Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2006 M. LIEPOS 4 D. NUTARIMO NR. X-743 „DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2016 m.                               d. Nr.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

NUTARIMAS

DĖL KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsniu ir Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d.  nutarimu Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, 1 punktu,            n u t a r i a:

1 straipsnis.

Patvirtinti Krašto apsaugos sistemos plėtros programą (pridedama).“

2 straipsnis.

Šis nutarimas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Seimo Pirmininkas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo

2006 m. liepos 4 d.

nutarimu Nr. X-743

(Lietuvos Respublikos Seimo

2016 m.                    d.

nutarimo Nr.

redakcija)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Krašto apsaugos sistemos plėtros programoje (toliau – Programa) nustatyti ilgojo laikotarpio krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) plėtros tikslai, uždaviniai ir prioritetai, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausiai KAS institucijai – Lietuvos kariuomenei (toliau – LK). Programoje taip pat nustatyti pagrindiniai KAS bendradarbiavimo su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų (toliau – GP), uždaviniai.

2.  Programa bus įgyvendinama 2017–2026 m.

3.  Programa parengta vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), ir Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos (toliau – VGGK), patvirtintos Valstybės gynimo tarybos 2015 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. V-6S „Dėl Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijos“, nuostatomis.

4.  Programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme.

II SKYRIUS

KAS BŪKLĖS VERTINIMAS

5.  Stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo vykdyti visus su naryste šioje organizacijoje  susijusius reikalavimus, įskaitant ir pakankamo finansavimo LK išlaikyti ir jos plėtrai užtikrinti skyrimą. Tačiau NATO rekomendacija gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) niekada nebuvo įgyvendinta. 2008 m. prasidėjusi finansų krizė nutraukė asignavimų KAS didinimą, pagal gynybai skiriamą BVP procentą Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp NATO šalių. 2013 m. pradėtas didinti KAS finansavimas užtikrino tik esamų pajėgumų išlaikymą ir sudarė prielaidas planuoti selektyvią jų plėtrą. 

6.  2014 m. pablogėjus saugumo situacijai regione, priimti nacionaliniai sprendimai  nedelsiant pradėti stiprinti karinius pajėgumus ir sustiprinti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai:

6.1. 2014 m. kovo 29 d. pasirašytas parlamentinių politinių partijų susitarimas „Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“, įtvirtinantis įsipareigojimą kasmet nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, kad jos 2020 m. pasiektų 2 proc. BVP;

6.2. sustiprintas NATO karinis buvimas regione, dislokuojant papildomas NATO šalių pajėgas, o NATO viršūnių susitikimuose Velse ir Varšuvoje patvirtintas visapusiškas saugumo patikinimo (angl. assurance measures) ir atgrasymo priemonių paketas;

6.3. esamų karinių vienetų pagrindu suformuotos nacionalinės Greitojo reagavimo pajėgos (toliau – GRP), pasirengusios reaguoti į priešiškų jėgų veiksmus dar iki karo ar nepaprastosios padėties paskelbimo. GRP funkcijų vykdymui užtikrinti priimtas Lietuvos Respublikos kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1621 pakeitimo įstatymas, kuriame  įtvirtinta galimybė nedelsiant panaudoti LK reaguojant į ginkluotus incidentus taikos metu;

6.4. priimtas sprendimas grąžinti šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;

6.5. patvirtinta nauja VGGK, nustatanti reikalavimus valstybės gynybai, atsižvelgiant į pakitusią geopolitinę situaciją, ir atitinkamai numatanti struktūrinius LK pokyčius, siekiant suvienodinti LK taikos ir karo meto struktūras.

7.  KAS finansavimo didėjimas leidžia planuoti ilgalaikę KAS plėtrą, tačiau dėl ilgamečio finansavimo trūkumo reikia spręsti įsisenėjusias problemas ir patenkinti naujai kylančius poreikius.

8.  Pagal skiriamus išteklius LK Sausumos pajėgų (toliau – SP) plėtra ilgą laiką nebuvo pagrindinis prioritetas. Didėjant finansavimui pagrindinis darbas yra naujos SP struktūros sukūrimas ir SP sukomplektavimas, aprūpinimas įranga, gebėjimas pasiekti ir išlaikyti nustatytą kovinę parengtį. Labai daug dėmesio reikalauja ir LK Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) aprūpinimas ir rengimas.

9.  Vystant LK Karines oro pajėgas (toliau – KOP) įgyvendinamas taikos meto oro erdvės stebėjimo ir kontrolės projektas, užtikrinama priimančiosios šalies parama (toliau – PŠP) NATO oro policijos misiją vykdančioms NATO sąjungininkų pajėgoms, paieškos ir gelbėjimo iš oro funkcijos vykdymas. Labai svarbus išlieka oro erdvės stebėjimo ir gynybos sistemų vystymas, paramos iš oro kitų LK rūšių pajėgoms suteikimas, turimos įrangos ir technikos išlaikymas.

10.  Vystant LK Karines jūrų pajėgas (toliau – KJP) daugiausia dėmesio skiriama priešmininiams, patruliavimo pajėgumams, integruotos nacionalinės jūros stebėjimo sistemos plėtrai. Dalis turimos įrangos ir technikos neatitinka reikalavimų, keliamų valstybinei gelbėjimo ir taršos likvidavimo darbų jūroje funkcijai vykdyti.

11.  LK Specialiųjų operacijų pajėgos (toliau – SOP) yra rengiamos greitai reaguoti į valstybės suvereniteto ir teritorijos vientisumo pažeidimus ir prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. SOP būtina išlaikyti nustatytą parengtį ir aukštą sąveikos su NATO sąjungininkais lygį.

12.  Ilgą laiką KAS buvo vystomos stacionariosios ir LK vienetų mobiliosios ryšių ir informacinės sistemos (toliau – RIS), bet dėl riboto finansavimo nebuvo galima sukurti ir išvystyti reikiamų perdislokuojamųjų operacinio ir strateginio lygmens RIS. Patvirtinus naują LK struktūrą, informacijos perdavimo apimtys dar labiau didėja, o perdislokuojamųjų ir mobiliųjų RIS trūkumas riboja efektyvų LK vadovavimą ir valdymą.

13.  Koviniam aprūpinimui užtikrinti ir nacionalinėms, ir PŠP reikmėms LK trūksta modernių logistikos pajėgumų: tinkamai įrengtos sandėliavimo infrastruktūros, logistinės paskirties transporto priemonių ir įrangos, stacionariosios apgyvendinimo infrastruktūros ir lauko stovyklų modulių, sistemų priežiūros ir aukštesnio lygio medicininės paramos karinių vienetų (angl. Role 2) aprūpinimo. Dėl nepakankamo KAS finansavimo LK neturi sukauptų strateginių (neliečiamųjų) atsargų, reikalingų nustatytos trukmės ir apimties operacijoms.

14.  Pastaraisiais metais ypač suintensyvėjo LK kovinis rengimas – nacionalinės ir tarptautinės pratybos tapo vienu iš kertinių atgrasymo elementų. Kartu išryškėjo ir tam tikrų esamų kovinio rengimo pajėgumų trūkumų, ypač infrastruktūros, imitacinių sistemų srityje.

15.  Valstybės gynybos planuose numatytoms užduotims vykdyti būtinas intensyvesnis parengtojo rezervo karių įgūdžių atnaujinimas.

16.  Plėtojant valstybės mobilizacijos sistemą, parengti ir Vyriausybės patvirtinti Valstybės mobilizacijos planas ir Civilinių mobilizacijos institucijų mobilizacijos jungtinis planas, parengtas ir krašto apsaugos ministro patvirtintas Krašto apsaugos ministerijos mobilizacijos planas. Išlieka poreikis tikrinti mobilizacijos planų praktinį veikimą pratybose, užtikrinti skirtingų planų nuostatų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį VGGK reikalavimams, numatant civilinių išteklių (personalas, įranga, finansai) integravimą į GP.

17.  LK, kaip pagrindinė GP sudėtinė dalis, yra atsakinga už GP pasirengimo valstybės gynybai koordinavimą. 2015 m. patikslinus GP sudėtį (joms priskyrus Vadovybės apsaugos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos) ir patvirtinus naują VGGK, naujai apibrėžtas ir šių institucijų vaidmuo. Pagrindinė užduotis tebėra bendras institucijų, esančių GP sudėtyje, rengimas su kariuomene.

18.  Krašto apsaugos ministerija (toliau – KAM) visapusiškai remia Lietuvos šaulių sąjungą (toliau – LŠS). Iš KAM skiriamų valstybės biudžeto asignavimų LŠS veiklai kasmet skiriama daugiau lėšų, LŠS stovyklose dalyvauja vis daugiau vaikų. Labai svarbus tebėra LŠS vaidmens ginkluotoje gynyboje, karinio rengimo reikalavimų nustatymas.

19.  Stiprėjant kibernetinėms grėsmėms, kibernetinio saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo nacionaliniu lygiu funkciją buvo pavesta vykdyti KAM, o Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas – Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybai prie KAM. Kad būtų užtikrintas kibernetinio saugumo užduočių vykdymas, būtina išspręsti personalo sukomplektavimo ir glaudaus bendradarbiavimo su kitais kibernetinio saugumo dalyviais (viešojo administravimo subjektais, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojais, viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjais ir kt.) klausimus.

20.  Didėjant priešiškų informacinių operacijų mastui, stiprinami KAS strateginės komunikacijos pajėgumai, Lietuvos piliečių informacinis atsparumas ugdomas vykdant plataus masto visuomenės informavimo kampaniją, naudojant įvairias priemones (pranešimai, konferencijos, publikacijos), ypač aktyviai strateginės komunikacijos priemonės taikomos karinių pratybų metu.

21.  KAS savarankiškai ir su kitomis valstybės institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis vykdo pilietinio ugdymo veiklą. Labai svarbus yra veiksmingos valstybinės pilietinio pasipriešinimo sistemos kūrimas, valstybės institucijų bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo didinimas.

III SKYRIUS

KAS PLĖTROS VIZIJA

22.  KAS plėtros vizija – LK, pajėgi užtikrinti sėkmingą atgrasymą ir valstybės ginkluotą gynybą: SP – gynybinės galios pamatas ir pagrindinis plėtros prioritetas, SOP – aukščiausios parengties LK pajėgos, efektyviai vykdančios specialiąsias operacijas, KJP ir KOP – SP operacinius poreikius užtikrinančios pajėgos.

IV SKYRIUS

KAS PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

23.  Pirmasis tikslas – padidinti LK kovinę galią, parengiant LK savarankiškai ir kolektyvinei gynybai, taikos meto užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti. Šiam tikslui įgyvendinti nustatomi šie uždaviniai:

23.1.  užtikrinti reguliariųjų ir teritorinių LK vienetų manevrą sausumoje:

23.1.1.   SP struktūra bus pertvarkyta pagal VGGK reikalavimus, reorganizuojant Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ ir sukuriant Motorizuotąją pėstininkų brigadą „Žemaitija“. Prioritetas bus teikiamas „Geležinio Vilko“ brigados vystymui, kariniams vienetams, sudarantiems GRP ir įsipareigotiems pagal NATO pajėgumų siekius;

23.1.2.   SP bus aprūpintos ginkluote, įranga ir technika, užtikrinančia karinių vienetų manevrą, ugnies galią ir mobilumą; bus pagerintas individualus karių aprūpinimas;

23.1.3.   KASP bus rengiamos atlikti teritorinės gynybos užduotis, komplektuojamos ir aprūpinamos prioritetą teikiant individualiai ginkluotei ir ekipuotei, apsaugos priemonėms;

23.1.4.   bus vystomi SP logistikos ir inžinerijos pajėgumai, gebantys remti kitų karinių vienetų veiksmus;

23.2.  didinti LK atgrasymo potencialą ir pasirengimą greitai reaguoti į valstybės suvereniteto pažeidimus:

23.2.1.   bus komplektuojamos, aprūpinamos ir rengiamos nacionalinės GRP. LK komplektavimo planuose prioritetas bus teikiamas į GRP sudėtį įeinančių LK vienetų sukomplektavimui;

23.2.2.   bus išlaikomos taikos meto užduočių operacinės pajėgos, skirtos reaguoti į galimus valstybės suvereniteto pažeidimus ir teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms;

23.3.  užtikrinti pajėgumus specialiosioms operacijoms vykdyti. SOP bus aprūpintos ginkluote, įranga ir technika, didinančia jų mobilumą, specialiųjų operacijų vykdymo sausumoje ir vandenyje galimybes, apsaugą, ryšio užtikrinimą;

23.4.  užtikrinti oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą bei transportavimą oru:

23.4.1.   bus plėtojami oro gynybos pajėgumai, siekiant užtikrinti trumpojo ir vidutinio nuotolių oro erdvės gynybą;

23.4.2.   bus įgyvendintas taikos meto oro erdvės stebėjimo projektas (įrengta infrastruktūra, baigtas radarų įsigijimas);

23.4.3.   bus išlaikomi transportavimo oru pajėgumai;

23.5.  užtikrinti LK kovinį rengimą ir aprūpinimą, taip pat PŠP Lietuvoje dislokuotoms ir atvykstančioms NATO sąjungininkų pajėgoms:

23.5.1.   LK kovinio rengimo infrastruktūra bus pritaikyta nacionaliniams ir PŠP poreikiams, užtikrinant bataliono dydžio kovinio vieneto rengimą, LK kovinio rengimo ir mokymo padaliniuose bus diegiamos imitacinės sistemos ir įrengiami treniruokliai;

23.5.2.   bus išlaikomas Lietuvoje įsteigtas NATO vadovavimo ir valdymo elementas – NATO pajėgų integravimo vienetas;

23.5.3.   bus plėtojama KOP Aviacijos bazės infrastruktūra;

23.5.4.   bus plėtojama LK sandėliavimo ir logistikos infrastruktūra, pritaikant ją nacionaliniams ir PŠP poreikiams, t. y. turimai ir naujai įsigyjamai ginkluotei ir įrangai sandėliuoti ir regione dislokuotoms NATO sąjungininkų pajėgoms reikalingiems paramos elementams (angl. prepositioning) sandėliuoti;

23.5.5.   bus vystomi trūkstami ir išlaikomi turimi lauko stovyklos paslaugų teikimo pajėgumai;

23.5.6.   bus kaupiamos strateginės (neliečiamosios) atsargos;

23.5.7.   bus vystomi trūkstami ir išlaikomi esami LK medicininės paramos pajėgumai teikti aukštesnio lygmens medicinos paslaugas per operacijas Lietuvoje ir už jos ribų;

23.6.  užtikrinti paieškos ir gelbėjimo iš oro ir jūroje užduočių vykdymą, teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą ir kontrolę:

23.6.1.   bus išlaikomi paieškos ir gelbėjimo iš oro pajėgumai;

23.6.2.   bus išlaikomi paieškos ir gelbėjimo bei taršos incidentų likvidavimo jūroje pajėgumai;

23.6.3.   bus modernizuojama jūros stebėjimo sistema, užtikrinant keitimąsi informacija tarp nacionalinių institucijų ir su NATO sąjungininkais;

23.6.4.   bus išlaikomi ir modernizuojami patruliavimo jūroje pajėgumai;

23.6.5.   bus išlaikomi pajėgumai dalyvauti minų paieškos ir minų kenksmingumo pašalinimo operacijose;

23.7.  užtikrinti žvalgybą, vadovavimą ir valdymą, RIS paramą:

23.7.1.   bus plėtojami strateginės žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumai;

23.7.2.   bus plėtojami LK operacinio ir taktinio lygmens žvalgybos pajėgumai, įsigyjama žvalgybos įrangos ir technikos;

23.7.3.   LK vadovavimas ir valdymas bus užtikrinamas vystant operacinio lygmens RIS pajėgumus, sukuriant, aprūpinant ir parengiant LK RIS vienetą, gebantį laiku užtikrinti saugų keitimąsi informacija ir garantuojantį reikiamą kibernetinę gynybą. Siekiant efektyvesnio LK vadovavimo ir valdymo bus diegiamos vadovavimo ir valdymo paramos bei funkcinių sričių informacinės sistemos. Toliau bus įgyvendinamas NATO perdislokuojamojo RIS modulio (angl. Deployable CIS Module D, DCMD) projektas.

24.  Antrasis tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir piliečių pasirengimą mobilizacijai, PŠP teikimui, gynybai, kibernetinėms ir informacinėms atakoms. Šiam tikslui įgyvendinti nustatomi šie uždaviniai:

24.1.  organizuoti parengtojo rezervo formavimą ir rengimą:

24.1.1.   atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir VGGK reikalavimus, bus tęsiamas parengtojo rezervo formavimas iš pagrindinį karinį parengtumą įgijusių asmenų;

24.1.2.   bus didinamas parengtojo rezervo karių, atnaujinančių žinias ir įgūdžius, skaičius, ypač didelį dėmesį skiriant LK reikalingų specialistų ir vadovaujamojo personalo rengimui;

24.2.  didinti GP sudarančių institucijų tarpusavio sąveiką:

24.2.1.   pagal valstybės gynybos planuose numatytas užduotis bus nuolat vykdomas bendras LK rengimas su GP priskiriamomis institucijomis (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM), Viešojo saugumo tarnyba prie VRM ir Vadovybės apsaugos departamentu prie VRM);

24.2.2.   bus baigtos formuoti ir aprūpintos valstybės gynybos strateginė vadavietė ir ginkluotųjų pajėgų vadavietė;

24.2.3.   bus teikiama LK parama (instruktoriai, infrastruktūra) LŠS koviniams būriams rengti, kad karo atveju jie būtų integruoti į GP vadovavimo ir valdymo sistemą ir galėtų sklandžiai veikti GP sudėtyje;

24.3.  koordinuoti civilinių mobilizacijos institucijų ir ūkio mobilizacijos subjektų pasirengimą mobilizacijai ir PŠP teikimui:

24.3.1.   bus periodiškai tikrinamas mobilizacijos planų praktinis veikimas pratybose, pagal poreikį inicijuojamas jų tikslinimas ar keitimas, užtikrinant jų atitiktį valstybės gynybos poreikiams ir tarpusavio suderinamumą;

24.3.2.   bus įdiegta ir administruojama civilinių mobilizacinių išteklių (personalas, įranga, infrastruktūra) apskaitos sistema;

24.3.3.   bus sukurtas PŠP teikimo per civilines institucijas taikos metu mechanizmas;

24.4.  stiprinti piliečių patriotizmą ir valią ginti valstybę, atsparumą informacinėms atakoms ir propagandai:

24.4.1.   bus stiprinamas ugdymas krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais šalies mokyklose, plečiant šių temų dėstymą pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir per neformalųjį ugdymą;

24.4.2.   bus teikiama materialinė, metodinė ir kita parama LŠS vykdant vaikų ir jaunimo pilietinio ir patriotinio ugdymą;

24.4.3.   bus stiprinami ryšiai su asociacijomis, remiančiomis krašto apsaugą;

24.4.4.   bus plėtojama KAS strateginė komunikacija, ypač daug dėmesio skiriant tiems šalies regionams, kuriuose, remiantis tyrimų duomenimis, yra menkesnis pilietiškumas;

24.5.  užtikrinti kibernetinį saugumą. Bus toliau stiprinami Nacionalinio kibernetinio saugumo centro gebėjimai aptikti ir tinkamai reaguoti į kylančias grėsmes, koordinuojamas valstybės ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinės gynybos planavimas, užtikrinama kibernetinių incidentų prevencija ir valdymas.

V SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR ATNAUJINIMAS

25.  Programą įgyvendina KAM ir kitos KAS institucijos. Programos įgyvendinimą koordinuoja KAM.

26.  Programos įgyvendinimas reglamentuojamas krašto apsaugos ministro tvirtinamuose KAM strateginio planavimo dokumentuose. Programos įgyvendinimas bus vertinamas pagal vertinimo kriterijus, pateiktus Programos priede.

27.  Programa įgyvendinama iš valstybės biudžeto, NATO, Europos Sąjungos ir kitų teisėtai gautų lėšų, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, kurios nustatomos įvertinus fiskalinę drausmę reglamentuojančių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nuostatas.

28.  Programoje nustatyti tikslai ir uždaviniai persvarstomi ir tikslinami iš esmės keičiantis Nacionalinio saugumo strategijos ar VGGK nuostatoms, KAS finansavimo gairėms.

__________________________

Krašto apsaugos sistemos

plėtros programos

priedas

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS PLĖTROS PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKTINOS JŲ REIKŠMĖS

Eil. Nr.		Vertinimo kriterijaus pavadinimas ir mato vienetas	Faktinė reikšmė	Siektinos reikšmės
			2016 m.	2022 m.	2026 m.
Pirmasis tikslas – padidinti LK kovinę galią, parengiant LK savarankiškai ir kolektyvinei gynybai, taikos meto užduotims ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti
1.	Lietuvos Respublikos įsipareigojimų NATO įvykdymo vertinimas, iš NATO ekspertų gaunamas kas antri metai („nepatenkinamai“, „vidutiniškai“, „gerai“, „labai gerai“)		Vidutiniškai	Gerai	Gerai
2.	LK karinių vienetų^[1] sukomplektavimas pagal organizacinės sistemos ir įrangos lenteles (toliau – OSĮL) (proc.):
2.1.	GRP sudarančių vienetų		90	95–100	95–100
2.2.	kitų karinių vienetų		70	80–85	85–90
3.	karinių vienetų turimos ginkluotės ir karinės technikos kiekis pagal OSĮL (proc.)
3.1.	GRP sudarančių LK vienetų		Riboto naudojmo (toliau – RN)	RN	RN
3.2.	kitų karinių vienetų		RN	RN	RN
4.	Sukauptos strateginės (neliečiamosios)  atsargos, palyginti su būtinu jų kiekiu nustatytos trukmės ir apimties operacijoms vykdyti (proc.)		RN	RN	RN
Antrasis tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir piliečių pasirengimą mobilizacijai, PŠP teikimui, gynybai, kibernetinėms ir informacinėms atakoms
5.	Karių, įgijusių pagrindinį karinį parengtumą ir išleistų į atsargą ne vėliau kaip prieš 5 m., arba dalyvavusių kartotinuose rezervo karių mokymuose ne vėliau kaip prieš 5 m., skaičius		14.300	25.000–30.000	30.000–35.000
6.	Valstybės gynybos strateginės vadavietės ir ginkluotųjų pajėgų vadavietės išvystymas (proc.)		RN	RN	RN

_______________________

---

^[1] Šiam ir kitiems kriterijams nustatyti skaičiuojamas šių karinių vienetų sukomplektavimas: SP batalionų, KOP Oro gynybos bataliono ir Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos, KJP Karo laivų flotilės, SOP eskadronų, LK Logistikos valdybos, LK Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono ir LK Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, atskirų karinių vienetų – LK Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir LK Karo policijos.