Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SOCIALINIO DIALOGO IR KOLEKTYVINIŲ DERYBŲ SKATINIMO

2024–2028 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO

Nr.

Vilnius

Vadovaudamasis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 131.2 papunkčiu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.4 papunkčiu ir įgyvendindamas 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio 4 straipsnio 2 dalį:

1. T v i r t i n u Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

3. S i ū l a u socialinių partnerių organizacijoms dalyvauti įgyvendinant Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų planą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2024 m. d. įsakymu Nr. A1-

SOCIALINIO DIALOGO IR KOLEKTYVINIŲ DERYBŲ SKATINIMO 2024–2028 METŲ VEIKSMŲ PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) tikslas – skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.

2. Šiam tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:

2.1. ugdyti socialiniame dialoge dalyvaujančių subjektų kompetencijas ir gebėjimus;

2.2. vykdyti visuomenės informavimą socialinio dialogo klausimais;

2.3. vykdyti socialinio dialogo situacijos ir pažangos stebėseną;

2.4. įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas;

2.5. skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų konsultavimąsi su socialiniais partneriais.

3. Veiksmų planas parengtas atsižvelgiant į 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 929 „Dėl 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos patvirtinimo“, 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09‑001‑02‑09‑01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-910 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Įtraukios darbo rinkos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 09-001-02-09-01 „Skatinti socialinių partnerių įgalinimą dalyvauti socialiniame dialoge“ aprašo patvirtinimo“, 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ir 2023 m. birželio 12 d. Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje nuostatas.

4. Veiksmų plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – Darbo kodeksas), Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-334 „Dėl Kolektyvinių sutarčių registravimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Veiksmų planas peržiūrimas po dvejų metų nuo jo patvirtinimo dienos.

6. Veiksmų planas ir visi jo papildymai ir patikslinimai skelbiami viešai ir apie juos pranešama Europos Komisijai.

II SKYRIUS

ESAMOS SOCIALINIO DIALOGO SITUACIJOS ANALIZĖ

7. Kolektyvinių derybų aprėptis žema ir nekintanti. Lietuvoje 2023 m. iš 1 349 709 dirbančiųjų 304 337 darbuotojams buvo taikomos kolektyvinės sutartys (22,5 proc.). Šis rodiklis yra vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių. Nuo 2020 m. kolektyvinių sutarčių taikymo aprėptis reikšmingai nekito, kolektyvinės sutartys taikomos maždaug penktadaliui Lietuvos darbuotojų.

8. Itin trūksta kolektyvinių sutarčių privačiame sektoriuje. Didžioji dalis šių sutarčių sudaroma viešame sektoriuje – 70 proc., privačiame sektoriuje – 30 proc. Daugiausiai jų sudaryta švietimo ir mokymo bei socialines paslaugas teikiančiose įstaigose, taip pat kultūros, aplinkos apsaugos, sveikatos priežiūros, transporto, policijos ir kitose įstaigose, įmonėse ar institucijose. 2023 m. taip pat padaugėjo komunalinių paslaugų bei švietimo sektorių kolektyvinių sutarčių. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. atliktos kolektyvinių sutarčių Lietuvoje analizės duomenimis, kolektyvinėse sutartyse susitariama dėl įvairių nuostatų, naudingų darbuotojams, pavyzdžiui, lankstaus ir individualaus darbo laiko, palankesnio, nei nustatyta Darbo kodekse, mokymosi atostogų apmokėjimo, papildomų atostogų dienų, dienų sveikatai gerinti, darbuotojų atvežimo į darbą, socialinės partnerystės rėmimo priemonių, tokių kaip darbdavio skiriamos lėšos profesinių sąjungų veiklai, profesinių sąjungų nariams suteikiamas laisvas apmokamas laikas dalyvauti profesinių sąjungų renginiuose, taip pat naudingų darbdaviams, pavyzdžiui, kitokių ar didesnių viršvalandžių, nei nustatyta Darbo kodekse (dažniausiai susitariama, kad viršvalandžiai neturėtų viršyti 220-250 val. per metus), profesinių sąjungų įsipareigojimai atlikti įvairias savo narių apklausas dėl streso mažinimo darbe priemonių, įsipareigojimai skelbti savo narių skaičių ir kitos nuostatos.

9. Daugiausia kolektyvinių sutarčių sudaroma darbdavio lygmeniu. 2023 m. užregistruotos 88 darbdavio lygmens kolektyvinės sutartys, 5 šakos kolektyvinės sutartys, viena teritorinė kolektyvinė sutartis ir viena nacionalinė kolektyvinė sutartis. Kadangi daugiausiai kolektyvinių susitarimų sudaroma darbdavio lygmeniu, kolektyvinių derybų sistema Lietuvoje vertintina kaip itin decentralizuota. Šalys, kuriose kolektyvinės sutartys taikomos bent 80 proc. darbuotojų (Italija, Austrija, Prancūzija, Belgija, Suomija, Švedija ir Danija) pasižymi stipriomis šakos ar nacionalinio lygmens kolektyvinių sutarčių sudarymo tradicijomis.

10. Itin mažai kolektyvinių sutarčių sparčiai augančiuose sektoriuose. Europos Sąjungos tendencijos rodo, jog paslaugų sektoriuje sudaroma mažiau kolektyvinių sutarčių nei gamybos, komunalinių paslaugų ar transporto sektoriuose. Siekiant, kad kolektyvinės sutartys būtų taikomos 80 proc. visų dirbančiųjų, būtina atkreipti dėmesį į paslaugų sektorių, kuriame dirba vis daugiau darbuotojų.

11. Nacionalinė kolektyvinė sutartis veiksmingai kelia kolektyvinių derybų aprėptį. 2022 metais buvo pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis, kuri galioja trejus metus – iki 2025 metų pabaigos. 2024 metais Nacionalinė kolektyvinė sutartis taikoma apie 66 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, kai tuo tarpu 2023 m. ji buvo taikoma maždaug 58 tūkst. darbuotojų. Nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet peržiūri šios sutarties nuostatas ir jas atnaujina bei taiko sutartį tiems profesinių sąjungų nariams, kurie jais tapo po sutarties pasirašymo. Kasmetinis sutarties atnaujinimas stiprina profesines sąjungas, gerėja bendradarbiavimas tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų organizacijų, taip pat profesinių sąjungų nariai gauna įvairias tiesiogines naudas, susijusias su didesnėmis poilsio, tobulėjimo ir kitomis galimybėmis.

12. Trūksta demokratijos darbo santykiuose. Eurofound vertina socialinio dialogo kokybę pagal darbo santykių rodiklį, kurį sudaro keturi pagrindiniai aspektai: darbo santykių demokratija, pramonės konkurencingumas, socialinis teisingumas ir darbo bei užimtumo kokybė (Measuring key dimensions of industrial relations and industrial democracy (2023 update) (europa.eu)). Nuo 2008 m. Lietuvoje pastebima konvergencijos tendencija, t. y. šis rodiklis atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau auga sparčiau. Iš 100 galimų balų, Lietuva 2018–2021 m. vertinime surinko 43,8 balus. Socialinis dialogas darbdavio lygmeniu, į kurį įeina darbuotojų atstovavimas darbovietėje, informacijos teikimas darbuotojų atstovams, šios informacijos kiekis, kaip dažnai vadovybė rengia susitikimus, per kuriuos darbuotojai gali išreikšti savo nuomonę apie organizaciją, ir darbuotojų atstovų poveikis kompanijos sprendimams, vertinamas sąlyginai pozityviai (61,0 balas). Žemiausi balai Lietuvai skirti už darbuotojų teises (32,7 balo), kurios matuojamos pagal darbuotojų atstovavimo teises juridinio asmens kolegialaus valdymo organe, darbo tarybų teises ir teisę į streiką.

Pagal šiuos rodiklius, Lietuva priskiriama prie „į rinką orientuoto valdymo“ grupės. Grupės rezultatai darbo santykių demokratijos srityje yra labai prasti, o kolektyvinių derybų sistemos – nekoordinuotos ir decentralizuotos. Šiai grupei priskiriamos ekonomiškai liberalios šalys, kurioms būdingi žemi kapitalo mokesčiai, silpna rinkos reguliacija, palankios sąlygos prekybai (Kipras, Airija ir Malta), Baltijos šalys (Estija, Latvija ir Lietuva), Bulgarija ir Lenkija. Darbo tarybos ar darbuotojų atstovaujamieji organai yra savanoriški (net jei jie yra įpareigoti įstatymu, nėra teisinių sankcijų už jų nesilaikymą). Be to, daugumoje šios grupės valstybių darbuotojų atstovai neskiriami į juridinių asmenų valdymo organus.

13. Užsienio šalių, kuriose kolektyvinių sutarčių aprėptis viršija 80 proc., patirtis:

13.1. Lietuva nesinaudoja kolektyvinių sutarčių išplėtimu. Prancūzija taiko mechanizmą, vadinamą „dekretu dėl išplėtimo“, kuris leidžia Vyriausybei išplėsti kolektyvinės sutarties taikymą visai pramonės šakai. Tai reiškia, kad net ir tos įmonės, kurios tiesiogiai nedalyvavo derybose, privalo laikytis šios sutarties sąlygų (ILO (2022) Extension of collective agreements: Evidence from the updated IRLex database). Dėl šio mechanizmo daugiau nei 98 proc. darbuotojų Prancūzijoje taikomos kolektyvinės sutartys, nepaisant to, kad tik apie 8 proc. darbuotojų yra profesinių sąjungų nariai (Lietuvoje – 8,5 proc. yra profesinių sąjungų nariais). Lietuvos teisinėje bazėje taip pat yra numatyta galimybė išplėsti kolektyvines sutartis, tačiau Tarptautinė darbo organizacija įvardija Lietuvą tarp šalių, kurioje ši teisinė galimybė dar nėra panaudota (ILO (2022) Extension of collective agreements: Evidence from the updated IRLex database). Kolektyvinių sutarčių išplėtimas yra vienas efektyviausių būdų pasiekti aukštą kolektyvinių sutarčių aprėptį, ypač kai sąlyginai nedaug darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms. Nepaisant to, siekiant užtikrinti socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių kokybę, yra svarbu paraleliai kelti darbuotojų atstovų kompetencijas;

13.2. Kolektyvinės derybos yra užtikrinamos teise streikuoti. Švedijoje, kurioje kolektyvinės sutartys taikomos 88 proc. darbuotųjų, yra įteisinti antriniai arba solidarumo streikai, kai darbuotojų organizacijos imasi veiksmų ne dėl savo tiesioginių interesų ar darbdavio veiksmų (Eurofound (2016) Sweden: Debate on whether solidarity action should be restricted). Suomijoje, kurioje kolektyvinės sutartys taikomos 90 proc. darbuotojų, streikas gali būti organizuojamas profesinės sąjungos arba grupės darbuotojų ir yra leidžiami solidarumo ir politiniai streikai (Teollisuusliito (2024) The Industrial Union launches new political industrial action – one-day solidarity strikes at 76 workplaces on 15 March). Slovėnijoje, kurioje kolektyvinių derybų aprėptis siekia 80 proc., streiką skelbti galima ne tik dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, bet ir dėl platesnių socio-ekonominių klausimų. Taigi, šalyse, kuriose kolektyvinių derybų aprėptis viršija 80 proc., teisė į streiką yra laikoma esmine kokybiško socialinio dialogo dalis.

Lietuvoje streiko teisė yra apribota, nes streiką gali skelbti tik profesinė sąjunga, įvykus kolektyviniam ginčui dėl interesų, t. y. kai nepavyksta susitarti dėl kolektyvinės sutarties sudarymo arba jau galiojančios sutarties pakeitimo. Streikas yra ultima ratio, todėl Darbo kodeksas (243 straipsnis) įpareigoja šalis, pirmiausia, rasti sprendimą alternatyviais ginčų sprendimo būdais – pasitelkiant ginčų komisiją, tarpininkavimą arba arbitražą. Be to, streikui būtinas ketvirtadalio darbuotojų palaikymas. Nuo 2000 m., kai buvo pradėta rinkti streikų statistinė informacija, iki 2022 m. pabaigos Lietuvoje surengti 1 374 streikai, iš jų 739 – įspėjamieji, 635 – tikrieji. 2020 ir 2021 m. streikai nebuvo organizuojami. Daugiausia (99,2 proc.) streikų surengė švietimo įstaigų darbuotojai. Europos Sąjungoje 2010–2017 m. vidutiniškai 1 000 darbuotojų teko 17 nedirbtų dienų dėl kolektyvinių streikų. Tuo laikotarpiu Kipre dėl streikų vidutiniškai nedirbta daugiausiai dienų – 316. Prancūzija užėmė antrąją vietą – 125 nedirbtos dienos. Trečioje vietoje Belgija – 98 nedirbtos dienos. Tuo tarpu Lietuvoje – tik 5 nedirbtos dienos (Chart: Where European Workers Go On Strike Most Frequently | Statista).

13.3. Viešųjų pirkimų taisyklės gali skatinti socialinį dialogą. Norvegijoje pagal naujausius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad įmonėse, dalyvaujančiose viešųjų pirkimų konkursuose, darbo užmokesčio ir įdarbinimo sąlygos būtų ne mažiau palankios darbuotojams nei tos, kurios nustatytos visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse arba nacionalinėse atitinkamų pramonės šakų kolektyvinėse sutartyse (Wikborg Rein (2023) Amendments to the Public Procurement Act - strengthened measures (wr.no)). Panašios taisyklės egzistuoja Kroatijoje, Kipre, Čekijoje, Airijoje ir Nyderlanduose. Tais atvejais, kai nėra atitinkamų šakos ar nacionalinių kolektyvinių sutarčių, viešuosiuose pirkimuose pirmenybė gali būti teikiama įmonėms, kurios yra pasirašiusios įmonės lygmens kolektyvinę sutartį. Tokios taisyklės nustatytos Kroatijoje ir Slovėnijoje – šalyse, turinčiose didžiausią kolektyvinių sutarčių aprėptį Rytų Europoje (Kroatija – 47 proc., Slovėnija – 80 proc.). Tai skatina įmones įsitraukti į kolektyvines derybas ir laikytis kolektyvinių sutarčių reikalavimų, kartu nevyksta socialinis dempingas ir nekonkuruojama pigia darbo jėga (UNI Europa (2024) How policy can strengthen (multi-employer) collective bargaining in Europe. uni-europa_bargaining.pdf).

14. Dalijimosi ekonomika (angl. gig economy) kelia iššūkių darbuotojų teisėms. Nestandartinių darbo formų augimas daro didelį poveikį profesinių sąjungų organizavimuisi, nes laikini darbuotojai, dėl to, kad netrukus gali palikti įmonę, dažnai nenoriai jungiasi į profesines sąjungas ar dalyvauja profesinių sąjungų veikloje. Darbo rinkos perreguliavimas, susijęs su nestandartinių darbo formų mažinimu (pvz., Nyderlanduose, Slovakijoje, Švedijoje), viešojo sektoriaus privatizavimo stabdymu (pvz., Nyderlanduose, Švedijoje), kova su nedarbu (pvz., Švedijoje), kova su fiktyviu savarankišku darbu (pvz., Švedijoje) ir politikos priemonių, kuriomis siekiama sumažinti kai kurių kategorijų darbuotojų, pavyzdžiui, migrantų, prieglobsčio prašytojų ir dokumentų neturinčių darbuotojų, nesaugumą (pvz. Švedijoje), galėtų paskatinti darbuotojus aktyviau jungtis į profesines sąjungas (UNI Europa (2024) How policy can strengthen (multi-employer) collective bargaining in Europe. uni-europa_bargaining.pdf).

15. Lengvatos profsąjungų nariams gali stiprinti socialinį dialogą. Kolektyvinių sutarčių nuostatos, kai tai numato įstatymai ir kolektyvinės sutartys, gali būti taikomos ne tik profesinių sąjungų nariams, bet ir joms nepriklausantiems darbuotojams. Tokiu atveju profesinei sąjungai nepriklausantis darbuotojas gali laisvai naudotis profesinės sąjungos narių pastangomis ir ištekliais, įdėtais į kolektyvines derybas. Vienas iš būdų spręsti „zuikių“ problemą ir skatinti priklausymą profesinėms sąjungoms yra mažinti įstojimo kaštus. Belgijoje profesinių sąjungų nario mokesčiai iš dalies kompensuojami metinėmis neapmokestinamomis profesinių sąjungų išmokomis. Šios išmokos gali padengti didelę dalį metinių nario mokesčių. Šiuo metu dėl jų paprastai deramasi šakos arba įmonės kolektyvinėse sutartyse, todėl jas finansuoja darbdavys (S. V. Doninck (2022) Treatment of membership fee: Individual decision of the VAT authority is possible (ey.com)).

16. Būtina kelti darbuotojų ir darbdavių atstovų kompetencijas. Siekiant skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių pasirašymą, 2024 m. pradėtas įgyvendinti Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ Nr. 07-022-P-0001. Projekto tikslas – plėtoti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą: ugdyti darbdavių ir profesinių sąjungų kompetencijas ir gebėjimus; keisti darbdavių organizacijų ir valdžios institucijų požiūrį į socialinį dialogą ir jo svarbą; daugiau dėmesio skirti švietimui socialinio dialogo klausimais; skatinti narystę profesinėse sąjungose ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Prioritetas teikiamas privačiam sektoriui. Taip pat numatoma skatinti narystę darbdavių asociacijose. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2024–2027 m.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS

17. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

18. Veiksmų plane nurodyti atsakingi vykdytojai pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją, kaip vykdomas Veiksmų planas.

19. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžete institucijoms, atsakingoms už Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

IV SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO UŽDAVINIAI, PRIEMONĖS, ASIGNAVIMAI IR ATSAKINGI VYKDYTOJAI

Priemonės	Įgyvendinimo terminas	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. eurų					Atsakingi vykdytojai
		2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.
1 uždavinys – ugdyti socialiniame dialoge dalyvaujančių subjektų kompetencijas ir gebėjimus
1.1. Apskritojo stalo diskusijos darbuotojų ir darbdavių atstovams teritoriniu, šakos lygmenimis kolektyvinių derybų, derybinių gebėjimų, lyderystės, darbo teisės klausimais	2024–2027 m.	25,00	31,00	27,00	14,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.2. Mokymai darbuotojų ir darbdavių atstovams darbo teisės, saugos ir sveikatos, darbo sąlygų, darbo apmokėjimo dydžio, darbo normų bei darbo apmokėjimo sąlygų, kolektyvinių derybų, socialinių partnerių organizacijų steigimo ir kitomis temomis	2024–2027 m.	135,00	156,00	149,00	127,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.3. Mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, orientuoti į skirtingoms šakoms ir savivaldybėms būdingas problemas, darbo sąlygų specifiką, darbo apmokėjimo sistemos ypatumus, taip pat gebėjimų stiprinimui socialinio dialogo srityje, darbo teisės, ekonomikos, finansinio raštingumo, skaitmeninių įgūdžių, nuotolinių darbo formų ir kitomis temomis	2024–2026 m.	61,00	214,00	211,00	202,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.4. Konferencijos socialinio dialogo, atskirų šakų specifikos, tvarumo ir kitomis temomis	2024–2026 m.	17,00	46,00	31,00	13,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.5. Konsultacijos socialinio dialogo klausimais (socialinės partnerystės sistema, darbuotojų ir darbdavių atstovavimas per kolektyvines derybas, darbo apmokėjimo sistemoms keliamų reikalavimų ir kitais darbo teisės klausimais) darbuotojų ir darbdavių atstovams, visuomenei	2024–2028 m.	67,00	132,00	132,00	66,00	-	Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Valstybinė darbo inspekcija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
1.6. Konsultaciniai renginiai (seminarai) ir vaizdo konferencijos aktualiais darbo teisės klausimais	2024–2028 m.	-	-	-	-	-	Valstybinė darbo inspekcija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2 uždavinys – vykdyti informavimą socialinio dialogo klausimais
2.1. Publikacijos žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje, viešinant informaciją apie socialinio dialogo naudą ir geruosius socialinio dialogo pavyzdžius	2024–2028 m.	17,00	39,00	40,00	36,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2.2. Radijo laidos socialinio dialogo temomis	2024–2027 m.	5,00	7,00	14,00	7,00	-	Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3 uždavinys – vykdyti socialinio dialogo situacijos ir pažangos stebėseną
3.1. Socialinio dialogo situacijos Lietuvoje tyrimai	2024–2027 m.	15,00	11,00	18,00	20,00	-	Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
3.2. Kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų aprėpties Lietuvoje analizė	2024–2028 m.	-	-	-	-	-	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
4 uždavinys – įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas
4.1. Parengti Darbo įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinėmis derybomis, pakeitimo projektą	2024 m.	-	-	-	-	-	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
5 uždavinys – skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų konsultavimąsi su socialiniais partneriais
5.1. Vykdyti valstybės ir savivaldybių institucijų informavimą apie konsultavimąsi su socialiniais partneriais	2024–2028 m.	-	-	-	-	-	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Iš viso ES lėšų: 2 mln. 85 tūkst.	2024–2027 m.	342,00	636,00	622,00	485,00	-

V SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

Uždavinių vertinimo kriterijai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Atsakingi vykdytojai

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

2028 m.

1 uždavinys – ugdyti socialiniame dialoge dalyvaujančių subjektų kompetencijas ir gebėjimus

P-1-1 Suorganizuotų apskritojo stalo diskusijų skaičius

ne mažiau nei

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-1-2 Suorganizuotų mokymų darbuotojų ir darbdavių atstovams skaičius

ne mažiau nei

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-1-3 Suorganizuotų mokymų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams skaičius

ne mažiau nei

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-1-4 Suorganizuotų konferencijų skaičius

ne mažiau nei

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-1-5 Suteiktų konsultacijų socialinio dialogo klausimais skaičius

ne mažiau nei

160

ne mažiau nei

250

ne mažiau nei

250

ne mažiau nei

150

ne mažiau nei

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-1-6 Suorganizuotų konsultacinių renginių skaičius

ne mažiau nei

Valstybinė darbo inspekcija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2 uždavinys – vykdyti informavimą socialinio dialogo klausimais

P-2-1 Parengtų ir paviešintų publikacijų žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir spaudoje skaičius

ne mažiau kaip

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-2-2 Ištransliuotų radijo laidų skaičius

ne mažiau kaip

Lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3 uždavinys – vykdyti socialinio dialogo situacijos ir pažangos stebėseną

P-3-1 Atliktų socialinio dialogo situacijos Lietuvoje tyrimų skaičius

ne mažiau kaip

Lietuvos darbdavių konfederacija

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

P-3-2 Atliktų kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių derybų aprėpties Lietuvoje analizių skaičius

ne mažiau kaip

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4 uždavinys – įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas

P-4-1 Parengtų Darbo kodekso nuostatų, susijusių su kolektyvinėmis derybomis, pakeitimo projektų skaičius

ne mažiau kaip

Pagal poreikį

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5 uždavinys – skatinti valstybės ir savivaldybių institucijų konsultavimąsi su socialiniais partneriais

P-5-1 Įvykdytų valstybės ir savivaldybių institucijų informavimo priemonių apie konsultavimąsi su socialiniais partneriais skaičius

ne mažiau kaip

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

______________________