Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO NR. IX-216 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2016 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą Nr. IX-216 ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ BANKROTO
ĮSTATYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
2. Šis įstatymas taikomas visiems juridiniams asmenims, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje (toliau – įmonės), išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas. Juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose gali būti nustatyti bankroto proceso ypatumai.
3. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
4. Šis įstatymas taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymui ir Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymui.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bankrotas – teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą.
4. Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka ir nepradėtos šio įstatymo nustatytos įmonės likvidavimo procedūros.
5. Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.
6. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir (arba) įmonė negali ir negalės vykdyti įsipareigojimų.
7. Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
8. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
9. Supaprastintas bankroto procesas – teismo tvarka vykdomų įmonės likvidavimo procedūrų, kai įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimus sprendžia teismas, visuma.
10. Ūkinė komercinė veikla – gamybinė, prekybinė, finansinė, profesinė veikla, apimanti prekių ir paslaugų pirkimą ar pardavimą, įskaitant ir naudojimąsi turtu ir (arba) turtinėmis teisėmis, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, išskyrus turto pardavimą, kai siekiama gauti pajamų administravimo išlaidoms apmokėti ir atsiskaityti su kreditoriais.
3 straipsnis. Įmonės kreditoriai
Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:
1) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti;
2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai;
3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;
4) paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija);
5) nesumokėjimo už parduotus žemės ūkio produktus atveju – žemės ūkio veiklos subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme;
6) iš Europos Sąjungos lėšų suteiktos paramos negrąžinimo atveju – valstybės institucijos, administruojančios Europos Sąjungos lėšas;
ANTRASIS SKIRSNIS
PAREIŠKIMAI DĖL BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO
4 straipsnis. Pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
5 straipsnis. Pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:
2) įmonės vadovas, o kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą organų struktūrą vienasmenio valdymo organo nėra – kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys);
2. Pareiškimai pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka.
3. Jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimą dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.
6 straipsnis. Kreditoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui kreditorius gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad įvykdyti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija. Kreditorius, kuris kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, turi tikėtinai pagrįsti savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisę įmonei, pateikdamas ją patvirtinančius įrodymus.
2. Kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos.
3. Jeigu yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, ir kreditorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo vykdomųjų dokumentų grąžinimo dienos kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikiant pareiškimą teismui šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos.
7 straipsnis. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Jeigu įmonės likvidavimo įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka metu išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Prie pareiškimo teismui pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai bei likviduojamos įmonės finansinių ataskaitų, sudarytų pagal mokėjimų sustabdymo dienos duomenis, rinkinys, taip pat likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinys, jei jis nėra pateiktas juridinių asmenų registrui.
8 straipsnis. Įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
1. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai:
1) įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų po to, kai įmonės vadovui ar pagal kompetenciją kitam asmeniui tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad įmonė tapo nemoki, nesiėmė priemonių dėl įmonės mokumo atstatymo. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė tapo nemoki, nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba minimaliais įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytais terminais ir tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą;
2) nutraukta įmonės restruktūrizavimo byla dėl nustatytais terminais nepateikto ar teismo nepatvirtinto restruktūrizavimo plano, plano nevykdymo arba netinkamo vykdymo;
2. Įmonės vadovo ar kito asmens pagal kompetenciją pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkiniai, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai.
3. Teismui priėmus pareiškimą ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų kopijas įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo pateikti įmonės dalyviams, jiems paprašius.
4. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti pagal kompetenciją kiti asmenys, jie įmonei ir (ar) kreditoriams atsako solidariai.
TREČIASIS SKIRSNIS
BANKROTO BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMe
9 straipsnis. Pasirengimas nagrinėti bankroto bylą teisme
1. Kai įmonei yra įteikti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, įmonės vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jų gavimo dienos pateikia teismui:
1) įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai;
2) ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jei jis nėra pateiktas juridinių asmenų registrui;
3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, bei baudžiamąsias bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas įmonės turtas, taip pat informaciją apie išieškojimus ne ginčo tvarka;
4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeistu turtu ar hipoteka kreditoriui užtikrintus įsipareigojimus;
2. Jeigu įmonės vadovas be pateisinamos priežasties per nurodytą terminą nepateikia teismui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos, teismas gali skirti įmonės vadovui iki 2 896 eurų baudą.
3. Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą (toliau šiame straipsnyje – pareiškimas), gali:
1) įpareigoti įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, dalyvius, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ir įvertinti įmonės turtą;
2) šaukti į teismą įmonės vardu turėjusius ir turinčius teisę veikti asmenis, įmonės dalyvius, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovą, įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą, vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) ir kitus atsakingus asmenis, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo arba civilinės sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo ar su jais nutrauktos civilinės sutartys per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos;
4) reikalauti iš įmonės vadovo arba dalyvių pateikti teismui įmonės ūkinės komercinės veiklos ir finansinės būklės duomenis;
5) teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo;
4. Teismui priėmus pareiškimą, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą, išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Informaciją apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teisėjo rezoliucijos priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat po teismo nutarties dėl atsisakymo iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama specialioje interneto svetainėje.
5. Nuostoliai, atsiradę dėl nesąžiningai ir nepagrįstai pateikto pareiškimo, atlyginami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatyta tvarka.
6. Nuo pareiškimo priėmimo dienos įmonės kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Teismui kartu su prašymu turi būti pateikiami kreditoriaus reikalavimo teisę įmonei patvirtinantys įrodymai.
7. Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų.
10 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas teisme
1. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
3. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:
4. Teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu:
1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus;
5. Nutartimi iškelti bankroto bylą teismas privalo:
1) išspręsti klausimus dėl bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) paskyrimo (paskirti programa atrinktą asmenį administratoriumi arba šio įstatymo nustatyta tvarka neskirti programa atrinkto asmens administratoriumi ir paskirti administratorių);
2) nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos;
3) nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus;
6. Nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.
7. Atskirasis skundas dėl nutarties iškelti bankroto bylą (ar jos dalies), arba nutarties laikinai pavaduoti arba atstatydinti administratorių Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atskirojo skundo gavimo. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos gavimo dienos. Jei nėra kitų įrodymų, atskirojo skundo kopija laikoma gauta po 3 darbo nuo atskirojo skundo išsiuntimo dalyvaujantiems byloje asmenims dienos. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti. Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutarties dalį neskirti programa atrinkto asmens administratoriumi ir paskirti administratorių, gali paskirti administratorių, kuris buvo programa atrinktas, bet nepaskirtas, arba grąžinti administratoriaus paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šioje dalyje nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra galutinės ir kasacine tvarka neskundžiamos.
8. Administratorius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi pateikti teismui būtinų administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo sąmatą ir ją pagrindžiančią informaciją. Teismas, įvertinęs administratoriaus pateiktą sąmatą ir ją pagrindžiančią informaciją, atsižvelgdamas į įmonės dydį, kuris vertinamas parenkant administratorių, tvirtina lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti būtinoms bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytą bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Būtinomis administravimo išlaidomis laikomos ekonomiškai pagrįstos ir pateisinamos išlaidos, reikalingos administratoriaus funkcijoms, kol kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtins bankroto administravimo išlaidų sąmatą, vykdyti, ir ne didesnė kaip 5 MMA suma, kurią, jei įmonės sąskaitoje yra lėšų, administratorius, kaip kreditorių susirinkimo tvirtinamo atlygio dalį, gali išsimokėti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Teismas gali nustatyti mažesnę nei 5 MMA administratoriui leistiną išsimokėti sumą, jei administratoriui išmokėjus 5 MMA sumą, įmonės sąskaitoje neliktų lėšų kitoms būtinoms iki pirmojo kreditorių susirinkimo išlaidoms apmokėti, arba numatomas trupesnis nei 2 mėnesių laikotarpis iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Nutartis dėl lėšų sumos, kurią administratorius turi teisę naudoti būtinoms bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas arba teismas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, neskundžiama.
9. Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kai kreditorių reikalavimus nustatantis arbitražo sprendimas priimtas po šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyto termino, teismas tvirtina kreditorių reikalavimus kaip kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą, jeigu tie kreditorių reikalavimai nebuvo patvirtinti anksčiau. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.
10. Tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami kreditoriaus civiliniai ieškiniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, laikoma, kad šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyti terminai dėl perduotų ieškinių nepraleisti. Šie kreditorių ieškiniai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui gali būti perduodami teismo nutartimi per visą bankroto proceso vykdymo laikotarpį, iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.
11 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimas, kai įmonė neturi turto arba jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti
Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka, jei:
1) teismas pasiūlo asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą teismo nustatyto dydžio sumą ir šis asmuo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą įmoka šią teismo nustatyto dydžio sumą.
2) šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti administratorių, prisiimantį riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų (toliau – rizika) ir teismas šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka riziką prisiimantį administratorių paskiria.
3) šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodytas kreditorius pateikė pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą dėl neįvykdytų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, reikalavimų atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Šiuo atveju bankroto byloje šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskirtas administratorius yra riziką prisiimantis administratorius.
12 straipsnis. Pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą
1. Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie priimtą nutartį iškelti bankroto bylą praneša:
4) Lietuvos bankui, jeigu bankroto byla iškelta įmonei, kuri yra Lietuvos banko pagal Lietuvos Respublikos atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymą skelbiamame sistemų dalyvių sąraše, taip pat jeigu bankroto byla iškelta draudimo įmonei, perdraudimo įmonei, finansų maklerio įmonei, valdymo įmonei, investicinei bendrovei arba akcinei bendrovei, kuri laikoma vertybinių popierių emitentu pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą.
2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą teismas:
1) ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos apie įsiteisėjusią nutartį ir paskirto administratoriaus duomenis (vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (juridinio asmens kodą), gyvenamąją vietą (buveinę) praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims;
b) visiems asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems įmonės turtą;
c) Finansų ministerijai, jeigu įmonė yra paskolos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų arba paskolos, kuriai suteikta valstybės garantija, gavėja;
d) mokesčių, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų administratoriams:
3) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nustatyta tvarka apie įsiteisėjusią nutartį iškelti bankroto bylą praneša:
a) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, ir įstatymo nustatytais atvejais perima šių bylų nagrinėjimą;
b) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti bankrutuojančios įmonės kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perima nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus;
c) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas bankrutuojančios įmonės turtas, ir įstatymo nustatytais atvejais perima turto arešto dokumentus;
3. Teismas šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui.
4. Teismas įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą kopiją, jeigu yra galimybė, įteikia administratoriui šios nutarties įsiteisėjimo dieną kartu su įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinių, dokumentų, kuriuose pateikiama informacija apie įmonei teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, kopijomis arba tą pačią dieną išsiunčia administratoriui nurodytų dokumentų kopijas registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.
13 straipsnis. Bankroto bylos iškėlimo pasekmės
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą:
2) administratorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos privalo atvykti į bankrutuojančios įmonės buveinę, nurodytą teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą, ir organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą. Teismas asmeniui, trukdžiusiam administratoriui, pateikusiam įsiteisėjusios nutarties iškelti įmonei bankroto bylą kopiją, bankroto administratoriaus pažymėjimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patekti į įmonės buveinę ir (ar) kitas įmonei nuosavybės teise priklausančias patalpas (teritorijas), gali skirti iki 2 896 eurų baudą;
3) įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, sukauptus nuo įmonės įsteigimo dienos bei visą informaciją, kuri buvo kaupiama elektroninėse laikmenose, įskaitant apskaitos duomenų bazę taip pat ir esančią pas trečiuosius asmenis, teikiančius informacijos kaupimo ir saugojimo paslaugas, per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas, ūkinės bendrijos tikrieji nariai per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus, turto ir dokumentų neperduoda arba perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti jam iki 2 896 eurų baudą;
4) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo arba civilines sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu. Šiems asmenims nemokama išeitinė išmoka ir kompensacijos, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Šie asmenys ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, įmonei iki bankroto bylos iškėlimo apskaitos paslaugas teikusios įmonės vadovas privalo per visą bankroto procesą teismo reikalavimu teikti visą bankroto procesui reikalingą informaciją;
5) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – mokesčių įstatymai), nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Iškėlus bankroto bylą, visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti ir (ar) bankroto procedūroms vykdyti reikalingi mokėjimai, įskaitant ir privalomąsias įmokas, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės bankroto metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos turi būti mokamos ir gali būti išieškomos Civilinio proceso kodekso, Mokesčių administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka;
6) jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius nepranešė su įmone sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo nesibaigęs, šalims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, su įmone sudarytų sutarčių šalys gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol gaus administratoriaus pranešimą, kad įmonė sutartį vykdys;
7) įmonė turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu jos veiklos rezultatas mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Visi atsiskaitymai, susiję su ūkine komercine veikla, vykdomi per vieną atsiskaitymams, susijusiems su ūkine komercine veikla, skirtą įmonės sąskaitą (toliau – įmonės komercinė sąskaita), iš kurios negali būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus ūkinę komercinę veiklą. Jeigu nutraukus ūkinę komercinę veiklą ir sumokėjus visus su ūkine komercine veikla susijusius mokėjimus, įskaitant ir dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiradusius mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, įmonės komercinėje sąskaitoje lieka lėšų, jos pervedamos į šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą sąskaitą;
8) teismas kreditorių prašymu gali nustatyti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir disponavimo įmonės turtu apribojimus. Tokiu atveju be teismo leidimo gali būti draudžiama šį turtą parduoti, išnuomoti, įkeisti, juo laiduoti, garantuoti kitų subjektų prievolių įvykdymą ar kitaip jį perleisti (perduoti).
14 straipsnis. Teisės eiti vadovaujančias pareigas apribojimas už trukdymą bankroto procedūroms
1. Teismas ex offício, administratoriaus arba kreditoriaus, kurių teismo patvirtinti reikalavimai sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo:
b) po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė administratoriui turto ir (ar) dokumentų;
2. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
3. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo (nutarties) gavimo dienos. Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISĖ TEIKTI ĮMONIŲ BANKROTO ADMINISTRAVIMO PASLAUGAS ir teisė dirbti administratoriaus padėjėju
15 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir asmenims, siekiantiems įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju
1. Fizinis asmuo, siekiantis šio įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo:
2) turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
3) turėti ne trumpesnį kaip dvejų metų administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutinius trejus metus arba ne trumpesnį kaip penkerių metų įmonės vadovo darbo stažą per paskutinius septynerius metus, arba būti pripažintas advokatu ar paskirtas antstoliu;
2. Fizinis asmuo, siekiantis įgyti teisę dirbti administratoriaus padėjėju, privalo atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.
3. Fizinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, arba buvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs;
2) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla arba nuo teisės teikti įmonių bankroto arba įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas netekimo nepraėjo treji metai;
3) pažeidė šio įstatymo 21 straipsnio 10 dalyje nustatytus reikalavimus ir nuo dienos, kai šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai tapo žinoma ši aplinkybė, nepraėjo šešeri metai;
4. Juridinis asmuo, siekiantis šio įstatymo nustatyta tvarka įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti bent vieną darbuotoją, įgijusį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje. Teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas privalo turėti ir juridinio asmens, siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovo pareigas einantis asmuo.
5. Juridinis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) dėl jo yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką;
16 straipsnis. Kvalifikacijos egzaminas
1. Kvalifikacijos egzaminą – fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka ar teisę dirbti administratoriaus padėjėju, žinių patikrinimą – rengia Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių egzaminų komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta egzaminavimo tvarka. Kvalifikacijos egzaminas rengiamas pagal Komisijos patvirtintas administratorių ir administratorių padėjėjų egzaminų programas. Kvalifikacijos egzaminas laikomas valstybine lietuvių kalba. Fizinis asmuo, neišlaikęs kvalifikacijos egzamino arba neatvykęs jo laikyti, gali jį dar kartą laikyti ne anksčiau kaip po 3 mėnesių. Fizinis asmuo, dėl pateisinamų priežasčių (ligos ar kitų dokumentais įrodomų faktų ir aplinkybių, kurių fizinis asmuo negalėjo numatyti) neatvykęs laikyti egzamino, gali prašyti Komisijos leisti jį laikyti pakartotinai nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui ir pateikti paaiškinimą apie neatvykimo laikyti kvalifikacijos egzamino priežastis. Komisija, pripažinusi fizinio asmens neatvykimo laikyti kvalifikacijos egzamino priežastis svarbiomis, tokį fizinio asmens prašymą tenkina ir leidžia jam laikyti kvalifikacijos egzaminą nepraėjus 3 mėnesių laikotarpiui. Kvalifikacijos egzamino perlaikymų skaičius neribojamas.
2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos fizinio asmens, turinčio pagal kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisės išmanymo patikrinimui laikant profesinio tinkamumo testą.
17 straipsnis. Komisija
1. Komisija egzaminuoja fizinius asmenis, siekiančius įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar dirbti administratoriaus padėjėjais, taip pat atlieka fizinių asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos teisės išmanymo patikrinimą laikant profesinio tinkamumo testą.
2. Komisija sudaroma iš 5 narių – valstybės institucijų atstovų. Visi Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 Komisijos nariai privalo turėti socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos bakalauro ir teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) iš jų bent vienas narys turi turėti teisės studijų krypties išsilavinimą ir bent vienas narys ekonomikos studijų krypties išsilavinimą. Komisijos nariai turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme valstybės tarnautojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Komisija sudaroma 5 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti Komisijos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
3. Vyriausybės įgaliota institucija tvirtina Komisijos sudėtį ir nuostatus. Komisiją techniškai aptarnauja (priima prašymus laikyti egzaminą, praneša apie egzamino laiką, vietą, fiksuoja egzamino eigą garso įrašu, skelbia ir siunčia sprendimus, atlieka kitus su egzamino organizavimu ir Komisijos darbo užtikrinimu susijusius darbus) šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.
18 straipsnis. Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimas
1. Bankroto administratoriaus pažymėjimas išduodamas fiziniam asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytus reikalavimus, bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas išduodamas fiziniam asmeniui, atitinkančiam šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Bankroto administratoriaus pažymėjimu patvirtinama asmens, kaip bankroto administratoriaus, kvalifikacija. Bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas suteikia teisę dirbti administratoriaus padėjėju.
2. Bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija.
3. Bankroto administratoriaus pažymėjimas neišduodamas asmeniui, neatitinkančiam šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas neišduodamas asmeniui, neatitinkančiam šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Bankroto administratoriaus ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimas išduodamas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kvalifikacijos egzamino dienos.
19 straipsnis. Reikalavimai asmenims, siekiantiems teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai
1. Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir Šveicarijos Konfederacijos piliečio, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Valstybės narės juridiniam asmeniui, turinčiam pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančiam teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje laikinai, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai suteikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir šio įstatymo nuostatomis.
3. Fizinis asmuo, siekiantis teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, privalo turėti ir šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus.
4. Juridinis asmuo, siekiantis teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, privalo:
1) turėti ir šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, leidimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad juridinis asmuo, siekiantis teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, turi teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pagal tos valstybės narės teisės aktus;
2) turėti bent vieną darbuotoją arba narį, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius įstatymus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, turintį šio įstatymo nustatyta tvarka įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, ir (ar) darbuotoją arba narį, kuriam, jo profesinę kvalifikaciją pripažinus šio straipsnio 1 dalyje ir (ar) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje.
20 straipsnis. Reikalavimai fiziniams asmenims, siekiantiems teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje
Valstybės narės piliečio, kito fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ir Šveicarijos Konfederacijos piliečio, turinčio pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir siekiančio teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šiems asmenims taikomi šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Asmenys, kurie dokumentais, patvirtinančiais jų kvalifikaciją ar išsilavinimą, negali įrodyti, kad jie išmano Lietuvos Respublikos teisę, privalo išlaikyti profesinio tinkamumo testą.
21 straipsnis. Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymas
1. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (toliau – Sąrašas). Sąrašas skelbiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
2. Į Sąrašą įrašyti fiziniai ir juridiniai asmenys įgyja teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo jų įrašymo į Sąrašą dienos. Į Sąrašą įrašytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikiama laikinai. Fiziniai ir juridiniai asmenys netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas nuo jų išbraukimo iš Sąrašo dienos.
3. Į Sąrašą įrašomi:
1) fiziniai asmenys, kuriems šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas ir atitinkantys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus. Fiziniai asmenys, išbraukti iš Sąrašo šio straipsnio 8 dalies 1, 2, 6, 7 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais, į Sąrašą įrašomi pateikę prašymą įrašyti juos į Sąrašą išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo išbraukti iš Sąrašo, dokumentus, įrodančius, kad tobulino kvalifikaciją, arba pakartotinai išlaikę egzaminą;
2) fiziniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
3) fiziniai asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
4. Asmenys, įrašyti į Sąrašą, privalo:
2) laikytis šio įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir etikos principų, nustatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame administratorių elgesio kodekse;
3) nuolat tobulinti kvalifikaciją. Juridinis asmuo, įrašytas į Sąrašą privalo užtikrinti savo darbuotojų ir vadovo, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą. Šio punkto reikalavimai netaikomi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims, kuriems teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai.
5. Sprendimą įrašyti į Sąrašą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis priima šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija ir sprendimo priėmimo dieną įrašo juos į Sąrašą:
1) šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti fiziniai asmenys į Sąrašą turi būti įrašyti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas atitinkamai nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo arba nuo profesinės kvalifikacijos pripažinimo šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje arba nuo profesinės kvalifikacijos pripažinimo šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) šio straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktuose nurodyti juridiniai asmenys į Sąrašą turi būti įrašyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo juridinio asmens visų dokumentų, patvirtinančių atitiktį atitinkamai šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje arba šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams, pateikimo.
6. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų fizinių asmenų (toliau šioje dalyje – asmuo) prašymu įrašymo į Sąrašą terminas atidedamas ne ilgiau kaip vieniems metams nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo dienos. Asmuo į Sąrašą įrašomas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo rašytinio prašymo dėl atidėjimo termino pabaigos gavimo. Prašyme dėl atidėjimo termino pabaigos asmuo patvirtina, kad jis atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus ir nėra kitų kliūčių, dėl kurių jis negali teikti įmonių bankroto administravimo paslaugų. Jeigu šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija per vienus metus nuo bankroto administratoriaus pažymėjimo išdavimo dienos negauna asmens prašymo dėl atidėjimo termino pabaigos, vėliau prašymą dėl atidėjimo termino pabaigos pateikęs asmuo įrašomas į Sąrašą tik tuo atveju, jeigu prie prašymo dėl atidėjimo termino pabaigos prideda dokumentus, įrodančius, kad jis tobulino kvalifikaciją, arba dar kartą išlaiko kvalifikacijos egzaminą šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
7. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija per šio straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus priima sprendimą atsisakyti įrašyti į Sąrašą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų, ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti įrašyti asmenį į Sąrašą dienos apie tai praneša jam raštu, nurodydama priežastis, dėl kurių atsisakoma jį įrašyti į Sąrašą. Pranešimo apie atsisakymą įrašyti asmenį į Sąrašą nepateikimas nelaikomas teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimu.
8. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą išbraukti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus asmenis iš Sąrašo, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
2) fizinis ar juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, turi dvi galiojančias šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas nuobaudas ;
3) paaiškėja, kad fizinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai arba įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, neteko pagal kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus įgytos teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, arba juridinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, neteko pagal kitos valstybės narės teisės aktus įgytos teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas;
4) fizinis ar juridinis asmuo, teikęs įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais baigė teikti paslaugas;
5) juridiniam asmeniui iškeliama bankroto byla ar bankroto procedūros vykdomos ne teismo tvarka, arba pradedamas kitas nemokumo procesas pagal kitos valstybės teisės aktus arba jis yra likviduojamas;
6) paaiškėja, kad siekdamas būti įrašytas į Sąrašą fizinis ar juridinis asmuo pateikė neteisingus duomenis ir (ar) nuslėpė faktus, dėl kurių jis negalėjo būti įrašytas į Sąrašą;
7) paaiškėja, kad fizinis ar juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, nebeatitinka šio įstatymo 15 straipsnio 3 ar 5 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
8) paaiškėja, kad juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka, nebeatitinka šio įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų dėl darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, skaičiaus arba juridinis asmuo, teikiantis įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai, neatitinka šio įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų;
9) paaiškėja, kad į Sąrašą įrašytas fizinis asmuo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netobulino kvalifikacijos ir ilgiau kaip 3 metus neteikė įmonių bankroto administravimo paslaugų kaip fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas arba narys, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius įstatymus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų;
9. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą išbraukti fizinį ar juridinį asmenį iš Sąrašo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo pagrindo išbraukti asmenį iš Sąrašo atsiradimo dienos ir sprendimo priėmimo dieną išbraukia jį iš Sąrašo. Šio straipsnio 8 dalies 6–9 punktuose nurodytais atvejais pagrindas išbraukti asmenį iš Sąrašo atsiranda po to, kai, fizinis ar juridinis asmuo per 10 darbo dienų nuo šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo raštu dėl galimo jo išbraukimo iš Sąrašo gavimo dienos nepateikia naujos informacijos ir (ar) dokumentų, įrodančių, kad nebuvo arba išnyko aplinkybės, dėl kurių jis turėtų būti išbraukiamas iš Sąrašo. Laikoma, kad įspėjimą juridinis asmuo gavo praėjus 5 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo.
10. Asmuo, įrašytas į Sąrašą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po dienos, kai sužinojo, kad jis nebeatitinka šio įstatymo 15 straipsnio 3 arba 5 dalyje nurodytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, privalo pranešti apie tai šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, pateikdamas prašymą dėl jo išbraukimo iš Sąrašo.
PENKTASIS SKIRSNIS
ADMINISTRATORIUS
22 straipsnis. Administratoriaus paskyrimas ir atstatydinimas
1. Administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras, veikiantis įmonės vardu pagal pavedimo sutartyje suteiktus įgaliojimus:
1) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – fizinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
2) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, turintis pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai);
3) valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, įsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal kitos valstybės narės ar Šveicarijos Konfederacijos teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai ši teisė pripažinta šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka (toliau – fizinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas įsisteigęs Lietuvos Respublikoje);
4) Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – juridinis asmuo, įgijęs teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas šio įstatymo nustatyta tvarka);
5) valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, taip pat jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), neįsisteigęs Lietuvos Respublikoje, turintis pagal įsisteigimo valstybės narės teisės aktus įgytą teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kai šią teisę pripažinus šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje suteikta laikinai arba vienkartinai (toliau – juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas laikinai).
2. Administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į Sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis (toliau – taisyklės). Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės komercinės veiklos ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai administratorius prisiima riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus sutikimus–deklaracijas administruoti įmonę, nėra arba asmenų, pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, kriterijų reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų taisyklėse nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus įmonę ir į Sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą–deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 5 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Sutikimo–deklaracijos administruoti įmonę nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę ir yra vienas iš šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę atsisakoma dėl taisyklėse nustatytų objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenų veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Įmonės, vykdančios ūkinę komercinę veiklą, administratoriumi skiriamas asmuo, turintis teisę teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo nėra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos naudojantis programa netaikomos, o administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į Sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą–deklaraciją administruoti įmonę.
3. Asmuo, įrašytas į Sąrašą, gali pareikšti sutikimą administruoti įmonę (įmones) šiais (vienu arba abiem) būdais:
1) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie įmonę, kuriai keliama bankroto byla, paskelbimo programoje dienos pateikti sutikimą–deklaraciją administruoti įmonę. Informacija apie teismo sprendimą kelti bankroto bylą ir duomenys apie įmonę, kuriai keliama bankroto byla, taisyklėse nustatyta tvarka paskelbiami programoje po teismo posėdžio, kuriame buvo nuspręsta kelti bankroto bylą, dienos, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Sutikime–deklaracijoje nurodoma, ar nėra šio straipsnio 5 dalyje nurodytų apribojimų, dėl kurių asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai turi būti paskirtas administratorius, administratoriumi. Šis sutikimo pateikimo būdas yra prioritetinis, palyginti su šios dalies 2 punkte nurodytu sutikimo pateikimo būdu, išskyrus atvejus, kai įmonė pasižymi tais veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumais, kuriems administruoti pateiktas šios dalies 2 punkte nurodytas sutikimas, ir atvejus, kai šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka parenkamas pavaduojantis administratorius. Asmuo ilgalaikio sutikimo administruoti bet kurias (visas) įmones galiojimo metu pateikęs sutikimą–deklaraciją administruoti įmonę taisyklėse nustatyta tvarka įgyja prioritetą atrankoje prieš vieną iš sutikimų pateikusį asmenį;
2) pateikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai rašytinį sutikimą taisyklėse nustatyta tvarka dalyvauti kandidatų būti paskirtam ne trumpesnį kaip 6 mėnesių nepertraukiamą, sutikime nurodytą laikotarpį bet kurių (visų) įmonių ir (ar) pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių administratoriumi atrankoje. Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jeigu programa atrinktas asmuo nėra pateikęs šios dalies 1 punkte nurodyto sutikimo–deklaracijos, jis paskiriamas įmonės administratoriumi tik taisyklėse nustatyta tvarka pateikęs sutikimą–deklaraciją.
4. Teismas, išsprendęs klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parenka administratoriaus kandidatūrą ir priima nutartį iškelti bankroto bylą, kuria taip pat paskiria administratorių. Ta pačia nutartimi teismas motyvuotai atsisako paskirti programa atrinktą asmenį, jeigu paaiškėja, kad sutikime–deklaracijoje administruoti įmonę buvo pateikti neteisingi duomenys ir (ar) teismas nustato, kad programa atrinktas asmuo yra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis ar giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo ir dėl to asmuo negali būti paskirtas įmonės, kuriai keliama bankroto byla, administratoriumi. Programa atrinkto asmens paskyrimas administratoriumi neskundžiamas ir neprivalo būti motyvuotas. Programa atrinkto asmens neskyrimas administratoriumi gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Teismas, nepaskyręs programa atrinkto asmens administratoriumi, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka parenka kitą administratorių.
5. Administratoriumi negali būti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorius (su kreditoriumi darbo santykiais susijęs asmuo ar, kai kreditorius – juridinis asmuo, jo organų narys), asmuo, kuris neturi teisės būti vadovu, įmonės ar šią įmonę patronuojančios arba šios įmonės dukterinės įmonės dalyvis, jos organų narys, vadovas, jo pavaduotojas (direktorius), vyriausiasis buhalteris (buhalteris), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovas, taip pat įmonės vadovo ar bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju susijęs asmuo. Šie apribojimai taikomi ir šioje dalyje nurodytiems asmenims, kurie dirbo įmonėje ir buvo atleisti iš pareigų per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo arba paskutinių 36 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpiu buvo įmonės dalyviais, turėjusiais daugiau kaip 10 procentų įmonės akcijų, dalių, pajų. Administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirkti įmonės turtą, atstovauti pirkėjui jį perkant. Įmonės turto pirkėju ir pirkėjo atstovu negali būti administratoriaus sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su administratoriumi susijęs asmuo. Juridinio asmens, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, vadovui, jo pavaduotojams (direktoriams), vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovui, juridinio asmens organo nariams, juridinio asmens dalyviams ir darbuotojui, turinčiam šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytas teises ir pareigas, taikomi šioje dalyje administratoriui nustatyti apribojimai.
6. Kreditorių susirinkimas įgalioja kreditorių susirinkimo pirmininką ar kitą kreditorių įmonės vardu sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį.
7. Nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo jo laikinojo nedarbingumo ar kitais atvejais, kai jis laikinai negali eiti pareigų, priima teismas administratoriaus motyvuotu prašymu. Jeigu administratorius į teismą nesikreipia, teismas, pranešęs administratoriui apie ketinimą paskirti jį pavaduojantį asmenį, kai dėl objektyvių aplinkybių administratorius negali eiti pareigų, gali priimti nutartį dėl administratoriaus laikino pavadavimo kreditorių susirinkimo pirmininko motyvuotu prašymu, jeigu per 15 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo negauna administratoriaus patvirtinimo, kad jis gali toliau eiti pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka atrenkant pavaduojantį administratorių, pirmenybė teikiama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusiems asmenims. Pavaduojantį administratorių atrenkant iš sutikimus administruoti bet kurias (visas) įmones ir (ar) pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtas įmones pateikusių asmenų, netaikomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas dėl informacijos apie įmonę paskelbimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
8. Administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais:
2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 40 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas (toliau šiame punkte – komitetas), ar šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius atitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Šiuo atveju teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir praneša apie tai šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskiria kitą administratorių. Kreditorių susirinkimo arba komiteto, ar šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto kreditoriaus prašymu teismas gali pripažinti nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo ir naujo administratoriaus paskyrimo skubiai vykdytina;
3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie tai, kad administratorius neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas, gavimo dienos priima nutartį dėl administratoriaus atstatydinimo iš visų jo administruojamų įmonių, į kurias šis teismas jį buvo paskyręs, ir šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka paskiria kitą (kitus) administratorių (administratorius). Nutartis atstatydinti netekusį teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratorių neskundžiama;
4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių;
5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą–deklaraciją administruoti įmonę;
9. Teismas, atstatydinęs administratorių ir paskyręs kitą administratorių, nurodo terminą, per kurį buvęs administratorius privalo perduoti naujai paskirtam administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Jeigu atstatydintas administratorius be pateisinamos priežasties per nustatytą laiką neperduoda įmonės turto ir dokumentų ar perduoda ne visą turtą ir (ar) ne visus dokumentus, teismas gali skirti atstatydintam administratoriui (kai administratorius – juridinis asmuo, jo vadovui) iki 2 896 eurų baudą.
23 straipsnis. Administratoriaus teisės ir pareigos
1. Administratorius privalo ginti visų kreditorių, taip pat įmonės teises ir teisėtus interesus. Administratorius, o kai administratorius juridinis asmuo – ir (arba) juridinio asmens paskirtas darbuotojas arba narys, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius įstatymus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, atlikdamas savo pareigas organizuoja ir atlieka šiuos bankroto proceso darbus:
1) perima iš įmonės valdymo organų įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus;
2) teikia teismui tvirtinti būtinų administravimo išlaidų iki pirmojo kreditorių susirinkimo sąmatą ir ją pagrindžiančią informaciją;
3) priima ir atleidžia darbuotojus Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka;
4) teisės aktų nustatyta tvarka pateikia Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo ir tenkina darbuotojų reikalavimus iš Garantinio fondo lėšų;
5) atidaro atskirą depozitinę sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir bankroto administravimo išlaidoms apmokėti bei atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita). Pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Apie turimą komercinę (komercines) ir atidarytą kreditorių sąskaitas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo kreditorių sąskaitos atidarymo dienos informuoja kreditorius – mokesčių administratorius.
6) vertina įmonės pardavimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, įmonės restruktūrizavimo ar taikos sutarties su kreditoriais sudarymo galimybę;
8) sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jeigu įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša sandorių, kuriuos numatoma vykdyti, šalims ir (ar) kitiems suinteresuotiems asmenims, apie sandorių vykdymą;
10) sudaro terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, kuriose nuomos sutarties pabaigos diena turi būti ne vėlesnė negu šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo dalyviams diena;
11) pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrų duomenis, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą ne ilgesniam kaip mėnesio laikotarpiui.
12) pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;
13) atstovauja arba vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis įgalioja kitą asmenį atstovauti įmonei teisme. Administratorius turi įsitikinti, kad jo įgaliojamas asmuo atitinka šio įstatymo 15 straipsnio 3 ar 5 dalyse nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;
15) šaukia kreditorių susirinkimus ir juose atstovauja arba įgalioja šios dalies 13 punkte įgaliojamiems asmenims taikomus reikalavimus atitinkantį asmenį atstovauti įmonei kreditorių susirinkime;
a) savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui, kurioje turi būti pateiktas įmonės restruktūrizavimo ar taikos sutarties sudarymo galimybės vertinimas, lėšų surinkimo–paskirstymo planas, informacija apie įmonės dalyvius; įstatinį kapitalą (jeigu yra); turto areštus; buvusių darbuotojų skaičių, darbuotojų atleidimo aplinkybes; bankroto proceso metu priimtus darbuotojus; pareikštus, pateiktus teismui tvirtinti ir ginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, nustatant jų tenkinimo eiliškumą ir etapus; debetinius įsiskolinimus; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, nurodant turto balansines vertes su žymomis apie jo įkeitimą; ilgalaikio turto pirkimus, pardavimus, nurašymus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant turto pavadinimą, jo įsigijimo, pardavimo ar nurašymo datą ir sumą; sandorių, sudarytų per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, tikrintinų pagal šios dalies 17 punktą, skaičių; pajamas ir išlaidas po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; teismo patvirtintų lėšų sumos, kurią leista naudoti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata, bankroto administravimui panaudojimą; ūkinės komercinės veiklos, jeigu tokia veikla yra vykdoma, pajamas ir išlaidas; informacija apie komercinę (komercines) sąskaitas ir kreditorių sąskaitą bei jose turimas lėšas, kita kreditoriams svarbi informacija;
b) kreditorių susirinkimui pareikalavus – kitas savo veiklos ataskaitas. Kreditorių susirinkimui pareikalavus, kitam kreditorių susirinkimui turi būti pateikiama informacija apie sandorius, sudarytus per paskutinių 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nurodant jų sudarymo datą, šalis, pobūdį ir šių sandorių patikrinimo rezultatus;
c) kreditorių susirinkimui galutinę savo veiklos ataskaitą, kurioje turi būti lėšų surinkimo–paskirstymo plano įgyvendinimo ataskaita (nurodytos turto pardavimo pajamos, išieškotos skolos iš įmonės skolininkų, kreditorių reikalavimams tenkinti išmokėtos sumos, bankroto administravimo išlaidos) ir kita kreditoriams svarbi informacija. Prie galutinės veiklos ataskaitos pridedamos likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai ir, jei kreditorių susirinkimas reikalauja, – administravimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai;
17) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais;
19) šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;
21) organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu sudaro ir teikia metinių ir tarpinių (susijusių su pasirengimu restruktūrizuoti įmonę ir įmonės pardavimu), likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti;
22) imasi priemonių skoloms išieškoti iš įmonės skolininkų, išskyrus tą skolos dalį, dėl kurios pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas pateiktas prašymas įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus;
23) Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus, kai įstatymų numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei;
24) pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus dėl lėšų skyrimo bankrutavusiai įmonei žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimams sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus tenkinti;
25) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams;
b) šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie įmonės bankroto procesą, informaciją bei ataskaitas pagal šios institucijos nustatytas ir su institucija, įgyvendinančia valstybės politiką statistikos srityje, suderintas ataskaitų formas ir informaciją apie kvalifikacijos tobulinimą;
c) teikia informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, dalyviams ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, atlikdami pareigas turi teisę:
1) gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių bei kadastrų ir registrų, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą, sutartis ir kitą jo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, taip pat įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų, sutarčių ir kitų dokumentų kopijas, jei šių duomenų jis negali nustatyti pagal įmonėje turimus dokumentus arba dokumentai jam neperduoti. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, neatlygintinai administratorius turi teisę gauti duomenis iš subjektų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka registruoja turtą (vertybinius popierius), apie jos savininkų vardu registruotą turtą (vertybinius popierius), iš bankų, kitų kredito įstaigų ir draudimo įmonių – apie jų turimas arba priklausančias gauti pinigų sumas;
24 straipsnis. Fizinių asmenų ir juridinių asmenų, kurių profesinė kvalifikacija arba teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pripažinta vadovaujantis šiuo įstatymu, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, teisės ir pareigos
Fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių profesinė kvalifikacija arba teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas pripažinta vadovaujantis šiuo įstatymu, teikiantiems įmonių bankroto administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose administratoriams nustatytos teisės ir pareigos.
25 straipsnis. Administratoriaus atsakomybė
1. Administratoriaus veiklą prižiūri, taip pat asmenų, įrašytų į Sąrašą, atitiktį šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams vertina ir duomenis apie administratorius ir įmonės bankroto procesus savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
2. Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, etikos principų nesilaikymą, nustatytus tikrinant asmenų, įrašytų į Sąrašą veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka asmeniui, įrašytam į sąrašą gali būti paskirta nuobauda. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes, skiria šias nuobaudas:
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad asmuo turi dvi šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas galiojančias nuobaudas, priima sprendimą išbraukti asmenį iš Sąrašo.
4 Asmeniui, įrašytam į Sąrašą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyta paskirta nuobauda galioja vienus metus, nuo jos paskyrimo.
5. Sprendimas skirti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
6. Administratorius už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą taip pat atsako Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas
1. Administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.
2. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų, neteisėtais veiksmais, atliekant įmonių bankroto procedūras, padarytą žalą.
3. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų, atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant įmonių bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, ir reikalavimo, kuris atitinka administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse numatytas sąlygas, atlyginti žalą pateikimas.
4. Administratorius profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudėjas yra administratorius. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 57 900 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 144 800 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio išmokėjus draudimo išmoką ir sumažėjus šio straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vieną mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad būtų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.
5. Draudikas, kuris turi teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su administratoriumi, pateikusiu prašymą ir visus šiai sutarčiai sudaryti būtinus dokumentus. Administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties paskirti jį įmonės administratoriumi įsiteisėjimo privalo šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo kopiją, jei ji nėra pateikta, taip pat pateikti kito draudimo liudijimo kopiją pasibaigus draudimo sutarties galiojimui arba atkūrus privalomąją minimalią draudimo sumą. Duomenys apie administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (draudikas, draudimo laikotarpis, draudimo suma) skelbiami šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
7. Draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų, neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo sumos neviršijančią draudimo išmoką. Jeigu draudimo išmokos nepakanka visai žalai atlyginti, žalą padaręs administratorius atlygina faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą.
27 straipsnis. Administratoriaus padėjėjas
1. Administratoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisę dirbti administratoriaus padėjėju ir sudaręs darbo sutartį su administratoriumi dėl darbo administratoriaus padėjėju.
2. Administratoriaus padėjėjas administratoriaus rašytiniu pavedimu gali atlikti šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 31 punkte nurodytus darbus, taip pat administratoriaus pavedimu organizuoti ir atlikti kitus būtinus bankroto proceso darbus.
3. Asmenų, įgijusių teisę dirbti administratoriaus padėjėju, sąrašas skelbiamas šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Sąraše nurodomi administratoriaus padėjėjo vardas, pavardė, pažymėjimo numeris, pažymėjimo išdavimo data ir kontaktiniai duomenys.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BANKROTO PROCEsAS NE TEISMo tvarka
28 straipsnis. Pasirengimas bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka
1. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.
2. Jei įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys, numatę siekti kreditorių sutikimo, kad bankroto procesas vyktų ne teismo tvarka, siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka privalo pranešti raštu kiekvienam kreditoriui, kartu nurodydami kreditorių susirinkimo datą ir vietą.
3. Kreditorių susirinkimas šaukiamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto siūlymo išsiuntimo kreditoriams dienos.
4. Nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka gali priimti kreditorių susirinkimas, jeigu šiam nutarimui atviru balsavimu pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų įmonės turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios nutarimo priėmimo dieną.
5. Jei kreditorių susirinkimas nepriima nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju netaikomi 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti pareiškimo pateikimo terminai ir, jei pareiškimas teismui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 dienų po kreditorių susirinkimo, – 6 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
29 straipsnis. Bankroto procesas ne teismo tvarka
1. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos. Teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas.
3. Kreditorių susirinkimo sušaukimo, nutarimų vykdymo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka nustatoma laikantis šio įstatymo nustatytos bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarkos ir sąlygų.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
Supaprastintas BANKROTO PROCEsas
30 straipsnis. Supaprastinto bankroto proceso taikymas
1. Teismas šio įstatymo 11 straipsnyje numatytais atvejais arba administratoriaus prašymu kai administratorius iki pirmojo kreditorių susirinkimo nustato, kad įmonė nevykdo ūkinės komercinės veiklos, neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Jei įmonės turtas yra įkeistas, laikoma, kad, įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, kai teismo vertinimu numatomų gauti lėšų arba lėšų surinkimo–paskirstymo plane numatomų gauti už įmonės neįkeistą turtą lėšų ir 15 procentų numatomų gauti už įkeistą turtą lėšų sumos nepakanka minimalioms pagal šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytus Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius administravimo išlaidoms, apmokėti.
2. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą administravimo išlaidoms apmokėti. Ši suma negali viršyti 25 MMA sumos.
3. Kai bankroto byla iškelta priėmus nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą:
1) šio įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytu atveju, asmens, pateikusio pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu administravimo išlaidoms apmokėti;
2) šio įstatymo 11 straipsnio 2 arba 3 punkte nurodytu atveju, jeigu dėl prisiėmusio riziką administratoriaus veiklos (surasto, prisiteisto turto ar išieškotų beviltiškomis laikytų skolų įmonei) gaunama lėšų, šios lėšos naudojamos šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu šiame punkte nurodytu atveju faktiškai patirtos išlaidos, iš jų ir atlygis administratoriui, viršija teismo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje nustatytą sumą, teisėjas, nagrinėjantis bankroto bylą, administratoriaus prašymu gali patikslinti administravimo išlaidų sąmatą, kuri gali būti didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta 25 MMA suma, bet bendra bankroto administravimo išlaidų suma taikant supaprastintą bankroto procesą negali būti didesnė negu 40 MMA;
4. Asmuo, įmokėjęs pagal 11 straipsnio 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris iškėlus bankroto bylą pagal 11 straipsnio 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas administravimo išlaidas ir (ar) kreditorių susirinkimo arba teismo patvirtintoje sąmatoje numatytą atlygį ir su juo susijusius mokesčius iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ar pavėlavo jį pateikti.
5. Teismo nutartis taikyti supaprastintą bankroto procesą, taip pat nutartis nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
1. Supaprastinto bankroto proceso metu taikomas likvidavimas. Nuo teismo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos įmonė įgyja bankrutavusios įmonės statusą. Bankrutavusios įmonės statusas išlieka ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju nutraukus supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir pradėjus vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka.
2. Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami. Šiuo įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia teismas. Supaprastintas bankroto procesas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos.
3. Teismas, priėmęs nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, privalo:
1) informaciją apie teismo nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems subjektams, įmonei ir kreditoriams;
2) paskirti administratorių, kai supaprastintas bankroto procesas taikomas šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais atvejais;
3) patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta suma. Atlygis administratoriui negali viršyti šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse supaprastintam bankroto procesui nustatyto atlygio dydžio;
4. Teismas šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti administratoriui.
5. Pavedimo sutartis su administratoriumi nesudaroma. Įsiteisėjusi teismo nutartis taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti įmonės bankroto procedūras. Bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas. Teismas taip pat tvirtina įmonės bankroto proceso metu sudarytus metinių ir tarpinių, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius ir šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytas administratoriaus veiklos ataskaitas.
6. Visos įmonės supaprastinto bankroto proceso metu gautos lėšos pirmiausia skiriamos administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu supaprastinto bankroto proceso metu administratorius arba teismas nustato, kad, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, atlyginus šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytam kreditoriui ir šio įstatymo nustatyta tvarka iš įkeisto turto atsiskaičius su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, kreditorių sąskaitoje gali būti sukaupta reikšmingai didesnė lėšų suma, negu reikia administravimo išlaidoms apmokėti, teismas administratoriaus motyvuotu prašymu arba ex offício gali priimti nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Reikšmingai didesnė lėšų suma laikoma suma, dėl kurios, įvertinus administravimo išlaidų padidėjimą vykdant bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka, planuojamas kreditorių reikalavimų tenkinimas padidėtų ne mažiau kaip 10 procentų.
7. Jei administratorius nustato, kad kreditorių sąskaitoje lėšų bus sukaupta daugiau, nei reikia administravimo išlaidoms apmokėti, tačiau likusi šio straipsnio 6 dalyje nurodyta lėšų suma nebus reikšmingai didesnė, likusios lėšos naudojamos kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.
8. Jeigu šio įstatymo 11 straipsnio 1 punkte nurodytam kreditoriui ar prisiėmusiam riziką administratoriui, kuris, iškėlus bylą pagal 11 straipsnio 2 arba 3 punkto nuostatas, administravo įmonę ir administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu priteisiama ir sumokama iš šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų tam tikra suma, priteistos sumos dydžiu mažinama šiam kreditoriui atlygintina ar atlygio prisiėmusiam riziką administratoriui suma.
AŠTUNtasis SKIRSNIS
SKOLININKO, KREDITORIŲ IR TREČIŲJŲ ASMENŲ INTERESŲ
GYNIMAS, KAI YRA IŠKELTA BANKROTO BYLA
32 straipsnis. Disponavimas įmonės turtu
1. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos:
1) teisė valdyti, naudoti įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo.
2. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo.
3. Ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal įmonės buveinės vietą. Jeigu šių ieškinių ar reikalavimų nagrinėjimą šalys iki bankroto bylos iškėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) nuostatomis.
4. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti. Visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Kreditorių reikalavimai tenkinami iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais.
33 straipsnis. Ieškinių, pareikštų teismuose iki bankroto bylos iškėlimo, perdavimas
1. Visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui. Kai įstatymo nustatytais atvejais byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Arbitraže pareikštiems reikalavimams nagrinėti taikomos Komercinio arbitražo įstatymo nuostatos.
34 straipsnis. Mokėjimo terminai
35 straipsnis. Arešto ir vykdomųjų dokumentų perdavimas
1. Antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto ir vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės, išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, ir praneša apie minėtų dokumentų perdavimą arba apie turto pardavimą šio įstatymo 54 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju turto saugotojui ir ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu antstolis per nurodytą terminą nepateikia teismui nurodytų dokumentų, teismas gali paskirti antstoliui iki 2 896 eurų baudą.
2. Jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi arešto dokumentai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduodami bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešama turto saugotojui.
36 straipsnis. Darbo santykių reguliavimas
1. Administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo įteikimo nutraukia su jais darbo sutartis. Įspėjimas, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus trims dienoms nuo jo išsiuntimo. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės administracijos direktoriui ir įmonės darbuotojų atstovams. Jei įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis, įmonės darbuotojų atstovams Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas) nustatyta tvarka taip pat pranešama apie kolektyvinės sutarties galiojimo ribojimą nuo teismo nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos ir apie kolektyvinės sutarties būsimą nutraukimą įmonės likvidavimo atveju.
4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonėje bankroto proceso metu, sąrašą. Tokios terminuotos sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos. Darbuotojams, kuriems būtina dirbti bankroto proceso metu vykdant ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų. Darbuotojams, kuriems būtina dalyvauti vykdant bankroto procedūras, atlyginama iš kreditorių sąskaitoje kaupiamų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų.
5. Kreditorių susirinkimas turi teisę sumažinti ar padidinti darbuotojų, su kuriais sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes, įvertinęs ūkinės komercinės veiklos ir bankroto procedūrų apimtis ir kitas aplinkybes. Darbuotojų sąrašą tikslina ir terminuotas sutartis sudaro ar, esant kreditorių susirinkimo sprendimui, nutraukia administratorius.
37 straipsnis. Tyčinis bankrotas
1. Teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu ex offício arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (toliau – prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu).
2. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas:
1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis;
4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto;
5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
3. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:
1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;
2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
4. Teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, apie gautą prašymą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos praneša kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu prašymą pateikė ne administratorius). Pranešime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytą, ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, terminą turi teisę pateikti jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės šio straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami šio įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali šioje dalyje nurodytą pranešimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo pranešimo gavimo dienos pranešti kreditoriams apie teismo gautą prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui šioje dalyje nurodytą informaciją per teismo nustatytą terminą. Teismas, gavęs prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos prašymo kopiją ir kitus prie prašymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems šio įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.
5. Teismas pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Teismas gali apriboti asmeniui (asmenims), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo informaciją apie asmenis, kuriems apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, pateikia juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka ir šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Asmuo, kuriam apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka įrašomas į šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą.
6. Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.
7. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties kopiją pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri šio straipsnio 8 dalyje nurodytą informaciją apie priimtą nutartį ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu gavimo dienos paskelbia savo interneto svetainėje.
8. Likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
9. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija savo interneto svetainėje skelbia šią su tyčiniais bankrotais susijusią informaciją: įmonės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, pavadinimą, kodą, teismo, pripažinusio bankrotą tyčiniu, pavadinimą, teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu priėmimo ir įsiteisėjimo datas, taip pat statistinius duomenis apie teismų, baudžiamosiose bylose pripažinusių asmenis kaltais dėl nusikalstamo bankroto, sprendimus ir pripažintus kaltais dėl nusikalstamo bankroto asmenis ir jiems taikytas sankcijas. Teismai, baudžiamosiose bylose pripažinę asmenis kaltais dėl nusikalstamo bankroto, informaciją apie priimtus sprendimus pateikia šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri apibendrintą ir nuasmenintą informaciją apie asmenis, pripažintus kaltais dėl nusikalstamo bankroto, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo paskelbia savo interneto svetainėje. Šioje interneto svetainėje taip pat turi būti pateikiama aktuali informacija verslo subjektams apie galimybes gauti informaciją verslo rizikai vertinti iš valstybės institucijų ir privačių informacijos teikėjų.
38 straipsnis. Kreditorių teisės bankroto byloje
1. Teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Jei šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nurodyti kreditoriai savo reikalavimų nepareiškia, jų reikalavimus į kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą administratorius įrašo pagal įmonės apskaitos dokumentus.
2. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę:
2) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą;
3) ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų;
4) motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos;
3. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas teises siekiančiam įgyvendinti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba kreditoriaus įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį, kurios formą tvirtina šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija. Sudarius konfidencialumo sutartį, administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas. Dokumentų kopijos išduodamos sudarius perduodamų dokumentų kopijų sąrašą, kurį pasirašo administratorius ir kreditorius. Už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Perduotos dokumentų kopijos negali būti kopijuojamos ir perduodamos kitiems asmenims. Baigus patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusių su ginčijamais sandoriais, kopijos perduodamos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu ar ginčijant sandorius. Jeigu patikrinimo metu tyčinio bankroto požymių nenustatoma, teismui ir kreditorių susirinkimui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos pateikiama ataskaita apie atliktą patikrinimą. Baigus patikrinimą, administratoriui pasirašytinai grąžinamos pagal sąrašą išduotų ir teismui neperduotų dokumentų kopijos.
39 straipsnis. Kreditorių susirinkimo sušaukimas
1. Pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos arba teismo nutarties, kuria nustatoma, kad patvirtinta reikalavimų suma tapo didesnė negu pusė pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, įsiteisėjimo dienos. Teismas nutartimi, kuria patvirtinami neginčijami kreditorių reikalavimai, gali priimti sprendimą, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties, kuriai įsiteisėjus patvirtinta reikalavimų suma sudaro mažiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos, nustatęs, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams, nes patvirtinta reikalavimų dalis, nepriklausomai nuo likusios pareikštų reikalavimų dalies patvirtinimo (nepatvirtinimo), užtikrina vienam ar keliems kreditoriams balsų daugumą, reikalingą kreditorių susirinkimo sprendimams priimti. Šiame susirinkime turi būti išrinktas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Iki jo išrinkimo kreditorių susirinkimui pirmininkauja administratorius. Kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas išrinktas asmuo, už kurį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kai kreditorių susirinkimo pirmininkas renkamas iš kelių asmenų, išrinktu kreditorių susirinkimo pirmininku laikomas asmuo, už kurį balsavusių kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra didžiausia, palyginti su balsavusių už kitas kandidatūras kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų suma.
2. Iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius.
3. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia administratorius. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorių susirinkimo pirmininkas, kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.
4. Kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai kreditorių susirinkimą reikalauja sušaukti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti kreditoriai ar kreditorių susirinkimo pirmininkas, jie turi pateikti administratoriui prašymą, kuriame turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų nutarimų projektai. Kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos, jei prašyme motyvuotai nesiūloma vėlesnė data. Jei prašyme siūlomi darbotvarkės klausimai priklauso kreditorių kompetencijai, administratorius ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki kreditorių susirinkimo dienos privalo išsiųsti kreditoriams ir kitiems asmenims, kurie turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą, kuriame turi būti nurodyta:
3) kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, (pridedama teismo nutarties patvirtinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimus, kopija);
5) kur ir kaip gauti sprendimų dėl kiekvieno susirinkimo darbotvarkės klausimo projektus (jei projektai nepridėti prie darbotvarkės klausimų), kitus dokumentus, kurie turi būti pateikti kreditorių susirinkimui, administratoriaus paaiškinimus, taip pat kitą informaciją, susijusią su kreditorių teisių įgyvendinimu;
5. Kreditorių susirinkimuose turi teisę dalyvauti įmonės dalyvis, kuriam priklausančios akcijos, dalys, pajai suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, arba jo įgaliotas atstovas, taip pat dalyvių, kuriems priklausančios akcijos, dalys, pajai suteikia mažiau kaip 1/10 visų balsų, grupės, kurios bendra akcijų, dalių, pajų suma suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, įgaliotas atstovas, savivaldybės, kurios teritorijoje yra įmonės nekilnojamasis turtas, įgaliotas atstovas. Teisę balsuoti turi tik kreditoriai. Administratorius privalo dalyvauti kreditorių susirinkimuose, atstovauti juose įmonei, paaiškinti susirinkimo dalyviams jų teises ir pareigas.
40 straipsnis. Kreditorių susirinkimo teisės
Kreditorių susirinkimas turi šias teises:
1) rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką, kuris turi būti tik kreditorius. Kai kreditorių susirinkimo pirmininku išrenkamas juridinis asmuo, kreditorių susirinkime jam atstovauja jo įgaliotas fizinis asmuo. Kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) pirmininku negali būti renkamas kreditorius – buvęs įmonės vadovas (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu ir kada jis buvo atleistas), dalyvis ir šiame punkte nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, kaip jie apibrėžti Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka;
2) spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių;
4) reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, ir jas tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas administratoriaus ataskaitos nepatvirtina, administratorius per kreditorių susirinkimo nustatytą protingą terminą privalo pašalinti kreditorių nurodytus ataskaitos trūkumus ir teikti ją tvirtinti kreditorių susirinkimui pakartotinai. Jeigu pakartotinai pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimas nepatvirtina, ją gali tvirtinti teismas. Jeigu teismas nurodo administratoriui pašalinti ataskaitos trūkumus, bet administratorius per teismo nustatytą protingą terminą jų nepašalina ir (ar) teismas nepatvirtina jam pakartotinai pateiktos ataskaitos, teismas priima motyvuotą nutartį atstatydinti administratorių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirti kitą administratorių;
5) tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo būdą ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo ir perdavimo kainą ir tvarką ir įmonės bankroto proceso metu sudarytus metinius ir tarpinius (susijusius su pasirengimu restruktūrizuoti įmonę ir įmonės pardavimu), likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius ir šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodytas administratoriaus veiklos ataskaitas;
6) spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo;
10) įgalioti kreditorių susirinkimo pirmininką įmonės vardu per 10 darbo dienų nuo kreditorių susirinkimo dienos sudaryti su administratoriumi pavedimo sutartį bei kreiptis į teismą dėl administratoriaus pavadavimo jo laikino nedarbingumo metu ir kitais atvejais, kai administratorius laikinai negali eiti pareigų, jeigu administratorius to negali padaryti arba nepadaro pats;
11) nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės dalyviai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą: pareikštus ir patvirtintus kreditorių reikalavimus ir jų tenkinimą, kreditorių susirinkimo (arba teismo) patvirtintas administratoriaus ataskaitas, patvirtintą bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir jos keitimus, kreditorių susirinkimo sprendimus, bankroto byloje priimtas teismų nutartis;
12) priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, pritarti pasiūlymui restruktūrizuoti įmonę, spręsti klausimą dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo plano projektui;
13) motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl administratoriaus atstatydinimo. Kai kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl administratoriaus atstatydinimo, kreditorių susirinkimo pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos turi kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus atstatydinimo;
14) išrinkti asmenį pirmininkauti kreditorių susirinkimui, jeigu susirinkime nedalyvauja kreditorių susirinkimo pirmininkas;
15) siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą arba nutraukti bankroto bylą ir kelti restruktūrizavimo bylą. Kreditoriai gali priimti nutarimą siūlyti taikyti likvidavimo procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime. Pirmajame kreditorių susirinkime gali būti priimtas nutarimas siūlyti teismui nutraukti bankroto bylą ir kelti restruktūrizavimo bylą, jei iki pirmojo kreditorių susirinkimo yra gautas įmonės dalyvių parengtas restruktūrizavimo plano projektas;
16) siūlyti teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditorių susirinkimas patvirtinęs galutinę administratoriaus veiklos ataskaitą privalo priimti nutarimą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos.
17) įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;
41 straipsnis. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka
1. Kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai bei jų suma turi būti sumažinami iki susirinkimo jau išmokėtų sumų dydžiu. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu.
2. Jeigu kreditorių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo arba kvorumo nebuvo priimant sprendimą atskiru klausimu, administratorius per 15 dienų sušaukia pakartotinį kreditorių susirinkimą. Jis turi teisę priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkės klausimus, kurių priėmimui nepakako balsų, išskyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties.
3. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.
4. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Kreditorių susirinkimo pirmininkas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos kreditorių susirinkimo protokolo kopiją pateikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
5. Kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią šioje dalyje nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kreditorių susirinkimo nutarimą gali apskųsti kreditorius, kuris balsavo prieš kreditorių susirinkimo nutarimą, administratorius ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, kurių teisės yra pažeidžiamos nutarimu. Kreditorius, kuris nedalyvavo kreditorių susirinkime arba nebalsavo prieš nutarimą, jo skųsti negali, išskyrus atvejus, kai jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie nutarimo svarstymą. Teismas panaikina kreditorių susirinkimo nutarimą, jeigu jį priimant buvo iš esmės pažeistos jo priėmimo procedūros ir šis pažeidimas nebuvo ištaisytas, jeigu nutarimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš nutarimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
42 straipsnis. Kreditorių komitetas
1. Kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas. Kreditorių komiteto nariais gali būti kreditoriai – fiziniai asmenys ir juridiniai asmenys. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.
2. Kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, administravimo išlaidų sąmatos, lėšų surinkimo–paskirstymo plano vykdymą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų.
3. Kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Vienas kreditorių komiteto narys turi vieną balsą. Kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Kreditorių komiteto pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos privalo kreditorių komiteto posėdžio protokolo kopiją pateikti teismui.
43 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas
1. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
2. Kreditoriai turi teisę atsisakyti visų ar dalies savo reikalavimų. Kreditorius reikalavimų atsisakymą teismui pateikia raštu. Teismas reikalavimų atsisakymą priima nutartimi, atitinkamai sumažina kreditorių reikalavimų sumą ir išbraukia reikalavimų atsisakiusį kreditorių iš kreditorių sąrašo (jeigu jis atsisakė visų reikalavimų).
3. Įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 56 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
4. Kai iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai.
5. Nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.
DEVInTASIS SKIRSNIS
Bankroto bylos nutraukimas
44 straipsnis. Bankroto bylos nutraukimas
1. Bankroto byla nutraukiama, kai:
2) bankrutuojanti įmonė atsiskaito su visais kreditoriais ir administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus;
Dešimtasis SKIRSNIS
TAIKOS SUTARTIS
45 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
2. Administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
3. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų teismo patvirtintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininkų sutikimą. Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų teismo patvirtintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės dalyviai.
46 straipsnis. Taikos sutarties turinys ir jos tvirtinimo tvarka
1. Taikos sutartyje turi būti nurodoma:
2) įmonės ir (arba) jos dalyvių įsipareigojimai patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų;
2. Taikos sutartį tvirtina teismas. Teismas, nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo asmenį, kuriam paveda sušaukti įmonės dalyvių susirinkimą.
3. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia įstatymų saugomus interesus.
5. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, įmonės bankroto byla nutraukiama.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
PASIRENGIMAS RESTRUKTŪRIZUOTI ĮMONĘ IR ĮMONĖS BANKROTO BYLOS NUTRAUKIMAS IŠKELIANT ĮMONĖS RESTRUKTŪRIZAVIMO BYLĄ
47 straipsnis. Pasirengimas restruktūrizuoti įmonę
1. Bankrutuojančios įmonės bankroto byla gali būti nutraukta ir iškelta restruktūrizavimo byla, jei įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir įmonės restruktūrizavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė nei įmonės bankroto atveju ją likvidavus. Restruktūrizavimo byla įmonei negali būti keliama, jei nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais atvejais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai.
2. Pasirengimui restruktūrizuoti įmonę ir įmonės restruktūrizavimo plano parengimui Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – Įmonių restruktūrizavimo įstatymas) nuostatos taikomos tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.
3. Pasiūlymą restruktūrizuoti bankrutuojančią, nenutraukusią ūkinės komercinės veiklos įmonę kreditorių susirinkimui gali pateikti administratorius, kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/10 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, įmonės dalyviai. Pasiūlymas restruktūrizuoti įmonę turi būti motyvuotas ir pagrįstas nauda kreditoriams. Kai pasiūlymą teikia administratorius arba įmonės dalyviai, prie pasiūlymo turi būti pridėti įmonės restruktūrizavimo plano metmenys. Kai pasiūlymą teikia kreditoriai, jie turi pateikti pasiūlymus verslo planui ir nurodyti savo numatomą taikyti pagalbą dėl skolinių įsipareigojimų, susidariusių iki įmonės bankroto bylos iškėlimo, vykdymo: reikalavimų vykdymo terminų atidėjimą, reikalavimų (jų dalies) atsisakymą, piniginės prievolės pakeitimą kita prievole (atsiskaitymas įmonės turtu ir (ar) įmonės akcijomis).
4. Kreditorių susirinkimas priima nutarimą pritarti pasiūlymui restruktūrizuoti įmonę, jei pritaria restruktūrizavimo plano metmenims, kai jie pateikti, arba pritaria kreditorių, pateikusių siūlymą restruktūrizuoti įmonę, pasiūlymams verslo planui ir jų siūlomą pagalbą įvertina kaip pakankamą įmonės veiklai išsaugoti.
5. Kreditorių susirinkimui pritarus siūlymui restruktūrizuoti įmonę, administratorius ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kreditorių nutarimo pritarti pasiūlymui restruktūrizuoti įmonę priėmimo dienos parengia įmonės restruktūrizavimo plano projektą ir pateikia jį kreditorių susirinkimui. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys privalo per visą restruktūrizavimo plano projekto rengimo laikotarpį administratoriaus prašymu teikti įmonės restruktūrizavimo plano projektui parengti reikalingą informaciją.
6. Kreditorių susirinkime svarstant pritarimo restruktūrizavimo plano projektui klausimą kviečiami dalyvauti įmonės dalyviai. Įmonės dalyviai informuojami apie kreditorių susirinkimą šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimas sprendžia klausimą dėl pritarimo įmonės restruktūrizavimo plano projektui, jei yra gautas įmonės dalyvių pritarimas restruktūrizavimo plano projektui.
7. Įmonės dalyviai nutarimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui priima atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Kreditorių susirinkimas gali pavesti administratoriui sušaukti įmonės dalyvių susirinkimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui.
8. Kreditorių susirinkimo nutarimas pritarti įmonės restruktūrizavimo plano projektui laikomas priimtu, jei už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų likusių nepatenkintų, patenkinus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimas, pritaręs įmonės restruktūrizavimo planui, tame pačiame susirinkime priima nutarimą siūlyti teismui nutraukti įmonės bankroto bylą ir iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta supaprastinta tvarka.
48 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimas iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
1. Iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami darbuotojų reikalavimai iš Garantinio fondo lėšų, taip pat kitų kreditorių reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą turtą.
49 straipsnis. Įmonės bankroto bylos nutraukimas ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas
1. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti įmonės restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu nutraukti įmonės bankroto bylą ir iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka.
2. Teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo nutraukti įmonės bankroto bylą ir iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka gavimo priima nutartį nutraukti įmonės bankroto bylą ir iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą supaprastinta tvarka. Ta pačia nutartimi, teismas patvirtina įmonės restruktūrizavimo planą ir išsprendžia restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo klausimą.
3. Iškeliant įmonės restruktūrizavimo bylą, įmonės administratorius, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, paskiriamas įmonės restruktūrizavimo administratoriumi, kuris iki įmonės valdymo organų paskyrimo atitinkamo juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta sprendimų priėmimo tvarka atlieka įmonės valdymo organų funkcijas. Įmonės valdymo organų prašymu teismas gali įpareigoti dalyvių susirinkimą nutraukti paslaugų teikimo sutartį su restruktūrizavimo administratoriumi, jei Įmonių restruktūrizavimo įstatyme tokia galimybė nustatyta. Jei administratorius atsisako būti paskirtas įmonės restruktūrizavimo administratoriumi, įmonės restruktūrizavimo administratorius paskiriamas Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatyta tvarka.
4. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą įmonės kreditorių reikalavimai, teismo patvirtinti bankroto byloje, išskyrus reikalavimus, patenkintus šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, laikomi reikalavimais įmonės restruktūrizavimo byloje ir tenkinami Įmonių restruktūrizavimo įstatyme nustatytu eiliškumu ir tvarka. Įmonės restruktūrizavimo plane turi būti nurodyti ir įmonės neįvykdyti įsipareigojimai, susidarę po bankroto bylos iškėlimo, kurie teismui iškėlus restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą laikomi patvirtintais kreditorių reikalavimais įmonės restruktūrizavimo byloje.
5. Iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo apmokamos visos likusios neapmokėtos patirtos bankroto administravimo išlaidos, šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginama administratoriui. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, iš jų ir atlygis bankroto administratoriui, gali būti apmokamos iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą iš restruktūrizuojamos įmonės lėšų, jei tai yra numatyta restruktūrizavimo plane.
DVYLIktasis SKIRSNIS
BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS
50 straipsnis. Įmonės pripažinimas bankrutavusia
1. Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto.
2. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto:
1) jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo arba nebuvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas restruktūrizuoti įmonę ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pratęsti šį terminą teismas gali tik tuo atveju, kai to prašo kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo;
3. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.
4. Nutartis likviduoti įmonę dėl bankroto gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Atskirasis skundas turi būti išnagrinėtas teisme per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos.
51 straipsnis. Bankrutavusios įmonės likvidavimas
2. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos privalo pateikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutavusią įmonę, pateikti dokumentus juridinių asmenų registrui dėl teisinio statuso „bankrutavęs“ įregistravimo ir apie priimtą nutartį pranešti bankrutavusios įmonės dalyviams ir 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 2 punkto c, d ir e papunkčiuose nurodytiems subjektams.
2. Nuo teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonė netenka teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto priėmimo dienos sudarytos turto nuomos sutartys galioja iki jose nurodyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki šio turto pardavimo, perdavimo ar grąžinimo dalyviams dienos ir gali būti pratęstos iki šio turto pardavimo, perdavimo, ar grąžinimo dalyviams dienos.
TRYLIktasis SKIRSNIS
ĮMONĖS TURTO PARDAVIMO IR KREDITORIŲ REIKALAVIMŲ
TENKINIMO TVARKA BANKROTO PROCEso METU
52 straipsnis. Įmonės turto pardavimo principai
1. Įmonės turtas parduodamas:
1) rinkos kaina. Kreditorių susirinkimas tvirtina administratoriaus pasiūlytą turto pardavimo kainą, jei ji nustatyta pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas. Kreditorių susirinkimo nutarimu turto rinkos kainą gali nustatyti nepriklausomi turto vertintojai. Visais atvejais, kai turtas parduodamas iš varžytynių, laikoma, kad jis parduodamas rinkos kaina;
2) vadovaujantis turto apyvartos greičio principu: siekiant išsaugoti jo vertę, panaudojimą pagal paskirtį ir (ar) užtikrinti kuo greitesnį jo grąžinimą į apyvartą;
2. Laikoma, kad įmonės pardavimas atitinka visus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus principus, jei šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka parduodant įmonę kaip turtinį kompleksą arba jos esminę dalį (toliau – įmonės pardavimas), numatoma nauda kreditoriams, būtų didesnė nei tuo atveju, jeigu bendros ūkinės paskirties vienijami daiktai būtų parduodami atskirai.
53 straipsnis. Įmonės pardavimas
1. Parduodant įmonę Civilinio kodekso nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Sudarant įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui nuosavybės teise perduodama visa įmonė kaip turtinis kompleksas arba jos esminė dalis, išskyrus teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus, kylančius iš prievolių, neįvykdytų iki bankroto bylos iškėlimo ir teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims pagal kitus įstatymus. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartyje taip pat gali būti numatyta, kad pirkėjui neperduodamos prievolės, atsiradusios iki įmonės pardavimo, dėl kurių nevykdymo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, išskyrus atvejus, kai pirkėjas sutinka perimti šias prievoles, o kreditoriai, kurių tenkintinus reikalavimus perima pirkėjas, sutinka, kad šias prievoles už įmonę vykdytų arba dėl jų nevykdymo susidariusius reikalavimus tenkintų pirkėjas.
2. Kai administratorius, rengdamas įmonės lėšų surinkimo – paskirstymo planą, nustato, kad įmonės pardavimas atitinka šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytus principus, jis nedelsdamas informaciją apie galimą įmonės pardavimą paskelbia šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Šioje interneto svetainėje pateikiamas trumpas įmonės aprašymas, nurodoma numatoma kreditorių susirinkimo, kuriame bus svarstomas įmonės pardavimo klausimas, data, taip pat kontaktiniai duomenys, kuriais galima gauti daugiau informacijos apie galimą įmonės pardavimą.
3. Jei apie galimą įmonės pardavimą paskelbta šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, administratorius kreditorių susirinkimui, kuriame svarstomas turto pardavimo klausimas, privalo pateikti įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų sąrašą, pagrįsti naudą kreditoriams pagal šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pateikti informaciją apie preliminarius siūlymus pirkti įmonę, jei apie ketinimą parduoti įmonę buvo paskelbta šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
4. Jei į įmonės bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų sąrašą įtraukiamas įkeistas turtas, įmonė gali būti parduodama tik gavus įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sutikimą.
5. Įmonė parduodama šiame įstatyme nekilnojamojo turto pardavimui nustatyta tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.
6. Nutarimą dėl įmonės pardavimo ir kainos nustatymo priima kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas gali nustatyti mažesnį nei šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą 20 procentų įmonės pradinės kainos mažinimą paskesnėse varžytynėse, taip pat mažiausią įmonės pardavimo iš varžytynių pradinę kainą, už kurią įmonės nepardavus, jos pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Nutraukus įmonės pardavimą iš varžytynių, įmonės turtas parduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Turto pardavimo ir perdavimo tvarka
1. Įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto, parduodamas:
1) gyvūnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekinę vertę turtas – už administratoriaus, atsižvelgiant į analogiškų objektų (prekių) faktinių sandorių rinkoje kainas, nustatytą (kai turtas įkeistas – suderinus su įkaito turėtoju) kainą;
2) iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 5, 6 dalyse ir 7 dalies 1 punkte nurodytus atvejus):
b) įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytynėse (toliau – pradinė pardavimo kaina) viršija 2 000 eurų, išskyrus šios dalies a papunktyje nurodytą nekilnojamąjį turtą;
c) įkeistas turtas, išskyrus atvejus, kai kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo kaina, dėl kurios kreditorių susirinkime nebalsuoja įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, neviršija 100 eurų, ir įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka, kad jam įkeistas turtas būtų parduodamas ne iš varžytynių;
3) administratorius, nustatęs šios dalies 1 punkte nurodyto įkeisto turto pardavimo kainą, nedelsdamas raštu ir (arba) elektroninių ryšių priemonėmis pateikia ją derinti įkaito turėtojui, nurodydamas šios kainos pagrindimą ir protingą terminą, iki kurio įkaito turėtojas privalo pateikti atsakymą dėl šio turto pardavimo kainos nustatymo. Jei iki administratoriaus nurodyto termino įkaito turėtojas nepateikia atsakymo, administratoriaus nustatyta įkeisto turto pardavimo kaina laikoma suderinta. Jei turto pardavimo kainos bendru sutarimu suderinti nepavyksta, turtas turi būti parduodamas už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą. Jei turto parduoti už įkaito turėtojo siūlomą pardavimo kainą, kuri buvo didesnė už administratoriaus nustatytą, nepavyksta, ir dėl to turtas praranda prekinę vertę arba jo išlaikymas reikalauja papildomų lėšų, įkaito turėtojas privalo perimti šį, praradusį prekinę vertę, turtą ir (arba) savo lėšomis sutvarkyti atliekas ir (arba) likviduoti poveikio aplinkai ar papildomų lėšų poreikio pasekmes.
4) šios dalies 2 punkte nurodytas turtas antrosiose ir kiekvienose kitose paskesnėse varžytynėse parduodamas 20 procentų mažinant pradinę pardavimo kainą. Pakartotinėse varžytynėse turto kaina negali būti mažinama;
5) šios dalies 2 punkte nenurodytas turtas ir šios dalies 2 punkte nurodytas turtas, neparduotas varžytynėse sumažinus pardavimo kainą šios dalies 4 punkte nustatyta tvarka iki 20 procentų pradinės pardavimo kainos arba iki 2 000 eurų, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Turto pardavimo be varžytynių tvarka ir jo pardavimo kaina ne vėliau kaip per 5 dienas nuo kreditorių susirinkimo dienos paskelbiama šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.
2. Šio įstatymo nustatyta tvarka neparduotas turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti perduodamas prašymą perimti turtą pateikusiam kreditoriui už paskutinėse varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai paskutinės varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskutinėse paskelbtose neįvykusiose varžytynėse, šia suma tenkinant jo (jų) reikalavimus, neatsižvelgiant į šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytą reikalavimų tenkinimo eiliškumą, jei aukštesnės ar tos pačios eilės kreditoriai tomis pačiomis sąlygomis perimti šį turtą atsisako. Jei yra keletas kreditorių, norinčių perimti neparduotą turtą šiame punkte nustatytomis sąlygomis, prioritetas įsigyti turtą ar jo dalį, neviršijančią reikalavimo, suteikiamas aukštesnės eilės kreditoriui. Jei kreditoriaus, kuriam suteikiamas prioritetas įsigyti turtą, reikalavimas mažesnis už šiame punkte nurodytą turto kainą ir turtas negali būti padalintas proporcingai reikalavimams, turtas (jo dalis) kreditoriui perduodamas, jei šis sumoka turto kainos ir reikalavimo skirtumo dydžio sumą į kreditorių sąskaitą. Jei per kreditorių susirinkimo nustatytą terminą kreditorius šio skirtumo sumos nesumoka, laikoma, kad kreditorius atsisakė perimti turtą nustatytomis sąlygomis. Jei toje pačioje eilėje yra keletas kreditorių, norinčių perimti turtą (jo dalį), turtas perduodamas kreditoriui, kreditorių susirinkime pasiūliusiam didžiausią kainą. Jei kreditorių, norinčių perimti turtą už paskutinėse varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pardavimo kainą, nėra, turtas šioje dalyje nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti perduodamas kreditoriams už mažesnę kainą. Turto perdavimo aktą pasirašo administratorius ir perimantis turtą kreditorius.
3. Varžytynių laimėtojo ar turto perėmėjo prašymu ir administratoriui sutikus:
1) parduodamas iš varžytynių ar perimamas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turtas gali būti sutartine hipoteka ar įkeitimu įkeičiamas už prievolę, skirtą įsigyti minėtą turtą;
4. Turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir neturi būti sudaromi notarine forma. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartį tvirtina notaras.
5. Jeigu apie įkeisto turto pardavimą paskelbta iki bankroto bylos iškėlimo dienos, antstolis baigia vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir pardavus turtą iš varžytynių gautą pinigų sumą, atskaičius vykdymo išlaidas antstoliui, perveda į kreditorių sąskaitą.
6. Vertybiniai popieriai (akcijos, obligacijos ir kiti vertybiniai popieriai), kuriuos turi įmonė, turi būti parduodami vertybinių popierių viešąją apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarųjų akcinių bendrovių akcijos parduodamos kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės, kurios akcijos yra parduodamos, akcininkai turi teisę akcijas įsigyti pirmumo tvarka. Akcijos parduodamos asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą.
7. Įkeistas turtas gali būti:
1) įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus prašymu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto priėmimo dienos perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, jei įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą arba ūkinė komercinė veikla nevykdoma ir kreditorių susirinkimas pritaria perdavimui nustatyta rinkos kaina. Šiame punkte nurodytu atveju įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius, perimantis turtą, nebalsuoja kreditorių susirinkime įkeisto turto rinkos kainos nustatymo klausimu. Kreditorių susirinkimo nepritarimas turto perdavimui nustatyta rinkos kaina įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, turi būti motyvuotas;
2) parduodamas iš varžytynių šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius neperima jam įkeisto turto šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka;
3) perduodamas įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jei įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos kreipėsi į administratorių su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už varžytynėse, kuriose jis buvo parduodamas, nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse;
4) nepardavus įkeisto turto varžytynėse šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui šios dalies 3 punkte nustatyta tvarka – įvertinamas ir parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Turto pardavimui mutatis mutandis taikoma šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyta tvarka.
8. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Jei perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į įmonės kreditorių sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Visais atvejais, kai administratorius perduoda įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje.
9. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius apmoka visas dėl įkeisto turto patirtas administravimo išlaidas. Jei pagal lėšų surinkimo–paskirstymo planą, įvertinus gautinas lėšas iš neįkeisto įmonės turto, nustatoma, kad iš šio neįkeisto turto gautinų lėšų neužteks kitoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, – įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius apmoka kitoms bankroto administravimo išlaidoms apmokėti skirtą sumą, kuri turi būti proporcinga lėšoms, gautoms už įkeistą ir neįkeistą turtą, bet negali viršyti 15 procentų perimamo įkeisto turto vertės ar už parduotą įkeistą turtą gautų lėšų, likusių atskaičius dėl įkeisto turto patirtas administravimo išlaidas. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius administratoriaus motyvuotu prašymu gali sutikti padengti didesnę nei šioje dalyje nurodyta administravimo išlaidų dalį ar visas administravimo išlaidas, kai visas turtas yra įkeistas. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti, kad administratorius parduoto ar perduoto turto administravimo išlaidas pagrįstų dokumentais.
10. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Administratorius perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.
11. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą, tokios būklės, kokios jis yra jo nurašymo dieną, administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo motyvuotu prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti vieną kartą.
12. Radioaktyviosios medžiagos, įrenginiai su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai, gaminiai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais gali būti parduoti ar perduoti tik Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą, nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinimas
Įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas ar perduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis, atskaičius 54 straipsnio 9 dalyje nurodytą administravimo išlaidų sumą, skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta tvarka.
56 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka
1. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais. Pirmajame etape pagal šio straipsnio nustatytą eiliškumą tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).
2. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus.
3. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų.
5. Pirmąja eile tenkinamiems kreditorių reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. Kai šio straipsnio 2 dalyje nurodytų darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe buvo tenkinami iš Garantinio fondo lėšų ar kai priimamas sprendimas mokėti žalos atlyginimą už įmonę iš valstybės biudžeto lėšų, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus buvo tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka, tai dėl šios priežasties atsiradę Garantinio fondo administratoriaus, valstybei atstovaujančių institucijų atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami antrąja eile.
6. Kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Jeigu tenkinant pirmąja eile tenkinamus kreditorių reikalavimus iš Garantinio fondo lėšų ar kitų institucijų Vyriausybės nustatyta tvarka buvo neišlaikytas šioje dalyje nurodytas reikalavimų tenkinimo proporcingumo principas, tai tenkinant iš įmonės lėšų likusius nepatenkintus šių kreditorių reikalavimus turi būti išlyginami atsiradę proporcingumo neatitikimai.
7. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonės darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, gali būti tenkinami iš Garantinio fondo lėšų Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo nustatyta tvarka, o žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus gali būti tenkinami Vyriausybės nustatyta tvarka iki 40 procentų reikalavimų sumos iš einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Darbuotojo patvirtinti reikalavimai mažinami iš Garantinio fondo sumokėtos sumos dydžiu, o žemės ūkio veiklos subjekto patvirtinti reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus – iš Vyriausybės nustatyta tvarka skirtų lėšų sumokėtos sumos dydžiu.
8. Šiame įstatyme numatytais įmonės ir kreditoriaus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atvejais kreditoriaus reikalavimai mažinami įskaitytos sumos dydžiu kartu su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis. Jeigu įskaitomos sumos neužtenka visiems kreditoriaus reikalavimams tenkinti, pirmiausia tenkinama reikalavimo dalis be palūkanų ir netesybų, likusi reikalavimų dalis tenkinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimą dviem etapais.
57 straipsnis. Bankroto administravimo išlaidos
1. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos (toliau – administravimo išlaidos), kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kai įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, administratoriaus patirtos administravimo išlaidos taip pat apmokamos iš įmonės savininko parduoto turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, į kurį šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, kai šis turtas yra parduotas įsiteisėjus šio įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turimo turto.
2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia, administravimo išlaidų mokėjimo būdą ir tvarką, atsižvelgdamas į lėšų surinkimo–paskirstymo planą ir į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius, nustato kreditorių susirinkimas. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Tuo atveju, jei administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Jei kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriaus siūlomos administravimo išlaidų sąmatos, kreditorių susirinkimas turi pateikti motyvuotus siūlymus dėl sąmatos patikslinimo. Jei administratorius nesutinka pagal kreditorių siūlymus patikslinti sąmatą ir teikti ją tvirtinti kitam kreditorių susirinkimui, administratorius motyvuotu prašymu administravimo išlaidų sąmatą teikia tvirtinti teismui. Kreditorių susirinkimo pirmininkas pateikia atsiliepimą į administratoriaus prašymą. Sąmatos tvirtinimo klausimą teismas sprendžia rašytinio proceso tvarka, prireikus skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra galutinė ir neskundžiama.
3. Bankroto administravimo išlaidas sudaro visos bankroto metu patiriamos išlaidos, išskyrus išlaidas, susijusias su ūkine komercine veikla (jei įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą):
1) atlygis administratoriui (įskaitant ir atlygio dalį už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų);
2) su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje;
3) išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimui, teisinėms ir kitoms kreditorių susirinkimo patvirtintoms ekspertų ar specialistų paslaugoms;
7) bylinėjimosi išlaidos, kurias patiria įmonė ir kurias įmonė turi atlyginti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims;
4. Teismo patvirtinta lėšų suma, kurią administratorius panaudojo bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti iki administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, negali būti mažinama. Ši, (panaudota ir (ar) nepanaudota) teismo nustatyta lėšų suma įskaitoma į administravimo išlaidų sąmatą. Nepanaudota lėšų suma skiriama kitoms administravimo išlaidoms apmokėti.
5. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus. Jei proceso metu atsiranda naujos aplinkybės, dėl kurių planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus nesušaukęs kreditorių susirinkimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo tik tais atvejais, kai dėl atsiradusių naujų aplinkybių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Viršijęs administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiėmęs sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sąmatą viršijančių įsipareigojimų priėmimo dienos, ir pateikia jam administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ataskaitą ir (arba) įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą ir atitinkamai pakeistą administravimo išlaidų sąmatą. Jei kreditorių susirinkimas, įvertinęs pateiktas ataskaitas, pakeistos administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs patirtų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas aplinkybes. Teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo yra galutinė ir neskundžiama. Jei teismas pakeistos administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina, išlaidos ar įsipareigojimai, kuriais viršyta administravimo išlaidų sąmata, dengiami iš administratoriaus lėšų.
58 straipsnis. Atlygis administratoriui už bankroto administravimą
1. Atlygis administratoriui nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlygio administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Atlygio taisyklės) ir negali sudaryti daugiau kaip 40 procentų patvirtintos administravimo išlaidų sumos. Nustatant atlygį administratoriui vertinamos šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų administratorių veiklą ir įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmės ir lėšų surinkimo–paskirstymo plane bankroto proceso metu numatyta gauti lėšų suma.
2. Jei, atsižvelgiant į Atlygio taisykles nustačius mažiausią galimą atlygio administratoriui sumą, lėšų pagal lėšų surinkimo–paskirstymo planą neužtektų administravimo išlaidoms apmokėti, pirmasis kreditorių susirinkimas priima nutarimą kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo.
3. Jeigu nebuvo taikytas supaprastintas bankroto procesas, bet bankroto proceso pabaigoje lėšų atlyginti administratoriui neužteko, administratorius įgauna šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nurodytą teisę kreiptis į teismą dėl jam neišmokėtos atlygio sumos ir su juo susijusių mokesčių priteisimo.
4. Atlygio administratoriui suma ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje. Atlygio administratoriui suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis bankroto proceso metu, bet ne mažiau kaip 30 procentų atlygio sumos išmokama bankroto proceso pabaigoje, kreditorių susirinkimui įvertinus lėšų surinkimo–paskirstymo plano ataskaitą. Jei bankroto proceso pabaigoje paaiškėja, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami didesne apimtimi nei buvo numatyta lėšų surinkimo–paskirstymo plane, atlygis administratoriui gali būti didinamas Atlygio taisyklėse nustatytais dydžiais. Jei paaiškėja, kad kreditorių reikalavimai bus tenkinami mažesne apimtimi nei buvo numatyta lėšų surinkimo–paskirstymo plane, atlygis administratoriui gali būti mažinamas Atlygio taisyklėse nustatytais dydžiais, bet ne daugiau kaip 30 procentų.
5. Kreditorių susirinkimas svarsto administratoriaus atlygio keitimo klausimą, jeigu dėl to kreipėsi pats administratorius arba kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos.
6. Nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms arba bankroto byla nutraukiama ir iškeliama restruktūrizavimo bylą suprastinta tvarka, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.
59 straipsnis. Administravimo išlaidų mokėjimo būdai
1. Administravimo išlaidos gali būti mokamos šiais būdais:
1) tiesiogiai iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą (toliau – tiesioginis administravimo išlaidų mokėjimo būdas);
2) kompensuojant administratoriui pagal administratoriaus kreditorių komitetui arba kreditorių susirinkimui, jei komitetas, esant šiame punkte nurodytai sąlygai, nesudarytas, pateiktą administravimo išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą su administravimo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais (toliau – kompensacinis administravimo išlaidų mokėjimo būdas). Kompensacinis administravimo išlaidų mokėjimo būdas taikomas, kai kreditorių sąskaitoje nėra lėšų arba jų nepakanka administravimo išlaidomis apmokėti tada, kai jos patiriamos. Kitu atveju šis būdas gali būti taikomas tik administratoriui sutinkant. Kai įmonės kreditorių skaičius yra daugiau kaip 5 kreditoriai, taikant kompensacinį administravimo išlaidų mokėjimo būdą turi būti sudaromas kreditorių komitetas.
2. Tiesioginio administravimo išlaidų mokėjimo atveju, administratorius pateikia kreditorių susirinkimui administravimo išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą su administravimo išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.
3. Kompensacinio administravimo išlaidų mokėjimo atveju administratorius po kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio nuo pirmojo kreditorių susirinkimo dienos pateikia kreditorių komitetui arba kreditorių susirinkimui prašymą kompensuoti patirtas išlaidas ir administravimo išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą apie per šį laikotarpį patirtas išlaidas ir išlaidas patvirtinančius dokumentus. Kreditorių komiteto arba kreditorių susirinkimo sprendimu pastovios ir (ar) nustatyto dydžio administravimo išlaidos gali būti apmokamos iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų, kai tik jos yra patiriamos.
4. Nutarimą dėl administravimo išlaidų mokėjimo būdo priima pirmasis kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidų mokėjimo būdas nurodomas pavedimo sutartyje. Administratoriaus prašymu kreditorių susirinkimas bankroto proceso eigoje gali priimti nutarimą pakeisti administravimo išlaidų mokėjimo būdą, atsižvelgdamas į administratoriaus darbo rezultatus ir kreditorių sąskaitoje sukauptą lėšų sumą. Administravimo išlaidų mokėjimo būdas gali būti keičiamas, jei administratorius pateikia lėšų panaudojimo pagal nustatytą būdą ataskaitą ir kreditorių susirinkimas ataskaitai pritaria. Pavedimo sutartyje nurodoma administravimo išlaidų mokėjimo būdo pakeitimo data, kuri turi sutapti su laikotarpio, už kurį pateikta ataskaita, pabaiga.
keturioLIktasis SKIRSNIS
įmonės pabaiga
60 straipsnis. Sprendimas dėl įmonės pabaigos
1. Prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos pateikia administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas po kreditorių susirinkimo nutarimo siūlyti teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos priėmimo. Prie prašymo pridedamas kreditorių susirinkimo protokolas, likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktai ir institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo. Kai yra patenkinti visi įmonės kreditorių reikalavimai arba kreditorių susirinkimas administratoriaus siūlymu nepriima nutarimo kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, teismas administratoriaus prašymu gali patvirtinti administratoriaus galutinę veiklos ataskaitą ir priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nesant kreditorių susirinkimo nutarimo.
2. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo priima sprendimą dėl įmonės pabaigos ir priimto sprendimo kopiją pateikia administratoriui.
61 straipsnis. Įmonės išregistravimas
1. Administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. Kartu su prašymu administratorius privalo pateikti teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos, pažymą, kad dokumentai toliau saugoti perduoti archyvui, ir nurodo įmonę aptarnaujančių bankų bei kitų kredito įstaigų adresus.
2. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos gavimo dienos įmonė išregistruojama iš juridinių asmenų registro ir apie tai juridinių asmenų registro tvarkytojas praneša šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, o administratorius – 12 straipsnio 2 dalies 2 punkto d ir e papunkčiuose nurodytiems subjektams.
Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei
3 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas
1. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. (toliau – šio įstatymo įsigaliojimas):
2) asmenys, iki 2016 m. spalio 31 d. pateikę neteisingus duomenis ir (ar) nuslėpę faktus, dėl kurių jiems negalėjo būti išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, laikomi asmenimis, pateikusiais neteisingus duomenis ir (ar) nuslėpę faktus, dėl kurių jie negalėjo būti įrašyti į Sąrašą;
3) šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 21 straipsnio 8 dalies 9 punkte nurodyti asmenys išbraukiami iš Sąrašo automatiškai, jei per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia dokumentų, įrodančių, kad teisės aktų nustatyta tvarka tobulino kvalifikaciją;
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 23, 57, 58 ir 59 straipsnių nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems bankroto procesams. Kreditorių susirinkimas arba teismas gali nuspręsti taikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 23, 57, 58 ir 59 straipsnių nuostatas iki šio įstatymo pradėtuose bankroto procesuose, jei tokiu sprendimu nebus mažinama iki kreditorių susirinkimo arba teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata ir administratoriaus atlyginimas.
3. Vykdant bankroto procesus, pradėtus iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 1 straipsnyje, išdėstyto įstatymo nuostatos, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda šiam įstatymui įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, bet įgyvendinamos šiam įstatymui įsigaliojus, ir bankroto procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus.