Projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS „Lietuvos Respublikos PILIEČIŲ RENGIMO PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI STRATEGIJA“ ĮGYVENDINIMO PLANO“ patvirtinimo

Nr.

Vilnius

Vadovaudamasi Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 27 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1.  Patvirtinti Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo planą  (pridedama).

2.  Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai vykdyti Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano stebėseną, vertinimą ir koordinavimą.

Ministras Pirmininkas                                                                                                    

Krašto apsaugos ministras                                                                                   

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu Nr.  

NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS „Lietuvos Respublikos PILIEČIŲ RENGIMO PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI STRATEGIJA“ ĮGYVENDINIMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ įgyvendinimo plano (toliau – Įgyvendinimo planas) paskirtis – nuosekliai ir koordinuotai ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir teikti žinias bei įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešinantis agresijai ir okupacijai.

2. Įgyvendinimo planu numatoma įgyvendinti Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ (toliau – Darbotvarkė), tikslo, principų ir prioritetų nuostatas atsparumo, pilietinės valios stiprinimo, žinių ir įgūdžių, reikalingų neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo kryptyse.

3. Darbotvarkės įgyvendinimą numatoma organizuoti etapais, Įgyvendinimo planus rengiant 2023–2025, 2026–2030, 2031–2035 metų laikotarpiams.

II SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO PLANO SĄSAJOS SU KITAIS STRATEGINIO VALDYMO DOKUMENTAIS

4. Darbotvarkėje numatytų 16.5 ir 16.6 uždavinių įgyvendinimo priemonės planuojamos nacionaliniame kovos su dezinformacija veiksmų plane, kurio rengimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

5. Darbotvarkėje numatyto 17.15 uždavinio įgyvendinimo priemonės įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-263 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2022–2024 m. patvirtinimo“.

III SKYRIUS

RENGIMO PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI PRINCIPAI, PRIORITETAI IR KRYPTYS

6. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio Antrojo skyriaus trečiajame skirsnyje numatyta, kad valstybė savo piliečiams sudaro sąlygas rengtis visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui. Įgyvendinant šią nuostatą, piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui turi būti organizuojamas atsižvelgiant į valstybės gynybos poreikius ir vadovaujantis šiais principais:

6.1. Pilietinės valios ir bendrųjų žinių universalumo principu. Kiekvienas pilietis potencialiai gali tapti neginkluoto pilietinio pasipriešinimo dalyviu, nepriklausomai nuo jam priskiriamų pareigų valstybės gynyboje, tačiau piliečių įsitraukimo negalima iš anksto tiksliai prognozuoti ir suplanuoti. Atsižvelgiant į neginkluoto pilietinio pasipriešinimo veiksmų spontaniškumą, ugdoma visų piliečių valia ir sudaromos galimybės kuo daugiau piliečių įgyti bendrųjų žinių apie dalyvavimą neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, įgalinant juos lanksčiai veikti susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir prireikus gebėti tarpusavyje derinti ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo veiksmus.

6.2. Piliečių rengimo diferenciacijos principu. Specifinių žinių ir įgūdžių suteikiama tiems piliečiams, kuriems šios žinios ir įgūdžiai būtini pagal pareigas valstybės gynybos srityje, tai yra:

5. 

6. 

6.2. 

6.2.1. į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtrauktiems piliečiams;

6.2.2. karo komendantams, Lietuvos šaulių sąjungos (toliau – LŠS) koviniams būriams nepriklausantiems LŠS nariams, kurie teiks pagalbą savivaldybių administracijų direktoriams arba karo komendantams, taip pat organizuos ir vykdys pilietinį pasipriešinimą;

6.2.3. ginkluoto pasipriešinimo dalyviams (ginkluotųjų pajėgų nariams).

6.3. Esamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) pasitelkimo principu. Piliečių rengimas pilietiniam pasipriešinimui organizuojamas pasitelkiant valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, NVO, bendruomenines organizacijas.

7. Atsižvelgiant į Lietuvai kylančius saugumo iššūkius ir grėsmes, pasirinkti šie rengimo pilietiniam pasipriešinimui prioritetai:

7.1. atsparumo stiprinimas;

7.2. pilietinės valios stiprinimas;

7.3. visapusiškas švietimo sistemos įtraukimas, siekiant nuo mažens ugdyti atsparumą, pilietiškumą, antikorupcinį sąmoningumą, bendruomeniškumą ir patriotizmą;

7.4. tarpinstitucinis bendradarbiavimas;

7.5. bendradarbiavimo su NVO stiprinimas ir šių organizacijų potencialo naudojimas;

7.6. užsienio šalyse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes, gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių įtraukimas į rengimą pilietiniam pasipriešinimui.

8. Vadovaujantis Įgyvendinimo plano 6 punkte nurodytais principais ir 7 punkte nurodytais prioritetais parengtos įgyvendinimo priemonės, padedančios įgyvendinti Darbotvarkėje numatytus uždavinius atsparumo, pilietinės valios stiprinimo, žinių ir įgūdžių, reikalingų neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo bei žinių ir įgūdžių, reikalingų ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, teikimo ir ugdymo kryptyse.

IV SKYRIUS

ATSPARUMO STIPRINIMO KRYPTIES PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

9. Darbotvarkės piliečių atsparumo stiprinimo kryptyje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės:

9.1. Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, inicijuoti ir finansuoti tyrimus, kuriais siekiama analizuoti ir vertinti piliečių atsparumo, pasirengimo gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui būklę, valstybės vykdomų priemonių rezultatus ir efektyvumą, nustatyti naujų priemonių poreikį:

7 

8 

9 

9.1

9.1.1. remiantis pilietinės galios tyrimais vertinti Lietuvos pilietinės visuomenės būklę;

9.1.2. remiantis pilietinio pasipriešinimo tyrimais vertinti visuomenės pritarimą ginkluotai valstybės gynybai;

9.1.3. organizuoti sociologinius tyrimus, kuriais remiantis vertinama visuomenės valia priešintis ir atsparumas;

9.1.4. remiantis sociologiniais tyrimais vertinti visuomenės įsitraukimą į savanoriškas ir gyvenamosios vietovės bendruomenių veiklas;

9.1.5. remiantis sociologiniais tyrimais matuoti visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygį.

9.2. Didinti informacinių grėsmių atpažįstamumą, skatinti visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, ugdyti piliečių raštingumą informacijos ir žiniasklaidos srityje:

9.2.1. organizuoti edukacines veiklas apie informacines grėsmes;

9.2.2. vykdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas.

9.3. Bendradarbiauti su akademine bendruomene ir NVO, stiprinant kovą su dezinformacija: sukurti kovą su dezinformacija vykdančios akademinės bendruomenės, NVO ir suinteresuotų valstybės institucijų bendradarbiavimo platformą ir ją pasitelkti naujoms kovos su dezinformacija priemonėms bei įgyvendinti.

9.4. Remti NVO projektus ir iniciatyvas, prisidedančias prie atsparumo stiprinimo, kitais būdais skatinti partnerystę su NVO, taip pat ir su demokratinėmis patriotinėmis diasporos organizacijomis, veikiančiomis euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse: organizuoti NVO projektų ir iniciatyvų, prisidedančių prie atsparumo stiprinimo, dalinio finansavimo konkursus.

9.5. Tobulinti ir plėtoti informacinių grėsmių valdymo ir strateginės komunikacijos sistemą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valdymo srityje, siekiant didinti kultūros sektoriaus atsparumą: vykdyti kultūros įstaigų darbuotojų medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas.

9.6. Tobulinti švietimą kibernetinių grėsmių klausimais, skatinant saugų ir atsakingą elgesį kibernetinėje erdvėje, atsparumą socialinės inžinerijos atakoms:

9.6.1. organizuoti kibernetinio saugumo pratybas;

9.6.2. organizuoti kibernetinio saugumo mokymus.

9.7. Šviesti piliečius, kaip atpažinti priešiškų valstybių žvalgybos institucijų vykdomas verbavimo ar kitokio poveikio veiklas ir nuo jų apsisaugoti:

9.7.1. teikti viešas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus;

9.7.2. platinti informacinius pranešimus apie priešiškų žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos apraiškas, keliamas grėsmes ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti.

9.8. Didinti visuomenės žinias ir įgūdžius, kaip pasirengti galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms:

9.8.1. įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją apie pasirengimą galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje;

9.8.2. atnaujinti informaciją  apie pasirengimą galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms ir populiarinti interneto svetainę www.lt72.lt.

9.9. Siekiant reguliaraus ir tęstinio Darbotvarkės pažangos vertinimo, Darbotvarkės įgyvendinimo plane sukurti visuomenės atsparumo ir pilietinės valios priešintis agresijai vertinimo rodiklių sistemą: sukurti visuomenės atsparumo ir pilietinės valios priešintis agresijai vertinimo rodiklių sistemą.

V SKYRIUS

PILIETINĖS VALIOS STIPRINIMO KRYPTIES PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

10. Darbotvarkės pilietinės valios stiprinimo kryptyje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės:

10.1. Stiprinant pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą per formalųjį švietimą, į mokomųjų dalykų ugdymo turinį nuosekliai integruoti pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas, orientuotas į Lietuvos piliečių tapatybės stiprinimą, bendrųjų pilietiškumo kompetencijų ir žinių nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais įgijimą: atnaujinti  bendrojo ugdymo programas  integruojant pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas.

10.2. Į bendrąjį ugdymą įtraukti privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus: organizuoti pedagogų mokymus šalies gynybos, pilietinio pasipriešinimo, pilietiškumo temomis, stiprinant jų kompetencijas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais.

10.3. Papildyti privalomąją pilietinio ugdymo programą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymo klausimais, į ją įtraukiant daugiau praktinių veiklų, taip pat iš Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos perkeliant ne tik nacionalinio saugumo temas, bet ir daugiau temų, susijusių su gynyba ir ekstremaliosiomis situacijomis, civiline sauga: atnaujinti pilietiškumo pagrindų bendrąją programą integruojant nacionalinio saugumo, krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio ugdymo, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų temas.

10.4. Užtikrinti tinkamą pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, rengimą, taip pat kitus dalykus dėstančių pedagogų pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimą, kad jie galėtų tinkamai perteikti pilietinio ugdymo žinias, pasitelkiant ne tik pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas, bet ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją:

10.4.1. organizuoti mokymus pedagogams nacionalinio saugumo, krašto gynybos, medijų raštingumo ir informacinio saugumo temomis;

10.4.2. įgyvendinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“, patvirtintą Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. VK-63.

10.5. Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, tobulinti būsimųjų pedagogų rengimą, skirti daugiau dėmesio pilietiniam ugdymui jų stažuočių laikotarpiu. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, visapusiškai stiprinti ir plėtoti kadetų ugdymą:

10.5.1. papildyti pedagogų studijų programas pilietiškumo ugdymo dalykais;

10.5.2. organizuoti pedagogikos studentų stažuotes, skirtas jų pilietiniam ugdymui;

10.5.3. įgyvendinti Kadetų ugdymo sampratą įgyvendinančių mokyklų tinklo kūrimo rekomendacijas.

10.6. Skatinti LŠS vykdomas veiklas, ypač jaunųjų šaulių būrelių tinklo plėtrą ir vasaros stovyklų projektą, taip pat skatinti bendradarbiauti savivaldybes, švietimo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir NVO pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo klausimais bei kartu su LŠS mokyklose steigti jaunųjų šaulių būrelius (siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po kelis jaunųjų šaulių būrelius įvairiose švietimo įstaigose), be to, skatinti ir kitų patriotinių organizacijų (skautų, ateitininkų) būrelių steigimą:

10.6.1. steigti naujus jaunųjų šaulių būrelius;

10.6.2. organizuoti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus Lietuvos mokiniams.

10.7. Stiprinti ir efektyviau panaudoti NVO potencialą, vykdant neformalųjį švietimą, skatinant mokinius įsitraukti į praktines pilietinio aktyvumo, savanorystės iniciatyvas, mokytis veikti kartu, siekti bendrų su kitais piliečiais tikslų:

10.7.1. organizuoti NVO neformaliojo pilietinio ugdymo projektų finansinio rėmimo konkursus;

10.7.2. skatinti mokinius dalyvauti savanorystės iniciatyvose ir socialinėse-pilietinėse veiklose.

10.8. Stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir bendruomeninėmis organizacijomis bei gyvenamųjų vietovių bendruomenėmis, taip prisidedant prie mokinių ir visuomenės praktinio supažindinimo su valstybės veikimo principais: į Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) organizuojamas pratybas įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijas, švietimo įstaigas bei bendruomenių organizacijas.

10.9. Ugdyti profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų (piliečių) pilietinę valią, kurti paskatų sistemą asmenims, aktyviai dalyvaujantiems NVO, bendruomeninių organizacijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių veikloje, savanorystės ar kitose iniciatyvose, prisidedančiose prie pilietiškumo ir patriotizmo stiprinimo:

10.9.1. skatinti švietimo įstaigų ir NVO bendradarbiavimą pilietiškumo stiprinimo veiklose;

10.9.2. organizuoti informacijos sklaidos kampaniją profesinių mokyklų mokiniams, aukštesniųjų mokyklų ir aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijų studentams apie savanoriškos veiklos galimybes ir naudą.

10.10. Tęsti valstybės švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą, įgyvendinti kultūrinės edukacijos programas, parengti edukacines priemones, akcentuojančias Lietuvos istorijos ir kultūros pasiekimus, skatinančias piliečius aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime:

10.10.1. įgyvendinti istorinės kultūrinės atminties išsaugojimo, lituanistikos tradicijų ir paveldo iniciatyvas ir organizuoti renginius;

10.10.2. organizuoti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginius;

10.10.3. organizuoti Pilietinio pasipriešinimo dienos renginius.

10.11. Stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe:

10.11.1. organizuoti edukacines istorines ir pažintines veiklas, susijusias su LK;

10.11.2. organizuoti moksleivių pilietiškumą skatinančias veiklas.

10.12. Vykdyti nuoseklų visuomenės informavimą apie nacionalinio saugumo ir gynybos politikos aktualijas, LK plėtrą, siekiant didinti visuomenės paramą Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos prioritetams ir visuomenės pasitikėjimą nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis: vykdyti visuomenės informavimą apie krašto apsaugos sistemos aktualijas.

10.13. Ugdant pilietinę valią, labiau pasitelkti NVO: stiprinti bendradarbiavimą ne tik su LŠS, bet ir su NVO, bendruomeninėmis organizacijomis, teikti paramą šių organizacijų iniciatyvoms ir projektams, prisidedantiems prie visuomenės pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo, skatinti didesnį piliečių įsitraukimą į NVO veiklas: sukurti ir įgyvendinti nacionalinį savanoriškos tarnybos modelį.

10.14. Vykdyti projektus, kuriais skatinamas skirtingų sričių atstovų (NVO, žiniasklaidos, mokslo, verslo, LK ir kt.) bendradarbiavimas, taip pasiekiant įvairias visuomenės grupes: organizuoti konkursinių projektų, skatinančių NVO institucinių gebėjimų stiprinimą bei savanoriškos veiklos plėtrą, rėmimą.

10.15. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir įstaigomis, skatinant aiškią ir skaidrią valstybės institucijų ir įstaigų komunikaciją ir informacijos apie savo veiklą sklaidą, konsultacijas su visuomene svarbiais valstybei klausimais, kokybišką piliečių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą: parengti bendras valstybės institucijų ir įstaigų komunikacijos apie vykdomas veiklas gaires.

10.16. Didinti viešojo sektoriaus skaidrumą, efektyvumą ir atvirumą: nustatyti ir mažinti korupcijos grėsmes, rizikas ir jų veiksnius valstybės ir savivaldybių įstaigų veikloje ir teisės aktuose ar jų projektuose.

10.17. Stiprinti antikorupcinę aplinką ir didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą: organizuoti LŠS edukacinius užsiėmimus skaidrumo ir sąžiningumo temomis.

10.18. Stiprinti visuomenės atsparumą grėsmėms ir pavojams, plėtojant viešojo ir privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą: įsteigti Pilietinio pasipriešinimo tarybą ir organizuoti jos veiklą.

VI SKYRIUS

NEGINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ TEIKIMO IR UGDYMO KRYPTIES PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

11. Darbotvarkės pilietinės valios stiprinimo, neginkluoto pasipriešinimo žinių ir įgūdžių teikimo ir ugdymo kryptyje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės:

11.1. Parengti ir nuolat atnaujinti išsamią informaciją piliečiams apie jų vaidmenį esant skirtingoms situacijoms (ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijai, karo padėčiai), galimybes prisidėti prie neginkluotos gynybos ir apie pagrindines neginkluoto pilietinio pasipriešinimo formas. Skleisti informaciją įprastomis formomis (knygos, brošiūros, internetas, socialiniai tinklai) ir ieškoti inovatyvių, modernių, įvairias visuomenės grupes pasiekiančių būdų, pasitelkiant krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemų, švietimo ir kultūros institucijas, savivaldybių institucijas ir įstaigas, NVO, bendruomenines organizacijas ir gyvenamųjų vietovių bendruomenes, žiniasklaidą:

11.1.1. atnaujinti informacijos rengimo apie  mobilizaciją, karo padėtį bei neginkluotą pasipriešinimą ir jos sklaidos koncepciją;

11.1.2. sukurti nuotolinių mobilizacinių mokymų platformą, skirtą civilinio mobilizacinio personalo rezervui rengti ir testuoti.

11.2. Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos, civilinės saugos mokymus valstybės tarnautojams, NVO, žiniasklaidos, verslo atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms, siekiant juos supažindinti su Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema, civilinės saugos iššūkiais ir galimybėmis juos spręsti, pilietinio pasipriešinimo pagrindais:

11.2.1. organizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos kursus;

11.2.2. organizuoti civilinės saugos mokymus ir pratybas.

11.3. Siekti, kad švietimas neginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais taptų integralia pirminio profesinio mokymo dalimi ir būtų vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programa, mobilizacinių mokymų programas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems asmenims papildant pilietinio pasipriešinimo turiniu:

11.3.1. organizuoti šviečiamąsias veiklas apie pilietinį pasipriešinimą;

11.3.2. integruoti pilietinio pasipriešinimo turinį į mobilizacinių mokymų programą.

11.4. Organizuoti specializuotus neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursus asmenims, deleguotiems į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą, savivaldybių mobilizacijos valdymo grupes, savivaldybių administracijų direktoriams, karo komendantams, LŠS koviniams būriams nepriklausantiems LŠS nariams, taip pat vietos bendruomenių organizacijų lyderiams, kurie teiks pagalbą savivaldybių administracijų direktoriams arba karo komendantams, organizuos ir vykdys pilietinį pasipriešinimą. Siekti laipsniškai plėsti kitų piliečių, ypač NVO, taip pat veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose užsienio šalyse, verslo atstovų dalyvavimą pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis: parengti ir organizuoti specializuotus neginkluoto pasipriešinimo kursus tikslinėms grupėms.

11.5. Laipsniškai didinti LŠS narių, baigusių bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą, skaičių, siekiant, kad ilgainiui šį kursą baigtų visi 18 metų ir vyresni LŠS nariai ir LŠS galėtų prisiimti didesnį vaidmenį, organizuodama ne tik savo narių, bet ir kitų piliečių rengimą:

11.5.1. organizuoti pilietinio pasipriešinimo kursus pilnamečiams LŠS nariams;

11.5.2. organizuoti pilietinio pasipriešinimo kursus, skirtus LŠS nepriklausantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rengti.

VII SKYRIUS

GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ TEIKIMO IR UGDYMO KRYPTIES PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

12. Darbotvarkės pilietinės valios stiprinimo, ginkluoto pasipriešinimo žinių ir įgūdžių teikimo ir ugdymo kryptyje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimo priemonės:

12.1. Užtikrinti profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos, kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų, įgyvendinimą:

12.1.1. rengti karius pagal patvirtintas rengimo programas;

12.1.2. rengti kariūnus pagal karinio rengimo ir universitetinių studijų programas.

12.2. Įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose. LŠS rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą: vykdyti LŠS šaulių karinį rengimą.

12.3. Stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą: organizuoti LK ir ginkluotosioms pajėgoms priskirtų institucijų bendrą karinį rengimą.

12.4. Populiarinti LK ir karo tarnybą, rengti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK: organizuoti LK ir karo tarnybos populiarinimo kampanijas.

12.5. Tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusių piliečių motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą: tobulinti karių motyvacinį finansinį paketą.

12.6. Populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą: skleisti LŠS puoselėjamas vertybes.

12.7. Sukurti karo komendantūras, reglamentuoti jų sistemą, struktūrą ir aprūpinimą:

12.7.1. reglamentuoti karo komendantūrų struktūrą  ir funkcijas;

12.7.2. nustatyti komendantinių vienetų aprūpinimo tvarką.

12.8. Plėtoti karo komendantų institutą, sukuriant visuomeninių patarėjų ir kitas visuomenines pareigybes karo komendantūrose, siekiant užtikrinti sklandų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu: papildyti Karo komendantų veiklos koncepciją, integruojant visuomeninių patarėjų pareigybes į karo komendantūrų struktūrą.

12.9. Reglamentuoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimą, asmenų ir jų organizacijų atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą, o taip pat jų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą tvarką: nustatyti ir įgyvendinti tvarką dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimo karo padėties metu.

12.10. Įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, karo padėties metu sudarysiančius kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, ir sudaryti jiems galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su LK, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas: organizuoti galimų ginkluoto pasipriešinimo vienetų supažindinimą su ginkluotos gynybos principais ir galimomis jų užduotimis.

12.11. Populiarinti visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą ir skatinti ginklų savininkų ir kitų piliečių dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose ir partizanų vienetuose: parengti ir vykdyti informacinę kampaniją apie visuotinio ginkluoto visuomenės pasipriešinimo svarbą ir galimybes prisijungti prie jo.

12.12. sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudosimą esant karo padėčiai ir okupacijos atveju.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Įgyvendinimo plano priede nurodytos už atitinkamų priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos atsako už šių priemonių įgyvendinimo koordinavimą su įgyvendinime dalyvaujančiomis institucijomis, jei tokios nurodytos.

14. Įgyvendinimo plano stebėseną, vertinimą ir koordinavimą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – Vyriausybės kanceliarija). Prireikus Vyriausybės kanceliarija inicijuoja sprendimus dėl Įgyvendinimo plano keitimo.

15. Už Įgyvendinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos informaciją apie priemonių įgyvendinimo rezultatus Vyriausybės kanceliarijai už ataskaitinius metus pateikia iki einamųjų metų kovo 1 d.

16. Už Įgyvendinimo plano vykdymą atsiskaitoma Darbotvarkėje nustatyta tvarka.

______________

part_9d719f39e2ab4bc9913cadb30bc97e65_end

NACIONALINĖS DARBOTVARKĖS „LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ RENGIMO PILIETINIAM PASIPRIEŠINIMUI STRATEGIJA“ ĮGYVENDINIMO  PLANO PRIEMONĖS IR RODIKLIAI

1.1.1.      

56 (2021 m.)

1.1.1.      

21 (2019 m.)

1.1.1.      

21 (2019 m.)

Eil. Nr.

Krypties, uždavinio ir  uždavinio priemonės pavadinimas (-ai)

Atsakinga (dalyvaujanti) institucija

Priemonės, veiklos tipas viešosios politikos instrumento požiūriu: analitinis (A),  reguliacinis (R), investicinis (I),  komunikacinis (K)

Priemonės rodiklis ir jo pradinė reikšmė, jei tokia yra (ir pradinės reikšmės rodiklio metai)

2023 metai

2024 metai

2025 metai

Siektina rodiklio reikšmė

Asignavimų suma ir veiklos požymis

Siektina rodiklio reikšmė

Asignavimų suma ir veiklos požymis

Siektina rodiklio reikšmė

Asignavimų suma ir veiklos požymis

Suma (Eur.)

Veiklos požymis: pažangos (P) ar tęstinė (T)

Suma (Eur.)

Veiklos požymis: pažangos (P) ar tęstinė (T)

Suma (Eur.)

Veiklos požymis: pažangos (P) ar tęstinė (T)

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

1.

Kryptis – Atsparumo stiprinimas

1.1.

Uždavinys - Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, inicijuoti ir finansuoti tyrimus, kuriais siekiama analizuoti ir vertinti piliečių atsparumo, pasirengimo gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui būklę, valstybės vykdomų priemonių rezultatus ir efektyvumą, nustatyti naujų priemonių poreikį

1.1.1.

remiantis pilietinės galios tyrimais vertinti Lietuvos pilietinės visuomenės būklę

SADM

A

Pilietinės galios indeksas (balai) 41,3 (2020 m.)

41,5

20 000

T

41,7

20 000

T

42

20 000

T

1.1.2.

remiantis pilietinio pasipriešinimo tyrimais vertinti visuomenės pritarimą ginkluotai valstybės gynybai

KAM

A

Lietuvos gyventojų, manančių, kad kitos šalies agresijos atveju Lietuva turėtų priešintis ginklu, dalis (proc.) 64 (2017 m.)

0

0

T

0

0

T

70

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.1.3.

organizuoti sociologinius tyrimus, kuriais remiantis vertinama visuomenės valia priešintis ir atsparumas

KAM

A

Lietuvos gyventojų, Lietuvos užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 47 (2021 m.)

48

10 000

T

49

10 000

T

50

10 000

T

Lietuvos gyventojų, Lietuvos  užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi taikiomis priemonėmis arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.)

58

59

60

Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis  (proc.)

31

32

33

1.1.4.

remiantis sociologiniais tyrimais vertinti visuomenės įsitraukimą į savanoriškas ir gyvenamosios vietovės bendruomenių veiklas

SADM

A

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

6 000

T

18

6 000

T

18

6 000

T

Visuomenės dalyvavimas gyvenamosios vietovės bendruomenės veikloje (proc.)

25

27,5

30

1.1.5.

remiantis sociologiniais tyrimais matuoti visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygį

KM

A

Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis (proc.) 48,7 (2021 m.)

49,4

0

T

0

25 000

T

0

0

T

1.2.

Didinti informacinių grėsmių atpažįstamumą, skatinti visuomenės gebėjimą kritiškai vertinti informaciją, ugdyti piliečių raštingumą informacijos ir žiniasklaidos srityje

1.2.1.

organizuoti edukacines veiklas apie informacines grėsmes

LK

K

Visuomenės dalis, gebanti atpažinti Rusijos daromą informacinį poveikį  (proc.) 68 (2021 m.)

68

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

68

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

68

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.2.2.

vykdyti gyventojų medijų ir informacinio raštingumo kompetencijų ugdymo veiklas

KM

K

Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis (proc.) 48,7 (2021 m.)

49,4

0

T

0

25 000

T

0

0

T

1.3.

Bendradarbiauti su akademine bendruomene ir NVO, stiprinant kovą su dezinformacija

1.3.1.

sukurti kovą su dezinformacija vykdančios akademinės bendruomenės, NVO ir suinteresuotų valstybės institucijų bendradarbiavimo platformą ir ją pasitelkti naujoms kovos su dezinformacija priemonėms bei įgyvendinti

LRVK

K

Visuomenės dalis, gebanti atpažinti vykdomas informacines atakas ir klaidinančią informaciją  (proc.) 48 (2020 m.)

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

60

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

65

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.4.

Remti NVO projektus ir iniciatyvas, prisidedančias prie atsparumo stiprinimo, kitais būdais skatinti partnerystę su NVO, taip pat ir su demokratinėmis patriotinėmis diasporos organizacijomis, veikiančiomis euroatlantinės integracijos kriterijus ir vertybes atitinkančiose užsienio valstybėse

1.4.1.

organizuoti NVO projektų ir iniciatyvų, prisidedančių prie atsparumo stiprinimo, dalinio finansavimo konkursus

KAM

I

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

200 000

T

55

200 000

T

56

200 000

T

1.5.

Planuoti ir įgyvendinti strateginės komunikacijos kampanijas, skirtas dezinformacijos ir propagandos, kuria siekiama paveikti piliečių valią gintis, įtakai mažinti

1.5.1.

uždavinio įgyvendinimo priemonės planuojamos nacionaliniame kovos su dezinformacija veiksmų plane, kurio rengimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

1.6.

Tęsti bendradarbiavimą ir vykdyti bendrus projektus su žiniasklaida, skirtus kovai su propaganda ir dezinformacija, tobulinti visuomenės informavimo politikos kryptis (gaires), didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų nuosavybės santykių ir interesų deklaravimo skaidrumą ir viešumą

1.6.1.

uždavinio įgyvendinimo priemonės planuojamos nacionaliniame kovos su dezinformacija veiksmų plane, kurio rengimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

1.7.

Tobulinti ir plėtoti informacinių grėsmių valdymo ir strateginės komunikacijos sistemą Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valdymo srityje, siekiant didinti kultūros sektoriaus atsparumą

1.7.1.

vykdyti kultūros įstaigų darbuotojų medijų ir informacinio raštingumo ugdymo veiklas

KM

K

Visuomenės informavimo priemonių naudojimo raštingumo lygis (proc.) 48,7 (2021 m.)

49,4

91 000

T

0

91 000

T

0

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.8.

Tobulinti švietimą kibernetinių grėsmių klausimais, skatinant saugų ir atsakingą elgesį kibernetinėje erdvėje, atsparumą socialinės inžinerijos atakoms

1.8.1.

organizuoti kibernetinio saugumo pratybas

KAM

K

Kibernetinio saugumo indeksas, Lietuvos įvertinimas balais (balai)

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.8.2.

organizuoti kibernetinio saugumo mokymus

KAM

K

Kibernetinio saugumo indeksas, Lietuvos įvertinimas balais (balai)

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

98

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.9.

Šviesti piliečius, kaip atpažinti priešiškų valstybių žvalgybos institucijų vykdomas verbavimo ar kitokio poveikio veiklas ir nuo jų apsisaugoti

1.9.1.

teikti viešas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos ataskaitas ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimus

VSD

K

Lietuvos gyventojų, žinančių apie priešiškų žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos apraiškas, keliamas grėsmes ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti, dalis (proc.)

50

3000

T

55

3000

T

60

3000

T

1.9.2.

platinti informacinius pranešimus apie priešiškų žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos apraiškas, keliamas grėsmes ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti

VSD

K

Lietuvos gyventojų, žinančių apie priešiškų žvalgybos ir saugumo institucijų veiklos apraiškas, keliamas grėsmes ir būdus, kaip nuo jų apsisaugoti, dalis (proc.)

50

3000

T

55

3000

T

60

3000

T

1.10.

Didinti visuomenės žinias ir įgūdžius, kaip pasirengti galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms

1.10.1.

įgyvendinti visuomenės informavimo kampaniją apie pasirengimą galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje

VRM

K

Gyventojų, žinančių, kokių svarbiausių veiksmų imtis, jei įvyktų branduolinė (radiologinė) avarija, dalis, ne mažiau kaip, proc.

60

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

65

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

70

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.10.2.

atnaujinti informaciją  apie pasirengimą galimoms krizėms ar ekstremaliosioms situacijoms ir populiarinti interneto svetainę www.lt72.lt

VRM

K

Gyventojų, žinančių, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atvejais, dalis (proc.) 57 (2021 m.)

33

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

34

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

35

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

1.11.

Siekiant reguliaraus ir tęstinio Darbotvarkės pažangos vertinimo, Darbotvarkės įgyvendinimo plane sukurti visuomenės atsparumo ir pilietinės valios priešintis agresijai vertinimo rodiklių sistemą

1.11.1.

sukurti visuomenės atsparumo ir pilietinės valios priešintis agresijai vertinimo rodiklių sistemą

KAM

A

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.

Kryptis – Pilietinės valios stiprinimas

2.1.

Stiprinant pilietiškumo ir patriotizmo ugdymą per formalųjį švietimą, į mokomųjų dalykų ugdymo turinį nuosekliai integruoti pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas, orientuotas į Lietuvos piliečių tapatybės stiprinimą, bendrųjų pilietiškumo kompetencijų ir žinių nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais įgijimą

2.1.1.

atnaujinti  bendrojo ugdymo programas  integruojant pilietinio ir patriotinio ugdymo nuostatas

ŠMSM (NŠA)

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.2.

Į bendrąjį ugdymą įtraukti privalomą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymą pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje, užtikrinti šiam mokymui tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus

2.2.1.

organizuoti pedagogų mokymus šalies gynybos, pilietinio pasipriešinimo, pilietiškumo temomis, stiprinant jų kompetencijas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais

KAM (ŠMSM, LK, LŠS)

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.3.

Papildyti privalomąją pilietinio ugdymo programą nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio sąmoningumo ir kritinio mąstymo ugdymo klausimais, į ją įtraukiant daugiau praktinių veiklų, taip pat iš Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos perkeliant ne tik nacionalinio saugumo temas, bet ir daugiau temų, susijusių su gynyba ir ekstremaliosiomis situacijomis, civiline sauga

2.3.1.

atnaujinti pilietiškumo pagrindų bendrąją programą integruojant nacionalinio saugumo, krašto gynybos, pilietinio pasipriešinimo, veikimo bendruomenėje, antikorupcinio ugdymo, civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų temas

ŠMSM (NŠA)

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.4.

Užtikrinti tinkamą pedagogų, dirbančių pilietinio ugdymo srityje, rengimą, taip pat kitus dalykus dėstančių pedagogų pilietinio ugdymo kompetencijų stiprinimą, kad jie galėtų tinkamai perteikti pilietinio ugdymo žinias, pasitelkiant ne tik pedagogus rengiančias aukštąsias mokyklas, bet ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją

2.4.1.

organizuoti mokymus pedagogams nacionalinio saugumo, krašto gynybos, medijų raštingumo ir informacinio saugumo temomis

ŠMSM

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.4.2.

įgyvendinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“, patvirtintą Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. VK-63

KAM (ŠMSM, LK , LŠS)

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.5.

Bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, tobulinti būsimųjų pedagogų rengimą, skirti daugiau dėmesio pilietiniam ugdymui jų stažuočių laikotarpiu. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bendradarbiaujant su savivaldybėmis, visapusiškai stiprinti ir plėtoti kadetų ugdymą

2.5.1.

papildyti pedagogų studijų programas pilietiškumo ugdymo dalykais

ŠMSM

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.5.2.

organizuoti pedagogikos studentų stažuotes, skirtas jų pilietiniam ugdymui

ŠMSM

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.5.3.

įgyvendinti Kadetų ugdymo sampratą įgyvendinančių mokyklų tinklo kūrimo rekomendacijas

ŠMSM

K

Mokinių, besimokančių kadetų mokyklose, padidėjimas (proc.), palyginti su 2021 m.

4

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

6

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

8

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.6.

Skatinti LŠS vykdomas veiklas, ypač jaunųjų šaulių būrelių tinklo plėtrą ir vasaros stovyklų projektą, taip pat skatinti bendradarbiauti savivaldybes, švietimo įstaigas, neformaliojo ugdymo įstaigas ir NVO pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo klausimais bei kartu su LŠS mokyklose steigti jaunųjų šaulių būrelius (siekiant, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų bent po kelis jaunųjų šaulių būrelius įvairiose švietimo įstaigose), be to, skatinti ir kitų patriotinių organizacijų (skautų, ateitininkų) būrelių steigimą

2.6.1.

steigti naujus jaunųjų šaulių būrelius

LŠS

K

Jaunųjų šaulių skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2021 m.

15

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

25

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

28

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.6.2.

organizuoti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus Lietuvos mokiniams

LŠS

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.7.

Stiprinti ir efektyviau panaudoti NVO potencialą, vykdant neformalųjį švietimą, skatinant mokinius įsitraukti į praktines pilietinio aktyvumo, savanorystės iniciatyvas, mokytis veikti kartu, siekti bendrų su kitais piliečiais tikslų

2.7.1.

organizuoti NVO neformaliojo pilietinio ugdymo projektų finansinio rėmimo konkursus

ŠMSM

K

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

18

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

18

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.7.2.

skatinti mokinius dalyvauti savanorystės iniciatyvose ir socialinėse-pilietinėse veiklose

ŠMSM

K

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

18

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

18

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.8.

Stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą su švietimo įstaigomis ir bendruomeninėmis organizacijomis bei gyvenamųjų vietovių bendruomenėmis, taip prisidedant prie mokinių ir visuomenės praktinio supažindinimo su valstybės veikimo principais

2.8.1.

į Lietuvos kariuomenės (toliau – LK) organizuojamas pratybas įtraukti valstybės ir savivaldybių institucijas, švietimo įstaigas bei bendruomenių organizacijas

LK

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.9.

Ugdyti profesinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų (piliečių) pilietinę valią, kurti paskatų sistemą asmenims, aktyviai dalyvaujantiems NVO, bendruomeninių organizacijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių veikloje, savanorystės ar kitose iniciatyvose, prisidedančiose prie pilietiškumo ir patriotizmo stiprinimo

2.9.1.

skatinti švietimo įstaigų ir NVO bendradarbiavimą pilietiškumo stiprinimo veiklose

SADM

K

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

10 000

T

18

10 000

T

18

10 000

T

2.9.2.

organizuoti informacijos sklaidos kampaniją profesinių mokyklų mokiniams, aukštesniųjų mokyklų ir aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijų studentams apie savanoriškos veiklos galimybes ir naudą

SADM

K

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

25 000

T

18

20 000

T

18

20 000

T

2.10.

Tęsti valstybės švenčių, istorinių datų, nusipelniusių asmenybių jubiliejų minėjimų, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginių organizavimą, įgyvendinti kultūrinės edukacijos programas, parengti edukacines priemones, akcentuojančias Lietuvos istorijos ir kultūros pasiekimus, skatinančias piliečius aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime

2.10.1.

įgyvendinti istorinės kultūrinės atminties išsaugojimo, lituanistikos tradicijų ir paveldo iniciatyvas ir organizuoti renginius

KM

K

Visuomenės dalies, dalyvaujančios istorinės atminties įprasminimo renginiuose ir kaip vertybę puoselėjančios pilietinį ir tautinį tapatumą, padidėjimas (proc.) 37 (2020 m.)

39,5

920 000

T

41

920 000

T

42

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.10.2.

organizuoti Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginius

KAM (LK)

K

Visuomenės dalies, dalyvaujančios istorinės atminties įprasminimo renginiuose ir kaip vertybę puoselėjančios pilietinį ir tautinį tapatumą, padidėjimas (proc.)

39,5

15 000

T

41

15 000

T

42

15 000

T

2.10.3.

organizuoti Pilietinio pasipriešinimo dienos renginius

KAM

K

Visuomenės dalies, dalyvaujančios istorinės atminties įprasminimo renginiuose ir kaip vertybę puoselėjančios pilietinį ir tautinį tapatumą, padidėjimas (proc.)

39,5

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

41

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

42

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.11.

Stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe

2.11.1.

organizuoti edukacines istorines ir pažintines veiklas, susijusias su LK

KAM (LK)

K

Visuomenės dalies, dalyvaujančios istorinės atminties įprasminimo renginiuose ir kaip vertybę puoselėjančios pilietinį ir tautinį tapatumą, padidėjimas (proc.)

39,5

2300

T

41

1800

T

42

1800

T

organizuoti moksleivių pilietiškumą skatinančias veiklas

LŠS

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.12.

Vykdyti nuoseklų visuomenės informavimą apie nacionalinio saugumo ir gynybos politikos aktualijas, LK plėtrą, siekiant didinti visuomenės paramą Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politikos prioritetams ir visuomenės pasitikėjimą nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis

2.12.1.

vykdyti visuomenės informavimą apie krašto apsaugos sistemos aktualijas

KAM (LK)

K

Lietuvos gyventojų, pasitikinčių LK, dalis (proc.) 74 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.13.

Ugdant pilietinę valią, labiau pasitelkti NVO: stiprinti bendradarbiavimą ne tik su LŠS, bet ir su NVO, bendruomeninėmis organizacijomis, teikti paramą šių organizacijų iniciatyvoms ir projektams, prisidedantiems prie visuomenės pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo, skatinti didesnį piliečių įsitraukimą į NVO veiklas

2.13.1.

sukurti ir įgyvendinti nacionalinį savanoriškos tarnybos modelį

SADM

I

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

234 800

T

18

464 600

T

18

625 400

T

2.14.

Vykdyti projektus, kuriais skatinamas skirtingų sričių atstovų (NVO, žiniasklaidos, mokslo, verslo, LK ir kt.) bendradarbiavimas, taip pasiekiant įvairias visuomenės grupes

2.14.1.

organizuoti konkursinių projektų, skatinančių NVO institucinių gebėjimų stiprinimą bei savanoriškos veiklos plėtrą, rėmimą

SADM (NVO fondas)

I

Visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje (proc.) 15 (2019 m.)

17

2 655 000

T

18

2 595 600

T

18

2 500 000

T

2.15.

stiprinti pasaulio lietuvių tapatybės ir bendruomeniškumo jausmą, sudaryti sąlygas pasaulio lietuviams pažinti nacionalinę kultūrą ir naudotis jos ištekliais, siekti aktyvesnio diasporos įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą

2.15.1.

uždavinio įgyvendinimo priemonės įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo 2022–2024 m. veiksmų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-263 „Dėl Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. įgyvendinimo veiksmų plano 2022–2024 m. patvirtinimo“

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

–

2.16.

Stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis ir įstaigomis, skatinant aiškią ir skaidrią valstybės institucijų ir įstaigų komunikaciją ir informacijos apie savo veiklą sklaidą, konsultacijas su visuomene svarbiais valstybei klausimais, kokybišką piliečių įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą

2.16.1.

parengti bendras valstybės institucijų ir įstaigų komunikacijos apie vykdomas veiklas gaires

LRVK

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.17.

Didinti viešojo sektoriaus skaidrumą, efektyvumą ir atvirumą

2.17.1.

nustatyti ir mažinti korupcijos grėsmes, rizikas ir jų veiksnius valstybės ir savivaldybių įstaigų veikloje ir teisės aktuose ar jų projektuose

STT

K

Pasitenkinimo VRM pavaldžių statutinių institucijų darbu indeksas (proc.) 72 (2020 m.)

72,5

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

73

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

73

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2.18.

Stiprinti antikorupcinę aplinką ir didinti visuomenės antikorupcinį sąmoningumą

2.18.1.

organizuoti LŠS edukacinius užsiėmimus skaidrumo ir sąžiningumo temomis

STT (LŠS)

K

Jaunimo, kuris pagal Lietuvos korupcijos žemėlapį  norėtų dalyvauti antikorupcinėje veikloje, dalis (proc.) 14 (2021 m.)

18

15 000

P

20

15 000

P

22

15 000

P

2.19.

Stiprinti visuomenės atsparumą grėsmėms ir pavojams, plėtojant viešojo ir privataus, mokslo ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimą

2.19.1.

įsteigti Pilietinio pasipriešinimo tarybą ir organizuoti jos veiklą

LRVK

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.

Kryptis – Neginkluoto pasipriešinimo žinių ir įgūdžių teikimas ir ugdymas

3.1.

Parengti ir nuolat atnaujinti išsamią informaciją piliečiams apie jų vaidmenį esant skirtingoms situacijoms (ekstremaliajai situacijai, krizei, mobilizacijai, karo padėčiai), galimybes prisidėti prie neginkluotos gynybos ir apie pagrindines neginkluoto pilietinio pasipriešinimo formas. Skleisti informaciją įprastomis formomis (knygos, brošiūros, internetas, socialiniai tinklai) ir ieškoti inovatyvių, modernių, įvairias visuomenės grupes pasiekiančių būdų, pasitelkiant krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemų, švietimo ir kultūros institucijas, savivaldybių institucijas ir įstaigas, NVO, bendruomenines organizacijas ir gyvenamųjų vietovių bendruomenes, žiniasklaidą

3.1.1.

atnaujinti informacijos rengimo apie  mobilizaciją, karo padėtį bei neginkluotą pasipriešinimą ir jos sklaidos koncepciją

KAM ( LK)

A

Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis  (proc.) 21 (2019 m.)

31

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

32

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

33

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.1.2.

sukurti nuotolinių mobilizacinių mokymų platformą, skirtą civilinio mobilizacinio personalo rezervui rengti ir testuoti

KAM

K

Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis  (proc.)

31

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

32

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

33

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.2.

Bendradarbiaujant su mokslo institucijomis ir tyrimų centrais, organizuoti nacionalinio saugumo ir gynybos, civilinės saugos mokymus valstybės tarnautojams, NVO, žiniasklaidos, verslo atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms, siekiant juos supažindinti su Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema, civilinės saugos iššūkiais ir galimybėmis juos spręsti, pilietinio pasipriešinimo pagrindais

3.2.1.

organizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos kursus

KAM

K

Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.) 51,5 (2021 m.)

54

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

55

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

56

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.2.2.

organizuoti civilinės saugos mokymus ir pratybas

VRM

K

Valstybės ir savivaldybių inistitucijų ir įstaigų, užtikrinančių pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.) 73 (2021 m.)

80

1 461 000

T

85

1 461 000

T

90

1 461 000

T

3.3.

Siekti, kad švietimas neginkluoto pilietinio pasipriešinimo klausimais taptų integralia pirminio profesinio mokymo dalimi ir būtų vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programa, mobilizacinių mokymų programas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įrašytiems asmenims papildant pilietinio pasipriešinimo turiniu

3.3.1.

organizuoti šviečiamąsias veiklas apie pilietinį pasipriešinimą

KAM (LŠS)

K

Lietuvos gyventojų, Lietuvos  užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi taikiomis priemonėmis arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 56 (2021 m.)

58

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

59

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

60

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.3.2.

integruoti pilietinio pasipriešinimo turinį į mobilizacinių mokymų programą

KAM

K

Asmenų, baigusių LŠS arba MPPD organizuojamus pilietinio pasipriešinimo kursus, skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

360

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

540

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

738

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.4.

Organizuoti specializuotus neginkluoto pilietinio pasipriešinimo kursus asmenims, deleguotiems į Valstybės mobilizacijos operacijų centrą, savivaldybių mobilizacijos valdymo grupes, savivaldybių administracijų direktoriams, karo komendantams, LŠS koviniams būriams nepriklausantiems LŠS nariams, taip pat vietos bendruomenių organizacijų lyderiams, kurie teiks pagalbą savivaldybių administracijų direktoriams arba karo komendantams, organizuos ir vykdys pilietinį pasipriešinimą. Siekti laipsniškai plėsti kitų piliečių, ypač NVO, taip pat veikiančių euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose užsienio šalyse, verslo atstovų dalyvavimą pilietinio pasipriešinimo kursuose, kad jie būtų supažindinti su savo, kaip potencialių pilietinio pasipriešinimo dalyvių, veikimo galimybėmis

3.4.1.

parengti ir organizuoti specializuotus neginkluoto pasipriešinimo kursus tikslinėms grupėms

KAM (LK, LŠS)

K

Asmenų, baigusių LŠS arba MPPD organizuojamus pilietinio pasipriešinimo kursus, skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

360

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

540

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

738

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.5.

Laipsniškai didinti LŠS narių, baigusių bazinį pilietinio pasipriešinimo kursą, skaičių, siekiant, kad ilgainiui šį kursą baigtų visi 18 metų ir vyresni LŠS nariai ir LŠS galėtų prisiimti didesnį vaidmenį, organizuodama ne tik savo narių, bet ir kitų piliečių rengimą

3.5.1.

organizuoti pilietinio pasipriešinimo kursus pilnamečiams LŠS nariams

LŠS

K

Asmenų, baigusių LŠS arba MPPD organizuojamus pilietinio pasipriešinimo kursus, skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

360

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

540

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

738

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3.5.2.

organizuoti pilietinio pasipriešinimo kursus, skirtus LŠS nepriklausantiems Lietuvos Respublikos piliečiams rengti

LŠS

K

Asmenų, baigusių LŠS arba MPPD organizuojamus pilietinio pasipriešinimo kursus, skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

360

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

540

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

738

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.

Kryptis – Ginkluoto pasipriešinimo žinių ir įgūdžių teikimas ir ugdymas

4.1.

Užtikrinti profesinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, privalomosios pradinės karo tarnybos ir kariūnų tarnybos, kaip pagrindinių piliečių karinio rengimo būdų, įgyvendinimą

4.1.1.

rengti karius pagal patvirtintas rengimo programas

LK

K

Karių skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

10

9 218 400

T

15

9 567 400

T

20

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.1.2.

rengti kariūnus pagal karinio rengimo ir universitetinių studijų programas

KAM

K

Karių skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

10

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

15

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

20

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.2.

Įgyvendinant šaulių karinį rengimą, prioritetą teikti LŠS koviniams būriams, siekiant, kad jų karinis rengimas atitiktų LK reikalavimus ir valstybės gynybos poreikius, o karo padėties metu leistų LŠS koviniams būriams sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas ir veikti pagal bendrą jų vadovavimo ir valdymo sistemą. Organizuoti kitų šaulių karinį rengimą, iš anksto identifikavus jų dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose. LŠS rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą

4.2.1.

vykdyti LŠS šaulių karinį rengimą

LK (LŠS)

R

Į LŠS kovinius būrius įrašytų šaulių skaičius 300 (2021 m.)

400

94 500

T

450

98 800

T

500

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

LK (LŠS)

K

Kovinių būrių šaulių, dalyvavusių LK ir KASP karinėse pratybose, skaičius 250 (2021 m.)

250

T

400

T

450

T

4.3.

Stiprinti LK, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ir vidaus tarnybos sistemos įstaigų, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką, LK toliau organizuojant jų bendrą karinį rengimą

4.3.1.

organizuoti LK ir ginkluotosioms pajėgoms priskirtų institucijų bendrą karinį rengimą

LK (VRM, VAT)

K

LK ir GP priskirtų institucijų bendrų karinio rengimo renginių skaičius (vnt.)

2

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

2

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

3

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.4.

Populiarinti LK ir karo tarnybą, rengti verbavimo kampanijas, kuriomis siekiama skatinti savanorišką tarnybą LK

4.4.1.

organizuoti LK ir karo tarnybos populiarinimo kampanijas

LK

K

Karių skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

10

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

15

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

20

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.5.

Tobulinti savanoriškai karo tarnybą pasirinkusių piliečių motyvacines priemones, plėtoti ryšius su savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių darbdaviais, siekiant sudaryti palankias sąlygas piliečiams suderinti karo tarnybą ir darbo veiklą

4.5.1.

tobulinti karių motyvacinį finansinį paketą

KAM

R

Profesinės karo tarnybos karių pasitenkinimas tarnybos sąlygomis (proc.) 60 (2021 m.)

63

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

64

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

65

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.6.

Populiarinti šaulio tarnybą, užtikrinti šaulių tarnybos ir darbo ar studijų suderinamumą

4.6.1.

skleisti LŠS puoselėjamas vertybes

LŠS

K

Suaugusių LŠS narių skaičiaus padidėjimas (proc.), palyginti su 2020 m.

12

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

18

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

24

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.7.

Sukurti karo komendantūras, reglamentuoti jų sistemą, struktūrą ir aprūpinimą

4.7.1.

reglamentuoti karo komendantūrų struktūrą ir funkcijas

LK

R

Karo komendantūrose turimos ginkluotės, ryšių įrangos ir karinės technikos kiekis, palyginti su nustatytu pagal patvirtintas karo komendantūrų vienetų Organizacines sistemos ir įrangos lenteles (proc.)

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.7.2.

nustatyti komendantinių vienetų aprūpinimo tvarką

LK

R

Karo komendantūrose turimos ginkluotės, ryšių įrangos ir karinės technikos kiekis, palyginti su nustatytu pagal patvirtintas karo komendantūrų vienetų Organizacines sistemos ir įrangos lenteles (proc.)

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

RN

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.8.

Plėtoti karo komendantų institutą, sukuriant visuomeninių patarėjų ir kitas visuomenines pareigybes karo komendantūrose, siekiant užtikrinti sklandų kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų pasitelkimą ginkluotos gynybos užduotims vykdyti karo padėties metu

4.8.1.

papildyti Karo komendantų veiklos koncepciją, integruojant visuomeninių patarėjų pareigybes į karo komendantūrų struktūrą

LK

R

Karo komendantūrų dalis, kuriose paskirti visuomeniniai patarėjai (proc.)

50

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

100

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

100

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.9.

Reglamentuoti kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimą, asmenų ir jų organizacijų atranką, patikrą, priskyrimą ginkluotosioms pajėgoms, mokymą, sąveiką su ginkluotosiomis pajėgomis bei aprūpinimą, o taip pat jų įtraukimo į ginkluotųjų pajėgų narių sąrašą tvarką

4.9.1.

nustatyti ir įgyvendinti tvarką dėl kovinių asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų suformavimo karo padėties metu

LK

R

Lietuvos gyventojų, Lietuvos užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 47 (2021 m.)

48

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

49

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

50

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.10.

Įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui asmenis ir jų organizacijas, karo padėties metu sudarysiančius kovinius asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetus ir partizanų vienetus, ir sudaryti jiems galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis su LK, kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis ir karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas

4.10.1.

organizuoti galimų ginkluoto pasipriešinimo vienetų supažindinimą su ginkluotos gynybos principais ir galimomis jų užduotimis

LK ( LŠS)

K

Lietuvos gyventojų, Lietuvos užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 47 (2021 m.)

48

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

49

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

50

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.11.

Populiarinti visuotinį ginkluotą visuomenės pasipriešinimą ir skatinti ginklų savininkų ir kitų piliečių dalyvavimą koviniuose asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetuose ir partizanų vienetuose

4.11.1.

parengti ir vykdyti informacinę kampaniją apie visuotinio ginkluoto visuomenės pasipriešinimo svarbą ir galimybes prisijungti prie jo

KAM (LK)

K

Lietuvos gyventojų, Lietuvos užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 47 (2021 m.)

48

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

49

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

50

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

4.12.

sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą, naudosimą esant karo padėčiai ir okupacijos atveju

4.12.1.

sukurti kovinių ginkluoto pasipriešinimo vienetų ir partizanų vienetų sutartinį skiriamąjį ženklą

LK

R

Lietuvos gyventojų, Lietuvos užpuolimo atveju nusiteikusių imtis iniciatyvos organizuoti priešinimąsi ginklu arba prisidėti prie pasipriešinimo, dalis (proc.) 47 (2021 m.)

48

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

49

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

50

Įgyvendinama iš numatytų asignavimų

T

.

Vartojamos santrumpos:

KASP – Krašto apsaugos savanorių pajėgos

KM – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

LK – Lietuvos kariuomenė

LRVK – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai

LŠS – Lietuvos šaulių sąjunga

MPPD – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM

NŠA – Nacionalinė švietimo agentūra

NVO – nevyriausybinės organizacijos

SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

STT – Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba

ŠMSM – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

URM – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

VAT – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

VRM – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai

VSD – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

part_a42cd7bd5d0b4a48b1f411c9119845f4_end

part_78ff242372b1455b851705f018fb260d_end