Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAISVĖS KOVŲ IR VALSTYBĖS ISTORINĖS ATMINTIES KOMISIJOS NUOSTATŲ PAKEITIMO
2021 m. sausio d. Nr. XIII-
Vilnius
1 straipsnis.
2 straipsnis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
2021 m. sausio d. nutarimu Nr. XIII-
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO LAISVĖS KOVŲ IR VALSTYBĖS ISTORINĖS ATMINTIES KOMISIJOS NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (toliau – Komisija) – Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta nuolatinė komisija laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties problemoms nagrinėti. Komisija sudaroma Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Seimo statutu, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
KOMISIJOS Paskirtis, VEIKLOS KRYPTYS IR FUNKCIJOS
4. Komisijos paskirtis – nagrinėti laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties problemas, formuoti ir įgyvendinti valstybės istorinės atminties politiką.
5. Seimo statuto nustatytos Komisijos veiklos kryptys:
5.1. inicijuoja ir rengia įstatymų, Seimo nutarimų, rezoliucijų projektus valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo klausimais;
5.2. koordinuoja valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos strategiją ir kryptis;
5.4. Formuoja Lietuvos valstybės svarbiausių datų ir atmintinų metų politiką ir koordinuoja jos vykdymą;
5.5. telkia valstybės, savivaldybių, mokslo, švietimo, istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių bei išeivių iš Lietuvos, taip pat pavienių istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo specialistų iniciatyvas;
5.5. dalyvauja Viešųjų erdvių, paminklų ir kultūros paveldo, susijusių su istorine atmintimi, problemų sprendime;
5.6. rūpinasi pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių bei laisvės kovų dalyvių, Nepriklausomybės gynėjų ir nuo okupacijų bei po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo vykdytos SSSR agresijos nukentėjusių asmenų (politinių kalinių, tremtinių bei kitaip persekiotų ir nukentėjusių asmenų) teisėmis ir jų įgyvendinimu.
6. Seimo statuto nustatyta tvarka Komisija atlieka šias funkcijas:
6.1. svarsto ir teikia Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo prioritetų ir įgyvendinimo;
6.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl valstybės atminties politikos strateginių krypčių ir veiksmų planų bei priima sprendimus dėl šios srities projektų ir programų; stebi ir kontroliuoja, kaip įgyvendinama valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo strategija ir politika;
6.3. inicijuoja svarbiausių Lietuvai istorinių įvykių paminėjimą, istorinių asmenybių ir istorinių datų įprasminimą ir (ar) organizuoti seminarus, konferencijas ir kitus renginius laisvės kovų įprasminimo ir valstybės istorinės atminties klausimais, aktyviai dalyvauja kitų institucijų rengiamuose tokio pobūdžio renginiuose, teikia rekomendacijas dėl valstybės institucijų vykdomos valstybės istorinės atminties įamžinimo veiklos;
6.4. inicijuoja ir rengia įstatymų, Seimo nutarimų, rezoliucijų projektus laisvės kovų, valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo klausimais;
6.5. rengia Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatus, siūlo šios stipendijos komisijos skyrimo narius ir teikia tvirtinti Seimo valdybai;
6.6. bendradarbiauja koordinuojant Seimo komitetų ir komisijų darbą valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo srityje;
6.7. skatina Lietuvos Respublikos visų lygių tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo klausimais;
6.8. svarsto ir teikia Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl pasipriešinimo XX a. okupacijoms – laisvės kovų (ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo) dalyvių ir nuo okupacijų bei SSRS vykdytos agresijos (po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo) nukentėjusių asmenų teisių ir jų įgyvendinimo;
6.9. rūpinasi, kad visuomenė būtų kviečiama dalyvauti laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo veikloje, išsamiai informuoja apie veiksmingus valstybės istorinės atminties išsaugojimo būdus;
6.10. atlieka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų, susijusių su valstybės istorinės atminties išsaugojimu ir įprasminimu parlamentinę kontrolę;
III SKYRIUS
KOMISIJOS TEISĖS ir pareigos
7. Komisija, vadovaudamasi veiklos kryptimis ir atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
7.1. rengti, svarstyti ir teikti Seimui Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimu ir įprasminimu, projektus;
7.2. svarstyti Komisijai Seimo perduotus įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir teikti pasiūlymus;
7.3. rūpintis laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo programų, veiksmų planų finansavimo užtikrinimu; kiekvienais metais rengti pasiūlymus dėl valstybės biudžeto asignavimų skyrimo ir teikti juos Vyriausybei, Seimo komitetams ir asignavimų valdytojui (valdytojams);
7.5. dalyvauti svarstant Seimo komitetų ir kitų komisijų, taip pat Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų parengtus įstatymų, programų ir kitų norminių teisės aktų, susijusių su laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties išsaugojimu ir įprasminimu, projektus ir teikti išvadas dėl jų;
IV SKYRIUS
KOMISIJOS PIRMININKO IR KOMISIJOS NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
8. Komisijos pirmininkas:
9. Komisijos pirmininko pavaduotojas eina Komisijos pirmininko pareigas įgaliotas pirmininko, arba kai Komisijos pirmininkas negali eiti savo pareigų.
10. Komisijos narys turi teisę:
11. Komisijos narys privalo:
11.1. dalyvauti Komisijos posėdžiuose ir vykdyti pareigas, nustatytas Seimo statute ir šiuose nuostatuose;
11.2 laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, sudarančius valstybės ar kitą įstatymų saugomą paslaptį;
V skyrius
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
13. Komisija į posėdžius paprastai renkasi ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį Seimo sesijos metu. Gali vykti neeiliniai Komisijos posėdžiai. Eilinius ir neeilinius Komisijos posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu – Komisijos pirmininko pavaduotojas. Neeiliniai Komisijos posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių reikalavimu.
15. Jeigu Komisijos nariai negali dalyvauti posėdyje, jie apie tai praneša Komisijos pirmininkui Seimo statuto nustatyta tvarka.
17. Kai Komisijos pirmininko nėra arba jis negali eiti savo pareigų, Komisijos pirmininko pareigas laikinai eina Komisijos pirmininko pavaduotojas, o jam Komisijos pirmininko įgaliotas Komisijos narys.
18. Komisija gali pavesti Komisijos sudarytoms parengiamosioms darbo grupėms, Komisijos narių grupei ar nariui atlikti tam tikras su Komisijos veikla susijusias užduotis.
19. Komisijos ir atskirų Seimo komitetų, Seimo komisijų kompetencijai priklausantiems klausimams svarstyti gali būti rengiami bendri posėdžiai.
22. Komisijos nariai gali susipažinti su posėdžio protokolu ir raštu pateikti savo pastabas. Pateiktas pastabas išnagrinėja Komisijos posėdžio pirmininkas.
VI SKYRIUS
KOMISIJOS SPRENDIMAI
25. Įgyvendindama savo įgaliojimus, Komisija priima sprendimus. Jie įrašomi į Komisijos posėdžio protokolą arba įforminami atskiru dokumentu.
26. Komisijos sprendimai priimami posėdyje atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių paprasta balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, sprendimą lemia Komisijos pirmininko balsas, o kai šio nėra, – Komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Komisijos narys Komisijos posėdžiuose turi tik vieną balsą.
27. Komisijos sprendimai prireikus siunčiami kitoms institucijoms, įstaigoms ar organizacijoms. Į posėdžio protokolą įrašyti sprendimai, jeigu reikia, siunčiami kaip posėdžio protokolo išrašai.
VII SKYRIUS
VISUOMENINĖS TARYBOS
29. Siekiant užtikrinti glaudų komisijos veiklos ryšį su visuomene, prie Komisijos sudaroma Visuomeninė Laisvės gynėjų taryba (toliau – VLGT). Į Tarybą savo atstovus deleguoja registruotos asociacijos, kurių veikla susijusi su pasipriešinimu sovietų okupacijai ir SSSR vykdytai agresijai po Nepriklausomybės atkūrimo.
30. Valstybės istorijos atminties strategijai, politikai nustatyti ir veiksmams koordinuoti sudaroma Valstybės istorinės atminties taryba (VIAT) iš institucijų, vykdančių valstybės istorinės atminties stiprinimo veiklą atstovų srities (mokslas, studijos, muziejininkystė, bendrasis ugdymas ir t.t.) atstovavimo principu.
VIII SKYRIUS
VISUOMENĖS INFORMAVIMAS