Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 19, 31, 341, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2019 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai;
3) kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
4) skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnio 15 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) transliavimo licencijos turėtojas paskelbia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;“.
3 straipsnis. 341 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„341 straipsnis. Visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo laisvė ir apribojimai
1. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų priėmimas iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių.
2. Užsienyje parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.
3. Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų, ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) tokios televizijos programos ar atskiros programos pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 5 punkto reikalavimus ir yra visos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos;
4. Komisija taiko šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones nustačiusi šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 5 punkto reikalavimų pažeidimus tik esant visoms šioms sąlygoms:
2) Komisija raštu pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
3) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketinasi imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
5. Komisija taiko šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones nustačiusi šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto reikalavimų pažeidimus, tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) Komisija pranešė visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
2) Komisija visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketinasi imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos.
6. Skubiu atveju, ne vėliau nei per 1 mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali nesilaikyti šio straipsnio 5 dalies nuostatų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
7. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni televizijos programų transliavimo reikalavimai, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai, nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių televizijos programų transliavimo reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, ir gavusi tos valstybės kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, Komisija kreipiasi į transliuotoją su prašymu laikytis atitinkamos valstybės nustatytų televizijos programų transliavimo reikalavimų. Ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą pateikusios valstybės kompetentingą instituciją apie pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus.
8. Jeigu Komisija nustato, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, o televizijos programų transliuotojas, kurio programos pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, negu nustatyti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje, taikomų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems televizijos programų transliuotojams, Komisija turi teisę nustatyti tam televizijos programų transliuotojui galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas priemones ir jų imtis.
9. Komisija taiko šio straipsnio 8 dalyje nurodytas priemones tik esant visoms šioms aplinkybėms:
1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje įsisteigęs televizijos programų transliuotojas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
10. Jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, tai Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių.
11. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.
4 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams;“.
2. Pakeisti 48 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Transliuotojui, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, – už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų.“
5 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Papildyti priedą 6 punktu:
„6. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808 kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2018 L 303, p. 69).“