|
|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
HIDROMETEOROLOGIJOS
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos vykdymo ir valdymo, prisitaikymui prie klimato kaitos reikalingos informacijos rengimo, rinkimo ir teikimo teisinius pagrindus.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Hidrologinė veikla – hidrologiniai stebėjimai ir matavimai, jų analizė ir duomenų patikimumo nustatymas, kaupimas ir laikymas, hidrologinių prognozių sudarymas, hidrologinių paslaugų teikimas.
2. Hidrologinis įrenginys – prietaisas, įtaisas ar matavimo priemonė, naudojami atlikti hidrologinius stebėjimus ir matavimus, juos perduoti.
3. Klimatologinė veikla – klimato ir klimato kaitos vertinimas, klimato prognozių sudarymas.
4. Meteorologinė veikla – meteorologiniai stebėjimai ir matavimai, jų analizė, duomenų patikimumo nustatymas, kaupimas ir laikymas, meteorologinių prognozių sudarymas, meteorologinių paslaugų teikimas.
5. Meteorologinis įrenginys – prietaisas, įtaisas ar matavimo priemonė, naudojami atlikti meteorologinius stebėjimus ir matavimus, juos perduoti.
6. Nacionalinis hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklas – hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų ir matavimų vietų sistema, užtikrinanti pirminių hidrologinių ir meteorologinių duomenų gavimą.
7. Pavojingas hidrologinis ar meteorologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą pavojingo hidrologinio ar meteorologinio reiškinio rodiklio reikšmę.
8. Pirminiai hidrologiniai ir meteorologiniai duomenys – hidrologiniai ir meteorologiniai duomenys, surinkti atliekant matavimus naudojant hidrologinius ir meteorologinius įrenginius, neatliekant papildomos analizės ar apdorojimo.
9. Prisitaikymas prie klimato kaitos – gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų prisitaikymas prie esamų arba tikėtinų klimato reiškinių ir jų teigiamo arba neigiamo poveikio.
10. Standartinė klimato norma – klimatologinių duomenų vidurkis, apskaičiuojamas iš eilės einantiems 30 metų laikotarpiams: nuo 1981 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 1991 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir t. t., kurie apibūdina įprastines klimato sąlygas.
11. Stichinis, katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys – reiškinys, pasiekęs ar viršijęs nustatytą stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio rodiklio reikšmę.
12. Su klimato kaita susijusi rizika – rizika, kuri kyla dėl tiesioginio ar netiesioginio klimato kaitos poveikio ir gali neigiamai paveikti aplinką, gamtines ekosistemas, visuomenės sveikatą ir šalies ekonomikos sektorius.
13. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
II SKYRIUS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS, HIDROLOGINĖS, METEOROLOGINĖS IR KLIMATOLOGINĖS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos tikslai
Prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos tikslai yra:
1) nuolat stebėti ir teikti patikimą meteorologinę ir hidrologinę informaciją, reikalingą Lietuvos nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui;
2) gilinti žinias, gerinti duomenų kokybę ir prieinamumą apie klimato kaitą, jos keliamą riziką siekiant spartinti prisitaikymą prie klimato kaitos;
3) sumažinti esamą ir numatyti galimą gamtinių ekosistemų ir šalies ekonomikos sektorių pažeidžiamumą, sustiprinti gebėjimą prisitaikyti, ekonomiškai efektyviai sumažinti riziką ir žalą, išlaikyti ir padidinti atsparumą klimato kaitos pokyčiams.
4 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos uždaviniai
Pagrindiniai prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos uždaviniai yra:
1) nuolat ir sistemingai stebėti paviršiniuose vandens telkiniuose vykstančius hidrologinius procesus, atmosferoje ir (ar) žemės paviršiuje vykstančius meteorologinius procesus Lietuvos Respublikos teritorijoje užtikrinant stebėjimų ilgalaikiškumą ir homogeniškumą;
2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančių hidrologinių ir meteorologinių procesų pokyčius (hidrologinius ir meteorologinius reiškinius), galimą jų poveikį aplinkai ir žmogui;
3) rengti ir teikti perspėjimus apie pavojingus, stichinius, katastrofinius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius, galimą jų poveikį;
4) vertinti klimatą ir jo pokyčius Lietuvos Respublikos teritorijoje;
5) rinkti informaciją apie klimato kaitos poveikio sukeltą žalą ir nuostolius, gerinti žinias ir supratimą apie įvairius su klimato kaita susijusios rizikos valdymo metodus;
6) teikti klimato kaitos prognozes, reikalingas prisitaikyti prie klimato kaitos, užtikrinant darnų vystymąsi priimant teritorijų planavimo, socialinės ir ekonominės raidos sprendimus ir kitoms reikmėms;
7) rengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir įgyvendinti priemones, didinančias atsparumą klimato kaitai;
8) vykdyti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus: teikti hidrologinę, meteorologinę ir klimatologinę informaciją pagal tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinio bendradarbiavimo susitarimus.
III SKYRIUS
PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS, HIDROLOGINĖS, METEOROLOGINĖS IR KLIMATOLOGINĖS VEIKLOS VALDYMAS
5 straipsnis. Prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės politikos formavimas ir įgyvendinimas
1. Nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos, hidrologijos, meteorologijos ir klimatologijos politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
2. Nacionalinę prisitaikymo prie klimato kaitos hidrologijos, meteorologijos ir klimatologijos politiką įgyvendina ministerijos ir joms pavaldžios institucijos, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal kompetenciją, savivaldybių institucijos ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Aplinkos ministerijos kompetencija
Aplinkos ministerija:
1) rengia nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus ir uždavinius, Nacionalinį prisitaikymo prie klimato kaitos planą;
2) koordinuoja prisitaikymo prie klimato kaitos politikos įgyvendinimą;
3) rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos programas, kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
4) tvirtina hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatus, nacionalinio hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklo struktūrą, pavojingų, stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, kitus hidrologinę, meteorologinę ir klimatologinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, kuriuos tvirtinti priskirta Aplinkos ministerijos kompetencijai;
5) organizuoja nacionalinės klimato kaitos rizikos analizės parengimą ir atnaujinimą kas 10 metų.
7 straipsnis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kompetencija
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba:
1) atlieka Pasaulinės meteorologijos organizacijos konvencijoje įtvirtintas nacionalinės hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas;
2) dalyvauja formuojant valstybės politiką hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos srityse ir ją įgyvendina;
3) pagal kompetenciją dalyvauja vykdant valstybinį aplinkos monitoringą;
4) kuria ir valdo Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, nustato ir tvirtina hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų vykdymo tvarką;
5) rengia ir teikia informaciją apie hidrologines ir meteorologines sąlygas, prognozuoja jų kaitą, teikia perspėjimus apie pavojingus, stichinius, katastrofinius hidrologinius ir meteorologinius reiškinius teisės aktų nustatyta tvarka;
6) renka ir kaupia duomenis apie hidrologinių ir meteorologinių reiškinių sukeltus padarinius, žalą ir nuostolių dydį;
7) teikia hidrologines, meteorologines ir klimatologines paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka;
8) gali teikti atlygintinai specializuotas meteorologines, hidrologines, klimatologijos paslaugas, hidrometeorologinės paskirties matavimo priemonių patikros (kalibravimo) paslaugas vartotojams, kurių kainų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras, jų kainas tvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktorius;
9) rengia ir teikia ataskaitas apie hidrologines, meteorologines ir klimatologines sąlygas, klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes Lietuvoje ir prisitaikymo prie klimato kaitos rekomendacijas;
10) kas 10 metų perskaičiuoja ir nustato standartinę klimato normą remdamasi nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle surinkta informacija;
11) teikia hidrologinę, meteorologinę ir klimatologinę informaciją pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir tarptautinio bendradarbiavimo susitarimus;
12) pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
13) metodiškai vadovauja savivaldybėms rengiant prisitaikymo prie klimato kaitos planus.
8 straipsnis. Savivaldybių kompetencija
Savivaldybių institucijos:
1) aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai apie stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių sukeltą poveikį, padarytą žalą ir (ar) nuostolių dydį;
2) rengia savivaldybių prisitaikymo prie klimato kaitos planus, juos reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 10 metų, atnaujina, paskelbia savivaldybės interneto svetainėje ir informuoja Aplinkos ministeriją;
3) iki einamųjų metų kovo 1 d. teikia informaciją Aplinkos ministerijai apie esamas ir planuojamas priemones, įgyvendinamas didinant atsparumą ir prisitaikymą prie klimato kaitos.
9 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija
1. Ministerijos ar joms pavaldžios institucijos prireikus rengia sektorių prisitaikymo prie klimato kaitos planus ir (ar) rizikos analizes, juos reguliariai, kartą ne rečiau kaip per 10 metų, atnaujina.
2. Ministerijos pagal kompetenciją įgyvendina Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje nustatytus tikslus ir uždavinius jautriausiuose klimato kaitos pokyčiams atskiruose sektoriuose. Iki einamųjų metų kovo 1 d. teikia informaciją Aplinkos ministerijai apie esamas ir planuojamas prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.
IV SKYRIUS
HIDROLOGINĖS, METEOROLOGINĖS IR KLIMATOLOGINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
10 straipsnis. Hidrologiniai ir meteorologiniai stebėjimai ir matavimai
1. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologiniai ir meteorologiniai stebėjimai yra sudėtinė Valstybinio aplinkos monitoringo dalis, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybinio aplinkos monitoringo programą. Hidrologiniai ir meteorologiniai stebėjimai organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu, Aplinkos monitoringo įstatymu, Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimais ir rekomendacijomis, kitais tarptautiniais teisės aktais, hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų nuostatais, teisės aktais, reglamentuojančiais hidrologinę ir (ar) meteorologinę veiklą.
2. Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą sudaro meteorologijos stotys, vandens matavimo stotys, meteorologiniai radiolokatoriai, hidrologiniai įrenginiai ir meteorologiniai įrenginiai, atitinkantys Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus hidrologiniams ir meteorologiniams stebėjimams ir matavimams vykdyti, kurie į šį tinklą įtraukiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos siūlymu.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, bendrovės, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, jų dukterinės įmonės (toliau kartu – valstybės ir savivaldybių subjektai), hidrologiniai ir meteorologiniai įrenginiai į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą įtraukiami Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos siūlymu, jei ji nustato, kad šie įrenginiai būtini Nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle.
4. Kitų subjektų hidrologiniai ir meteorologiniai įrenginiai į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą įtraukiami šių įrenginių savininkų prašymu ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos siūlymu, jei ji nustato, kad šie įrenginiai būtini Nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle .
5. Valstybės ir savivaldybių subjektų valdomoms meteorologijos stotims, vandens matavimo stotims, meteorologiniams radiolokatoriams gali būti nustatomos apsaugos zonos teisės aktų nustatyta tvarka. Kitų subjektų valdomoms meteorologijos stotims, vandens matavimo stotims, meteorologiniams radiolokatoriams apsaugos zonos nenustatomos.
11 straipsnis. Hidrologinė, meteorologinė ir klimatologinė informacija ir duomenys
1. Nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle surinkti pirminiai hidrologiniai ir meteorologiniai duomenys yra vieši. Viešą prieigą prie jų užtikrina Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
2. Perspėjimus apie pavojingus, stichinius ir katastrofinius hidrologinius, meteorologinius reiškinius sudaro ir teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
3. Hidrologinę ir meteorologinę informaciją ekstremaliųjų situacijų, avarijų ir jų padarinių likvidavimo atveju teikia tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
4. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir (ar) įstaigoms priimant sprendimus, kuriems reikalingi hidrologiniai ir (ar) meteorologiniai duomenys, naudojami tik iš Nacionaliniame hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinkle esančių meteorologijos stočių, vandens matavimo stočių, meteorologinių radiolokatorių, hidrologinių ir meteorologinių įrenginių gauti duomenys, išskyrus hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatuose, tvirtinamuose aplinkos ministro įsakymu, numatytas išimtis.
5. Valstybės, savivaldybių institucijoms ir (ar) įstaigoms priimant sprendimus, skirtus prisitaikyti prie klimato pokyčių, naudojami tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ar kitų ES šalių nacionalinių hidrologijos ir meteorologijos tarnybos funkcijas ar klimatologinę veiklą vykdančių institucijų parengtos klimato prognozės.
6. Vertinant ilgalaikius klimato pokyčius, naudojami duomenys iš meteorologijos ir vandens matavimo stočių, veikiančių nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 metų.
12 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių subjektų, kitų subjektų valdomos hidrologinės, meteorologinės ir kitos informacijos ir duomenų teikimas
1. Valstybės ir savivaldybių subjektai teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai teikia informaciją apie jų valdomus hidrologinius ir (ar) meteorologinius įrenginius.
2. Valstybės ir savivaldybių subjektai, kiti subjektai, kurių valdomi hidrologiniai ir meteorologiniai įrenginiai įtraukti į nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių stebėjimų tinklą, hidrologinius ir meteorologinius duomenis neatlygintinai teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai hidrologinės, meteorologinės ir klimatologinės veiklos nuostatuose nustatyta tvarka.
3. Valstybės ir savivaldybių subjektai renka ir neatlygintinai teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai duomenis apie jų vykdomoje veikloje hidrologinių ir meteorologinių reiškinių sukeltus padarinius, žalą ir nuostolių dydį teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Subjektai, valdantys hidrotechninius įrenginius, privalo inter alia nedelsiant pranešti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai apie katastrofas, avarijas, technologinio proceso pažeidimus, kurie gali sukelti pavojingą, stichinį ar katastrofinį hidrologinį reiškinį.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. balandžio 1 d.
2. Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2025 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.