Projektas XIP-4393 ES(2)
Lietuvos Respublikos
AZARTINIŲ LOŠIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2013 m. Nr.
Vilnius
(Žin., 2001, Nr. 43-1495, Nr. 56-1984; 2002, Nr. 72-3010, Nr. 116-5191, Nr. 123-5553; 2003, Nr. 38-1663, Nr. 74-3419, Nr. 116-5249; 2004, Nr. 4-49; 2006, Nr. 87-3410; 2008, Nr. 131-5033; 2010, Nr. 118-5990; 2011, Nr. 119-5611; 2012, Nr. 122-6098)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą ir jį išdėstyti taip:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis įstatymas nustato stalo lošimų ir lošimų A kategorijos automatais, riboto lošimo automatais, lažybų ir totalizatoriaus, komercinio pokerio, nuotolinių lošimų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje.
2. Šio įstatymo tikslas – nustatyti ir vykdyti nuosaikią, darnią, saugią, tolygią ir diferencijuotą lošimų veiklos politiką, pripažįstančią lošimus laisvalaikio ir pramogų paslauga, užtikrinti visuomenės ypač nepilnamečių asmenų, apsaugą nuo lošimų galimų neigiamų padarinių, taip pat viešosios tvarkos apsaugą, apsaugoti lošimus nuo nusikalstamos įtakos, nesąžiningo elgesio; užtikrinti nusikalstamų veikų prevenciją, tvarų lošimų paklausos ir pasiūlos reguliavimą, visuomenės kultūrinių ir etinių vertybių apsaugą.
3. Žaidimų žaidimo automatais organizavimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
4. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) šio įstatymo reglamentuojamiems santykiams taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
5. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas lošimų reklamai, taip pat vidinei, išorinei, paslėptai, klaidinančiai ir lyginamajai reklamai taikomas tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Lošimų reguliavimo politikos principai
1. Lošimų reguliavimo politikos principai yra šie:
1) sąžiningo ir skaidraus lošimų organizavimo principas. Valstybė nustato reikalavimą lošimų organizatoriams savo veiklą vykdyti atvirai, sąžiningai ir socialiai atsakingai;
2) azartinių lošimų apsaugos nuo nusikalstamos įtakos principas. Apsaugoti lošimų veiklą nuo nusikalstamos įtakos, užtikrinant, kad lošimų veikla būtų organizuojama tik teisėtais būdais ir priemonėmis, taip pat įgyvendinant kovos su nelegaliais lošimų veiklos vykdytojais;
3) diferencijuoto lošimų reguliavimo principas. Skirtingos lošimų rūšys, atsižvelgiant į jų ypatumus, gali sukelti skirtingas rizikas, todėl diferencijuotų ir individualizuotų reikalavimų griežtumas atskiroms lošimų rūšims turi būti proporcingas skirtingų lošimų rūšių galimoms socialinėms ir kitokioms rizikoms;
4) lošėjų ir visuomenės sveikatos apsaugos principas. Lošimų reguliavimas ir viešosios politikos sprendimai yra skirti visuomenės ir (ar) lošėjų apsaugos nuo lošimų galimų neigiamų padarinių prioritetui įgyvendinti;
5) informacijos apie lošimus viešumo, skaidrumo, prieinamumo ir informacijos teikimo lošėjams principas. Lošimų reglamentavimas turi užtikrinti, kad lošėjams suprantama forma būtų pateikta informacija apie lošimo taisykles, laimėjimo ar pralaimėjimo tikimybę, skirtingų lošimų galimą riziką jų ekonominei ir socialinei gerovei, taip pat kitas reikšmingas sąlygas. Pakankamas vartotojų apsaugos lygis yra toks, kuris užtikrina tinkamo, aiškaus ir skaidraus lošimo taisyklių paskelbimo ir rizikos, kurią prisiima lošėjai, išaiškinimo pusiausvyrą;
6) lošimo organizatorių socialinės atsakomybės principas. Lošimų organizatoriai savo veikloje privalo atsižvelgti į bendrovių socialinės atsakomybės, skaidraus verslo, socialinius, ekonominius, aplinkosaugos ir etinius aspektus. Lošimų socialinės atsakomybės priemonės yra šios:
a) tyrimų atlikimas. Ši priemonė yra grindžiama principu, kad faktais ir įrodymais pagrįsti tyrimai yra atsakingo lošimo pagrindas;
b) mokymo ir informavimo priemonių vykdymas. Šių priemonių parengimas, vykdymas ir finansavimas grindžiamas principu, kad lošimo problemų prevencijos pagrindas yra švietimas;
c) reguliavimo priemonių vykdymas. Ši priemonė yra grindžiama principu, kad tikslingas, adekvatus ir proporcingas reguliavimas turi remtis tyrimais nustatytais įrodymais ir objektyviais kriterijais;
d) gydymo priemonių vykdymas. Gydymo priemonės turi būti skirtos su lošimais susijusiems sutrikimams, priklausomybei nuo lošimų, patologinio lošimo problemoms nustatyti ir gydyti;
7) lošimų neigiamų padarinių prevencijos ir kontrolės principas. Lošimų organizavimo veiklai, kaip specifinei ūkinei veiklai, yra taikytinos griežtesnio valstybinio reguliavimo, valdymo, kontrolės ir priežiūros priemonės, skirtos neigiamų socialinių padarinių prevencijai ir lošimo organizatorių veiklos priežiūrai;
8) lošimų rinkos stebėsenos (monitoringo) principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta sistema, kuria turi būti vykdomas lošimų poveikio visuomenės sveikatai, socialiniams ir ekonominiams valstybės interesams stebėjimas. Į lošimų rinkos stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimų verslo asociacijomis;
9) lošimų svarbos valstybės ekonomikai pripažinimo principas. Valstybė pripažįsta šios ūkinės veiklos, priskirtinos laisvalaikio ir pramogų paslaugoms, svarbą moderniai ekonomikai ir visuomenei, bei sudaro sąlygas jos tolygiai, saugiai, nuspėjamai, socialiai atsakingai veiklai, savo ruožtu tikėdamasi ir siekdama užtikrinti, kad šis verslas bus organizuojamas sąžiningu, atsakingu, skaidriu, saugiu ir teisėtu būdu ir priemonėmis;
10) veiksmingos lošimų kontrolės principas. Valstybinio teisinio reguliavimo priemonėmis turi būti sukurta tokia sistema, kad kompetentingos Lietuvos Respublikos lošimų (toliau – Lošimų įstatymas) priežiūros institucijos turėtų galimybę neatidėliotinai, nuolat ir veiksmingai vykdyti lošimo organizatorių veikos priežiūrą ir kontrolę.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. A kategorijos lošimo automatas – vienvietis arba daugiavietis elektroninis lošimų įrenginys, kuriuo lošiant statoma suma, vienkartinis didžiausias laimėjimas ir lošimo trukmė nėra ribojami, o galimybė laimėti ar pralaimėti priklauso nuo atsitiktinumo, generuojamo atsitiktinių skaičių generatoriaus.
2. Atsakingas lošėjas – lošimo paslaugų vartotojas, kuris, atsižvelgdamas į savo padėtį, atlieka informuotą ir protingą pasirinkimą, kada ir kurį laiką jam lošti, supranta, kokius padarinius jam gali sukelti lošimų pramogos ir kokios yra saugios jų ribos.
3. Atsitiktinių skaičių generatorius (toliau – ASG) – programa, kurianti atsitiktinę skaičių seką pagal apibrėžtą jų verčių tikimybės pasiskirstymo dėsnį.
4. Automato lošimo ciklas – visi lošėjo veiksmai ir lošimo automato reakcijos nuo statymo atlikimo iki naujo statymo.
5. Automatų salonas – vieta, kurioje pagal patvirtintą lošimų organizavimo reglamentą organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, stumtuvais ir lažybų įrenginiais.
6. B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienkartinis didžiausias laimėjimas yra ne didesnis kaip 200 litų, didžiausia statoma suma – 1 litas, vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 3 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą.
7. B1 kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienkartinis didžiausias laimėjimas yra ne didesnis kaip 100 litų, didžiausia statoma suma – 0,5 lito, vieno lošimo trukmė – ne trumpesnė kaip 5 sekundės, o vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą.
8. Bendrovė – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio buveinė yra valstybėje narėje ir kuris turi teisę organizuoti lošimus pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus (toliau – kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės).
9. Bendrovę kontroliuojantis asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, kuris:
1) turi teisę išrinkti (paskirti) daugiau kaip pusę stebėtojų tarybos (valdybos) narių ar administracijos vadovą;
2) faktiškai kontroliuoja bendrovės priimamus sprendimus: yra akcininkas, turintis visas arba dalį tos bendrovės akcijų arba nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto, arba kitas teises, kurios leidžia daryti faktinę įtaką bendrovės valdymo organų sprendimams.
10. Dalyvavimas lošime – lošėjo statymo atlikimas lošimų organizavimo vietoje (sumos statymas), lošimo proceso pabaigos laukimas, rezultato sužinojimas ir laimėjimo grynaisiais pinigais atsiėmimas arba laimėjimo pervedimas į lošėjo atsiskaitomąją sąskaitą lošimo reglamente nustatyta tvarka.
11. Daugiavietis B kategorijos lošimo automatas – riboto lošimo automatas, kuriuo lošiant vienu metu gali dalyvauti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 6 lošėjai ir kuriame didžiausia vienos vietos statoma suma ne didesnė kaip 20 litų, galimas intervalas tarp statymų – ne trumpesnis kaip 60 sekundžių, o kiekvienos vietos vieno lošimo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą.
12. Gerai visuomenėje žinomi asmenys – asmenys, apie kurių veiklą informaciją nuolat pateikia ne tik vietinės, bet ir regioninės, nacionalinės arba pasaulinės visuomenės informavimo priemonės.
13. Izoliuota patalpa – patalpa, kuri Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, arba tokios patalpos dalis, turinti atskirą kadastrinį indeksą (pažymėjimo plane numerį, kuris patvirtina šios patalpos fizinį atskyrimą nuo kitų pagal projektinį išplanavimą atskirtų patalpų). Izoliuota patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas.
14. Kaupiamojo fondo įrenginys – lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, jungiantis arba A kategorijos lošimo automatus, arba lošimo stalus į kaupiamojo fondo sistemą ir naudojamas kaupiamojo fondo laimėjimui (laimėjimams) sudaryti ir laimėti.
15. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas (toliau – kaupiamojo fondo laimėjimas) – lošimo reglamente nustatytomis sąlygomis lošėjams išmokamas lošimo laimėjimas, sudaromas iš atskaitomų nuo kiekvieno stalo lošimo arba lošimo A kategorijos lošimo automatu sumų. Totalizatoriuje kaupiamasis fondas sudaromas iš laimėjimų fondo dalies, kurios lošėjai nelaimėjo pirmojo siūlymo laimėti metu.
16. Kaupiamojo fondo sistema – visuma tarpusavyje sujungtų lošimo įrenginių, naudojamų kaupiamojo fondo lošimo laimėjimams sudaryti ir laimėti.
17. Komercinio pokerio turnyras – komercinio pokerio lošimas, organizuojamas komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino).
18. Komercinis pokeris – kortų lošimas, organizuojamas pagal lošimo reglamente nustatytas taisykles, kuriame lošėjai, sumokėję startinį mokestį, varžosi tarpusavyje dėl piniginio laimėjimo, o lošimo rezultatą lemia protiniai (matematiniai, psichologiniai) įgūdžiai, gebėjimai valdyti riziką ir atsitiktinumas.
19. Laimėjimas – lošėjui išmokama pinigų suma, kurios dydis priklauso nuo lošėjo statymo sumos ir lošimo laimėjimo koeficiento sandaugos.
21. Lažybos – lošimas, kai lošėjas renkasi lažybų įvykio galimybę, kai lošimo laimėjimas priklauso nuo lošėjo pasirinktos lažybų įvykio galimybės ir lažybų įvykio baigties sutapimo, o laimėjimo dydis – nuo lošėjo statomos sumos ir laimėjimo koeficiento sandaugos.
22. Lažybų įrenginys – elektroninis įrenginys ar mechaninis (elektromechaninis) įrenginys, naudojantis ASG, kurį naudojant lošime vienu metu gali dalyvauti neribotas lošėjų skaičius ir kuriame vieno lošėjo didžiausia statoma suma vienam lošėjui yra ne didesnė kaip 70 litų, galimas intervalas tarp lošimų – ne trumpesnis kaip 240 sekundžių, o vieno lošėjo laimėjimas negali būti daugiau kaip 200 kartų didesnis už statomą sumą ir kurį naudojant atsitiktinai nustatoma objektyviai neįvyksiančių (nerealių) šunų, žirgų ir kitų varžybų lažybų įvykio baigtis.
23. Lažybų įvykio baigtis – faktiškas lažybų įvykio rezultatas ar su lažybų įvykiu susijusios faktinės aplinkybės ar jų visuma (sistema).
24. Lažybų įvykio galimybė – galimas lažybų įvykio rezultatas ar kitos su lažybų įvykiu susijusios aplinkybės, kurias renkasi lošėjas.
26. Lažybų kortelė – rašytinės formos spausdintinis dokumentas, kuriame nurodomos esminės dalyvavimo lažybose sąlygos ir kuriuo patvirtinamas dalyvavimas jose.
27. Lažybų pasiūla – lošimų organizatoriaus sudarytas lažybų įvykių, lažybų įvykių galimybių, lošimo laimėjimo koeficientų ir kitos su lažybomis susijusios informacijos sąrašas.
28. Lažybų statymas – lošimo reglamente nustatytas lošėjo veiksmas ar jų visuma, kai jis pasirenka lažybų įvykio galimybę ir už ją sumoka statomą sumą.
29. Lažybų tarpininkas – fizinis asmuo, kuris tarpininkauja susilažinusiems asmenims: nustato lažybų santykio koeficientą, užrašo statomas sumas, išduoda lošėjams lažybų korteles, kuriomis patvirtinamas lošėjų dalyvavimas lažybose, surenka ir išmoka pinigus.
30. Lošėjas – fizinis asmuo, kuris, atlikęs statymą ar sudaręs sutartį su lošimo organizatoriumi, naudojasi lošimo paslauga, siekdamas tenkinti asmeninį poreikį lošti.
31. Lošėjus aptarnaujantis darbuotojas – lažybų ar totalizatoriaus tarpininkas, krupjė, lošimo vietos kasininkas ar bet kuris kitas ne jaunesnis kaip 21 metų lošimo namuose (kazino) arba komercinio pokerio turnyrų salone ir ne jaunesnis kaip 18 metų kitose lošimo vietose dirbantis fizinis asmuo (lošimų organizatoriaus, turinčio lošimų veiklos leidimą, darbuotojas), kuris lošimų organizatoriaus, turinčio lošimų veiklos leidimą, vardu lošėjams keičia pinigus į lošimo žetonus ar lošimo žetonus į pinigus, parduoda totalizatoriaus arba lažybų korteles, išmoka laimėjimus ar atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, įskaitant darbuotojus, vadovaujančius ir prižiūrinčius minėtų asmenų darbą.
32. Lošimas – žaidimas, kuriame dalyvaujantis asmuo siekia laimėjimo ir savo noru rizikuoja netekti žaidimo įmokos, o žaidimo rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) priklauso arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų, arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų ir atsitiktinumo, arba tik nuo atsitiktinumo, t. y. nuo žaidime dalyvaujančiam asmeniui ir žaidimą organizuojančiam asmeniui nežinomų, nuo jų nepriklausančių būsimų objektyviai galimų aplinkybių.
33. Lošimo įrenginys – lošimo stalas, lošimo automatas, lažybų įrenginys, taip pat kitas elektroninis, mechaninis arba elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai.
34. Lošimo laimėjimo koeficientas – skaičius, išreiškiantis lošimo laimėjimo ir statymo sumos santykį.
35. Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai, komercinis pokeris), lošimai A kategorijos automatais ir lažybų įrenginiais.
36. Lošimų organizatorius – bendrovė, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, turinti lošimų veiklos licenciją ir lošimų veiklos leidimą arba kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas, įsteigtas Lietuvoje, kuriai pagal šio įstatymo nuostatas suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvos Respublikoje.
37. Lošimų organizavimo reglamentas – lošimų organizatoriaus parengtas ir šiame įstatyme nustatyta tvarka su Priežiūros tarnyba suderintas ir jos patvirtintas dokumentas, kuriame nustatomos standartinės lošimo sąlygos ir kitos lošimo vykdymo taisyklės.
38. Lošimų organizavimo vieta – vieta, kurioje teikiamos lošimo paslaugos: lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonas, ne automatų salonas, kuriame išduotas leidimas organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, komercinio pokerio turnyrų salonas, statymo punktas, taip pat nuotolinio lošimo vieta, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme.
39. Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – Priežiūros tarnyba) – Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga.
40. Lošimo reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimus ar informacija apie lošimų organizatorių, jo veiklą ar jo teikiamas lošimų paslaugas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti asmenis naudotis lošimų paslaugomis, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis.
41. Lošimo ryšio priemonės (toliau – ryšio priemonės) – laidinės, radijo, optinės ar kitos elektromagnetinės priemonės, kurios fiziškai tuo pačiu metu vienoje vietoje nedalyvaujant lošėjui ir lošimo organizatoriams gali būti naudojamos lošimo paslaugoms teikti.
42. Lošimo stalas – stalo lošimams sukurtas ir pagamintas įrenginys, tai yra kortų stalas, komercinio pokerio stalas, ruletė, kauliukų stalas ir laimės ratas.
43. Lošimo sutartis – lošimų organizatoriaus ir lošėjo sudaryta rašytinės arba elektroninės formos sutartis, pagal kurią lošimų organizatorius įsipareigoja lošėjui teikti lošimo paslaugas ir išmokėti lošimo laimėjimą lošimo reglamente nustatyta tvarka, o lošėjas – dalyvaudamas lošime laikytis teisės aktuose ir lošimo reglamente nustatytos lošimų organizavimo tvarkos ir taisyklių.
44. Lošimų veiklos leidimas (leidimas) – lošimų organizatoriui išduodamas leidimas, kuriuo suteikiama teisė šiame dokumente nurodytoje lošimo vietoje organizuoti tam tikros rūšies lošimus arba nuotolinius lošimus.
45. Lošimų veiklos licencija (licencija) – leidimas, kuriuo suteikiama teisė šiame įstatyme nustatyta tvarka organizuoti lošimus.
46. Ne automatų salonas – lošimų riboto lošimo automatais organizavimo vieta (aludės, barai, kavinės, restoranai, viešbučiai, moteliai), kurioje pagal šio įstatymo nuostatas ir patvirtintą lošimo reglamentą organizuojami lošimai B1 kategorijos automatais.
47. Nelegalus lošimų veiklos vykdytojas – asmuo, kuris organizuoja lošimus neturėdamas licencijos ir atitinkamo lošimų veiklos leidimo, arba asmuo, kuris organizuoja lošimus turėdamas licenciją, tačiau neturėdamas atitinkamo lošimų veiklos leidimo.
48. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
49. Nuotolinio lošimo paslaugos – paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą lošimuose, įskaitant abipuses lažybas, ir yra teikiamos nuotoliniu būdu lošimo ryšio priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu.
50. Nuotolinis lošimas – lošimas, kuriame lošėjų statymai priimami ir laimėjimai išmokami naudojant lošimo ryšio priemones. Nuotoliniams lošimams priskiriami ir internetiniai (virtualieji) lošimai.
51. Nuotolinio lošimo įrenginys – lošimams sukurta ir pagaminta programinė įranga, naudojama lošimuose, kai lošimo paslaugos teikiamos ir jomis naudojamasi lošimo ryšio priemonėmis.
52. Patologinis potraukis lošti – asmens psichikos sutrikimas, kuriam būdingas dažnai pasikartojantis potraukis lošti, nuo kurio asmuo tampa priklausomas, atsisako socialinių, materialinių, darbo, šeimos vertybių ir įsipareigojimų ir šį sutrikimą gali patvirtinti asmens sveikatos priežiūros įstaigos specialistai.
53. Prekybinis (reklaminis) žaidimas – prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų organizuojamas žaidimas, kurio tikslas – skatinti prekių gamintojų (pardavėjų) ar paslaugų teikėjų parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pardavimą ir kuriame prekių gamintojai (pardavėjai) ar paslaugų teikėjai asmeniui (asmenims), nusipirkusiam tam tikrą prekę ar paslaugą, su ar be atskiros įmokos už dalyvavimą žaidime siūlo laimėti laimėjimą, o žaidimo rezultatas (laimėjimas arba pralaimėjimas) priklauso nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų arba nuo žaidime dalyvaujančio asmens gebėjimų ir atsitiktinumo, arba tik nuo atsitiktinumo, tai yra nuo žaidime dalyvaujančiam asmeniui ir žaidimą organizuojančiam asmeniui nežinomų, nuo jų nepriklausančių būsimų objektyviai galimų aplinkybių.
54. Probleminis lošėjas – asmuo, kuriam laikinai kyla negalėjimo priimti racionalius sprendimus rizika ir kuris negali suvokti lošimo kaip pramogos paskirties, šios patirties ribų ir galimos rizikos įgyti patologinį potraukį lošti.
55. Riboto lošimo automatais organizuojami lošimai – lošimai B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, stumtuvais, kurie turi visus šiame įstatyme nurodytus požymius:
56. Riboto lošimo automatas – elektroninis įrenginys, naudojantis ASG, arba mechaninis ar elektromechaninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi arba pralaimimi pinigai, o vieno lošimo trukmė, statomos sumos ir laimėjimo dydis yra riboti.
57. Sportinių žirgų organizacijos – sportinių žirgų asociacijos, klubai ir (ar) kitokios organizacijos, turinčios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka suteiktą veislininkystės institucijos statusą.
58. Startinis mokestis – negrąžinama fiksuota piniginė įmoka, lošėjo mokama komercinio pokerio turnyro organizatoriui už sudarytą galimybę varžytis su kitais žaidėjais dėl piniginio laimėjimo, iš kurios dalies yra formuojamas bendras laimėjimų fondas.
59. Statymas – sprendimo lošti bet kurį šiame įstatyme apibrėžtą lošimų rūšies azartinį lošimą priėmimas ir įgyvendinimas (lošimo rūšies pasirinkimas, rizikos įvertinimas, pinigų arba žetonų įmokėjimas, dokumentų, patvirtinančių pinigų įmokėjimą, gavimas, informacijos, išreiškiančios lošėjo valią, perdavimas ir sprendimo lošti įgyvendinimas) konkrečioje lošimų organizavimo vietoje.
60. Statymo punktas – vieta, kurioje organizuojamos lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, bei lošimai B1 kategorijos lošimo automatais.
61. Statoma suma – lošimo įmoka (pinigai arba žetonai), kurią lošėjas sumoka prieš pradėdamas lošimą, įskaitant lošėjo laimėtų, bet iš lošimo įrenginio ar lošimų organizatoriaus neatsiimtų laimėjimų sumas.
62. Stumtuvas – riboto lošimo automatas, kuriuo vienu metu gali lošti ne mažiau kaip du lošėjai ir kurio principas pagrįstas atsitiktine monetos galutine padėtimi jai patenkant ant stumtuvo lošimo stalo. Didžiausias lošimui naudojamos monetos nominalas yra 1 litas, monetos kritimo (iki stumtuvo lošimo stalo) trukmė – ne trumpesnė kaip 3 sekundės.
63. Tiesioginio ryšio sistema – sistema, kurią taikant įmokos priimamos ir laimėjimai išmokami per tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalus, esančius įvairiose Lietuvos Respublikos vietose, telekomunikacijų ryšiais, sujungtais su centriniu kompiuteriu, užtikrinančiu centralizuotą įmokų priėmimo ir laimėjimų išmokėjimo apskaitą.
64. Totalizatoriaus kortelė – lošimo reglamente nustatytos formos dokumentas, kuriame nurodomos esminės dalyvavimo totalizatoriuje, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, sąlygos ir kuriuo pavirtinamas dalyvavimas jame.
65. Totalizatoriaus tarpininkas – fizinis asmuo, kuris lošimų organizatoriaus vardu tarpininkauja totalizatoriuje dalyvaujantiems asmenims, priima totalizatoriaus statymus, išduoda totalizatoriaus korteles ir išmoka pinigus.
66. Totalizatorius – lošimas, kai lošėjas spėja sporto (įskaitant ir žirgų sporto) varžybų rezultatą, o laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo statomos sumos, iš anksto nustatytos lošimo organizatoriaus, ir lošimų laimėjimo fondo santykio.
67. Užmokestis komercinio pokerio organizatoriui – pinigų suma, lošimo organizatoriaus išskaičiuojama iš startinio mokesčio, kurią lošėjas sumoka lošimo organizatoriui už jo organizacinę veiklą, kuria lošimų organizatorius lošėjams sudaro galimybę tarpusavyje lošti komercinį pokerį.
68. Vaizdo įrašymo sistema – tarpusavyje sujungtų vaizdo kamerų ir kitos įrangos, skirtos vaizdo įrašams saugoti, perduoti, apdoroti ir peržiūrėti, sistema.
69. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė. Valstybe nare šiame įstatyme laikoma ir Šveicarijos Konfederacija.
70. Vienkartinis didžiausias laimėjimas – galima didžiausia suma, kurią lošėjas gali išlošti vieno lošimo metu, lygi statomos sumos ir lošimo automato programoje nustatyto didžiausio laimėjimo koeficiento sandaugai.
71. Vieno lošimo trukmė lošiant automatu – laikas nuo lošimo pradžios (klavišo paspaudimo ar kitų pagal lošimo automato konstrukciją nustatytų veiksmų atlikimo) iki lošimo rezultato (lošimo laimėjimo arba pralaimėjimo) pateikimo.
72. Žaidimas – tam tikras veiksmas ar tam tikrų veiksmų visuma, kai veiksmo (veiksmų) dalyvis turi galimybę laimėti nepiniginį laimėjimą.
73. Žetonas – metalinis, plastikinis, popierinis ar kitoks skridinėlis arba kitos formos daiktas, naudojamas lošiant ir atstojantis grynuosius pinigus (monetą ar banknotą).
4 straipsnis. Lošimų rūšys
1. Lietuvos Respublikoje leidžiama organizuoti tik tokius lošimus, kuriuose dalyvaujantis fizinis asmuo siekia lošimo laimėjimo ir savo noru rizikuoja netekti statomos sumos.
2. Lietuvos Respublikoje leidžiama organizuoti tik šių rūšių lošimus:
1) lošimai lošimo automatu – lošimas A kategorijos lošimo automatu, lošimas B ir B1 kategorijos lošimo automatu, lošimas daugiaviečiu B kategorijos lošimo automatu, lošimas stumtuvu, lošimas lažybų įrenginiu;
II SKYRIUS
LOŠIMO VEIKLOS TEISINIS REGLamentavimas
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
5 straipsnis. Teisė organizuoti lošimus
1. Lošimus lošimo namuose (kazino) turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti lošimo namus (kazino), ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti lošimo namus (kazino). Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 4 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką.
2. Lošimus automatų salonuose turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti automatų saloną, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šios veiklos licenciją ir leidimą atidaryti automatų saloną. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką.
3. Lažybų ir totalizatorių veiklą turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios šių veiklos rūšių licencijas, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę šių veiklos rūšių licenciją, leidimą atidaryti statymo punktą ir kai Priežiūros tarnyba patvirtina lažybų ar totalizatoriaus reglamentą. Bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 mln. litų, suformuotas ir visiškai apmokėtas iki prašymo išduoti licenciją pateikimo dienos ir atitikti šio įstatymo reikalavimus visą licencijos galiojimo laiką. Žirgų sporto totalizatorių veiklą bendrovės turi teisę organizuoti tik sudariusios ir Priežiūros tarnybai pateikusios bendradarbiavimo sutartis su viena iš sportinių žirgų organizacijų.
4. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salonuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų B kategorijos automatais licenciją ir gavusios veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lošimų B kategorijos automatais licenciją ir gavę veiklos leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ne automatų salone. Organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais savo statymo punktuose turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lažybų veiklos licenciją ir gavusios leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lažybų veiklos licenciją ir gavę leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais bendrovės statymo punktuose.
5. Organizuoti nuotolinius lošimus turi teisę šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios lošimų veiklos licenciją, įsteigusios ir teikiančios lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka gavusios leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą, arba kitų Europos Sąjungos
valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka įgiję lošimų veiklos licenciją, įsteigę ir teikiantys lošimo paslaugas ne mažiau kaip vienuose lošimo namuose (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų arba ne mažiau kaip 20 totalizatoriaus punktų, taip pat šio įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka gavę leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina atitinkamo nuotolinio lošimo reglamentą. Bendrovės, norinčios organizuoti visų lošimo rūšių nuotolinius lošimus, įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos. 6. Komercinio pokerio turnyrus turi teisę organizuoti šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodytos Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigtos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, šio įstatymo nustatyta tvarka gavusios licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino), o tuo atveju, jeigu komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino), – ir leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose), arba kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavę licenciją organizuoti lošimus lošimo namuose (kazino), o tuo atveju, jeigu komercinio pokerio turnyras organizuojamas ne lošimo namuose (kazino), – ir leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus ne lošimo namuose (komercinio pokerio turnyrų salonuose).
6 straipsnis. Lošimų organizavimo vietos
1. Stalo lošimai, lošimai lažybų įrenginiais ir lošimai A kategorijos lošimo automatais organizuojami lošimo namuose (kazino).
2. Lošimai riboto lošimo automatais ir lažybų įrenginiais organizuojami:
1) B kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais ir stumtuvais – automatų salonuose;
4. Komercinio pokerio turnyrai organizuojami komercinio pokerio turnyrų salonuose ir lošimo namuose (kazino).
7 straipsnis. Vietos, kuriose draudžiama organizuoti lošimus
1. Draudžiama organizuoti lošimus ir įrengti lošimų vietas šiose vietose:
1) gyvenamuosiuose namuose, išskyrus tuos, kurių pirmuosiuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos pagal namo projektą ir eksploataciją yra pritaikytos kitai veiklai ir turi pagrindinį įėjimą iš gatvės pusės, nesutampantį su įėjimu į namo laiptinę;
2) ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštesniosiose mokyklose, aukštosiose mokyklose, papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose;
7) geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose, išskyrus lošimus automatais, lažybas ir totalizatorių, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su šių įstaigų tiesioginėmis funkcijomis;
8) laivuose, išskyrus laivus, kurie įregistruoti Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre ir kuriuose savininko ar jo įgalioto asmens sprendimu (sutikimu) yra įrengtos atskiros patalpos, skirtos lošimų paslaugoms teikti;
8 straipsnis. Lošėjo teisės ir pareigos
1. Lošėjas turi teisę:
1) iš lošimų organizatoriaus gauti išsamią informaciją apie lošimo organizatoriaus teikiamą lošimo paslaugą;
4) šiame įstatyme ir lošimo reglamente nustatyta tvarka pareikšti lošimų organizatoriui, turinčiam lošimų veiklos leidimą, pretenzijas dėl lošimo paslaugų teikimo ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pretenzijos ir su ja susijusios informacijos pateikimo dienos gauti iš jo motyvuotą atsakymą;
2. Lošėjas privalo:
1) būdamas lošimų organizavimo vietoje ir (ar) dalyvaudamas lošime nuotoliniu būdu, laikytis lošimo reglamento, lošėjo privalomo elgesio lošimo patalpose taisyklių ir vykdyti teisėtus lošimų organizatoriaus ir lošėją aptarnaujančių darbuotojų nurodymus, tarp jų ir nurodymą palikti lošimų organizavimo vietą;
2) šiame įstatyme nustatytais atvejais lošimų organizatoriui, turinčiam lošimų veiklos leidimą, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant lošimo sutartį, išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą arba kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais;
3. Lošimo vietose draudžiama būti asmenims, turintiems ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, nuodingųjų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Turintiems ginklų asmenims, saugantiems lošimų vietas, ar turintiems ginklų pareigūnams, įstatymų nustatyta tvarka atliekantiems tarnybines funkcijas, būti lošimo vietose nedraudžiama.
9 straipsnis. Lošimų organizatoriaus teisės ir pareigos
1. Lošimų organizatorius turi teisę:
2) iš lošėjų reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus arba kitą informaciją, kuri reikalinga lošėjo tapatybei nustatyti, sudarant su lošėju lošimo sutartį arba išduodant lošėjui pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, arba kitais šiame įstatyme nustatytais atvejais; jeigu lošėjas atsisako pateikti tapatybę patvirtinančius dokumentus, neįleisti asmens į lošimo vietą arba reikalauti, kad toks asmuo nedelsiant paliktų lošimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
3) pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą neįleisti į lošimų organizavimo vietas asmenų, kuriems draudžiama būti tokiose vietose, o paaiškėjus, kad lošimų organizavimo vietoje yra asmenų, pagal šį įstatymą ar lošimo reglamentą neturinčių teisės būti lošimų organizavimo vietoje, reikalauti, kad tokie asmenys nedelsdami paliktų lošimų organizavimo vietą, taip pat prireikus kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas;
4) vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir šiuo įstatymu, lošimo reglamente nustatyta tvarka laikinai sustabdyti arba atsisakyti išmokėti lošimo laimėjimą;
5) reikalauti, kad Priežiūros tarnyba imtųsi šiame įstatyme nustatytų priemonių apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus;
6) teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti teismui Priežiūros tarnybos sprendimus atsisakyti išduoti lošimų veiklos licenciją, lošimų veiklos leidimą, laikinai sustabdyti arba panaikinti lošimų veiklos licencijos galiojimą, lošimų veiklos leidimo galiojimą ir kitus Priežiūros tarnybos sprendimus, tiesiogiai susijusius su lošimų organizatoriumi;
7) reikalauti, kad lošėjai laikytųsi lošėjo privalomo elgesio patalpose taisyklių, kurios turi būti nurodytos kiekvienoje lošimų organizavimo vietoje, lošėjams aiškiai matomos, taip pat skelbiamos lošimų organizatoriaus interneto svetainėje, kurios adresas nurodytas lošimų veiklos licencijoje ir lošimų veiklos leidime.
2. Lošimų organizatorius privalo:
2) lošėjo reikalavimu suteikti jam išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie teikiamą lošimo paslaugą;
4) teikti Priežiūros tarnybai informaciją apie savo lošimo veiklos rezultatus, nurodyti per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų veiklos rezultatą. Šios informacijos teikimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba;
6) pranešti Priežiūros tarnybai apie jį kontroliuojančių asmenų, jo akcininkų, stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo, taip pat stebėtojų tarybos, valdybos narių, vadovo pavaduotojų, vyriausiojo finansininko (finansininko), lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų pasikeitimą per 5 dienas nuo šių asmenų pasikeitimo dienos;
7) Priežiūros tarnybos atliekamo patikrinimo metu bendradarbiauti su Priežiūros tarnyba, pateikti visus paaiškinimus, dokumentus, sutartis, įsakymus ir kitus dokumentus bei informaciją (įskaitant kompiuteriuose ir kitose informacijos laikmenose esančią informaciją) tikrinimui atlikti; tikrintojui pareikalavus, pateikti lošimo įrenginius ir įrangą Priežiūros tarnybai įvertinti;
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI LOŠIMŲ ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI
10 straipsnis. Lošimų organizatoriams taikomi reikalavimai, draudimai ir apribojimai
2. Draudžiama lošti savo bendrovės organizuojamuose lošimuose asmenims (patiems, per kitą asmenį arba pagal kito asmens išduotą įgaliojimą) – lošimus organizuojančios bendrovės steigėjams, akcininkams, juos kontroliuojantiems asmenims, lošimus organizuojančios bendrovės vadovui, stebėtojų tarybos, valdybos nariams ir visiems bendrovės darbuotojams. Šis draudimas taikomas ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialo, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, valdymo organams ir darbuotojams. Valstybės tarnautojai ir pareigūnai, kurie vykdo lošimų organizavimo priežiūrą, gali lošti tik priežiūros vykdymo metu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
3. Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama užtikrinti kitų subjektų bet kokių prievolių vykdymą ir teikti kitiems asmenims bet kokias paskolas (kreditą).
4. Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama vykdyti kitą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su pajamų gavimu, išskyrus lošimų (lošimo namų (kazino), lošimų lošimo automatais, lažybų, totalizatoriaus (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių bei jo organizavimą kartu su kitais valstybėse narėse registruotais žirgų sporto totalizatoriais), komercinio pokerio, nuotolinių lošimų) organizavimą ir bendrovės ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialo, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, turto, neatsižvelgiant į turto valdymo formą, nuomą ar subnuomą arba pardavimą, kiek tai susiję su vykdoma lošimų organizavimo veikla. Lošimus organizuojančiai bendrovei ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama nuomoti ar subnuomoti lošimo įrenginius.
5. Draudžiama priimti statymus banko (debeto, kredito) kortelėmis ir statyti bankomatus patalpose, kuriose organizuojami lošimai. Ši nuostata netaikoma organizuojant nuotolinius lošimus.
7. Patalpose, kuriose organizuojami stalo lošimai, lošimai automatais ir lažybų įrenginiais, komercinis pokeris, lažybos, totalizatorius, draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus šiame įstatyme aiškiai numatytą leidžiamą papildomą ūkinę komercinę veiklą atitinkamose lošimų organizavimo vietose. Papildoma ūkinė komercinė veikla nedraudžiama, jeigu patalpoje, turint Priežiūros tarnybos išduotą leidimą, organizuojami lošimai tik B1 kategorijos automatais arba žirgų sporto totalizatorius.
8. Draudžiama eksploatuoti neturinčius sertifikato ir nustatyta tvarka nepaženklintus lošimų įrenginius ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti šiame įstatyme nenumatytus elektroninius arba mechaninius prietaisus, elektroninių bilietų pardavimo automatus, žaidimų automatus ir kitus įrenginius, savo forma ar turiniu panašius į lošimo įrenginius, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų sporto totalizatorių) apskaitos programoms.
9. Draudžiama naudoti lošimo įrenginius ir įrangą, skirtą nuotoliniams lošimams ryšio priemonėmis organizuoti, kitais, ne su lošimų organizavimu susijusiais tikslais (įskaitant nemokamus bandomuosius lošimus, skatinimo žaidimus, kitus lošimą imituojančius žaidimus), išskyrus personalo rengimą darbui su lošimo įrenginiais.
10. Lošimus organizuojančios bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis negalima prekiauti viešai.
11. Lošimų organizatoriui draudžiama gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas. Šis draudimas netaikomas lažybų ir (ar) totalizatoriaus (įskaitant žirgų sporto totalizatorių) apskaitos programoms bei nuotoliniams lošimo įrenginiams
12. Lošimus organizuojančiai bendrovei ar kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialui, kuriam suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje, draudžiama būti kitų įmonių steigėju ir akcininku.
13. Lošimų organizatorius privalo neturėti mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir neturėti skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
14. Lošimų veiklos licencija negali būti parduota arba kitu būdu perleista kitoms bendrovėms ar kitiems juridinių asmenų filialams. Lošimo organizatoriui, turinčiam leidimą, draudžiama įgalioti, pagal sutartį perduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims teisę leidime nustatytoje vietoje organizuoti leidime nurodytus lošimus arba nuotolinius lošimus.
15. Šio straipsnio 3, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyti apribojimai taikomi ir bendrovėms bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialams, pateikusiems prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją (prašymo dėl lošimų veiklos licencijos išdavimo nagrinėjimo metu).
16. Gali būti taikomi ir kiti lošimų organizavimo draudimai ir apribojimai, nustatyti šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.
11 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija
1. Lošimų organizatoriaus steigėjais (akcininkais), stebėtojų tarybos, valdybos nariais, vadovais, vadovo pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais (finansininkais), lošimo vietų vadovais, jų pavaduotojais, vyriausiaisiais finansininkais, lošėjus aptarnaujančiais darbuotojais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Šiame įstatyme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) jis įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teisingumui, visuomenės saugumui, valdymo tvarkai padarymo arba turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už šiame punkte nurodytas veikas;
3) fiziniam asmeniui būnant bendrovės dalyviu, vadovu, stebėtojų tarybos ar valdybos nariu arba kontroliuojančiu asmeniu, tokiai bendrovei šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta lošimų veiklos licencija ir po licencijos panaikinimo nėra suėjęs 3 metų terminas, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialams, kuriems suteikta teisė organizuoti lošimus Lietuvoje.
2. Lošimus organizuojanti bendrovė turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šiame įstatyme bendrovė nelaikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
2) šios bendrovės dalyviai (fiziniai asmenys), valdymo organų nariai ir šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (fiziniai asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;
3) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra įstatymų nustatyta tvarka įtariami arba pripažinti kaltais nusikalstamos veikos padarymu;
4) šios bendrovės dalyviai (bendrovės) ir (ar) šią bendrovę kontroliuojantys asmenys (bendrovės) yra bendrovės, kurioms šio įstatymo pagrindu buvo panaikinta lošimų veiklos licencija, išskyrus atvejus, kai licencija buvo panaikinta šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nustatytais pagrindais;
5) šios bendrovės ir (ar) šią bendrovę kontroliuojančio asmens (bendrovės) įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas yra apmokėtas pinigais (turtu), kurių kilmė teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta neteisėta, ar jo dalyviai negali įrodyti pinigų arba turto, naudojamų bendrovės akcijoms įsigyti, kilmės.
12 straipsnis. Lošimo dalyvių amžius
2. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio salonuose, gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. Jaunesniems kaip 21 metų asmenims draudžiama būti lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salone, o lošimo organizatoriui draudžiama asmenis, jaunesnius kaip 21 metų, įleisti į lošimo namus (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonų patalpas.
13 straipsnis. Lošėjų tapatybės nustatymas
1. Lošimų organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į automatų salonus, statymo punktus, tapatybę, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų.
2. Lošimų organizatorius privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salono patalpas, tapatybę ir jį registruoti.
3. Lošimus riboto lošimo automatais ne automatų salonuose organizuojantys lošimo organizatoriai privalo įsitikinti, kad asmuo, norintis lošti B1 kategorijos automatu, nėra jaunesnis kaip 18 metų.
4. Lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka sumą, didesnę kaip 3 500 litų, ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
5. Lošimų organizatorius privalo nustatyti asmenų, kurie laimėjo 3 500 litų (ar juos atitinkančią sumą užsienio valiuta) ar didesnį piniginį laimėjimą, tapatybę ir juos registruoti.
6. Lošimų organizatorius privalo parinkti tokias organizacines ir technines priemones, kurios apsaugotų informaciją apie laimėjusius asmenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar atskleidimo asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šia informacija.
7. Lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka saugo 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka privalo pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus. Pasibaigus informacijos apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusių dokumentų saugojimo terminui, lošimų organizatorius informaciją apie laimėjusius asmenis ir su jais susijusius dokumentus sunaikina Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
8. Lošimų organizatoriai lošimų organizavimo vietose privalo paskirti atsakingą asmenį ir nustatyti tvarką, skirtą užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai. Šios tvarkos aprašas turi apimti:
1) asmens amžiaus ar tapatybės nustatymo kilus abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų, reikalavimus;
2) reikalavimus neįleisti į patalpas asmens, jeigu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 18 metų (ar jaunesnis kaip 21 metų, jeigu asmuo nori patekti į lošimo namus (kazino) ir negali pateikti savo amžių ir tapatybę patvirtinančio dokumento;
3) reikalavimus įdiegti elgesio procedūras, skirtas draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarkai užtikrinti. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
4) reikalavimus atsakingam darbuotojui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietų darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos aprašo, skirto užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas.
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyto tvarkos aprašo pavyzdinius reikalavimus nustato Priežiūros tarnyba.
10. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis teikia paslaugas asmeniui, kuriam draudžiama lošti, arba kad tam asmeniui draudžiama būti lošimo vietoje, privalo nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą asmeniui ir pašalinti jį iš lošimo vietos, o tuo atveju, kai nustatoma, kad asmuo, kuriam draudžiama lošti, dalyvauja nuotoliniame lošime, – nedelsdamas nutraukti nuotolinio lošimo paslaugos teikimą tokiam asmeniui ir pranešti Priežiūros tarnybai.
11. Tais atvejais, kai pagal šį įstatymą lošimo organizatoriaus lošimo vietoje gali lošti tik asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai, lošimo organizatorius šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad lošimo vietose neloštų jaunesni kaip 21 metų asmenys.
12. Lošimo organizatoriai, organizuojantys lošimus B1 kategorijos automatais turi B1 kategorijos automatus ne automatų salonuose išdėstyti taip, kad jie galėtų būti nepertraukiamai prižiūrimi šio straipsnio 8 dalyje nurodyto atsakingo asmens. Šiame straipsnyje nurodytam reikalavimui įgyvendinti lošimus B1 kategorijos automatais organizuojantys lošimo organizatoriai turi nustatyti tvarką, remdamiesi Priežiūros tarnybos nustatytais pavyzdiniais reikalavimais. Ši tvarka turi apimti:
1) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojantiems lošimo organziatoriams įdiegti elgesio procedūras, skirtas įgyvendinti draudimo lošti nepilnamečiams asmenims įgyvendinimo tvarką. Šios procedūros turi apimti žodinius įspėjimus nepilnamečiams asmenims ir pranešimus apie pažeidimus Priežiūros tarnybai ir policijai;
2) reikalavimus B1 kategorijos automatais lošimus organizuojančiam lošimo organzatoriaus paskirtam atsakingam asmeniui imtis visų įmanomų priemonių užtikrinti, kad visi lošimų organizavimo vietos darbuotojai būtų informuoti ir suprastų tvarkos, skirtos užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, reikalavimus ir su šių reikalavimų tinkamu įgyvendinimu susijusias savo darbo pareigas.
14 straipsnis. Bendrieji lošimo vietų patalpų reikalavimai
1. Lošimo namai (kazino), lošimo automatų salonai, statymo punktai ir komercinio pokerio turnyrų patalpos įrengiami izoliuotose patalpose, turinčiose atskirą įėjimą. Patalpa turi atitikti šiuos reikalavimus per visą patalpos naudojimo lošimų veiklai laikotarpį. Patalpa neturi būti suformuota kaip atskiras turtinis vienetas.
2. Lošimo patalpa negali būti įrengta vietose, kuriose pagal šį įstatymą draudžiama organizuoti lošimus.
3. Lošimo patalpa turi būti lošimo organizatoriaus nuosavybė arba jo teisėtai valdoma pagal nuomos, subnuomos, išperkamosios nuomos arba pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis ar kitais teisėtais pagrindais.
15 straipsnis. Lošimo įrenginių reikalavimai
1. Lietuvos Respublikoje leidžiama pradėti eksploatuoti tik naujus (tiesiogiai iš gamintojo ar jo įgalioto atstovo įsigytus) ir pagal tiesioginę paskirtį bei mokymo tikslais nenaudotus lošimo įrenginius, jeigu jie yra pagaminti atitinkamą licenciją (sertifikatą) turinčio gamintojo ir jeigu jų tipai yra Vyriausybės arba jos įgaliotos lošimų priežiūrą atliekančios institucijos patvirtinti ir šie įrenginiai yra įrašyti į Lietuvos lošimo įrenginių registrą Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Visi lošimo įrenginiai turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė, įsigyti išperkamosios nuomos būdu arba valdomi kitu teisėtu būdu.
3. Kiekvienas lošimo įrenginys turi turėti akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad lošimo įrenginiai atitinka šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus. Lošimo įrenginių atitikties šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams įvertinimą atlieka ir atitikties sertifikatus išduoda tik Priežiūros tarnybos įgaliotos pagal Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymą ir kitus teisės aktus akredituotos įstaigos. Akredituotų įstaigų įgaliojimo tvarką nustato Priežiūros tarnyba. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai.
4. Kiekvienas lošimo įrenginys, turintis sertifikatą, privalo būti paženklinamas specialiu ženklu Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
5. Lošimo organizatorius gali pradėti naudoti naujus lošimo įrenginius arba naudojamus pakeisti naujais tik įvykdęs šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus ir šio įstatymo nustatyta tvarka gavęs Priežiūros tarnybos leidimą.
6. Lošimo organizatorius turi pildyti lošimo įrenginių apskaitos žurnalą. Jo formą ir pildymo tvarką nustato Priežiūros tarnyba.
7. Lošimų organizatoriui draudžiama pačiam gaminti, taip pat rinkti iš dalių lošimo įrenginius, juos remontuoti, kurti naujas ar keisti esamas lošimo algoritmo programas.
8. Draudžiama B ir B1 kategorijos lošimo automatus, stumtuvus ir lažybų įrenginius jungti į kaupiamojo fondo sistemą.
9. Lošimo įrenginiams, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestis, sumokėjus šį mokestį, netaikomas reikalavimas paženklinti specialiu ženklu, patvirtinančiu loterijų ir azartinių lošimų mokesčio sumokėjimą.
11. Lošimo įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai nustatyti šio įstatymo 70 straipsnyje.
12. Kiekvienas lošimams ar mokymams naudojamas lošimo įrenginys privalo būti įregistruotas Lietuvos lošimo įrenginių registre.
13. Lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių, lošimo įrenginių ir nuotolinių lošimo įrenginių tipų, leidimų duomenys į Lietuvos lošimo įrenginių registrą įregistruojami (iš jo išregistruojami) Lietuvos lošimo įrenginių registro nuostatuose nustatyta tvarka.
14. Kiekvienas lošimo įrenginys turi atitikti šio įstatymo ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus.
16 straipsnis. Lošimo kortelių ir kortų reikalavimai
1. Kiekviena lošime naudojama totalizatoriaus ir lažybų kortelė turi būti numeruota ir turėti individualų numerį.
2. Lošimo organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti totalizatorių (įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių) arba lažybas, privalo įregistruoti totalizatoriaus arba lažybų korteles teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejį, kai totalizatoriaus arba lažybų kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą arba teikiant nuotolinio lošimo paslaugas.
17 straipsnis. Lošimų organizavimo reglamentas
1. Lošimų organizatorius parengia ir, suderinęs su Priežiūros tarnyba, patvirtina lošimų organizavimo reglamentą. Lošimų organizatorius, prieš suderindamas su Priežiūros tarnyba ir patvirtindamas žirgų sporto totalizatoriaus reglamentą, privalo jį prieš tai suderinti su sportinių žirgų organizacija.
3. Lošimų organizavimo reglamente turi būti nurodyta:
1) duomenys apie lošimų organizatorių (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą lošimų organizatorių);
2) tam tikros lošimo rūšies lošimo taisyklės (jeigu lošiama lošimo įrenginiais, nurodomas lošimo įrenginio darbo režimas, taip pat veiksmai, kuriuos privalo atlikti lošėjas, norėdamas lošti lošimo įrenginiu, ir jų eiliškumas);
6) lažybų, totalizatoriaus kortelių forma (pavyzdžiai), jų įsigijimo, grąžinimo, keitimo ir tikrinimo tvarka;
13) kaupiamojo fondo laimėjimo sudarymo ir laimėjimo sąlygos bei tvarka ir didžiausias kaupiamojo fondo laimėjimo dydis (jeigu sudaromas kaupiamojo fondo laimėjimas);
4. Lošimų organizavimo reglamento turinys turi atitikti šį įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius lošimų organizavimą. Lošimų organizavimo reglamento nuostatos (lošimų organizatoriaus ir lošėjų teisių ir pareigų visuma) turi būti teisingos, išsamios, tikslios, aiškios ir tarpusavyje suderintos.
5. Lošimų organizavimo reglamentas turi būti parengtas valstybine kalba. Jis gali būti išverstas ir į kitas kalbas.
6. Lošimų organizatorius lošimo vietoje privalo sudaryti sąlygas lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) viešai susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimų organizavimo reglamentu ir gauti informaciją apie tai, ar lošėjams (arba lošimų priežiūrą vykdantiems asmenims) pateiktas lošimo reglamentas yra suderintas su Priežiūros tarnyba. Kilus ginčui, aplinkybę, kad lošėjui (arba lošimų priežiūrą vykdančiam asmeniui) buvo sudarytos tinkamos sąlygos susipažinti su lošimų organizatoriaus patvirtintu lošimo reglamentu, kuris yra suderintas su Priežiūros tarnyba, privalo įrodyti lošimų organizatorius.
7. Lošėjai, būdami lošimo vietoje, privalo laikytis lošimų organizavimo reglamente nustatytų taisyklių.
8. Lošimo reglamento nuostatos aiškinamos vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Jeigu kyla abejonių dėl lošimo reglamente nustatytų lošimo paslaugų teikimo sąlygų, jos visais atvejais aiškinamos lošėjo naudai.
9. Su Priežiūros tarnyba suderintas ir lošimų organizatoriaus patvirtintas lošimo reglamento tekstas turi būti skelbiamas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje ir Priežiūros tarnybos interneto svetainėje.
10. Jeigu lošimų organizatorius nori pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir patvirtinto lošimo reglamento nuostatas, jis privalo parengti naujos redakcijos reglamentą ir jį patvirtinti. Prieš tvirtindamas naujos redakcijos reglamentą, lošimų organizatorius privalo suderinti jį su Priežiūros tarnyba jos nustatyta tvarka.
11. Priežiūros tarnyba priima sprendimą suderinti lošimų organizavimo reglamentą arba atsisakyti jį suderinti per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo suderinti lošimo reglamentą pateikimo. Priėmusi sprendimą Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui.
12. Priežiūros tarnyba atsisako suderinti lošimų organizavimo reglamentą, jeigu reglamento turinys neatitinka šio įstatymo ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų. Atsisakiusi suderinti reglamentą, Priežiūros tarnyba lošimų organizatoriui pateikia rašytinį motyvuotą sprendimą. Priežiūros tarnybos sprendimas atsisakyti suderinti lošimų organizavimo reglamentą gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Lošimų reklamos ribojimai
1. Lietuvos Respublikoje draudžiama lošimų reklama:
3) kurioje dalyvauja politikai, meno ir mokslo įžymybės, sportininkai, kiti gerai visuomenėje žinomi asmenys ar minėtų asmenų personažai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas;
6) kurioje naudojama sakralinio (religinio, bažnytinio) paveldo simbolika ar kita informacija, prieštaraujanti visuomenės moralės principams;
2. Lietuvos Respublikoje leidžiama vidinė lošimų reklama, pateikiama tik lošimų organizavimo vietose ir lošimų organizatoriaus interneto svetainėje. Ji leidžiama tik asmenims, sudariusiems nuotolinių lošimų dalyvio sutartį.
3. Lošimų reklama nelaikoma:
1) informacija apie lošimus leidiniuose, informaciniuose pranešimuose, kurie skirti tik lošimų verslo specialistams (profesionalams);
2) lošimo organizatorių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), nurodyti išduotose licencijose, ir lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti pavadinimai (bendrovių pavadinimai), jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus pavadinimus (bendrovių pavadinimai) neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
3) lošimų vietų pavadinimai, nurodyti leidime (leidimuose), kai jie pateikiami ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimų vietą ir ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių, turinčių leidimus, lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
4) lošimų organizatorių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, kai jie pateikiami iškabose ant šių asmenų buveinės pastato ar pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, ar ant pastato, kuriame yra lošimų organizatoriui priklausanti lošimų vieta, fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo vietą ar ant lošimų organizatorių valdomo transporto, lošimų organizatorių lošimo kortų (naudojamų tik lošimuose), lošimų organizatorių dokumentų blankų, lošimų organizatorių darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimų organizatorių reprezentacinių daiktų, lošimų organizatorių lošimo žetonų (naudojamų tik lošimuose) ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimų organizatoriai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
5) lošimo įrenginių gamintojų teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti paslaugų (prekių) ženklai, kai jie pateikiami ant lošimo įrenginių, iškabose ant šių lošimo įrenginių gamintojų buveinės pastato ar ant pastato fasado ar patalpų sienos prie pat įėjimo į lošimo įrenginių gamintojo buveinę ar ant lošimo įrenginių gamintojų valdomo transporto, lošimo įrenginių gamintojų dokumentų blankų, lošimo įrenginių gamintojų darbuotojų vizitinėse kortelėse, ant lošimo įrenginių gamintojų reprezentacinių daiktų ar renginiuose, kurių rėmėjai yra lošimo įrenginių gamintojai, išskyrus renginius, skirtus vaikams;
6) lošimų organizatorių buveinės ir lošimų organizatoriams priklausančių lošimo vietų adresai, nurodyti leidimuose, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie minėtus buveinių ir lošimo vietų adresus neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
7) informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimo įrenginių skaičių, esantį tam tikroje lošimo vietoje, neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
8) informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų, organizuojamų tam tikroje lošimo vietoje, rūšis neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
9) lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresas, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lošimų organizatoriaus interneto svetainės adresą neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis;
10) lošimo reglamento tekstas (ar jo dalis), skelbiamas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje ar lošimų organizatoriui priklausančioje lošimo vietoje;
11) lošimų organizatoriaus siūlomi lažybų ir totalizatoriaus įvykiai, lažybų koeficientai, jeigu visokia forma ir visokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie lažybų ir totalizatoriaus įvykius, lažybų koeficientus, lošimų sutarties sudarymo premijas nuotoliniuose lošimuose neskatina asmenų naudotis lošimo paslaugomis.
4. Išorinė lošimų reklama negali būti skleidžiama šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytose vietose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
19 straipsnis. Skatinimo dalyvauti lošimuose ribojimas
1. Lietuvos Respublikoje draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose šiais būdais:
1) suteikti teisę lošimų dalyviui iš karto ar per tam tikrą terminą po dalyvavimo lošimuose gauti dovanų iš lošimų organizatoriaus, išskyrus lošimų sutarties sudarymo premiją nuotoliniuose lošimuose;
2) veikti asmenis įkyriai siūlant dalyvauti lošimuose, nurodant tariamai didelį galimą laimėjimą, taip pat kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis;
3) ne lošimų organizavimo vietose ar lošimų organizatoriaus interneto svetainėje organizuoti žaidimus ar konkursus, bandomuosius lošimus, loterijas ir kitus renginius, kurie skatintų dalyvauti lošimuose, įskaitant nuotolinius lošimus;
5) lošimų dalyviams nemokamai (neatlygintinai) duoti ar už simbolinę kainą parduoti alkoholinių gėrimų ar kitų gaminių, išskyrus lošimo organizatorių reprezentacinius daiktus;
20 straipsnis. Įspėjamieji užrašai
1. Lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Lošimų organizavimo vietose privalo būti nurodyta informacija apie asmens galimybę gauti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą. Su šia informacija privalo būti supažindinti asmenys, dalyvaujantys nuotoliniuose lošimuose.
21 straipsnis. Laimėtų sumų išmokėjimas ir jų įforminimas turto ir pajamų deklaravimo tikslais
1. Lošimo namuose (kazino) ir komercinio pokerio turnyrų salonuose laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto, jeigu laimėjimas yra ne didesnis kaip 100 000 litų, arba ne vėliau kaip per 24 valandas, jeigu laimėjimas yra didesnis kaip 100 000 litų. Laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas grynaisiais pinigais arba pavedimu į jo sąskaitą banke.
3. Totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto arba ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, pateikus laimėjusiąją kortelę, arba įskaitomi į lošėjo sąskaitą nuotolinio totalizatoriaus ir nuotolinių lažybų atveju. Žirgų sporto totalizatoriaus laimėjimai, didesnis kaip 3 500 litų, gali būti išmokami pavedimu į lošėjo sąskaitą banke.
4. Piniginiai laimėjimai, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis, išmokami per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo rezultatų nustatymo, jeigu pagal šį ar kitus įstatymus laimėjimų išmokėjimas nėra sustabdytas lošimo reglamente nustatyta tvarka. Lošimų organizatorius turi teisę sustabdyti laimėjimų išmokėjimą šiais atvejais:
1) iki 3 kalendorinių dienų – patikrinti, ar lošėjas, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi su prašymu išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą, žetonų keitimą į grynuosius pinigus (šis reikalavimas taikomas, kai lošimo laimėjimas išmokamas žetonais), patikrinti, ar lošėjas, kuris iš tiesų laimėjo. Įsitikinęs, kad lošėjas iš tiesų laimėjo, lošimų organizatorius pakeičia žetonus į grynuosius pinigus ar išmoka lošimo laimėjimą ir išduoda pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą;
2) iki 5 darbo dienų – nustatęs, kad lošėjas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas), ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba);
3) iki 5 darbo dienų – gavęs iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti lošėjo atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus sandorius, kaip jie apibrėžti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme;
5. Lošimų organizatorius turi teisę atsisakyti išmokėti laimėjimą, jeigu nustato, kad lošime dalyvavo asmuo, kuriam pagal šį įstatymą draudžiama lošti. Tokiu atveju šiam asmeniui grąžinama statymo metu įmokėta suma.
6. Lošėjo reikalavimu lošimų organizatorius privalo jam išduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus.
7. Laimėjusių asmenų tapatybė nustatoma ir jie registruojami atsižvelgiant į šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
8. Lošėjas, norintis gauti Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytos formos pažymą apie šiam asmeniui išmokėtus (išduotus) laimėjimus, privalo raštu kreiptis į lošimo organizatorių prieš atsiimdamas laimėjimą arba per 30 kalendorinių dienų nuo lošimo laimėjimo išmokėjimo jam dienos, išskyrus laimėjimus automatų ir ne automatų salonuose, kai lošimas vyksta grynaisiais pinigais. Vėliau, negu nurodyta šioje dalyje, lošėjų pateikti prašymai nepriimami (nenagrinėjami) ir pagal juos pažyma apie lošimo laimėjimo išmokėjimą neišduodama. Pažyma, laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali būti išduodama tik lošimo organizatoriaus buveinėje arba lošimo vietoje.
9. Visi lošimų organizatoriai privalo nustatyti tinkamo pažymų apie lošimo laimėjimo išmokėjimą išdavimo kontrolės tvarką, kuri leistų tiksliai nustatyti lošėjo lošimo laimėjimą.
10. Lošimų organizatorius dokumentus ir informaciją apie asmenis, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka išduotos pažymos, skirtos turto ir pajamų deklaravimui, privalo saugoti 10 metų ir pateikti tik prašymą pateikusiam asmeniui, kuriam buvo išmokėtas laimėjimas, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai, Priežiūros tarnybai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Atsakingo lošimo praktikos kodeksas
23 straipsnis. Lošimų rinkos stebėsena ir tyrimai
1. Siekiant užtikrinti faktinių duomenų apie lošimo sektorių surinkimą, atliekama ilgalaikė lošimų ir jų poveikio žmonių sveikatai stebėsena: kas 5 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekami išsamūs, moksliškai pagrįsti, socialiai reprezentatyvūs lošimų paplitimo tyrimai. Tyrimai turi būti atliekami vadovaujantis tarptautiniu mastu visuotinai pripažintomis ir lošimų sektoriuje plačiai naudojamomis metodikomis, kurios leistų objektyviai nustatyti probleminio ir patologinio lošimo paplitimo mastą šalyje, įskaitant probleminio ir patologinio lošimo paplitimą tarp nepilnamečių asmenų.
2. Žirgų sporto totalizatoriaus stebėsena atliekama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, bendradarbiaujant su sportinių žirgų organizacijomis.
3. Lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių ir kitokių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas.
24 straipsnis. Auditas
1. Lošimų organizatorius ne vėliau kaip per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos privalo pateikti Priežiūros tarnybai atestuoto auditoriaus išvadą ir metinių finansinių atskaitų rinkinį ir viešai paskelbti atestuoto auditoriaus patikrintas finansines ataskaitas.
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlieka praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą. Audito ataskaita skelbiama viešai.
TREČIASIS SKIRSNIS
LOŠIMŲ VEIKLOS LICENCIJOS IR LEIDIMAI
25 straipsnis. Institucija, išduodanti lošimų veiklos licencijas ir leidimus
1. Lošimų veiklos licencijas (toliau – Licencija) ir pagal Vyriausybės patvirtintas lošimų veiklos licencijavimo taisykles išduoda, patikslina, perregistruoja, jų galiojimą laikinai sustabdo, laikiną galiojimo sustabdymą panaikina ir jų galiojimą panaikina Priežiūros tarnyba.
26 straipsnis. Licencijų rūšys ir forma
1. Bendrovei ar kitos Europos sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialui gali būti išduodamos licencijos organizuoti šiuos lošimus:
2. Vienai bendrovei ar vienam kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialui gali būti išduodamos visų rūšių licencijos.
3. Bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, norintis nuotoliniu būdu organizuoti stalo lošimus, įskaitant ir komercinį pokerį, lošimus lošimo automatu, lažybas, įskaitant lažybas naudojant lažybų įrenginius, ar totalizatorių, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, turi turėti bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lošimų veiklos licencijų ir nuotolinių lošimų organizavimo leidimą, taip pat atitikti kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
27 straipsnis. Lošimų veiklos licencijavimo taisyklės
28 straipsnis. Prašymas išduoti licenciją
1. Bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, norintis gauti licenciją, privalo pateikti Priežiūros tarnybai jos nustatytos formos prašymą.
2. Prašyme išduoti licenciją nurodoma:
1) pareiškėjo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir (ar) fakso numeriai, bendrovės elektroninio pašto adresas;
3. Kartu su prašymu išduoti lošimų veiklos licenciją Priežiūros tarnybai privaloma pateikti lošimų veiklos licencijavimo taisykles atitinkančius:
1) dokumentus, kuriais patvirtinamas įstatinio kapitalo suformavimas, apmokėjimas ir disponavimas juo;
3) duomenis apie bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
4) kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialo valdymo organų narius, vadovo pavaduotojus, kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; papildomai ir duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės akcininkus, stebėtojų tarybos, valdybos narius, administracijos vadovą, vadovo pavaduotojus, bendrovę kontroliuojančius asmenis, vyriausiąjį finansininką (finansininką) (vardai, pavardės, asmens kodai), šių asmenų dalyvavimą kitų įmonių valdyme ir atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams; jeigu bendrovės akcininkas yra juridinis asmuo, pateikiami dokumentai ir informacija apie jį kontroliuojančius asmenis ir šių asmenų atitiktį šiame įstatyme nustatytiems reikalavimams;
5) dokumentus ir informaciją apie bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę; kai prašymą pateikia kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialas, – duomenis apie filialą įsteigusios bendrovės steigėjų ir akcininkų lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmę;
6) informaciją apie pareiškėjo atitiktį šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 13 dalyse nustatytiems reikalavimams;
4. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti papildomos informacijos, jeigu pateikti ne visi dokumentai ar informacija arba pareiškėjo pateikti dokumentai užpildyti netinkamai, juose pateikti neteisingi duomenys ar šie dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Priežiūros tarnyba tokiu atveju per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša pareiškėjui apie nustatytus trūkumus ir nurodo ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą pašalinti trūkumams. Sprendimo priėmimo atveju terminas, numatytas šio įstatymo 29 straipsnyje, sustabdomas ir atnaujinamas tik gavus reikiamą informaciją ar papildomus dokumentus.
5. Pareiškėjas dokumentus ir papildomus dokumentus gali pateikti Priežiūros tarnybai tiesiogiai, siųsdamas registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi paslaugų ir gaminių kontaktinio centro (toliau – kontaktinis centras) pranešimų sistema portale www.verslovartai.lt.
29 straipsnis. Prašymų išduoti licenciją nagrinėjimas
1. Priežiūros tarnyba, gavusi dokumentus ir informaciją, per 3 darbo dienas turi pateikti jų kopijas Valstybės saugumo departamentui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Policijos departamentui išvadoms dėl pareiškėjo veiklos, bendrovės akcininkų ir 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų gauti. Priežiūros tarnyba šių dokumentų kopijas ir informaciją per 3 darbo dienas nuo jų gavimo taip pat pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinėms Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigoms pagal pareiškėjo buveinės adresą gauti išvadoms, ar pareiškėjas turi mokestinių nepriemokų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar pareiškėjas yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pagal kompetenciją turi pateikti išvadas Priežiūros tarnybai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų ir informacijos gavimo. Apie gautas išvadas pranešama pareiškėjui.
3. Tais atvejais, kai pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas, prašymo išduoti licenciją termino skaičiavimas sustabdomas tik Priežiūros tarnybai gavus rašytinę informaciją, kad pareiškėjas neturi mokestinių nepriemokų ir skolų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Prašymo išduoti licenciją termino skaičiavimas nesustabdomas ir šiuo pagrindu neatsisakoma išduoti licencijos, jeigu pareiškėjas į notaro, valstybėje narėje veikiančio banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą įmoka sumą, lygią ginčijamos mokestinės nepriemokos dydžiui.
4. Prieš išduodama licenciją Priežiūros tarnyba gali kreiptis į kitas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių kompetentingas institucijas ir įstaigas dėl aplinkybių, reikšmingų vertinant asmenų nepriekaištingą reputaciją, pinigų arba turto, naudojamų pareiškėjo, pateikusio prašymą išduoti licenciją, akcijoms įsigyti, kilmę, taip pat kitas aplinkybes, reikšmingas priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos turi pateikti Priežiūros tarnybai jos prašomą informaciją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi gavimo. Apie kreipimąsi į kitų valstybių institucijas šiame straipsnyje nurodytu tikslu pranešama pareiškėjui.
5. Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją arba atsisakyti ją išduoti turi būti priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išduoti lošimų veiklos licenciją ir visų reikalaujamų dokumentų ir rašytinės informacijos pateikimo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju terminas Priežiūros tarnybos sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau nei 30 kalendorinių dienų.
30 straipsnis. Licencijos išdavimas ir informacijos apie licenciją skelbimas ir tikslinimas
1. Apie licencijos išdavimą (taip pat apie licencijos patikslinimą, licencijos galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą arba galiojimo panaikinimą) skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje ir portale www.verslovartai.lt.
2. Skelbime nurodomi šie duomenys:
1) bendrovės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas;
3. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo licencijos išdavimas registruojamas Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale, kuris pildomas elektroniniu būdu ir skelbiamas Priežiūros tarnybos interneto svetainėje.
5. Licencijų registravimo žurnale įrašoma:
2) licencijos turėtojas (bendrovės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimas, kodas, buveinės adresas, interneto svetainės adresas);
6. Licencijos išdavimo diena laikoma licencijos įregistravimo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena.
7. Priežiūros tarnyba, išdavusi licenciją, per 3 darbo dienas nuo licencijos išdavimo apie tai praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruota licenciją gavusi bendrovė, šios bendrovės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, išduotos licencijos rūšį ir numerį.
8. Lošimų veiklos licencijos gali būti išduodamos tik pareiškėjams, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją, licencija išduodama, kai Priežiūros tarnyba priima sprendimą išduoti licenciją ir pareiškėjas sumoka valstybės rinkliavą už licencijos išdavimą. Jeigu pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti lošimų veiklos licenciją, per 5 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti licenciją gavimo nesumoka valstybės rinkliavos už licencijos išdavimą, Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti licenciją netenka galios.
31 straipsnis. Atsisakymas išduoti licenciją
1. Priežiūros tarnyba pareiškėjui, pateikusiam prašymą išduoti licenciją, atsisako išduoti licenciją tuo atveju, jeigu:
1) pateikti ne visi dokumentai ar informacija ir pasibaigus Priežiūros institucijos nustatytam terminui nepašalinti trūkumai, kaip nurodyta šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje;
2) gaunama neigiama Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar Policijos departamento išvada, kitų teisėsaugos institucijų iniciatyva pateikta informacija, kad pareiškėjas neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir apribojimų, paaiškėja neteisėta lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmė, arba paaiškėja, kad šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys neatitinka šiame įstatyme nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
3) bendrovė neturi apmokėto įstatuose nurodyto dydžio įstatinio kapitalo, atitinkančio šiame įstatyme nustatytus reikalavimus;
4) bendrovės steigėjai, akcininkai negali įrodyti lėšų, naudojamų bendrovės vardinėms akcijoms įsigyti, kilmės;
5) gaunama Valstybinės mokesčių inspekcijos arba teritorinės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įstaigos išvada, kad pareiškėjas turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar valstybės pinigų fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir negali pateikti šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyto užtikinimo;
2. Apie atsisakymą išduoti licenciją Priežiūros tarnyba per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo praneša pareiškėjui raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą ir nurodo šio atsisakymo priežastis.
32 straipsnis. Licencijos patikslinimas
1. Pasikeitus lošimų organizatoriaus rekvizitams (pavadinimui, kodui, buveinės adresui, licencijos turėtojo interneto svetainės adresui), licencija turi būti patikslinama. Lošimų organizatorius privalo pranešti Priežiūros tarnybai apie pasikeitusius lošimų organizatoriaus rekvizitus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų rekvizitų įsigaliojimo ir kartu su dokumentais, kuriais patvirtinamas duomenų pasikeitimas, pateikti prašymą patikslinti licenciją. Lošimų organizatorius, nepateikęs pranešimo per šiame straipsnyje nustatytą terminą, pažeidžia lošimų organizavimo tvarką ir atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Priežiūros tarnyba privalo patikslinti licenciją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų dokumentų, kuriais patvirtinamas lošimų organizatoriaus rekvizitų pasikeitimas, gavimo. Jeigu pateikti ne visi arba netiksliai užpildyti dokumentai, terminas patikslinti licenciją skaičiuojamas nuo visų patikslintų dokumentų gavimo dienos.
3. Priežiūros tarnyba atsisako patikslinti licenciją, jeigu lošimų organizatorius nepateikė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, kuriais įrodomas rekvizitų pasikeitimas.
4. Lošimų organizatoriaus akcininkai, perleidę visas savo akcijas arba jų dalį kitiems asmenims, privalo per 5 darbo dienas apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Jeigu akcininkas miršta, jo akcijas paveldėjęs asmuo privalo per 30 kalendorinių dienų po paveldėjimo apie tai pranešti Priežiūros tarnybai jos nustatyta tvarka. Šiais atvejais Priežiūros tarnyba turi išspręsti klausimą dėl licencijos organizuoti lošimus perregistravimo.
33 straipsnis. Licencijos galiojimo laikinas sustabdymas
1. Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo licencijos galiojimą:
1) jeigu licencijos turėtojas neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių reikalavimų vykdymo;
2) jeigu po licencijos išdavimo paaiškėja, kad šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nėra nepriekaištingos reputacijos ir licencijos turėtojas buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų, licencijos turėtojas neužtikrino šių reikalavimų vykdymo;
3) jeigu licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą. Licencijos turėtojas, pateikęs prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, prašyme turi nurodyti licencijos galiojimo sustabdymo terminą;
4) jeigu priežiūros tarnyba, savo iniciatyva surinkusi informaciją arba gavusi Valstybės saugumo departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento neigiamą išvadą ar kitų teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją, kad bendrovės akcininkai ir (ar) 28 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų arba bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas nebeatitinka licencijos turėtojui keliamų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme, jeigu licencijos turėtojas prieš tai buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, pažeidimų nepašalino.
2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša apie tai licencijos turėtojui, nurodo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus ir nustato terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo pašalinti nurodytus pažeidimus.
3. Licencijos turėtojas, pašalinęs pažeidimus, privalo apie tai raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą pranešti Priežiūros tarnybai, o ši informaciją patikrina. Jeigu visi pažeidimai pašalinti, Priežiūros tarnyba panaikina įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir buvo priimtas sprendimas įspėti licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimas sustabdomas ir nustatomas naujas terminas, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Apie licencijos galiojimo sustabdymą pažymima Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale.
4. Licencijos galiojimo sustabdymo terminą nustato Priežiūros tarnyba, tačiau licencijos galiojimo sustabdymo terminas negali būti trumpesnis kaip 3 mėnesiai ir ilgesnis kaip vieni metai. Jeigu licencijos turėtojas pateikė prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą, licencijos galiojimas sustabdomas iki prašyme nurodyto termino.
5. Laikinai sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojui draudžiama organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošimų dalyviams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie buvo neišmokėti iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos, arba išmokėti laimėjimus, jeigu dalyviai dalyvavo lošimuose iki licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos ir po licencijos galiojimo laikino sustabdymo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą.
6. Priežiūros tarnyba per 3 darbo dienas panaikina licencijos galiojimo sustabdymą, kai licencijos turėtojas pašalina priežastis, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas, arba kai pasibaigia licencijos galiojimo sustabdymo terminas (šis reikalavimas taikomas tada, kai licencijos turėtojas Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti išduotos licencijos galiojimą). Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie tai paskelbia Priežiūros tarnybos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros tarnybos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per Kontaktinį centrą praneša licencijos turėtojui, dėl kurio priimtas sprendimas. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą priėmimo dienos.
34 straipsnis. Lošimų veiklos licencijos galiojimo panaikinimas ir šio panaikinimo dariniai
1. Priežiūros tarnyba panaikina licencijos turėtojui išduotos licencijos galiojimą, jeigu:
3) po licencijos išdavimo paaiškėja, kad lošimų organizatorius, prašydamas išduoti licenciją, pateikė Priežiūros tarnybai neteisingą informaciją;
4) licencijos turėtojas, kuriam buvo laikinai sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo terminą nepašalino priežasčių, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas;
5) lošimų organizatoriui už šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus per 12 mėnesių keturis ir daugiau kartų buvo sustabdytas jam priklausančių lošimų vietų leidimų atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimas;
6) lošimų organizatoriui buvo panaikintas visų jam išduotų leidimų galiojimas ir jis per 12 mėnesių nuo paskutinio leidimo galiojimo panaikinimo dienos nepradėjo teikti lošimo paslaugų (negavo leidimo);
7) Priežiūros tarnybai nustačius, kad lošimo organizatorius, kuriam šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai buvo sustabdytas licencijos galiojimas, per licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpį organizavo lošimus;
2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo šią informaciją ir duomenis paskelbia Priežiūros institucijos interneto svetainėje, įrašo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale ir raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša lošimų organizatoriui, dėl kurio priimtas sprendimas, licencijos panaikinimo priežastis ir datą. Licencijos galiojimo panaikinimo diena laikoma šios informacijos ir duomenų įrašymo Priežiūros institucijos tvarkomame licencijų registravimo žurnale diena.
3. Lošimų organizatoriui, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, draudžiama vykdyti lošimų veiklą ir organizuoti lošimus nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti licencijos galiojimą gavimo dienos, tačiau lošimų organizatorius privalo išmokėti lošėjams, dalyvavusiems lošimuose iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos, priklausančius laimėjimus, jeigu jie nebuvo išmokėti iki licencijos galiojimo panaikinimo dienos ir po licencijos galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimą.
4. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo, per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo praneša Juridinių asmenų registrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai ir teritorinei policijos įstaigai, kurių teritorijoje įregistruotas licenciją gavęs lošimų organizatorius, šios bendrovės ar kitos Europos sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir (ar) fakso numerius, licencijos rūšį ir numerį.
5. Lošimų organizatorius, kuriam panaikintas licencijos galiojimas, 3 metus negali kreiptis su prašymu išduoti naują licenciją, išskyrus tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas jo paties prašymu.
6. Jeigu licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimai mažareikšmiai, nepadarę esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams, lošimų organizatorius nutraukė pažeidimą sudarančius veiksmus ir pašalino pažeidimą sudarančių veiksmų padarinius, atlygino žalą, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Priežiūros tarnyba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali licencijos turėtojo neįspėti apie licencijos galiojimo sustabdymą, nestabdyti ir (ar) nenaikinti licencijos galiojimo.
35 straipsnis. Leidimų atidaryti lošimų organizavimo vietą išdavimas
1. Leidimus atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, nuotolinius lošimus ar lošimus B1 kategorijos automatais išduoda Priežiūros tarnyba.
2. Leidimai atidaryti automatų salonus, lošimo namus (kazino), statymo punktus, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais išduodami bendrovėms ar kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialams, turintiems licencijas organizuoti atitinkamus lošimus, arba kartu su šiomis licencijomis.
3. Bendrovė ar kitos Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančios bendrovės filialas, pageidaujantis gauti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, nuotolinius lošimus, lošimus lažybų įrenginiais ar lošimus B1 kategorijos automatais, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo savo pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, lošimų organizavimo vietos telefono numerį, numatomų organizuoti lošimų rūšis, licencijos organizuoti lošimus išdavimo datą, numerį (jeigu leidimas išduodamas licenciją turinčiai bendrovei), pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą.
4. Kartu su prašymu išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), organizuoti komercinio pokerio turnyrą, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus pateikiami šie dokumentai ir duomenys:
2) numatomų eksploatuoti lošimo įrenginių aprašymas (tipas, modifikacija, gamintojas, pagaminimo metai ir mėnuo) ir jų naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai;
4) akredituotų įstaigų (laboratorijų) išduotų sertifikatų, patvirtinančių, kad numatomi eksploatuoti lošimo įrenginiai atitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytus reikalavimus, kopijos;
7) detalus patalpų, kuriose norima gauti lošimų organizavimo leidimą organizuoti lošimus, planas, kuriame nurodytas planuojamas lošimo įrenginių ir su lošimu susijusios įrangos išdėstymas;
8) dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, arba šių patalpų nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties, ar kitokios sutarties, patvirtinančios, kad pareiškėjas teisėtu būdu valdo patalpas, kuriose numatoma organizuoti lošimus, nuorašas, arba išrašas iš viešojo registro, kuriame atsispindi šie duomenys;
9) taisyklės, nustatančios įėjimo į automatų salonus arba lošimo namus (kazino), komercinio pokerio turnyro saloną ar lošimo vietą ne lošimo automatų salonuose, užmokestį, jo mokėjimo tvarką (jeigu toks užmokestis bus imamas);
10) pareiškėjo administracijos vadovo, jo pavaduotojų, vyriausiųjų finansininkų (finansininkų) ir lošėjus aptarnaujančio personalo sąrašas, kuriame nurodomi šių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai. Šiuo atveju pateikiamas sąrašas tų darbuotojų, kurie dirbs lošimų organizavimo vietoje, jei bus išduotas leidimas. Taip pat su sąrašu pateikiamos nurodytų fizinių asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų (pasų, asmens tapatybės kortelių ar kitų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų) kopijos;
11) informacija, ar numatomoje lošimų organizavimo vietoje bus keičiama valiuta, organizuojama restoranų, barų, koncertinė ar kita šio įstatymo leidžiama papildoma ūkinė komercinė veikla;
12) dokumentai, reglamentuojantys piniginių lėšų ir žetonų arba kortelių apskaitos tvarką lošimų organizavimo vietoje;
13) dokumentai (banko, vertybinių popierių sąskaitų išrašai, balansas, sudarytas prašymo pateikimo dieną, kiti buhalteriniai dokumentai), patvirtinantys, kad pareiškėjas įvykdė Priežiūros tarnybos patvirtintos šiame įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarkos reikalavimus (šie dokumentai pateikiami pagal Priežiūros tarnybos nustatytą šiame įstatyme nustatyto dydžio mažiausios pinigų sumos, skirtos tik lošimų laimėjimų išmokėjimams, investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius, laikymo banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir (ar) tam skirtose lošimo automatų talpose tvarką);
14) šiame įstatyme nustatytais atvejais – šio įstatymo 12 straipsnyje ir Priežiūros tarnybos nustatytus pavyzdinės tvarkos reikalavimus atitinkantis tvarkos aprašas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai ar ne jaunesni kaip 21 metų asmenys (lošimo namuose (kazino) ar komercinio pokerio turnyrų salonuose), patvirtintas pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, taip pat informaciją apie atsakingą asmenį, paskirtą užtikrinti šios tvarkos aprašo įgyvendinimą.
5. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus, be nurodytų duomenų ir dokumentų, pateikiami:
1) telefono numeriai, interneto adresai, kita kontaktinė informacija, kuri bus tiesiogiai susijusi su teikiamomis nuotolinio lošimo paslaugomis;
2) kredito įstaigose atidarytų sąskaitų, kurios bus naudojamos statymams priimti ir lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymui, duomenys;
6. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose, be nurodytų duomenų ir dokumentų, pateikiami:
7. Kartu su prašymu atidaryti statymo punktą pateikiami:
3) pažyma, patvirtinanti, kad totalizatoriaus arba lažybų kortelės yra įregistruotos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, išskyrus atvejus, kai šios kortelės platinamos per tiesioginio ryšio sistemą;
4) totalizatoriuje arba lažybose naudojamų kortelių pavyzdžiai, kortelių numeracijos ir apskaitos tvarka, jų apsaugos priemonių aprašymas;
5) jeigu organizuojant totalizatorių ar lažybas naudojami lošimo įrenginiai arba nuotoliniai lošimo įrenginiai, papildomai pateikiami dokumentai, patvirtinantys šių įrenginių atitiktį Priežiūros tarnybos nustatytiems reikalavimams;
7. Pareiškėjas, norintis gauti atitinkamą leidimą, dokumentus Priežiūros tarnybai gali pateikti tiesiogiai, siųsdama registruotu laišku, taip pat siųsti skaitmenines jų kopijas elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba naudodamasi kontaktinio centro pranešimų sistema. Priežiūros tarnyba turi teisę pareikalauti ištaisyti trūkumus, paaiškinti arba papildyti pateiktus duomenis, nustatydama tam protingą terminą, ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų.
8. Priežiūros tarnybos tarnautojai ir darbuotojai patikrina, ar patalpos, kuriose numatoma atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, komercinio pokerio turnyrų saloną ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, atitinka joms keliamus reikalavimus. Prašymas išduoti leidimą atidaryti lošimo organizavimo vietą turi būti išnagrinėtas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų reikalaujamų dokumentų bei rašytinės informacijos pateikimo.
9. Leidime atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus nurodomas lošimų organizatoriaus pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono numeris, lošimų organizavimo vietos adresas, organizuojamų lošimų rūšys, lošimo įrenginių skaičius, leidimo išdavimo data.
10. Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus išduodamas sumokėjus nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir galioja neterminuotą laiką. Jeigu pareiškėjas, patekęs prašymą išduoti leidimą, per 5 darbo dienas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo išduoti leidimą gavimo dienos nesumoka valstybės rinkliavos už leidimo išdavimą, Priežiūros tarnybos sprendimas išduoti leidimą netenka galios.
11. Leidimai gali būti išduodami tik pareiškėjams, kurie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
36 straipsnis. Pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms
Priežiūros tarnyba, išdavusi leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, per 5 darbo dienas nuo licencijos (leidimo) išdavimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje bus organizuojami lošimai, lošimo organizatoriaus, kuriam išduotas leidimas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, licencijos rūšį, numerį, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių.
37 straipsnis. Atsisakymas išduoti leidimą atidaryti lošimų organizavimo vietą
1. Priežiūros tarnyba atsisako išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, jeigu:
1) prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose, pateikiamuose kartu su prašymu, nurodomi neteisingi duomenys ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį nei 30 dienų, ištaisyti trūkumus, lošimų organizatorius jų neištaiso;
2) pareiškėjas, pateikęs prašymą išduoti leidimą, nepateikia šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytų dokumentų, duomenų ar paaiškinimų arba pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų ir, Priežiūros tarnybai nustačius terminą, ne trumpesnį kaip 30 dienų, ištaisyti trūkumus, pareiškėjas jų neištaiso;
4) lošimo įrenginiai ar įranga arba nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga, kuriuos pareiškėjas ketina naudoti lošimo vietoje, neatitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
6) šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 10 punkte išvardyti asmenys neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
7) pareiškėjas nepateikia Priežiūros tarnybai šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytos tvarkos aprašo, skirto užtikrinti, kad neloštų nepilnamečiai, arba jis neatitinka šiame įstatyme ir (ar) Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų;
2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti išduoti leidimą, apie tai per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą praneša pareiškėjui ir nurodo motyvuotas atsisakymo priežastis.
3. Priežiūros tarnybos atsisakymas išduoti leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), atidaryti statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.
38 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą patikslinimas, papildymas arba pakeitimas
1. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais arba nuotolinius lošimus, privalo kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu patikslinti arba papildyti jai išduotą leidimą, jeigu:
1) lošimų organizatorius nori jam priklausančioje lošimo vietoje įrengti ir naudoti daugiau lošimo įrenginių arba sumažinti naudojamų lošimo įrenginių skaičių arba naudojamus lošimo įrenginius pakeisti kitais lošimo įrenginiais;
3) lošimų organizatorius nori sumažinti arba padidinti jam priklausančios lošimo vietos patalpų plotą;
2. Lošimų organizatorius, pageidaujantis papildyti leidimą, pateikia Priežiūros tarnybai prašymą ir jame nurodo lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, lošimų organizavimo vietos adresą, telefono numerį, numatomų papildomai organizuoti lošimų rūšis ir lošimo įrenginių skaičių, pareiškėjo vadovo arba jo įgalioto asmens, užpildžiusio ir pasirašiusio prašymą, pareigas, vardą ir pavardę, prašymo padavimo datą. Kartu su prašymu pateikiami šio įstatymo reikalavimus atitinkantys duomenys ir dokumentai, patvirtinantys leidimo patikslinimo arba papildymo pagrindą.
3. Prašymas patikslinti arba papildyti leidimą turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo ir apie tai per 2 darbo dienas pranešama pareiškėjui.
4. Priežiūros tarnyba gali atsisakyti patikslinti arba papildyti leidimą, jeigu lošimo įrenginiai arba įranga neatitinka šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų.
5. Priežiūros tarnyba, papildžiusi arba patikslinusi leidimą, per 5 darbo dienas nuo leidimo papildymo arba patikslinimo praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie lošimo įrenginių pasikeitimą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimas papildytas arba patikslintas, pavadinimą, kodą, buveinės adresą, telefono ir fakso numerius, leidimo numerį, lošimų organizavimo adresą, organizuojamų lošimų rūšis, lošimo įrenginių skaičių.
6. Lošimų organizatorius, turintis licenciją organizuoti lošimus ir leidimą atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymų punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, privalo kreiptis dėl leidimo pakeitimo, kai pasikeičia lošimų organizatoriaus pavadinimas, adresas, buveinės vieta ar lošimų organizavimo vietos adresas.
39 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimo laikinas sustabdymas
1. Priežiūros tarnyba laikinai sustabdo lošimų organizatoriui išduoto leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą galiojimą:
1) visų lošimų organizatoriui išduotų leidimų galiojimą – licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui, jeigu lošimų organizatoriui laikinai sustabdomas licencijos galiojimas šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo patalpos neatitinka šiame įstatyme lošimų patalpoms nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
3) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu išdavus leidimą paaiškėja, kad lošimų organizavimo vietoje naudojami lošimo įrenginiai ar lošimo įranga neatitinka šiame įstatyme ar Priežiūros tarnybos nustatytų reikalavimų, o lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
4) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų pažeidžia šio įstatymo nuostatas, susijusias su lošimų reklamos ar skatinimo dalyvauti lošime ribojimais;
5) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatoriaus jam priklausančioje lošimo vietoje naudojama vaizdo įrašymo sistema neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
6) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius keturis ar daugiau kartų nepagrįstai ar pažeisdamas šiame įstatyme nustatytą tvarką išdavė pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
7) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius neišsaugojo šiame įstatyme nurodytais terminais lošimo vietoje darytų vaizdo įrašų ar tokių vaizdo įrašų nedarė ir lošimų organizatorius buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
8) iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius jam priklausančioje lošimo vietoje nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
9) jeigu lošimų organizatorius Priežiūros tarnybai pateikia prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą;
10) laikotarpiui iki 30 kalendorinių dienų, jeigu lošimų organizatorius, organizuodamas nuotolinius lošimus, nesilaiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuotolinių lošimų organizavimą, nustatytų reikalavimų ir jis buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą, tačiau per Priežiūros tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, lošimų organizatorius neužtikrino šiame įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo;
2. Lošimų organizatorius, pateikęs prašymą sustabdyti jam išduoto leidimo galiojimą, prašyme turi nurodyti leidimo galiojimo sustabdymo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Jeigu lošimų organizatorius pateikė prašymą sustabdyti išduoto leidimo galiojimą, leidimo galiojimas sustabdomas šiame prašyme nurodytam terminui.
3. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą laikinai sustabdyti leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčia jį lošimų organizatoriui, kurio leidimo galiojimas laikinai sustabdomas. Leidimo galiojimo sustabdymas prasideda kitą dieną nuo sprendimo įteikimo lošimų organizatoriui dienos.
4. Priežiūros tarnyba, sustabdžiusi leidimo galiojimą, per 2 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo dienos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai, apie leidimo galiojimo sustabdymą ir nurodo lošimų organizatoriaus, kurio leidimo galiojimas sustabdytas, pavadinimą, kodą, buveinę, telefono ir fakso numerius, leidimo rūšį ir numerį, lošimo vietos adresą, leidimo galiojimo sustabdymo laikotarpį.
5. Laikinai sustabdžius leidimo galiojimą, lošimų organizatoriui draudžiama lošimo vietoje organizuoti lošimus, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jeigu jos nebuvo išmokėtos iki leidimo galiojimo laikino sustabdymo dienos arba po leidimo laikino sustabdymo atsirado sąlygų išmokėti lošimo laimėjimą.
6. Leidimo galiojimo sustabdymas lošimų organizatorių atleidžia nuo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka mokėti mokesčius už laikinai nenaudojamus lošimo įrenginius, nurodytus leidime.
7. Priežiūros tarnyba panaikina leidimo galiojimo sustabdymą, kai lošimų organizatorius pašalina neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, arba pasibaigia leidimo galiojimo sustabdymo terminas.
8. Lošimų organizatorius, pašalinęs neatitikimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, Priežiūros tarnybai raštu privalo pateikti duomenis, patvirtinančius neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, ir prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą.
9. Priežiūros tarnyba privalo priimti sprendimą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą arba atsisakyti panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą per 3 darbo dienas nuo prašymo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą ir visų dokumentų, patvirtinančių neatitikimų šio įstatymo reikalavimams pašalinimą, gavimo ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą apie priimtą sprendimą praneša pareiškėjui. Priežiūros tarnyba atsisako panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jeigu lošimų organizatorius, pateikęs prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, nepašalino neatitikimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas nuo Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos arba kai baigiasi leidimo galiojimo sustabdymo terminas.
10. Priežiūros tarnyba, panaikinusi leidimo galiojimo sustabdymą, per 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo sustabdymo panaikinimo apie tai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms ir teritorinėms policijos įstaigoms, kurių teritorijoje organizuojami lošimai.
40 straipsnis. Leidimo atidaryti lošimų organizavimo vietą ar organizuoti nuotolinius lošimus galiojimo panaikinimas
1. Leidimas atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus galiojimas panaikinamas, jeigu:
2) per 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo nurodytose patalpose nepradedama verstis lošimų veikla arba nepradedama verstis nuotolinių lošimų organizavimo veikla;
4) paaiškėja, kad prašyme išduoti leidimą arba kituose dokumentuose pateikti žinomai neteisingi duomenys, o gavus teisingą informaciją leidimas nebūtų buvęs išduotas;
5) patalpos, kuriose organizuojami lošimai, neatitinka šiame įstatyme nustatytų reikalavimų ir šių pažeidimų negalima ištaisyti;
6) lošimų organizatorius, kuriam buvo laikinai sustabdytas leidimo galiojimas šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, per leidimo sustabdymo terminą nepašalino neatitikčių šio įstatymo reikalavimams, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, ir tinkamai apie tai nepranešė Priežiūros tarnybai.
2. Priežiūros tarnyba, priėmusi sprendimą panaikinti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis, tiesiogiai ar per kontaktinį centrą apie tai praneša lošimų organizatoriui. Lošimo organizatoriui, kuriam panaikintas leidimas, nuo Priežiūros tarnybos sprendimo gavimo dienos draudžiama panaikintame leidime nurodytoje vietoje teikti lošimo paslaugas, tačiau jis privalo išmokėti lošėjams, lošusiems iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos, priklausančias laimėtas sumas, jei jos nebuvo išmokėtos iki leidimo galiojimo panaikinimo dienos arba po leidimo galiojimo panaikinimo dienos atsirado sąlygų išmokėti laimėjimus.
3. Priežiūros tarnybos sprendimas panaikinti leidimo atidaryti automatų saloną arba lošimo namus (kazino), statymo punktą ar įrengti lošimo vietą ne lošimo automatų salone, organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais ar nuotolinius lošimus galiojimą gali būti apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.
41 straipsnis. Priežiūros tarnyba
1. Priežiūros tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teisės aktų nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvaujanti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką azartinių lošimų srityje ir vykdanti lošimų kontrolę, kad būtų užtikrintas sąžiningas, skaidrus lošimų veiklos vykdymas ir lošėjų teisių bei jų teisėtų interesų apsauga, taip pat dalyvaujanti įgyvendinant neigiamo azartinių lošimų poveikio prevenciją.
2. Priežiūros tarnyba yra juridinis asmuo. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
4. Priežiūros tarnyba kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos už praėjusius kalendorinius metus pateikia Finansų ministerijai ir paskelbia viešai metinę Priežiūros tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą, kurioje nurodomi surinkti užmokesčiai ir Priežiūros tarnybos sąnaudos.
5. Priežiūros tarnybos taryba (toliau – Taryba) yra kolegialus Priežiūros tarnybos organas. Tarybą sudaro penki asmenys: pirmininkas, jo pavaduotojas ir kiti trys nariai. Tarybos pirmininkas yra Priežiūros tarnybos direktorius.
6. Tarybos narius skiria ir atleidžia prieš terminą finansų ministras, keturis iš jų pasiūlo ūkio, teisingumo, vidaus reikalų ir socialinių reikalų ministrai.
7. Tarybos darbo posėdžių organizavimo, nutarimų priėmimo tvarka nustatoma Tarybos tvirtinamame Tarybos darbo reglamente. Tarybą techniškai aprūpina Priežiūros tarnyba iš savo lėšų.
9. Priežiūros tarnybos direktorius sprendžia visus Priežiūros tarnybos kompetencijos klausimus. Šiame įstatyme nustatytais atvejais Priežiūros tarnybos direktorius priimamus sprendimus privalo suderinti su Taryba.
10. Priežiūros tarnybos direktorius:
4) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Priežiūros tarnybos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas;
8) užtikrina, kad Priežiūros tarnybos veikloje būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;
9) ne rečiau kaip kartą per metus iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai, o iki gegužės 1 dienos – Finansų ministerijai, Seimui ir Vyriausybei bei viešai paskelbia Priežiūros tarnybos veiklos ir finansinę ataskaitą;
11. Taryba:
3) analizuoja azartinių lošimų ir loterijų paslaugų vartotojų teisių apsaugą užtikrinančių institucijų informaciją apie jų veiklą ir teikia pasiūlymus dėl jų veiklos;
4) teikia pasiūlymus dėl azartinių lošimų ir loterijų paslaugų vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų priėmimo ir keitimo;
6) derina užmokesčio už Priežiūros tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, dydžius ir mokėjimo tvarką;
8) derina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą, valstybės lošimų prevencijos ir kontrolės programas, vaizdo įrašų lošimo vietose darymo ir vaizdo įrašų saugojimo tvarkos aprašą, visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas ir kitus Priežiūros tarnybos rengiamus ir (ar) tvirtinamus teisės aktus ir (ar) programas;
9) derina informacijos, reikalingos saugios ir konkurencingos rinkos plėtrai, skelbimo taisykles, įskaitant ir skelbiamos informacijos mastą;
10) priima nutarimus dėl licencijų išdavimo, atsisakymo jas išduoti, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo, dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo (nutarimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Priežiūros tarnybos narių balsų dauguma);
11) derina Priežiūros tarnybos skelbiamos su šio įstatymo įgyvendinimu susijusios informacijos skelbimo tvarką, apimtį ir sąlygas;
10. Priežiūros tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Ji turi sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
12. Priežiūros tarnybos finansavimo šaltinis yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir ir šio straipsnio 13 dalyje numatytos Priežiūros tarnybos pajamos.
13. Priežiūros tarnybos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Priežiūros tarnybai finansuoti lošimus organizuojančios bendrovės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialai Lietuvos Respublikoje privalo pervesti 0,5 procento bendrųjų metinių lošimo pajamų (skirtumo tarp įmokų ir išmokėtų laimėjimų);
2) kiekvienas lošimų organizatorius po ketvirtadalį jam tenkančios šios dalies 1 punkte nurodytos sumos dalies privalo įmokėti į Priežiūros tarnybos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos;
14. Priežiūros tarnybos lėšos, gautos pagal šio straipsnio 13 dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Lietuvos Respublikos finansų ministerijos strateginiame veiklos plane Priežiūros tarnybai numatytoms ir įgyvendinamoms priemonėms finansuoti.
15. Priežiūros tarnybos ieškiniams dėl delspinigių išieškojimo taikomas 5 metų ieškinio senaties terminas. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia lošimų organizatoriaus nuo pareigos sumokėti visą pradelstą sumokėti atskaitymų sumą.
16. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių lošimus organizuojančių bendrovių filialai Lietuvos Respublikoje įmokas Priežiūros tarnybai perveda šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka, jeigu tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip.
17. Priežiūros tarnybai finansuoti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.
18. Priežiūros tarnybai vadovauja direktorius. Priežiūros tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia finansų ministras konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatyme (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka.
19. Priežiūros tarnyboje dirba valstybės tarnautojai, kuriems taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, ir darbuotojai, įstatymų nustatyta tvarka dirbantys pagal darbo sutartis.
20. Priežiūros tarnybos darbo tvarka nustatoma šiame ir kituose įstatymuose, Priežiūros tarnybos nuostatuose ir Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintame darbo reglamente.
42 straipsnis. Tarybos nario skyrimas ir jo kadencija
1. Tarybos narys yra valstybės tarnautojas, finansų ministro skiriamas dirbti nuolatinį darbą Priežiūros tarnyboje. Tarybos nario kadencijos laikas – 5 metai. Tarybos nariai atsako už Priežiūros tarnybos pirmininko jiems pavestą veiklos sritį. Tas pats asmuo Tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos nario kadencijos pabaigos, Tarybos pirmininkas kreipiasi į Tarybos narius skiriančias institucijas dėl naujų narių skyrimo. Tarybos nario darbo Priežiūros tarnyboje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos priimtas sprendimas.
2. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį ekonomikos, teisės, finansų, socialinių mokslų, sveikatos ar lošimų reguliavimo veiklos srityse. Tarybos nariai turi turėti skirtingą šiame straipsnyje nurodytą išsilavinimą ir patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamo sektoriaus įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Tarybos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas) nuostatos. Kai Tarybos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Tarybos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.
3. Tarybos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat lošimo paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Priežiūros tarnybos administracijos darbuotojai. Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su lošimo paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais. Tarybos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, yra susiję su lošimo paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais ir yra lošimo paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Tarybą, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Priežiūros tarnyboje pabaigos.
4. Tarybos veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Tarybos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
5. Tarybos posėdžiai yra vieši. Tarybos posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
6. Tarybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
7. Tarybai vadovauja Tarybos pirmininkas. Tarybos pirmininką 5 metams Tarybos nariai išsirenka iš savo tarpo. Tarybos pirmininkas vieną Tarybos narį skiria Tarybos pirmininko pavaduotoju ir vieną – Tarybos sekretoriumi. Tarybos pirmininkas ir nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Tarybos nariai savo pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.
8. Tarybos narys gali būti atleistas prieš terminą, kai:
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius dvylika mėnesių arba yra medicininės ar neįgalumą nustatančios komisijos išvada, kad jis negali eiti pareigų;
4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama už sunkų ir labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai;
9. Tarybos nariai yra skatinami, atsako, jiems teikiamos socialinės ir kitos garantijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Priežiūros tarnybos funkcijoms atlikti sudaroma valstybės tarnautojų ir darbuotojų administracija. Jos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui patvirtintų lėšų, tvirtina Tarybos pirmininkas.
11. Priežiūros tarnybos finansinės veiklos kontrolę vykdo valstybės institucijos ir valstybės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Visi Priežiūros tarnybos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene
viešųjų konsultacijų būdu.
13. Priežiūros tarnyba nustato konsultavimosi taisykles, apibrėžiančias konsultacijų atvejus, tvarką ir sąlygas. Informacija, susijusi su visomis tuo metu vykstančiomis konsultacijomis, skelbiama Priežiūros tarnybos interneto svetainėje. Priežiūros tarnyba skelbia konsultacijų rezultatus, išskyrus informaciją, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis arba yra susijusi su fizinio asmens privačiu gyvenimu.
43 straipsnis. Priežiūros tarnybos pagrindinės funkcijos
Priežiūros tarnyba, įgyvendindama šį įstatymą:
2) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti leidimams atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus, lošimo namus (kazino) ar leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos lošimo automatais ar nuotolinius lošimus; nagrinėja prašymus dėl licencijų ir leidimų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo;
3) išduoda leidimus atidaryti lošimo automatų salonus, statymo punktus arba lošimo namus (kazino) ir (ar) leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus, lošimus lažybų įrenginiais, lošimus B1 kategorijos automatais ar nuotolinius lošimus, šiuos leidimus papildo, patikslina ir panaikina jų galiojimą;
4) prižiūri, kaip lošimų organizatoriai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių lošimų organizavimą, reikalavimų;
7) parengia ir su lošimų verslo asociacijomis suderina pavyzdinį atsakingo lošimo praktikos kodeksą;
8) atlikdama savo funkcijas nustačiusi nelegalaus lošimo organizavimo atvejus, taiko šiame įstatyme nustatytas priemones ir praneša apie tai teisėsaugos institucijoms;
9) viešai savo interneto svetainėje skelbia apibendrintas lošimų organizatorių veiklos rezultatų ataskaitas, nurodo kiekvieno organizatoriaus per tam tikrą laikotarpį gautas įplaukas, išmokėtus laimėjimus ir lošimų organizatorių veiklos rezultatų iš lošimų veiklos dydžius;
12) teisės aktų nustatyta tvarka kas 5 metus organizuoja moksliškai pagrįstų, socialiai reprezentatyvių tyrimų apie lošimo paplitimą atlikimą;
13) rengia ir įgyvendina visuomenės sveikatos apsaugos lošimų srityje programas (visuomenės, probleminių lošėjų, lošimų organizatorių, sveikatos įstaigų darbuotojų mokymo (edukacines) programas, visuomenės informavimo programas, lošimų neigiamų socialinių padarinių prevencines ir profilaktines programas). Tokioms programoms parengti ir įgyvendinti Priežiūros tarnyba pasitelkia Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, gydymo įstaigų, švietimo įstaigų, lošimų verslo asociacijų atstovus.
44 straipsnis. Priežiūros tarnybos teisės
1. Priežiūros tarnyba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
2) tikrinti, kaip lošimų organizatoriai laikosi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų lošimų organizavimo vietose;
3) tikrinti lošimo organizatorių finansinę veiklą, lošimo įrenginius ir įrangą, programinę įrangą, naudojamą lošimams organizuoti, pasitelkti nepriklausomus ekspertus įrangos ir įrenginių atitikčiai nustatytiems reikalavimams įvertinti;
4) reikalauti, kad lošimų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie lošimų organizavimą, lošimų veiklą ir šiame įstatyme nurodytą informaciją, reikalingą apibendrintoms ataskaitoms parengti;
5) nustatyti lošimo organizatorių kapitalo dalies investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius tvarką;
7) nustatyti lošimo įrenginių ir programinės įrangos reikalavimus, taip pat lošimo įrenginių remonto ir kontrolės patikros tvarką;
9) nustatyti, kokiai lošimo rūšiai priskirti lošimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai lošimo rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms lošimo rūšims nustatytus požymius. Prieš priimdama sprendimą dėl lošimo priskyrimo kokiai nors konkrečiai lošimo rūšiai, Priežiūros tarnyba privalo tam priskirtinam lošimui nustatyti iki 90 kalendorinių dienų išbandymo laikotarpį, išbandymo tvarką ir, tik įvertinusi išbandymo rezultatus, per 30 kalendorinių dienų priimti sprendimą priskirti lošimą konkrečiai lošimo rūšiai;
45 straipsnis. Lošimų rinkos koordinavimo taryba
1. Į lošimų rinkos stebėsenos sistemą įeina konsultavimasis su lošimų verslo asociacijomis per Lošimų rinkos koordinavimo tarybą (toliau – Koordinavimo taryba), kuri steigiama ir veiklą vykdo šiame įstatyme nustatyta tvarka.
2. Koordinavimo taryba yra kolegiali lošimų politikos formavimo ir vertinimo patariamoji institucija. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Vyriausybė. Koordinavimo taryba neturi juridinio asmens statuso.
3. Koordinavimo tarybą sudaro Seimo Ekonomikos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, lošimų verslo ir kitų asociacijų, kurių veikla susijusi su azartinių lošimų reguliavimu, organizavimu, priežiūra arba visuomenės sveikatos apsauga, atstovai.
4. Koordinavimo taryba:
2) analizuoja ir vertina lošimų, nelegalių lošimų ir kitus rodiklius, jų ryšį su valstybės vykdoma socialine ir ekonomine politika lošimų srityje ir informuoja apie tai Seimą, Vyriausybę ir visuomenę, taip pat padeda nustatyti aktualias lošimų rinkos plėtros problemas ir jos reguliavimo prioritetus;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl lošimų reguliavimo politikos įgyvendinimo priemonių tobulinimo, visuomenės sveikatos ir edukacinių programų lošimų srityje įgyvendinimo;
III SKYRIUS
ATSKIRŲ LOŠIMO RŪŠIŲ REGLAMENTAVIMO YPATUMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
STALO LOŠIMŲ IR LOŠIMŲ A KATEGORIJOS AUTOMATAIS
ORGANIZAVIMO LOŠIMO NAMUOSE (KAZINO) REIKALAVIMAI
46 straipsnis. Lošimų organizavimas lošimo namuose (kazino)
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose lošimo namuose (kazino) gali būti organizuojami tik stalo lošimai, lošimai A kategorijos lošimo automatais, lošimai lažybų įrenginiais ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą.
2. Lietuvos Respublikoje gali būti steigiami lošimo namai (kazino), kuriuose turi būti ne mažiau kaip 5 lošimo stalai, ne mažiau kaip 30 A kategorijos lošimo automatų ir gali būti ne daugiau kaip vienas lažybų įrenginys.
4. Vienvietį A kategorijos lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus, ir viena lošėjo elektroninė sąsaja. Daugiavietį A kategorijos lošimo automatą sudaro vienas mikroprocesorius ir (ar) mechaninis įtaisas, valdantis atsitiktinius laimėjimus ir ne mažiau kaip dvi, bet ne daugiau kaip dešimt lošėjų elektroninių sąsajų.
5. Lošėjo statymai lošimuose A kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stalo lošimuose gali būti atlikti tik žetonais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo namuose (kazino) esančioje kasoje arba lošimo metu (stalo lošimuose) prie lošimo stalo, kai baigiasi kasoje įsigyti žetonai, vadovaujantis Priežiūros tarnybos patvirtintu žetonų ir pinigų apskaitos tvarkos aprašu.
6. Lošimo namuose (kazino) draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla.
47 straipsnis. Papildomi lošimo namų (kazino) reikalavimai
1. Lošimo namai (kazino) turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti:
1) ne mažesnis kaip šio įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatytas mažiausias veikiančių A kategorijos lošimo automatų, lošimo stalų ir leidžiamas lažybų įrenginių skaičius;
2) įrengta atskira kasa, kurioje grynieji pinigai būtų keičiami į žetonus, o žetonai – į grynuosius pinigus;
4) virš kiekvieno lošimo stalo įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai (dažniau kaip vienas kadras per sekundę) filmuojanti įėjimą į lošimo namus (kazino), lošimo namų kasą ir lošimą (lošimo procesą). Lošimo namuose (kazino) vaizdo kameros turi būti įrengtos taip, kad būtų aiškiai matyti asmenys, įeinantys į lošimo namus (kazino), lošimo įrenginiai, lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų ir darbuotojų, lošimo namuose (kazino) atliekančių operacijas su grynaisiais pinigais, veiksmai (tarp jų atliekami keičiant grynuosius pinigus į lošimo žetonus, lošimo žetonus – į grynuosius pinigus ir pajamuojant į kasą grynuosius pinigus, gautus iš lošėjų) ir lošimas (lošimo procesas) prie lošimo stalų. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
5) atskiros patalpos, lošimo namų (kazino) administracijos skirtos valstybės pareigūnams ir tarnautojams, atliekantiems lošimų organizavimo priežiūrą;
2. Lošimų organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (firmos vardą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime, arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimų organizatorius privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal žetonų apskaitos taisykles, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija ir patvirtintas Priežiūros tarnybos.
48 straipsnis. Minimali pinigų suma lošimų laimėjimams išmokėti
1. Minimali pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys lošimus lošimo namuose (kazino), turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti kredito įstaigų sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimams išmokėti, yra:
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas minimalias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų laimėjimams išmokėti. Jeigu išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos minimalios pinigų sumos, minimali pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimo organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas minimalias pinigų sumas, skirtas lošimų laimėjimams išmokėti.
49 straipsnis. A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondas
1. A kategorijos lošimo automatų laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos.
50 straipsnis. Kaupiamojo fondo lošimo laimėjimai
1. Dalis stalo lošimų, lošimų A kategorijos lošimo automatais laimėjimų gali būti išmokami kaupiamojo fondo lošimo laimėjimo forma. Šių rūšių lošimų kaupiamųjų fondų lošimo laimėjimai sudaromi ir laimimi lošimo reglamente nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2. Į kaupiamojo fondo sistemą lošimo organizatorius gali sujungti arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba vienuose jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius A kategorijos lošimo automatus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose (kazino) esančius lošimo stalus, arba visuose (dalyje) jam priklausančiuose lošimo namuose esančius A kategorijos lošimo automatus. Sujungti į kaupiamojo fondo sistemą A kategorijos lošimo automatus su lošimo stalais draudžiama.
3. Kai kaupiamojo fondo lošimo laimėjimas gali būti laimimas keliais sujungtais A kategorijos lošimo automatais arba lošimo stalais, lošimų organizatorius lošimo namuose (kazino) lošėjams matomoje vietoje turi:
1) nurodyti sujungtų lošimo stalų arba A kategorijos lošimo automatų skaičių ir lošimo namus (kazino), kuriuose jie naudojami;
ANTRASIS SKIRSNIS
LOŠIMŲ RIBOTO LOŠIMO AUTOMATAIS ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI
51 straipsnis. Lošimų organizavimas lošimo automatų salonuose
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose lošimo automatų salonuose gali būti organizuojami lošimai B kategorijos lošimo automatais ir lošimai lažybų įrenginiais tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą.
2. Lošėjo statymai lošimuose B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais gali būti atlikti tik žetonais arba grynaisiais pinigais. Žetonų už grynuosius pinigus lošėjas gali įsigyti lošimo vietoje esančioje kasoje.
3. Lošimo automatų salonuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo, biliardo, žaidimų automatų ir valiutos keitimo veiklos.
52 straipsnis. B1 automatų skaičiaus ribojimai
1. B1 kategorijos lošimo automatų skaičius Lietuvos Respublikoje yra ribojamas. Lietuvos Respublikoje gali būti naudojama ne daugiau kaip 2 500 B1 kategorijos lošimo automatų.
53 straipsnis. Lošimo automatų organizavimo vietos
2. Draudžiama viršyti šio įstatymo nustatytą B1 kategorijos lošimo automatų skaičių, nustatytą pagal šio įstatymo reikalavimus ir viešai paskelbtą nustatyta tvarka. Jeigu Priežiūros tarnyba gauna prašymą išduoti leidimą naudoti B1 kategorijos lošimo automatus ir nustato, kad patenkinus prašymą B1 kategorijos automatų skaičius neatitiks šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyto automatų skaičiaus, tai toks prašymas netenkinamas, ir leidimas neišduodamas. Per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Priežiūros tarnyba išsiunčia jį prašymą pateikusiam asmeniui.
54 straipsnis. Mažiausias riboto lošimo automatų skaičius lošimo vietose
1. Automatų salonuose privalo būti naudojama ne mažiau kaip 10 B kategorijos lošimo automatų ir gali būti naudojama ne daugiau kaip vienas lažybų įrenginys, o ne automatų salonuose gali būti naudojama ne daugiau kaip po 2 B1 kategorijos lošimo automatus.
2. Daugiaviečius B kategorijos lošimo automatus leidžiama naudoti tik automatų salonuose, kuriuose naudojama ne mažiau kaip 20 B kategorijos lošimo automatų, esant B kategorijos lošimo automatų ir daugiaviečio B kategorijos lošimo automato santykiui 20:1.
55 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti
1. Lošimų organizatorius, turintis leidimą atidaryti automatų saloną ar organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti:
3) vienai daugiaviečio B kategorijos lošimo automato vietai arba vienam lažybų įrenginiui – 4 000 litų;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti. Jei išmokėjus lošimų riboto lošimo automatais laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, riboto lošimo automatais organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų riboto lošimo automatais laimėjimams išmokėti.
56 straipsnis. Automatų salonų ir lošimo vietų ne automatų salonuose patalpų reikalavimai
1. Automatų salonai turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir juose turi būti:
57 straipsnis. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojančių lošimo organizatorių naudojamų lošimo automatų reikalavimai
1. Lietuvos Respublikoje leidžiama eksploatuoti tik tuos riboto lošimo automatus, kurie atitinka šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. B ir B1 kategorijos lošimo automatais, daugiaviečiais B kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais ir stumtuvais lošiama tik grynaisiais pinigais ir (ar) žetonais. Lošiant B1 kategorijos lošimo automatais žetonais, juos galima įsigyti tik iš asmens, paskirto užtikrinti, kad lošimo vietoje neloštų nepilnamečiai. Lošimų organizatorius ant kiekvieno jo organizuojamuose lošimuose naudojamo žetono turi nurodyti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo pavadinimą (bendrovės pavadinimą) arba lošimo vietos, kurioje naudojamas žetonas, pavadinimą, nurodytą lošimų veiklos leidime arba teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotą savo paslaugų (prekių) ženklą. Lošimus riboto lošimo automatais organizuojantis lošimo organizatorius privalo tvarkyti žetonų apskaitą pagal žetonų apskaitos taisykles, suderintas su Valstybine mokesčių inspekcija ir patvirtintas Priežiūros tarnybos.
TREČIASIS SKIRSNIS
LAŽYBŲ IR TOTALIZATORIAUS ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI
58 straipsnis. Lošimų organizavimas statymo punktuose
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose statymo punktuose gali būti organizuojamos tik lažybos ir (ar) totalizatorius, įskaitant ir žirgų sporto totalizatorių, ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, taip pat lošimai B1 kategorijos lošimo automatais pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas ir lošimai lažybų įrenginiais pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas, įrengiant ne daugiau kaip vieną lažybų įrenginį viename statymo punkte.
2. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus lošėjo statoma suma už dalyvavimą lažybose ir (ar) totalizatoriuje gali būti įmokėta ir lošimų organizatoriaus priimta tik statymo punkte ir tik grynaisiais pinigais.
3. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkų darbo tvarką statymo punktuose nustato Priežiūros tarnyba.
4. Statymo punktuose draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. Lošimų organizatoriui statymo punktuose taip pat leidžiama organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais, gavus atitinkamą leidimą organizuoti lošimus B1 kategorijos automatais ir viename statymo punkte įrengiant ne daugiau kaip du B1 kategorijos automatus.
59 straipsnis. Statymo punktų steigimo vietos
60 straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimų fondas
1. Lošimų, organizuojamų lažybų įrenginiais, laimėjimų fondą turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentai visos lošėjų lošimo organizatoriams įmokėtų įmokų sumos.
61 straipsnis. Papildomi apribojimai, susiję su draudimu dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje
1. Asmenims draudžiama dalyvauti lažybose (įskaitant ir lažybas, organizuojamas nuotoliniu būdu), kuriose atliekami statymai dėl lažybų įvykių, kuriuose dalyvauja jie patys arba jie patys gali turėti įtakos lažybų baigčiai; taip pat dėl įvykių, kuriuose dalyvauja jų artimieji giminaičiai ar šeimos nariai, arba šie asmenys gali turėti įtakos lažybų baigčiai.
2. Asmenims draudžiama dalyvauti totalizatoriuje (įskaitant ir totalizatorių, organizuojamą nuotoliniu būdu), kuriame jie atlieka statymus dėl sporto varžybų, kuriose dalyvauja jie patys, jų šeimos nariai arba artimieji giminaičiai, rezultato.
3. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus tarpininkas, nustatęs, kad statymą teikia asmuo, kuriam šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ribojama teisė dalyvauti lažybose ir (ar) totalizatoriuje, privalo atsisakyti priimti statymą, o šiam faktui paaiškėjus vėliau, – atsisakyti išmokėti laimėjimą ir apie tai pranešti Priežiūros tarnybai.
62 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimams išmokėti
1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys totalizatorių ir (ar) lažybas, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 25 procentai minimalaus reikalaujamo įstatinio kapitalo sumos.
2. Lošimų organizatorius, turintis leidimą atidaryti statymo punktą ir įrengęs jame lažybų įrenginį, Priežiūros tarnybos patvirtintose pinigų sumų, skirtų lošimų lošimo įrenginiais, skirtais lažyboms, laimėjimams išmokėti, kaupimo ir tvarkymo taisyklėse nustatytoje vietoje privalo turėti mažiausią pinigų sumą, skirtą lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti, – 4000 litų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus lošimų lažybų įrenginiais laimėjimus iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, lažybų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas lošimų lažybų įrenginiais laimėjimams išmokėti.
63 straipsnis. Papildomi statymo punkto reikalavimai
Statymo punktas turi atitikti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir jame turi būti:
1) įrengta atskira kasa, kurioje priimamos statomos sumos (lošėjai įsigyja lažybų korteles ir (ar) totalizatoriaus korteles) ir išmokami laimėjimai;
2) įrengta veikianti lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jeigu lažybų kortelės platinamos (spausdinamos) per lažybų apskaitos tiesioginio ryšio sistemą) ar įrengta veikianti totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistema (jeigu totalizatoriaus kortelės platinamos (spausdinamos) per totalizatoriaus apskaitos tiesioginio ryšio sistemą).
64 straipsnis. Lažybų ir (ar) totalizatoriaus turinio ribojimai
1. Lošimų organizatoriui draudžiama siūlyti lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlyti tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra priklausomos nuo neteisėtos arba viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančios sąlygos įvykdymo ir (ar) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo ar lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų. Lošimų organizatorius gali siūlyti lažintis tik dėl tokių lažybų įvykių galimybių, kurių buvimas ar nebuvimas yra įmanomas.
2. Jeigu lošimų organizatorius siūlo lažintis dėl lažybų (totalizatoriaus) įvykių ir (ar) siūlo tokias lažybų (totalizatoriaus) įvykių galimybes, kurios yra neteisėtos, prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ar yra neįmanomos ir (ar) priklausomos nuo lošimų lošimo automatu, nuotoliniais lošimų įrenginiais, stalo lošimų, žaidimo automatų, ir žaidimų kauliuku (kauliukais) rezultatų, tai sudarytos lažybos dėl minėtų lažybų įvykių ir jų galimybių yra niekinės.
3. Lažybų įrenginiais galima organizuoti tik lažybas dėl objektyviai neįvyksiančių (tai yra nerealių) šunų ir žirgų lenktynių. Kitokius objektyviai neįvyksiančius (nerealius) lošimus lažybų įrenginiu organizuoti draudžiama.
65 straipsnis. Lažybų ir totalizatoriaus laimėjimų išmokėjimas
Lošimų organizatorius lažybų ir (ar) totalizatoriaus laimėjimus turi išmokėti grynaisiais pinigais lošimų organizatoriaus statymo punkte esančioje kasoje arba įskaityti į lošėjo sąskaitą nuotolinių lošimų atveju. Lošėjo pageidavimu laimėtą grynųjų pinigų sumą lošimų organizatorius savo lėšomis privalo pervesti į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą arba įteikti lošėjui šios sumos banko čekį.
66 straipsnis. Žirgų sporto totalizatoriaus lėšų skyrimas paramai
1. Lošimų organizatorius, organizuojantis žirgų sporto totalizatorių, privalo skirti paramai sportinių žirgų organizacijomis, kurios turi turėti Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatytą paramos gavėjo statusą, 8 procentus nuo lošėjų, dalyvaujančių žirgų sporto totalizatoriuje, statomų sumų. Šiame straipsnyje nustatyta parama teikiama privalomai laikantis Labdaros ir paramos įstatymo nuostatų.
2. Sportinių žirgų organizacijos privalo paskirstyti šią paramą sportinių žirgų savininkams Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pasilikdamos sau ne daugiau kaip 5 procentus nuo paramos sumos administracinėms išlaidoms atlyginti.
3. Pagal šį įstatymą lošimų organizatoriaus, organizuojančio žirgų sporto totalizatorių, teikiamos paramos dalyku gali būti tik piniginės lėšos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
NUOTOLINIŲ LOŠIMŲ ORGANIZAVIMO REIKALAVIMAI
67 straipsnis. Nuotolinių lošimų organizavimas
1. Nuotolinius lošimus galima organizuoti pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą, šio įstatymo nustatyta tvarka gavus Priežiūros tarnybos išduotą licenciją ir leidimą organizuoti nuotolinius lošimus ir tik po to, kai Priežiūros tarnyba patvirtina lošimų organizatoriaus parengtą nuotolinių lošimų organizavimo reglamentą.
2. Leidimai organizuoti nuotolinius lošimus gali būti išduodami tik tam lošimų veiklos licencijos turėtojui, kuris turi įsteigęs ne mažiau kaip vienus lošimo namus (kazino) arba ne mažiau kaip 5 statymo punktus žirgų sporto totalizatoriui organizuoti, arba ne mažiau kaip 10 lošimo automatų salonų, arba ne mažiau kaip 20 lažybų ir (ar) totalizatoriaus statymo punktų ir juose teikia lošimo paslaugas bei organizuoja šiuos lošimus nesinaudodamas ryšio priemonėmis. Jeigu lošimų veiklos licencijos turėtojas prašymo išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus pateikimo dieną nėra įsteigęs šiame straipsnyje nurodytų lošimo organizavimo vietų, jis turi jas įsteigti per 2 metus nuo leidimo organizuoti nuotolinius lošimus gavimo dienos.
3. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti, kad:
1) nuotoliniuose lošimuose negalėtų dalyvauti nepilnamečiai asmenys ir asmenys, kuriems dalyvauti lošimuose draudžiama pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 12 ir 70 straipsniuose nustatytus reikalavimus;
2) būtų nustatoma nuotoliniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų tapatybė ir jie būtų registruojami šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka;
4. Kartu su prašymu išduoti leidimą organizuoti nuotolinius lošimus papildomai turi būti nurodomi telefono numeriai, interneto adresai ar kita kontaktinė informacija, kuri bus naudojama nuotolinių lošimų paslaugoms teikti. Lošimo organizatorius taip pat turi nurodyti banko sąskaitos, kuri bus naudojama lošimo organizatoriaus ir lošėjo tarpusavio atsiskaitymams, rekvizitus.
5. Bendrojo ugdymo mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ar kitų vaikų auklėjimo, ugdymo ar priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai privalo užtikrinti, kad įstaigos ar institucijos kompiuteriuose ir tinklo įrenginiuose būtų blokuojama galimybė dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
68 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis
1. Lošimų organizatorius ir fizinis asmuo, norintis dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, prieš dalyvavimą juose privalo sudaryti rašytinės ar elektroninės formos nuotolinių lošimų dalyvio sutartį pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą formą.
2. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartys lošimų organizatoriaus interneto svetainėje gali būti sudaromos tik su fiziniais asmenimis. Fizinis asmuo nuotolinių lošimų dalyvio sutarties negali sudaryti per atstovą. Lošimų organizatorius, prieš sudarydamas nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, privalo pareikalauti, kad fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, pateiktų duomenis, reikalingus jo asmens tapatybei nustatyti, o taip pat patikrinti, ar jis atitinka šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir (ar) pagal šį įstatymą ar kitus įstatymus jam nėra draudžiama dalyvauti lošimuose.
3. Dalyvauti nuotoliniuose lošimuose leidžiama tik asmeniui, su kuriuo sudaryta galiojanti nuotolinių lošimų dalyvio sutartis. Asmuo, su kuriuo sudaryta nuotolinių lošimų dalyvio sutartis, atsako už tai, kad jam suteiktu kodu ir (ar) slaptažodžiu nepasinaudotų tretieji asmenys. Šiam asmeniui draudžiama perduoti jam suteiktą kodą ir (ar) slaptažodį kitiems asmenims arba kitaip sudaryti kitiems asmenims galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jo vardu. Su asmenimis, pažeidusiais šį reikalavimą, lošimų organizatorius privalo nutraukti nuotolinių lošimų dalyvio sutartį. Nauja nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su tokiais asmenimis nesudaroma vienus metus po sutarties nutraukimo.
69 straipsnis. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties sudarymas, galiojimas ir pasibaigimas
1. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis su lošėju yra laikoma sudaryta lošimų organizatoriaus interneto svetainėje nuo to momento, kai lošėjas lošimų organizatoriaus interneto svetainėje suaktyvina specialią nuorodą, skirtą nuotolinių lošimų dalyvio sutarčiai sudaryti, specialiai tam skirtose vietose įveda savo asmens duomenis bei kitą prašomą informaciją ir spustelėdamas specialiai tam skirtą nuorodą „Sutinku“ patvirtina, kad prieš tai susipažino su nuotolinių lošimų dalyvio sutarties nuostatomis, su jomis sutinka ir įsipareigoja jų laikytis. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad fizinis asmuo neatitinka nustatytų reikalavimų (jam draudžiama dalyvauti lošimuose), negali sudaryti nuotolinių lošimų dalyvio sutarties, o šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, privalo nedelsdamas nutraukti jau sudarytą sutartį ir nutraukti asmeniui galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
2. Sudarydamas nuotolinio lošimo sutartį, lošimo organizatorius privalo būsimam lošėjui nurodyti:
1) lošimų organizatoriaus pavadinimą, kodą, adresą, licencijos ir Priežiūros tarnybos išduoto leidimo organizuoti nuotolinius lošimus datą ir numerį;
2) lošimo organizatoriaus lošimo reglamentą arba pateikti aktyvią nuorodą į interneto svetainę, kur yra visas lošimo reglamento aktualios redakcijos tekstas;
3) informaciją apie apribojimus dalyvauti lošime, kurie taikomi lošėjams pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 70 straipsnio ir kitas šio įstatymo nuostatas;
4) informaciją apie draudimą sudaryti galimybę lošime dalyvauti tretiesiems asmenims, pasinaudojant lošėjui suteiktais identifikaciniu kodu ir (ar) slaptažodžiu;
5) įspėjamuosius užrašus, numatytus šio įstatymo 20 straipsnyje, apie žalingą azartinių lošimų poveikį ir pateikti kontaktinę informaciją, kur lošėjas gali kreiptis pagalbos;
3. Asmeniui, sudariusiam nuotolinių lošimų dalyvio sutartį, lošimų organizatorius suteikia kodą ir (ar) slaptažodį, kurie reikalingi dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose ir pagal kurį galima aiškiai nustatyti lošiančio asmens tapatybę. Vienam asmeniui gali būti išduodamas tik vienas prisijungimo duomenų, reikalingų dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose, rinkinys (kodas ir (ar) slaptažodis).
4. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis galioja vienus metus nuo jos sudarymo dienos, jeigu sutartyje nenumatytas kitoks jos galiojimo terminas.
5. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti lošėjo nutraukta prieš terminą vienašališkai, apie tai pranešus lošimo organizatoriui. Nuotolinių lošimų dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir pagrindais.
6. Pasibaigus nuotolinių lošimų dalyvio sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nebuvo pratęsta, lošimų organizatorius asmeniui, su kuriuo buvo sutaryta sutartis, be atskiro pranešimo nutraukia galimybę dalyvauti nuotoliniuose lošimuose.
7. Lošimų organizatorius privalo saugoti sudarytas nuotolinių lošimų dalyvių sutartis 10 metų nuo šių sutarčių galiojimo pabaigos.
70 straipsnis. Nuotolinių lošimų įrenginių ir įrangos, skirtos nuotoliniams lošimams organizuoti, reikalavimai
1. Nuotoliniai lošimo įrenginiai ir programinė įranga, kuri priima ir apdoroja ryšio priemonėmis pateiktą informaciją, turi būti įdiegta ir saugoma Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose kompiuteriuose. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius privalo užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose yra įrengti nuotoliniai lošimo įrenginiai ar programinė įranga, ir patikrinti kompiuteriuose esančią programinę įrangą ir informaciją, o patalpų valdytojai, kurių valdomose patalpose yra įrengta programinė įranga, turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimo organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose įrengta programinė įranga, ir netrukdyti patikrinti jose esančią programinę įrangą bei programinėje įrangoje saugomą informaciją.
2. Nuotoliniai lošimo įrenginiai turi atitikti šio įstatymo ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus ir patvirtintus specialiuosius techninius reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą. Programinė įranga, naudojama nuotoliniams lošimams organizuoti, turi atitikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus programinei įrangai, naudojamai nuotoliniams lošimams organizuoti, ir turėti tai patvirtinantį sertifikatą.
3. Nuotoliniai lošimo įrenginių ir įrangos, naudojamos nuotoliniams lošimams organizuoti, atitikties šiame įstatyme ir Priežiūros tarnybos nustatytiems ir patvirtintiems specialiems techniniams reikalavimams įvertinimą atlieka ir sertifikatus išduoda akredituotos įstaigos (labaratorijos). Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti pripažįstami užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduoti sertifikatai.
4. Nuotoliniai lošimo įrenginiai, naudojami nuotoliniams lošimams organizuoti, registruojami Priežiūros tarnybos nustatyta tvarka.
5. Lošimų organizatorius, organizuojantis nuotolinius lošimus, privalo savo lėšomis įrengti įrangą, kuri užtikrintų centralizuotą visų lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniame lošime, identifikavimą ir registravimą, lošėjų veiksmų lošiant, taip pat atliktų statomų sumų ir laimėjimų išmokėjimų apskaitą. Ši įranga turi būti lošimų organizatoriaus nuosavybė arba kitu teisėtu būdu jo valdoma ir įrengta Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose patalpose. Lošimų organizatorius turi užtikrinti asmenų, turinčių teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, galimybę nekliudomai patekti į patalpas, kuriose įrengta ši įranga, ir patikrinti jose esančią įrangą ir įrangoje saugomą informaciją. Šią informaciją lošimų organizatorius privalo saugoti 5 metus ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti Priežiūros tarnybai, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, prokurorams, kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atliekančioms lošimų organizatoriaus patikrinimus.
6. Lošimų organizatorius asmenims, turintiems teisę tikrinti lošimų organizatoriaus veiklą, turi užtikrinti tiesioginę prieigą nekliudomai nuotoliniu būdu patikrinti nuotolinį lošimo įrenginį ir įrangą, naudojamą nuotoliniams lošimams organizuoti, ir juose saugomą informaciją.
71 straipsnis. Statomų sumų priėmimas ir laimėjimų išmokėjimas
1. Nuotoliniuose lošimuose statomos sumos gali būti įmokėtos ir lošimų organizatoriaus priimtos negrynaisiais pinigais iš lošėjui priklausančios banko sąskaitos į lošimų organizatoriaus banko sąskaitą. Nuotolinių lošimų dalyvio sutarties pagrindu lošimų organizatoriaus duomenų bazėje yra registruojama viena lošėjo lošimų sąskaita, kurioje apskaitomos lošėjo iš anksto sumokėtos lošimams skirtos pinigų sumos.
2. Nuotolinių lošimų organizatorius nuotolinių lošimų laimėjimus perveda į nuotolinių lošimų organizatoriaus tvarkomą lošėjo lošimų sąskaitą arba lošėjo pageidavimu – į lošėjo nurodytą ir jam priklausančią banko sąskaitą. Lošėjo pageidavimu nuotolinių lošimų organizatorius laimėjimą lošėjui grynaisiais pinigais išmoka nuotolinių lošimų organizatoriaus automatų salone, lošimo namuose (kazino), statymo punkte, lošimo vietoje ne lošimo automatų salone, komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje.
3. Lošimų organizatorius, nustatęs, kad jis priima statomą sumą iš asmens, kuriam draudžiama lošti, nedelsdamas privalo nutraukti lošimą, nepriimti statomos sumos ir lošėjui grąžinti nepriimtą statomą sumą.
72 straipsnis. Lošėjų, dalyvaujančių nuotoliniuose lošimuose, apsauga
1. Lošėjas turi teisę lošimų organizatoriui pateikti rašytinį prašymą, kuriame būtų nurodyti vienas ar keli apribojimai, taikomi prašymą pateikusiam lošėjui dalyvaujant nuotoliniuose lošimuose. Lošėjas prašyme gali nurodyti pageidavimą (ar keletą iš jų):
1) riboti didžiausią pinigų sumą, kurią lošėjas gali statyti per tam tikrą laikotarpį arba vieno nenutraukiamo lošimo metu;
3) nustatyti vieno lošimo, kuriame lošėjas lošia nuo lošimo pradžios nenutraukiamai (be pertraukos), laiko limitą, kuriam suėjus lošėjui turi būti nutraukta galimybė dalyvauti nuotoliniame lošime;
73 straipsnis. Kovos su nelegaliais nuotolinių lošimų veiklos vykdytojais priemonės
1. Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalus lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę priimti sprendimą dėl tokių lošimų organizavimo ir dalyvavimo juose Lietuvos Respublikoje ribojimo, taip pat atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimo per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų įstaigas ribojimo.
2. Priežiūros tarnyba, nustačiusi, kad nelegalus lošimų veiklos vykdytojas Lietuvos Respublikoje organizuoja nuotolinius lošimus, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai iki 5 dienų sustabdyti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statomų sumų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
2) duoti privalomus nurodymus mokėjimo, kredito ar kitai finansų įstaigai nutraukti mokėjimus ar kitas finansines operacijas, susijusias su nelegaliai nuotolinių lošimų veiklą Lietuvos Respublikoje vykdančiu subjektu, įskaitant atsiskaitymus už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose, laimėjimų išmokėjimus, statymų priėmimus nelegaliai lošimus organizuojančio subjekto naudai;
3. Priežiūros tarnybos nurodymai skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, riboti atsiskaitymų už dalyvavimą nelegalių lošimų organizatorių organizuojamuose lošimuose ir laimėjimų išmokėjimą per Lietuvos Respublikoje veikiančius bankus ar kitas finansų ir mokėjimo įstaigas ribojimo juos gavusiems asmenims yra privalomi.
4. Kai priežiūros tarnyba priima nutarimą dėl šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių taikymo, Priežiūros tarnybos direktorius per 24 valandas vieną nutarimo egzempliorių pateikia generaliniam prokurorui kartu su prašymu kreiptis į teismą dėl veiksmų teisėtumo ar pagrįstumo patvirtinimo motyvuota teismo nutartimi. Jeigu terminas baigiasi poilsio ar švenčių dieną, prašymas pateikiamas kitą dieną po poilsio ar švenčių dienos. Jeigu teismas nepatvirtina minėtų veiksmų pagrįstumo motyvuota nutartimi, jie nedelsiant nutraukiami.
5. Priežiūros tarnyba informaciją apie nustatytus nelegalius lošimų veiklos vykdytojus, kurie Lietuvos Respublikoje neteisėtai organizuoja nuotolinius lošimus, skelbia viešai ir praneša, kad nurodyta nuotolinių lošimų paslaugų teikimo veikla yra vykdoma nelegaliai.
6. Asmenų išlaidos, patirtos vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginamos iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.
74 straipsnis. Mažiausia pinigų suma nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti
1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys nuotolinius lošimus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra ne mažiau kaip 250 000 litų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik lošimų laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus lošimo laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta lošimų laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimo organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas nuotolinių lošimų laimėjimams išmokėti.
PENKTASIS SKIRSNIS
KOMERCINIO POKERIO REGLAMENTAVIMAS
75 straipsnis. Lošimų organizavimas komercinio pokerio turnyrų salonuose
1. Šiame įstatyme nustatyta tvarka atidarytuose komercinio pokerio turnyrų salonuose gali būti organizuojami tik komercinio pokerio turnyrai ir tik pagal šį įstatymą ir lošimo reglamentą.
2. Lošėjo statymai komercinio pokerio turnyruose atliekami žetonais. Lošėjas gali įsigyti žetonų tik komercinio pokerio turnyrų salone esančioje kasoje. Kasininkas paima iš lošėjo grynuosius pinigus ir išduoda lošėjui kasos aparato kvitą. Startinis mokestis sumokamas grynaisiais pinigais arba banko pavedimu.
3. Komercinio pokerio turnyrų salonuose komercinio pokerio turnyrų organizavimo metu draudžiama kita ūkinė komercinė veikla, išskyrus barų, kavinių, restoranų, maitinimo, koncertinę veiklą, mažmeninės prekybos iš prekių automatų fasuotais maisto produktais ir nealkoholiniais gėrimais, profesinio (lošėjus aptarnaujančių darbuotojų) mokymo ir valiutos keitimo veikla. Kai komercinio pokerio turnyrų salone komercinio pokerio turnyras nėra organizuojamas, jame gali būti vykdoma kita ūkinė komercinė veikla.
76 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų salonų reikalavimai
1. Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonas gali būti atidarytas visame pastate arba pastato dalyje, kurią sudaro visuma tarpusavyje susijusių patalpų, arba vienoje patalpoje. Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonui netaikomi pastato, jo dalies ar patalpos tikslinės naudojimo paskirties reikalavimai. Komercinio pokerio turnyrų organizavimo salonas gali būti atidarytas bet kokios tikslinės naudojimo paskirties pastate, jo dalyje ar patalpoje, jeigu pastatas, jo dalis ar patalpa atitinka kitus šiame įstatyme nustatytus komercinio pokerio turnyrų organizavimo salono reikalavimus.
2. Komercinio pokerio turnyrų salonas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Jame turi būti įrengta atskira kasa, priimami startiniai mokesčiai ir išmokami piniginiai prizai.
4. Komercinio pokerio turnyrų salonų patalpose turi būti:
1) įrengta skaitmeninio vaizdo įrašymo sistema, nepertraukiamai veikianti vykstant lošimui. Lošimų organizatorius privalo saugoti įrašus 180 dienų ir juos pateikti tik Priežiūros tarnybai, pretenzijas raštu pareiškusiems lošimo dalyviams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorams arba teismui įstatymų nustatyta tvarka;
77 straipsnis. Asmenų tapatybės nustatymas ir patikrinimas komercinio pokerio salone
Lošimų organizatorius, įgyvendindamas šiame įstatyme nustatytą reikalavimą, susijusį su draudimu žaisti komercinį pokerį asmenims, jaunesniems kaip 21 metų, prieš priimdamas startinį mokestį ar išmokėdamas piniginį prizą lošėjui komercinio pokerio salone, privalo šiame įstatyme ir komercinio pokerio reglamente nustatyta tvarka tikrinti asmenų, ketinančių sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą, tapatybę (reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus) ir šį asmenį registruoti. Jeigu asmuo atsisako pateikti asmens tapatybę įrodančius dokumentus, lošimų organizatorius privalo neleisti tokiam asmeniui sumokėti startinį mokestį ar atsiimti piniginį laimėjimą.
78 straipsnis. Mažiausia pinigų suma, skirta komercinio pokerio laimėjimams išmokėti
1. Mažiausia pinigų suma, kurią pagal Priežiūros tarnybos nustatytą investavimo tvarką lošimo organizatoriai, organizuojantys komercinio pokerio turnyrus, turi investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, laikyti banko sąskaitose, bendrovės kasoje ir skirti tik laimėjimų išmokėjimams, yra 250 000 litų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas mažiausias pinigų sumas galima naudoti tik laimėjimams išmokėti. Jeigu, išmokėjus laimėjimus iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytos mažiausios pinigų sumos, mažiausia pinigų suma, skirta laimėjimams išmokėti, tampa mažesnė, negu yra nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, lošimų organizatorius privalo per 2 kalendorines dienas atkurti reikalaujamas mažiausias pinigų sumas, skirtas komercinio pokerio laimėjimams išmokėti.
79 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų reglamentas
1. Komercinio pokerio turnyrų reglamentą rengia ir Priežiūros tarnybai pateikia lošimo organizatorius. Asmuo, kuris organizuoja komercinio pokerio turnyrą neturėdamas nustatyta tvarka patvirtinto komercinio pokerio turnyrų reglamento, yra laikomas nelegaliu lošimų veiklos vykdytoju.
2. Lošimo organizatorius gali parengti ir patvirtinti tam tikram komercinio pokerio turnyrų salonui taikomą komercinio pokerio turnyrų reglamentą arba parengti, patvirtinti ir įregistruoti bendrą reglamentą, taikomą visuose lošimo organizatoriaus valdomuose komercinio pokerio turnyrų salonuose.
3. Lošimų organizatorius, norintis pakeisti arba papildyti anksčiau parengto ir įregistruoto komercinio pokerio turnyrų reglamento nuostatas, privalo parengti naujos redakcijos reglamentą ir jį pateikti Priežiūros tarnybai.
4. Komercinio pokerio reglamente turi būti nurodyta:
1) duomenys apie lošimų veiklos licencijos turėtoją (pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą licencijos turėtoją);
3) startinio mokesčio dydis, jo sumokėjimo, atsisakymo priimti startinį mokestį ir jo gražinimo sąlygos ir tvarka;
6) komercinio pokerio turnyro prizinio fondo sudarymo tvarka, piniginių prizų išmokėjimo sąlygos ir tvarka;
80 straipsnis. Komercinio pokerio turnyrų, organizuojamų komercinio pokerio turnyrų salonuose, skaičiaus ribojimai
Leidimai organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose yra terminuoti ir gali būti išduodami ne ilgesniam kaip 15 dienų terminui. Vienam lošimų organizatoriui Priežiūros tarnyba gali išduoti ne daugiau kaip 4 leidimus organizuoti komercinio pokerio turnyrus komercinio pokerio turnyrų salonuose per vienus kalendorinius metus.
V SKIRSNIS
PRIVALOMA GINČŲ TARP LOŠĖJO IR LOŠIMŲ ORGANIZATORIAUS IŠANKSTINIO NAGRINĖJIMO NE TEISME TVARKA
82 straipsnis. Kreipimasis į ginčus nagrinėjančias institucijas
1. Jeigu lošėjas mano, kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka arba į teismą.
83 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į lošimų organizatorių
1. Jeigu lošėjas mano, kad lošimų organizatorius pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, jis pirmiausia privalo raštu kreiptis su prašymu į lošimų organizatorių ir nurodyti savo reikalavimus.
84 straipsnis. Lošėjo kreipimasis į Priežiūros tarnybą
1. Jeigu lošimų organizatoriaus atsakymas į lošėjo prašymą netenkina lošėjo arba jeigu jam nebuvo atsakyta, lošėjas turi teisę kreiptis į Priežiūros tarnybą su prašymu dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme (toliau šiame skirsnyje – prašymas) šiame įstatyme nustatyta tvarka.
3. Prašyme turi būti nurodyta:
1) lošėjo vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys; lošimų organizatoriaus, dėl kurio veiksmų (neveikimo) yra pateikiami lošėjo reikalavimai, pavadinimas, buveinės adresas;
2) aplinkybės, dėl kurių lošėjas mano, kad buvo pažeistos lošėjo teisės ir įstatymų saugomi interesai; lošėjo reikalavimai; informacija apie kreipimąsi į lošimų organizatorių; informacija, ar tų pačių šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjamas teisme, ar teismas yra priėmęs sprendimą, ar yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl šio ginčo.
5. Priežiūros tarnyba atsisako nagrinėti prašymą, jeigu:
1) tų pačių šalių ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja Priežiūros tarnyba arba teismas arba yra priimtas Priežiūros tarnybos nutarimas ar teismo sprendimas dėl tų pačių šalių ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
2) yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti tų pačių šalių ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu atsisakymą arba yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį;
3) nuo lošėjo prašymo pateikimo lošimų organizatoriui dienos iki prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai;
4) nuo galimo šio įstatymo pažeidimo iki lošėjo prašymo pateikimo Priežiūros tarnybai dienos yra praėję daugiau kaip 3 metai;
5) prašymas neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nebuvo pašalinti per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą;
6) Priežiūros tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka nėra įgaliota priimti sprendimo dėl prašyme nurodyto reikalavimo;
85 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti ginčą, lošėjo ir lošimų organizatoriaus ginčo nagrinėjimas Priežiūros tarnyboje
2. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčą, išsiaiškina ginčo esmę, ištiria pateiktą medžiagą ir pirmiausia imasi priemonių ginčo šalims sutaikyti.
4. Priežiūros tarnyba lošėjo skundą privalo išnagrinėti per 30 dienų nuo jo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą skundas negali būti išnagrinėtas, Priežiūros tarnyba gali nagrinėjimo terminą pratęsti, tačiau jis turi būti ne ilgesnis kaip 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Priėmusi sprendimą pratęsti ginčo nagrinėjimą, Priežiūros tarnyba per 2 darbo dienas praneša ginčo šalims apie termino pratęsimą.
5. Priežiūros tarnyba nutraukia ginčo nagrinėjimą, kai:
6. Jeigu Priežiūros tarnyba nutraukia prašymo nagrinėjimą šio straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais, lošėjas neturi teisės pakartotinai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreiptis į Priežiūros tarnybą, tačiau tai nevaržo jo teisės kreiptis į teismą.
7. Priežiūros tarnyba, nagrinėdama ginčus, turi teisę:
2) gauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą ginčui išnagrinėti ir sprendimui priimti;
3) pareikalauti iš lošimų organizatoriaus, kuriam pareikštas reikalavimas, per Priežiūros tarnybos nurodytą terminą pateikti įrodymus, reikalingus lošėjo skundui ištirti, ir gauti paaiškinimus žodžiu ir raštu;
8. Lošimų organizatorius ir lošėjas privalo Priežiūros tarnybai pateikti informaciją ir dokumentus, reikalingus ginčams nagrinėti.
86 straipsnis. Priežiūros tarnybos nutarimas išnagrinėjus ginčą
1. Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl lošėjo skundo:
2. Priežiūros tarnybos priimti sprendimai įforminami nutarimu, kuriame turi būti nurodyta:
3) nutarimą priėmusio asmens (kolegialaus organo) duomenys, posėdžio sekretorius, ginčo šalys, kiti nagrinėjant ginčą dalyvavę suinteresuoti asmenys;
87 straipsnis. Viešas paskelbimas
88 straipsnis. Kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą
Ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo Priežiūros tarnyboje metu, tiek po šios įstaigos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą išnagrinėjusios Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo nelaikomas šios įstaigos sprendimo apskundimu.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
2. Lošimų organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimo vietose, įsigaliojus šiam įstatymui laikomi turintys tokius pagal šį įstatymą išduotus galiojančius licencijas ir leidimus.
3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos lošimų įstatyme 3 straipsnio 6, 7, 11, 22, 62 dalyse, 55 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytos litais išreikštos pinigų sumos, nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos bus prilyginamos tai pačiai sumai eurais santykiu 1:1 ir bus laikoma, kad šios sumos yra nurodytos eurais.
4. Lošimo organizatoriai, turėję licencijas ir leidimus, suteikiančius teisę organizuoti lošimus leidime nurodytose lošimų vietose, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos lošimų įstatymo (10 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnyje, 53 straipsnyje, 63 straipsnyje) nustatytus lošimo vietų patalpų reikalavimus įgyvendina per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
3 straipsnis. Pasiūlymai Lietuvos RespublikosVyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms
1. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki 2014 m. liepos 1 d.:
1) parengti ir patvirtinti lošimų veiklos licencijų ir leidimų vykdyti lošimų veiklą lošimų organizavimo vietose išdavimo taisykles;
2) patvirtinti valstybės rinkliavų už leidimų organizuoti lošimus B1 kategorijos lošimo automatais, lažybų įrenginiais, komercinį pokerį komercinio pokerio turnyrų salonuose ir nuotolinius lošimus išdavimą ir šių leidimų pakeitimą ar papildymą dydžius;
4) įgalioti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kas 5 metus iki einamųjų metų pirmojo ketvirčio pabaigos atlikti praėjusio laikotarpio lošimų poveikio visuomenei auditą ir audito ataskaitą skelbti viešai;
6) parengti ir patvirtinti lošimų paplitimo ir jų poveikio žmonių sveikatai atrankinių statistinių tyrimų organizavimo teisinius pagrindus;
7) parengti ir patvirtinti lošimų priežiūros, stebėsenos, tyrimų, visuomenės sveikatinimo programų finansavimo ir vykdymo tvarkos aprašą;
8) parengti ir patvirtinti prašymo išduoti pažymą apie lošimo laimėjimo išmokėjimą formą, jo pateikimo, nagrinėjimo ir informacijos, kuria remiantis išduodama pažyma, saugojimo ir sunaikinimo pasibaigus saugojimo terminui tvarkos aprašą;
14) parengti asmenų išlaidų, patirtų vykdant Priežiūros tarnybos nurodymus, atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarkos aprašą;
2. Pasiūlyti Lošimų priežiūros tarnybai:
2) parengti ir patvirtinti įspėjamųjų užrašų turinį, formą ir pateikimo lošimų organizavimo vietose ir lošimų veiklos licencijos turėtojų interneto svetainėse taisykles;
3) parengti ir patvirtinti lažybų ir totalizatoriaus tarpininkų darbo statymo punktuose tvarkos aprašą;
4) parengti ir patvirtinti leidimų organizuoti nuotolinius lošimus išdavimo, patikslinimo, laikino galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisykles;
4 straipsnis. Pasiūlymai savivaldybėms