Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. IX-907 „DĖL NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2002 m. gegužės 28 d.
nutarimu Nr. IX-907
(Lietuvos Respublikos Seimo
2016 m. d.
nutarimo Nr.
redakcija)
NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGIJA
I SKYRIUS
Bendrosios nuostatos
1. Nacionalinio saugumo strategija (toliau – strategija) – tai svarbiausių nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, visuma. Strategija nustato gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždavinius. Strategija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Šiaurės Atlanto ir Europos Sąjungos (toliau – ES) sutartimis, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir ES strateginiuose saugumo politikos dokumentuose pateiktais strateginiais tikslais ir veiklos gairėmis.
2. Formuodama ir įgyvendindama nacionalinio saugumo politiką, Lietuvos Respublika laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, principų ir įsipareigojimų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos dokumentuose, prisideda prie tarptautinės taikos ir visa apimančio saugumo, pagrįsto demokratinėmis vertybėmis, teise ir teisingumu, palaikymo.
3. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrina valstybės piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kariuomenė, policija, žvalgybos ir kitos nacionaliniam saugumui reikšmę turinčios institucijos, vykdydamos savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.
II SKYRIUS
pagrindinės NACIONALINIO Saugumo
politikos prielaidos
4. Nacionalinis saugumas – valstybės klestėjimo pagrindas. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą. Būtina nacionalinio saugumo sąlyga – sąmoningų piliečių indėlis į šalies saugumo ir gerovės kūrimą, pasirengimas kritiniu atveju prisidėti prie jos gynybos.
5. Lietuvos Respublika savo nacionalinį saugumą suvokia kaip nacionalinio saugumo interesų apsaugą. Lietuvos Respublikos saugumo politika yra atvira, skaidri ir nekonfrontacinė. Lietuvos Respublika nė vienos valstybės nelaiko savo priešu.
6. Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą stiprina narystė NATO ir ES bei Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) karinis buvimas Europoje ir regione. Stiprėjanti NATO kolektyvinės gynybos dimensija, išaugęs NATO ir sąjungininkų karinis matomumas šalyje ir regione veikia kaip atgrasymo priemonė ir yra Lietuvos Respublikos saugumo garantija. ES suteikia papildomų saugumo garantijų, taip pat remia Lietuvos Respublikos ir kitų regiono šalių infrastruktūros projektus, didinančius Baltijos šalių ekonominį ir energetinį saugumą.
7. Lietuvos Respublikos nacionalinis saugumas yra NATO ir ES nedalomo saugumo politikos dalis: grėsmė vienos Aljanso ar ES narės saugumui yra grėsmė ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, todėl jam įtaką daro regioniniam, Europos ir pasaulio saugumui kylantys iššūkiai. Lietuvos Respublika nacionalinio saugumo politiką grindžia NATO ir ES vienijančiomis vertybėmis, ją įgyvendina savarankiškai, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir per tarptautines organizacijas.
8. Lietuvos Respublikos saugumo aplinką ypač neigiamai veikia Rusijos Federacijos veiksmai, pažeidžiantys tarptautines normas ir griaunantys taisyklėmis pagrįstą saugumo architektūrą Europoje. Agresija prieš kaimynines valstybes, Krymo aneksija, prie Lietuvos Respublikos ir kitų šalių sienų sutelkta moderni Rusijos Federacijos ginkluotė, didelio masto puolamojo pobūdžio pratybos, pasirengimas išvien naudoti karines ir ekonomines, energetines, informacines ir kitokio pobūdžio civilines priemones, nukreiptas prieš kaimynines valstybes, gebėjimas išnaudoti vidines Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystėje esančių valstybių problemas, taip pat pasirengimas panaudoti branduolinį ginklą ir prieš jo neturinčias valstybes yra iššūkis Lietuvos Respublikos ir visos euroatlantinės bendruomenės saugumui. Šie veiksniai darys įtaką šalies saugumui ne tik trumpalaikėje, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.
9. Lietuvos Respublikos saugumas tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso nuo ilgalaikių saugumo iššūkių Europos Pietų kaimynystės valstybėse. Šiuose regionuose augantis religinis ekstremizmas, užsitęsę konfliktai, nestabilios valstybės, jose atsiradęs galios ir saugumo vakuumas ne tik sudaro sąlygas plisti terorizmui, nekontroliuojamai migracijai, organizuotam nusikalstamumui, kilti humanitarinėms krizėms, bet taip pat yra rimtas iššūkis ES integracijai.
III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO
INTERESAI
11. Gyvybiniai nacionalinio saugumo interesai – tai interesai, kuriems apsaugoti naudojamos visos teisėtos priemonės ir kuriuos pažeidus kiltų didelė grėsmė Lietuvos valstybės ir visuomenės egzistavimui. Lietuvos Respublikos gyvybiniai interesai yra:
12. Pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai – tai interesai, kurių neginant laikui bėgant būtų pažeidžiami gyvybiniai Lietuvos Respublikos interesai. Pirmaeiliai Lietuvos Respublikos interesai yra:
12.1. NATO ir ES gyvybingumas ir vieningumas, visų euroatlantinės bendrijos valstybių saugumas, solidarumas, demokratija ir gerovė;
12.2. saugumas, stabilumas, demokratijos ir europinių vertybių sklaida visoje Lietuvos Respublikos Rytų kaimynystėje;
IV SKYRIUS
GRĖSMĖS, PAVOJAI, RIZIKOS VEIKSNIAI
13. Dinamiška, kompleksiška ir sunkiai prognozuojama Lietuvos Respublikos saugumo aplinka pasižymi tuo, kad išorės ir vidaus, karinės ir nekarinės grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai yra tarpusavyje susiję. Atsižvelgiant į pakitusią saugumo aplinką, konvencinės karinės grėsmės Lietuvos Respublikai ar kitai regiono šaliai nebėra teorinės, o karinės ir nekarinės (diplomatinės, informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės, finansinės, teisinės) priemonės, nukreiptos prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, gali būti naudojamos išvien, siekiant paveikti labiausiai pažeidžiamas valstybės gyvenimo sritis.
14. Grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį:
14.1. konvencinės karinės grėsmės, kurias kelia Rusijos Federacijos pasirengimas ir valia naudoti karinę jėgą siekiant savo tikslų, jos karinių pajėgumų telkimas ir plėtra Lietuvos Respublikos kaimynystėje, taip pat skaidrumo stokojanti karinė veikla ties Lietuvos Respublikos ir kitų NATO šalių sienomis;
14.2. užmaskuotos karinės ir žvalgybinės priemonės, pasitelkiamos užsienio valstybių, kurios gali būti panaudotos siekiant daryti neigiamą įtaką Lietuvos Respublikos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, teisėsaugai, socialiniam ir ekonominiam stabilumui, apsunkinti nacionalinį ir NATO sprendimų priėmimo procesą, išbandyti Aljanso ir ES vieningumą, neteisėtai gauti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos;
14.3. grėsmės euroatlantinės bendrijos vienybei – visuotiniai ar regioniniai procesai, trečiųjų šalių veikla, galintys susilpninti transatlantinius santykius, NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus, ES galimybes vykdyti bendrą politiką;
14.4. nestabilumas regione ir pasaulyje – konfliktai, kylantys už NATO ir ES ribų esančiose valstybėse, kurių politinė valdžia ir institucijos yra neatsparios išorės spaudimui ir nepajėgios užtikrinti veiksmingos teritorijos kontrolės ir gyventojų saugumo, spręsti ekonominių, socialinių ir klimato kaitos keliamų problemų. Šie konfliktai, sukeldami didelio masto migraciją, humanitarines krizes, skatindami terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, trikdydami strategiškai svarbių išteklių tiekimą, gali turėti neigiamų padarinių tiek regiono valstybėms, tiek platesnei tarptautinei bendruomenei;
14.5. informacinės grėsmės – kai kurių valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiama nepagrįsta ir klaidinanti informacija, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus, kuria skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, bandoma diskredituoti šalies narystę NATO, Aljanso pajėgumus ir įsipareigojimą ginti sąjungininkus, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, taip pat informacinė veikla, nukreipta į kitų ES ir NATO valstybių narių visuomenes ir politikos formuotojus, siekiant Lietuvos Respublikai nepalankių sprendimų;
14.6. kibernetinės grėsmės – veiksmai kibernetinėje erdvėje, kuriais siekiama sutrikdyti ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų funkcionavimą, nacionaliniam saugumui svarbių valstybės institucijų ir ūkio sektorių veiklą, išgauti valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančią ar kitą neviešą informaciją, įvykdyti kitas nusikalstamas veikas ir taip pakenkti valstybės ir jos piliečių saugumui;
14.7. terorizmas, ekstremizmas, radikalėjimas – religinio ir politinio ekstremizmo ideologijoms pritariančių asmenų ketinimai ir pajėgumai vykdyti teroristinius nusikaltimus Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybėse veikiančių teroristinių organizacijų ir su jomis susijusių asmenų teroristinė veikla, terorizmo grėsmės sklaida iš konfliktų regionų;
14.8. ekonominė ir energetinė priklausomybė, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas – euroatlantinės integracijos kriterijų neatitinkančių valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, ketinimai perimti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių įmonių ir įrenginių kontrolę, netinkama šių objektų apsauga ar naudojimas pažeidžiant valstybės interesus, energijos išteklių importo monopolizavimas ir išlikęs elektros energijos sistemos integruotumas į posovietinę erdvę, transporto sistemos plėtros ir konkurencingumo žlugdymas, nepakankamas eksporto ir investicijų diversifikavimas;
14.9. nesaugios branduolinės energetikos plėtojimas regione, tarptautinių branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymas projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir neatliekant poveikio aplinkai vertinimo;
14.10. netolygi socialinė ir ekonominė raida, demografinės būklės prastėjimas – socialinės ir ekonominės atskirties problemos, galinčios sukelti didesnį neatsparumą išorės įtakai, nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratine politine sistema, politinį ekstremizmą, nusikalstamumą ar socialinius neramumus. Šie veiksniai ir neigiami demografiniai pokyčiai gali apsunkinti nacionalinio saugumo stiprinimo priemonių įgyvendinimą;
14.11. organizuotas nusikalstamumas, korupcija – šių reiškinių plitimas ir skverbimasis į šalies ūkį ir finansų rinkas, galintys kelti rimtą pavojų visuomenės saugumui, neigiamai veikti valstybės ekonominį ir politinį gyvenimą;
14.12. valstybės ir tarptautinio lygio ekstremaliosios situacijos – dėl gamtinių, techninių, ekologinių, socialinių įvykių, užkrečiamųjų ligų protrūkių susidariusios situacijos, galinčios sukelti staigų didelį pavojų ar žalą daugumos šalies gyventojų sveikatai ar gyvybei, aplinkai, sutrikdyti valstybės valdymą ar ypatingos svarbos infrastruktūros funkcionavimą. Tokių situacijų gali daugėti dėl klimato kaitos sukeliamų neigiamų padarinių.
V SKYRIUS
NACIONALINIO saugumo Politikos įgyvendinimo PRIORITETAI ir Uždaviniai
15. Nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai sudaro sąlygas sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti valstybės vidaus ir išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
16. Išorės ir vidaus veiksniai, darantys įtaką Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, yra susiję, todėl užsienio, gynybos ir vidaus politikos priemonės, skirtos nacionaliniam saugumui stiprinti, taip pat turi būti integruotos tarpusavyje.
17. Stiprinant Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, bus siekiama formuoti palankią saugumo aplinką, užkirsti kelią galimoms grėsmėms, pavojams ir rizikos veiksniams, o jų nepavykus išvengti – būti pasirengus tinkamai į juos atsakyti, panaudojant visas valstybei prieinamas priemones ir būdus.
18. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždaviniai:
18.1. nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimas. Lietuvos Respublikos gynybos pagrindas – Lietuvos kariuomenės gebėjimas kartu su sąjungininkais užtikrinti patikimą atgrasymą, o nepavykus atgrasinti, savarankiškai ir kartu su sąjungininkais ginti Lietuvos Respubliką. Lietuvos kariuomenė taip pat turi būti pasirengusi vykdyti valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Lietuvos Respublika:
18.1.1. nuosekliai didins krašto apsaugos finansavimą, kad jis vėliausiai 2020 m. pasiektų minimalų 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto lygį;
18.1.2. didins kariuomenės kovinę galią, ypač didelį dėmesį skirdama sausumos ir oro gynybos pajėgumų plėtrai, atsargų kaupimui;
18.1.3. Lietuvos kariuomenę komplektuos mišriu principu iš profesinės karo tarnybos karių ir privalomosios karo tarnybos karių;
18.1.4. stiprins parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, siekdama, kad jis būtų pakankamas, tinkamai parengtas ir aprūpintas valstybės gynybos poreikiams užtikrinti;
18.1.5. išlaikys aukštos parengties kariuomenės vienetus, skirtus nedelsiant reaguoti tiek į įprastas karines grėsmes, tiek į ginkluotus incidentus ar sienos pažeidimus taikos metu;
18.1.6. užtikrins priimančiosios šalies paramą Lietuvos Respublikoje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms, rengs pajėgumus ir infrastruktūrą, skirtus sklandžiam papildomų sąjungininkų pajėgų dislokavimui;
18.2. NATO kolektyvinės gynybos stiprinimas. Stiprus ir vieningas Aljansas, gebantis užtikrinti jam priklausančių valstybių saugumą ir gynybą, yra esminis Lietuvos Respublikos saugumo garantas. Lietuvos Respublika:
18.2.1. prisidės stiprinant NATO kolektyvinės gynybos pajėgumus, ypatingą dėmesį skirdama NATO greitojo reagavimo pajėgoms, rems NATO gynybos planų rengimą ir reguliarų atnaujinimą;
18.2.2. dalyvaus stiprinant NATO pasirengimą atsakyti į hibridines grėsmes, taip pat prisidės prie NATO pajėgumų saugumo iššūkiams energetinio, kibernetinio, informacinio saugumo srityse atremti plėtojimo;
18.2.3. sieks stiprinti NATO atgrasymo politiką, grindžiamą įprastinėmis ir branduolinėmis priemonėmis;
18.2.4. sieks ilgalaikio ir svaraus NATO karinio buvimo Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione, užtikrinančio patikimą atgrasymą, įskaitant sąjungininkų pajėgų ir išankstinį ginkluotės ir įrangos dislokavimą bei reguliarias pratybas;
18.3. NATO krizių valdymo ir partnerysčių stiprinimas. Saugumo ir stabilumo plėtra už Aljanso ribų tiesiogiai ir netiesiogiai stiprina Lietuvos Respublikos ir kitų NATO narių saugumą, todėl Lietuvos Respublika:
18.3.1. palaikys Aljanso pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą NATO kaimynystėje esančiuose regionuose;
18.3.2. toliau rems NATO plėtros ir partnerysčių politiką, NATO ir ES strateginės partnerystės ir organizacinio papildomumo, transatlantinių ryšių stiprinimo iniciatyvas;
18.4. vieningos ir solidarios ES stiprinimas. Vieninga ES, solidariai ir veiksmingai ginanti bendrus ES interesus, gebanti efektyviai veikti ir konkuruoti sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis ir prisidedanti prie tarptautinio saugumo ir stabilumo, yra svarbus Lietuvos Respublikos saugumo ir gerovės užtikrinimo veiksnys. Lietuvos Respublika:
18.4.1. toliau aktyviai dalyvaus priimant efektyviam ES funkcionavimui ir stabilumui reikalingus sprendimus ES institucijose, rems ES integraciją, ypač vidaus rinkos, bendros valiutos, energetikos ir transporto tinklų sujungiamumo srityse, palaikys ES mastu suderintus sprendimus ir veiksmus siekiant mažinti ES valstybių narių išorės pažeidžiamumą;
18.4.2. prisidės prie efektyvios ir pridedamąją vertę turinčios ES užsienio, saugumo ir gynybos politikos kūrimo, rems bendrais ES saugumo interesais pagrįstus solidarius sprendimus trečiųjų šalių politikos atžvilgiu, dalyvaudama Europos išorės veiksmų tarnybos veikloje, prisidėdama prie europinių civilinių ir karinių pajėgumų kūrimo;
18.4.3. aktyviai dalyvaus ES Rytų kaimynystės politikos įgyvendinimo veikloje ir rems ES plėtros procesą;
18.4.4. aktyviai prisidės stiprinant Europos energetikos sąjungą, remdama ES sprendimus, skatinančius pilnavertę Lietuvos Respublikos integraciją į ES energetikos rinką, įskaitant elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, ES valstybių narių energetinį solidarumą, energijos tiekimo šaltinių diversifikaciją ir konkurencingos ES energijos rinkos kūrimą, dalyvaus formuojant ir įgyvendinant ES klimato kaitos ir energetikos politiką;
18.4.5. rems ES migracijos ir prieglobsčio politiką, siekdama, kad regioninių konfliktų ir kitų veiksnių sukelta migracijos ir pabėgėlių krizė nepažeistų ES vienybės ir stabilumo;
18.5. dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas. Siekdama stiprinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, plėtoti Baltijos ir Šiaurės valstybių regionų integraciją, santykius su strateginiais partneriais, NATO ir ES sąjungininkais ir prisidėti prie demokratinių vertybių sklaidos Rytų kaimynystėje, Lietuvos Respublika:
18.5.1. stiprins dvišalius santykius su JAV politinėje, karinėje, ekonominėje, energetinio saugumo, socialinėje, kultūros ir kitose srityse, plėtos bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose, laikydama strateginę partnerystę su JAV vienu svarbiausių palankios saugumo aplinkos formavimo įrankių, o aktyvią JAV narystę NATO ir karinį buvimą Lietuvos Respublikoje ir Baltijos regione – esminiu Lietuvos Respublikos saugumo garantu;
18.5.2. stiprins strateginę partnerystę ir bendradarbiavimą su Estijos Respublika, Latvijos Respublika ir Lenkijos Respublika karinėje, transporto, energetinio saugumo ir kitose srityse, sieks europinės energetikos ir transporto sistemų integracijos plėtodama bendrus infrastruktūros projektus;
18.5.3. ypatingą dėmesį skirs dvišaliam ir daugiašaliam bendradarbiavimui su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis saugumo, politinėje, strateginės komunikacijos, švietimo ir mokslo, kultūros, ekonomikos, finansų, energetikos, transporto, aplinkosaugos ir kitose srityse. Bus siekiama, kad šių aštuonių valstybių ryšiai ir efektyvesnis išteklių naudojimas prisidėtų prie sėkmingo atstovavimo bendriems interesams tarptautinėse organizacijose ir kitose šalyse. Lietuvos Respublika taip pat sieks aktyvesnio Baltijos ir Šiaurės valstybių bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje, įskaitant galimus bendrus karinius projektus;
18.5.4. stiprins partnerystę su ES ir NATO valstybėmis narėmis panaudodama tradicines dvišalio bendradarbiavimo formas ir priemones;
18.5.5. plėtodama ES Rytų partnerystės politiką, tęs aktyvų bendradarbiavimą su Armėnijos Respublika, Azerbaidžano Respublika, Baltarusijos Respublika, Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina Lietuvos Respublikai ir šioms valstybėms svarbiose srityse. Lietuvos Respublika rems šių valstybių europinės ir euroatlantinės integracijos siekius, atsižvelgdama į kiekvienos valstybės ypatumus, ir aktyviai prisidės sprendžiant regioninius konfliktus;
18.5.6. skleis demokratijos, laisvos rinkos, įstatymo viršenybės, skaidrumo ir atskaitomybės idėjas ir praktiką, gins žmogaus teises ir laisves Rytų kaimynystėje, skatins tiesioginius žmonių tarpusavio ryšius;
18.5.7. laikysis požiūrio, kad gerų kaimyninių santykių palaikymas ir plėtojimas su Rusijos Federacija tebėra labiausiai pageidautinas dvišalių santykių raidos scenarijus, galintis padėti stiprinti regioninį saugumą tiek, kiek esamomis sąlygomis jį įmanoma grįsti abipusiškumo, nediskriminacijos, pagarbos tarptautinei teisei ir įsipareigojimų įgyvendinimui, atviros rinkos ir sąžiningos konkurencijos principais. Tačiau pagrindinė gerų kaimyninių santykių plėtros kliūtis yra agresyvūs Rusijos Federacijos veiksmai ir šiurkštūs tarptautinės teisės pažeidimai. Kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams ir tarptautiniams įsipareigojimams, bus siekiama su šia šalimi palaikyti praktinį bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, kultūros, humanitarinėje ir kitose srityse, taip pat labiau įtraukti Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį į europinius ir regioninio bendradarbiavimo projektus;
18.6. aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą. Veikdama kaip aktyvi ir atsakinga tarptautinės bendruomenės narė, Lietuvos Respublika:
18.6.1. rems tarptautinės bendrijos pastangas įtvirtinti demokratijos, darnios plėtros, laisvos rinkos, įstatymo viršenybės, gero valdymo principus ir praktiką, ginti pagrindines žmogaus teises ir laisves bei žmogaus teisių ir laisvių universalumo principą ir lyčių lygybę;
18.6.2. prisidės prie tarptautinės bendrijos pastangų palaikyti taiką ir stabilumą pasaulyje, užkirsti kelią tarpvalstybiniams ir etniniams konfliktams, spręsti užsitęsusius konfliktus, kovoti su tarptautiniu terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, pagal galimybes civiliniais ir kariniais pajėgumais prisidės prie NATO, ES ir kitų tarptautinių organizacijų tarptautinių operacijų ir misijų;
18.6.3. aktyviai dalyvaus įgyvendinant tarptautinius susitarimus, konvencijas ir iniciatyvas, apribojančius ar uždraudžiančius masinio naikinimo ginklų, jų komponentų ir gamybos technologijų, taip pat branduolinių, cheminių ir biologinių medžiagų platinimą, didelį dėmesį skirdama branduolinio saugumo problemoms;
18.6.4. dalyvaus daugiašalėje įprastinių ginklų kontrolės veikloje, sieks didesnio skaidrumo ir reguliavimo, susijusio su Rusijos Federacijos taktiniu branduoliniu ginklu, papildomai panaudos susitarimus su atskiromis kaimyninėmis valstybėmis dėl dvišalių saugumą ir pasitikėjimą skatinančių priemonių taikymo;
18.6.5. sieks navigacijos laisvės principo įgyvendinimo Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir tarptautiniuose vandenyse bei jūrinės ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos stiprinimo, bendradarbiaudama su NATO, ES ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis;
18.7. grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui nustatymo, vertinimo ir perspėjimo sistemos plėtotė. Lietuvos Respublika toliau plėtos grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių nacionaliniam saugumui nustatymo, vertinimo ir perspėjimo sistemą, grindžiamą stebėjimo indikatoriais. Grėsmių, pavojų ir rizikos veiksnių stebėsena ir vertinimas bus integruoti į valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą;
18.8. kontržvalgybinių priemonių stiprinimas. Lietuvos Respublika plės galimybes ir pajėgumus aktyviomis kontržvalgybinėmis priemonėmis mažinti šalies pažeidžiamumą, stiprins valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, sieks nustatyti saugumo spragų išnaudojimo galimybes;
18.9. valstybės krizių prevencijos ir valdymo pajėgumų stiprinimas. Lietuvos Respublika stiprins krizių prevencijos ir valdymo veikloje dalyvaujančių institucijų pajėgumus ir gebėjimus greitai ir veiksmingai reaguoti į krizes Lietuvos Respublikoje, užtikrins efektyvią sąveiką su NATO, ES ir kitomis valstybėmis reaguojant į krizes;
18.10. civilinės saugos stiprinimas. Siekdama užtikrinti gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų civilinę saugą taikos ar karo metu, Lietuvos Respublika stiprins civilinės saugos sistemos parengtį ir valstybinės reikšmės objektų apsaugą, plėtos visuomenės švietimą civilinės saugos klausimais ir gyventojų savisaugos kultūrą;
18.11. viešojo saugumo stiprinimas. Siekdama mažinti organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamas grėsmes visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui, Lietuvos Respublika:
18.11.1. stiprins organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, ypatingą dėmesį skirdama organizuotoms nusikalstamoms grupėms, turinčioms sąsajų su kitų šalių žvalgybos tarnybomis ar teroristinėmis organizacijomis, taip pat nusikaltimams, darantiems didžiausią žalą ar keliantiems didžiausią pavojų visuomenei ar valstybei;
18.11.2. užtikrins patikimą ES išorės sienos (Lietuvos Respublikos dalies) apsaugą ir stiprins neteisėtos migracijos prevenciją ir kontrolę, palaikys nuolatinę parengtį laikinai atnaujinti kontrolę prie vidaus sienos;
18.11.3. plėtos viešojo saugumo įstaigų pajėgumus ir gebėjimus nustatyti ir mažinti nusikalstamumo grėsmes nacionaliniam saugumui, stiprindama šių įstaigų veiklos koordinavimą ir operatyvų tarpinstitucinį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei didindama investicijas į pažangias technologijas;
18.11.4. įgyvendins kompleksines kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos priemones, orientuotas į skaidrumo ir atsakomybės viešajame sektoriuje didinimą, teisėkūros ir sprendimų viešumą, nereikalingo reglamentavimo šalinimą, tobulins korupcijos nusikaltimų tyrimo ir sankcijų taikymo mechanizmus;
18.12. nacionalinių pajėgumų kovai su terorizmu, smurtiniu ekstremizmu ir radikalėjimu stiprinimas. Lietuvos Respublika stiprins nacionalinius pajėgumus nustatyti radikalizacijos, kuri gali skatinti teroristinę ar ekstremistinę veiklą, apraiškas, įgyvendins radikalizacijos prevencijos priemones, tobulins tarpinstitucinį keitimosi informacija apie terorizmo ir smurtinio ekstremizmo grėsmes ir bendradarbiavimo mažinant jas mechanizmą;
18.13. informacinio saugumo užtikrinimas. Siekdama kurti saugią informacinę erdvę, Lietuvos Respublika:
18.13.1. įgyvendins šalies gyventojų informavimo ir švietimo politiką, stiprins žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, siekdama didinti visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms;
18.13.2. skatins kokybiško ir objektyvia informacija paremto žiniasklaidos turinio sklaidą ir prieinamumą šalyje;
18.13.3. sieks teisinėmis priemonėmis užkirsti kelią informacijos, kuria raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką ir kėsintis į jos suverenitetą, teritorijos vientisumą ir politinę nepriklausomybę, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, platinimui;
18.13.4. didins visuomenės informavimą apie narystės NATO ir ES naudą, siekdama išlaikyti stiprią visuomenės paramą šalies narystei šiose organizacijose;
18.13.5. stiprins valstybės institucijų strateginės komunikacijos gebėjimus ir sukurs Lietuvos Respublikos institucijų vykdomos strateginės komunikacijos koordinavimo mechanizmą;
18.13.6. informuos tarptautinę bendruomenę apie informacines grėsmes ir jų poveikį, bendradarbiaus su NATO ir ES institucijomis bei valstybėmis narėmis, taip pat kitomis šalimis partnerėmis dvišaliais ir daugiašaliais formatais, siekdama užkirsti kelią informacinėms grėsmėms ir dalytis gerąja praktika ir įgyta patirtimi;
18.14. visuomenės pasirengimo valstybės gynybai, pilietinės visuomenės, šalies kultūrinio ir tautinio tapatumo stiprinimas. Siekdama didinti visuomenės pasirengimą valstybei kylančių grėsmių atžvilgiu, stiprinti gyventojų pilietiškumą ir patriotiškumą, šalies kultūrinį ir tautinį tapatumą, Lietuvos Respublika:
18.14.1. stiprins gyventojų pasiryžimą ginti valstybę ir visuotinį pasirengimą pasipriešinti, sudarydama sąlygas įgyti ir tobulinti karinį pasirengimą ir įgūdžius vykdyti nesmurtinį pilietinį pasipriešinimą;
18.14.2. didins Lietuvos šaulių sąjungos integraciją į valstybės gynybos sistemą, prisidės stiprinant jos pasirengimą dalyvauti ginkluotoje valstybės gynyboje ir organizuoti nesmurtinį pasipriešinimą, rems jos vykdomą pilietinį ir patriotinį ugdymą;
18.14.3. stiprins gyventojų patriotiškumą, pilietinį ir politinį aktyvumą, jų bendruomeniškumą, siekdama skatinti visuomenę prisiimti atsakomybę už valstybės gyvenimą ir ypatingą dėmesį skirdama vaikams ir jaunimui, taip pat tiems šalies regionams, kuriuose, tyrimų duomenimis, yra menkesnis pilietiškumas;
18.14.4. ugdys visuomenės rasinę, tautinę ir religinę toleranciją, nepakantumą žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams;
18.14.5. sieks visapusės tautinių bendrijų integracijos į šalies gyvenimą, užtikrindama jų dalyvavimą viešajame gyvenime ir tautinių santykių darną;
18.15. ekonominio ir energetinio saugumo stiprinimas. Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti ekonominį ir energetinį saugumą:
18.15.1. sieks tvaraus ekonomikos augimo, įgyvendindama makroekonomikos politiką, orientuotą į fiskalinį ir monetarinį stabilumą, ekonomikos skatinimą, eksporto diversifikaciją, finansų ir ekonomikos krizių prevenciją;
18.15.2. vykdys priemones, neleidžiančias vienam Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojui vyrauti strateginiuose ūkio sektoriuose ir užkertančias kapitalo, neatitinkančio nacionalinio saugumo interesų, skverbimąsi į šalies įmones, užtikrins strateginių ūkio sektorių, įmonių ir įrenginių apsaugą;
18.15.3. užtikrins patikimą ir nenutrūkstamą energijos tiekimą, mažins nacionalinių energetikos sistemų priklausomybę nuo monopolinio išorės energijos tiekėjo, sudarydama sąlygas energijos išteklių diversifikacijai ir konkurencijai;
18.15.4. vykdys kompleksinę nacionalinių energetikos sistemų integraciją į ES energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką, sieks elektros sistemos sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais;
18.15.5. mažins energetinę priklausomybę nuo importo, skatindama vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, įgyvendindama energetinio efektyvumo didinimo priemones ir įvertindama branduolinės energetikos panaudojimo galimybes;
18.15.6. siekdama užtikrinti energetikos įmonių veiklą ekstremaliomis sąlygomis, smarkiai sumažėjus arba visiškai nutrūkus energijos ar jos išteklių tiekimui, kaups ir išlaikys energijos išteklių privalomąsias atsargas, stiprins regionų bendradarbiavimą šioje srityje;
18.15.7. vykdys nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos Respublikos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą, aktyviai gins šalies vežėjų interesus užsienio rinkose;
18.15.8. siekdama diversifikuoti ne tik prekių, bet ir paslaugų eksporto rinkas bei tranzitu per Lietuvos Respubliką gabenamų krovinių srautus, skatins Rytų ir Vakarų transporto koridoriaus, Baltijos jūros ir Juodosios jūros transporto koridoriaus ir Šiaurės jūros ir Baltijos jūros transporto koridoriaus, įskaitant europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelį ir „Via Baltica“ automobilių kelią, užtikrinančių Lietuvos Respublikos integraciją į ES transporto tinklus, plėtrą;
18.16. kibernetinio saugumo stiprinimas. Siekdama visapusiškai stiprinti nacionalinės kibernetinės erdvės saugumą, Lietuvos Respublika:
18.16.1. plėtos nacionalinę kibernetinio saugumo sistemą, ypatingą dėmesį skirdama kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimui ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinio saugumo užtikrinimui;
18.16.2. stiprins nacionalinius gebėjimus nustatyti kibernetinio saugumo incidentus, reaguoti į juos ir likviduoti sukeltus padarinius;
18.16.3. rems NATO, ES, taip pat regioninių kibernetinio saugumo pajėgumų ir incidentų valdymo koordinavimo plėtrą;
18.16.4. stiprins kibernetinio saugumo kultūrą plėtodama viešojo, privataus, nevyriausybinio ir mokslo sektorių bendradarbiavimą ir su tarptautiniais partneriais;
18.17. socialinio saugumo stiprinimas, demografinės būklės gerinimas. Siekdama užtikrinti visuomenės socialinę raidą ir socialinę sanglaudą ir gerinti demografinę būklę, Lietuvos Respublika:
18.17.1. sieks tolygios, tvarios ir į skirtumų mažinimą orientuotos regionų plėtros, didins teritorinę sanglaudą regionuose, be kitų priemonių, veiksmingai panaudodama ir ES teikiamą paramą;
18.17.2. tobulins socialinės paramos ir socialinių paslaugų teikimo sistemą, orientuodamasi į socialinės atskirties mažinimą;
18.17.3. skatins grįžtamąją emigraciją, užtikrins valstybės ir užsienio lietuvių ryšį, siekdama, kad jie puoselėtų lietuvybę, išlaikytų politinius, ekonominius, pilietinius ir kultūrinius ryšius su Lietuvos Respublika;
18.18. aplinkos apsaugos užtikrinimas. Siekdama užtikrinti aplinkos apsaugą valstybėje ir įgyvendinti atitinkamus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublika:
18.18.1. įgyvendins ES reikalavimus, tarptautines konvencijas ir protokolus aplinkosaugos ir klimato kaitos srityje;
18.18.2. užtikrins apsaugą nuo radiacinio pavojaus, radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką kontrolę ir branduolinės energetikos objektų aplinkos stebėseną; sieks, kad Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika laikytųsi tarptautinių ir dvišalių įsipareigojimų branduolinės saugos ir aplinkosaugos srityse, o šių šalių vykdomi infrastruktūros projektai, ypač atominės elektrinės, nekeltų grėsmės Lietuvos Respublikos aplinkai ir gyventojams, būtų plėtojami ir eksploatuojami laikantis tarptautinių branduolinės saugos, radiacinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų;
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į tai, kad saugumo aplinka gali keistis sukeldama naujų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui, turi būti tinkamai pasirengusi į juos atsakyti ir apsaugoti savo nacionalinius interesus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šios strategijos nuostatomis, kiekvienais metais nustato grėsmių šalinimo ar mažinimo prioritetus ir užtikrina jų įgyvendinimą.
20. Strategija nustato ilgojo ir vidutinio laikotarpių nacionalinio saugumo politikos prioritetus ir uždavinius, tačiau ji turi būti atnaujinama pasikeitus saugumo aplinkai.
21. Strategijos nuostatos įgyvendinamos per ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas. Šios strategijos ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų nuostatų įtraukimą į kitus strateginio planavimo dokumentus ir jų vykdymą privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui informaciją apie strategijos ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų nuostatų įgyvendinimą, teikdama nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaitą, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos metinės ataskaitos dalis.