Projektas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO UŽKARDYMO IR KONTROLĖS

ĮSTATYMAS

 

PIRMAS SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.  Šiuo įstatymu siekiama teisinėmis priemonėmis kontroliuoti ir užkardyti organizuotą nusikalstamumą, siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, asmens teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintus visuomenės gyvenimo teisinius pagrindus.

2.  Šis įstatymas nustato teisinius organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės bei jos koordinavimo pagrindus, uždavinius ir principus, organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių padalinių teises ir pareigas, kontrolės priemones ir jų taikymą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1Asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu – tai asmuo, apie kurį įstatymų nustatyta tvarka gauta informacija, liudijanti, kad šis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai palaiko nuolatinius,  abipusiai naudingus ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis arba jų nariais, jei tokių ryšių palaikymas bei paties asmens elgesys (užfiksuoti veiksmai) sudaro pagrindą manyti, kad asmuo gali žinoti apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiklą.

2Organizuota nusikalstama grupė – tai organizuota fizinių asmenų, veikiančių tam tikrą laiko tarpą, pasiskirsčiusių funkcijų ar užduočių vykdymą, taikančių vidinius disciplinos, pasitikėjimo ir (ar) kontrolės principus ir (ar) naudojančių prievartos priemones, įskaitant bauginimą, grupė, kurios tikslas vykdyti sunkius ir (ar) labai sunkius nusikaltimus, nukreiptus į pelno ir (ar) kitokios naudos gavimą.

3Organizuotas nusikalstamumas – tai organizuotų nusikalstamų grupių nusikalstamų veikų prieš visuomenę ir valstybės saugumą, žmogaus gyvybę, sveikatą, ekonomiką, verslo tvarką, valstybės finansus ar nuosavybę vykdymas.

4Organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos – Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdančios veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą.

5Organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinantys padaliniai (toliau – padaliniai) – kriminalinę žvalgybą įgalioti vykdyti padaliniai, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdantys veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą.

6Pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašas (toliau – Sąrašas) –pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrinko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliota policijos įstaiga su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis, vadovaujantis sukauptos informacijos apie asmenų veiklą analitiniu įvertinimu pagal šių institucijų patvirtintą metodologiją, sąrašas.

 

3 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo kontrolės principai

Organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės turi būti taikomos laikantis šių principų:

1)    asmens teisių ir laisvių apsaugos principas – asmens teisės ir  laisvės gali būti apribotos tik įstatymuose numatytais atvejais ir nustatyta tvarka, siekiant apginti kito asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą, o asmuo, manantis, kad jo teisės ir laisvės yra pažeistos, turi teisę į gynybą.

2)    įtikinėjimo bei prievartos derinimo principas – asmens atžvilgiu taikomi teisių ir laisvių apribojimai, siekiant užtikrinti valstybės, visuomenės ir atskirų jos narių teisėtus interesus bei saugumą, turi būti taikomi tik tuo atveju, kai įtikinimo priemonės nebuvo veiksmingos arba įstatyme numatytais atvejais negalimos (kai įtikinimo priemonėmis neįmanoma būtų pasiekti įstatymo tikslų);

3)    proporcingumo principas – asmens atžvilgiu taikomų teisių ir laisvių apribojimų mastas bei griežtumas turi būti proporcingas padaryto pažeidimo sunkumui, keliamai grėsmei ir būtinas teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

4)    savalaikiškumo principas – organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos privalo nedelsiant reaguoti į organizuoto nusikalstamumo pokyčius įstatyme numatytomis priemonėmis, kai šių priemonių taikymas yra veiksmingiausias Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

5)    teisėto duomenų naudojimo principas – organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos tvarko teisės aktų nustatyta tvarka gautus viešus ir įslaptintus duomenis, būtinus organizuoto nusikalstamumo kontrolės uždaviniams įgyvendinti, neviršydamos savo kompetencijos ir, kiek tai įmanoma, užtikrindamos duomenų tikslumą, išsamumą, naujumą ir patikimumą.

6)    viešojo intereso apsaugos ir gynybos principas – privaloma imtis visų Įstatyme numatytų priemonių, siekiant užkirsti kelią viešojo intereso pažeidimams ir jį apsaugoti, o intereso pažeidimo atveju – imtis priemonių apginti pažeistą viešąjį interesą ir jį atstatyti.

 

4 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždaviniai

Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždaviniai yra:

1) atskleisti ir šalinti organizuoto nusikalstamumo priežastis ir sąlygas;

2) atgrasinti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir dalyvavimo organizuotų nusikalstamų grupių sudėtyje; 

3) teisinėmis priemonėmis užtikrinti tinkamą ir veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą;

4) užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą.

 

5 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo kontrolės koordinavimas ir bendradarbiavimas

1. Organizuoto nusikalstamumo kontrolės koordinavimą vykdo ir taktiką formuoja Policijos departamentas, suderinęs su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra). Kitos organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos pagal kompetenciją dalyvauja organizuoto nusikalstamumo kontrolės koordinavimo procesuose.

2. Policijos departamentas, koordinuodamas organizuoto nusikalstamumo kontrolę, pagal kompetenciją:

1)    prognozuoja ir nustato rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančius dėl organizuoto nusikalstamumo;

2)    koordinuoja kontrolės priemonių atlikimą tarp organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių institucijų;

3)    bendradarbiauja su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis, atsakingomis už organizuoto nusikalstamumo tyrimą, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose, komitetuose ir grupėse;

4)    ne rečiau kaip kartą per metus iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, užsienio valstybių teisėsaugos institucijų bei tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos agentūrų gauna ir apibendrina patikrintus duomenis apie asmenų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais. Šios analizės pagrindu, pagal organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių institucijų patvirtintą metodologiją, sudaro Sąrašą, kurį teikia tvirtinti Generalinei prokuratūrai. Teisės aktų nustatyta tvarka Sąrašas įslaptinamas ir išsiunčiamas kitoms organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančioms institucijoms.

3. Kitos organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos pagal kompetenciją:

1)    analizuoja ir vertina organizuoto nusikalstamumo priežastis, teikia duomenis Policijos departamentui dėl organizuotos nusikalstamos grupės įtraukimo į Sąrašą;