Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1206 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2024 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą Nr. VIII-1206 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PRODUKTŲ SAUGOS
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Šis įstatymas nustato produktų saugos reguliavimo ir informacijos apie pavojingus gaminius teikimo tvarką, ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigas ir atsakomybę užtikrinant produktų saugą ir rinkos priežiūros, rinkos ribojimo priemonių taikymo bei produkto saugos ekspertizės pagrindus.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
2. Šis įstatymas taikomas:
1) Reglamento (ES) 2023/988 3 straipsnio 1 punkte nurodytiems gaminiams:
a) pateikiamiems ar tiekiamiems rinkai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai ir (ar) juos įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato konkrečių jų saugos reikalavimų;
3. Šis įstatymas taikomas rinkai pateiktiems ar tiekiamiems produktams, neatsižvelgiant į pardavimo būdus, įskaitant prekybą elektroninėmis priemonėmis, taip pat rinkai pateiktiems ar tiekiamiems panaudotiems, pataisytiems ar atnaujintiems gaminiams, išskyrus gaminius, nurodytus Reglamento (ES) 2023/988 2 straipsnio 3 dalyje, kuriems šis reglamentas netaikomas.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
4. Saugi paslauga – paslauga, kuri teikiama nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų ir teikimo metu ar vėliau nekelia jokio pavojaus arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai minimalų pavojų, kuris laikomas priimtinu ir atitinkančiu aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį.
6. Produkto saugos ekspertizė – produkto, kuriam teisės aktais nėra nustatyti specialieji saugos reikalavimai, arba produkto, kuris atitinka specialiuosius saugos reikalavimus, tačiau yra pagrindo manyti, kad jis gamintojo ar paslaugų teikėjo nustatytomis ar įprastomis naudojimo sąlygomis yra pavojingas, savybių įvertinimas ir išvados dėl jo saugos pateikimas.
7. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „paslauga“ ir „paslaugų teikėjas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „taisomasis veiksmas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir
(ES) Nr. 305/2011. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2023/988.
4 straipsnis. Produktų saugos reikalavimai ir saugos vertinimas
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytų gaminių bendrąjį saugos reikalavimą, saugos vertinimo aspektus, elementus ir atitikties bendrajam saugos reikalavimui prezumpciją nustato Reglamentas (ES) 2023/988.
2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų gaminių bendrąjį saugos reikalavimą ir saugos vertinimą nustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys tam tikrų gaminių konkrečius saugos reikalavimus, ir (ar) juos įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, taip pat Reglamentas (ES) 2023/988, kaip nurodyta jo 2 straipsnio 1 dalyje.
3. Paslaugų teikėjų vartotojams teikiamos paslaugos turi būti saugios. Paslaugų saugą reglamentuoja šis įstatymas.
4. Preziumuojama, kad paslauga yra saugi, jeigu ji atitinka teisės aktų nustatytus sveikatos ir saugos reikalavimus, o kai tokie reikalavimai nenustatyti – taikomus Lietuvos ar Europos standartus.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija neužkerta kelio rinkos priežiūros institucijai įgyvendinti jai suteiktų rinkos priežiūros įgaliojimų, jeigu yra pagrįstų duomenų, kad paslauga yra pavojinga.
6. Kai paslaugos teikimui nėra teisės aktų nustatytų sveikatos ir saugos reikalavimų bei taikomų Lietuvos ar Europos standartų, šio straipsnio 4 dalyje nurodyta prezumpcija netaikoma, ir vertinant, ar paslauga yra saugi, atsižvelgiama į:
ANTRASIS SKIRSNIS
PRODUKTŲ SAUGOS REGULIAVIMAS IR PRANEŠIMŲ APIE PAVOJINGUS GAMINIUS TEIKIMAS
5 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų kompetencija reguliuojant produktų saugą
1. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos nustato privalomus produktų saugos reikalavimus ir produktų atitikties vertinimo tvarką, jeigu tokių reikalavimų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos standartai, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
6 straipsnis. Pranešimų apie pavojingus gaminius ir taisomuosius veiksmus teikimas
TREČIASIS SKIRSNIS
EKONOMINĖS VEIKLOS VYKDYTOJŲ, PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR ELEKTRONINIŲ PREKYVIEČIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS UŽTIKRINANT PRODUKTŲ SAUGĄ
7 straipsnis. Ekonominės veiklos vykdytojų pareigos užtikrinant gaminių saugą
1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytų gaminių gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų pareigas užtikrinant gaminių saugą nustato Reglamentas (ES) 2023/988.
2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje nurodytų gaminių gamintojų, įgaliotųjų atstovų, importuotojų ir platintojų pareigas užtikrinant gaminių saugą nustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys tam tikrų gaminių konkrečius saugos reikalavimus, ir (ar) juos įgyvendinantys Lietuvos Respublikos teisės aktai bei Reglamentas (ES) 2023/988.
3. Gamintojai ir importuotojai turi užtikrinti, kad prie gaminio būtų pridėtos aiškios instrukcijos ir saugos informacija vartotojams valstybine kalba, išskyrus Reglamento (ES) 2023/988 9 straipsnio 7 dalyje ir 11 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
8 straipsnis. Paslaugų teikėjų pareigos užtikrinant paslaugų saugą
Paslaugų teikėjai privalo:
2) teikti vartotojams aiškias siūlomų paslaugų instrukcijas ir saugos informaciją valstybine kalba. Ši informacija turi būti parengta lengvai suprantama kalba;
4) sužinoję apie teikiamų paslaugų keliamą pavojų vartotojams, imtis taisomųjų veiksmų pavojui pašalinti;
5) sužinoję, kad teikiamos paslaugos yra pavojingos, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą dieną nuo šios aplinkybės sužinojimo dienos nutraukti tų paslaugų teikimą ir ne vėliau kaip per
3 kalendorines dienas nuo kilusio pavojaus pašalinimo ar sumažinimo dienos apie tai informuoti rinkos priežiūros instituciją ir vartotojus, kuriuos galima identifikuoti ir kuriems buvo suteiktos pavojingos paslaugos;
6) sužinoję apie nelaimingą atsitikimą, įvykusį dėl jų teikiamų ar suteiktų paslaugų, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą dieną nuo šios aplinkybės sužinojimo dienos apie tai informuoti rinkos priežiūros instituciją;
7) bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucija, siekiant išvengti teikiamų paslaugų keliamo pavojaus vartotojams arba jį sumažinti;
8) atlyginti vartotojams turtinę ir neturtinę žalą, kurią jie patyrė naudodamiesi paslaugų teikėjų paslaugomis;
9 straipsnis. Elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareigos užtikrinant gaminių saugą
10 straipsnis. Vartotojų informavimas apie gaminių saugą
1. Kai gaminys atšaukiamas dėl saugos arba kai vartotojams turi būti pateiktas perspėjimas dėl saugos, ekonominės veiklos vykdytojai ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai apie tai turi informuoti vartotojus Reglamento (ES) 2023/988 nustatyta tvarka. Perspėjimai dėl saugos ir saugos informacija, susijusi su gaminiu, kurie turi būti teikiami vartotojams pagal Reglamentą (ES) 2023/988, turi būti teikiami valstybine kalba.
2. Pranešimo vartotojams apie gaminio atšaukimą dėl saugos turinio ir formos reikalavimus nustato Reglamentas (ES) 2023/988 ir jį įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktai. Šis pranešimas turi būti pateiktas valstybine kalba.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
RINKOS PRIEŽIŪRA
11 straipsnis. Rinkos priežiūra
1. Šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 ir kitų teisės aktų, reguliuojančių produktų saugą, nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri rinkos priežiūros institucijos:
1) valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą;
12 straipsnis. Rinkos priežiūros institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų teisės ir pareigos atliekant rinkos priežiūrą
1. Rinkos priežiūros institucijos, atlikdamos rinkos priežiūrą, turi teisę:
1) tikrinti, ar laikomasi šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 ir kitų produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, organizuoti produkto saugos ekspertizę, įskaitant atvejus, kai produktas jau pateiktas rinkai ir laikomas saugiu iki pat jo sunaudojimo ar suteikimo, ir kaupti duomenis produktų saugos klausimais;
2) nurodyti ekonominės veiklos vykdytojams, paslaugų teikėjams ir (ar) elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams, kad produktas, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti pavojų, būtų paženklintas valstybine kalba surašytais, aiškiais ir lengvai suprantamais įspėjimais apie galimą su juo susijusį pavojų vartotojo gyvybei ir sveikatai;
3) nustatyti išankstines produkto, kuris konkrečiomis aplinkybėmis gali kelti pavojų, pateikimo ir tiekimo rinkai sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti jo saugą;
4) nurodyti ekonominės veiklos vykdytojams, paslaugų teikėjams ir (ar) elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams, kad apie produkto, kuris gali kelti pavojų vartotojų grupėms, galimą pavojų šios vartotojų grupės būtų įspėtos laiku ir aiškiai, įskaitant įspėjimų dėl tokio pavojaus paskelbimą;
5) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 ir kitų teisės aktų, nustatančių produktų saugos reikalavimus, pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus;
6) gauti iš ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir (ar) elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų šio įstatymo, Reglamento (ES) 2023/988 ir kitų teisės aktų, nustatančių produktų saugos reikalavimus, pažeidimams tirti reikalingą informaciją ir dokumentus, kitą Reglamente (ES) 2023/988 nurodytą informaciją ir dokumentus;
7) rinkos priežiūros institucijos pareigūnui ar valstybės tarnautojui pateikus tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti veiklos patikrinimą bei dalyvaujant ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ir (ar) elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui ar jo įgaliotam asmeniui, darbo metu patekti į Lietuvos Respublikoje esančius jų naudojamus teritoriją, pastatus, patalpas, kuriuose gaminami, parduodami arba laikomi (sandėliuojami) gaminiai arba teikiamos paslaugos, taip pat į transporto priemones ir atlikti veiklos patikrinimus, o tais atvejais, kai trukdoma atlikti veiklos patikrinimą, – pasitelkti policiją. Į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas rinkos priežiūros institucijos pareigūnai ar valstybės tarnautojai turi teisę patekti tik tuo atveju, kai šis fizinis asmuo sutinka;
8) imti gaminių ėminius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tikrinti jų saugą;
9) reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai ir (ar) elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai ar jų įgalioti asmenys pateiktų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
10) siūlyti kompetentingai institucijai sustabdyti ar panaikinti licencijos verstis ta ekonomine veikla galiojimą asmenims, kurių pateikti ir tiekiami rinkai produktai yra pavojingi, kai tokį licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindą numato tos ekonominės veiklos licencijavimą reglamentuojantis įstatymas;
11) nustačiusios Reglamento (ES) 2023/988 ar produktų saugą reguliuojančių kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą, reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai ir (ar) elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjai imtųsi taisomųjų veiksmų, būtų pašalinta neatitiktis arba pavojus, ir aiškiai informuoti vartotojus apie su atitinkamu produktu susijusį pavojų;
12) šio įstatymo 13 straipsnio nustatyta tvarka duoti privalomus nurodymus iš elektroninės sąsajos pašalinti informaciją su pavojingo gaminio pasiūlymu, panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti arba pateikti aiškų įspėjimą vartotojams;
2. Rinkos priežiūros institucijos, atlikdamos rinkos priežiūrą, privalo:
1) užtikrinti, kad visos priemonės, kurių jos imasi, ypač nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, atitiktų pavojaus rimtumą ir būtų tinkamai įvertintos šių priemonių naudojimo pasekmės;
2) skatinti savanoriškus ekonominės veiklos vykdytojų, paslaugų teikėjų ir elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti produktų saugą, taip pat skatinti gaminių saugos gerosios praktikos kodeksų rengimą ir taikymą;
3) perduoti teisėsaugos institucijoms informaciją dėl teisės aktų, reguliuojančių produktų saugą, pažeidimų, kai šie produktai, ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui žinant apie vartotojo gyvybei ir sveikatai keliamą ne minimalų pavojų, galėjo pakenkti ar pakenkė žmonių sveikatai arba dėl to juos ištiko mirtis;
4) užtikrinti iš ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ir elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjo gautos informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, konfidencialumą;
3. Ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai ir (arba) jų įgalioti asmenys turi teisę:
1) dalyvauti rinkos priežiūros institucijos pareigūnams ar valstybės tarnautojams atliekant jų veiklos patikrinimą;
2) neįsileisti veiklos patikrinimą atliekančios rinkos priežiūros institucijos pareigūnų ar valstybės tarnautojų į savo teritoriją, pastatus, patalpas, taip pat į transporto priemones ir neleisti jiems atlikti veiklos patikrinimo, jeigu šie asmenys nepateikia savo tarnybinio pažymėjimo ir pavedimo atlikti veiklos patikrinimą;
3) susipažinti su veiklos patikrinimo metu surinkta medžiaga, žodžiu arba raštu pateikti dėl jos pastabų arba paaiškinimų;
4. Ekonominės veiklos vykdytojai, paslaugų teikėjai, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai ir (arba) jų įgalioti asmenys, atliekant jų veiklos patikrinimą, privalo:
2) sudaryti galimybę rinkos priežiūros institucijų pareigūnams ar valstybės tarnautojams patekti į Lietuvos Respublikoje esančius jų naudojamus teritoriją, pastatus, patalpas, kuriuose gaminami, parduodami arba saugomi (sandėliuojami) gaminiai arba teikiamos paslaugos, ir užtikrinti veiklos patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas;
3) paskirti įgaliotą asmenį, kuris dalyvautų atliekant veiklos patikrinimą ir bendradarbiautų su šį patikrinimą atliekančia rinkos priežiūros institucija;
13 straipsnis. Privalomi nurodymai elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjams, ekonominės veiklos vykdytojams ir paslaugų teikėjams
1. Rinkos priežiūros institucija, nustačiusi, kad elektroninėje prekyvietėje vartotojams pateikta informacija su pavojingo gaminio pasiūlymu, turi teisę duoti privalomą nurodymą elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui iš savo elektroninės sąsajos pašalinti šią informaciją, panaikinti prieigą prie jos ar pateikti aiškų įspėjimą vartotojams. Tokie privalomi nurodymai turi atitikti 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Esant Reglamento (ES) 2023/988 nustatytoms sąlygoms, rinkos priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui pašalinti iš savo elektroninės sąsajos visą tapatų turinį, susijusį su pavojingo gaminio pasiūlymu, panaikinti prieigą prie tapataus turinio arba pateikti aiškų įspėjimą vartotojams.
2. Rinkos priežiūros institucija turi teisę duoti privalomus nurodymus elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra jų įsisteigimo vieta.
3. Informacija apie rinkos priežiūros institucijos privalomus nurodymus elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjams perduodama Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Rinkos priežiūros institucija, nustačiusi, kad elektroninėje sąsajoje vartotojams pateikta informacija su pavojingo produkto pasiūlymu, turi teisę duoti privalomą nurodymą ekonominės veiklos vykdytojui ar paslaugų teikėjui iš savo elektroninės sąsajos pašalinti šią informaciją, panaikinti prieigą prie jos ar pateikti aiškų įspėjimą vartotojams Reglamento (ES) 2019/1020 nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Informacijos prieinamumas visuomenei
1. Rinkos priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje informaciją apie produktų keliamą pavojų vartotojų gyvybei ir sveikatai, įskaitant informaciją apie produktų identifikaciją, pavojaus pobūdį ir priemones, kurių imtasi jai pašalinti, nepažeidžiant asmens duomenų, komercinių ir kitų paslapčių teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
2. Rinkos priežiūros institucija imasi būtinų priemonių, kad jos pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, būtų įpareigoti neatskleisti šio įstatymo ir Reglamento (ES) 2023/988 įgyvendinimo tikslais gautos informacijos, kuri pagal ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjo pateiktą prašymą rinkos priežiūros institucijai laikoma jų komercine paslaptimi arba kita konfidencialia informacija, išskyrus informaciją apie produktų saugą, kuri turi būti paskelbta, kad būtų galima apsaugoti vartotojų gyvybę ir sveikatą.
3. Komercinės paslapties arba kitos konfidencialios informacijos saugojimas netrukdo rinkos priežiūros institucijai šią informaciją naudoti rinkos stebėsenai ir priežiūrai.
4. Komercine paslaptimi negali būti laikomi šie produkto duomenys:
PENKTASIS SKIRSNIS
RINKOS RIBOJIMO PRIEMONĖS
15 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindai
1. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta rinkos ribojimo priemonė taikoma, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
2) jeigu yra pagrindo manyti, kad produktas yra pavojingas, nors jis ir atitinka bendrojo saugos reikalavimo prezumpciją;
2. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta rinkos ribojimo priemonė taikoma, jeigu:
1) rinkos priežiūros institucija nustato, kad yra Reglamento (ES) 2019/1020 19 straipsnyje nurodyti pagrindai;
3. Sprendimus dėl šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų rinkos ribojimo priemonių taikymo priima rinkos priežiūros institucija, atlikusi ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ir (ar) elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjo veiklos patikrinimą.
16 straipsnis. Rinkos ribojimo priemonės
1. Rinkos priežiūros institucija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę šiame įstatyme nustatyta tvarka taikyti šias rinkos ribojimo priemones:
1) priimti sprendimą laikinai (ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui) uždrausti tiekti rinkai ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio kyla pagrįstų įtarimų, kad jis gali būti pavojingas, ir (ar) elektroninėje sąsajoje pateikti turinį su tokio produkto pasiūlymu. Priėmusi šį sprendimą, priežiūros institucija įpareigoja ekonominės veiklos vykdytoją savo lėšomis atlikti produkto saugos vertinimą, iki sprendimo galiojimo termino pabaigos pateikti šio vertinimo rezultatus arba pašalinti nustatytus produkto saugos reikalavimų neatitikimus ir iki sprendimo galiojimo termino pabaigos pateikti informaciją apie šių neatitikimų šalinimo būdus ir rezultatus;
2. Rinkos priežiūros institucija, priėmusi šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo galiojimo termino pabaigos arba, jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą informaciją pateikia anksčiau laiko, – ne vėliau kaip per
20 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo dienos atlieka ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo veiklos patikrinimą ir (arba) produkto saugos ekspertizę, įvertindama produkto atitiktį produktų saugos reikalavimams. Jeigu yra objektyvių priežasčių ir šias priežastis pagrindžiančių įrodymų, produkto saugos ekspertizės atlikimo terminas rinkos priežiūros institucijos atskiru sprendimu gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas, pasibaigus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo galiojimo laikotarpiui, informacijos apie produkto saugos vertinimo arba saugos reikalavimų neatitikimų šalinimo rezultatus nėra pateikęs arba pagal pateiktą informaciją produktas nėra saugus, rinkos priežiūros institucija taiko šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą rinkos ribojimo priemonę. Ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui pateikus informaciją, kad produktas yra saugus, ir šią informaciją patvirtinus ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo veiklos patikrinimo ir (arba) produkto saugos ekspertizės metu, rinkos priežiūros institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patikrinimo ir (arba) ekspertizės atlikimo dienos priima sprendimą leisti produktą toliau tiekti rinkai.
3. Priėmusi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą, rinkos priežiūros institucija ekonominės veiklos vykdytoją, paslaugų teikėją ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėją taip pat įpareigoja:
1) nedelsiant pašalinti iš rinkos pavojingą produktą arba organizuoti jo pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusį pavojų, jeigu pavojingas produktas jau yra rinkoje, įskaitant turinio, susijusio su pavojingo produkto pasiūlymu, pašalinimą iš elektroninės sąsajos;
4. Rinkos priežiūros institucijai įpareigojus ekonominės veiklos vykdytoją, paslaugų teikėją ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėją atlikti šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytus veiksmus, ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas privalo juos atlikti per šios institucijos nurodytą terminą savo priemonėmis ir lėšomis ir nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo šių veiksmų atlikimo dienos apie tai pranešti juos atlikti įpareigojusiai institucijai.
5. Rinkos priežiūros institucija, priėmusi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir (arba) šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytus sprendimus, įpareigoja ekonominės veiklos vykdytoją pavojingą gaminį saugiai sunaikinti, laikantis atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Pavojingą gaminį ekonominės veiklos vykdytojas sunaikina savo lėšomis ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas rinkos nuo šių veiksmų atlikimo dienos priežiūros institucijai pateikia gaminio sunaikinimą patvirtinantį dokumentą.
6. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas rinkos priežiūros institucijos nurodytu terminu neatlieka šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų veiksmų ir (arba) pavojingų gaminių nesunaikina, šiuos veiksmus vykdo rinkos priežiūros institucija, įpareigojusi juos atlikti. Dėl šio straipsnio 3 dalies 1 ir (arba) 2 punktuose nurodytų veiksmų vykdymo ir pavojingo gaminio sunaikinimo rinkos priežiūros institucijos patirtas išlaidas atlygina pavojingą produktą pateikęs ir tiekęs rinkai ekonominės veiklos vykdytojas.
7. Gaminiai, kuriems taikomos rinkos ribojimo priemonės, sandėlyje turi būti saugomi atskirti nuo gaminių, kuriems rinkos ribojimo priemonės netaikomos.
8. Rinkos priežiūros institucijos sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešti ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems jie yra taikomi. Rinkos priežiūros institucijos pranešime dėl sprendimo taikyti rinkos ribojimo priemonę priėmimo turi būti nurodyta priimta rinkos ribojimo priemonė ir jos vykdymo terminas.
9. Rinkos priežiūros institucijos sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo vykdomi nuo jų gavimo momento, jeigu tuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų vykdymo data.
17 straipsnis. Produkto saugos ekspertizė
1. Jeigu atlikus produkto saugos ekspertizę nustatoma, kad gaminys ar paslauga yra pavojingi arba neatitinka produktų saugą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, pavojingu laikomas gaminio modelis ar visa partija, iš kurios buvo paimti ėminiai ekspertizei, arba visos nuo pavojaus nustatymo momento suteiktos paslaugos.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖS UŽ PRODUKTŲ SAUGĄ REGULIUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS TAIKYMAS
18 straipsnis. Atsakomybė už produktų saugą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus
19 straipsnis. Baudos ir įspėjimas už šio įstatymo ir (ar) Reglamento (ES) 2023/988 pažeidimus
1. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, pateikia arba tiekia rinkai pavojingą gaminį, paslaugų teikėjas teikia pavojingas paslaugas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas pateikia informaciją su pavojingo produkto pasiūlymu arba jeigu ekonominės veiklos vykdytojas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas nevykdo kitų šiame įstatyme ar Reglamente (ES) 2023/988 nustatytų ekonominės veiklos vykdytojo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo pareigų arba paslaugų teikėjas nevykdo kitų šiame įstatyme nustatytų paslaugų teikėjo pareigų, jam skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda.
2. Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas nevykdo rinkos priežiūros institucijos sprendimo dėl rinkos ribojimo priemonės taikymo, šio įstatymo 13 straipsnyje nurodyto privalomo nurodymo ar kito pagal šį įstatymą ar Reglamentą (ES) 2023/988 priimto rinkos priežiūros institucijos sprendimo, jam skiriama nuo 2 000 iki 10 000 eurų bauda.
3. Jeigu pavojingas produktas padarė žalos vartotojo sveikatai, jį rinkai pateikusiam ar tiekusiam ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui skiriama nuo 5 000 iki 15 000 eurų bauda.
4. Jeigu pavojingas produktas sukėlė vartotojo mirtį, jį rinkai pateikusiam ar tiekusiam ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugų teikėjui skiriama nuo 15 000 iki 50 000 eurų bauda.
5. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) nutarime.
6. Baudos skyrimas neatleidžia ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo nuo pareigos atlyginti vartotojui padarytą žalą.
7. Jei rinkai pateiktas ir tiekiamas pavojingas produktas nebuvo perduotas vartotojui ir (arba) profesionaliam naudotojui ir šį produktą iš rinkos savanoriškai pašalina pats jį pateikęs ir (arba) tiekęs ekonominės veiklos vykdytojas, už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą jam gali būti skiriamas įspėjimas.
20 straipsnis. Atleidimo nuo šiuo įstatymu numatytos atsakomybės pagrindai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas neatsako už nesaugaus produkto pateikimą ir tiekimą rinkai, nesaugių paslaugų teikimą ar informacijos su nesaugaus produkto pasiūlymu pateikimą, jeigu įrodo, kad:
1) produktas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai transportuojant ar saugant (sandėliuojant) produktą;
2) tuo metu, kai nesaugus produktas buvo pateiktas rinkai, mokslinės ir techninės žinios nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;
3) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas jo naudojimo taisykles, nesilaikydamas atsargumo priemonių, saugumo reikalavimų ir dėl to jam buvo padaryta žala;
2. Skiriant baudą atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:
3. Skiriant baudą atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:
1) pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 metus nuo baudos ar įspėjimo už šiame įstatyme nurodytą pažeidimą skyrimo dienos;
21 straipsnis. Baudų ar įspėjimo skyrimo terminas
22 straipsnis. Pažeidimų nagrinėjimo tvarka
1. Tarnyba nagrinėja šiame įstatyme nurodytus pažeidimus (toliau – pažeidimas) ir skiria šiame įstatyme nustatytas baudas ar įspėjimą. Pažeidimų nagrinėjimo taisykles tvirtina Tarnybos direktorius.
2. Rinkos priežiūros institucijai priėmus sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikymo, surašomas pažeidimo protokolas. Jį surašo ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo veiklos patikrinimą atlikęs rinkos priežiūros institucijos pareigūnas ar valstybės tarnautojas. Jeigu sprendimą dėl rinkos ribojimo priemonės taikymo priima ir protokolą surašo kita rinkos priežiūros institucija nei Tarnyba, ji sprendimą ir protokolą kartu su surinktais įrodymais (toliau – tyrimo medžiaga) perduoda Tarnybai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo surašymo dienos.
3. Ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki pažeidimo nagrinėjimo posėdžio datos Tarnyba registruotąja pašto siunta išsiunčia pranešimą Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu praneša dėl šio pažeidimo atsakomybėn traukiamam ekonominės veiklos vykdytojui, paslaugų teikėjui ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjui apie galimą pažeidimą, jo nagrinėjimo posėdžio datą, laiką ir vietą, pareigą iki šio posėdžio pateikti turimus su nagrinėjamu pažeidimu susijusius įrodymus, galimybę susipažinti su Tarnybai pateikta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, raštu pateikti dėl jos paaiškinimus ir tai, kad ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo ir (arba) jo įgalioto atstovo, tinkamai informuoto apie pažeidimo nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į pažeidimo nagrinėjimo posėdį nekliudo jo nagrinėti.
4. Pažeidimus nagrinėja Tarnybos direktoriaus sudaryta komisija. Pažeidimai komisijoje nagrinėjami rašytinės procedūros tvarka, išskyrus atvejus, kai komisija, gavusi atsakomybėn traukiamo ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo motyvuotą prašymą pažeidimą nagrinėti žodžiu, ar savo iniciatyva, nusprendžia, kad pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinės procedūros tvarka. Pažeidimą nagrinėjant rašytinės procedūros tvarka, pažeidimo nagrinėjimo dalyviai ar jų atstovai apie pažeidimo nagrinėjimo laiką, vietą, turimas teises ir pareigas informuojami šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pažeidimą nagrinėjant žodinės procedūros tvarka, komisija gali skelbti uždarą posėdį ar jo dalį, kai tai būtina norint apsaugoti valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį arba užtikrinti vartotojo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
5. Dėl pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas ir (arba) jo įgaliotas atstovas pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta tyrimo medžiaga, išskyrus tą medžiagą, kuri sudaro valstybės, tarnybos, komercinę ar profesinę paslaptį, daryti šios medžiagos išrašus, duoti paaiškinimus, teikti prašymus, įrodymus ir apskųsti priimtus nutarimus.
6. Nagrinėjant pažeidimą žodinės procedūros tvarka, dalyvauja tyrimo medžiagą pateikusios rinkos priežiūros institucijos atstovas, dėl pažeidimo atsakomybėn traukiamas ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas ir (arba) jo atstovas. Prireikus į pažeidimo nagrinėjimo posėdį kviečiami dėl galimo pažeidimo nukentėję asmenys (nukentėjusieji), asmenys, kuriems žinomos kokios nors su šiuo pažeidimu susijusios aplinkybės, (liudytojai), vartotojų asociacijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų arba kitų juridinių asmenų atstovai ir ekspertai, teikiantys išvadas.
7. Tarnyba pažeidimus išnagrinėja ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pažeidimo protokolo surašymo dienos, o pažeidimo protokolą surašius kitai rinkos priežiūros institucijai – per 3 mėnesius nuo tyrimo medžiagos gavimo Tarnyboje dienos.
8. Išnagrinėjusi pažeidimą, Tarnyba priima vieną iš šių sprendimų:
2) sprendimą skirti šiame įstatyme nustatytą baudą ar įspėjimą ir iš ekonominės veiklos vykdytojo, paslaugų teikėjo ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjo išieškoti rinkos priežiūros institucijos patirtas šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir (ar) 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas;
9. Tarnybos sprendimai įforminami nutarimais. Tarnybos nutarime nurodoma: Tarnybos pavadinimas, pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, pažeidėjo paaiškinimai ir jų vertinimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, priimtas sprendimas, jo įvykdymo tvarka, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka.
10. Tarnybos nutarimai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiami asmenims, dėl kurių jie priimti registruotąja pašto siunta Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.
23 straipsnis. Rinkos priežiūros institucijų sprendimų ir Tarnybos nutarimų apskundimas
1. Ekonominės veiklos vykdytojas, paslaugų teikėjas ar elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas rinkos priežiūros institucijų sprendimus dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo ir Tarnybos nutarimus dėl baudos ar įspėjimo skyrimo per vieną mėnesį nuo šių sprendimų ar nutarimų įteikimo jam dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
24 straipsnis. Tarnybos nutarimų vykdymas
1. Tarnybos nutarimu paskirtos baudos į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo Tarnybos nutarimą dėl baudos paskyrimo.
Lietuvos Respublikos
produktų saugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 ir panaikinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB bei Tarybos direktyva 87/357/EEB.
_________________“.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius iki 2024 m. gruodžio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Produktų, pateiktų rinkai iki 2024 m. gruodžio 12 d., saugai taikomos ankstesnio teisinio reguliavimo nuostatos.