| Projektas XIIP-585(3) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ETNINĖS KULTŪROS VALSTYBINĖS GLOBOS PAGRINDŲ
ĮSTATYMO Nr.VIII-1328 5 STRAIPSNIO IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6' STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2016 m. d., Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„5 straipsnis. Etninės kultūros valstybinę globą užtikrinančios institucijos
Etninės kultūros valstybinę globą pagal savo kompetenciją užtikrina šios institucijos:
1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) formuoja etninės kultūros globos ir nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką;
2) Etninės kultūros globos taryba, kaip ekspertinė įvairių etninės kultūros sričių atstovus apjungianti institucija, padeda Seimui ir Vyriausybei spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus;
3) Vyriausybė, Kultūros ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei kitos ministerijos ir jų valdymo sričiai priskirtos etninės kultūros valstybinės globos institucijos bei jų padaliniai užtikrina etninės kultūros politikos bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos įgyvendinimą ir sudaro sąlygas etninės kultūros veiklai, sklaidai ir tyrimams;
4) savivaldybių institucijos rūpinasi vietos etninės kultūros išsaugojimu ir stiprinimu, išlaiko esamas ir (ar) steigia naujas etninės kultūros gyvosios tradicijos globai bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugai reikalingas institucijas ar padalinius, darbuotojų etatus, bendradarbiaudamos su šalies mokslinių tyrimų institutais bei etninės kultūros srities asociacijomis organizuoja etninės kultūros vertybių nustatymą, rinkimą, fiksavimą bei tyrinėjimą“.
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 6' straipsniu
Papildyti Įstatymą 6' straipsniu:
„6' straipsnis. Etninės kultūros globos taryba
1. Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) yra valstybės biudžetinė įstaiga, jos steigėjas ir valstybės, kaip įstaigos savininko, teises ir pareigas įgyvendina Seimas. Taryba yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu ir sąskaitas bankuose. Taryba atskaitinga Seimui.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Seimo patvirtintais Tarybos nuostatais bei kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Europos Sąjungos steigiamųjų sutarčių nuostatomis bei tarptautinėmis sutartimis dėl tautinio identiteto apsaugos bei priemonių kultūros ir kalbos etniniam savitumui išsaugoti, tradicijų ir papročių regioninei įvairovei užtikrinti.
3. Tarybos paskirtis – atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto bei patarėjo misiją padedant spręsti strateginius etninės kultūros valstybinės globos ir politikos formavimo bei nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimus, užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje įtvirtintos etninės kultūros valstybinės globos įgyvendinimo priežiūrą, skatinti etninės kultūros plėtrą.
4. Tarybos tikslas – etninės kultūros valstybinės globos stiprinimas, tautinės savimonės išsaugojimas ir etninės kultūros tęstinumas bei lygiavertis Lietuvos dalyvavimas pasaulio tautų kultūriniame gyvenime.
5. Tarybos pagrindinės strateginės veiklos kryptys yra: etninės kultūros plėtra ir integravimas į bendrąją kultūros politiką Lietuvoje, tautinės savimonės bei etninės kultūros gyvosios tradicijos tęstinumo užtikrinimas ir nematerialaus kultūros paveldo apsauga, etninės kultūros veiklos bendruomenėse plėtra, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą, specialistų rengimo ir etnokultūrinių tyrimų (apimant nematerialaus kultūros paveldo apsaugos mokslinių tyrimų metodologijas) bazės stiprinimas, etninės kultūros sklaidos plėtojimas, etninės kultūros integravimas į kultūrinį turizmą, tradicinių amatų tęstinumas ir plėtra, etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos – savitumo išsaugojimas, etninės kultūros puoselėjimas užsienio lietuvių bendruomenėse.
6. Svarbiausi Tarybos uždaviniai:
1) patarti Seimui ir Vyriausybei etninės kultūros politikos ir strategijos formavimo, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais, skatinti bei koordinuoti etninės kultūros plėtrą ir valstybinę globą;
2) teikti išvadas ir pasiūlymus valstybės institucijoms bei savivaldybėms etninės kultūros bei nematerialaus kultūros paveldo klausimais;
3) analizuoti etninės kultūros globos bei plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos Lietuvoje būklę ir teikti išvadas Seimui, Vyriausybei ir visuomenei;
4) ugdyti visuomenės tautinę savimonę, propaguoti etninės kultūros, kaip svarbios visuomenei vertybės, sampratą;
7. Įgyvendindama savo uždavinius, Taryba atlieka šias funkcijas:
1) rengia, vertina ir teikia Seimui bei Vyriausybei siūlymus dėl etninės kultūros valstybinės globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos strategijos, prioritetų ir įgyvendinimo koordinavimo;
2) vertina Lietuvoje vykdomą etninės kultūros globos ir plėtros, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos veiklą, rengia Seimui ir Vyriausybei siūlymus, kaip šią veiklą tobulinti ir plėtoti;
3) analizuoja su etnine kultūra ir nematerialiu kultūros paveldu susijusius teisės aktus, jų projektus, tarptautinių sutarčių projektus ir teikia Seimui bei Vyriausybei siūlymus dėl jų tobulinimo;
4) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su etninės kultūros globa ir plėtra bei nematerialaus kultūros paveldo apsauga, projektus;
5) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninei kultūrai, nematerialiam kultūros paveldui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, finansavimo tvarkos tobulinimo, programinio ir konkursinio finansavimo, lėšų naudojimo veiksmingumo;
6) atlieka konkursinio finansavimo Etninės kultūros tęstinumo ir kaitos tyrimų programos įgyvendinimo ekspertavimą ir koordinavimą;
7) inicijuoja valstybinės Etninės kultūros plėtros programos rengimą ir padeda Vyriausybei koordinuoti bei prižiūrėti jos įgyvendinimą;
8) teikia siūlymus ir išvadas Seimui, Vyriausybei ir savivaldybėms dėl etninės kultūros objektų funkcionavimo užtikrinimo, dėl naujų institucijų ir infrastruktūros objektų steigimo;
9) tvirtina Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus, organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį;
8. Taryba turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, paaiškinimus, sprendimus, jų rengiamus projektus ir kitus dokumentus, susijusius su etninės kultūros globa ir plėtra, nematerialaus kultūros paveldo apsauga;
2) teikti išvadas bei siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl nematerialaus etnokultūrinio paveldo nustatymo, kaupimo, saugojimo ir tyrimo, etninės kultūros gyvosios tradicijos apraiškų palaikymo bei sklaidos, etninės kultūros ugdymo, tautinio paveldo produktų ir kultūrinio turizmo, kitais etninės kultūros plėtros ir globos klausimais;
3) teikti siūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybai, taip pat viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams dėl etninės kultūros sklaidos;
4) sudaryti nuolatines ir laikinas darbo grupes, pasitelkti kviestinius konsultantus įvairių etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti bei sprendimams priimti, teisės aktų projektams rengti;
5) organizuoti konferencijas ir kitus renginius strateginiais etninės kultūros plėtros ir valstybinės globos, nematerialaus kultūros paveldo apsaugos klausimais;
6) siūlyti kandidatus Nacionalinei Jono Basanavičiaus premijai, valstybinėms ir kitoms premijoms už nuopelnus puoselėjant etninę kultūrą gauti;
9. Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos deleguoja su etninės kultūros globa bei plėtra tiesiogiai susijusios institucijos ir organizacijos, teikdamos Seimui tvirtinti po 1 narį, turintį ne mažiau kaip 3 metų patirtį etninės kultūros srityje: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Klaipėdos universitetas, Šiaulių universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas bei Lietuvos edukologijos universitetas (pastariesiems dviem universitetams susijungus į vieną universitetą, atitinkamai deleguojami 2 nariai), Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos liaudies kultūros centras, Vilniaus etninės kultūros centras ir šio straipsnio 10 dalyje nurodytos regioninės etninės kultūros globos tarybos (toliau – regioninės tarybos). Tarybos nariai skiriami ketverių metų kadencijai, eina savo pareigas nuo jų patvirtinimo Seimo nutarimu datos iki tol, kol Seimas patvirtina naujos kadencijos Tarybos narius.
10. Taryba Lietuvos etnografiniuose regionuose turi 5 regioninius padalinius (filialus) – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionines tarybas, kurios veikia pagal Tarybos patvirtintus Bendruosius regioninių etninės kultūros globos tarybų nuostatus (toliau – Regioninių tarybų nuostatai). Pagrindinė regioninių tarybų paskirtis – padėti Tarybai spręsti strateginius etninės kultūros globos, plėtros ir politikos klausimus etnografiniame regione. Į regioninę tarybą atstovus Regioninių tarybų nuostatų nustatyta tvarka 4 metų kadencijai deleguoja tame etnografiniame regione veikiančios asociacijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, susijusios su etninės kultūros globa ir plėtra. Taryba organizuoja regioninių tarybų sudarymą ir tvirtina jų sudėtį.
11. Tarybos nario įgaliojimai nutraukiami arba nutrūksta:
12. Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus nesibaigus kadencijai, kreipiamasi į šį narį delegavusią instituciją ar organizaciją prašant deleguoti į Tarybą kitą narį, kuris teikiamas Seimui tvirtinti iki Tarybos kadencijos pabaigos.
13. Tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, o jei balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas, išskyrus šio straipsnio 14 ir 16 dalyse nustatytas sąlygas, kai Tarybos posėdyje renkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
14. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, renka iš Tarybos narių pirmininką, apsvarstydama kandidatų pateiktas veiklos programas ir priimdama sprendimą, už kurį balsuoja ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos teikiamą kandidatą Tarybos pirmininko pareigoms 4 metams skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Jei Seimas nepatvirtina Tarybos išrinkto pirmininko, Taryba renka kitą kandidatą. Tarybos pirmininko įgaliojimai tęsiasi iki naujos kadencijos pirmininko paskyrimo. Tas pats asmuo Tarybos pirmininku gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmininkas vadovauja Tarybai, jis, teisės aktų nustatyta tvarka, kartu yra ir šios įstaigos vadovas. Tarybos pirmininkui mokamas atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu. Jis gali dirbti mokslo ir studijų institucijose ir gauti atlyginimą už mokslinę, pedagoginę bei kūrybinę veiklą. Tarybos pirmininko, naudojančio tarnybos laiką darbui mokslo ir studijų institucijoje, darbo užmokestis apskaičiuojamas proporcingai valstybės tarnyboje dirbtam laikui.
15. Tarybos pirmininkas:
3) šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, rūpinasi posėdžiams teikiamų nutarimų projektų rengimu;
4) pasirašo Tarybos priimtus sprendimus – nutarimus, išvadas, siūlymus, rekomendacijas, bendradarbiavimo sutartis, taip pat posėdžių protokolus, ataskaitas ir kitus Tarybos dokumentus;
6) įstatymų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia Tarybos administracijos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus;
7) yra Tarybai skirtų lėšų ir asignavimų valdytojas, teikia Tarybai tvirtinti Tarybos išlaidų sąmatą;
9) kasmet iki kovo 1 d. atsiskaito Seimui už Tarybos darbą, pateikdamas metinę Tarybos veiklos ataskaitą;
16. Taryba, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 narių, tvirtina Tarybos pirmininko teikiamą pirmininko pavaduotoją, kuris turi būti Tarybos narys ir kurio kandidatūrai pritaria daugiau kaip pusė visų Tarybos narių. Tarybos pirmininko pavaduotojas gali būti atšauktas, jei raštu atsisako juo būti arba ne mažiau kaip 2/3 visų Tarybos narių sprendimu.
17. Kai Tarybos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas, išskyrus nurodytas šio straipsnio 15 dalies 6 ir 7 punktuose, atlieka Tarybos pirmininko pavaduotojas.
18. Tarybos sprendimu skirtingų etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo sričių klausimams nagrinėti ir sprendimams priimti iš Tarybos narių sudaromos nuolatinės ir laikinos darbo grupės, kurioms vadovauja vienas iš Tarybos narių. Į nuolatines ir laikinas darbo grupes gali būti įtraukiami kviestiniai svarstomo klausimo srities ekspertai ir kiti kompetentingi asmenys.
19. Tarybai pavestus uždavinius įgyvendinti padeda Tarybos administracija, atliekanti Tarybos ir regioninių tarybų organizacinį, informacinį ir parengiamąjį darbą. Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Tarybos administracijos etatų skaičių tvirtina Seimo valdyba. Administracijos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Taryba.
20. Tarybos pirmininko pavaduotojo ir Tarybos narių darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui nustatant pareiginės algos dydį, apskaičiuojamą vadovaujantis Lietuvos Respublikos politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu.
21. Tarybai skiriamos lėšos naudojamos Tarybos uždaviniams įgyvendinti, Tarybos ir regioninių tarybų narių bei kviestinių ekspertų darbui apmokėti, Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčiui ir kitoms Seimo patvirtintuose Tarybos nuostatuose numatytoms funkcijoms vykdyti. Tarybos lėšos naudojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarybos finansinę veiklą kontroliuoja įstatymu įgaliotos institucijos.
3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Papildyti 8 straipsnį 10 dalimi, ją išdėstant taip:
„10. Vyriausybė steigia Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją, kuri pagal su Etninės kultūros globos taryba suderintus ir Vyriausybės patvirtintus Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus kasmet skiriama asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei už reikšmingą kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu“.