Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2018 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS
2019 m. balandžio d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą,
pažymėdamas, kad 2018 m. tęsėsi Lietuvos ir aplinkinių šalių ekonomikos augimas, lėmęs ne tik BVP augimą, bet ir nedarbo mažėjimą, atlyginimų augimą, infliacijos mažėjimą, vartojimo išlaidų didėjimą, kas lėmė ir Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje skelbiamus socialinių – ekonominių rodiklių teigiamus pokyčius. Tačiau tik maža dalis gyventojų pasinaudojo augimo rezultatais, skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai išaugo. Skurdo rizikos lygis per metus didėjo vienu procentiniu punktu ir siekė 22,9 proc. 2017 m. padidėjo pajamų nelygybė: 20 proc. didžiausias pajamas turinčių asmenų pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei 20 proc. mažiausias pajamas turinčių asmenų;
pastebėdamas, kad Vyriausybė ignoravo Europos komisijos pateiktą Lietuvos pažangos struktūrinių reformų srityje vertinimą, kuriame teigiama, jog „Lietuva padarė nedidelę pažangą“. Europos komisija aiškiai nurodė sritis, kuriose pažanga labai maža arba kuriose jos iš vis nėra;[1]
pabrėždamas, kad Vyriausybė pateikdama savo ataskaitą turi aiškiai nurodyti ir įvertinti savo priimtų sprendimų rezultatus ir pasekmes, o ne vien tik džiaugtis ilgalaikėmis šalies ekonomikos ir kitų sričių situacijos gerėjimo tendencijomis, kurioms Vyriausybė savo veikla ar neveiklumu įtakos nedarė;
apgailestaudamas, kad skambiai pristatytų šešių struktūrinių reformų įgyvendinimo progresas labai lėtas, įgyvendinimas fragmentiškas, esminiai kokybiniai pokyčiai ir nesėkmės neatspindėti Vyriausybės ataskaitoje;
apgailestaudamas, kad daugelyje svarbių valstybės gyvenimo sričių Vyriausybė vengė imtis aiškesnės politinės ir idėjinės lyderystės, todėl stringa tokios svarbios valstybei reformos kaip švietimo sektoriaus reforma, įskaitant bendrojo lavinimo bei pedagogų parengimo sistemų pertvarką, universitetų jungimą, sveikatos apsaugos reforma;
apgailestaudamas, kad Vyriausybė nesiėmė reikiamų priemonių suburti koaliciją prieš šiais metais pradėsiančią veikti Astravo AE ir net atvirkščiai, ėmė teikti siūlymus bendradarbiauti su Baltarusijos režimu, griaunant bet kokias pastangas sutelkti minėtą koaliciją;
pastebėdamas, kad Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje labai trūksta objektyvumo, įvardinant ir įvertinant Vyriausybės veiklos nesėkmes, sukėlusias didžiulį visuomenės nepasitenkinimą, bei krizes, pavyzdžiui, kai visiškai nepasiruošus buvo priimtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis, kurio rezultatu pristatomi augantys mokytojų atlyginimai, kurie būtų didėję ir nieko nekeičiant nuo mokslo metų pradžios pervedus papildomus pinigus į pedagogų mokos fondą. Neanalizuojamas šio sprendimo pasėkoje kilęs mokytojų streikas, taip pat kilę skandalai dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo ir sprendimo, ribojančio registrų duomenų atvėrimą žiniasklaidai;
neigiamai vertindamas Vyriausybės sprendimą sumažinti darbo pajamų apmokestinimą to nesubalansavus kitais mokestines įplaukas didinančiais sprendimais, dėl ko Vyriausybė prarado galimybę reikšmingai padidinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams – valstybės tarnautojams, pedagogams, medikams, kultūros sektoriaus darbuotojams;
konstatuodamas, kad sveikatos apsaugos srityje pažanga yra nepakankama – lėtai įgyvendinami sveikatos sistemos skaitmenizavimo tikslai, nepakankamai dėmesio skiriama slaugos problemos sprendimui, apribota paciento galimybė pasirinkti vaistus ir kt.;
konstatuodamas, kad Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitoje nėra atskleisti faktai apie Vyriausybės programoje numatytų terminų nesilaikymą, įgyvendinant esmines reformas neįgaliųjų socialinės integracijos, Neįgaliųjų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje srityse, taip pat nėra pateikiama išsami ataskaita apie Vyriausybės programoje numatytą, bet vis dar neįvykdytą asmenų su negalia integracijos sistemos tobulinimą švietimo, kultūros, socialinės apsaugos, užimtumo bei kitose srityse, ataskaitoje nurodoma tik tai, kas bus ateityje įgyvendinama, bet nėra aiškiai įvardyta, kas jau yra atlikta šiose srityse;
būdamas susirūpinęs, dėl Vyriausybės nepakankamo dėmesio regioninei politikai, kai regionų ekonominiai ir socialiniai skirtumai yra didesni nei ES vidurkis ir pastaraisiais metais tik didėja, kai gyventojų skaičius regionuose sparčiai mažėja dėl mažėjančių galimybių gauti kokybiškas viešąsias paslaugas ir nepakankamo investicijų pritraukimo;
konstatuodamas, kad XVII-osios Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitoje nėra pateikiama objektyvi informacija apie Vyriausybės veiksmus ir jų įtaką šalies situacijai;
n u t a r i a nepritarti Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitai.
Seimo Pirmininkas
Teikia
Seimo nariai
Gabrielius Landsbergis
Radvilė Morkūnaite-Mikulėnienė
Andrius Kubilius
Mykolas Majauskas
Vytautas Juozapaitis
Žygimantas Pavilionis
Jurgis Razma
Justas Džiugelis
Kazys Starkevičius
Andrius Navickas