Projektas

 

vALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA

 

NUTARIMAS

DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2003 M. BIRŽELIO 17 D. NUTARIMO NR. O3-35 „DĖL ENERGETIKOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ PROJEKTŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOJE TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PAKEITIMO

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) Dujų ir elektros departamento Dujų ir Elektros skyrių ir Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2017 m.      d. pažymą Nr. O5E-  „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, Komisija n u t a r i a:

1.       Pakeisti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą, patvirtintą Komisijos 2009 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. O3-100 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio
17 d. nutarimo Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“:

1.1.    Pakeisti 4.3 punktą ir jį išdėstyti taip:

4.3. Finansinė grynoji investicijos dabartinė vertė (FGDV) – diskontuoto pinigų srauto (investicijų, investicijų likutinės vertės ir grynųjų veiklos pajamų suma) per projekto ataskaitinį laikotarpį suma, kuri parodo, kaip projekto grynųjų veiklos pajamų srautas per projekto ataskaitinį laikotarpį, skaičiuojant šios dienos pinigų verte, padengia investicijas;“

1.2.    Pakeisti 4.4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4.4. Finansinė vidinė investicijos grąžos norma (FVGN) (angl. Internal rate of return) – diskonto norma, kuriai esant diskontuotų investicijų vertė per projekto ataskaitinį laikotarpį, išreikštą metais, lygi diskontuotai grynųjų pinigų srautų vertei, t. y. diskonto norma, kurią pritaikius FGDV = 0;“

1.3.    Papildyti nauju 4.5 punktu:

4.5. Grynosios pajamos (angl. net revenue) – investicijos sąlygotų veiklos pajamų ir veiklos išlaidų bei išlaidų, patiriamų visiškai pakeičiant ilgalaikį turtą, į kurį buvo investuotos konkretaus investicijų projekto lėšos, sumų per tą patį laikotarpį aritmetinis skirtumas;“

1.4.    Papildyti nauju 4.6 punktu:

4.6. Grynųjų pinigų srautas (angl. net cash flow) – investicijos sąlygotų teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumas kiekvienais projekto ataskaitinio laikotarpio metais;“

1.5.    Buvusius 4.5, 4.6, ir 4.7 punktus laikyti atitinkamai 4.7, 4.8 ir 4.9 punktais.

1.6.    Papildyti nauju 4.10 punktu:

4.10. Likutinė vertė (angl. residual value) – suma, kuri apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas turto vertės pokyčių sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą;“

1.7.    Buvusį 4.8 punktą laikyti atitinkamai 4.11 punktu.

1.8.    Papildyti nauju 4.12 punktu:

4.12. Projekto ataskaitinis laikotarpis – metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, veiklos išlaidų, veiklos pajamų, mokesčių, finansavimo bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius. Atliekant finansinį vertinimą ir kaštų ir naudos analizę, prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto ataskaitiniam laikotarpiui, kuris lygus investicija sukuriamo turto eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 25 metai. Jei investuojama į infrastruktūrą, kurios sudedamųjų dalių eksploatacijos (nusidėvėjimo) laikotarpiai yra skirtingi, projekto ataskaitinio laikotarpio trukmė metais yra lygi infrastruktūros sudedamųjų dalių svertinio nusidėvėjimo vidurkiui, matematiškai suapvalintam iki sveikojo skaičiaus, bet ne ilgesnė nei 25 metai;

1.9.    Buvusius 4.9, 4.10 ir 4.11 punktus laikyti atitinkamai 4.13, 4.14 ir 4.15 punktais.

1.10.  Pakeisti 6.1.1.4.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

6.1.1.4.2. investicijos, kurių vertė yra didesnė už ribinę sumą (įmonėms, aptarnaujančioms daugiau nei 40 tūkstančių vartotojų – ne mažiau nei 0,3 mln. Eur, likusioms įmonėms – 9 proc. nuo įmonės metinės į šilumos kainą įskaičiuotos nusidėvėjimo sumos) ir ne didesnė nei 1,5 mln. Eur;“

1.11.  Pakeisti 6.1.1.4.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

6.1.1.4.3. investicijos, kurių vertė yra mažesnė už ribinę sumą;“

1.12.  Papildyti nauju 7.2.7.3 punktu:

7.2.7.3. investicijos atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas;“

1.13.  Buvusį 7.2.7.3 punktą laikyti 7.2.7.4 punktu.

1.14.  Pakeisti 7.2.8.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

7.2.8.2. kaštų ir naudos analizė pagal Tvarkos aprašo 7.2.6 punktą.“

1.15Pakeisti 7.8 punktą ir jį išdėstyti taip:

7.8. jei teikiamas derinti įstatinio kapitalo didinimo būdu šilumos tiekimo įmonei akcininko į įmonės balansą perduotas arba savivaldybės perduotas valdyti šilumos tiekimo įmonei nuomos pagrindu ilgalaikis turtas ‒ aprūpinimo šiluma sistema, tai tokio turto suderinimui šilumos tiekimo įmonė pateikia Komisijai užpildytą Tvarkos aprašo 5 priedo 12 lentelę;“

1.16.  Papildyti 7.9 punktu:

7.9. jei teikiamos derinti Tvarkos aprašo 6.1.1.16.1.1.3, 6.1.1.4.1 punktuose nurodytos investicijos, skirtos nenudėvėto ilgalaikio turto atnaujinimui, kartu su teikiamu derinti investicijų projektu, energetikos įmonė turi nurodyti Komisijai atnaujinamo (keičiamo) turto tarnavimo laiką, kuris numatytas įrenginio gamintojo išduotame techniniame pase, bei pateikti šio techninio paso kopiją.“

1.17.  Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

17. Tvarkos aprašo 8 ir 16 punktuose nurodyta informacija neteikiama investicijoms, skirtoms Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti.

1.18.  Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

20. Jeigu bendrai derinamų investicijų sąraše numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti ir (arba) Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones, Komisija jų įtaką reguliuojamoms kainoms įvertina atskirai nuo visų kitų bendrai derinamų investicijų sąraše numatytų investicijų.“

1.19.  Pakeisti 31 punktą ir jį išdėstyti taip:

31. Komisija derindama Planą pateikia palyginimus su ankstesniais metais patvirtintu Planu, įvertina Plano atitikimą Nacionalinei energetikos nepriklausomybės strategijai, Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planui ir aktualiam Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planui.“

1.20.  Pakeisti 39 punktą ir jį išdėstyti taip:

39. Dujų, SND ir Elektros įmonės Komisijai teikdamos derinti Tvarkos aprašo 6.1.1 punkte nurodytas investicijas, Šilumos įmonė teikdama derinti Tvarkos aprašo 6.1.1.4.1 punkte nurodytas investicijas į šilumos gamybą, kurios keičia įmonės faktinę kuro struktūrą, pateikia keletą (ne mažiau kaip dvi) galimų investicijų įgyvendinimo alternatyvų. Kartu su investicija pateikiamas šių alternatyvų palyginimas ir įvertinimas. Dujų, SND ir Elektros įmonės investicijų alternatyvų vertinimas atliekamas naudojant kaštų ir naudos metodą. Jeigu investicija negali turėti alternatyvų, įmonės tą turi paaiškinti ir pagrįsti investicijos projekte.“

1.21.  Papildyti 421 punktu:

421. Su investicijos įgyvendinimu susijusios darbo užmokesčio sąnaudos gali būti priskiriamos konkrečia investicija sukuriamo turto vertei tik tuo atveju, jeigu šios sąnaudos nėra įtrauktos į reguliuojamų paslaugų kainas.

1.22.  Papildyti 422 punktu:

422. Energetikos įmonei pateikus derinti investiciją, skirtą nenudėvėto ilgalaikio turto atnaujinimui, atnaujinamo (keičiamo) turto likutinė vertė negali būti priskirta reguliuojamų paslaugų (produktų) turto bazei ir pripažinta pagrįstomis sąnaudomis nustatant ir (ar) koreguojant reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas ir konkrečias kainas.

Tais atvejais, kai turtas pripažįstamas nebetinkamu naudoti dėl nuo energetikos įmonės nepriklausančių priežasčių (force majeure) arba tokios investicijos finansinio vertinimo rodikliai atitinka Tvarkos aprašo IV skyriaus antrame skirsnyje numatytas sąlygas ir investicija mažina reguliuojamų paslaugų kainas esamiems vartotojams (įskaičiavus ir nenudėvėto turto likutinę vertę), nenudėvėta vertė negali būti priskirta reguliuojamų paslaugų (produktų) turto bazei, o tokio turto nenudėvėta vertė (ne)pripažįstama pagrįstomis ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir pajamos bei sąnaudos iš nurašyto turto, nustatant ir (ar) koreguojant reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas ir konkrečias kainas, įvertinamos pagal skirtingų energetikos sektorių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo tvarkose nustatytus reikalavimus.

Vertindama poreikį atlikti investiciją į nenudėvėtą ilgalaikį turtą bei šio turto eksploatavimo reikalavimų laikymąsi, Komisija gali atsižvelgti į VEI išvadą.“

1.23.  Papildyti 431 punktu:

431. Energetikos įmonių investicijoms į turtą, skirtą energetikos įmonių bendrosioms personalo reikmėms, energetikos įmonių valdomų teritorijų tvarkymui, kurios atskirais atvejais neviršija 3 tūkst. EUR, Aprašo nuostatos netaikomos. Sąnaudos, patirtos įsigyjant šį turtą, priskiriamos reguliuojamos veiklos sąnaudoms pagal skirtingų energetikos sektorių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo tvarkų reikalavimus.“

1.24.  Papildyti 481 punktu:

481. Tvarkos aprašo 52.2–52.4 punktuose paminėtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis nefinansuojamos Šilumos įmonių investicijos, kurių suderinimui Komisijoje neteikiamas investicijų įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas, teikiamos Komisijai derinti tik šias investicijas įgyvendinus.“

1.25.  Pakeisti 49.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

49.1. investicijos, atliekamos Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ir Nacionalinio elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo plane nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, investicijos, kurios galiojančiuose teisės aktuose yra paminėtos kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones;

1.26.  Pakeisti 55 punktą ir jį išdėstyti taip:

55. Finansinė investicijos analizė įvertina pajamas ir išlaidas per projekto ataskaitinį laikotarpį, parodo investicijos finansinį gyvybingumą. Finansinei investicijos analizei pagal Tvarkos aprašo 6 priedą parengiama investicijos pinigų srautų prognozė ir suskaičiuojami finansiniai rodikliai: finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) ir finansinė vidinė grąžos norma (FVGN).

1.27.  Pakeisti 56.1 punktą ir jį išdėstyti taip:

56.1. skaičiuojamas projekto diskontuotas atsipirkimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei projekto ataskaitinis laikotarpis;“

1.28.  Pakeisti 56.2 punktą ir jį išdėstyti taip:

56.2. investicijos, pajamos ir išlaidos vertinamos be infliacijos poveikio;“

1.29.  Papildyti 56.3 punktu:

56.3. pradinės investicijos dydis nustatomas įvertinant (atimant) Europos Sąjungos fondų, dotacijų ir subsidijų ir joms prilygintas lėšas, išskyrus atvejus, kai vertinamas nenudėvėto turto likutinės vertės nurašymo į sąnaudas klausimas;

1.30.  Papildyti 56.4 punktu:

56.4. visos prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto ataskaitiniam laikotarpiui.“

1.31.  Pakeisti 58 punktą ir jį išdėstyti taip:

58. Finansinė investicijų grynoji dabartinė vertė (FGDV) parodo investicijos naudą, skaičiuojant šios dienos pinigų verte. Finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto ataskaitinį laikotarpį, įskaitant pradinės investicijos dydį pagal formulę:

 

https://www.e-tar.lt/rs/actualedition/TAR.930473CEC480/gCeTMgrQwC/content_files/image001.gif

kur

CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;

k – diskonto norma, proc.;

t – projekto ataskaitinio laikotarpio metai.“

1.32.  Pakeisti 59 punktą ir jį išdėstyti taip:

59. Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – tai diskonto norma, kai investicijų pajamos yra lygios investicijos išmokoms, t. y. FGDV = 0. Finansinė vidinė grąžos norma skaičiuojama pagal formulę:

https://www.e-tar.lt/rs/actualedition/TAR.930473CEC480/gCeTMgrQwC/content_files/image002.gif          

kur

CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;

t – projekto ataskaitinio laikotarpio metai.“

1.33Pakeisti 61 punktą ir jį išdėstyti taip:

61. Finansinis investicijų pagrindimas teikiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu.“

1.34.  Pakeisti 62 punktą ir jį išdėstyti taip:

62. Ekonominis investicijų įvertinimas atliekamas skaičiuojant investicijų įtaką reguliuojamoms kainoms bei taikant kaštų ir naudos analizės metodą. Ekonominis vertinimas teikiamas vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedu.“

1.35Pripažinti netekusiu galios 64 punktą.

1.36.  Pakeisti 67 punktą ir jį išdėstyti taip:

67. Kaštų ir naudos analizės rezultatai turi atitikti šią sąlygą:

 

https://www.e-tar.lt/rs/actualedition/TAR.930473CEC480/gCeTMgrQwC/content_files/image003.gif                                                                                                   

kur:

Bn – investicijos nauda vartotojams investicijos atsipirkimo metais n, Eur;

k – diskonto norma, taikoma kaip nurodyta Tvarkos aprašo 68 punkte, proc.;

n – Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijų projekto ataskaitinis laikotarpis.“

1.37.  Pakeisti 68 punktą ir jį išdėstyti taip:

68. Grynoji investicijos nauda suprantama kaip investicijos generuojamų diskontuotų finansinių, ekonominių-socialinių ir kitų naudų bei kaštų skirtumas per investicijų projekto ataskaitinį laikotarpį.

1.38.  Pakeisti 85 punktą ir jį išdėstyti taip:

85. Komisijoje įregistruoto prašymo nagrinėjimo metu energetikos įmonei keičiant (papildant) prašymo turinį arba esant poreikiui gauti nepriklausomų ekspertų ar kitų institucijų išvadas, prašymo nagrinėjimo Komisijoje pradžios data laikoma paskutinio papildomos medžiagos įregistravimo diena. Komisija turi teisę pareikalauti iš energetikos įmonės papildomų duomenų arba skirti nepriklausomą ekspertizę ir kreiptis į kitas institucijas dėl išvadų, kurių reikia sprendimui priimti. Jei energetikos įmonė Komisijai nepateikia papildomų duomenų arba nesudaro sąlygų paskirtiems nepriklausomiems ekspertams ar kitoms institucijoms atlikti Komisijos užduočių, prašymo nagrinėjimas Komisijos sprendimu gali būti nutrauktas.“

1.39.  Papildyti 851 punktu:

851. Komisija turi teisę kreiptis į VEI ir prašyti įvertinti investicijų į ilgalaikį turtą, kurio naudingojo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis, nei Komisijos nustatyti arba su ja suderinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, poreikį bei pateikti išvadą dėl šio turto eksploatavimo reikalavimų laikymosi.“

1.40.  Papildyti 852 punktu:

852. Komisija, gavusi energetikos įmonės pateiktą metinį planuojamų pateikti derinti investicijų sąrašą, informuoja VEI apie nenudėvėto turto atnaujinimo projektus.

1.41Pripažinti netekusiu galios 90 punktą.

1.42.  Pakeisti 97 punktą ir jį išdėstyti taip:

97. Elektros, Dujų ir SND įmonės kasmet iki kovo 1 d. pateikia užpildytą investicijų įgyvendinimo ataskaitą (Tvarkos aprašo 2, 3, 7 priedai). Perdavimo sistemų operatoriai užpildytą investicijų įgyvendinimo ataskaitą pateikia kasmet iki liepos 1 d. (Tvarkos aprašo 2, 3, 7 priedai).

1.43Papildyti 971 punktu:

971. Elektros ir Dujų įmonės, įgyvendinančios Europos bendrojo intereso projektą, kasmet iki vasario 15 d. Komisijai pateikia informaciją apie projekto pažangą ir patirtas sąnaudas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros nustatyta tvarka.“

1.44.  Papildyti 972 punktu:

972. Elektros, Dujų, SND ir Šilumos įmonės kasmet iki spalio 1 d. pateikia metinį
(t. y. tolesnių vienerių metų) Komisijai planuojamų pateikti derinti Tvarkos aprašo
6.1.1.1–6.1.1.3 ir 6.1.1.4.1 punktuose apibrėžtų investicijų sąrašą, pažymėdamos investicijas į turto, kurio naudingojo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis, nei Komisijos nustatyti arba su ja suderinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, atnaujinimą.

1.45Pakeisti 1 priedą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

1.46.  Pakeisti 5 priedo 7 lentelę ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

1.47Pakeisti 6 priedo 1 lentelę ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2.       Nustatyti, kad iki šio nutarimo įsigaliojimo Komisijai pateiktos derinti investicijos baigiamos vertinti ir sprendimai dėl investicijų projektų derinimo priimami iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

 

 

Komisijos pirmininkas

 

 

 

 

 

 

 

Energetikos įmonių investicijų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo

1 priedas

 

Energetikos įmonių investicijų vertinimo kriterijai

 

Eil. Nr.

Investicijos

Finansinis investicijos pagrindimas

Ekonominis investicijos vertinimas

Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV)

Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN)

Įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas

Kaštų ir naudos analizė

Įtaka reguliuojamoms kainoms

Kiti socialiniai-ekonominiai ir sistemos saugumo aspektai

1.

Investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atnaujinimui, elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, šilumos vartotojų prijungimui centralizuoto šilumos tiekimo zonose.

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FGDV.*

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FVGN.*

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjamos Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijos (išskyrus Dujų, SND ir Elektros įmonių investicijas, skirtas ilgalaikio turto atnaujinimui bei elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, bei investicijas, nurodytas Tvarkos aprašo 52.4 punkte) turi teikti grynąją naudą.

Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.

Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.

2.

Elektros ir Dujų įmonių investicijos į išmaniąsias matavimo priemones, Elektros ir Dujų Bendro intereso projektai.

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FGDV.

Apskaičiuojama ir nurodoma investicijos FVGN.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama investicija turi teikti grynąją naudą.

Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms.

Nurodoma socialinė-ekonominė nauda.

3.

Investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui (neapima naujų šilumos vartotojų prijungimo centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijų).

FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui.

FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.

Neturi didinti kainos esamiems vartotojams (išskyrus prijungimo investicijas elektros sektoriuje).

4.

Investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui modernizuojant sistemas.

FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui.

FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.

Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas.

Nagrinėjama Elektros, Dujų ar SND įmonės investicija turi teikti grynąją naudą.

Neturi didinti kainos esamiems vartotojams.

Nurodoma socialinė-ekonominė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda.

5.

Reguliuojamų NŠG, kurie neužtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervo, investicijos.

Neturi didinti kainos esamiems šilumos vartotojams.

* Netaikoma šilumos sektoriaus įmonių investicijoms, kurios paminėtos Tvarkos aprašo 6.1.1.4.2, 6.1.1.4.3, 6.1.2 punktuose.

Pastaba: šilumos sektoriaus įmonei kapitalo grąžos norma yra lygi įmonės vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC), kuri skaičiuojama vadovaujantis šilumos sektoriaus kainų nustatymo metodika pagal paskutinius audituotus konkrečios įmonės balanso duomenis.


 

Energetikos įmonių investicijų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo

5 priedas

7. Sąnaudų pokyčio dėl atliekamos investicijos lentelė

 

(pildyti visų rūšių ribinę sumą viršijančioms teikiamoms suderinti investicijoms, išskyrus investicijas į kogeneracines jėgaines, kurių elektrą numatoma parduoti)

 

Investicijos pavadinimas:............................................

 

Metai

X***

..........

XX***

Šilumos perdavimo sistemos, kurioje atliekama investicija pavadinimas................................

 

 

 

1. Metinis įmonės sąnaudų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio*(tūkst. Eur):

 

 

 

1.1. Vanduo

 

 

 

1.2. Elektra

 

 

 

1.3. Einamasis remontas

 

 

 

1.4. Kapitalinis remontas

 

 

 

1.5. Eksploatacija

 

 

 

1.6. Darbo užmokestis ir soc. draudimas

 

 

 

1.7. Kuras

 

 

 

1.8. Nekilnojamojo turto mokestis

 

 

 

1.9. ATL** pirkimo išlaidos

 

 

 

1.10. Palūkanos

 

 

 

1.11. Amortizacijos atskaitymai

 

 

 

1.12.1. Kita (pvz.: sąnaudos atsiradusios dėl prisiimtų įsipareigojimų Dujų įmonėms; įvardyti)

 

 

 

 

 

 

 

1.12.2.    Kita (įvardyti)

 

 

 

..............

 

 

 

2. Metinis įmonės ATL pardavimo pajamų pokytis dėl investicijos neįvertinant infliacijos poveikio****(tūkst. Eur)

 

 

 

3. Suvartojamo kuro kiekio pokytis pagal kuro rūšis dėl investicijos:

 

 

 

3.1. Kuras....... (tne)

 

 

 

3.2. Kuras....... (tne)

 

 

 

............

 

 

 

4. Suvartojamos elektros kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)

 

 

 

5. Suvartojamos šilumos kiekio pokytis dėl investicijos (MWh)

 

 

 

6. Šilumos perdavimo nuotolių pokytis dėl investicijos (MWh)

 

 

 

 

 

 

 

7. Išmetamo CO2 kiekio pokytis dėl investicijos (t)

 

 

 

8. Darbuotojų skaičiaus pokytis dėl investicijos (žmonių skaičius)

 

 

 

 

 

 

 

Investicijos suma (tūkst. Eur)

 

 

 

Investicijai naudojamos subsidijos ar/ir dotacijos suma (tūkst. Eur)

 

 

 

Investicijai naudojamos paskolos suma (tūkst. Eur)

 

 

 

Investicijai naudojamų darbo užmokesčio sąnaudų suma (tūkst. Eur)

 

 

 

Paskolos palūkanų norma proc.

 

 

Paskolos grąžinimo laikotarpis (metai)

 

 

Paskolos grąžinimo pradžia (metai)

 

 

Investicijos metu pastatytos įrangos įvedimo į eksploataciją data (metai)

 

 

Šilumos tiekimo įmonės numatomas įrangos tarnavimo laikas iki pirmo kapitalinio remonto (metais)

 

 

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas savivaldybėje (proc. nuo turto mokestinės vertės)

 

 

 

Pastaba: jei eilutės pavadinime nurodyta informacija nesusijusi su atliekama investicija, tai eilutės tuščiuose langeliuose pažymimas ženklas „-“.

Tie lentelės langeliai, kuriems užpildyti įmonė neturi duomenų, paliekami tušti.

 

*Sąnaudų patirtų įvykdžius investiciją ir sąnaudų, kurios būtų patirtos investicijos neįvykdžius skirtumas;

**ATL – apyvartiniai taršos leidimai;

*** X – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pradžios metai; XX – įrangos į kurią investuojama eksploatacijos laikotarpio pabaigos metai;

**** ATL pardavimo pajamų, gautų įvykdžius investiciją, ir pajamų, kurios būtų gautos investicijos neįvykdžius, skirtumas.

______________

 

 

 


 

Energetikos įmonių investicijų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo

6 priedas

 

 

1.              Energetikos įmonės investicijų projekto finansinė analizė, tūkst. Eur

 

Eil. Nr.

Pavadinimas

20__

20__

20__

...

20__

1.

PROJEKTO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

 

 

 

 

 

1.1.

Projekto pajamos, iš viso

 

 

 

 

 

1.1.1.

Projekto pardavimų apimtys, vnt.

 

 

 

 

 

1.2.

Projekto sąnaudos, iš viso

 

 

 

 

 

1.2.1.

remonto sąnaudos

 

 

 

 

 

1.2.2.

techninės priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos

 

 

 

 

 

1.2.3.

sąnaudos darbui apmokėti

 

 

 

 

 

1.2.4.

įmokos socialiniam draudimui

 

 

 

 

 

1.2.5.

mokesčiai (turto mokestis ir kt.)

 

 

 

 

 

1.2.6.

kitos sąnaudos

 

 

 

 

 

1.2.6.1.

(išvardinti)

 

 

 

 

 

1.3.

Pelnas prieš nusidėvėjimą, palūkanas ir mokesčius (1.1.–1.2.)

 

 

 

 

 

1.4.

Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos

 

 

 

 

 

1.5.

Palūkanų sąnaudos

 

 

 

 

 

1.6.

Pelno mokestis

 

 

 

 

 

1.7.

Grynasis pelnas (1.3.–1.4.–1.5.–1.6.)

 

 

 

 

 

2.

PROJEKTO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

 

 

 

 

 

2.1.

Pinigų srautas iš veiklos (2.1.1. + 2.1.2.)

 

 

 

 

 

2.1.1.

Grynasis pelnas (1.7.)

 

 

 

 

 

2.1.2.

Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti (+)

 

 

 

 

 

2.2.

Pinigų srautas investicijoms (–)

 

 

 

 

 

2.2.1.

(išvardinti investuojamas sumas pagal investicijų objektus)

 

 

 

 

 

2.2.1.1.

(detalizuoti investuojamos sumos struktūrą, išskiriant investicijai naudojamų darbo užmokesčio sąnaudų sumą, jei ši yra įtraukiama)

 

 

 

 

 

2.3.

Pinigų srautas iš projekto finansavimo šaltinių (2.3.1. + 2.3.2. + 2.3.3. + 2.3.4. + 2.3.5.)

 

 

 

 

 

2.3.1.

Skolintos lėšos

 

 

 

 

 

2.3.2.

Nuosavos lėšos

 

 

 

 

 

2.3.3.

Subsidijos, dotacijos, vartotojų prijungimo įmokos

 

 

 

 

 

2.3.4.

Kiti finansavimo šaltiniai

 

 

 

 

 

2.3.4.1.

(išvardinti)

 

 

 

 

 

2.3.5.

Paskolų grąžinimas (–)

 

 

 

 

 

2.4.

Grynųjų pinigų srautas FGDV ir FVGN skaičiavimui (2.1. + 2.2. + 2.3.3)

 

 

 

 

 

2.5.

Sukauptas (akumuliuotas) grynųjų pinigų srautas

 

 

 

 

 

2.6.

Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), taikant diskonto normą

 

2.7.

Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN), proc.

 

 

20_ _ m. _______________            Įmonės vadovas______________________________

______________