Projektas

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

 

REZOLIUCIJA

 

„DĖL VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS GERINIMO IR SOCIALINĖS ATSKIRTIES MAŽINIMO“

 

2019 m.                               d. Nr.

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas,

 

pažymėdamas, kad kuriant vakarietišką gerovės valstybę ypač svarbų vaidmenį vaidina viešasis sektorius ir jo suteikiamos viešosios paslaugos: švietimo, socialinės bei sveikatos apsaugos srityse, leidžiančios sukurti socialinius laiptus visiems visuomenės nariams geriausiai išpildyti savo galimybes;

 

pabrėždamas, kad Lietuva turi siekti, jog viešųjų paslaugų kokybė lygiuotųsi į geriausius pasaulinius pavyzdžius, kurie yra apibendrinti daugelyje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktų tyrimų;

 

atsižvelgdamas į tai, kad Europos Komisijos Šalies ataskaitoje pateiktose rekomendacijose kartojamos ilgametės pastabos ir atkreipiamas dėmesys, jog priimti mokesčių sistemos pakeitimai turi labai ribotą, o galimai net neigiamą poveikį;

 

pripažindamas, kad nepakankamas viešųjų paslaugų finansavimas lemia, jog kvalifikuoti darbuotojai palieka viešąjį sektorių, o dėl to viešojo sektoriaus teikiamų paslaugų kokybė vis labiau atsilieka nuo EBPO standartų. Tuo požiūriu Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo pokyčiai, kurių didžioji dalis atidedama penketui metų ir neapibrėžtoms sąlygoms, negali esmingai prisidėti prie šių sektorių darbuotojų motyvacijos stiprinimo;

 

pripažindamas, kad Vyriausybės Stabilumo programoje deklaruojamas stabilių ar net mažėjančių su senėjimu susijusių išlaidų santykis su šalies BVP ilguoju laikotarpiu, tuo pačiu metu vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonių daliai didėjant nuo penktadalio iki trečdalio šalies gyventojų sukuria tik iliuzinį fiskalinį tvarumą, nes yra netvarus socialiai;

 

pripažindamas, kad mažesnes pajamas gaunančių gyventojų mokesčių naštos mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau jis neturi būti pasiekiamas menkstančių tų pačių gyventojų galimybių gauti jiems gyvybiškai svarbias kokybiškas viešąsias paslaugas sąskaita;

 

pastebėdamas, kad kaip rodo pačios Finansų ministerijos vertinimai priimti mokesčių sistemos pakeitimai, nors sumažina mažiausių atlyginimų gavėjų mokesčių naštą, niekaip neprisideda prie didesnio bendro mokesčių sistemos teisingumo, nes viduriniosios klasės mokamus mokesčius išlaiko iš esmės nepakitusius, sumažina didžiausių pajamų gavėjų mokamus mokesčius, neperžiūri įvairių lengvatų, nepadaro mokamų mokesčių priklausomų nuo pajamų dydžio, o ne jų rūšies;

 

įvertindamas, kad Vyriausybės patvirtintoje Stabilumo programoje mokesčių pajamų santykis su BVP vidutinio laikotarpio pabaigoje numatomas vos vienu procentiniu punktu geresnis siekiant itin ambicingų neapskaitytos ekonomikos mažinimo tikslų, kurių praktinis poveikis pajamoms, kaip liudija Valstybės kontrolės įverčiai, neretai yra perdedamas; 

 

pripažindamas, kad dažnos viešosios paslaugos priklausomybė nuo ES finansinės paramos kuria riziką, kad neturint tvaraus finansavimo šaltinių, tokios paslaugos, paramai sumažėjus, apskritai nebegalės būti teikiamos ar jų mastas turės būti ženkliai sumažintas;

 

pažymėdamas, kad prognozuojamas mokesčių pajamų santykis su BVP niekaip neleis spręsti ambicingų tikslų, tarp kurių ir viena kertinių išrinktojo Prezidento Gitano Nausėdos „Gerovės valstybės programos“ ašių – didėjančios biudžeto pajamos, siekiant padidinti Lietuvos biudžeto pajamas nuo 30 iki 35 proc. BVP;

 

pabrėždamas, jog Vyriausybės patvirtintoje Stabilumo programoje nenumatytas joks reikšmingesnis priimtų sprendimų mokesčių srityje poveikis šalies ūkio raidai, našumo ir kitų esminių rodiklių dinamikai;

 

patvirtindamas, kad pagrindinių Seime atstovaujamų partijų iškeltas siekis – gerovės valstybės kūrimas, be kita ko, užtikrinant kokybiškas viešąsias paslaugas ir įgyvendinant kitus pokyčius, ES institucijų nuolat minimas Šalies ataskaitoje.

 

 

 

kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

 

1. nedelsiant parengti ir pateikti Seimui įstatymų projektus, kurie leistų skelbti planuotų rezultatų neduodančios mokesčių reformos įgyvendinimo moratoriumą, sustabdytų nepamatuotą NPD didinimą 2020 m. ir 2021 m. dėl kurio valstybė netektų daugiau kaip 300 mln. eurų pajamų per metus.

2. Pradėti konsultacijas Seime dėl sprendimų, būtinų priimti kartu su 2020 m. biudžetų projektu, kad būtų kompleksiškai ir iš esmės pradėtos spręsti problemos, paminėtos Šalies ataskaitoje ir susijusios su poreikiu didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus ir kartu užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių viešųjų paslaugų kokybę, ir tam būtų suplanuotos realiai būtinos lėšos.

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai                      

 

Justas Džiugelis

 

Gintarė Skaistė

 

Algis Strelčiūnas

 

Emanuelis Zingeris

 

Monika Navickienė

 

Irena Haase

 

Gabrielius Landsbergis

 

Audronius Ažubalis

 

Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė

 

Kęstutis Masiulis

 

Stasys Šedbaras

 

Arvydas Anušauskas

 

Vytautas Juozapaitis

 

Jurgis Razma

 

Edmundas Pupinis

 

Kazys Starkevičius

 

Laurynas Kasčiūnas

 

Ingrida Šimonytė

 

Andrius Kupčinskas

 

Sergėjus Jovaiša

 

Antanas Matulas

 

Raimundas Martinėlis

Mykolas Majauskas