P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. D1‑747 „Dėl Specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių nustatymo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SPECIALIŲJŲ APSAUGOS IR STICHINIŲ NELAIMIŲ PADARINIŲ ŠALINIMO MIŠKUOSE PRIEMONIŲ NUSTATYMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 4 ir 6 dalimis, 18 straipsniu ir 19 straipsnio 4 dalimi:

1. N u s t a t a u šias specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių (miškų stichinė nelaimė – įvykis, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių savivaldybės teritorijoje išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medynų) padarinių šalinimo miškuose priemones:

1.1. Informacinė priemonė – pranešimai apie miškų stichines nelaimes, specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo pradžią ir pabaigą skelbiami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) ir valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (toliau – Valstybinių miškų urėdija) interneto svetainėse, kitose visuomenės informavimo priemonėse. Šios priemonės įgyvendinimą užtikrina Aplinkos ministerija, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas ir Valstybinių miškų urėdija.

1.2. Specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurias taikyti privalo Valstybinė miškų tarnyba:

1.2.1. Aplinkos ministeriją informuoti apie įvykius, kai dėl biotinių ir (arba) abiotinių veiksnių savivaldybės teritorijoje išdžiūvo, išversta, išlaužyta, išdegė arba kitaip pažeista daugiau kaip 25 tūkst. kubinių metrų medynų;

1.2.2. nurodyti miško valdytojams, savininkams ir naudotojams vykdyti būtinas sanitarinės miško apsaugos priemones;

1.2.3. rinkti informaciją apie specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymą;

1.2.4. išduoti leidimus kirsti mišką sanitariniais miško kirtimais, numatytais šalinant stichinių nelaimių miškuose padarinius, registruoti ir derinti pranešimus apie ketinimą kirsti mišką kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, netaikant Miško kirtimų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1‑79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, 85 punkte nustatyto miško kirtimų draudimo. Šiuo atveju nereikia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio skyriaus motyvuotos išvados, netaikoma miško valdytojui patvirtinta metinė miško kirtimo norma;

1.2.5. konsultuoti miško valdytojus, savininkus ir naudotojus specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo klausimais;

1.2.6. atsižvelgiant į stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose eigą ir stichinę nelaimę sukėlusių miško kenkėjų stebėsenos rezultatus, Aplinkos ministerijai teikti siūlymus dėl šiuo įsakymu nustatytų specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių taikymo pabaigos;

1.2.7. masiškai išplitus spyglius ir (ar) lapus graužiantiems kenkėjams:

1.2.7.1. vykdyti minėtų kenkėjų stebėseną masinio išplitimo židiniuose, rengti kenkėjų populiacijos ir pažeidimų prognozes;

1.2.7.2. medžių spyglius ir lapus graužiančių miško kenkėjų masinio išplitimo vietose organizuoti židinių naikinimą purškiant augalų apsaugos produktus iš oro, laikantis Augalų apsaugos įstatymo 17, 18 ir 19 straipsnių ir Vienkartinių leidimų purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų 2017 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-509 „Dėl Vienkartinių leidimų purkšti augalų apsaugos produktus iš oro išdavimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;

1.2.8. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams, – šalies mastu vykdyti jų stebėseną ir teikti prognozes.

1.3. Specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurių taikymą privalo užtikrinti Valstybinių miškų urėdija valdomuose ir laisvos valstybinės žemės fonde miškuose, šio įsakymo 1.3.7.1.1, 1.3.7.1.2 ir 1.3.7.2.3.5 papunkčiuose nurodytas priemones – visų nuosavybės formų miškuose:

1.3.1. perspėti vietos gyventojus bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Valstybine miškų tarnyba apie planuojamas ir (ar) taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;

1.3.2. įrengti informacinius ženklus su informacija apie planuojamas ir (ar) taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;

1.3.3. šalinant stichinių nelaimių padarinius, užtikrinti būtinų miško kelių pravažumą (užverstų medžių šalinimas, sniego valymas ir kt.) ir (ar) įrengti privažiavimus;

1.3.4. organizuoti apsaugą medienos, pagamintos likviduojant stichinių nelaimių padarinius, nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, 30 ir 45 punktų reikalavimus ir Valstybinės miškų tarnybos nurodymus;

1.3.5. organizuoti kitus būtinus darbus valstybiniuose miškuose, kad kuo skubiau būtų pašalinti stichinių nelaimių miškuose padariniai pagal Valstybinės miškų tarnybos nurodymus;

1.3.6. miškų pažeidimo abiotinių veiksnių atvejais – prašyti savivaldybių vykdomąsias institucijas uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi stichinių nelaimių pažeistuose miškuose;

1.3.7. miškų pažeidimo biotinių veiksnių atvejais:

1.3.7.1. masiškai išplitus spyglius ir (ar) lapus graužiantiems kenkėjams:

1.3.7.1.1. stebėti židinių plitimą visų nuosavybės formų miškuose;

1.3.7.1.2. Valstybinei miškų tarnybai pranešti apie židinių plitimo ir minėtų miško kenkėjų pažeidimus visų nuosavybės formų miškuose Valstybinės miškų tarnybos nustatyta Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarka.

1.3.7.2. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams:

1.3.7.2.1. apžiūrėti miškus ne rečiau kaip kas dvi savaites medžių vegetacijos laikotarpiu, kitu metu – ne rečiau kaip kas mėnesį;

1.3.7.2.2. medieną su medžių liemenų pavojingais kenkėjais: išvežti ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kuriame tų spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 procentų, arba nužievinti iki lėliukių susiformavimo; išsiritus lėliukėms ar jauniems vabalams, ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas po kirtimo išvežti iš miško, mechanizuotai nužievinti, susmulkinti arba medieną apsaugoti taip, kad po medienos žieve neliktų kenkėjų lėliukių ar naujos kartos suaugėlių. Taikant mechanizuotą žievinimą ar medienos susmulkinimą į skiedras, darbai turi būti atlikti iki naujos kartos vabalų išskridimo;

1.3.7.2.3. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui:

1.3.7.2.3.1. nedelsiant pažymėti pastebėtas egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais;

1.3.7.2.3.2. iškirsti egles su besivystančiais žievėgraužiais tipografais sanitariniais miško kirtimais: ankstyvose vabalų vystymosi fazėse iki lėliukių susiformavimo, lėliukių ar jaunų vabalų fazėse – kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki naujos kartos vabalų išskridimo;

1.3.7.2.3.3. nuo gegužės 15 d. iki spalio 1 d. išvežti iškirstą žalią ir kenkėjų neapniktą eglių medieną ne arčiau kaip 2 km nuo pakraščio medyno, kurio rūšinėje sudėtyje eglės yra daugiau kaip 20 procentų, arba nužievinti ar apsaugoti nuo šių kenkėjų kad po medienos žieve nebūtų gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių;

1.3.7.2.3.4. nevykdyti einamųjų ir pagrindinių neplynųjų miško kirtimų eglynuose;

1.3.7.2.3.5. Valstybinei miškų tarnybai pranešti apie visų nuosavybės formų miškuose pastebėtas nepažymėtas egles arba jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

1.4. Specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės, kurių taikymą privalo užtikrinti miško valdytojai, savininkai ir naudotojai (išskyrus Valstybinių miškų urėdiją):

1.4.1. apžiūrėti stichinių nelaimių pažeistus miškus per 10 dienų nuo šio įsakymo 1.1 papunktyje nurodyto informacinio pranešimo apie miškų stichinę nelaimę;

1.4.2. laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones pagal Valstybinės miškų tarnybos nurodymus;

1.4.3. masiškai išplitus medžių liemenų pavojingiems kenkėjams vykdyti 1.3.7.2.1. ir 1.3.7.2.2. papunkčiuose nurodytas priemones, masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui papildomai vykdyti 1.3.7.2.3.1–1.3.7.2.3.5. papunkčiuose nurodytas priemones.

1.5. Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriai ir elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai masinio medžių liemenų kenkėjų išplitimo atvejais kertant miškus elektros oro linijų apsaugos zonose ir už jų ribų privalo vykdyti 1.3.7.2.2. papunktyje nurodytą priemonę, masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui – 1.3.7.2.3.3. ir 1.3.7.2.3.5. papunkčiuose nurodytas priemones.

1.6. Saugomų teritorijų direkcijos masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui privalo:

1.6.1. Gavusios paklausimą dėl eglių su besivystančiais žievėgraužiais tipografais kirtimo išduoti motyvuotas išvadas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas;

1.6.2. pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie visų nuosavybės formų miškuose pastebėtas egles ar jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

1.7. Aplinkos apsaugos departamentas privalo:

1.7.1. vykdant specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių kontrolę, ne rečiau kaip kartą per savaitę organizuoti neplaninius patikrinimus;

1.7.2. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnyje išvardytas sankcijas miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, nevykdantiems arba nesiimantiems specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonių;

1.7.3. masiškai išplitus žievėgraužiui tipografui, – pranešti Valstybinei miškų tarnybai apie pastebėtas egles ar jų grupes su besivystančiais žievėgraužiais tipografais per 5 dienas jas aptikus.

2. N u s t a t a u, kad būtinas finansavimas stichinių nelaimių miškuose padariniams likviduoti skiriamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos.“

Aplinkos ministras