Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS
ĮSTATYMAS
2018 m. d. Nr.
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos
1. Dinaminė priežiūra – nuteistųjų resocializacijos, socialinės pagalbos suimtiesiems ir jų elgesio kontrolės priemonių visuma.
2. Pataisos pareigūnas – vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, priimtas į tarnybą Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ar jam pavaldžioje įstaigoje.
3. Prievarta – pataisos pareigūno veiklos metodas, kuris taikomas, kai nevykdomi Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus.
3 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisinė padėtis
1. Pataisos pareigūnų gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
2. Pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
3. Pataisos pareigūnų teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
II SKYRIUS
PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
4 straipsnis. Pataisos pareigūnų tarnybos vieta
5 straipsnis. Pataisos pareigūnų pareigybės
6 straipsnis. Duomenų tvarkymas
1. Pataisos pareigūnų veiklos uždaviniams įgyvendinti būtini duomenys tvarkomi Kalėjimų departamento informacinėje sistemoje, kurios valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
III SKYRIUS
PATAISOS PAREIGŪNŲ VEIKLOS UŽDAVINIAI, TEISĖS IR PAREIGOS
8 straipsnis. Pataisos pareigūnų veiklos uždaviniai
Pataisos pareigūnų veiklos uždaviniai:
1) pataisos įstaigoje ir tardymo izoliatoriuje laikomų nuteistųjų ir suimtųjų dinaminės priežiūros ir šių įstaigų apsaugos užtikrinimas;
2) probuojamųjų ir asmenų, kuriems paskirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, baudžiamojo poveikio (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) ir auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą), elgesio kontrolė;
3) nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose prevencija, atskleidimas ir tyrimas;
9 straipsnis. Pataisos pareigūnų teisės
1. Pataisos pareigūnai, vykdydami jiems nustatytas funkcijas, turi šias teises:
1) atlikti asmenų, įeinančių į pataisos įstaigas, tardymo izoliatorius ir (ar) įmones, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, ir išeinančius iš jų, apžiūrą ir daiktų patikrinimą;
2) tikrinti į pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių teritoriją įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, tikrinti jame esančius krovinius ir daiktus;
3) sulaikyti asmenis, įeinančius į pataisos įstaigas, tardymo izoliatorius ir (ar) įmones, kuriose dirba suimtieji ir nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, ir išeinančius iš jų, jei šie asmenys įtariami padarę teisės pažeidimą, iki atvyks policijos pareigūnai ar kiti subjektai, turintys teisę priimti sprendimą dėl teisės pažeidimo;
10 straipsnis. Pataisos pareigūnų pareigos
Pataisos pareigūnai privalo:
1) padėti pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ir probacijos tarnybų prižiūrimiems asmenims įgyvendinti resocializacijos tikslus;
4) gavę pranešimą apie galimai daromą nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą arba patys būdami galimos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo liudininkai, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui ir apie tai pranešti tokius pažeidimus kompetentingiems tirti subjektams;
5) elgtis ir atlikti savo pareigas taip, kad geru pavyzdžiu galėtų daryti įtaką suimtiesiems ir nuteistiesiems, įgytų jų ir kitų asmenų pagarbą;
6) prisistatyti, atlikdami tarnybines pareigas ir kreipdamiesi į asmenį, o pareikalavus – parodyti tarnybinį pažymėjimą (ženklą);
IV SKYRIUS
PRIEVARTOS IR ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ NAUDOJIMAS
11 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.
3. Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:
2) kai asmuo nevykdo Kalėjimų departamento, pataisos įstaigos arba tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimų ar nurodymų (siekdamas priversti asmenį paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi);
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
4) atremdamas Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
5) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat kai jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamą veiką;
4. Pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
5. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.
6. Pataisos pareigūnas fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
7. Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
8. Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
12 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo sąlygos
1. Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
1) atremdamas ginkluotus Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų statinių, transporto priemonių, turto, teritorijų užpuolimus;
2) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
3) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
2. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.
3. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.
4. Kai neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį;
5. Pataisos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
14 straipsnis. Pataisos pareigūnų veiklos kontrolė
15 straipsnis. Pataisos pareigūnų veiksmų apskundimas