Projektas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą Nr. VIII-667 ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURIZMO
ĮSTATYMAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1. Šis įstatymas nustato turizmo paslaugų organizavimo principus, turizmo paslaugų teikimo ir turistų teisių apsaugos reikalavimus, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo srityje.
2. Šio įstatymo II skyriaus reikalavimai netaikomi:
1) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, apimantiems trumpesnį nei 24 valandų trukmės laikotarpį, išskyrus tuos atvejus, kai įtraukiama nakvynė;
2) organizuotoms turistinėms kelionėms, turizmo paslaugų rinkiniams, kuriuos fizinis arba juridinis asmuo siūlo įsigyti ne pelno tikslais, ir šios paslaugos nėra teikiamos nuolat ir nėra siūlomos plačiajai visuomenei;
2 straipsnis. Įstatymo sąvokos
1. Apgyvendinimo paslauga – ekonominė veikla, kuria sudaromos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius.
2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys (toliau – juridinis asmuo), šio įstatymo nustatyta tvarka teikiantis klasifikuojamąsias ir (ar) neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas.
4. Ekskursija – trumpiau kaip parą trunkantis objektų ar vietovių lankymas pagal nustatytą maršrutą, kai dalyvauja gidas.
5. Gidas – šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis ir turintis gido pažymėjimą fizinis asmuo, kuris ekskursijų metu suteikia specialią informaciją apie lankomus muziejus, meno galerijas, gamtos, kultūros, mokslo, parodų ar kitus objektus arba vietoves.
6. Įplaukos – visos už organizuotas turistines keliones ir turizmo paslaugų rinkinius gaunamos lėšos, neatsižvelgiant į tai, ar per ataskaitinį laikotarpį jos pripažįstamos pajamomis, ar jomis nelaikomos.
8. Kelionių organizatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris sudaro ir parduoda (siūlo įsigyti) organizuotą turistinę kelionę tiesiogiai, per kelionių pardavimo agentą ar kartu su kelionių pardavimo agentu arba perduoda turisto duomenis kitam turizmo paslaugų teikėjui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktį.
9. Kelionių organizatoriaus vietinis atstovas – turisto atvykimo vietoje esantis kelionių organizatoriaus įgaliotasis asmuo, teikiantis turistams reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu.
10. Kelionių pardavimo agentas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra kelionių organizatorius, bet parduoda ar siūlo įsigyti kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotas turistines keliones.
11. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis turistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje.
12. Organizuota turistinė kelionė – ne mažiau kaip dviejų skirtingų turizmo paslaugų - keleivių vežimo, apgyvendinimo, kuris yra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams, automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos ir kitos paslaugos, neatsiejamos nuo šiame punkte nurodytų turizmo paslaugų, - derinys, sudaromas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas.
13. Turistas – asmuo, siekiantis sudaryti sutartį dėl šiame įstatyme nurodytų turizmo paslaugų teikimo arba turintis teisę vykti į kelionę pagal sudarytą sutartį. Verslo reikalais keliaujantys asmenys, įskaitant laisvųjų profesijų narius ar savarankiškai dirbančius asmenis arba kitus fizinius asmenis, kurie nėra sudarę šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų sutarčių, yra laikomi turistais, kai jie sudaro organizuotos turistinės kelionės sutartį ir (arba) įsigyja turizmo paslaugų rinkinį.
14. Turisto grąžinimas – turisto parvežimas į pradinę jo išvykimo vietą arba į kitą sutarties šalių sutartą vietą.
15. Turizmo informacijos centras – turizmo paslaugų teikėjas, nemokamai ir (ar) už atlygį turistams teikiantis paslaugas, apimančias informacijos apie turizmo išteklius ir turizmo paslaugas rengimą, teikimą ir (ar) skleidimą.
17. Turizmo paslauga – savarankiška už užmokestį turistams teikiama paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnyje.
18. Turizmo paslaugų rinkinys – šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytomis sąlygomis tai pačiai kelionei ar toms pačioms atostogoms įsigyjamos bent dviejų skirtingų rūšių turizmo paslaugos, kurios nėra organizuota turistinė kelionė ir dėl kurių sudaromos atskiros sutartys su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais.
19. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas - šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantis fizinis arba juridinis asmuo, padedantis turistui įsigyti turizmo paslaugų rinkinį šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nustatyta tvarka.
20. Turizmo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, tiesiogiai ar per tarpininkus teikiantis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas turizmo paslaugas.
22. Viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra – nuosavybės teise valstybei ar savivaldybėms priklausantys stacionarūs ar laikini statiniai ir įrenginiai, kiti objektai (turizmo trasos, pėsčiųjų (dviračių) takai, poilsio, apžvalgos ir stovėjimo aikštelės, stovyklavietės ir jų įrenginiai, paplūdimių įrenginiai, informacijos, higienos ir atliekų surinkimo, kiti renginių priežiūros, lankytojų aptarnavimo ir poilsio objektai), skirti rekreacinėms teritorijoms ir turistiniams objektams lankyti ir (ar) poilsiui organizuoti.
24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
3 straipsnis. Turizmo paslaugų rūšys
3. Turizmo paslaugomis šiame įstatyme taip pat laikomos paslaugos, kurios sudaro turizmo paslaugų rinkinį pagal šio įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatas:
3) apgyvendinimo paslauga, kuri yra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir teikiama pagal sutartis dėl šiame įstatyme nustatytų turizmo paslaugų;
II SKYRIUS
KELIONIŲ ORGANIZAVIMO PASLAUGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
ORGANIZUOTA TURISTINĖ KELIONĖ
4 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sudarymas
1. Turizmo paslaugų derinys laikomas organizuota turistine kelione, jei jis sudaromas pagal toliau nurodytame 1 arba 2 punkte išdėstytas sąlygas:
1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugas turisto prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius;
2) turizmo paslaugos, nepriklausomai nuo to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu;
d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių;
e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto vardą ir pavardę, informaciją apie mokėjimą ir el. pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo.
2. Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ar 3 punktuose, esanti neatsiejama kelionės dalis ir sujungta su viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš toliau nurodytų sąlygų:
1) nesudaro didelės turizmo paslaugų derinio vertės dalies, nėra esminė derinio dalis ir nėra reklamuojamos kaip esminė derinio dalis;
3. 25 proc. arba daugiau turizmo paslaugų derinio vertės sudarančios šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos kitos turizmo paslaugos turėtų būti laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi.
5 straipsnis. Informacijos teikimas
1. Kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turistui valstybine kalba privalo pateikti Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją. Informacija teikiama naudojant atitinkamą šio straipsnio 4 dalyje nustatytą informacijos teikimo formą.
2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju kelionių organizatorius ir turizmo paslaugų teikėjas, kuriam yra perduoti turisto duomenys, iki sutarties sudarymo privalo pateikti turistui šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, naudodamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informacijos teikimo formą, tiek, kiek ji yra susijusi su atitinkamomis jų teikiamomis turizmo paslaugomis.
3. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktyje nurodytu atveju turizmo paslaugų teikėjas, kuriam perduoti turisto duomenys, nedelsdamas informuoja kelionių organizatorių apie organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymą ir pateikia kelionių organizatoriui jo, kaip kelionių organizatoriaus, prievolėms įvykdyti būtiną informaciją. Gavęs šią informaciją, kelionių organizatorius iš karto patvariojoje laikmenoje pateikia turistui Civilinio kodekso 6.748 straipsnio 1 dalyje ir 6.749 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
4. Informacijos teikimo formas, kurios naudojamos sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį fiziškai dalyvaujant kelionių organizatoriui arba kelionių pardavimo agentui ir turistui ar nuotoliniu būdu (telefonu, elektroniniu būdu), tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
6 straipsnis. Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymas
1. Organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus veikiančio kelionių organizatoriaus ir turisto sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatomis.
ANTRASIS SKIRSNIS
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
7 straipsnis. Kelionių organizatorius
1. Organizuotas turistines keliones turi teisę rengti šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą turintis kelionių organizatorius.
2. Kelionių organizatorius privalo:
1) turėti šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
2) užtikrinti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitiktų šio įstatymo 13 straipsnio reikalavimus;
3) per 10 darbo dienų nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie šiame punkte nurodytos informacijos pasikeitimą, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie:
a) įsteigtus ar panaikintus juridinio asmens filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytą veiklą;
b) kelionių organizatoriaus teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus;
4) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas;
5) kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių organizatoriaus veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių organizatoriaus ataskaita);
6) kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, pasibaigus atitinkamam mėnesiui, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paskutinės mėnesio dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti įplaukų lentelę, kurios formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;
7) kai nėra verčiamasi išvykstamuoju turizmu, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti kelionių organizatoriaus ataskaitą;
8) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad kelionių organizatorius negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
9) raštu pranešti Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas pasiūlymas kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių paaiškėjimo;
10) likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus;
11) užtikrinti, kad kelionių organizatoriaus – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – teisinei formai nei akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių organizatoriaus – juridinio asmens – turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
3. Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai netaikomi atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriui, kai verčiamasi tik atvykstamuoju turizmu.
8 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimas
1. Kelionių organizatorius – fizinis asmuo, ir kelionių organizatorius – juridinis asmuo ir juridinio asmens atstovai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje (toliau – juridinio asmens atstovai), turi būti nepriekaištingos reputacijos.
2. Juridinio asmens atstovais laikomi:
4) dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime. Jei dalyvis yra juridinis asmuo, ši nuostata taikoma jo atstovui, nurodytam šios dalies 1–4 punktuose;
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
1) įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
2) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus (juridinio asmens, kuriam buvo iškelta bankroto byla), kuris tapo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose;
3) per pastaruosius penkerius metus buvo kelionių organizatoriaus – juridinio asmens, kurio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų, atstovu, nurodytu šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose;
4. Fiziniam asmeniui arba juridiniam asmeniui, kuris pats ar juridinio asmens atstovas pagal šio straipsnio 3 dalį nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jeigu šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Vyriausybės įgaliota institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo tokios informacijos gavimo dienos, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
9 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimas
1. Asmuo, norintis gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, turi atitikti šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 11 punktuose ir šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
2. Asmuo pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai:
3) jo, kaip būsimo kelionės organizatoriaus, būsimų organizuojamų kelionių sutarties tipinę formą, į kurią yra įtrauktos visos privalomos nuostatos, numatytos Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinėse sąlygose (išskyrus asmenis, ketinančius vykdyti atvykstamojo turizmo kelionių organizavimo veiklą).
3. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos išduoda kelionių organizatoriaus pažymėjimą arba pateikia motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Atsakymo per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikimas visais atvejais laikomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu.
4. Vyriausybės įgaliota institucija atsisako išduoti pažymėjimą, jeigu:
2) šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose pateikti ne visi būtini duomenys ir informacija arba duomenys ir informacija yra neteisingi;
5. Kelionių organizatorius gali verstis tik kelionių organizatoriaus pažymėjime nurodytomis veiklos rūšimis (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas).
10 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas
1. Vyriausybės įgaliota institucija privalo nedelsdama sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą dešimčiai darbo dienų šioje dalyje nurodytais atvejais:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančių dokumentų;
4) kelionių organizatorius nevykdo šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5-7 punktuose nustatytų įpareigojimų;
5) kelionių organizatorius raštu pranešė kreditoriams ir Vyriausybės įgaliotai institucijai apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
6) kelionių organizatorius nesumoka įmokos šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais;
2. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
3. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Vyriausybės įgaliota institucija gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą.
4. Kai Vyriausybės įgaliota institucija sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams, tačiau privalo vykdyti visus iki Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams.
5. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali iki 6 mėnesių sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
6. Kelionių organizatoriui per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pašalinus šio straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo informacijos apie minėtų aplinkybių pašalinimą ir tai pagrindžiančių dokumentų gavimo panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą.
11 straipsnis. Kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas
1. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatorius neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija raštu įspėja kelionių organizatorių apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo.
2. Vyriausybės įgaliota institucija kitą darbo dieną nuo toliau nurodytų aplinkybių atsiradimo momento panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) kelionių organizatorius per šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytą terminą arba šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pratęstą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;
3) kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įspėjimo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą gavimo dienos nepašalina šio straipsnio 1 dalyje nurodyto trūkumo;
4) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui – juridiniam asmeniui – bankroto procedūras atlikti ne teismo tvarka;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui – fiziniam asmeniui – iškelti bankroto bylą, tačiau jis per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo nepateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) paaiškėja, kad kelionių organizatorius – juridinis asmuo – yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
3. Vyriausybės įgaliota institucija kelionių organizatoriaus prašymu gali panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, jeigu kelionių organizatorius yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.
4. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos raštu praneša kelionių organizatoriui apie Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.
TREČIASIS SKIRSNIS
KELIONIŲ ORGANIZATORIAUS PRIEVOLIŲ ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
12 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, išskyrus vykdančio atvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos suteikiama finansine garantija ir papildomu prievolių įvykdymo užtikrinimu, nustatytu šio įstatymo 17 straipsnyje.
2. Kelionių organizatorius privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, pagal kurias atitinkamai draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Vyriausybės įgaliotai institucijai jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje ar finansų įstaigos suteiktoje finansinėje garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.
3. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra 3 mėnesiai.
13 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimas
1. Vietinio turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 3 tūkstančiai eurų.
2. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti didžiausia suma iš šių:
3) 7 procentai paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių kelionių organizatoriaus pajamų sumos už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas organizuotos turistinės kelionės sutartis;
3. Kai kelionių organizatorius verčiasi vietinio ir išvykstamojo turizmo veikla, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi.
14 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos tikslinimas
1. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė, negu nustatyta šio įstatymo 13 straipsnyje, kelionių organizatorius privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo šioje dalyje numatytos aplinkybės atsiradimo, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Draudimo įmonė ar finansų įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi dienos priima sprendimą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo. Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kelionių organizatoriaus kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dienos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą pagrindžiančius dokumentus.
2. Kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams nuo jo kreipimosi į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo dienos iki patikslinto prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai.
15 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo apimtis
1. Kelionių organizatorius garantuoja, kad jo turimas prievolių įvykdymo užtikrinimas apima:
1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą, įskaitant būtiną organizuotos turistinės kelionės sutartyje numatytą apgyvendinimą, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti organizuotos turistinės kelionės paslaugų teikimo sutarties;
2. Kaip naudos gavėja veikianti Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą dėl bent vienos iš toliau nurodytų aplinkybių, atsiradusių laidavimo draudimo sutarties, finansų įstaigos suteiktos finansinės garantijos galiojimo laikotarpiu:
3. Prievolių įvykdymo užtikrinimas neapima:
3) žalos, kurią patyrė turistas, kai Civilinio kodekso ir (arba) organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytais atvejais kelionių organizatorius atleidžiamas nuo atsakomybės už prisiimtų prievolių turistui neįvykdymą;
4. Turistas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos informacijos apie prašymų dėl žalos atlyginimo pateikimą ir nagrinėjimą paskelbimo dienos turi kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją. Nuostoliai atlyginami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Prievolių įvykdymo užtikrinimo teritorija
Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems organizuotą turistinę kelionę įsigijusiems turistams, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę jų išvykimo vietą ar organizuotos turistinės kelionės įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga.
17 straipsnis. Papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolės papildomai užtikrinamos įmokomis, kurios sudaro iki 1,0 procento organizuotos turistinės kelionės pardavimo kainos ir mokamos pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo atitinkamo ketvirčio pabaigos.
2. Konkrečius įmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, dydžius kiekvieniems ateinantiems kalendoriniams metams iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 dienos nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmokų sukauptos lėšos naudojamos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytų turisto patirtų išlaidų trūkstamai daliai padengti tik tais atvejais, kai nepakanka išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos, apskaičiuotos pagal šio įstatymo 13 straipsnį.
18 straipsnis. Pagalbos turistams teikimas organizuotos turistinės kelionės metu
1. Kelionių organizatorius privalo nedelsdamas suteikti turistui, kuriam kyla sunkumų, reikalingą pagalbą organizuotos turistinės kelionės metu ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms:
1) teikti atitinkamą informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas, vietos valdžios institucijas ir konsulinę pagalbą;
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KELIONIŲ PARDAVIMO AGENTAS
19 straipsnis. Kelionių pardavimo agentas
1. Kelionių pardavimo agentams taikomi Civiliniame kodekse prekybos agentams nustatyti reikalavimai ir šiame įstatyme nustatyti reikalavimai. Kelionių pardavimo agentas rinkodaros tikslais savo pavadinime gali vartoti žodžių junginį „kelionių agentūra“.
2. Prieš pradėdamas vykdyti veiklą, kelionių pardavimo agentas Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia kelionių pardavimo agento deklaraciją, kurioje patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkto reikalavimą, pateikia metinės finansinės atskaitomybės dokumentus (išskyrus fizinius asmenis). Kelionių pardavimo agentas veiklą gali vykdyti kitą dieną nuo kelionių pardavimo agento deklaracijos pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos.
3. Kelionių pardavimo agentas privalo:
1) teikti turistams Civilinio kodekso 6.748 straipsnyje nustatytą informaciją. Pareiga įrodyti, kad privaloma informacija buvo pateikta, tenka kelionių pardavimo agentui;
2) kelionių organizatoriaus vardu sudaryti organizuotos turistinės kelionės sutartis su turistais šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi kelionių pardavimo agento veiklos priežiūrai atlikti (toliau – kelionių pardavimo agento ataskaita);
4) užtikrinti, kad kelionių pardavimo agento – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai kelionių pardavimo agento – juridinio asmens – teisinei formai nei akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi kelionių pardavimo agento turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto.
4. Kai paaiškėja, kad kelionių pardavimo agentas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja kelionių pardavimo agentą per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo užtikrinti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo laikymąsi.
5. Jei kelionių pardavimo agentas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja kelionių pardavimo agentą pateikti kelionių pardavimo agento ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo.
6. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo panaikina kelionių pardavimo agento teisę teikti šias paslaugas, kai:
1) kelionių pardavimo agentas neįvykdo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo;
20 straipsnis. Galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą
Kai organizuotos turistinės kelionės sutartis sudaryta per kelionių pardavimo agentą, turistas gali pateikti pranešimus, prašymus ar pretenzijas tiesiogiai kelionių pardavimo agentui, kuris nedelsdamas perduoda pranešimus, prašymus ar pretenzijas kelionių organizatoriui. Kelionių pardavimo agentui gavus turisto pranešimus, prašymus ar pretenzijas, laikoma, kad juos gavo kelionių organizatorius.
PENKTASIS SKIRSNIS
TURIZMO PASLAUGŲ RINKINYS
21 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas
1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, prieš siūlydamas turistams padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:
1) turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaraciją, kuria patvirtina, kad atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytus reikalavimus;
2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas gali vykdyti veiklą kitą dieną nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų pateikimo Vyriausybės įgaliotai institucijai dienos arba nuo turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena vėlesnė negu kita diena po deklaracijos pateikimo dienos.
3. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo:
2) pasibaigus kalendoriniams metams, bet ne vėliau kaip per 90 darbo dienų nuo paskutinės kalendorinių metų dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikti šios institucijos nustatytos formos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys, reikalingi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo veiklos priežiūrai atlikti (toliau – turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaita);
3) užtikrinti, kad turizmo paslaugų rinkinių pardavėjo – akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Esant kitokiai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – juridinio asmens – teisinei formai nei akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, visi turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turtiniai įsipareigojimai negali viršyti viso juridinio asmens turto;
4) užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytame galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atitinka šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą arba turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo įplaukų sumą pagal visas turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo sudarytas ir neįvykdytas sutartis.
4. Kai paaiškėja, kad turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neatitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir (ar) 4 punkte nustatytų reikalavimų, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja turizmo paslaugų rinkinių pardavėją per 3 mėnesius nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo dienos užtikrinti šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir (ar) 4 punkte nustatyto reikalavimo laikymąsi.
5. Jei turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nevykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, Vyriausybės įgaliota institucija įpareigoja turizmo paslaugų rinkinio pardavėją pateikti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo ataskaitą per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos pranešimo gavimo.
6. Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo panaikina turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo teisę verstis šia veikla, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas neįvykdo šio straipsnio 4 ir (ar) 5 dalyse nurodyto Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo.
22 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio sudarymas
1. Turizmo paslaugų rinkinys laikomas sudarytu, kai turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas:
1) per vieną apsilankymą pardavimo vietoje ar susisiekimą su turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo pardavimo vieta padeda turistui atskirai pasirinkti kiekvieną turizmo paslaugą ir atskirai už jas sumokėti;
2. Kai įsigyjama ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslauga, nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, ir viena ar daugiau turizmo paslaugų, nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 4 punkte, jos nesudaro turizmo paslaugų rinkinio, jeigu pastarosios paslaugos nesudaro didelės bendros paslaugų vertės dalies, nėra reklamuojamos kaip esminė kelionės ar atostogų dalis arba nėra kitais atžvilgiais esminė kelionės ar atostogų dalis.
23 straipsnis. Informacijos turistams teikimas siūlant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį
1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas prieš turistui įsipareigojant pagal bet kurią sutartį dėl turizmo paslaugos, kuria sukuriamas turizmo paslaugų rinkinys, ar bet kokį atitinkamą pasiūlymą, privalo aiškiai ir suprantamai pateikti turistui šią informaciją:
1) kad turistui nebus suteiktos teisės, kurios pagal Civilinį kodeksą ir šį įstatymą taikomos įsigijus organizuotą turistinę kelionę;
2) kad kiekvienas paslaugų teikėjas yra atsakingas tik už savo tinkamą paslaugų suteikimą pagal sutartį;
3) kad turistui bus grąžinti visi pinigai, sumokėti už turizmo paslaugų rinkinį, jeigu turizmo paslauga, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis, nesuteikiama dėl turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo nemokumo ar paaiškėjus, kad jis negalės pradėti teikti turizmo paslaugos;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas pateikia naudodamas informacijos pateikimo formą, patvirtintą Vyriausybės įgaliotos institucijos.
3. Jei turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas nesuteikia turistui šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos ir neužtikrina prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų laikymosi pagal šio įstatymo 24 straipsnį, jam taikomos kelionių organizatoriui nustatytos teisės ir pareigos, atsakomybė ir nuostatos dėl žalos atlyginimo pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, nurodytos Civilinio kodekso 6.750, 6.751 straipsniuose, 6.7521 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 6.753, 6.754, 6.7541 straipsniuose, taip pat šio įstatymo 18 ir 20 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su turizmo paslaugomis, įtrauktomis į turizmo paslaugų rinkinį. Turistas šioje dalyje nurodytu atveju taip pat įgyja šioje dalyje nurodytuose straipsniuose įtvirtintas teises.
24 straipsnis. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimas
1. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją, turinčius užtikrinti turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymą nemokumo atveju, bankroto bylos turizmo paslaugų rinkinio pardavėjui iškėlimo, bankroto proceso neteismine tvarka pradėjimo arba likvidavimo procedūros pradėjimo atvejais, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – mirties atveju:
1) turisto sumokėtos pinigų sumos grąžinimo turistui už nesuteiktą ir (ar) netinkamai suteiktą turizmo paslaugą, kuri yra turizmo paslaugų rinkinio dalis;
2) turisto grąžinimo į pradinę išvykimo vietą, jeigu į turizmo paslaugų rinkinį įtraukta keleivių vežimo paslauga;
2. Turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 10 tūkst. eurų.
3. Jeigu į turizmo paslaugų rinkinį įtraukta keleivių vežimo paslauga, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
4. Lietuvos Respublikoje įsteigto turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymas užtikrinamas visiems turistams, kurie įsigijo turizmo paslaugų rinkinį, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, pradinę išvykimo vietą ar turizmo paslaugų rinkinio įsigijimo vietą ir į tai, kurioje valstybėje narėje yra už prievolių įvykdymo užtikrinimą atsakinga įstaiga.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
TURISTŲ TEISIŲ APSAUGA
25 straipsnis. Atsakomybė už užsakymo klaidas
1. Turizmo paslaugų teikėjas, teikiantis šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugas, atsako už bet kokius techninius užsakymo sistemos trūkumus, kurių atsirado dėl jo kaltės sudarant organizuotos turistinės kelionės sutartį ar padedant įsigyti turizmo paslaugų rinkinį.
2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turizmo paslaugų teikėjas sutiko užsakyti organizuotą turistinę kelionę arba padėti įsigyti turizmo paslaugų rinkinį, jis atsako už bet kokias užsakymo proceso metu padarytas klaidas.
26 straipsnis. Pretenzijų teikimas ir ginčų sprendimas
1. Organizuotos turistinės kelionės metu atsiradusias pretenzijas dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi nedelsdamas raštu pareikšti kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui arba kelionės vadovui, o jei šių nėra, – kelionių organizatoriui.
2. Ginčai dėl organizuotos turistinės kelionės sutarties ir dėl į turizmo paslaugų rinkinį įtrauktų paslaugų netinkamo vykdymo ar nevykdymo ne teisme nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS RESPUBLIKOJE NEĮSISTEIGUSIŲ TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS
27 straipsnis. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių turizmo paslaugų teikėjai ir administracinis bendradarbiavimas
1. Šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas kelionių organizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs kelionių organizatorius, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjas, turintys prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal jų įsisteigimo valstybės narės nustatytus reikalavimus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kelionių organizatoriams, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams netaikomos šio įstatymo II skyriaus nuostatos, kurios nustato reikalavimus kelionių organizatoriams ir turizmo paslaugų rinkinio pardavėjams. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusiems kelionių pardavimo agentams neribojama teisė teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, ir jiems netaikomos šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos.
3. Lietuvos Respublikoje yra automatiškai pripažįstami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo turimi prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantys dokumentai, kurie atitinka įsisteigimo valstybėje narėje nustatytus kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus.
4. Vyriausybės įgaliota institucija yra kontaktinis centras Lietuvos Respublikoje, kuris teikia kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą būtiną informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus kelionių organizatorių, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjų prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimus.
5. Jei Vyriausybės įgaliotai institucijai kyla abejonių dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, jis kreipiasi į tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją ir prašo pateikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.
6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikti informaciją ar paaiškinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsteigto kelionių organizatoriaus, turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo, teikia atsakymą kuo greičiau, atsižvelgdama į klausimo skubumą ir sudėtingumą, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
28 straipsnis. Trečiosios valstybės turizmo paslaugų teikėjų paslaugos
1. Trečiosios valstybės kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas, parduodantis arba siūlantis parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir atitikti šiame įstatyme nustatytus reikalavimus kelionių organizatoriui, kelionių pardavimo agentui.
2. Kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus, neatitinkančio šio straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, organizuotas turistines keliones, privalo laikytis Civilinio kodekso 6.748, 6.7521, 6.7541 straipsnių, šio įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio ir 20 straipsnio reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai dokumentus, patvirtinančius šioje dalyje nurodyto kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą.
III SKYRIUS
KITOS TURIZMO PASLAUGOS
PIRMASIS SKIRSNIS
TURISTŲ INFORMAVIMO PASLAUGOS
29 straipsnis. Gido paslaugos
2. Gido pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti gido pažymėjimą. Vyriausybės įgaliota institucija, per 30 dienų išnagrinėjusi asmens prašymą gauti gido pažymėjimą, visus pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali:
2) įpareigoti besikreipiantį asmenį per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis;
3. Gido pažymėjimas neterminuotam laikui išduodamas asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos dalykus, ir po gidų rengimo kurso išlaikiusiems praktinį ekskursijų vedimo egzaminą. Išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja dvejus metus.
4. Gido pažymėjimo išdavimo ir panaikinimo tvarką ir gido pažymėjimo formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą:
6. Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas, kurio Europos ekonominės erdvės valstybėje, Šveicarijos Konfederacijoje įgytą gido profesinę kvalifikaciją pripažino Vyriausybės įgaliota institucija, gali teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje. Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidų profesinės kvalifikacijos pripažinimo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu.
7. Turistus į Lietuvos Respubliką lydintis Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gidas, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikęs išankstinę deklaraciją dėl laikinai ar kartais teikiamų gido paslaugų, gali laikinai ar kartais teikti gido paslaugas. Šios deklaracijos formą ir pateikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu. Laikinai ar kartais teikiamų Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos gido paslaugų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
30 straipsnis. Turizmo informacijos centro paslaugos
1. Turizmo informacijos centras, teikdamas turistų informavimo paslaugas, privalo naudoti turizmo informacijos ženklą („i“ raidė žalios spalvos stačiakampyje ir užrašas „Turizmo informacija“ Lietuvoje, o užsienyje užrašas „Lietuvos turizmo informacija“).
ANTRASIS SKIRSNIS
APGYVENDINIMO PASLAUGOS
31 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų rūšys ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai
1. Pagal apgyvendinimo paslaugų teikimo organizavimą, pastatų naudojimo paskirtį ir apgyvendinti skirtų kambarių skaičių yra skiriamos:
1) klasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos: viešbučio paslaugos, motelio paslaugos, svečių namų paslaugos, kempingo paslaugos;
2. Klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka išduotą galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą.
3. Apgyvendinimo paslaugos klasifikuojamos pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimus. Klasifikavimo reikalavimų sistemą sudaro atitinkami statinių architektūrai, patalpų suplanavimui, svečių priėmimo (registravimo-išleidimo) sąlygoms, svečių kambariams (numeriams), bendro naudojimo patalpoms, papildomų paslaugų pasiūlai keliami reikalavimai (kriterijai). Klasifikavimo reikalavimuose nustatomi minimalūs ir papildomi kriterijai, kurie taikomi vertinant teikiamas apgyvendinimo paslaugas. Pagal teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų objektams suteikiama nuo vienos iki penkių žvaigždučių. Aukščiausia apgyvendinimo paslaugų kokybė žymima penkiomis žvaigždutėmis.
4. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą ir su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija) suderintą apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarką.
32 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų teikimo bendrieji reikalavimai
1. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas privalo:
1) teikti turistams tikslią ir teisingą informaciją apie apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą, žvaigždučių skaičių, teikiamas paslaugas ir apgyvendinimo paslaugų kainą;
3) užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir trečiųjų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę – pateiktų galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
5) pasikeitus šio įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytame prašyme arba šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytame pranešime pateiktiems duomenims, per 10 darbo dienų nuo to momento, kai ši informacija tapo ar turėjo tapti jam žinoma, pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai patikslintą informaciją;
33 straipsnis. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimas ir panaikinimas
1. Pareiškėjas, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia prašymą ir užpildytą Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos klasifikavimo anketą.
2. Apgyvendinimo paslaugų teikėjas, turintis galiojantį apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki pažymėjimo galiojimo termino pabaigos pateikia:
3. Vyriausybės įgaliota institucija, per 30 dienų išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir įvertinusi pateiktus dokumentus, gali:
2) įpareigoti pareiškėją ištaisyti nustatytus pateiktų dokumentų trūkumus per 5 darbo dienas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo;
4. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą penkerių metų laikotarpiui. Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad apgyvendinimo paslaugų objektas neatitinka šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nurodytų klasifikavimo reikalavimų, įpareigoja klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją per nurodytą terminą ištaisyti nustatytus trūkumus.
5. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą:
34 straipsnis. Neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimas
Neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjas per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai pranešimą apie neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimą, kurio formą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Pranešime nurodoma: neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius.
IV SKYRIUS
TURIZMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ VEIKLOS PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ
35 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą
1. Lietuvos Respublikoje įsteigtų kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ūkio ministras) nustatyta tvarka.
2. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą, turi teisę:
1) gauti informaciją, asmens duomenis iš visų fizinių ir juridinių asmenų, reikalingus turizmo paslaugų teikėjų priežiūros funkcijoms atlikti;
2) kreiptis į Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės, trečiosios šalies kompetentingas institucijas, turizmo paslaugų teikėjus dėl informacijos gavimo;
36 straipsnis. Informacijos Vyriausybės įgaliotai institucijai teikimas ir skelbimas
1. Prašymai, deklaracijos, pranešimai, pretenzijos, ataskaitos ir įplaukų lentelės, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, jo galiojimo sustabdymą, sustabdymo pratęsimą ar panaikinimą, gido pažymėjimo išdavimą, jo panaikinimą, kitų turizmo paslaugų teikėjų veiklą Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiama paštu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipiantis į Vyriausybės įgaliotą instituciją.
2. Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama suteikti vartotojams aktualią informaciją apie turizmo paslaugų teikėjus ir jų vykdomos veiklos teisėtumą, savo interneto svetainėje skelbia toliau nurodytą informaciją:
1) kelionių organizatorių sąrašą, nurodant kelionių organizatoriaus – fizinio asmens – vardą, pavardę, juridinio asmens pavadinimą, veiklos rūšį (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kelionių organizatoriaus pažymėjimo numerį, kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą, sustabdymą, panaikinimą;
2) kelionių pardavimo agentų sąrašą, nurodant kelionių pardavimo agento – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą;
3) turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų sąrašą, nurodant turizmo paslaugų rinkinio pardavėjo – fizinio asmens – vardą, pavardę ar juridinio asmens pavadinimą ir turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) gidų sąrašą, nurodant gido vardą, pavardę, gido pažymėjimo numerį, šio pažymėjimo išdavimo datą, užsienio kalbą, kuria vedamos ekskursijos;
5) asmenų, turinčių teisę laikinai ar kartais teikti gido paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, nurodant fizinio asmens vardą, pavardę, įsisteigimo valstybę, paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį;
3. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos įrašo apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą kelionių organizatorių sąraše, nurodytame šio straipsnio 2 dalies 1 punkte. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos pašalina įrašą apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.
4. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia kelionių organizatorių iš kelionių organizatorių sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte.
5. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti gido pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia gidą iš gidų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 4 punkte.
6. Vyriausybės įgaliota institucija, priėmusi sprendimą panaikinti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo galiojimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos išbraukia klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėją iš apgyvendinimo paslaugų sąrašo, nurodyto šio straipsnio 2 dalies 5 punkte.
V SKYRIUS
TURIZMO VALDYMAS
37 straipsnis. Turizmo politikos formavimas ir turizmo valdymas
1. Turizmo valdymo funkcijas Lietuvos Respublikoje atlieka Vyriausybė, Ūkio ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, savivaldybių institucijos.
2. Ūkio ministerija:
2) formuoja valstybės politiką turizmo srityje ir organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
4) dalyvauja Europos Sąjungos turizmo politiką formuojančių institucijų, tarptautinių organizacijų veikloje;
38 straipsnis. Vyriausybės įgaliota institucija
Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama šio įstatymo nuostatas, atlieka šias funkcijas:
2) rengia valstybinės reikšmės viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros, Lietuvos turizmo rinkodaros projektus ir juos įgyvendina;
4) atstovauja turistų interesams kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atvejais bei organizuoja turistų grąžinimą į pradinę išvykimo vietą ūkio ministro nustatyta tvarka;
39 straipsnis. Turizmo taryba
1. Turizmo plėtros ir skatinimo klausimams nagrinėti ir pasiūlymams strateginį Lietuvos turizmo veiklos planavimą atliekančioms valstybės institucijoms teikti iš turizmo verslo asociacijų, kitų asociacijų ar organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir valstybės institucijų atstovų sudaroma nuolatinė Turizmo taryba. Ne mažiau kaip pusę Turizmo tarybos narių turi sudaryti šioje dalyje nurodytų asociacijų ar organizacijų deleguoti atstovai.
2. Turizmo taryba sudaroma ir veikia vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos ministerijos patvirtintais Turizmo tarybos nuostatais.
40 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija turizmo srityje
Savivaldybės:
2) vadovaudamosi Lietuvos turizmo veiklos strateginių dokumentų nuostatomis, nustato savivaldybės turizmo plėtros priemones savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
5) planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose plėtoti, tvarko rekreacinių teritorijų apskaitą, tvirtina rekreacinių teritorijų naudojimo reglamentus;
Lietuvos Respublikos
turizmo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1998 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas 1999/35/EB dėl Tarybos direktyvos 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo įgyvendinimo tvarkos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 16 skyrius, 1 tomas, p. 30).
2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
3. 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB (OL 2011 L 192, p. 17).
4. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL 2015 L 326, p. 1).“
2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas ir taikymas
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio
1 dalyje nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje.
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas