Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-907 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą Nr. I-907 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atitikties auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams ir pareiškiama nepriklausoma nuomonė.
2. Audituojamas subjektas – viešojo sektoriaus subjektas arba valstybės kontroliuojamas ar valstybės turtą naudojantis subjektas, kuriuose aukščiausioji audito institucija atlieka valstybinį auditą.
3. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas – valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas, valstybiniai auditoriai ir tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, tarnautojai, vykdantys biudžeto politikos kontrolę, ir kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai.
4. Biudžeto politikos kontrolė – Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių laikymosi ir užduočių vykdymo stebėsena, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų išvadų rengimas, teikimas Lietuvos Respublikos Seimui ir viešas šių išvadų skelbimas.
5. Finansinis auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinami audituojamo subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių duomenys ir pareiškiama nepriklausoma nuomonė.
6. Metinis veiklos planas – aukščiausiosios audito institucijos veiklos planavimo dokumentas, sudarytas atlikus viešojo sektoriaus veiklos sričių stebėseną, išanalizavus esamas bei galimas veiklos rizikas ir įtraukus privalomus pagal teisės aktus auditus bei vertinimus.
7. Valstybinio audito ataskaita – valstybinio audito dokumentas, kuriame pateikiami atlikto valstybinio audito apimtis ir rezultatai.
8. Valstybinio audito išvada – valstybinio audito dokumentas, kuriame atlikus finansinį ir (ar) atitikties auditą pareiškiama nuomonė dėl audituoto subjekto metinių (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir (ar) viešojo ir vidaus administravimo veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams.
9. Valstybinis auditas – nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas Aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose.
10. Valstybinio audito rekomendacijos – valstybinio audito ataskaitoje pateiktų rezultatų pagrindu suformuluoti siūlymai, skirti audito metu nustatytoms problemoms išspręsti, siekiant audituojamo subjekto (audituojamų subjektų) veiklos gerinimo ir naudos visuomenei didinimo.
11. Veiklos auditas – valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu.
12. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
II SKYRIUS
AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS STATUSAS
3 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos teisinis statusas
1. Valstybės kontrolė yra Seimui atskaitinga aukščiausioji audito institucija, atliekanti valstybinį auditą ir biudžeto politikos kontrolę.
2. Valstybės kontrolė yra biudžetinė įstaiga, turinti sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos aukščiausioji audito institucija“, simboliką ir atributiką.
4 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos veiklos teisiniai pagrindai ir principai
1. Aukščiausioji audito institucija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.
2. Aukščiausiosios audito institucijos veikla grindžiama skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais.
3. Įgyvendindama uždavinius ir vykdydama veiklą, aukščiausioji audito institucija, aukščiausiosios audito institucijos vadovas, jo pavaduotojai ir kiti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai neturi siekti nurodymų ir jų nepriimti iš jokios institucijos ar asmens. Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumą, nesiekti ir nedaryti įtakos aukščiausiajai audito institucijai ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams, kai jie atlieka savo pareigas.
4. Aukščiausiosios audito institucijos struktūra nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir atsižvelgiant į aukščiausiosios audito institucijos uždavinius ir kompetenciją. Aukščiausiosios audito institucijos struktūrai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
5 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos taryba
6 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos finansavimo tvarka, auditas ir veiklos vertinimas
1. Aukščiausiajai audito institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydį tvirtina Seimas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Aukščiausioji audito institucija, įsivertinusi valstybės biudžeto asignavimų poreikį ateinantiems biudžetiniams metams, teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Seimo Audito komitetas vertina Vyriausybės Seimui pateiktame valstybės biudžeto projekte aukščiausiajai audito institucijai siūlomą valstybės biudžeto asignavimų atitiktį jos poreikiui pateikdamas išvadą ir prireikus šią išvadą pristato Seimo posėdžiuose svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
2. Valstybės kontrolieriui atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti neatsiskaitytinai kas mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma.
3. Aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą kiekvienais metais atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka aukščiausiosios audito institucijos parinkta audito įmonė. Ta pati audito įmonė aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų auditą gali atlikti ne ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. Aukščiausiosios audito institucijos finansinių ataskaitų audito ataskaita ir išvada kartu su aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaita pateikiama Seimui iki gegužės 31 dienos.
III SKYRIUS
AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR KOMPETENCIJA
7 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos uždaviniai
Aukščiausiosios audito institucijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas;
2) skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotam viešajam valdymui;
8 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos kompetencija
1. Aukščiausioji audito institucija, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, kiekvienais metais teikia Seimui:
2) išvadą ir audito ataskaitą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
3) išvadą ir audito ataskaitą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;
4) išvadas ir audito ataskaitas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, ataskaitų rinkinių;
2. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo aukščiausioji audito institucija audituoja pagal veiklos apimtį, nustatytą šio įstatymo 13 straipsnyje.
3. Aukščiausioji audito institucija Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlieka Lietuvos Respublikoje gaunamos Europos Sąjungos finansinės paramos auditus ir teikia atitinkamoms institucijoms šių auditų dokumentus.
4. Aukščiausioji audito institucija gali atlikti Lietuvos banko veiklos auditą, išskyrus Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymą, nepažeisdama Lietuvos banko nepriklausomų išorės auditorių veiklos. Aukščiausioji audito institucija atsižvelgia į Lietuvos banko nepriklausomumą ir neduoda nurodymų Lietuvos bankui, Lietuvos banko valdybai, jos nariams, kai šie atlieka funkcijas, susijusias su Europos centrinių bankų sistemos ir Eurosistemos uždavinių vykdymu.
5. Aukščiausioji audito institucija valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka atlieka savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) atliekamo audito išorinę peržiūrą.
6. Aukščiausioji audito institucija, vykdydama Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytas biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, teikia Seimui:
1) per 30 darbo dienų po to, kai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Seimui pateikia ataskaitą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir dėl praėjusių metų struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio, išvadą dėl praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių šiai užduočiai įvykdyti tinkamumo;
2) per 15 darbo dienų kiekvieną kartą po to, kai Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (jo pakeitimo) projektą Seimui, išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti;
3) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl jo tvirtinimo;
4) per 7 darbo dienas nuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai pagal 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) nuostatas;
5) per 15 darbo dienų po Vyriausybės pateikto struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių siūlymo Seimui išvadą dėl Vyriausybės pasiūlytų tvirtinti Seimui struktūrinio postūmio užduočių ir priemonių šioms užduotims įvykdyti gairių atitikties Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytiems reikalavimams dėl vidutinio laikotarpio tikslo pasiekimo laiko;
IV SKYRIUS
VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS, JO PAVADUOTOJŲ, AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS ADMINISTRACIJOS VADOVO IR AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS TARNAUTOJŲ KOMPETENCIJA
9 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus kompetencija
1. Valstybės kontrolierius:
2) atstovauja pats ar įgalioja kitą asmenį atstovauti aukščiausiajai audito institucijai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, teisme ir tarptautinėse organizacijose;
3) tvirtina aukščiausiosios audito institucijos tarybos narių personalinę sudėtį ir darbo reglamentą;
4) nustato ir tvirtina aukščiausiosios audito institucijos struktūrą, valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kompetenciją, nenumatytą šio įstatymo 10 straipsnyje, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigybių skaičių, struktūrinių padalinių nuostatus, pareigybių sąrašą;
5) teisės aktų nustatyta tvarka priima į pareigas (darbo sutarties sudarymas) ir atleidžia iš jų (darbo sutarties pasibaigimas) aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus;
6) teikia Respublikos Prezidentui valstybės kontrolieriaus pavaduotojų kandidatūras ir šio įstatymo nustatytais atvejais siūlymus atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotojus iš pareigų;
7) teikia Seimui aukščiausiosios audito institucijos veiklos ataskaitą ir išvadas, nustatytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalyse;
8) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo valstybinio audito dokumentų įforminimo Seimui teikia valstybinio audito ataskaitas;
9) turi teisę dalyvauti Seimo posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę, kai svarstomi su Aukščiausiosios audito institucijos veikla susiję klausimai;
10) turi teisę teikti siūlymus Seimui, Respublikos Prezidentui arba Vyriausybei dėl teisės aktų tobulinimo, kiek tai susiję su aukščiausiosios audito institucijos veiklos reguliavimu ar (ir) veiklos rezultatais;
2. Kai valstybės kontrolieriaus nėra, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, valstybės kontrolieriaus pavedimu jį pavaduoja vienas iš valstybės kontrolieriaus pavaduotojų, tačiau jis neturi įgaliojimų, nustatytų šio straipsnio 1 dalies 6 punkte. Jeigu nėra valstybės kontrolieriaus pavedimo, jį pavaduoja vyriausias pagal amžių valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
10 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo kompetencija
1. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai:
2. Aukščiausioji audito institucija turi savo administraciją. Jai vadovauja aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas. Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas yra vienas iš aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, kuris pavaldus valstybės kontrolieriui.
3. Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas:
1) koordinuoja ir kontroliuoja valstybės kontrolieriaus priskirtų kitų (ne valstybinį auditą atliekančių) aukščiausiosios audito institucijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
3) dalyvauja organizuojant ir koordinuojant valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą, derinimą ir koordinavimą;
5) organizuoja aukščiausiosios audito institucijos administracijos padalinių nuostatų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigybių sąrašo, kitų teisės aktų ir valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų įsakymų projektų rengimą;
6) valstybės kontrolieriaus pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas (darbo sutarties sudarymas) ir atleidžia iš jų (darbo sutarties pasibaigimas) aukščiausiosios audito institucijos tarnautojus;
4. Jeigu aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų valstybės kontrolierius paveda atlikti vienam iš aukščiausiosios audito institucijos administracijos padalinių vadovų.
11 straipsnis. Valstybinių auditorių ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, dalyvaujančių atliekant valstybinį auditą, vykdančių biudžeto politikos kontrolės funkcijas, teisės, pareigos ir atsakomybė
1. Valstybiniai auditoriai ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, turi teisę:
3) atlikti kontrolinius matavimus, materialinių vertybių inventorizaciją ar kitaip tikrinti audituojamo subjekto turtą, taip pat atlikti kitus būtinus veiksmus;
6) elektroninių ryšių tinklais neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, valstybės kadastrų, klasifikatorių bei registrų tvarkytojų duomenis ir informaciją, kurios reikia veiklai vykdyti;
2. Valstybiniai auditoriai ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, privalo:
2) neskelbti atlikto audito ar vertinimo duomenų ir viešai jų nevertinti tol, kol nepasirašyta audito ar vertinimo ataskaita;
V SKYRIUS
AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS VYKDOMA VEIKLA
12 straipsnis. Valstybinio audito tipai
1. Aukščiausioji audito institucija atlieka finansinį, atitikties ir veiklos auditą. Atitikties auditas gali būti atliekamas kartu su finansiniu arba veiklos auditu.
13 straipsnis. Veiklos apimtis
1. Aukščiausioji audito institucija, siekdama įgyvendinti jai pavestus uždavinius ir efektyviai vykdyti savo funkcijas, kiekvienais metais metiniame veiklos plane nustato veiklos apimtis. Šį planą, pristatęs Seimui, tvirtina valstybės kontrolierius.
2. Sudarydama metinį veiklos planą aukščiausioji audito institucija yra nepriklausoma spręsti, kokius auditus ar vertinimus atlikti, užtikrinant, kad būtų:
14 straipsnis. Audituojamo subjekto teisės ir pareigos
1. Audituojamas subjektas turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per aukščiausiosios audito institucijos nustatytą, ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas.
2. Audituojamas subjektas privalo užtikrinti teisę valstybiniams auditoriams, įgaliotiems atlikti valstybinį auditą ar vykdyti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroniniu ryšiu, taip pat susitikti su audituojamo subjekto vadovais ir darbuotojais ir gauti jų rašytinius paaiškinimus.
3. Audituojamas subjektas privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas valstybiniams auditoriams valstybiniam auditui atlikti ir valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną vykdyti.
15 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatai ir jų įforminimas
1. Aukščiausiosios audito institucijos veiklos rezultatai įforminami ataskaitomis, išvadomis ir kitais dokumentais.
16 straipsnis. Valstybinio audito rekomendacijos ir jų įgyvendinimo stebėsena
2. Audituotas subjektas per šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia aukščiausiajai audito institucijai rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. Informacija apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą skelbiama viešai.
3. Aukščiausioji audito institucija paprastai du kartus per metus – prasidedant pavasario ir rudens sesijoms – teikia Seimui rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitas.
VI SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS SU SEIMU, VYRIAUSYBE, TEISĖSAUGOS IR KITOMIS INSTITUCIJOMIS. TARPTAUTINIAI RYŠIAI
17 straipsnis. Ryšiai su Seimu, Vyriausybe, teisėsaugos, ir kitomis institucijomis
1. Aukščiausioji audito institucija, nustačiusi esminius viešojo intereso pažeidimus, praneša Seimui, Vyriausybei, teisėsaugos ar kitoms viešojo administravimo institucijoms ir imasi kitų prevencinių priemonių.
18 straipsnis. Tarptautiniai ryšiai
1. Aukščiausioji audito institucija palaiko tarptautinius ryšius su kitų valstybių aukščiausiosiomis audito, nepriklausomomis fiskalinėmis ir kitomis institucijomis.
VII SKYRIUS
AUKŠČIAUSIOSIOS AUDITO INSTITUCIJOS TARNAUTOJAI, JŲ SKYRIMAS (PRIĖMIMAS) IR ATLEIDIMAS
19 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų statusas
1. Valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis įstatymas. Su valstybės kontrolieriumi ir jo pavaduotojais darbo sutartys nesudaromos. Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis ar skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, taip pat su darbu juridiniuose asmenyse. Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai negali gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą atlyginimą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą bei autorinį atlyginimą už kūrybinį darbą.
2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai gali dirbti tik aukščiausiojoje audito institucijoje. Turėdami valstybės kontrolieriaus sutikimą, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams galima dirbti ir kitur, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, nesudaro prielaidų darbą aukščiausiojoje audito institucijoje panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja aukščiausiosios audito institucijos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, tinkamai atlikti nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas atlieka audito procedūras, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.
3. Valstybinis auditorius – aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas, atliekantis valstybinį auditą ar valstybinio audito priežiūrą ar peržiūrą, prisiekęs Lietuvos Respublikai ir turintis administracinius įgaliojimus ir šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Valstybiniai auditoriai, atlikdami valstybinį auditą, yra nepriklausomi nuo audituojamų subjektų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų ir kitų asmenų. Valstybiniams auditoriams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų vertinimams.
4. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas turi tarnybinį pažymėjimą. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pažymėjimo formą, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina valstybės kontrolierius.
20 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Valstybės kontrolierius penkerių metų kadencijai Respublikos Prezidento teikimu skiriamas ir atleidžiamas Seimo nutarimu.
2. Tas pats asmuo valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Valstybės kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 10 metų apskaitos, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.
4. Valstybės kontrolierius pradeda eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai.
5. Valstybės kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Valstybės kontrolierius Seimo nutarimu iš pareigų atleidžiamas, kai:
4) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
7. Valstybės kontrolierius atsistatydinimo pareiškimą įteikia Respublikos Prezidentui. Sprendimas dėl atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos. Per šį laiką nepriėmus sprendimo dėl atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo arba priėmus sprendimą nepriimti atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolierius toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų valstybės kontrolierius neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo prašymą, įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.
8. Valstybės kontrolierius atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės Respublikos Prezidento teikimu ir tik pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvadą, kad dėl sveikatos būklės valstybės kontrolierius negali eiti pareigų.
9. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus kadencijai arba jam atsistatydinus, arba valstybės kontrolierių atleidus pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą (išdirbus valstybės kontrolieriumi ne mažiau kaip ketverius metus), valstybės kontrolierius turi teisę gauti keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
21 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų skyrimo ir atleidimo tvarka
1. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojus penkerių metų kadencijai valstybės kontrolieriaus teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Tas pats asmuo valstybės kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį ir ne mažesnį kaip 5 metų apskaitos, teisinio, ekonominio, viešojo administravimo, vadybos ir (ar) finansinio ar šių sričių pedagoginio darbo stažą.
4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas.
5. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, kai:
6. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas atleidžiamas, kai:
7. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas atsistatydinimo pareiškimą įteikia valstybės kontrolieriui. Sprendimas dėl atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos. Per šį laiką nepriėmus sprendimo dėl atsistatydinimo pareiškimo patenkinimo arba priėmus sprendimą nepriimti atsistatydinimo pareiškimo, valstybės kontrolierius toliau eina pareigas, jeigu per 15 kalendorinių dienų neįteikia pakartotinio atsistatydinimo pareiškimo. Įteikus pakartotinį atsistatydinimo pareiškimą, įgaliojimai laikomi pasibaigusiais nuo dienos, einančios po šio atsistatydinimo pareiškimo įteikimo dienos.
8. Valstybės kontrolieriaus pavaduotoją pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą atleisti iš pareigų gali Respublikos Prezidentas valstybės kontrolieriaus teikimu.
9. Atleisti valstybės kontrolieriaus pavaduotoją iš pareigų dėl sveikatos būklės Respublikos Prezidentas gali tik šio įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodytomis sąlygomis.
10. Pasibaigus valstybės kontrolieriaus pavaduotojo kadencijai arba jam atsistatydinus, arba valstybės kontrolieriaus pavaduotoją atleidus pagal šio straipsnio 6 dalies 2 punktą (išdirbus valstybės kontrolieriaus pavaduotojui ne mažiau kaip ketverius metus), valstybės kontrolieriaus pavaduotojas turi teisę gauti keturių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
22 straipsnis. Asmenų priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją reikalavimai, atleidimo pagrindai ir sąlygos
1. Asmenims, priimamiems į aukščiausiąją audito instituciją, taikomi šiame įstatyme nustatyti priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją reikalavimai.
2. Asmuo, priimamas į aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo, vadovaujamąsias, valstybinio auditoriaus ir aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, kuris dalyvauja atliekant valstybinį auditą, vykdo biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareigas turi atitikti valstybės kontrolieriaus nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Negali būti nustatyti tokie reikalavimai, kurie nebūtini nustatytoms funkcijoms atlikti.
3. Asmenys, priimami į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
2) atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo jo atleidimo nėra praėję penkeri metai arba jo elgesys neatitinka aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso nuostatų;
3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nėra praėję penkeri metai;
4) atleistas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję penkeri metai;
4. Jeigu aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui yra nustatytas specialusis reikalavimas turėti įstatymų nustatytas specialiąsias teises arba atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikiant kitas specialiąsias teises, asmens kandidatūra teisės aktų nustatyta tvarka turi būti patikrinta arba specialioji teisė turi būti suteikta iki asmens priėmimo (arba perkėlimo) į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas. Į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas asmuo priimamas (arba perkeliamas), kai jam suteikiama specialioji teisė arba kai gaunama kompetentingos valstybės institucijos išvada, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba kad jam gali būti suteikiama kita įstatymų nustatyta specialioji teisė. Aukščiausioji audito institucija turi teisę gauti duomenis apie asmenį, siekiantį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statuso, iš kompetentingų valstybės institucijų.
5. Į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo, nurodyto šio straipsnio 2 dalyje, pareigas priimama viešo konkurso būdu. Konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato valstybės kontrolierius. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas, nurodytas šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
6. Valstybiniai auditoriai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos Respublikai. Valstybinio auditoriaus priesaiką priima valstybės kontrolierius ar jį pavaduojantis valstybės kontrolieriaus pavaduotojas.
7. Be konkurso į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareigas priimami kiti aukščiausiosios audito institucijos darbuotojai, kurie nenurodyti šio straipsnio 2 dalyje, jeigu valstybės kontrolierius nenusprendžia kitaip. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas šio straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka ir kurios nenurodytos šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą nustato valstybės kontrolierius.
8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje santykiai pasibaigia ir šie tarnautojai atleidžiami bendraisiais Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais atleidimo pagrindais.
9. Aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovas į darbą priimamas septynerių metų kadencijai konkurso būdu. Tas pats asmuo negali eiti aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
10. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, taip pat atleidžiami, jeigu:
1) atsisako įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
2) savo poelgiu darbo metu arba ne darbo metu diskredituoja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą;
23 straipsnis. Tarnautojų priėmimo į aukščiausiąją audito instituciją apribojimai
Į tarnautojo, nurodyto šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, pareigas aukščiausiojoje audito institucijoje negali būti priimamas asmuo, jeigu:
2) jis atsisakė prisiekti Lietuvos Respublikai. Šis reikalavimas taikomas tik valstybiniams auditoriams;
3) jis atsisakė deklaruoti savo ir savo šeimos narių turtą ir pajamas bei viešuosius ir privačius interesus;
4) su tiesioginiu vadovu jį sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai, jeigu darbas būtų susijęs su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam ar vieno teise kontroliuoti kitą;
24 straipsnis. Valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ir valstybinių auditorių priesaika ir jos tekstas
1. Valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir valstybiniai auditoriai prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas toks priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai;
gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus;
visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę;
saugoti valstybės turtą;
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas.“
3. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo, pasirašytas priesaikos tekstas saugomas asmens byloje.
25 straipsnis. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etika
1. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etiką reglamentuoja valstybės kontrolieriaus tvirtinamas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodeksas.
26 straipsnis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas
Be Darbo kodekse nurodytų atvejų, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma:
1) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
2) šio ir kitų įstatymų pažeidimas, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo diskredituojamas aukščiausiosios audito institucijos autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas ja.
VIII SKYRIUS
MOKYMAS IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS
27 straipsnis. Mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo procesas
2. Aukščiausioji audito institucija turi sudaryti sąlygas kvalifikacijai tobulinti, o aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.
3. Mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas vadovaujantis metiniais aukščiausiosios audito institucijos planais Lietuvos Respublikos bei užsienio mokymo įstaigose (įmonėse), taip pat kitais būdais ir formomis.
IX SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS IR ATOSTOGOS
28 straipsnis. Darbo užmokestis
1. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį, apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato šis ir kiti įstatymai.
2. Valstybės kontrolierius nustato aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą.
3. Valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydis yra lygus šešiems šalies ūkio darbuotojų vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių, kuriuos apskaičiuoja ir kas ketvirtį skelbia Lietuvos statistikos departamentas, dydžiams.
4. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojų ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovo pareiginės algos dydis yra lygus 90 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio.
5. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų, kurie eina vadovaujamąsias pareigas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 85 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Valstybiniai auditoriai, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai, dalyvaujantys atliekant valstybinį auditą, vykdantys biudžeto politikos kontrolės funkcijas, pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 80 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Kitų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų pareiginės algos dydis gali būti nustatomas iki 75 procentų valstybės kontrolieriaus pareiginės algos dydžio. Konkrečius pareiginės algos pastoviosios dalies dydžius valstybės kontrolierius nustato darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgdamas į šio įstatymo nuostatas. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms gebėjimų turėjimas ir panašiai). Pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos nustatomos darbo apmokėjimo sistemoje, tačiau ši dalis negali viršyti 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Pareiginės algos kintamąją dalį sudaro priemokos: už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo funkcijas, arba už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, arba už darbą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
6. Valstybės kontrolieriui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir aukščiausiosios audito institucijos administracijos vadovui pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
7. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojams už didelio masto sudėtingus ir reikšmingus valstybei ir visuomenei valstybinius auditus ar už kitus aukščiausiosios audito institucijos veiklai reikšmingus rezultatus gali būti išmokama vienkartinė piniginė išmoka. Vienkartinė piniginė išmoka negali viršyti aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo pareiginės algos dydžio (šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas einančių tarnautojų pastoviosios dalies dydžio) ir mokama neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka.
8. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su aukščiausiosios audito institucijos misija ir tikslais susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios nėra įskaičiuojamos į šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytą aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį. Už laiką, kurį aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš aukščiausiajai audito institucijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui nemokamas.
9. Duomenys apie aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Atostogos
1. Be Darbo kodekse nustatytų atostogų, aukščiausiosios audito institucijos tarnautojai taip pat turi teisę į šio įstatymo nustatytas kasmetines atostogas.
2. Aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, turinčiam didesnį negu dvejų metų darbo aukščiausiojoje audito institucijoje stažą, už kiekvienus paskesnius darbo aukščiausiojoje audito institucijoje metus kasmetinės atostogos pailginamos viena darbo diena kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 32 darbo dienos.
X SKYRIUS
Baigiamosios nuostatos
30 straipsnis. Visuomenės informavimas
Valstybinio audito ataskaitos ir išvados, rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitos, šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytos išvados, 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta ir kita informacija apie aukščiausiosios audito institucijos veiklą teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama jos interneto svetainėje ir viešinama per kitas visuomenės informavimo priemones.
31 straipsnis. Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimas
1. Asmenų prašymai ir skundai aukščiausiojoje audito institucijoje nagrinėjami, jeigu jie yra tiesiogiai susiję su jos veiklos rezultatais.
2. Asmenų prašymai ir skundai, kada nėra galimybės identifikuoti prašymą ar skundą pateikusio asmens ir patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą, nenagrinėjami, jeigu valstybės kontrolierius ar jo įgaliotas aukščiausiosios audito institucijos tarnautojas nenusprendžia kitaip.
3. Asmenų skundai dėl aukščiausiosios audito institucijos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka, netaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme administracinei procedūrai nustatytų reikalavimų.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Valstybės kontrolės valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, (toliau – darbuotojai) paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui, įgyja aukščiausiosios audito institucijos tarnautojo statusą ir tęsia darbą eidami tas pačias pareigas ir pasirašydami neterminuotas darbo sutartis.
3. Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos darbuotojams mokamas pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą apskaičiuotas darbo užmokestis.
4. Darbuotojams, kuriems, įsigaliojus šiam įstatymui, bus nustatytas mažesnis darbo užmokestis, palyginti su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu darbo užmokesčiu (pareiginė alga kartu su priedu už kvalifikacinę klasę ir priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi), mokamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas darbo užmokestis (pareiginė alga kartu su priedu už kvalifikacinę klasę ir priedu už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ar pareiginės algos pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) tol, kol jie eina tas pačias pareigas.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems į pareigas darbuotojams įskaityti nepertraukiamojo tarnybos (darbo) stažo Valstybės kontrolėje laikotarpiai įskaitomi į aukščiausiosios audito institucijos tarnautojų nepertraukiamąjį darbo stažą, nurodytą šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymą 29 straipsnio 2 dalyje.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitos procedūros tęsiamos tol, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.
7. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo priklausė aukščiausiosios audito institucijos tarnautojui, ėjusiam valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojo ar valstybės tarnautojo pareigas, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį.
8. Valstybės tarnautojų, kurių pareigybės panaikinamos iki 2019 m. sausio 1 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį.
9. Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai, įsigaliojus šiam įstatymui, toliau eina pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas pirmą kartą skiriamas penkerių metų kadencijai. Kiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami vienais metais ilgesnėms kadencijoms, negu prieš tai paskirtas valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, jeigu nuo pirmojo valstybės kontrolieriaus pavaduotojo paskyrimo nepraėjo vieni metai. Vėliau valstybės kontrolieriaus pavaduotojai skiriami, kaip nustatyta šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnyje.