, strategiją bei į 2013 m. liepos 22 d. Europos Komisijos darbo dokumento „Vartotojai namuose vidaus rinkoje Devintosios vartotojų sąlygų suvestinės rezultatų duomenis.8.2.1.31. Pagal Nutarimą (, iki 2017 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) buvo nustatytos šios 2014–2015 metais remiamos vartotojų teisių apsaugos priemonių programos:
8.2.1.31.1. vartotojų ir ūkio subjektų informavimas apie teises, nustatytas įgyvendinant Direktyvą 2011/83/ES;
8.2.1.31.2. priemonių, susijusių su euro įvedimu, įgyvendinimas skatinant sąžiningą kainų perskaičiavimą.
8.2.1.32. Teisingumo ministras patvirtino šias prioritetines kryptis, pagal kurias 2016–2017 metais remiamos vartotojų teisių apsaugos priemonių programos:
8.2.1.32.1. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir ūkio subjektų švietimą) alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo ir elektroninio vartotojų ginčų sprendimo srityse;
8.2.1.32.2. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų švietimą) energijos tiekimo ir vartojimo srityje;
8.2.1.32.3. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir ūkio subjektų švietimą) įsigijus netinkamos kokybės gaminį ar paslaugą;
8.2.1.32.4. vartotojų teisių apsauga (įskaitant vartotojų ir ūkio subjektų švietimą) nekilnojamojo turto statybos ir remonto srityje.
8.2.1.33.1. vartotojų teisių apsauga finansinių paslaugų srityje, įskaitant vartotojų finansinio raštingumo ir finansinių technologijų naudojimo didinimą;
8.2.1.34. VMVT pateikė iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos strateginiame veiklos plane numatytai vartotojų švietimo organizavimo priemonei pasitelkiant vartotojų asociacijas įgyvendinti, teikimo 2011–2017 metais vartotojų asociacijoms skirtos finansinės paramos apžvalgą (žr. 3 priedą).
8.2.1.35. Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė pažymėjo, kad šiuo metu registruota 16 vartotojų teises ginančių asociacijų, kurios bendradarbiauja su Teisingumo ministerija. Ji paminėjo, kad visos vartotojų asociacijos gali kreiptis į Teisingumo ministeriją su pasiūlymais. Ministerija visada skatina įvairias iniciatyvas, bet jų sulaukiama mažai.
8.2.1.36. Komisija 2017 m. gruodžio 13 d. posėdyje konstatavo, kad valstybės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiauja su vartotojų asociacijomis, vartotojų asociacijų darbas nėra tinkamai koordinuojamas, taip pat vartotojų asociacijų finansavimo mechanizmas nėra aiškus, todėl nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą ir TM siūlant spręsti nurodytas problemas;
8.2.1.37. Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė kalbėjo, kad, nustačius tokią situaciją, kai pažeidimas padarytas ne vienoje ES valstybėje narėje, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo pavienių veiksmų. Tam šiuo metu imamasi bendradarbiavimo su kitų ES valstybių narių institucijomis per Vartotojų teisių apsaugos institutą, kad visos ES valstybės narės kartu pateiktų teisinį veiksmų įvertinimą. Jis galimas tik tada, kai tyrimai yra atlikti taikant vienodą metodiką.
8.2.1.38. Komisijos 2018 m. sausio 5 d. posėdyje EK narys V. P. Andriukaitis informavo, kad kol kas nėra duomenų, kurie įrodytų, jog prastesnė maisto kokybė yra tik tam tikrų valstybių problema. Jis pabrėžė, kad rezultatai rodo, kad problemų yra visoje ES. Negalima daryti išvados, kad yra kažkokia naujųjų ir senųjų ES valstybių narių diskriminacija. Jis informavo Komisiją apie tai, kad dvejopos maisto produktų kokybės problemos mastai paaiškės tada, kai 2018 metų kovo pabaigoje EK JTC parengs bendrą metodiką ir iki 2018 metų gruodžio mėn. akredituotos laboratorijos atliks preliminarius maisto produktų tyrimus visose 28 ES valstybėse narėse;
8.2.1.39. VVTAT 2017 m. lapkričio 2 d. raštu informavo Komisiją, kad VVTAT pagal kompetenciją vartotojų ginčus ne teismo tvarka nagrinėja nuo 2007 m. sausio 12 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Tarnyboje 2007 m. sausio 12 d. – 2017 m. spalio 18 d. laikotarpiu nebuvo išnagrinėtas nei vienas vartojimo ginčas dėl tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto ir ne maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos ir Europos ekonominės erdvės valstybių rinkose, kokybės skirtumų (dvejopos kokybės), kadangi nebuvo gauta vartotojų kreipimųsi šiuo klausimu;
8.2.1.40. VMVT 2017 m. balandžio 26 d. rašte Komisijai nurodė, kad ji nėra atlikusi jokių tyrimų dėl tokių pačių maisto produktų, parduodamų ES valstybėse narėse, skirtingos (prastesnės) kokybės, taip pat kad ji galėtų atlikti maisto produktų ženklinimo etikečių analizę, tačiau dėl tinkamos laboratorinės įrangos ir papildomų lėšų trūkumo neturėtų galimybės atlikti sudėtingų laboratorinių tyrimų;
8.2.1.41. VMVT 2017 m. spalio 31 d. raštu informavo Komisiją, kad, atsižvelgdama į nustatytus nacionalinius ir ES reikalavimus, VMVT atliko įvairių maisto produktų kokybės tyrimus Lietuvos Respublikos teritorijoje. VMVT taip pat informavo, kad išsamios oficialios informacijos 2004 m. gegužės 1 d. – 2016 m. laikotarpiu apie atliktus užsienio valstybių institucijų ar organizacijų tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų palyginamuosius tyrimus iš užsienio valstybių institucijų ar organizacijų nebuvo gauta;
8.2.1.42. VMVT 2017 m. gruodžio 18 d. rašte VMVT nurodė, kad bendruosius maisto mėginių ėmimo laboratoriniams tyrimams reikalavimus nustato Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymai, patvirtinti VMVT direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 „Dėl Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų patvirtinimo“ ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 „Dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių“;
8.2.1.43. Maisto įstatyme nurodyta, kad VMVT nustato specialius maisto kokybės, maisto tvarkymo ir pateikimo į rinką higienos bei kontrolės privalomuosius reikalavimus, atlieka maisto kokybės tikrinimą. Vadovaudamasi VMVT nuostatais, VMVT dalyvauja formuojant valstybės politiką maisto kokybės teikimo ir privalomųjų reikalavimų laikymosi vartotojų teisių apsaugos maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityse ir šią politiką įgyvendina; VMVT tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio kokybės privalomųjų reikalavimų, kontroliuoja, ar Lietuvos Respublikos rinkai ir eksportui skirtas maistas atitinka kokybės privalomuosius reikalavimus; pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, rengia tarptautinių sutarčių projektus;
8.2.1.44. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą VVTAT „<...> užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus“. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų vartotojų teisių apsaugos srityje įgyvendinimą, sudaroma Vartotojų teisių apsaugos taryba (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis). Ši taryba yra kolegiali patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kurią sudaro už vartotojų teisių apsaugą atsakingų valstybės institucijų, vartojimo ginčus nagrinėjančių institucijų ir vartotojų asociacijų atstovai bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
8.2.1.45. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad vartotojų asociacijos turi teisę: tirti vartotojų nuomonę apie prekių ir paslaugų asortimentą, kokybę, prekybos ir paslaugų teikimo organizavimą; tirti prekių ir paslaugų kokybę bandymų laboratorijose, taip pat pateikti prekes ir paslaugas ekspertizei ir tyrimams; viešai skelbti vartotojų nuomonės tyrimų, prekių ir paslaugų ekspertizių ir bandymų tyrimų rezultatus; teikti pardavėjams ir paslaugų teikėjams pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos gerinimo; šviesti vartotojus, leisti jiems skirtus leidinius, rengti laidas ir kt.; gauti informaciją iš gamintojų, pardavėjų, paslaugų teikėjų apie parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų kokybę ir kitus duomenis, reikalingus vartotojų teisėms ir interesams ginti; gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų; įgyvendinti vartotojų informavimo ir konsultavimo programas; teikti pasiūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos politikos formavimo ir dalyvauti ją įgyvendinant;
8.2.1.46. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 139 straipsnyje nurodyta, kad VMVT įgaliota pradėti administracinę teiseną esant prekių kokybės reikalavimų pažeidimui;
8.2.1.47 Dėl nesąžiningos komercinės veiklos teisinio reguliavimo žr. šios išvados 8.3.1.38 ir 8.3.1.39 papunkčius.
8.2.1.48. Reglamente dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje nurodyta, kad „<...> nagrinėjant Bendrijoje daromus pažeidimus, tikslinga sudaryti sąlygas bendradarbiauti valdžios institucijoms, atsakingoms už vartotojų interesus ginančių teisės aktų įgyvendinimą, bei prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, vartotojų interesus ginančių teisės aktų vykdymo kokybės ir nuoseklumo bei vartotojų ekonominių interesų apsaugos kontrolės“, šio reglamento 3 straipsnio a punkte „vartotojų interesus ginančių teisės aktų“ sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad tai yra direktyvos, perkeltos į valstybių narių teisinę sistemą, ir reglamentai, išvardyti priede. Tarp šio reglamento priede nurodytų direktyvų ir reglamentų, kuriems taikomas 3 straipsnio a punktas, nėra teisės aktų, reguliuojančių maisto produktų saugą ar kokybę;
8.2.2.1. Bratislavoje 2017 m. spalio 13 d. vykusiame aukšto lygio susitikime Vartotojų apsaugos asociacijos atstovė pažymėjo, kad dvigubos kokybės problemos niekas nesprendė, nes nebuvo politinės valios.
8.2.2.2. 2015 m. lapkričio 13 d. žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, atsakydama į Čekijos Respublikos žemės ūkio ministro laišką, išreiškė nuomonę, kad visoje ES, nepriklausomai nuo regiono ar konkrečios šalies, vartotojams turėtų būti tiekiami vienodos kokybės to paties prekinio pavadinimo gaminiai. Laiške buvo palaikyta iniciatyva tęsti diskusijas EK ir Taryboje. Komisijos 2017 m. lapkričio 22 d. posėdyje buvusi žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė nurodė, kad jai vadovaujant ministerijai buvo laikomasi nuomonės, kad dvigubos kokybės produktų problemą reikėtų spręsti Europos lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai.
8.2.2.3. ES valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dviguba maisto kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema.
8.2.2.4. Remiantis Maisto įstatymo nuostatomis, maisto kokybės priežiūros politiką įgyvendina VMVT, kuri nustato specialius maisto kokybės privalomuosius reikalavimus; siekdama užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamas maistas atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų įteisintus kokybės privalomuosius reikalavimus, VMVT kontroliuoja, ar Lietuvos Respublikos rinkai ir eksportui skirtas maistas atitinka saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, tiekimo ir kitus privalomuosius reikalavimus; siekdama saugoti vartotojų interesus ir ginti pažeistas jų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse, tiria skundus dėl maisto, neatitinkančio kokybės privalomųjų reikalavimų.
8.2.2.5 VMVT teigimu, tarnyba negavo vartotojų skundų dėl to paties prekių ženklo ir tokios pačios pakuotės produktų, kurie platinami bendrojoje rinkoje, kokybės skirtumų. Tačiau pažymėtina, kad pagal VMVT nuostatus ši tarnyba ne tik tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio kokybės privalomųjų reikalavimų, bet ir pati kontroliuoja, ar Lietuvos Respublikos rinkai skirtas maistas atitinka privalomuosius kokybės reikalavimus. Tai įgyvendindama VMVT pagal kompetenciją palaiko ryšius su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, keičiasi informacija, rengia tarptautinių sutarčių projektus;
8.2.2.6. VMVT nuo 2011 m. buvo žinoma apie to paties prekių ženklo ir tokios pačios pakuotės produktų, kurie platinami bendrojoje rinkoje, kokybės skirtumų problemą, nes VMVT 2011 m. gegužės 6 d. paskelbė spaudos pranešimą „Maisto produktai – Rytų Europai prastesnė kokybė?“ apie Slovakijos vartotojų asociacijos atliktą tyrimą. 2013 m. birželio 11 d. buvo priimta Europos Parlamento rezoliucija dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės (2012/2133(INI)); apie šią problemą kalbėjo ir VMVT vadovas J. Milius 2013 m. rugpjūčio 25 d. TV laidoje „Savaitė“;
8.2.2.7. VMVT informavo EK, kad 2004 m. gegužės 1 d. – 2016 m. laikotarpiu VMVT įvairių maisto produktų kokybės tyrimus, atsižvelgdama į nustatytus nacionalinius ir ES reikalavimus, atliko Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nevyko atrinkti maisto produktų mėginių į kitas ES valstybes nares ar kitas šalis, nebuvo gavusi iš kitų vartotojų teisėms atstovaujančių valstybinių institucijų ar nevyriausybinių organizacijų šių maisto produktų mėginių su prašymu atlikti laboratorinius tyrimus ar ženklinimo informacijos vertinimą (kitų kompetentingų institucijų pavedimų ar prašymų taip pat nebuvo gauta);
8.2.2.8. VMVT atliko tyrimą vykdydama Žemės ūkio ministerijos pavedimą, gautą 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu „Dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES tyrimų“, VMVT specialistai maisto produktus įsigijo kaip vartotojai, tyrimo metu nebuvo bendradarbiauta su užsienio valstybių kompetentingomis maisto produktų priežiūros institucijomis ir nebuvo surašomi patikrinimo aktai;
8.2.2.9. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, VVTAT „užtikrina vartotojų teisių apsaugą, prižiūri, ar rinkai tiekiami ne maisto produktai atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus“, todėl ji nėra įgaliota vykdyti maisto produktų rinkos priežiūrą. Tačiau VVTAT kontroliuoja, kaip laikomasi Nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymo nuostatų. Pažymėtina, kad EK 2017 m. rugsėjo 26 d. paskelbė pranešimą kuriame nurodyta, kad, sprendžiant skirtingos maisto produktų sudėties klausimus, turėtų būti taikoma Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, kurios nuostatos yra perkeltos į Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos draudimo įstatymą. Taigi iki šio EK pranešimo nebuvo vienareikšmiškai aišku, ar dvejopos produktų kokybės teisiniai santykiai turėtų būti vertinami kaip nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu, taip pat nebuvo aiškiai apibrėžta, kad tai yra VVTAT kompetencija;
8.2.2.10. Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 3 straipsnio a punkte išdėstytoje „vartotojų interesus ginančių teisės aktų“ sąvokos apibrėžtyje nurodoma, kad ši sąvoka apima direktyvas, perkeltas į ES valstybių narių teisinę sistemą, ir reglamentus, išvardytus reglamento priede. Tarp šio reglamento priede nurodytų direktyvų ir reglamentų nėra teisės aktų, reguliuojančių maisto produktų saugą ar kokybę. Taigi pagal šias nuostatas remtis Reglamentu kreipiantis dėl savitarpio pagalbos maisto produktų kokybės klausimais nėra galima.
8.2.2.11. Vartotojų asociacijos pagal teisės aktus turi pakankamai teisių ginti vartotojus dėl klausimų, susijusių su kitokių savybių turinčiais tuo pačiu prekių ženklu pažymėtais maisto produktais, tačiau valstybės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiauja su vartotojų asociacijomis, vartotojų asociacijų darbas nėra tinkamai koordinuojamas, vartotojų asociacijų finansavimo mechanizmas taip pat nėra aiškus. Vartotojų asociacijų svarbą patvirtina Slovakijos Respublikos vartotojų gynimo asociacijos 2011 metais pasirinktinai ištirtų 8 ES valstybių narių rinkose vienodai paženklintų maisto produktų tyrimas, rezultatus asociacija perdavė EK Vartotojų teisių komisarui.
8.2.3.1. ES valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema, todėl Lietuvos Respublikos vartotojai nebuvo diskriminuojami. Atsižvelgiant į tai, kad dvejopos maisto produktų kokybės problemos ES lygiu niekas nesprendė, nes nebuvo politinės valios, į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje buvo susiformavusi nuomonė, kad dvejopos maisto produktų kokybės problemą reikėtų spręsti Europos lygmeniu, o ne kiekvienai valstybei atskirai, į tai, kad ES valstybių narių atlikti tyrimai patvirtino, kad dvejopa maisto produktų kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema, į tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba palaikė užsienio valstybių iniciatyvas dėl dvejopos maisto kokybės klausimo sprendimo, o bendros ES metodikos, kaip atlikti tyrimus, nebuvo, taip pat į tai, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba nebuvo gavusi pagrįstų vartotojų skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, darytina išvada, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagrįstai tik dabar atliko tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės.
8.2.3.2. Pagal teisės aktų nuostatas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę nustatyti specialius maisto kokybės privalomuosius reikalavimus ir yra įgaliota pradėti administracinę teiseną, kai yra prekių kokybės reikalavimų pažeidimų, todėl toks teisinis reguliavimas turi būti tikslinamas.
8.2.3.3. Valstybės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiauja su vartotojų asociacijomis, vartotojų asociacijų darbas nėra tinkamai koordinuojamas, taip pat nėra aiškus vartotojų asociacijų finansavimo mechanizmas.
8.2.4.1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų projektus, kuriais būtų aiškiau nustatytos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos nustatant ir (ar) tiriant dvejopos maisto produktų kokybės atvejus.
8.2.4.2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti teisės aktų pakeitimų projektus, kad maisto kokybės privalomųjų reikalavimų nustatymo ir sankcijų taikymo už prekių kokybės reikalavimų pažeidimus funkcijos, kurias šiuo metu vykdo ta pati valstybės institucija, būtų pavestos skirtingoms institucijoms.
8.2.4.3. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai parengti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų nustatytas aiškesnis vartotojų asociacijų finansavimo mechanizmas.
8.2..4.4. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Teisingumo ministerijai aktyviai bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis sprendžiant dvejopos maisto produktų kokybės klausimą.
8.3. ar Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiant skirtingų savybių turinčius tuo pačiu prekių ženklu pažymėtus produktus nėra pažeistos vartotojų teisės ir (ar) nėra nesąžiningos komercinės veiklos požymių.
8.3.1.1. ES ŽŪŽT 2016 m. gegužės 17 d. ir 2017 m. kovo 6 d. posėdyje Vengrijos ir Slovakijos Respublikos atstovams pristačius produktų tyrimų rezultatus, ES ŽŪŽT 2017 m. liepos 17–18 d. posėdyje Čekijos Respublikos atstovui informavus apie atliktą produktų tyrimą ir ES ŽŪŽT 2017 m. lapkričio 6 d. posėdyje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui pateikus produktų tyrimo rezultatus, EK pritarė, kad reikia kovoti su vartotojų klaidinimu, viešinti tokius atvejus ir didinti vartotojo sąmoningumą. EK atstovas atkreipė dėmesį į tai, kad ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES, ir informavo, kad atitinkamos institucijos paprašytos parengti metodikas, kaip įvertinti šį klausimą, pabrėžė, kad bendrojoje rinkoje neturi būti dvejopų standartų, tačiau reikalinga išsami analizė, darant galutines išvadas, ir pažymėjo, kad nesąžininga praktika, klaidinant vartotojus yra draudžiama pagal ES teisės aktus. Nacionalinės institucijos turi teisę kontroliuoti ženklinimą, pašalinti iš rinkos nesaugius produktus, turi teisinį instrumentą – nesąžiningos komercinės praktikos reglamentavimą (žr. šios išvados 8.1.1.1.2., 8.1.1.1.3., 8.1.1.1.8. ir 8.1.1.1.13. papunkčius);
8.3.1.2. Europos Vadovų Taryba 2017 m. kovo mėn. palankiai įvertino EK sprendimą aukšto lygio forume dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės spręsti dvejopos maisto produktų kokybės vidaus rinkoje klausimą;
8.3.1.3. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete pirmą kartą dvejopos kokybės maisto produktų klausimas buvo įtrauktas į 2017 m. kovo 16 d. komiteto darbotvarkę. Taip pat prieš EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komiteto susitikimą specialioje keitimosi informacija internetinėje platformoje buvo paskelbti klausimai ES valstybėms narėms apie dvejopos kokybės maisto produktų problemą. Iš komiteto bendradarbiavimo platformoje pateiktų ES valstybių narių atsakymų paaiškėjo, kad nė viena valstybė narė nebuvo pradėjusi veiksmų pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, įskaitant ir tas valstybes, kurios dvejopos kokybės tyrimus atlieka nuo 2011 metų;
8.3.1.4. Aukšto lygio forumo dėl veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės ekspertų 2017 m. birželio 20 d. susitikime EK Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ generalinio direktorato direktorė L. Evans pažymėjo, kad reikia surinkti daugiau įrodymų, nes, jeigu paaiškėtų, kad į tokią pačią pakuotę supakuotų produktų sudėtis labai skiriasi, tokie atvejai iš tiesų gali klaidinti vartotojus;
8.3.1.5. EK nariai E. Bienkovska, V. Jourova ir V. P. Andriukaitis 2017 m. liepos 28 d. laiške dėl dvejopos maisto produktų kokybės, adresuotame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui, pažymėjo, kad dvejopa maisto produktų kokybė yra tarpvalstybinė problema, ir atkreipė dėmesį į tai, kad ES valstybių narių pavieniui atliekamų tyrimų išvados gali būti ginčijamos, nes tyrimams naudojami skirtingi mokslinių tyrimų metodai, o tokių tyrimų rezultatus ne visada įmanoma lyginti tarpusavyje;
8.3.1.6. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete 2017 m. rugsėjo 27–28 d. EK pažymėjo, kad tokie gamintojo veiksmai, kai trūksta informacijos apie tai, kad produktų sudėtis skiriasi, gali būti laikomi klaidinančia veikla. EK informavo, kad atliekami maisto produktų vertinimai ir tyrimai turi būti patikimi ir objektyvūs, tačiau šiuo metu nėra aiškios metodikos, kaip tokie tyrimai turėtų būti atliekami, kokie produktai turi būti tikrinami, kaip juos atrinkti, kiek tyrimų turi būti atlikta ir pan.;
8.3.1.7. Bratislavoje (Slovakijos Respublika) 2017 m. spalio 13 d. vykusiame aukšto lygio susitikime EK narė V. Jourova teigė, kad, jeigu to paties gamintojo gaminami produktai skirtingose rinkose yra skirtingos sudėties, svarbu, kad vartotojai apie tai būtų informuojami, o produktai būtų atitinkamai paženklinti. EK narė V. Jourova pažymėjo, kad JTC suvienodins tyrimų metodus ES lygiu, kad būtų galima suprasti problemos mastą (žr. šios išvados 8.1.1.2. papunktį) ;
8.3.1.8. EK Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo komitete 2017 m. lapkričio 12–13 d. EK informavo, kad palyginamuosius maisto produktų tyrimus dėl galimos dvejopos kokybės atliko Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Vengrija, Kroatijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Rumunija, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos Respublika ir kad šių valstybių tyrimai patvirtino, kad dvejopos maisto produktų kokybės problema yra ES bendrosios rinkos problema. EK pastebėjo, kad reikia atsižvelgti į tai, kad pakuotės neprivalo būti identiškos, nes vartotojas nėra profesionalas ir negali žinoti, kad panašios pakuotės tuo pačiu prekių ženklu paženklinti produktai gali skirtis;
8.3.1.9. VMVT atstovas informavo, kad kartais kyla problema dėl gamintojo nustatymo, kadangi ant maisto produktų pakuočių nėra privaloma nurodyti gamintoją, o tik atsakingą asmenį, todėl kyla diskusijų, kurios institucijos ir kokiu teisiniu pagrindu gali gauti informaciją apie maisto produkto gamintoją;
8.3.1.10. siekdama padėti ES valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms taikyti jau priimtus teisės aktus, EK 2017 m. rugsėjo 26 d. pranešime nurodė gaires nacionalinėms valdžios institucijoms, kaip, vadovaujantis galiojančiais ES teisės aktais, kovoti su neteisėtais dvejopos kokybės maisto produktų standartais:
8.3.1.10.1. vadovautis Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, kuriuo siekiama užtikrinti, kad į ES rinką patektų tik saugūs maisto produktai ir kad vartotojai būtų tiksliai informuojami ir neklaidinami apie prekybai pateiktų maisto produktų sudėtį ir savybes;
8.3.1.10.2. taikyti Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriame nustatytos bendrosios ženklinimo taisyklės ir reikalavimai, įskaitant privalomą visų sudedamųjų dalių sąrašo pateikimą;
8.3.1.10.3. jeigu maisto produktams taikomi sudėties standartai, patikrinti, ar jie atitinka taikytinų reglamentų reikalavimus;
8.3.1.10.4. vadovautis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, kuria siekiama kovoti su nesąžininga įmonių komercine veikla ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, kiek tai susiję su komercinės veiklos įtaka vartotojams priimant sprendimus dėl prekių ar paslaugų įsigijimo;
8.3.1.11. EK pranešime nurodoma, kad, vadovaujantis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva, esminė informacija – tai pagrindinė informacija, kurią verslo subjektai turi pateikti vartotojams, kad šie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl sandorio. Esminės informacijos nepateikimas gali būti laikomas klaidinančia komercine veikla, jeigu galima laikyti, kad dėl informacijos neatskleidimo vidutinis vartotojas gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs;
8.3.1.12. EK pranešime nurodoma, kad to paties prekių ženklo, taip pat supakuotų skirtingos sudėties ir juslinių savybių prekių pardavimas gali neatitikti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatų, jeigu, įvertinus kiekvieną atvejį atskirai, įrodoma, kad vartotojai turi konkrečių teisėtų lūkesčių dėl produkto, palyginti su referenciniu produktu, o produktas šių lūkesčių reikšmingai neatitinka, prekybininkas neatskleidžia ar nepateikia vartotojams tinkamos informacijos ir jie negali suprasti, kad gali būti skirtumų, palyginti su jų lūkesčiais, ir tokia netinkama arba nepakankama informacija gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, pavyzdžiui, jis gali būti paskatintas pirkti produktą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų pirkęs;
8.3.1.13. EK pranešime pateikiami kriterijai, kuriais remiantis apibūdinamas referencinis produktas – produktas parduodamas taip pat supakuotas ir su tuo pačiu prekių ženklu keliose ES valstybėse narėse, produktas daugelyje ES valstybių narių parduodamas tam tikros sudėties ir vartotojo suvokiamos pagrindinės produkto savybės atitinka tokią produkto sudėtį, kokia reklamuojama daugelyje ES valstybių narių;
8.3.1.14. EK pranešime pažymima, kad įvertinimas, kas yra reikšmingas skirtumas, gali kisti, remiantis kiekvieno atvejo faktais ir aplinkybėmis; reikšmingu pagrindinių produkto savybių skirtumu bendrai galima įvardyti tai: i) viena ar daugiau produkto pagrindinių sudedamųjų dalių iš esmės skiriasi, palyginus su referenciniu produktu; ii) šis skirtumas gali paveikti ekonominį vidutinio vartotojo, kuris būtų priėmęs kitokį sprendimą dėl pirkimo, jei būtų žinojęs, kad tokio skirtumo esama, elgesį;
8.3.1.15. EK pranešime pateikiama išsami vertinimo struktūrinė schema, turinti nacionalinėms institucijoms padėti atlikti vertinimą, ar informacija apie maisto produktą atitinka nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos reikalavimus. Institucijos, vertindamos, ar nebuvo nesąžiningos komercinės veiklos, turėtų įvertinti šiuos klausimus: 1) ar produktas atitinka konkretaus sektoriaus teisės aktus; 2) ar produktas reklamuojamas su tokiu pačiu prekių ženklu ir pakuote; 3) ar produkto sudėtis reikšmingai skiriasi nuo tos sudėties, kuria produktas parduodamas kitose bendrosios rinkos šalyse (ar viena ar daugiau produkto pagrindinių sudedamųjų dalių ir (arba) jusliminėmis savybėmis reikšmingai skiriasi, palyginus su referenciniu produktu); 4) ar vartotojas pakankamai informuojamas apie šį skirtumą; 5) ar vartotojas būtų pirkęs produktą, jei būtų informuotas apie skirtumą;
8.3.1.16. EK pranešime pažymima, kad, jei, patikrinus atitiktį ES maisto produktus reglamentuojantiems teisės aktams, kontrolės institucijos turi konkrečios informacijos, dėl kurios jos, išanalizavusios kiekvieną atvejį atskirai, prieina prie išvados, kad tam tikro maisto tvarkymo subjekto taikoma diferencijavimo veikla gali būti laikoma nesąžininga komercine veikla, jos gali apsvarstyti galimybę atlikti rinkos tyrimus, apimančius produkto palyginimus įvairiuose regionuose ir šalyse. Tokie tyrimai turėtų būti atliekami laikantis bendro tyrimų metodo, kurį EK šiuo metu rengia. Jeigu per tyrimus nustatoma, kad maisto produktai: atrodo vienodai, parduodami su tuo pačiu prekių ženklu, tačiau jų sudėtis ir (arba) juslinės savybės reikšmingai skiriasi, vykdymo užtikrinimo institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju apsvarstyti, ar reikia atlikti papildomą tyrimą siekiant įvertinti, ar atitinkami produktai buvo parduodami laikantis Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos reikalavimų;
8.3.1.17. EK pranešime taip pat pažymėta, kad vartotojų sąmonėje prekių ženklai įprastai suvokiami kaip kontroliuojamos ir nekintančios kokybės garantas, todėl vartotojai gali tikėtis, kad to paties prekių ženklo produktai bus lygiavertės, jeigu ne vienodos, kokybės, neatsižvelgiant į tai, kada ar kur jie būtų pirkti, ir kad prekių ženklo turėtojai juos informuos, jeigu nuspręs pakeisti bet kokį svarbų savo produktų sudėties aspektą. Be to, EK pranešime nurodoma, kad vidutinis vartotojas gali nepirkti tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų produktų, jeigu jis turi priežasčių manyti, kad įsigytas produktas skiriasi nuo jo suvokimo, koks turėtų būti konkrečiu prekių ženklu pažymėtas produktas;
8.3.1.18. EK pranešime nurodoma, kad bendrosios rinkos vartotojai gerai supranta, kad tai yra rinka, kurioje jie gali pirki, kurioje vyksta laisvas prekių judėjimas ir užtikrinamos vienodos galimybės gauti prekių, ir vartotojai a priori nesitiki, kad skirtingose šalyse parduodami to paties prekių ženklo produktai galėtų būti diferencijuojami;
8.3.1.19. EK pranešime informuojama, kad EK diskutuoja su įmonėmis apie galimus būdus, šiuo metu nustatytų teisinių prievolių pagrindu užtikrinančius visišką skaidrumą dėl maisto produkto sudėties. Viena iš svarstomų galimybių – gamintojų elgesio kodeksas;
8.3.1.20. EK pranešime pažymima, kad dvejopos kokybės klausimas susijęs su verslo subjektų veikla ES bendrojoje rinkoje ir yra tarpvalstybinio pobūdžio, kompetentingos institucijos turėtų stengtis atlikti maisto produktų kokybės tyrimą, jeigu reikia, koordinuotai, vadovaudamosi Reglamentu dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje;
8.3.1.21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 2D-2841(11.41E) „Dėl dvejopos maisto produktų kokybės ES tyrimų“ pavedė VMVT atrinkti to paties prekių ženklo mėginius Lietuvos Respublikoje ir įsigyti maisto produktų pasirinktose ES valstybėse narėse bei atlikti tyrimą, įskaitant maisto produktų ženklinimo analizę ir laboratorinius tyrimus sudėčiai ir kokybei įvertinti. Gautų rezultatų ataskaitą pateikti iki 2017 m. rugsėjo 15 d.;
8.3.1.22. VMVT direktorius 2017 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. B1-511 „Dėl skirtingos maisto produktų kokybės tyrimo“ VMVT specialistams pavedė atlikti ir įvertinti ženklinimo informacijos (sudedamųjų dalių sąrašo, maistingumo deklaracijos, deklaruotų sudedamųjų dalių ar maistinių (ar kitų) medžiagų kiekių) palyginimą, o Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistams – atlikti laboratorinius tyrimus, kuriuos turi įvertinti VMVT specialistai;
8.3.1.23. VMVT, siekdama įvertinti, ar Lietuvos Respublikos rinkoje esantys to paties prekių ženklo, to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos kokybės ir sudėties, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, iš Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Lietuvos Respublikos prekybos centrų įsigijo ir atliko 33 skirtingų pavadinimų maisto produktų tyrimą, įskaitant šių maisto produktų ženklinimo analizę ir 19 šių produktų laboratorinius (ius ir cheminius) tyrimus sudėčiai ir kokybei įvertinti;
8.3.1.24. VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad 23 maisto produktų, parduodamų Lietuvos Respublikos rinkoje, sudėtis skyrėsi nuo to paties prekių ženklo to paties pavadinimo maisto produktų, parduodamų Belgijos Karalystės ir (arba) Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose (1 priedas);
8.3.1.25. atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš 23 rūšių maisto produktų (1 priedas), kurių sudėtis skyrėsi, tik 2 rūšių maisto produktų pakuotės dizainas skirtumų neturėjo, 8 rūšių produktų atvejais Lietuvos Respublikos rinkoje parduodamų produktų pakuotės dizainas žymiai skyrėsi, palyginti su Belgijos Karalystės ir (arba) Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose parduodamų analogiškų maisto produktų pakuotėmis. Likusiais atvejais produktų pakuotės beveik nesiskyrė arba buvo nustatyti nežymūs pakuočių skirtumai;
8.3.1.26. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė kompleksiškai įvertino Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybių narių rinkai tiekiamų skirtingų savybių, tačiau tuo pačiu prekių ženklu pažymėtų maisto produktų problemą maisto produktų saugos ir kokybės bei nesąžiningos komercinės veiklos aspektais ir 2017 m. gruodžio 6 d. pateikė Komisijai savo išvadą;
8.3.1.27. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje informuojama, kad VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos ir kokybės reikalavimų, taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų ES valstybių narių, kurios atliko tyrimus;
8.3.1.28. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje nurodoma, kad VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad keleto maisto produktų (mažiau saldžių traškių dribsnių su šokoladu „Vitalis“, mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis“, negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo su cukrumi ir saldikliu „Lipton“) ženklinimas galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, VMVT Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 4 d. atliko UAB „Maxima LT“ neplaninį patikrinimą, kurio metu patikrino šių maisto produktų ženklinimą: mažiau saldžių traškių dribsnių su šokoladu „Vitalis“, pardavėjas UAB „Dr. Oetker Lietuva“, sudėties ženklinime valstybine kalba nurodytas saulėgrąžų aliejus, originalo kalboje nurodyta palmių aliejus (vokiečių palmől), ir mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis“, pardavėjas UAB „Dr. Oetker Lietuva“, sudėties ženklinime valstybine kalba nurodytas palmių aliejus, o originalo kalboje – saulėgrąžų (vokiečių sonnenblumenől). UAB „Maxima LT“ el. paštu atsiuntė šių dviejų produktų specifikacijas, kuriose nurodyta, kad valstybine kalba informacija buvo pateikta teisingai. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad yra pažeidžiamas Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnio 1 dalies a punktas, draudžiantis klaidinti vartotoją dėl maisto produkto sudėties ir kitų savybių, ir VMVT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 69SV-389 „Dėl produkto (produktų) tiekimo rinkai sustabdymo“ buvo sustabdytas šių produktų tiekimas rinkai. Pašalinus nustatytus trūkumus, šiame papunktyje minėtus produktus VMVT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 69V-429 „Dėl leidimo tiekti produktą rinkai“ vėl leista tiekti rinkai;
8.3.1.29. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje informuojama, kad VMVT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. UAB „Palink“ prekybos centro, Vilniuje, atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad gamintojo „Pepsi Cola General Bottllers Poland SP, Z.O.O.“ negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo su cukrumi ir saldikliu „Lipton“ (1,5 l talpos buteliai) ženklinimo informacijoje valstybine kalba sudedamųjų dalių sąraše nenurodyta fruktozė, obuolių rūgštis, nurodytas kitoks juodosios arbatos ekstrakto kiekis (valstybine kalba – 0,14 proc., gamintojo ant pakuotės nurodytas kiekis – 0,12 proc.), taip pat nesutampa energinė vertė, nurodyta valstybine ir originalo kalba. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad yra pažeidžiamas Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnio 1 dalies a punktas, kuriame nurodyta, kad draudžiama klaidinti vartotoją dėl maisto produkto sudėties ir kitų savybių, ir VII priedo E dalies 1 punktas. Kadangi gaivusis gėrimas „Lipton“ buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 26 d. pagal dokumentą Nr. 20170104 iš UAB „Palink“ sandėlio (Panevėžys, Vaišvilčių k.), informacija VMVT Vilniaus skyriaus tolesniam tyrimui perduota VMVT Panevėžio skyriui. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo atliktas UAB „Palink“ sandėlio (Panevėžys, Vaišvilčių k.) patikrinimas. VMVT Panevėžio skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. 45SV-52 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai sustabdymo“ buvo sustabdytas šio gėrimo tiekimas rinkai. 2017 m. spalio 6 d. buvo gautas UAB „Palink“ sandėlio (Panevėžys, Vaišvilčių k.) raštas, kuriame nurodyta, kad produktai grąžinti tiekėjui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Pašalinus nustatytus trūkumus, VMVT Panevėžio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 45SV- 6 „Dėl leidimo tiekti produktą rinkai“ negazuotą aromatizuotą gaivųjį gėrimą su cukrumi ir saldikliu „Lipton“ vėl leista tiekti rinkai;
8.3.1.30. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje pažymima, kad EK pranešime paaiškinta, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva tam tikrais dvejopos maisto produktų kokybės atvejais gali būti taikoma, ir atkreiptas dėmesys į tai, kad iki EK pranešimo nebuvo bendros ES pozicijos dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos taikymo nagrinėjamu atveju, taip pat išvadoje pažymėta, kad VVTAT nėra gavusi duomenų, kad kuri nors ES valstybė narė pradėjo tyrimą dėl nesąžiningos komercinės veiklos nagrinėjamu klausimu;
8.3.1.31. teisingumo ministro, žemės ūkio ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos darbo grupės išvadoje informuojama, kad iki 2017 m. gruodžio 15 d. VVTAT interneto svetainėje bus paskelbtas kvietimas vartotojų asociacijoms teikti paraiškas finansinei paramai gauti, kurios viena iš prioritetinių sričių – produktų skirtingos kokybės tyrimai ir vartotojų informavimas apie juos. VVTAT planuoja savo interneto svetainėje sukurti naują skiltį, kurioje būtų skelbiama visa aktuali informacija apie dvejopos produktų kokybės problemą, siekiant šviesti vartotojus;
8.3.1.32. VVTAT paaiškino, kad vertinant VMVT tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės pažymėtina, kad toks tyrimas, kurio metu produktai buvo įsigyti kitose ES valstybėse narėse, buvo atliekamas ne valstybinės maisto kontrolės metu ir ne tiriant Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo atvejus, todėl VMVT surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo;
8.3.1.33. VVTAT atkreipė dėmesį į tai, kad EK įsipareigojo iki 2018 m. kovo mėn. paskelbti tyrimo metodiką dėl maisto produktų dvejopos kokybės vertinimo, kuri apims ne tik maisto produktų palyginamųjų tyrimų vertinimą, bet ir dvejopos maisto kokybės vertinimą nesąžiningos komercinės veiklos požiūriu, taip pat bus apibrėžti atvejai, kuriuos galima vertinti kaip Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, VMVT atlikus tyrimus pagal šią metodiką, VVTAT galės įvertinti VMVT atlikto tyrimo rezultatus nesąžiningos komercinės veiklos požiūriu;
8.3.1.34. VVTAT 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė EK paraišką dėl finansavimo dvejopos kokybės maisto produktų problemai spręsti skyrimo. Šioje paraiškoje prašoma EK skirti 173 760,51 eurų, už kuriuos būtų atliekamas vartotojų elgsenos tyrimas;
8.3.1.35. VMVT informavo, kad, vadovaudamasi specialiųjų teisės aktų reikalavimais, vertino tik maisto produktų sudėties ženklinimo reikalavimus, t. y. tikrino, ar yra pateikiama Privalomųjų kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimų 37 punkte nurodyta informacija apie kakavos sausąsias medžiagas, o laboratoriniais tyrimais buvo tirtas kakavos sausųjų neriebalinių medžiagų kiekis procentais; vertino pasterizuoto šviežio sūrio gaminio „Philadelphia Original“, 21,5% rieb., karštai rūkytų kiaulienos dešrelių „Bockwurst“ atitiktį Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatoms, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta (šie produktai patenka į 10 maisto produktų, kurių sudėtis ir (ar) laboratorinių tyrimų rezultatai nesiskyrė nuo to paties prekių ženklo to paties pavadinimo maisto produktų, parduodamų Belgijos Karalystės ir (ar) Vokietijos Federacinės Respublikos rinkose);
8.3.1.36. VMVT taip pat informavo, kad, vadovaudamasi specialiųjų teisės aktų reikalavimais, vertino tuno pjausnio savo sultyse „Rio Mare Tonno al Naturale“ ženklinimo atitiktį Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 35 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams, Brie pelėsinio sūrio „President Brie“, 60 % rieb. s. m., 21,5% rieb., jogurto su braškėmis Actiregularis produktą „Activia“ ir virtų kepamų dešrelių „Greisinger Munich“ („Munchner Weisswurst“) atitiktį Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 ir Reglamento (EB) Nr. 853/2004 nuostatoms, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta;
8.3.1.37. VMVT pranešė Komisijai, kad atitikties kitų ES specialiųjų teisės aktų ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) reikalavimams VMVT tyrimo metu nevertino – nenagrinėjo tuno pjausnio savo sultyse „Rio Mare“ atitikties Reglamento (EEB) Nr. 1536/92 reikalavimams, kūdikiams skirtų maisto produktų (ekologiško kalakutienos ruošinio „HiPP“) atitikties Reglamento (ES) Nr. 609/2013 ir Lietuvos higienos normos HN 107:2013 reikalavimams;
8.3.1.38. VMVT, motyvuodama tuo, kad specialiesiems nacionaliniams teisės aktams taikomas abipusio pripažinimo principas (su tam tikromis išlygomis) todėl VMVT tyrimo metu maisto produktų atitikties Lietuvos Respublikoje galiojančių ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) specialiųjų reikalavimų nevertino;
8.3.1.39. VMVT tyrimo metu vertintiems maisto produktams yra taikomi šie ES valstybėse narėse galiojantys specialieji ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) reikalavimai – Privalomieji kakavos ir šokolado produktų kokybės reikalavimai, Reglamentas (EEB) Nr. 1536/92, Reglamentas (EB) Nr. 853/2004, Reglamentas (ES) Nr. 609/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1379/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 ir Lietuvos higienos norma HN 107:2013;
8.3.1.40. VMVT tyrimo metu vertintiems maisto produktams yra taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys specialieji ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) reikalavimai – Mėsos gaminių techninis reglamentas, žemės ūkio ministro įsakymas dėl mėsos gaminių ženklinimo ir tiekimo rinkai, Raugintų pieno gaminių kokybės reikalavimai, Žemės ūkio ministro įsakymas dėl privalomųjų kokybės reikalavimų, Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas ir Miltinės konditerijos gaminių apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas;
8.3.1.41. Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnio 1 dalies nuostatos draudžia klaidinti vartotojus dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, tapatumo, savybių, sudėties, kiekio, tinkamumo vartoti termino, kilmės šalies ar kilmės vietos, gamybos ar ruošimo būdo, naudojantis išvaizda, aprašomąja arba vaizdine medžiaga darant užuominą, kad maisto produkto sudėtyje yra tam tikras maisto produktas arba sudedamoji dalis, nors iš tikrųjų tame maisto produkte natūraliai esantis komponentas arba įprastai naudojama sudedamoji dalis yra pakeisti kitu komponentu ar kita sudedamąja dalimi;
8.3.1.42. Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiuo reglamentu konkrečiai suderintų klausimų srityje ES valstybės narės negali priimti nacionalinių priemonių ar toliau jas taikyti, nebent tai būtų leidžiama pagal ES teisę, be to, nacionalinės priemonės neturi sudaryti kliūčių laisvam prekių judėjimui, įskaitant kitų ES valstybių narių maisto produktų diskriminaciją. Šio reglamento 39 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad, be 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų privalomų duomenų, ES valstybės narės 45 straipsnyje nustatyta tvarka gali priimti priemones, reikalaujančias nurodyti papildomus privalomus duomenis apie specifines maisto produktų rūšis ar kategorijas, pagrįsdamos šį reikalavimą, inter alia, vartotojų apsauga;
8.3.1.43. Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje 9 straipsnyje nurodyta, kad, paaiškėjus apie pažeidimą, kuris kenkia vartotojų interesams daugiau kaip dviejose ES valstybėse narėse, atitinkamos kompetentingos institucijos turi koordinuoti savo veiksmus, siekdamos vienu metu atlikti tyrimus ir kitus vykdymo veiksmus, tirdamos tą pažeidimą;
8.3.1.44. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu į Lietuvos nacionalinę teisę perkeltos Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatos yra maksimalaus suderinimo, todėl ES valstybės narės nacionalinėje teisėje negali priimti griežtesnių ar labiau norminančių nuostatų nei Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatos (išimtis pereinamuoju laikotarpiu dėl Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos įsigaliojimo priimtų griežtesnių nuostatų galiojo iki 2013 m.). Šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu prieštarauja profesinio atidumo reikalavimams ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo, kurį produktas pasiekia arba kuriam yra skirtas, arba kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę, vidutinio grupės nario ekonominį elgesį dėl siūlomo produkto;
8.3.1.45. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) suformuotoje praktikoje pagal Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą komercinė veikla laikoma klaidinančia, jeigu toje faktinėje situacijoje, atsižvelgiant į visus jos ypatumus ir aplinkybes, taip pat naudojamos informavimo priemonės ribas, ją vykdant neatskleidžiama esminė informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, ir taip vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti paskatintas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėms nebūtų priėmęs (pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje „Vincent Deroo-Blanquart“, C-310/15, EU:C:2016:633, 45 p.);
8.3.1.46. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad VVTAT kontroliuoja, kaip laikomasi šio įstatymo nuostatų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies nuostatas. VVTAT galimus Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus nagrinėja gavusi vartotojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vartotojų asociacijų prašymus, taip pat VVTAT, nagrinėdama vartotojų skundus kitų įstatymų nustatyta tvarka ir turėdama pakankamai duomenų apie galimą šio įstatymo pažeidimą, turi teisę pradėti nagrinėti šio įstatymo pažeidimus savo iniciatyva;
8.3.1.47. Maisto įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – VMVT, kuri tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus;
8.3.1.48. VMVT nuostatų 8.1 papunktyje nustatyta, kad VMVT tiria vartotojų, jų organizacijų, kitų suinteresuotų įstaigų ir organizacijų skundus dėl maisto, neatitinkančio saugos, kokybės, ženklinimo, informacijos apie prekes, įskaitant kainų nurodymą, teikimo ir kitų privalomųjų reikalavimų, nesaugių maisto tvarkymo paslaugų teikimo;
8.3.1.49. laisvas prekių judėjimas nėra neribota laisvė, todėl jis gali būti ribojamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje arba Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintais bendrojo intereso pagrindais, kurių vienas – veiksminga vartotojų apsauga (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendimas „Juvelta“, byla C-481/12, EU:C:2014:11, 29 punktas). Vis dėlto, Teisingumo Teismas nuolat pabrėžia, kad naudojamos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, t. y. turi būti tinkamos ir neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendimas „Säger prieš Dennemeyer“, byla C‑76/90, EU:C:1991:331, 15 punktas; sprendimas „Arblade“, sujungtos bylos C‑369/96 ir C‑376/96, EU:C:1999:575, 35 punktas; sprendimas „Canal Satélite Digital“, byla C‑390/99, EU:C:2002:34, 33 punktas). Papildomas įvežamų gaminių ženklinimas Teisingumo Teismo praktikoje paprastai nurodomas kaip tinkama priemonė veiksmingai vartotojų apsaugai užtikrinti (pavyzdžiui, Teisingumo Teismo sprendimas „Walter Rau“, byla C-261/81, EU:C:1982:382, 17 punktas; sprendimas „Geffroy“, byla C‑366/98, EU:C:2000:430, 23 punktas; sprendimas „Juvelta“, byla C‑481/12, EU:C:2014:11, 33 punktas);
8.3.1.50. siekiant papildomai ženklinti kitus gaminius, turėtų būti įvykdyta Direktyvoje 2015/1535 nustatyta procedūra, kuri iš esmės atitinka procedūrą, nustatytą Reglamente dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams.
8.3.2.1. Dvejopos maisto produktų kokybės klausimas yra susijęs su viena pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvu prekių judėjimu, įtvirtintu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnyje. Laisvo prekių judėjimo esmė yra tai, kad vienoje ES valstybėje narėje teisėtai pagamintos prekės gali būti laisvai tiekiamos į kitos ES valstybės narės rinką ir tokiam tiekimui negali būti trukdoma. Vis dėlto, ši laisvė yra susijusi tik su prekių judėjimu vidaus rinkoje ir todėl neužtikrina ir nereikalauja, kad prekės visose ES valstybėse narėse būtų identiškos ar pagamintos iš tų pačių sudedamųjų dalių. Tai reiškia, kad gamintojas, jeigu jis gaminius gamina teisėtai ir laikydamasis ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų saugos, ženklinimo ir kitų keliamų reikalavimų, gali iš esmės gaminti skirtingos sudėties ir (ar) skirtingos kokybės produktus ir juos, vadovaudamasis laisvo prekių judėjimo principu, tiekti į kitų valstybių narių rinkas;
8.3.2.2. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos XV antraštinės dalies, skirtos vartotojų apsaugai, 169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekdama remti vartotojų interesus ir užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą, ES padeda užtikrinti vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, taip pat skatinti jų teisę į informaciją, šviečiamąją veiklą ir burtis į organizacijas savo interesams ginti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio penktojoje pastraipoje įtvirtinta, kad valstybė gina vartotojo interesus, o Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta vartotojo teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Vartotojo teisė į informaciją pripažįstama viena pagrindinių klasikinių vartotojų teisių, kurios įgyvendinimas yra svarbus ne tik vartotojų apsaugos, bet ir efektyvios konkurencijos aspektu;
8.3.2.3. Nors EK pranešime akcentuojama, kad maisto produktų sauga, ženklinimas ir su maisto produktų pardavimu susijusi rinkodara turi atitikti EK pranešime minėtų ES teisės aktų reikalavimus, šiais ES teisės aktais iki galo nėra išsprendžiamas dvejopos kokybės maisto produktų ir kitų gaminių klausimas. ES valstybėms narėms tiekiami maisto produktai ir kiti gaminiai, net ir būdami galimai prastesnės kokybės nei referenciniai produktai kitose ES valstybėse narėse, paprastai atitinka ES teisės aktuose įtvirtintus saugos ir ženklinimo reikalavimus. Dėl šios priežasties EK, siekdama didesnio aiškumo ir skaidrumo, pradėjo dialogą su maisto gamintojais ir mažmenininkais dėl gamintojų elgesio kodekso parengimo. Taip pat svarbu, kad sprendžiant dvejopos kokybės maisto produktų ir kitų gaminių klausimus pirmiausia būtų didinamas vartotojų informuotumas, kad vartotojai, pirkdami maisto produktus, galėtų daryti informacija pagrįstą pasirinkimą;
8.3.2.4. Tam, kad būtų galima tinkamai ištirti ES mastu maisto produktų dvejopos kokybės klausimą, buvo imtasi ES lygmeniu koordinuotų veiksmų, t. y. pavesta JTC parengti suderintą tyrimų metodiką, bei pradėtas darbas Vartotojų teisių apsaugos bendradarbiavimo tinkle dėl vienodo Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos nuostatų taikymo visose ES valstybėse narėse;
8.3.2.5. Dvejopos maisto kokybės klausimai pirmiausia turi būti sprendžiami vertinant maisto produktų saugos ir ženklinimo atitiktį įtvirtintiems ES teisės aktų reikalavimams, o tais atvejais, kai specialiųjų teisės aktų pažeidimų nenustatoma, tačiau į skirtingų ES valstybių narių rinkas yra tiekiami maisto produktai, kurių pakuotės yra vienodos arba panašios, o sudėtis reikšmingai skiriasi, palyginti su referenciniu produktu, įvertinus kiekvieną atvejį atskirai, turėtų būti taikoma Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva;
8.3.2.6. To paties prekių ženklo, taip pat supakuotų skirtingos sudėties ir juslinių savybių prekių pardavimas Lietuvos Respublikos ir ES valstybių narių rinkoje gali neatitikti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos, jeigu, įvertinus kiekvieną atvejį atskirai, įrodoma, kad vartotojai turi konkrečių teisėtų lūkesčių dėl produkto, palyginti su referenciniu produktu, o produktas šių lūkesčių reikšmingai neatitinka, prekybininkas neatskleidžia ar nepateikia vartotojams tinkamos informacijos ir jie negali suprasti, kad gali būti skirtumų, palyginti su jų lūkesčiais, ir tokia netinkama arba nepakankama informacija gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, pavyzdžiui, jis gali būti paskatintas pirkti produktą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų pirkęs;
8.3.2.7. VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų, taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų tyrimus atlikusių ES valstybių narių;
8.3.2.8. VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiau saldžių traškių dribsnių su šokoladu „Vitalis“, mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis“, negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo su cukrumi ir saldikliu „Lipton“ ženklinimas galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, VMVT atliko neplaninį patikrinimą ūkio subjektuose, kurio metu patikrino šiame papunktyje nurodytų maisto produktų ženklinimą. Po patikrinimo buvo konstatuota, kad yra pažeidžiamos Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatos, draudžiančios klaidinti vartotoją dėl maisto produkto sudėties ar kitų savybių;
8.3.2.9. Žemės ūkio ministras pavedė VMVT atlikti tyrimą, įskaitant maisto produktų ženklinimo analizę ir laboratorinius tyrimus sudėčiai ir kokybei įvertinti, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos rinkoje esantys to paties prekių ženklo, to paties pavadinimo maisto produktai yra vienodos kokybės ir sudėties, kaip ir kitose ES valstybėse narėse, tačiau VMVT tyrimo metu nevertino kai kurių maisto produktų atitikties ES specialiųjų teisės aktų ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) reikalavimams;
8.3.2.10. Vertinant VMVT tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės, pažymėtina, kad VMVT tyrimas, kurio metu produktai buvo įsigyti kitose ES valstybės narėse, buvo atliekamas ne valstybinės maisto kontrolės metu ir ne Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais, todėl VMVT surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo;
8.3.2.11. VVTAT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos kontrolės institucijomis ir su tyrime dalyvaujančiomis ES valstybių narių institucijomis, galės pateikti teisinį įvertinimą dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo, kai JTC 2018 m. paskelbs suderintą metodiką ir bus atlikti tyrimai pagal šią metodiką;
8.3.2.12. VVTAT vertinant, ar tyrimo, kuris bus atliktas vadovaujantis JTC parengta tyrimo metodika, metu surinkti duomenys gali būti vertinami kaip nesąžininga komercinė veikla, bus atsižvelgiama į EK pranešime pateiktą vertinimo struktūrinę schemą bei Lietuvos Respublikos atsakingų institucijų nuomones (išvadas). Tyrimo metu turės būti įvertinta, ar kiekvienas produktas atskirai atitinka konkretaus sektoriaus teisės aktus, ar kiekvienas produktas reklamuojamas su tokiu pačiu prekių ženklu ir pakuote, ar kiekvieno produkto sudėtis reikšmingai skiriasi nuo tos sudėties, kuria produktas parduodamas kitose bendrosios rinkos dalyse, ar vartotojas pakankamai informuojamas apie šį skirtumą, ar vartotojas būtų pirkęs produktą, jei būtų buvęs informuotas apie šį skirtumą;
8.3.2.13. VVTAT nustačius, kad buvo pažeistos Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatos, tyrimo medžiagą perduos tos valstybės narės, kurioje yra įsteigtas galimai pažeidimą padaręs atsakingas asmuo, kompetentingai institucijai. Perduodant atlikto tyrimo medžiagą, yra prašoma tos valstybės narės kompetentingos institucijos imtis poveikio priemonių prieš atsakingą asmenį dėl nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos pažeidimų. Tik tos šalies kompetentinga institucija, kurioje yra atsakingas asmuo, įvertinusi pateiktą medžiagą ir, esant poreikiui, atlikusi kitus veiksmus, galės taikyti poveikio priemones (sankcijas) atsakingam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti, kad tyrimai būtų atlikti pagal suderintą metodiką, kad kitoje valstybėje narėje taikant poveikio priemones nekiltų abejonių dėl surinktų įrodymų vertinimo;
8.3.2.14. Laisvas prekių judėjimas nėra neribota laisvė, todėl ji gali būti ribojama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 36 straipsnyje arba Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintais bendrojo intereso pagrindais, kurių vienas – veiksminga vartotojų apsauga. Vis dėlto, Teisingumo Teismas nuolat pabrėžia, kad naudojamos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, t. y. turi būti tinkamos ir neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti. Todėl manytina, kad ES valstybės narės reikalavimas įvežti tik tos pačios sudėties tuo pačiu prekių ženklu pažymėtus gaminius būtų laikytinas neproporcingu reikalavimu, pernelyg ribojančiu laisvą prekių judėjimą, nes tikslą – vartotojų apsaugą – būtų galima pasiekti ir mažiau ribojančia priemone, pavyzdžiui, papildomu įvežamų gaminių ženklinimu. Ši priemonė Teisingumo Teismo praktikoje paprastai nurodoma kaip tinkama priemonė veiksmingai vartotojų apsaugai užtikrinti;
8.3.3.1. VMVT tyrimo metu nebuvo nustatyta faktų, kad lyginti maisto produktai neatitinka maisto produktų saugos reikalavimų, taip pat tokios informacijos nebuvo gauta iš kitų ES valstybių narių, kurios atliko tyrimus;
8.3.3.2. VMVT tyrimo metu nevertino kai kurių maisto produktų atitikties ES specialiųjų teisės aktų ženklinimo ir (ar) sudėties (kokybės) reikalavimams;
8.3.3.3. VMVT tyrimo metu buvo nustatyta, kad mažiau saldžių traškių dribsnių su šokoladu „Vitalis“, mažiau saldžių traškių dribsnių su avietėmis „Vitalis“, negazuoto aromatizuoto gaiviojo gėrimo su cukrumi ir saldikliu „Lipton“ ženklinimas galimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, VMVT atliko neplaninį patikrinimą ūkio subjektuose, kurio metu patikrino šiame papunktyje nurodytų maisto produktų ženklinimą. Po patikrinimo buvo konstatuota, kad yra pažeidžiamos Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatos, draudžiančios klaidinti vartotoją dėl maisto produkto sudėties ar kitų savybių;
8.3.3.4. Vertinant VMVT tyrimą dėl dvejopos maisto produktų kokybės, pažymėtina, kad minėtas tyrimas, kurio metu produktai buvo įsigyti kitose ES valstybės narėse, buvo atliekamas ne valstybinės maisto kontrolės metu ir ne Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo tyrimo tikslais, todėl VMVT surinkti duomenys negali būti laikomi galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo įrodymais;
8.3.3.5. VVTAT, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos kontrolės institucijomis ir su tyrime dalyvaujančiomis ES valstybių narių institucijomis, pateikti teisinį įvertinimą dėl galimo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo galės, kai, JTC 2018 m. paskelbs suderintą tyrimų metodiką ir pagal šią metodiką bus atlikti tyrimai;
8.3.3.6. Lietuvos Respublikos ir kitų ES valstybių narių rinkai tiekiant skirtingų savybių turinčius tuo pačiu prekių ženklu pažymėtus produktus gali būti nesąžiningos komercinės veiklos požymių tais atvejais, kai, įvertinus kiekvieną atvejį atskirai, įrodoma, kad vartotojai turi konkrečių teisėtų lūkesčių dėl produkto, palyginti su referenciniu produktu, o produktas šių lūkesčių reikšmingai neatitinka, prekybininkas neatskleidžia ar nepateikia vartotojams tinkamos informacijos ir jie negali suprasti, jog gali būti skirtumų, palyginti su jų lūkesčiais ir tokia netinkama arba nepakankama informacija gali iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį, pavyzdžiui, jis gali būti paskatintas pirkti produktą, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų pirkęs.
8.3.4.1. Atlikus maisto produktų tyrimus pagal bendrą tyrimų metodiką ir nustačius gana plačiai taikomą verslo subjektų praktiką diferencijuoti to paties prekių ženklo produktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti galimybę įpareigoti gamintojus arba platintojus papildomai ženklinti į Lietuvą įvežamus maisto produktus ir (ar) kitus gaminius. Pavyzdžiui, ant maisto produktų klijuojamų papildomų lipdukų galėtų būti nurodoma, kad maisto produktų sudėtis ir (ar) kokybė skiriasi nuo referencinėje valstybėje narėje (valstybėje narėje, kur konkretus maisto produktas buvo pradėtas gaminti pirmą kartą) parduodamų tokių pačių maisto produktų arba kad maisto produktų sudėtis ir (ar) kokybė referencinėje valstybėje narėje yra tokia pati.
9. Komisijos išvadai pritarta Komisijos 2018 m. vasario 28 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
10. Komisijos narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų išvados“ projektas.
Komisijos pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė
(Komisijų sekretoriato patarėja Rūta Bėčiūtė ir patarėjas Darius Karvelis