Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
kolektyvinio investavimo subjektų ĮSTATYMO NR. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173, 174 STraipsniŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 111, 141, 321 IR 1631 STRAIPSNIAIS
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija. Tais atvejais, kai valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, šio įstatymo nustatyta tvarka priskiriama svarbiai, joje turi būti sudaroma ir stebėtojų taryba.“
3 straipsnis. Įstatymo papildymas 111 straipsniu
Papildyti Įstatymą 111 straipsniu:
„111 straipsnis. Atlyginimų nustatymo politika ir atlygio komitetai
1. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti vadovų, už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų ir kontrolės funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimų nustatymo politiką.
2. Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo nustatyti darbuotojų, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vadovų ir už prisiimamą riziką ir jos valdymą atsakingų darbuotojų atlyginimų dydį ir kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar jų valdomų kolektyvinio investavimo subjektų rizikos pobūdžiui, atlyginimų nustatymo politiką.
3. Atlyginimų nustatymo politika turi užtikrinti patikimą ir veiksmingą rizikos valdymą ir jį skatinti.
4. Atlyginimų nustatymo politika neturi būti skatinama prisiimti papildomą riziką, kuri būtų nesuderinama su valdomo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateikiama informacija.
5. Atlyginimų nustatymo politika turi atitikti šį įstatymą bei kitus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančius teisės aktus įgyvendinančias taisykles.
6. Valdymo įmonė, kuri yra svarbi dėl savo arba jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir kuri yra svarbi dėl savo dydžio, organizacinės struktūros ir veiklos pobūdžio, apimties ir sudėtingumo, privalo sudaryti atlygio komitetus. Atlygio komiteto nariais, kai atlygio komiteto sudarymas yra privalomas, gali būti tik stebėtojų tarybos nariai. Priežiūros institucija nustato kriterijus, kuriais vadovaujantis valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, priskiriama svarbiai pagal šio straipsnio nuostatas. Atlygio komitetą savo nuožiūra gali sudaryti ir kita valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Atlygio komitetų sudarymo tvarką, vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurių valdymas neperduotas valdymo įmonei, nustato savo vidaus dokumentuose.“
4 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu
Papildyti įstatymą 141 straipsniu:
„141 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus valdymo įmonėje, investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriume
Valdymo įmonė, investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ir depozitoriumas turi užtikrinti, kad būtų įdiegtos priemonės, kurios leistų jos darbuotojams specialiu, nepriklausomu ir autonomišku kanalu valdymo įmonėje ar investicinėje bendrovėje, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriume atsakingam asmeniui pranešti apie padarytą ar galimą šio įstatymo bei kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Priemonėms įdiegti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, ar depozitoriumas gali pasitelkti trečiuosius asmenis. Priemonėms taikomi šio įstatymo 1631 straipsnyje nustatyti reikalavimai.“
5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valdymo įmonė, veikianti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita, taip pat investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, neturi teisės skolinti ir teikti kreditų, o investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 75 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.“
6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui ir depozitoriumo veikla
1. Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume, kurio paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi tarp depozitoriumo ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei. Sutartyje, be kita ko, turi būti aptartas keitimasis informacija, reikalinga depozitoriumui vykdyti jam pavestas funkcijas.
2. Lietuvos Respublikoje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu gali būti licencijuota kredito įstaiga, turinti teisę Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, ir kuri yra įsteigta arba turi registruotą buveinę ar padalinį Lietuvos Respublikoje.
4. Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir užtikrinti, kad:
1) investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
2) investicinių vienetų arba akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimus;
3) jis vykdytų valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nurodymus, jeigu jie neprieštarauja kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentų reikalavimams;
4) atlyginimas ir pajamos už sandorius su kolektyvinio investavimo subjekto turtu per nustatytą laiką būtų pervesti į investicinio fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei;
5. Depozitoriumas privalo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, pateikti visus dokumentus, reikalingus buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti, įskaitant tikslius duomenis ir informaciją apie kolektyvinio investavimo subjektui priklausantį turtą.
6. Depozitoriumas užtikrina tinkamą kolektyvinio investavimo subjekto pinigų srautų priežiūrą, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai įsigijus kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas. Depozitoriumas taip pat užtikrina, kad visos kolektyvinio investavimo subjekto lėšos būtų įskaitytos sąskaitose, atidarytose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu, arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu subjekte, nustatytame ir prižiūrimame pagal priežiūros institucijos priimtus teisės aktus, įgyvendinančius Direktyvos 2006/73/EB nuostatas (toliau – sąskaitos atidarymo subjektas). Kai sąskaitos atidarymo subjekte sąskaitos atidarytos kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančio depozitoriumo vardu, sąskaitos atidarymo subjekto ir depozitoriumo nuosavi pinigai į tokias sąskaitas neįskaitomi.
7. Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 134 straipsnio 4 dalies reikalavimai.
8. Depozitoriumas privalo raštu pranešti priežiūros institucijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, stebėtojų tarybai arba valdybai apie visus pastebėtus kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ar steigimo dokumentų pažeidimus.
9. Depozitoriumas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka priežiūros institucijos reikalavimu privalo pateikti jai visą informaciją, kurią jis įgijo atlikdamas depozitoriumo funkcijas ir kurios priežiūros institucijai reikia depozitoriumo, kolektyvinio investavimo subjekto ir (ar) valdymo įmonės priežiūrai atlikti.
10. Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose.
11. Depozitoriumas privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio pagrindu priežiūros institucijos priimtų teisės aktų reikalavimų.
12. Depozitoriumas neturi teisės vykdyti su kolektyvinio investavimo subjektu arba jo valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti kolektyvinio investavimo subjekto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas būtų atskyręs depozitoriumo funkcijų atlikimą nuo kitų savo funkcijų, galinčių sukelti interesų konfliktą, o galimi interesų konfliktai būtų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti, valdomi, stebimi ir atskleisti kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams.“
7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Depozitoriume saugomo turto teisinis režimas
1. Jeigu yra saugomos finansinės priemonės, kurios apskaitytinos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, depozitoriumas užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės būtų saugomos ir apskaitomos depozitoriumo atidarytose finansinių priemonių sąskaitose kolektyvinio investavimo subjekto vardu arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimais, įgyvendinančiais Direktyvos 2006/73/EB nuostatas, kad visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso kolektyvinio investavimo subjektui.
2. Kito turto atveju, įskaitant ir tuos atvejus, kai yra saugomos finansinės priemonės, kurios perduodamos depozitoriumui fiziškai, depozitoriumas patikrina kolektyvinio investavimo subjekto nuosavybės teisę į tokį turtą ir įtraukia šį turtą į apskaitą. Vertinant, ar turtas yra kolektyvinio investavimo subjekto, vadovaujamasi kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės pateikta informacija, dokumentais ir, jeigu tai yra įmanoma ir reikalinga, kitais įrodymais. Depozitoriumas šią informaciją privalo nuolat atnaujinti.
3. Depozitoriume ar kitoje įmonėje saugomas turtas negali būti naudojamas depozitoriumo ar kitos įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, sąskaita. Naudojimas savo sąskaita apima bet kokį sandorį dėl saugomo turto įskaitant bet neapsiribojant pervedimu, įkeitimu, pardavimu, skolinimu.
4. Depozitoriume saugomas turtas gali būti naudojamas tik kai:
2) depozitoriumas vykdo kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančios valdymo įmonės nurodymus;
3) turtas naudojamas kolektyvinio investavimo subjekto naudai ir investicinių vienetų savininkų interesais;
8 straipsnis. Įstatymo papildymas 321 straipsniu
Papildyti Įstatymą 321 straipsniu:
„321 straipsnis. Depozitoriumo teisė perduoti dalį savo funkcijų kitai įmonei
2. Turto saugojimo funkcijos perdavimas neatleidžia depozitoriumo nuo atsakomybės ir šiame įstatyme ar kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų depozitoriumui laikymosi.
3. Depozitoriumas gali turto saugojimo funkciją perduoti kitai įmonei tik tada, kai perdavimas vykdomas dėl objektyvios priežasties. Turto saugojimo funkcijos perdavimu negali būti vengiama šiuo įstatymu nustatytos depozitoriumo atsakomybės.
4. Depozitoriumas turi elgtis profesionaliai, rūpestingai ir apdairiai pasirinkdamas kitą įmonę, kuriai planuoja perduoti turto saugojimo funkciją, periodiškai, kaip apibrėžta 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/438, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB nuostatos dėl depozitoriumų pareigų (OL 2016 L 78, p. 11) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2016/438), peržiūrėti įmonės, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, pasirinkimą, nuolat stebėti jos turto saugojimo funkcijos atlikimą, veiklą ir tvarką, kurios tokia įmonė laikosi vykdydama jai perduotas funkcijas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 2016/438).
5. Depozitoriumas turi užtikrinti, kad įmonė, kuriai perduota turto saugojimo funkcija, atitiktų šias sąlygas:
1) įmonės struktūra, atsakingų valdymo organo narių ir darbuotojų kompetencija yra tinkamos ir proporcingos depozitoriumo perduoto saugoti turto pobūdžiui ir sudėtingumui;
2) įmonei taikomi tokių įmonių veiklai taikomuose teisės aktuose nustatyt rizikos ribojimo reikalavimai, įskaitant kapitalo reikalavimus, nuolatinė priežiūra atitinkamoje jurisdikcijoje ir išorės auditas;
3) įmonė atskiria depozitoriume saugomo kolektyvinio investavimo subjekto turtą nuo nuosavo ir depozitoriumo klientų turto taip, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, kuris turtas priklauso atitinkamam depozitoriumo klientui;
4) įmonė imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad įmonės nemokumo atveju jai depozitoriumo perduotas saugoti kolektyvinio investavimo subjekto turtas nebūtų paskirstytas arba realizuotas įmonės kreditorių naudai;
6. Kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras kolektyvinio investavimo subjekto finansines priemones saugotų toje valstybėje įsteigta įmonė, ir toje valstybėje nėra įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas toje valstybėje įsteigtai įmonei tik tiek, kiek tai yra reikalaujama pagal trečiosios valstybės teisę, ir tik tol, kol nėra toje valstybėje įsteigtų įmonių, kurios atitiktų šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas.
7. Depozitoriumo funkcijų perdavimas pagal šio straipsnio 6 dalį galimas tuo atveju, kai kolektyvinio investavimo subjekto investuotojai yra iš anksto kolektyvinio investavimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka informuoti, apie funkcijų perdavimą, įskaitant susijusią riziką, ir jo aplinkybes, ir apie tai, kad toks funkcijų perdavimas yra būtinas dėl trečiosios šalies teisės nustatytų teisinių suvaržymų, ir kai kolektyvinio investavimo subjektas ar valdymo įmonė raštu nurodo depozitoriumui perduoti tokio kolektyvinio investavimo subjekto turto saugojimą nurodytai trečiojoje šalyje įsteigtai įmonei.
8. Įmonė, kuriai depozitoriumas perdavė turto saugojimo funkciją, gali perduoti funkcijas kitai įmonei, jeigu ji tenkina visus šiame įstatyme nustatytus depozitoriumo funkcijų perdavimui taikomus reikalavimus ir apie tokį perdavimą pateikiamas pranešimas depozitoriumui. Tokiu atveju atitinkamai įmonei mutatis mutandis taikomi šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai.
9 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 33 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
10 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„34 straipsnis. Depozitoriumo atsakomybė
1. Depozitoriumas atsako kolektyvinio investavimo subjektui ir kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams už jo saugomų ir kitoms įmonėms perduotų saugoti finansinių priemonių praradimą.
2. Finansinių priemonių, saugomų depozitoriume, įskaitant atvejus, kai depozitoriumas turto saugojimo funkciją perduoda kitai įmonei, praradimo atveju depozitoriumas privalo per įmanomai trumpiausią laiką nuo praradimo paaiškėjimo dienos, grąžinti kolektyvinio investavimo subjektui arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikiančiai valdymo įmonei tokios pat rūšies finansines priemones arba atitinkamą sumą, kuri nustatyta pagal finansinės priemonės rinkos kainą praradimo momentu.
3. Jeigu depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai atliko savo funkcijas pagal šį įstatymą, jis privalo kolektyvinio investavimo subjektui ir (ar) jo dalyviui atlyginti ir visus kitus su netinkamu funkcijų atlikimu susijusius nuostolius.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota rašytiniu ar kitokiu susitarimu. Toks susitarimas yra negaliojantis.
5. Kolektyvinio investavimo subjekto dalyviai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai depozitoriumo arba netiesiogiai per valdymo įmonę arba investicinę bendrovę, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, su sąlyga, kad dėl to neatsiras pakartotinis žalos atlyginimas arba dalyviams nebus taikomos nevienodos sąlygos.
6. Depozitoriumas atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės, jeigu įrodo, kad jo saugomos ir kitoms įmonėms perduotos saugoti finansinės priemonės buvo prarastos dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.“
11 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kolektyvinio investavimo subjektas arba kolektyvinio investavimo subjekto vardu veikianti valdymo įmonė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jeigu tam priežiūros institucija išdavė išankstinį leidimą. Tokiu atveju sudaroma sutartis su nauju kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumu. Priežiūros institucija turi būti informuojama apie su depozitoriumu sudarytos sutarties pakeitimus su paaiškinimais kokios sutarties nuostatos keitėsi. Sutarties su depozitoriumu pakeitimai su paaiškinimais ir nauja sutartis priežiūros institucijai turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo pasirašymo.“
12 straipsnis. 124 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 124 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, nepažeisdama šio įstatymo 6 ir 7 straipsniuose bei 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucijai kartu su prašymu leisti valdyti Lietuvos Respublikoje įsteigtą suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutartį ir, jeigu taikoma, informaciją apie kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo funkcijų perdavimo tvarką.“
13 straipsnis. Įstatymo papildymas 1631 straipsniu
Papildyti įstatymą 1631 straipsniu:
„1631 straipsnis. Pranešimas apie pažeidimus
Priežiūros institucija nustato priemones, kurios skatintų pranešti jai apie šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir kurios turi atitikti šiuos reikalavimus:
2) užtikrinamas asmens, kuris praneša apie padarytus pažeidimus, konfidencialumas, išskyrus įstatymuose numatytus privalomo informacijos apie padarytus pažeidimus atvejus;
14 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas
Papildyti 167 straipsnį 11 dalimi:
„11. Jei priežiūros institucija prižiūri depozitoriumą, kuris atlieka šiame įstatyme numatytas depozitoriumo funkcijas kolektyvinio investavimo subjekto, įsteigto Lietuvos Respublikoje, bet valdomo kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės atžvilgiu, priežiūros institucija keičiasi reikiama informacija su atitinkamos valstybės narės priežiūros institucija.“
15 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas
16 straipsnis. 170 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 170 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„170 straipsnis. Priežiūros institucijos taikomos poveikio priemonės
1. Priežiūros institucija šio įstatymo 171 straipsnyje nustatytais pagrindais taiko šias poveikio priemones:
1) valdymo įmonę, investicinę bendrovę, depozitoriumą ir jų vadovus, likvidatorius ir kitus asmenis, atsakingus už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, įspėti dėl pažeidimo, nurodyti per priežiūros institucijos nustatytą terminą nutraukti tokį pažeidimą ir įpareigoti užtikrinti, kad jis nesikartotų;
2) valdymo įmonei, investicinei bendrovei, depozitoriumui ir jų vadovams, likvidatoriui ir kitiems asmenims, atsakingiems už šiame įstatyme ir kituose kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;
5) laikinai uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse. Valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių jam buvo laikinai neleista vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu laikinas draudimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, panaikinamas;
6)kai šiurkštūs pažeidimai padaryti pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės pritaikymo, uždrausti valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti kolektyvinio investavimo subjekto valdymą tose ar kitose valdymo įmonėse arba investicinėse bendrovėse;
8) įpareigoti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę pakeisti vadovą ir (arba) sprendimus dėl investicijų valdymo priimantį asmenį;
9) sustabdyti valdymo įmonės licencijos galiojimą visa apimtimi arba iš dalies, ribojant teisę teikti vieną ar kelias paslaugas. Valdymo įmonei pateikus dokumentus, įrodančius, kad nebėra aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (arba priežiūros institucijai atlikus patikrinimą ir tai nustačius), priežiūros institucijos sprendimu licencijos galiojimas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai priežiūros institucija nustato, kad pagrindas išnyko, atnaujinamas;
2. Taikant šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nario ar bet kurio fizinio asmens, kuris laikomas atsakingu, veiksmai, kuriais pažeidžiamos šio įstatymo ir kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos ir dėl kurių už pažeidimą atsakingas asmuo savo ar kitų asmenų naudai išvengė didelės turtinės žalos arba gavo didelės turtinės naudos, arba padarė didelės turtinės žalos tretiesiems asmenims, arba kilo grėsmė finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta turtinė žala, turtinė nauda yra didelė, kai jos vertė viršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio sumą.
17 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 171 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„171 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
1. Šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės taikomos, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) kolektyvinio investavimo subjekto ar valdymo įmonės veikla vykdoma negavus priežiūros institucijos leidimo;
2) šio įstatymo nustatyta licencija ar leidimas gautas pateikus priežiūros institucijai klaidingą informaciją ar pasinaudojus kitomis neteisėtomis priemonėmis;
3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;
4) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos pateikimą priežiūros institucijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neišsami, neteisinga arba netiksli informacija, įskaitant apie šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytas nuostatas, susijusias su valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimu, padidinimu, perleidimu arba sumažinimu;
5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko procedūrų ir tvarkos bei struktūros ir organizacinių reikalavimų bei reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu trečiosioms šalims;
6) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė pažeidžia Reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytus reikalavimus;
7) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesilaiko Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų.
8) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovais išrenkami arba vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys finansinių priemonių rinkų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos ir priežiūros institucijos nustatytų kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;
10) depozitoriumas neatlieka arba netinkamai atlieka savo funkcijas pagal šio įstatymo 31, 32, 321 straipsnio nuostatas;
11) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, nesilaiko pareigų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjekto investavimo taisyklėmis;
12) valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, netaiko rizikos valdymo proceso ar proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertę;
13) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei nesilaiko pareigų, susijusių su investuotojams teiktina informacija;
14) valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, kitoje valstybėje narėje nei kolektyvinio investavimo subjekto buveinės valstybė narė platinanti savo valdomo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje;
15) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje;
2. Priežiūros institucija skiria poveikio priemones Finansinių priemonių rinkų įstatymo nustatyta tvarka, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Kai priežiūros institucija priima sprendimą dėl šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte numatytos poveikio priemonės taikymo, priežiūros institucijos įgaliotas tarnautojas pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 170 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punkte nurodytų fizinių asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą dėl sprendimo sankcionavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 5 darbo dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Priežiūros institucijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl sprendimo sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos slaptumą.
4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, įskaitant informaciją apie padaryto šio įstatymo ir kitų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo esmę ir jį padariusio asmens tapatybę, paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje per 3 darbo dienas po to, kai sprendimas taikyti poveikio priemonę buvo išsiųstas ar įteiktas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu sprendimas taikyti poveikio priemonę yra apskundžiamas, priežiūros institucijos interneto svetainėje taip pat pateikiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Jei informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytų neigiamos įtakos finansų rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytų neproporcingos žalos fiziniams ar juridiniams asmenims, tokios informacijos skelbimas atidedamas tol, kol šios aplinkybės išnyksta, arba ji skelbiama neatskleidžiant informacijos apie pažeidimą padariusį asmenį arba ji neskelbiama. Priežiūros institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie visas pritaikytas, bet nepaskelbtas poveikio priemones. Priežiūros institucija užtikrina, kad paskelbta informacija būtų prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys priežiūros institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tik tokį laikotarpį ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kurios užtikrintų, kad nebūtų pažeisti asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai.
5. Priežiūros institucija, priimdama sprendimą taikyti poveikio priemones, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, įvertina nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų sunkumą ir trukmę, asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, kaltę, finansinį pajėgumą (finansinis pajėgumas juridinio asmens atveju nustatomas pagal bendrą jo apyvartą, fizinio asmens – pagal jo metines pajamas), ankstesnius per pastaruosius 10 metų padarytus pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, bendradarbiavimą su priežiūros institucija, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jei jį įmanoma nustatyti, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes finansų rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
6. Priežiūros institucija, vertindama šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir kai nėra Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, neskiria poveikio priemonės (priemonių), jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1) juridinis asmuo ar fizinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų pažeidimo;
7. Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo poveikio priemonės paskyrimo pranešama tų valstybių narių ar trečiųjų šalių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms. Priežiūros institucija, paskelbusi apie pritaikytą poveikio priemonę, tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.“
18 straipsnis. 173 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 173 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„173 straipsnis. Piniginės baudos
1. Priežiūros institucija turi teisę skirti tokias baudas:
1) juridiniams asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo reikalavimų - iki 5000 000 eurų arba 10 procentų juridinio asmens praėjusių metų bendrųjų metinių veiklos pajamų;
2. Jei juridinis asmuo yra patronuojamoji įmonė arba patronuojančioji įmonė, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės parengtame ir patvirtintame praėjusių finansinių metų įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje.
3. Jeigu dėl šio įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydis, jei jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.“
19 straipsnis. 174 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 174 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Piniginės baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dienos, kai asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.“
20 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti įstatymo priedo 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL 2009 L 302, p. 32), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES (OL 2014 L 257, p. 186).“
21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas