|
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA |
|
|
| SPRENDIMAS |
| DĖL PAKRUOJO R. LINKUVOS GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO |
|
|
| 2021 m. spalio 28 d. Nr. T- |
| Pakruojis |
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 „Dėl Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-278 „Dėl Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatų patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Savivaldybės meras
| Įtraukti į darbotvarkę Pakruojo r. sav. meras
Saulius Margis 2021-10-
|
Pakruojo r. sav. administracijos direktorė
Ilona Gelažnikienė 2021-10-
|
Pakruojo r. sav. admin. Teisės ir civilinės metrikacijos sk. vedėja
Jovita Kirdeikienė 2021-10-
|
Pakruojo r. sav. admin. Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių sk. vyr. kalbos tvarkytoja
Rita Nikalajevienė 2021-10-
|
| Pakruojo r. sav. admin. Švietimo skyriaus vedėja
Irena Mažulienė 2021-10- |
Neatliktinas antikorupcinis vertinimas
Jovita Kirdeikienė 2021-10-
|
|
|
Parengė
Pakruojo r. sav. admin.
Švietimo skyriaus
vedėja
Irena Mažulienė
2021-10-
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos
2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. T-
PAKRUOJO R. LINKUVOS GIMNAZIJOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Linkuvos gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą, mokymosi formas ir mokymo proceso organizavimo būdus, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, mokyklos turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę, Gimnazijos veiklos priežiūrą, Gimnazijos nuostatų keitimą ir papildymą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.
2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, trumpasis pavadinimas – Linkuvos gimnazija. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190066944.
3. Mokyklos įsteigimo data, grįsta teisės aktais ir istoriniais šaltiniais, – 1918 m. rugpjūčio 23 d. kaip „Saulės“ progimnazija.
6. Gimnazijos savininkas – Pakruojo rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), kodas 288733050, registruota buveinė Kęstučio g. 4, 83152 Pakruojis.
7. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Savivaldybės taryba, kuri vykdo Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos švietimo ir kituose įstatymuose bei šiuose nuostatuose jos kompetencijai priskirtus įgaliojimus.
14. Mokymo proceso organizavimo būdai:
15. Gimnazija vykdo švietimo programas:
16. Gimnazijoje išduodami mokymo pasiekimus įteisinantys dokumentai:
17. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką; savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
19. Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:
19.2. kitos švietimo veiklos rūšys:
19.3. kitos ne švietimo veiklos rūšys:
20. Gimnazijos veiklos tikslas – teikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytą pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.
21. Gimnazijos veiklos uždaviniai:
22. Gimnazijos funkcijos:
22.1. formuoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso mokinių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;
22.3. organizuoja ir vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir vidurinio ugdymo brandos egzaminus bei įskaitas;
22.4. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
22.6. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;
22.8. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais;
22.9. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;
III SKYRIUS
GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
23. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestą tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:
23.9. nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teisės ir pareigas įgyvendinanti institucija;
IV SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
25. Gimnazijos veiklos organizavimo dokumentai:
25.1. direktoriaus patvirtintas strateginis veiklos planas, kuriam yra pritarusios Linkuvos gimnazijos taryba (toliau – Gimnazijos taryba) ir Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo;
25.2. direktoriaus patvirtintas Gimnazijos metinis veiklos planas, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba;
25.3. direktoriaus patvirtintas Gimnazijos ugdymo planas, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba ir kuris yra suderintas su Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jos įgaliotu asmeniu;
26. Gimnazijai vadovauja direktorius, kuris penkeriems metams skiriamas į pareigas viešo konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Gimnazijos direktoriumi gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
27. Gimnazijos direktorius:
27.1. planuoja, organizuoja, koordinuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendinami Gimnazijos tikslai bei uždaviniai ir atliekamos nustatytos funkcijos;
27.4. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Gimnazijos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;
27.5. priima mokinius Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;
27.6. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nustato mokinių teises, pareigas ir atsakomybę;
27.7. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;
27.8. organizuoja Gimnazijos strateginio plano, veiklos programų, veiklos planų rengimą, vadovauja jų įgyvendinimui;
27.14. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;
27.15. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
27.17. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo;
27.18. už mokinio elgesio normų pažeidimą skiria mokiniui drausmines auklėjamo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
27.19. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir Gimnazijai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;
27.20. užtikrina, kad Gimnazijos teritorijoje nebūtų vartojamas tabakas, alkoholis, narkotinės ir psichotropinės bei kitos psichiką veikiančios medžiagos, nebūtų jomis prekiaujama, nebūtų platinama šia tema nelegali literatūra, spaudiniai ir kiti leidiniai;
27.21. kiekvienais metais teikia Gimnazijos bendruomenei ir Gimnazijos tarybai svarstyti ir viešai paskelbia Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą;
28. Gimnazijos direktorius atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Gimnazijoje, už demokratinį Gimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, mokytojo etikos normų laikymąsi, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, Gimnazijos veiklos rezultatus.
30. Gimnazijos valdyme dalyvauja direktoriaus pavaduotojai, kurie:
30.2. teikia siūlymus dėl Gimnazijos metinių veiklos, mokslo metų ugdymo planų sudarymo, Gimnazijos struktūros, veiklos modelio, nuostatų pakeitimų;
31. Gimnazijos valdyme dalyvauja Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės, kurios sprendžia pedagogų kvalifikacijos ir praktinės veiklos tobulinimo klausimus.
32. Metodinės grupės vienija mokytojus pagal ugdymo sritis ir mokomuosius dalykus. Susitarimai dėl metodinių grupių formavimo priimami metodinėje taryboje.
33. Metodinės grupės pirmininką renka metodinės grupės nariai atviru balsavimu dvejiems metams. Metodinės grupės pirmininko kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
34. Metodinės grupės pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko naujai kadencijai rinkimų procedūrą.
35. Metodinės grupės pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės grupės pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės grupės pirmininką renka atitinkamos metodinės grupės nariai bendra tvarka naujai kadencijai.
36. Metodinės grupės pirmininkas organizuoja posėdžius ir apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus narius informuoja ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
37. Nutarimai priimami metodinės grupės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
38. Metodinės grupės pirmininkas vieną kartą per metus pristato metodinės grupės veiklos rezultatus metodinėje taryboje.
39. Metodinė grupė:
39.1. derina ugdymo srities, dalyko ar toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo proceso organizavimą, vertinimą, vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą;
39.2. aptaria naujus dokumentus, metodikų naujoves, dalykų integraciją, ugdymo procese mokytojų sukauptą patyrimą;
39.3. tariasi dėl bendrojo ugdymo dalykų planų rengimo principų ir tvarkos, dalykų ir jų modulių pasiūlos;
39.4. nagrinėja ugdymo sėkmingumą, mokinių pasiekimus, pedagogines problemas, dalijasi gerąja patirtimi;
40. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai ir metodinės tarybos pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu mokytojų tarybos posėdyje balsų dauguma. Metodinės tarybos pirmininkas nėra metodinės grupės pirmininkas.
41. Metodinės tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka metodinės tarybos sekretorių.
42. Metodinė taryba renkama dvejiems metams. Metodinės tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Metodinės tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti metodinės tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti metodinės tarybos nariai.
43. Metodinės tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės tarybos narį deleguoja atitinkama metodinė grupė, pirmininką renka mokytojų taryba bendra tvarka metodinės tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
44. Metodinės tarybos posėdžius šaukia metodinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
45. Nutarimai priimami metodinės tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
46. Metodinės tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus mokytojų tarybos nariams.
47. Metodinė taryba:
47.1. koordinuoja metodinių grupių veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;
47.3. dalyvauja ir teikia siūlymus mokytojų tarybai, planuojant ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą ir inovacijų diegimą;
47.4. analizuoja mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo rezultatus ir poreikius;
47.6. inicijuoja mokytojų, švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimą ir pedagoginės patirties sklaidą;
48. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.
V SKYRIUS
GIMNAZIJOS SAVIVALDA
50. Gimnazijos taryba yra aukščiausioji Gimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Gimnazijos taryba telkia Gimnazijos pedagogus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus) demokratiniam Gimnazijos valdymui, padeda spręsti Gimnazijai aktualius klausimus, atstovauti Gimnazijos direktoriui teisėtiems Gimnazijos interesams.
51. Gimnazijos taryba sudaroma iš mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, mokinių ir vietos bendruomenės atstovų. Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Gimnazijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Gimnazijos misiją. Gimnazijos tarybos nariu negali būti įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Į Gimnazijos tarybą slaptu balsavimu renka:
52. Gimnazijos taryba susideda iš 3 mokinių (1g–4g klasių), 3 tėvų, 3 mokytojų ir bendruomenės nario.
53. Gimnazijos tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Gimnazijos tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Gimnazijos tarybos nariai.
54. Gimnazijos tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus Gimnazijos tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują Gimnazijos tarybos narį deleguoja atitinkama Gimnazijos savivaldos institucija bendra tvarka Gimnazijos tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
55. Gimnazijos tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius renkami slaptu balsavimu pirmajame Gimnazijos tarybos posėdyje.
56. Posėdžius šaukia Gimnazijos tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Į posėdžius gali būti kviečiami vietos bendruomenei atstovaujantis seniūnas ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su Gimnazijos bendruomene. Posėdžiuose gali dalyvauti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ir kiti kviestiniai asmenys.
57. Nutarimai priimami Gimnazijos tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
58. Gimnazijos tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.
59. Gimnazijos taryba:
59.1. atlieka visuomeninę Gimnazijos valdymo priežiūrą, priima sprendimus ir daro įtaką Gimnazijos direktoriaus priimamiems sprendimams;
59.3. pritaria Gimnazijos strateginiam, metiniam veiklos, mokslo metų ugdymo planams, Gimnazijos veiklos modeliui, kitiems Gimnazijos darbo ir vidaus tvarką reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Gimnazijos direktoriaus;
59.4. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl nuostatų pakeitimo, Gimnazijos struktūros tobulinimo;
59.5. dalyvauja renkantis Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl Gimnazijos veiklos modelio tobulinimo;
59.6. vertina kiekvienais metais Gimnazijos direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos teisės aktų nustatyta tvarka;
59.7. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl saugių ugdymo(si) ir darbo sąlygų sudarymo, materialinio Gimnazijos aprūpinimo ir lėšų panaudojimo;
59.8. svarsto Gimnazijos bendruomenės narių ar juos atstovaujančių savivaldos institucijų iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;
60. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro Gimnazijos vadovybė, visi Gimnazijoje dirbantys mokytojai, psichologas, socialiniai, specialieji pedagogai, logopedai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys darbuotojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, švietimo priežiūros specialistai.
61. Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu dvejiems metams renka mokytojų tarybos pirmininką ir sekretorių, kurių kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Gimnazijos direktoriaus narystę mokytojų taryboje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
62. Mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko rinkimo naujai kadencijai procedūrą.
63. Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naujas mokytojų tarybos pirmininkas renkamas bendra tvarka naujai kadencijai.
64. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Posėdžiai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu.
65. Posėdžius šaukia mokytojų tarybos pirmininkas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Pagal poreikį į posėdžius gali būti kviečiami kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ar kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
66. Nutarimai priimami mokytojų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
67. Mokytojų tarybos pirmininkas vieną kartą per metus mokytojų tarybos nariams pristato mokytojų tarybos veiklos rezultatus.
68. Mokytojų taryba:
68.1. svarsto ugdymo programų įgyvendinimo, optimalių ugdymo sąlygų sudarymo, ugdymo turinio atnaujinimo, mokinių ugdymosi rezultatų gerinimo ir kitus pedagoginės veiklos tobulinimo klausimus;
68.2. priima nutarimus dėl Gimnazijos metinių veiklos, ugdymo planų įgyvendinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos kaupimo ir panaudojimo tobulinimo;
68.3. analizuoja mokinių sveikatos, mokymosi, švietimo pagalbos, socialinės paramos, prevencinės veiklos, poilsio, mitybos, saugos Gimnazijoje būklę;
69. Mokinių parlamentas – mokinių savivaldos institucija, atstovaujanti Gimnazijos mokinių interesams.
71. Mokinių parlamento prezidentas renkamas slaptu balsavimu balsų dauguma Gimnazijoje organizuojamų visuotinių mokinių rinkimų metu. Prezidento pavaduotoją slaptu balsavimu renka parlamento nariai.
72. Mokinių parlamento sekretorių renka mokinių parlamento nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje.
73. Mokinių parlamento nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių parlamento nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių parlamento nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių parlamento nariai.
74. Mokinių parlamento narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių parlamento nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės mokinių susirinkimas mokinių parlamento esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
75. Mokinių parlamento posėdžius šaukia prezidentas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus prezidentas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių parlamento narių.
76. Nutarimai priimami mokinių parlamento posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia prezidento balsas. Jeigu prezidentas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
77. Mokinių parlamento nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems mokinių susirinkimams klasėse.
78. Mokinių parlamentas:
78.2. teikia siūlymus Gimnazijos tarybai ir Gimnazijos direktoriui dėl ugdymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;
78.4. atstovauja mokinių interesams Gimnazijos taryboje bei kitose savivaldos institucijose, tarpininkauja ginant mokinių teises Gimnazijoje;
79. Gimnazijoje veikia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos – tėvų komitetai klasėse ir tėvų taryba.
80. Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 2–4 nariai, išrinkti dvejiems metams atviru balsavimu klasės susirinkime dalyvaujančių tėvų (globėjų, rūpintojų) balsų dauguma. Tėvų komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
81. Tėvų komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų komiteto nariai.
82. Tėvų komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas tėvų komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
83. Tėvų komiteto posėdžius šaukia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų komiteto narių.
84. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
85. Tėvų komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems tėvams (globėjams, rūpintojams) susirinkimų klasėse metu.
86. Tėvų komitetas:
86.1. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie juos klausimus;
86.2. padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacines aplinkas, vykdyti ugdymą karjerai, įgyvendinti prevencines programas;
87. Tėvų taryba – aukščiausia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Ją sudaro klasių tėvų komitetų pirmininkai.
88. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų tarybos nariai.
89. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują tėvų tarybos narį deleguoja atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas bendra tvarka tėvų tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
91. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų tarybos narių.
92. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
93. Tėvų tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimui.
94. Tėvų taryba:
94.1. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui ir Gimnazijos tarybai dėl švietimo paslaugų kokybės gerinimo;
94.4. nagrinėja tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus, skundus ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui, sprendžiant iškilusias problemas;
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA
96. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, mokytojus ir kitus darbuotojus į darbą Gimnazijoje priima ir atleidžia iš darbo Gimnazijos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
97. Darbo apmokėjimo tvarką Gimnazijos darbuotojams nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymai, Savivaldybės tarybos sprendimai.
VII SKYRIUS
GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
99. Savivaldybės Gimnazijai perduotas ir Gimnazijos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, o Gimnazija šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
100. Gimnazijos lėšų šaltiniai gali būti:
100.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos;
102. Gimnazija buhalterinę apskaitą organizuoja ir finansinę atskaitomybę tvarko teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
105. Pranešimai ir informacija visuomenei apie Gimnazijos veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą bei kitus teisės aktuose numatytus atvejus, skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka Gimnazijos interneto svetainėje www.linkuvosgimnazija.lt.
106. Gimnazijos nuostatams, jų pakeitimams, papildymui pritaria Gimnazijos taryba, tvirtina Savivaldybės taryba.
107. Nuostatai keičiami ir papildomi Savivaldybės tarybos, Gimnazijos direktoriaus ar Gimnazijos tarybos iniciatyva.
109. Gimnazija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka.
________________________
PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2021 M. SPALIO 28 D. SPRENDIMO PROJEKTO „DĖL PAKRUOJO R. LINKUVOS GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
2021-10-11
Pakruojis
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Pakruojo Linkuvos gimnazija (toliau – gimnazija) pateikė prašymą dėl Pakruojo Linkuvos gimnazijos nuostatų (toliau – Nuostatai) patvirtinimo. Nuostatai paskutinį kartą buvo patvirtinti Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-279.
Sprendimo projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 „Dėl Nuostatų, įstatų ar statutų reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintais naujos redakcijos reikalavimais.
Sprendimu tvirtinama Nuostatų nauja redakcija, nes juos reikia registruoti Juridinių asmenų registre.
Nuostatų atskirų punktų pakeitimai yra siejami su formuluočių tikslinimu pagal naujus teisė aktus ar jų redakcijas. Nuostatuose įteisinamas nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdas. Nauja yra tai, kad Nuostatuose įvardinta, kas vadovauja Mokytojų tarybai, nes mokyklos direktorius gali būti tik jos narys.
2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Sprendimo projektą perengė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius.
Sprendimo projektą Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdyje pristatys Linkuvos gimnazijos direktorė Daiva Danielienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai.
Nuostatų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymams 4 straipsnio 3 dalies 1 punktas ir 6 straipsnis.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Patvirtinus nuostatus, tikėtina, kad tikslesnės formuluotės padės įstaigai sklandžiau organizuoti veiklą, priimti susitarimus, leidžiančius siekti rezultatų kokybės
5. Galimos neigiamos priimto sprendimo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Nėra.
6. Kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios priėmus sprendimo projektą.
Pripažinti netekusiu galios Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. T-278 „Dėl Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatų patvirtinimo“.
7. Sprendimo projektui įgyvendinti reikalingos lėšos, finansavimo šaltiniai.
Nuostatų keitimas registruojamas jurinių asmenų regisre, mokamas registravimo mokestis
8. Sprendimo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Sprendimo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
10. Sprendimo projekto antikorupcinis vertinimas.
Sprendimo projektui atlikti antikorupcinio vertinimo nereikia