Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470 13, 16, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39¹, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2017 m.           d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), kitos valstybės institucijos ir įstaigos;“.

2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, užimtumo rėmimo politiką formuoja konsultuodamosi su socialiniais partneriais. Užimtumo tarnyba užimtumo rėmimo politiką įgyvendina bendradarbiaudama su Taryba prie Užimtumo tarnybos.“

2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Užimtumo tarnybos, kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija

1. Užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba.

2. Užimtumo tarnyba yra biudžetinė įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinti savo sąskaitas banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

3. Užimtumo tarnyba:

1) teikia šiame įstatyme nustatytas darbo rinkos paslaugas ir įgyvendina šiame įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones ir užimtumo didinimo programas;

2) nustato darbo ieškančių asmenų dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atrankos kriterijus ir tvarką bei darbdavių, pageidaujančių įgyvendinti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, atrankos kriterijus ir tvarką;

3) vykdo šalies ir atskirų jos teritorijų darbo rinkos ir įsitvirtinimo joje stebėseną;

4) kartu su savivaldybių institucijomis, socialiniais partneriais svarsto ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl priemonių užimtumo problemoms spręsti;

5) suteikia socialinės įmonės statusą ir teikia valstybės pagalbą socialinėms įmonėms Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

6) organizuoja užimtumo ir socialinių garantijų valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės atleidžiamiems darbuotojams įgyvendinimą Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

7) organizuoja ir koordinuoja profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

8) išduoda leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir priima sprendimus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

9) registruoja grupės darbuotojų atleidimo atvejus;

10) rengia ir tvirtina planuojamų įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo programas ir viešai jas skelbia;

11) atlieka kitas teisės aktų jai nustatytas funkcijas.

4. Taryba prie Užimtumo tarnybos, dvišalio bendradarbiavimo pagrindu tarp valstybės institucijų ir darbdavių sudaryta kolegiali institucija, svarsto Užimtumo tarnybos veiklos organizavimo, atskaitomybės visuomenei ir užimtumo didinimo klausimus ir šiais klausimais teikia išvadas bei pasiūlymus Užimtumo tarnybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Tarybos prie Užimtumo tarnybos sudarymo tvarką nustato bei veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

5. Kitos valstybės institucijos prisideda prie šiame įstatyme nustatyto užimtumo rėmimo sistemos tikslo ir uždavinių bei užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais su užimtumu susijusiais teisės aktais.“

3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. Bedarbiai ir kiti darbo ieškantys asmenys

1. Bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šias sąlygas:

1) nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;

2) nėra savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus asmenį, vykdantį šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą veiklą pagal paslaugų kvitus teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, asmenį, kuris yra užimtas šio įstatymo 7 straipsnio 3–7 punktuose nurodytomis veiklomis, asmenį, kuris yra individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kuri laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, savininkas arba mažosios bendrijos narys ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkas ar mažosios bendrijos narys, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, ir asmenį, įregistravusį ūkinius gyvūnus, kuris neturi ūkininko statuso ar nėra ūkininko partneris arba nėra įregistravęs žemės ūkio valdos ar nėra žemės ūkio valdos partneris;

3) yra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;

4) yra asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą galintis būti darbuotoju, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu;

5) nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis;

6) tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2. Asmuo, kuris užsiima neatlygintinio užimtumo veikla, tačiau atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, turi teisę įgyti bedarbio statusą.

3. Asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus kriterijus, bedarbio statusą įgyja nuo jo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka momento.

4. Darbo ieškantis asmuo, kuris neatitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų kriterijų arba kuriam bedarbio statusas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, Užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti registruotas vienu iš šių statusų:

1) užimto asmens;

2) pensinio amžiaus asmens;

3) nedarbingo asmens;

4) besimokančio asmens;

5) asmens, praradusio bedarbio statusą.

5. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje tęsiama asmens prašymu.

6. Asmenų, kurių bedarbio statusas panaikintas dėl šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 5–9 punktuose nurodytų aplinkybių, registracija Užimtumo tarnyboje gali būti tęsiama asmens prašymu ir jiems gali būti priskiriamas šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas statusas, o bedarbio statusas pakartotinai jiems gali būti suteikiamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos.

7. Asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, ilgiau kaip 3 mėnesius nesinaudojančių darbo rinkos paslaugomis, registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama ir jie pakartotinai Užimtumo tarnyboje gali registruotis ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo registracijos nutraukimo dienos.“

4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyto įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, įregistruotą darbo ieškantį asmenį priskiria didelių, vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.“

5 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) bedarbis be svarbių priežasčių neatvyksta į Užimtumo tarnybą nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba sudaryti individualaus užimtumo veiklos plano, arba dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, užimtumo didinimo programose ar naudotis šiame plane numatytomis darbo rinkos paslaugomis;“.

2. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) Užimtumo tarnyba pakartotinai per 12 mėnesių laikotarpį iš nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gauna informacijos apie bedarbio nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu;“.

3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) įsiteisėja teismo sprendimas, nutartis arba teismo nuosprendis, kuriuo bedarbiui paskiriama bausmė, administracinė nuobauda arba jam pritaikomos poveikio, procesinės prievartos ar priverčiamosios medicinos priemonės, dėl kurių pobūdžio jis negali dirbti ir (ar) Užimtumo tarnyboje tęsti darbo paieškos;“.

4. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) gaunamas bedarbio prašymas nutraukti jo registraciją Užimtumo tarnyboje;“.

5. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Užimtumo tarnybos struktūrinio padalinio aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija;“.

6 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;“.

7 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Laisvų darbo vietų ir darbo ieškančių asmenų registravimo paslaugos

1. Ieškantys darbuotojų darbdaviai informuoja Užimtumo tarnybą apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobūdį, darbo apmokėjimo ir kitas sąlygas bei pretendentams įsidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Užimtumo tarnyba registruoja laisvas darbo vietas ir jas skelbia viešai.

2. Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka registruoja darbo ieškančius asmenis, priskiria juos atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei.“

8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) darbdaviams yra teikiama informacija apie užimtumo rėmimo priemones bei jų įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų kvalifikaciją ir kompetencijas, sąlygas, kuriomis bedarbiai gali įgyti darbdaviams reikiamą kvalifikaciją ir kompetencijas, taip pat darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų rėmimą įdarbinant ar kuriant jiems darbo vietas.“

9 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Užimtumo tarnyba, teikdama psichologinio konsultavimo paslaugas, gali pasitelkti trečiuosius asmenis.“

10 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Įsidarbinimo galimybių vertinimo paslaugos

1. Užimtumo tarnyba, įregistravusi darbo ieškantį asmenį, atlieka jo įsidarbinimo galimybių vertinimą, kurio tikslas – nustatyti ir parinkti darbo ieškantiems asmenims tas darbo rinkos paslaugas ir (ar) aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios yra tinkamos tam darbo ieškančiam asmeniui atsižvelgiant į jo turimą kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, darbo patirtį, nedarbo laikotarpį, sveikatos būklę ir kitas aplinkybes, darančias įtaką darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybėms.

2. Užimtumo tarnyba, atsižvelgdama į darbo ieškančio asmens įsidarbinimo galimybių vertinimo rezultatus, priskiria darbo ieškantį asmenį vienai iš šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytų darbo ieškančių asmenų grupių ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro individualų užimtumo veiklos planą.“

11 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Užimtumo tarnyba Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra gavusi oficialios informacijos apie su asmens sveikata ar su kitomis aplinkybėmis susijusius apribojimus dirbti siūlomą darbą;“.

2. Pakeisti 30 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) Užimtumo tarnyba;“.

3. Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodyti asmenys turi teikti Užimtumo tarnybai jos nustatyta tvarka ir terminais informaciją apie savo statusą ir veiklą, fiziniams asmenims suteiktas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas.“

12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„31 straipsnis. Individualios užimtumo veiklos planavimo paslaugos

1. Bedarbiams, įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, sudaromi individualūs užimtumo veiklos planai. Šiuose planuose nurodomi bedarbio ir Užimtumo tarnybos įsipareigojimai dėl darbo rinkos paslaugų bedarbiui teikimo, aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir užimtumo didinimo programų įgyvendinimo bei bedarbio atsiskaitymo už savarankišką darbo paiešką ir šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytos veiklos vykdymą tvarka.

2. Užimtumo tarnyba, prieš siūlydama bedarbiams dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar užimtumo didinimo programose, jiems gali siūlyti psichologinio konsultavimo paslaugas ar kreiptis dėl socialinių paslaugų poreikio nustatymo.

3. Asmenims, Užimtumo tarnyboje registruotiems šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytais statusais, jų prašymu gali būti sudaromas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas individualus užimtumo veiklos planas.“

13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„32 straipsnis. Darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaita, padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas

1. Užimtumo tarnyba, atlikdama šalies ir atskirų jos teritorijų darbo rinkos stebėseną, vykdo darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, rengia padėties darbo rinkoje vertinimo ataskaitas bei darbo rinkos prognozes ir jas skelbia viešai.

2. Padėties darbo rinkoje vertinimas ir jos pokyčių prognozavimas atliekami atsižvelgiant į:

1) statistinius duomenis apie Užimtumo tarnyboje registruotus ir į apskaitą įtrauktus darbo ieškančius asmenis, laisvas darbo vietas ir jų kitimo tendencijas;

2) darbdavių apklausų darbo jėgos poreikiui nustatyti rezultatus;

3) šalies ūkio būklę ir vystymosi prognozes;

4) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo efektyvumo vertinimo rezultatus;

5) kvalifikacijų ir kvalifikuotų specialistų poreikio prognozę;

6) Lietuvos statistikos departamento renkamus darbo rinkos statistinius duomenis;

7) mokslinių tyrimų rezultatus.“

14 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užimtumo tarnyba, siųsdama asmenis dalyvauti konkrečiose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, jas turi parinkti ir asmenis siųsti į tai tikslinei grupei, kuriai pagal šį įstatymą yra priskirtas asmuo, taikomas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, laikydamasi aktyvios darbo rinkos politikos priemonių atitinkamai darbo ieškančių asmenų grupei skyrimo prioritetų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.“

2. Pakeisti 35 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) neturi neįvykdytų sutartinių ar šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytų įsipareigojimų Užimtumo tarnybai;“.

15 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Bedarbių profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių surastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio.“

2. Pakeisti 37 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Bedarbių profesinis mokymas pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį, ir bedarbio, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai įgyti ar tobulinti bendrųjų ar profesinių kompetencijų siunčiami bedarbiai, kurie priskiriami didelių ar vidutinių įsidarbinimo galimybių grupei, arba bedarbiai siunčiami pagal Užimtumo tarnybos nustatytų paklausių kompetencijų neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio.“

3. Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Bedarbių profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti bedarbio pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio mokymo programos lankomumą.“

4. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Teritorinei darbo biržai privalo atlyginti:

1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;

2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – išlaidas, kurių atlyginimo dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui.“

5. Pakeisti 37 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Užimtumo tarnybai privalo atlyginti:

1) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – visas jos patirtas šio straipsnio 14 dalyje nurodytas išlaidas;

2) bedarbis, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų nenutraukti darbo sutarties ne trumpiau negu 6 mėnesių laikotarpį arba vykdyti savarankišką veiklą ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį, ne trumpiau negu 6 mėnesius, ir darbdavys, be svarbių priežasčių nevykdantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos trišalės sutarties įsipareigojimo be svarbių priežasčių nenutraukti darbo sutarties 6 mėnesius, – išlaidas, kurių atlyginimo dydis mažinamas proporcingai išdirbtam laikotarpiui.“

6. Pakeisti 37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Teritorinei darbo biržai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“

7. Pakeisti 37 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Užimtumo tarnybai jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų neturi grąžinti be svarbių priežasčių nevykdantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sutarčių įsipareigojimų bedarbiai, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka pirmą kartą įgijo kompetenciją ir (ar) kvalifikaciją, arba bedarbiai, kurie buvo siunčiami mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas dvišalės sutarties pagrindu.“

8. Pakeisti 37 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Atlyginamos šios su profesiniu mokymu susijusios Užimtumo tarnybos patirtos išlaidos:

1) profesinio mokymo paslaugų;

2) mokymo stipendijos mokėjimo;

3) kelionės į profesinio mokymo vietą ir atgal;

4) apgyvendinimo;

5) privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų.“

9. Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino teritorinei darbo biržai, išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

10. Pakeisti 37 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Šio straipsnio 14 dalyje nurodytos išlaidos, kurių šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sutartis sudariusios šalys sutartyse nustatytais terminais neatlygino Užimtumo tarnybai, išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“

11. Pakeisti 37 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, laikoma:

1) bedarbio liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas;

2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;

3) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 2 punkte nenurodytais pagrindais arba individualios veiklos nutraukimas, kai bedarbis per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties arba individualios veiklos nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją. Bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;

4) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“

12. Pakeisti 37 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

„17. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant darbdavys neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų, laikoma:

1) darbo sutarties nutraukimas, kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, arba darbuotojas nutraukia darbo sutartį per išbandymo laikotarpį, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių arba be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios;

2) darbo sutarties nutraukimas šios dalies 1 punkte nenurodytais pagrindais, kai bedarbis per 15 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba vykdyti individualią veiklą pagal įgytą ar patobulintą kvalifikaciją, o bendra darbo pagal darbo sutartį ir (ar) individualios veiklos trukmė yra ne trumpesnė kaip 6 mėnesiai;

3) darbo sutarties nutraukimas, kai trišalėje sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymas perleidžiamas trečiajam asmeniui, jeigu yra bedarbio, Užimtumo tarnybos, darbdavio ir trečiojo asmens rašytinis susitarimas.“

16 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą ir nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, kurie pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 40 procentų darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis. Jeigu įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, kompensuojamas darbo užmokesčio dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimaliojo valandinio atlygio dydžio.“

17 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau – stažuotę organizuojanti įmonė) ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių. Stažuotės laikotarpiu į stažuotę pasiųstam asmeniui turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.“

2. Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Stažuotę organizuojanti įmonė privalo Užimtumo tarnybai išduoti pažymą apie stažuotės trukmę ir stažuotės rezultatų įvertinimą. Tokią pačią pažymą stažuotę baigusiam asmeniui stažuotę organizuojanti įmonė ar įstaiga privalo išduoti tik esant rašytiniam šio asmens prašymui.“

18 straipsnis. 39¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas organizuojamas dvišalėje sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio, kurio neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytos kompetencijos bus pripažįstamos, numatytomis sąlygomis.“

2. Pakeisti 39¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartimi, bedarbiui išduoda dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę pripažinti neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytas kompetencijas (toliau – kompetencijų pripažinimą organizuojantis asmuo), nurodytą pinigų sumą už neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą.“

19 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Paramos judumui dydis sudaro 33 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 25 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.“

2. Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Parama judumui

1. Paramos judumui tikslas – kompensuoti kelionės išlaidas į darbo, stažuotės atlikimo vietą ar į Užimtumo tarnybos organizuojamus konsultavimo grupėms užsiėmimus ir atgal:

1) bedarbiui įsidarbinus pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu;

2) bedarbiui dalyvaujant remiamojo įdarbinimo priemonėse arba stažuotėje;

3) bedarbiui dalyvaujant jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose;

4) darbdaviui, įdarbinusiam Užimtumo tarnybos siunčiamą bedarbį ir patiriančiam bedarbio, esant jo sutikimui, vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas.

2. Kelionės išlaidos kompensuojamos, kai asmuo dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ar po dalyvavimo konsultavimo grupėms užsiėmimuose ir kai nustatoma, kad asmens gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo, stažuotės atlikimo ar konsultavimo grupėms užsiėmimų vieta, ne ilgiau kaip 3 mėnesius nuo įsidarbinimo arba dalyvavimo remiamojo įdarbinimo priemonėse ar stažuotėje pradžios ir ne daugiau kaip 5 kartus vienos registracijos teritorinėje darbo biržoje laikotarpiu, dalyvavus bedarbio individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose. Kelionės išlaidos darbdaviui kompensuojamos, kai jis dėl paramos judumui į Užimtumo tarnybą kreipiasi per 3 darbo dienas nuo bedarbio įdarbinimo dienos ir kai nustatoma, kad įdarbinto bedarbio gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, kurioje yra darbo vieta.

3. Paramos judumui dydis sudaro 33 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis neviršija vieno Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, arba 25 procentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, jeigu asmens darbo užmokestis viršija vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, bet neviršija Lietuvos statistikos departamento paskelbto paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio. Jeigu asmens darbo užmokestis viršija Lietuvos statistikos departamento paskelbtą paskutinio ketvirčio šalies ūkio (neįtraukiant individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenų) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, parama judumui tokiam asmeniui neskiriama.

4. Kelionės išlaidų kompensacijų bedarbiui, dalyvaujančiam jo individualiame užimtumo veiklos plane numatytuose konsultavimo grupėms užsiėmimuose, stažuotėje, ir darbdaviui, patiriančiam bedarbio vežimo į darbo vietą ir atgal išlaidas, dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atstumą tarp gyvenamosios vietos, Užimtumo tarnybos, darbo ar stažuotės atlikimo vietos ir transporto priemonės rūšį.“

20 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 41 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:

1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;

2) 60 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte;

3) 50 procentų apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 3–9 punktuose.“

2. Pakeisti 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Darbdaviai, kurie, baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais per 6 mėnesius atleido iš darbo bent vieną iš Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.“

21 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–10 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;

2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytiems asmenims, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 punkte nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.“

22 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„44 straipsnis. Parama darbo vietoms steigti

1. Darbo vietoms steigti yra teikiama ši parama:

1) darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas;

2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;

3) savarankiško užimtumo rėmimas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta parama teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Užimtumo tarnybos atrinktiems darbdaviams (toliau – subsidijos gavėjai) šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka, mokant subsidiją su steigiamos darbo vietos darbo funkcijų vykdymu susijusioms darbo priemonėms ar techninės pagalbos priemonėms neįgaliesiems įsigyti, montuoti, pritaikyti ir nuosavybės teise valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti ar pritaikyti, kai planuojamos išlaidos patalpoms remontuoti ar pritaikyti neviršija 50 procentų visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

3. Paramos darbo vietoms steigti dydis vienai darbo vietai negali viršyti 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos. Šis dydis taikomas tais atvejais, kai numatoma įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis, nustatant jiems Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytą savaitės darbo laiko trukmę. Numatant įsteigti darbo vietas ir įdarbinti šio įstatymo 45, 46 ir 47 straipsniuose nurodytus asmenis nustatant jiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus, paramos dydis mažinamas proporcingai, atsižvelgiant į numatomą dirbti darbo laiką (valandas).

4. Panaikinę įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą, subsidijos gavėjai, išskyrus sau darbo vietas įsteigusių subsidijos gavėjų mirties atvejus, turi Užimtumo tarnybai grąžinti:

1) visą subsidiją, kai darbo vieta panaikinama per 12 mėnesių laikotarpį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;

2) 80 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 13–24 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos;

3) 50 procentų subsidijos, kai darbo vieta panaikinama 25–36 mėnesį nuo jos įsteigimo (pritaikymo) dienos.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytu darbo vietos panaikinimu laikomi atvejai, kai, nepraėjus 36 mėnesių laikotarpiui nuo darbo vietos įsteigimo dienos, atsiranda bent viena iš šių sąlygų:

1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;

2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;

3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);

4) neįgalusis ar bedarbis iki 29 metų, pradėjęs savo verslą sau įsteigtoje darbo vietoje, ilgiau kaip 120 dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 dienų per pastaruosius 12 mėnesių nevykdo veiklos;

5) įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka ir dėl šios priežasties atleidžiami už subsidijos lėšas įsteigtose darbo vietose dirbę asmenys, o jeigu už subsidijos lėšas įsteigtos darbo vietos nebuvo užpildytos, darbo vieta laikoma panaikinta nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

6) kai priimamas sprendimas subsidijos gavėją likviduoti, darbo vieta laikoma panaikinta nuo likviduojamos įmonės statuso Juridinių asmenų registre įregistravimo dienos;

7) subsidijos gavėjas per 20 darbo dienų be pateisinamos priežasties neatsako į Užimtumo tarnybos raštu pateiktą kreipimąsi dėl informacijos, susijusios su darbo vietų steigimu, išlaikymu ar kontrole, pateikimo.

6. Subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis:

1) subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis;

2) neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio;

3) raštu praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, išskyrus darbo vietos panaikinimo atvejį;

4) nevykdo šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų;

5) nesudaro sąlygų Užimtumo tarnybai atlikti darbo vietos steigimo arba šioje darbo vietoje vykdomos veiklos 36 mėnesius nuo jos įsteigimo (pritaikymo) patikros vietoje ar, Užimtumo tarnybai pareikalavus, neteikia su sutarties vykdymu susijusios informacijos;

6) pateikė žinomai klaidingą informaciją apie tikslus ir išlaidas, kurioms buvo prašoma konkreti subsidija;

7) nuslėpė aplinkybes, svarbias priimant sprendimą skirti konkrečią subsidiją.

7. Subsidijos gavėjas privalo:

1) apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus, išskyrus atvejus, kai įdarbinami neįgalieji (už kiekvieną neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis ar neviršijantis 25 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidą), – 20 procentų; už neįgalų darbuotoją, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidą), – 30 procentų), darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidų ir įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo Užimtumo tarnybos siųstų asmenų įdarbinimo. Darbdavys savo sprendimu gali nustatyti didesnę, negu nurodyta šioje dalyje, nuosavų lėšų dalį, skiriamą darbo vietų steigimo (pritaikymo) išlaidoms apmokėti;

2) iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarčių pasirašymo dienos Užimtumo tarnybai pateikti šios sutarties galiojimo užtikrinimą ne mažiau kaip 50 procentų numatytos skirti subsidijos sumos sutarties galiojimo laikotarpiu;

3) valstybės ir nuosavoms lėšoms atsidaryti specialią sąskaitą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje veikiančioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant mokėjimo pavedimus;

4) darbo vietą įsteigti (pritaikyti) ir visiškai atsiskaityti su Užimtumo tarnyba už suteiktą subsidiją ne vėliau kaip per 10 mėnesių nuo vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo sutarties pasirašymo dienos, išskyrus vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo atvejį;

5) savo lėšomis apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti steigiant darbo vietą ar ją pritaikant buvo naudota subsidija, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, nuo kurių draudžia subsidijos gavėjo pasirinkta draudimo bendrovė, ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo darbo vietos įsteigimo dienos, naudos gavėju nurodydamas Užimtumo tarnybą, ir pateikti jai draudimą įrodančius dokumentus.

8. Subsidijos gavėjas per 36 mėnesių laikotarpį nuo darbo vietos įsteigimo (pritaikymo) dienos be Užimtumo tarnybos sutikimo neturi teisės:

1) parduoti, įkeisti, išnuomoti, dovanoti ar kitaip perleisti arba kitaip suvaržyti teises į už subsidiją darbo vietai steigti įgytą turtą;

2) išvežti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ilgalaikį materialųjį turtą, kurį įsigijo steigdamas (pritaikydamas) darbo vietas;

3) keisti įdarbinto asmens darbo vietą ar darbo funkcijas, nustatyti ne visą darbo laiką arba ne visą darbo savaitę, kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, jeigu to nebuvo numatęs paraiškoje subsidijai darbo vietai (vietoms) steigti gauti, išskyrus šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų, kurie dėl sveikatos būklės gali dirbti ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, įdarbinimo atvejus.

9. Darbo vietai steigti (pritaikyti) ir asmeniui įdarbinti vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų paramos būdų. Darbdavys negali į už subsidijos darbo vietoms steigti lėšas įsteigtą (pritaikytą) darbo vietą įdarbinti asmens pagal remiamojo įdarbinimo priemones.

10. Užimtumo tarnybai nustačius, kad darbdavys pažeidė šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalies nuostatas, toks darbdavys kreiptis dėl paramos gavimo iš naujo gali ne anksčiau kaip nuo subsidijos grąžinimo dienos.

11. Sprendimus dėl subsidijų grąžinimo priima Užimtumo tarnyba. Jos sprendimai gali būti skundžiami teismui.“

23 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„45 straipsnis. Darbo vietų steigimo subsidijavimas

Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas organizuojamas:

1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodytų asmenų, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į neįgaliųjų negalią pritaikant esamas) darbo vietas;

2) kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia Užimtumo tarnybos siųstam bedarbiui įdarbinti.“

24 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys, kurie registruoti Užimtumo tarnyboje kaip nedarbingi, ir šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 8 punktuose nurodyti bedarbiai;“.

2. Pakeisti 47 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Užimtumo tarnyba darbo ieškantiems asmenims, siekiantiems savarankiško užimtumo, organizuoja verslo pradmenų mokymą.“

25 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;“.

2.   Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“.

3.   Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) prekybos žmonėmis aukos, baigusios psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jos kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;“.

4.   Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų), jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo į Lietuvą nuolat gyventi dienos;“.

26 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Užimtumo tarnyba įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus metinius veiklos tikslus ir uždavinius.“

2. Pakeisti 49 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Užimtumo tarnyba įgyvendina aktyvios darbo rinkos politikos priemones, sudarydama su juridiniais ir fiziniais asmenimis šių priemonių įgyvendinimo sutartis, kurių standartines sąlygas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kaip darbdaviai laikosi darbo sutarčių, sudarytų su Užimtumo tarnybos siųstais asmenimis, ir šių sutarčių atitikties įsipareigojimams, nustatytiems Užimtumo tarnybos ir darbdavių sudarytose sutartyse dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija).“

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 15 straipsnio 4, 6 ir 9 dalis ir 19 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius iki
2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Kituose teisės aktuose ir Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teritorinių darbo biržų sudarytose sutartyse vartojamas sąvokas „Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir „teritorinė darbo birža“ atstoja sąvoka „Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas