Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
DVIGUBO APMOKESTINIMO GINČŲ SPRENDIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šiame įstatyme nustatomos procedūros, taikomos siekiant išspręsti Lietuvos Respublikos ir kitos (kitų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių) (toliau – kita valstybė narė) ginčus, kurie gali kilti dėl Lietuvos Respublikos sudarytų ir taikomų sutarčių ir konvencijų, kuriomis numatomas dvigubo apmokestinimo panaikinimas, aiškinimo ir taikymo (toliau – ginčas).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Dvigubas apmokestinimas – toms pačioms apmokestinamosioms pajamoms ar kapitalui taikomų mokesčių, dėl kurių priimta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis arba konvencija, nustatymas Lietuvos Respublikoje ir kitoje (-ose) valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), kai dėl to arba susidaro papildomas mokestis, arba padidėja mokestinės prievolės, arba panaikinami ar sumažinami nuostoliai, kurie galėtų būti atimti iš apmokestinamųjų pajamų.
2. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose sutartyse ar konvencijose, kurios taikomos nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, nulėmusį ar nulemsiantį ginčą, gavimo dienos. Jeigu sąvoka tokioje sutartyje ar konvencijoje nevartojama, sąvoka suprantama taip, kaip ji vartojama Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pirmenybę teikiant reikšmei, nustatytai taikytinuose mokesčių teisės aktuose.
3 straipsnis. Skundas dėl ginčo
1. Suinteresuotas asmuo – nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos apmokestinamasis vienetas arba kitos valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kurio apmokestinimas yra tiesiogiai susijęs su ginču (toliau – suinteresuotas asmuo), – turi teisę pateikti Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir kiekvienos kitos su ginču susijusios valstybės narės (toliau – susijusi valstybė narė) kompetentingai institucijai (toliau – kitos valstybės narės kompetentinga institucija) skundą dėl ginčo (toliau – skundas), prašydamas jį išspręsti.
2. Skundas turi būti pateiktas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie sprendimą, nulėmusį ar nulemsiantį ginčą, gavimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuotas asmuo turi teisę pasinaudoti Lietuvos ar kurios nors kitos susijusios valstybės narės teisėje nustatytomis teisių gynimo priemonėmis.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo skundo gavimo dienos informuoja suinteresuotą asmenį apie tai, kad jį gavo, taip pat praneša kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad gavo skundą, ir nurodo, kokia (kokiomis) kalba (-omis) ketinama palaikyti ryšius ginčų sprendimo procedūrų metu.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę prašyti papildomos informacijos per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Vykstant šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytai abipusio susitarimo procedūrai gali būti teikiami papildomi prašymai pateikti informaciją, reikalingą skundui nagrinėti.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija sprendimą dėl suinteresuoto asmens skundo priėmimo ar atmetimo privalo priimti per šešis mėnesius nuo skundo gavimo arba nuo skundui nagrinėti visos reikiamos informacijos gavimo dienos, jei ši data yra vėlesnė. Apie savo sprendimą Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Valstybinė mokesčių inspekcija, nusprendusi atmesti skundą, informuodama suinteresuotą asmenį privalo nurodyti jo skundo atmetimo priežastis.
6. Valstybinė mokesčių inspekcija per šešis mėnesius nuo skundo gavimo arba nuo skundui nagrinėti visos reikiamos informacijos gavimo dienos, jei ši data yra vėlesnė, turi teisę nuspręsti ginčą spręsti vienašališkai, jei pati gali rasti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir suinteresuotam asmeniui priimtiną sprendimą (įskaitant sprendimą dėl dvigubo apmokestinimo panaikinimo), neįtraukdama kitų valstybių narių kompetentingų institucijų. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio vienašalio sprendimo priėmimo, privalo apie jį pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Šioje dalyje nurodytu atveju visos šiame įstatyme nustatytos ginčų sprendimo procedūros nutraukiamos.
7. Suinteresuotas asmuo, pageidaujantis atsiimti skundą, rašytinį pranešimą apie skundo atsiėmimą vienu metu privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms (toliau kartu – kompetentingos institucijos). Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi tokį pranešimą, nutraukia visas šiame įstatyme nustatytas ginčų sprendimo procedūras. Tokį pranešimą gavusi Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie ginčų sprendimo procedūrų nutraukimą.
8. Jeigu dėl bet kokios priežasties ginčo nebelieka, visos šiame įstatyme numatytos ginčų sprendimo procedūros nedelsiant nutraukiamos, o Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja suinteresuotą asmenį kartu nurodydama procedūrų nutraukimo priežastis.
9. Šiame straipsnyje nurodyto skundo pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, skundo formą, prie skundo pridėtinų dokumentų sąrašą, papildomos informacijos, šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimą, suinteresuotų asmenų informavimo ir informacijos teikimo kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tvarką, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato Valstybinė mokesčių inspekcija.
4 straipsnis. Abipusio susitarimo procedūra
1. Jeigu kompetentingos institucijos priima skundą, Valstybinė mokesčių inspekcija imasi veiksmų ginčą abipusiu susitarimu išspręsti per dvejus metus, skaičiuojant nuo paskutinio pranešimo apie vienos iš kompetentingų institucijų sprendimą dėl skundo priėmimo išsiuntimo.
2. Kompetentingos institucijos pagrįstu prašymu, adresuotu visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, dvejų metų laikotarpis ginčui išspręsti gali būti pratęstas ne ilgiau nei vieniems metams.
3. Kai kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą laikotarpį pasiekia susitarimą dėl ginčo sprendimo, Valstybinė mokesčių inspekcija apie šį susitarimą nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiekto susitarimo, praneša suinteresuotam asmeniui. Šis susitarimas privalomas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir suinteresuotas asmuo turi jį vykdyti, jeigu su juo raštu sutinka, per 60 dienų nuo pranešimo suinteresuotam asmeniui apie susitarimą gavimo dienos, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo davė sutikimą susijusioje valstybėje narėje jos nustatyta tvarka. Jeigu suinteresuotas asmuo sutinka su susitarimu, toks susitarimas tampa neskundžiamas. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį suinteresuotas asmuo nepateikia rašytinio sutikimo, laikoma, kad jis nesutinka su susitarimu.
4. Jei apskundimo procedūros dėl ginčo jau yra pradėtos, susitarimas tampa privalomas ir vykdytinas tik tuomet, kai suinteresuotas asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia įrodymų, kad imtasi veiksmų toms procedūroms nutraukti, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kai suinteresuotas asmuo gavo pranešimą apie susitarimą, taip pat jeigu suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus susijusioje valstybėje narėje jos nustatyta tvarka.
5. Kompetentingų institucijų pasiektas susitarimas dėl ginčo sprendimo, kai yra įvykdytos sąlygos, nustatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, vykdomas nedelsiant, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus terminus.
6. Jeigu kompetentingos institucijos per šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą laikotarpį nepasiekia susitarimo dėl ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija, pasibaigus nustatytam laikotarpiui, per 10 darbo dienų apie tai informuoja suinteresuotą asmenį ir nurodo priežastis, dėl kurių susitarti nepavyko.
5 straipsnis. Kompetentingos institucijos sprendimas dėl skundo
1. Valstybinė mokesčių inspekcija per šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį atmeta skundą, jeigu:
1) skunde trūksta pagal šį įstatymą ar šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose reikalaujamos informacijos (įskaitant visą informaciją, kurią paprašyta pateikti papildomai ir kuri nebuvo pateikta per šio įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytą terminą);
2. Jeigu per šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą laikotarpį viena iš kompetentingų institucijų nepriima sprendimo dėl skundo, laikoma, kad ši kompetentinga institucija skundą priėmė.
3. Jeigu suinteresuotas asmuo apskundžia kompetentingos institucijos sprendimą atmesti skundą, jis netenka teisės teikti prašymo sudaryti patariamąją komisiją:
1) kol sprendimas atmesti skundą nėra įsiteisėjęs (įsiteisėjusiu sprendimu laikomas sprendimas atmesti skundą, kai jis yra galutinis, arba sprendimas atmesti skundą, jei jis nebegali būti skundžiamas) arba
6 straipsnis. Ginčų sprendimas patariamojoje komisijoje
1. Suinteresuotas asmuo turi teisę pateikti prašymą sudaryti patariamąją komisiją ginčui spręsti. Gavusi tokį prašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija kartu su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro patariamąją komisiją, jeigu:
1) tokio suinteresuoto asmens pateiktą skundą šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais atmeta bent viena kompetentinga institucija, bet ne visos šios institucijos, arba
2. Suinteresuotas asmuo prašymą sudaryti patariamąją komisiją pateikia raštu visoms kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip per 50 dienų atitinkamai nuo pranešimo apie jo skundo atmetimą ar apie tai, kad kompetentingos institucijos nepasiekė susitarimo, kaip išspręsti ginčą, gavimo dienos arba atitinkamo teismo ar teisminės institucijos sprendimo įsiteisėjimo dienos, kai suinteresuotas asmuo apskundžia atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimą atmesti skundą, šis jo skundas yra tenkinamas ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių.
3. Su prašymu sudaryti patariamąją komisiją turi būti pateikiamas pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimas atmesti skundą yra įsiteisėjęs arba, jeigu sprendimas atmesti skundą vis dar gali būti skundžiamas, kad suinteresuotas asmuo atsisako pasinaudoti apskundimo teise. Įsiteisėjusiu sprendimu laikomas sprendimas atmesti skundą, kai jis yra galutinis, arba sprendimas atmesti skundą, jei jis nebegali būti skundžiamas.
4. Patariamoji komisija sudaroma ne vėliau kaip per 120 dienų nuo prašymo sudaryti patariamąją komisiją gavimo dienos, o ją sudarius jos pirmininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoja suinteresuotą asmenį.
5. Kai patariamoji komisija sudaroma pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, sudaryta patariamoji komisija per šešis mėnesius nuo jos sudarymo dienos priima sprendimą dėl skundo priėmimo. Savo sprendimą kompetentingoms institucijoms ji praneša per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu patariamoji komisija patvirtina, kad įvykdyti visi šio įstatymo 3 straipsnyje ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyti skundui taikomi reikalavimai, gavus vienos iš kompetentingų institucijų prašymą, pradedama abipusio susitarimo procedūra.
6. Jeigu abipusio susitarimo procedūrą prašo pradėti Valstybinė mokesčių inspekcija, ji apie tai praneša patariamajai komisijai, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir suinteresuotam asmeniui. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas laikotarpis susitarimui pasiekti prasideda nuo pranešimo apie patariamosios komisijos priimtą sprendimą dėl skundo priėmimo išsiuntimo dienos.
7. Jeigu per 60 dienų nuo pranešimo apie patariamosios komisijos sprendimą išsiuntimo dienos nė viena iš kompetentingų institucijų nepateikia prašymo pradėti abipusio susitarimo procedūrą, ta pati patariamoji komisija savo nuomonę dėl ginčo pateikia šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju šio įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas laikotarpis nuomonei pateikti skaičiuojamas nuo dienos, kurią baigiasi šioje dalyje nurodytas 60 dienų laikotarpis prašymui pradėti abipusio susitarimo procedūrą pateikti.
7 straipsnis. Nacionalinė skyrimo įstaiga
1. Jeigu patariamoji komisija per nustatytą laikotarpį nesudaroma, suinteresuotas asmuo dėl jos sudarymo – nepriklausomų ekspertų, juos pavaduojančių asmenų ar pirmininko paskyrimo iš šio įstatymo 9 straipsnyje nurodyto Nepriklausomų ekspertų sąrašo – turi teisę kreiptis į nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių asmenų skyrimo įstaigą – kompetentingą teismą arba kitą tokias funkcijas vykdyti paskirtą įstaigą (toliau – skyrimo įstaiga). Lietuvoje nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių asmenų paskyrimo funkcijas atlieka Vilniaus apygardos administracinis teismas.
2. Suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti Vilniaus apygardos administracinį teismą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį asmenį, jeigu jų nepaskyrė Valstybinė mokesčių inspekcija.
3. Jeigu nepriklausomo eksperto ir jį pavaduojančio asmens nepaskiria kitos valstybės narės kompetentinga institucija, suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti tos valstybės narės skyrimo įstaigą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį asmenį.
4. Jeigu visos kompetentingos institucijos nepaskiria bent po vieną nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį asmenį, suinteresuotas asmuo turi teisę prašyti Vilniaus apygardos administracinį teismą ir kitų susijusių valstybių narių skyrimo įstaigas paskirti po nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį asmenį. Tie nepriklausomi ekspertai burtų keliu iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo paskiria pirmininką.
5. Jeigu ginčų sprendimo procedūroje dalyvauja daugiau nei vienas suinteresuotas asmuo, prašymą paskirti nepriklausomą ekspertą ir jį pavaduojantį asmenį suinteresuoti asmenys pateikia tai valstybei narei, kurios rezidentai mokesčių tikslais jie yra ir kurios kompetentinga institucija nepaskyrė nepriklausomo eksperto ir jį pavaduojančio asmens.
6. Dėl nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių asmenų paskyrimo pagal šio straipsnio nuostatas kreipiamasi per 30 dienų nuo šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatyto 120 dienų laikotarpio pabaigos.
7. Skirdamas nepriklausomus ekspertus ir juos pavaduojančius asmenis, Vilniaus apygardos administracinis teismas mutatis mutandis taiko taisykles, kurios taikomos skiriant arbitrus pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą.
8. Apie priimtą sprendimą dėl nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių asmenų ar pirmininko paskyrimo Vilniaus apygardos administracinis teismas praneša pareiškėjui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
8 straipsnis. Patariamoji komisija
1. Patariamąją komisiją sudaro Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai, paskirti iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo.
2. Po vieną kompetentingų institucijų atstovą ir nepriklausomą ekspertą skiria Valstybinė mokesčių inspekcija ir kiekviena iš kitų valstybių narių kompetentinga institucija. Kompetentingų institucijų sutarimu gali būti skiriama atitinkamai po du kompetentingų institucijų atstovus ir nepriklausomus ekspertus. Komisijos pirmininką iš Nepriklausomų ekspertų sąrašo išrenka kiti patariamosios komisijos nariai – kompetentingų institucijų atstovai ir nepriklausomi ekspertai. Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas patariamojoje komisijoje derasi su kitais patariamosios komisijos nariais, kad sprendžiant ginčą nebūtų taikoma bendra Direktyvos (ES) 2017/1852 taisyklė dėl teisėjo skyrimo patariamosios komisijos pirmininku.
3. Paskyrus nepriklausomus ekspertus, kiekvienam iš jų paskiriamas pavaduojantis asmuo tiems atvejams, jeigu nepriklausomas ekspertas negalėtų eiti savo pareigų.
4. Kompetentingos institucijos susitaria dėl nepriklausomų ekspertų ir juos pavaduojančių asmenų skyrimo.
5. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimus dėl kitos valstybės narės kompetentingos institucijos siūlomo nepriklausomo eksperto kandidatūros, jeigu yra bet kuri iš šių priežasčių:
1) ekspertas priklauso ar per ankstesnį 3 metų laikotarpį priklausė kuriai nors iš susijusių valstybių narių mokesčių administracijų ar vykdo veiklą jos vardu;
2) ekspertas turi ar per ankstesnį 5 metų laikotarpį iki paskyrimo turėjo didelį kurio nors suinteresuoto asmens apmokestinamojo vieneto akcijų, dalių ar pajų paketą, leidžiantį suabejoti nepriklausomo eksperto nepriklausomumu, ar balsavimo teisę arba yra ar buvo tokio apmokestinamojo vieneto darbuotojas ar konsultantas;
3) ekspertas yra ar per ankstesnį 3 metų laikotarpį iki paskyrimo buvo apmokestinamojo vieneto, kurio veiklos rūšis yra teikti konsultacijas mokesčių klausimais, darbuotojas;
6. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę pareikšti prieštaravimus ir dėl kitų, šio straipsnio 5 dalyje nenurodytų, priežasčių, jeigu dėl jų kompetentingos institucijos iš anksto susitaria.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos netaikomos, kai nepriklausomus ekspertus paskiria Vilniaus apygardos administracinis teismas arba susijusios valstybės narės skyrimo įstaiga.
8. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę prašyti, kad nepriklausomas ekspertas arba jį pavaduojantis asmuo atskleistų, kokie interesai, santykiai ar kitos aplinkybės galėtų daryti poveikį jo nepriklausomumui ar nešališkumui, išskyrus atvejus, kai nepriklausomą ekspertą arba jį pavaduojantį asmenį skiria Vilniaus apygardos administracinis teismas.
9. Dvylikos mėnesių laikotarpiu nuo patariamosios komisijos nuomonės pateikimo dienos nepriklausomo eksperto, kuris yra patariamosios komisijos narys, padėtis negali būti tokia, dėl kurios kompetentinga institucija būtų turėjusi pagrindo prieštarauti jo paskyrimui, kaip numatyta šio straipsnio 5 ir 6 dalyse.
9 straipsnis. Nepriklausomų ekspertų sąrašas
1. Nepriklausomų ekspertų sąrašas – Europos Komisijos tvarkomas valstybių narių paskirtų nepriklausomų ekspertų sąrašas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos finansų ministro teikimu paskiria tris Lietuvos nepriklausomus ekspertus. Nepriklausomo eksperto kadencija yra šešeri metai. Nepriklausomu ekspertu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos ir nepriklausomumo reikalavimus atitinkantis asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje arba mokestinių ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirtį (patirtis kontroliuojamųjų sandorių kainodaros srityje būtų privalumas). Pretendentų atranką organizuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija.
2. Asmuo negali būti laikomas atitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir skiriamas nepriklausomu ekspertu, jeigu jis:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jo teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, auditoriaus, notaro, antstolio, policijos arba vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų ar iš valstybės tarnybos arba išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jei po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai;
3. Asmuo negali būti laikomas atitinkantis nepriklausomumo reikalavimus ir skiriamas nepriklausomu ekspertu, jeigu jis:
1) priklauso kuriai nors iš valstybių narių mokesčių administravimo institucijų ar vykdo veiklą jos vardu;
4. Finansų ministerija praneša Europos Komisijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtų Lietuvos nepriklausomų ekspertų vardus ir pavardes, išsamią naujausią informaciją apie šių asmenų išsilavinimą, profesinę patirtį ir kompetenciją, ekspertines žinias (darbo stažą mokesčių ar įmonių teisės srityje arba mokestinių ginčų sprendimo teismo ar ne teismo tvarka patirtis) ir nepriklausomumą bei nepriekaištingą reputaciją.
5. Lietuvos nepriklausomi ekspertai įsipareigoja visą buvimo Nepriklausomų ekspertų sąraše laikotarpį ar per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo patariamosios komisijos nuomonės pateikimo dienos nedelsdami informuoti Finansų ministeriją apie atsiradusias aplinkybes, dėl kurių jie nebeatitinka nepriklausomumo reikalavimų (susiklosto šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos aplinkybės).
6. Lietuvos nepriklausomas ekspertas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu atšaukiamas nesibaigus nepriklausomo eksperto kadencijai, kai jis:
2) nebeatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų nepriekaištingos reputacijos ar nepriklausomumo reikalavimų;
7. Finansų ministerija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, praneša Europos Komisijai apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą atšaukti Lietuvos nepriklausomą ekspertą.
8. Kai Valstybinė mokesčių inspekcija turi pagrįstų priežasčių prieštarauti kitų valstybių narių paskirto nepriklausomo eksperto palikimui Nepriklausomų ekspertų sąraše dėl jo neatitikties nepriklausomumo reikalavimams, ji pateikia Finansų ministerijai pagrindžiančius įrodymus, o Finansų ministerija informuoja apie tai Europos Komisiją.
9. Jeigu gaunamas Europos Komisijos pranešimas ir įrodymai, patvirtinantys kitos valstybės narės keliamas abejones dėl Lietuvos nepriklausomo eksperto atitikties nepriklausomumo reikalavimams, Finansų ministerija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos organizuoja pranešimo ir įrodymų nagrinėjimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl tokio asmens atšaukimo iš Lietuvos nepriklausomo eksperto pareigų projektą arba priima sprendimą dėl jo palikimo Lietuvos nepriklausomu ekspertu. Apie priimtą sprendimą Finansų ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų informuoja Europos Komisiją.
10 straipsnis. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija
1. Kompetentingos institucijos turi teisę susitarti vietoj patariamosios komisijos sudaryti alternatyvią ginčų sprendimo komisiją, kad ji pagal šio įstatymo 14 straipsnį pateiktų nuomonę dėl to, kaip išspręsti ginčą. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija gali būti nuolatinė, jei dėl to kompetentingos institucijos susitaria.
2. Alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nariams, kurie nėra Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai, taikomi visi šio įstatymo 8 straipsnio 4–9 dalyse nustatyti nepriklausomumo reikalavimai.
3. Alternatyvi ginčų sprendimo komisija prireikus turi teisę taikyti kitas, negu nustatyta šiame įstatyme, ginčų sprendimo procedūras ar būdus ginčams išspręsti.
4. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos susitaria dėl alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklių pagal šio įstatymo 11 straipsnį.
11 straipsnis. Patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisyklės
1. Per 120 dienų laikotarpį, nustatytą šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuotam asmeniui turi pranešti:
1) patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos veiklos taisykles (toliau – veiklos taisyklės), kurias nustato ginče dalyvaujančios kompetentingos institucijos;
2. Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į Direktyvos (ES) 2017/1852 nuostatas, nustato tų veiklos taisyklių, kurias rengiant ji dalyvauja, turinio reikalavimus.
3. Jeigu kompetentingų institucijų nustatytos veiklos taisyklės yra neišsamios arba jos suinteresuotam asmeniui nepranešamos, taikomos Europos Komisijos nustatytos standartinės veiklos taisyklės.
4. Kai suinteresuotam asmeniui veiklos taisyklės nepranešamos, nepriklausomi ekspertai parengia veiklos taisykles remdamiesi Europos Komisijos standartinėmis veiklos taisyklėmis ir nusiunčia jas suinteresuotam asmeniui per dvi savaites nuo patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos sudarymo datos.
5. Jei nepriklausomi ekspertai nesusitaria dėl veiklos taisyklių arba jų nepraneša suinteresuotam asmeniui, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba vienos iš kitų susijusių valstybių narių kompetentingą teismą, kad jis priimtų sprendimą, įpareigojantį Valstybinę mokesčių inspekciją ar kitos valstybės narės kompetentingą instituciją suinteresuotam asmeniui pateikti veiklos taisykles.
12 straipsnis. Ginčų sprendimo procedūros išlaidos
1. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai kompetentingos institucijos yra susitariusios kitaip, jos vienodomis dalimis pasidalija šias išlaidas:
1) nepriklausomų ekspertų išlaidas, t. y. kelionės išlaidas – 100 procentų išlaidų sumos ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidas, apskaičiuojamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo tvarką, ir
3. Kai suinteresuotas asmuo atsiima skundą arba pateikia prašymą sudaryti patariamąją komisiją dėl to, kad jo skundas buvo atmestas, o patariamoji komisija nusprendžia, kad kompetentingos institucijos skundą atmetė pagrįstai, ir kai kompetentingos institucijos sutinka, suinteresuotas asmuo padengia visas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas.
13 straipsnis. Informacija, įrodymai ir posėdžiai
1. Patariamajai komisijai vykdant ginčų sprendimo procedūrą, kai Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija sutinka, suinteresuotas asmuo patariamajai komisijai arba alternatyviai ginčų sprendimo komisijai turi teisę pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, kurie gali būti svarbūs priimant sprendimą.
2. Suinteresuotas asmuo ir Valstybinė mokesčių inspekcija privalo pateikti visą informaciją, įrodymus ar dokumentus, jeigu to paprašo patariamoji komisija arba alternatyvi ginčų sprendimo komisija.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atsisakyti pateikti informaciją patariamajai komisijai bet kuriuo iš šių atvejų:
4. Suinteresuotų asmenų prašymu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos bei kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sutikimu suinteresuoti asmenys turi teisę dalyvauti patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos posėdžiuose ar būti juose atstovaujami.
5. Suinteresuoti asmenys patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčo sprendimo komisijos prašymu privalo dalyvauti minėtų komisijų posėdžiuose ar būti juose atstovaujami.
6. Lietuvos nepriklausomi ekspertai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai, gaunantys informaciją dėl savo narystės patariamojoje komisijoje ar alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje (įskaitant asmens duomenis), privalo ją saugoti paslaptyje taip pat ir pasibaigus darbo ar tarnybos santykiams, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių privalomą informacijos pateikimą, numatytus atvejus.
7. Suinteresuoti asmenys ir jų atstovai privalo visą informaciją (įskaitant informaciją apie dokumentus ir apie asmens duomenis), kurią jie gauna ginčų sprendimo procedūrų metu, saugoti paslaptyje, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių privalomą informacijos pateikimą, numatytus atvejus. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę paprašyti suinteresuoto asmens ir jo atstovo pateikti konfidencialumo pasižadėjimą.
14 straipsnis. Patariamosios komisijos ar alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonė
1. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jos sudarymo dienos privalo pateikti savo nuomonę dėl ginčo kompetentingoms institucijoms.
2. Laikotarpis, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, gali būti pratęstas dar trimis mėnesiais. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija apie tokį pratęsimą informuoja kompetentingas institucijas ir suinteresuotus asmenis.
3. Patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija savo nuomonę dėl ginčo pagrindžia šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytos taikytinos sutarties ar konvencijos nuostatomis, taip pat kitais teisės aktais, kuriuose reglamentuojami mokesčių teisės ir procedūrų taikymo klausimai.
4. Patariamoji komisija ar alternatyvaus ginčų sprendimo komisija nuomonę dėl ginčo priima paprastąja savo narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, nuomonę lemia pirmininko balsas.
15 straipsnis. Galutinis ginčo sprendimas
1. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turi susitarti dėl to, kaip išspręsti ginčą per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai kompetentingos institucijos gavo pranešimą apie patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonę.
2. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę nukrypti nuo patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės. Tačiau jei joms nepavyksta pasiekti susitarimo dėl ginčo išsprendimo, jos privalo laikytis atitinkamos patariamosios komisijos arba alternatyvios ginčų sprendimo komisijos nuomonės.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinio sprendimo priėmimo, pranešti suinteresuotam asmeniui galutinį ginčo sprendimą. Jei galutinis ginčo sprendimas nepateikiamas per 30 dienų, suinteresuotas asmuo, norėdamas gauti galutinį ginčo sprendimą, turi teisę paduoti skundą. Skundas pateikiamas Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka.
4. Galutinis ginčo sprendimas Lietuvos Respublikai yra privalomas. Galutinis ginčo sprendimas įgyvendinamas, jei visi suinteresuoti asmenys, dalyvavę ginče, per 60 dienų nuo pranešimo apie galutinį ginčo sprendimą gavimo su juo sutinka ir atsisako pasinaudoti teise jį apskųsti. Tokiu atveju galutinis ginčo sprendimas tampa neskundžiamas. Jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį suinteresuotas asmuo nepateikia rašytinio sutikimo, laikoma, kad jis nesutinka su šiuo sprendimu.
5. Galutinis ginčo sprendimas įgyvendinamas neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytus terminus, išskyrus atvejus, kai, suinteresuotam asmeniui pasinaudojus Mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta apskundimo tvarka, teismas ar Vyriausioji administracinių ginčų komisija, taikydami šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus kriterijus, nusprendžia, kad pažeisti nepriklausomumo reikalavimai.
16 straipsnis. Sąveika su nacionalinėmis ginčų sprendimo procedūromis ir nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Tai, kad Lietuvos Respublikos ar kitos susijusios valstybės narės institucijos sprendimas, dėl kurio kilo ginčas, tampa galutinis pagal nacionalinę teisę, netrukdo suinteresuotiems asmenims pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis ginčų sprendimo procedūromis, tačiau jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija negali nukrypti nuo galutinio sprendimo mokestinio ginčo byloje, Valstybinė mokesčių inspekcija suinteresuoto asmens skundą atmeta ir apie savo sprendimą privalo pranešti suinteresuotam asmeniui ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
2. Tai, kad ginčas sprendžiamas taikant šiame įstatyme numatytas procedūras, netrukdo Lietuvoje pradėto arba tęsiamo teismo proceso baudžiamojoje byloje arba administracinio nusižengimo teisenos dėl veikų, susijusių su ginču.
3. Kai suinteresuotas asmuo yra pradėjęs apskundimo procedūras, nustatytas Lietuvos Respublikos ar susijusios valstybės narės nacionalinėje teisėje, šiame įstatyme nustatyti laikotarpiai sprendimui dėl suinteresuoto asmens skundo priėmimo ar atmetimo priimti ir kompetentingų institucijų abipusiam susitarimui pasiekti pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią sprendimas, priimtas šių apskundimo procedūrų metu, tampa galutinis arba kurią šios apskundimo procedūros užbaigiamos ar sustabdomos.
4. Jeigu sprendimą dėl ginčo priima Lietuvos Respublikos teismas ar Mokestinių ginčų komisija ir jis įsiteisėja:
1) anksčiau, nei Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija priima galutinį sprendimą – pasiekia abipusį susitarimą dėl to paties ginčo, Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimą ir abipusio susitarimo procedūra turi būti nutraukta nuo tokio pranešimo gavimo datos;
2) anksčiau, nei suinteresuotas asmuo pateikia prašymą sudaryti patariamąją komisiją, patariamoji komisija nesudaroma, o Valstybinė mokesčių inspekcija turi informuoti kitų valstybių narių kompetentingas institucijas apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį;
3) anksčiau, nei patariamoji komisija ar alternatyvi ginčų sprendimo komisija pateikia nuomonę Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal šio įstatymo 14 straipsnį, ginčo sprendimo procesas patariamojoje komisijoje arba alternatyvioje ginčų sprendimo komisijoje turi būti baigtas. Valstybinė mokesčių inspekcija informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir patariamąją komisiją ar alternatyvią ginčų sprendimo komisiją apie teismo ar Mokestinių ginčų komisijos priimto sprendimo poveikį.
5. Pateikus skundą pagal šio įstatymo 3 straipsnį, abipusio susitarimo arba ginčų sprendimo procedūros, vykdomos pagal sutartį ar konvenciją, aiškinamą arba taikomą dėl ginčo, baigiamos. Procedūros, vykdomos dėl ginčo, užbaigiamos nuo tos datos, kurią Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos valstybės narės kompetentinga institucija gauna skundą.
6. Suinteresuotam asmeniui atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti ginčų sprendimo procedūra pagal šio įstatymo 6 straipsnį tais atvejais, kai Lietuvoje:
1) suinteresuotas asmuo priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su ginču, už sukčiavimą, neteisėtą praturtėjimą, nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamą veiką finansų sistemai;
2) suinteresuotam asmeniui, suinteresuoto asmens vadovui arba kitam atsakingam asmeniui dėl veikos, susijusios su ginču, buvo paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95, 99, 127, 134, 143, 151, 158, 159, 166, 167, 172, 173, 187, 188, 192, 193, 198, 205, 207–215, 218, 223, 505 straipsniuose, arba jam buvo paskirta bauda už šiame punkte nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Šiame punkte pakartotinis administracinis nusižengimas suprantamas taip, kaip tai nustatyta Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje.
7. Kai pradedamas teismo procesas baudžiamojoje byloje ar administracinio nusižengimo teisena, kuriuose potencialiai galėtų būti nustatytos baudos pagal šio straipsnio 6 dalyje išvardytus Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius arba apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu suinteresuotas asmuo galėtų būti pripažintas kaltu už veikas, nurodytas šio straipsnio 6 dalyje, ir toks procesas ar teisena vyksta tuo pačiu metu, kai vykdomos kurios nors šiame įstatyme nurodytos ginčo sprendimo procedūros, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę sustabdyti tokias ginčo sprendimo procedūras nuo skundo priėmimo dienos iki galutinio baudžiamojo teismo sprendimo ar nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo.
8. Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę atsisakyti suteikti galimybę pasinaudoti ginčų sprendimo procedūra pagal šio įstatymo 6 straipsnį, jei ginčas nėra susijęs su dvigubu apmokestinimu. Tokiu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, informuoja suinteresuotą asmenį ir kitų valstybių narių kompetentingas institucijas.
17 straipsnis. Specialios nuostatos dėl fizinių asmenų ir mažesnių įmonių
1. Kai suinteresuotas asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir kuris nėra didelė įmonė, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, ir nėra didelės įmonių grupės, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, dalis, jis turi teisę teikti skundus, skundams nagrinėti reikiamą informaciją, pranešimus apie skundo atsiėmimą ir prašymus sudaryti patariamąją komisiją ne visoms kompetentingoms institucijoms, o tik vienai – Valstybinei mokesčių inspekcijai.
2. Valstybinė mokesčių inspekcija per du mėnesius nuo tokios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos vienu metu praneša apie tai visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus tokį pranešimą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, laikoma, kad tokio pranešimo pateikimo dieną suinteresuotas asmuo pateikė perduotą informaciją visoms susijusioms valstybėms narėms.
3. Tuo atveju, kai gaunama kompetentingos institucijos paprašyta papildoma informacija, reikiama skundui nagrinėti, ją gavusi Valstybinė mokesčių inspekcija per 10 darbo dienų perduoda tokių dokumentų kopiją visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Laikoma, kad visos susijusios valstybės narės gavo papildomą informaciją tokios informacijos gavimo dieną.
18 straipsnis. Viešas informacijos skelbimas
1. Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitos valstybės narės kompetentinga institucija gali susitarti viešai paskelbti visą šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą galutinį sprendimą, jeigu tam pritaria visi suinteresuoti asmenys, kad būtų užtikrintas suderintas ir skaidrus ginčų sprendimo procedūrų vykdymas. Jeigu per 60 dienų nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos kreipimosi į suinteresuotą asmenį dėl viešo sprendimo paskelbimo suinteresuotas asmuo raštu tam neprieštarauja, laikoma, kad jis sutinka, jog kompetentingos institucijos viešai paskelbtų informaciją.
2. Valstybinė mokesčių inspekcija pagal šio straipsnio 1 dalį informaciją, jeigu joje nurodyti asmens duomenys, viešai skelbia ne ilgiau kaip 5 metus.
3. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija, kitos valstybės narės kompetentinga institucija ar suinteresuotas asmuo nesutinka, kad būtų viešai paskelbtas visas galutinis sprendimas, Valstybinė mokesčių inspekcija paskelbia galutinio sprendimo santrauką. Santraukoje aprašomas ginčas, nurodomas taikytas ginčo sprendimo būdas, galutinio sprendimo data, su ginču susiję mokestiniai laikotarpiai, taikytos teisės aktų nuostatos, sutartys ar konvencijos, pramonės šakos ir trumpai, nenurodant asmens duomenų, aprašomas galutinis sprendimas.
4. Prieš paskelbdama pagal šio straipsnio 3 dalį viešai skelbtiną informaciją Valstybinė mokesčių inspekcija ją nusiunčia suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotam asmeniui ne vėliau nei per 60 dienų nuo tokios informacijos gavimo dienos paprašius Valstybinė mokesčių inspekcija neskelbia informacijos, susijusios su profesine, komercine paslaptimi, arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą suinteresuotas asmuo raštu nesikreipia į Valstybinę mokesčių inspekciją, laikoma, kad jis sutinka su tokios informacijos paskelbimu viešai.
19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija iki 2019 m. gegužės 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
3. Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems nuo 2019 m. birželio 30 d. pateiktiems skundams dėl ginčų, susijusių su pajamomis ar kapitalu, uždirbtais 2018 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais.
4. Skundams, pateiktiems iki 2019 m. birželio 29 d., arba skundams dėl ankstesnių, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, mokestinių laikotarpių šio įstatymo nuostatos gali būti taikomos, jeigu taip susitaria Valstybinė mokesčių inspekcija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
| Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymo priedas
|