Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KOMERCINIŲ PASLAPČIŲ TEISINĖS APSAUGOS
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo.
2. Šis įstatymas netaikomas:
1) kai Europos Sąjungos teisės aktas ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatymas nustato komercinės paslapties turėtojo pareigą dėl viešojo intereso atskleisti komercinę paslaptį sudarančią informaciją teismui, viešojo administravimo institucijai ir (ar) įstaigai jų funkcijoms vykdyti;
2) kai Europos Sąjungos teisės aktas ir (ar) Lietuvos Respublikos įstatymas nustato Europos Sąjungos institucijos ir (ar) įstaigos arba viešojo administravimo institucijos ir (ar) įstaigos įgaliojimus atskleisti savo turimą komercinę paslaptį sudarančią informaciją, gautą funkcijoms vykdyti;
3. Šis įstatymas nesuteikia teisinio pagrindo:
3) riboti darbuotojų galimybių naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais;
2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
1. Komercinės paslapties turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), teisėtai valdantis komercinę paslaptį.
2. Su komercinės paslapties pažeidimu susijusios prekės – prekės, kurių dizainas, savybės, veikimas, gamybos procesas arba prekyba yra daug geresni dėl neteisėtai gautų, panaudotų arba atskleistų komercinių paslapčių.
3 straipsnis. Teisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
1. Komercinės paslapties gavimas laikomas teisėtu, kai komercinė paslaptis gaunama kuriuo nors iš šių būdų:
2) stebint, analizuojant, ardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai valdo informaciją įgijęs asmuo, neturintis pareigos saugoti komercinę paslaptį;
3) naudojantis darbuotojų arba jų atstovų teise į informavimą ir konsultavimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka;
4 straipsnis. Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas
1. Komercinės paslapties gavimas be komercinės paslapties turėtojo sutikimo laikomas neteisėtu, jeigu ji gauta atlikus šiuos veiksmus:
1) neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;
2. Komercinės paslapties naudojimas arba atskleidimas laikomi neteisėtais, jeigu ją be komercinės paslapties turėtojo sutikimo naudoja arba atskleidžia asmuo, kuris padarė kurį nors iš šių veiksmų:
2) pažeidė susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos arba kitą pareigą saugoti komercinę paslaptį;
3. Komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas taip pat laikomi neteisėtais, kai asmuo gaudamas, naudodamas arba atskleisdamas komercinę paslaptį žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo tiesiogiai arba netiesiogiai gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.
4. Su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių gamyba, siūlymas ar pateikimas rinkai arba su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių importas, eksportas arba laikymas šiais tikslais laikomi neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, kai tokią veiklą vykdantis asmuo žinojo arba, atsižvelgiant į aplinkybes, turėjo žinoti, kad komercinė paslaptis buvo naudojama neteisėtai, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.
5 straipsnis. Komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimas
1. Komercinės paslapties turėtojai turi teisę į šiame įstatyme nurodytus teisių gynimo būdus, kad apgintų savo teises nuo neteisėto jų komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo arba užkirstų tam kelią.
2. Šiame įstatyme nurodyti komercinių paslapčių turėtojų teisių gynimo būdai netaikomi, kai komercinė paslaptis gauta, naudota arba atskleista šiais atvejais:
1) įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintą teisę į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;
3) darbuotojams atskleidžiant savo atstovams informaciją, reikalingą jų funkcijoms vykdyti, jei toks atskleidimas buvo būtinas darbuotojų ir jų atstovų teisei į informavimą ir konsultavimą įgyvendinti Darbo kodekso nustatyta tvarka;
3. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir kitiems proceso dalyviams, teismo valstybės tarnautojams, teismo darbuotojams ir kitiems asmenims draudžiama naudoti ar atskleisti informaciją, kuri, siekiant apsaugoti komercinę paslaptį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva teismo motyvuota nutartimi pripažinta nevieša ir kurią šie asmenys sužinojo, dalyvaudami teismo procese arba turėdami teisę su ja susipažinti. Ši pareiga galioja ir išnagrinėjus civilinę bylą, išskyrus atvejus, kai:
1) teismas sprendime ar procesą užbaigiančioje nutartyje nustato, kad informacija neatitinka komercinės paslapties požymių;
6 straipsnis. Laikinosios apsaugos priemonės
1. Teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį;
2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais;
3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą joje;
2. Teismas vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių gali įpareigoti asmenį, įtariamą neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, norintį toliau naudoti komercinę paslaptį, užtikrinti komercinės paslapties turėtojui galimos žalos kompensavimą. Galimos žalos komercinės paslapties turėtojui kompensavimo užtikrinimas nesuteikia teisės asmeniui, įtariamam neteisėtu komercinės paslapties naudojimu, atskleisti komercinę paslaptį.
3. Teismas, spręsdamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, turi teisę reikalauti, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktų įrodymus, kad:
4. Teismas, spręsdamas dėl prašymo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių taikymo ir vertindamas jo proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, jei reikia, įskaitant:
5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims;
5. Teismas panaikina laikinąsias apsaugos priemones, kai asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio arba teismas nustato, kad informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių.
7 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti:
2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais;
4) pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusių prekių savybę, dėl kurios pažeidžiama komercinė paslaptis;
5) sunaikinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas pašalinti iš rinkos, jeigu pašalinimu nepažeidžiama komercinės paslapties apsauga;
6) sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį tų dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų;
2. Komercinės paslapties turėtojo prašymu teismas, priimdamas sprendimą pašalinti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes iš rinkos, gali nurodyti, kad prekės būtų perduotos komercinės paslapties turėtojui arba labdaros teikėjui.
3. Šio straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti teisių gynimo būdai užtikrinami fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, lėšomis, išskyrus atvejus, kai yra svarbių aplinkybių to nedaryti.
4. Teismas, spręsdamas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių gynimo būdų taikymo ir jų proporcingumo, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, jei reikia, į nurodytas šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1–8 punktuose.
5. Teismas komercinės paslapties turėtojo ar atsakovo prašymu gali nustatyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymo terminą. Tokį prašymą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad terminas pakankamas, kad būtų pašalintas bet koks komercinis ar ekonominis pranašumas, kurį fizinis ar juridinis asmuo, neteisėtai gavęs, panaudojęs arba atskleidęs komercinę paslaptį, galėjo gauti.
6. Atsakovo prašymu teismas panaikina šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų teisių gynimo būdų taikymą, kai informacija nebeatitinka komercinės paslapties požymių dėl priežasčių, kurios negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai susietos su atsakovu.
7. Atsakovo prašymu teismas, užuot taikęs šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus teisių gynimo būdus, gali įpareigoti atsakovą sumokėti komercinės paslapties turėtojui piniginę kompensaciją, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) atsakovas komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo metu nežinojo ir atsižvelgiant į aplinkybes neturėjo žinoti, kad komercinė paslaptis gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai;
2) taikant šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus teisių gynimo būdus, atsirastų neproporcingai didelė žala atsakovui;
8 straipsnis. Žalos atlyginimas
1. Fizinis ar juridinis asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jis neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, privalo atlyginti komercinės paslapties turėtojui turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, išskyrus atvejus, kai taikomos Darbo kodekse nustatytos darbuotojų materialinės atsakomybės ribos.
2. Nustatydamas turtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo, dydį, teismas atsižvelgia į komercinės paslapties turėtojo faktiškai patirtas išlaidas komercinei paslapčiai sukurti, tobulinti ir naudoti, jo negautas pajamas, fizinio ar juridinio asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį gautą naudą ir kitas svarbias aplinkybes. Neturtinės žalos dydį pinigais teismas nustato vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.
9 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
1. Sprendimą dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo priimantis teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu gali įpareigoti fizinį ar juridinį asmenį, neteisėtai gavusį, panaudojusį arba atskleidusį komercinę paslaptį, savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu, nepažeidžiant komercinės paslapties apsaugos. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą skelbiama po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir apimtis nustatoma pačiame sprendime. Komercinės paslapties turėtojas turi teisę reikalauti, kad atsakovas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.
2. Teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo arba informacijos apie priimtą teismo sprendimą paskelbimo, atsižvelgia į komercinės paslapties vertę, atsakovo veiksmus neteisėtai gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį, neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį ir tikimybę, kad atsakovas toliau neteisėtai naudos arba atskleis komercinę paslaptį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, ar informacija apie fizinį ar juridinį asmenį, neteisėtai gavusį, panaudojusį arba atskleidusį komercinę paslaptį, yra tokia, kad leistų nustatyti fizinio asmens tapatybę, ir jeigu taip, – ar tos informacijos paskelbimas būtų pagrįstas, visų pirma atsižvelgiant į galimą žalą, kuri dėl paskelbimo gali būti padaryta jo privatumui ir reputacijai.
Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS
2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL 2016 L 157, p. 1).