Projektas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 M. LIEPOS 24 D. NUTARIMO NR. 711 „DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. d. Nr.
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“:
1.1. Pakeisti nurodytą nutarimą ir jį išdėstyti nauja redakcija:
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.2. Pakeisti šio nutarimo 1.1 papunkčiu nauja redakcija išdėstytas nutarimu patvirtintas Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisykles:
1.2.1. Papildyti 7.9 papunkčiu:
1.2.2. Papildyti 231 punktu:
„231. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti mažesnį įmokos dydį pagal nekilnojamojo turto objektų kategoriją, kai jai priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje. Savivaldybė ar administratorius, vykdydami komunalinių atliekų turėtojų registravimą aplinkos ministro nustatyta tvarka, turi teisę tvarkyti duomenis apie atliekų turėtojų (fizinių asmenų) susidarymo vietoje vykdomą biologinių atliekų, susidarančių namų ūkiuose, kompostavimą.“
2. Nustatyti, kad:
Ministras Pirmininkas
Aplinkos ministras
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. d. nutarimo Nr.
redakcija)
VIETINĖS RINKLIAVOS AR KITOS ĮMOKOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato bendruosius vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo reikalavimus, kuriais savivaldybių tarybos vadovaujasi tvirtindamos vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą (toliau – įmoka) dydžius.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme. Vietinės rinkliavos sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme.
II SKYRIUS
KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO LĖŠŲ ADMINISTRAVIMO, KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS
3. Savivaldybė arba komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją (toliau – administratorius), iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos kitiems kalendoriniams metams nustato:
3.1. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas vadovaudamiesi praėjusių kalendorinių metų faktines savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas pagrindžiančiais dokumentais, atsižvelgdami į galimus darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimus ir kitus veiksnius, lemiančius savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudų dydį;
3.2. komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudas vadovaudamiesi komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir vežimo sąnaudų prognozėmis (jei komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudų nustatymo metu savivaldybė nėra pasirašiusi komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugos teikimo sutarties su bent vienu atitinkamos paslaugos teikėju ir (ar) ateinančiais kalendoriniais metais planuojama patirti Taisyklių 6 punkte nurodytų infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudų) ir (ar) praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų surinkimo savivaldybės teritorijoje ir vežimo sąnaudomis, atsižvelgdami į komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugos įkainius ir į atitinkamų paslaugų kainų indeksavimą, nurodytus sutartyse, pasirašytose su atitinkamą paslaugą savivaldybės teritorijoje teikiančiais atliekų tvarkytojais, parinktais Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, ir kitus veiksnius, lemiančius komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudų dydį;
4. Jeigu iš anksto einamųjų kalendorinių metų pabaigoje nustatant kitų kalendorinių metų Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytas sąnaudas paaiškėja, kad praėjusiems kalendoriniams metams nustatytos Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytos sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už iš anksto nustatytas sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų Taisyklių 3.1, 3.2 ir (ar) 3.3 papunkčiuose nurodytas sąnaudas.
5. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudas sudaro:
5.1. darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijomis;
6. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudas sudaro sąnaudos, nurodytos Atliekų tvarkymo įstatymo 305 straipsnio 2 dalyje.
7. Komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų sąnaudas sudaro:
7.1. mišrių komunalinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) surinkimo ir vežimo sąnaudos;
7.2. biologinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos;
7.3. tekstilės ir kitų komunalinių atliekų (įskaitant paliktas prie šių atliekų surinkimo priemonių) rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos;
7.4. buityje susidarančių baldų, medienos, mineralinių atliekų (pavyzdžiui, betono, plytų, keramikos ir kt.), metalų, stiklo, plastiko, gipso atliekų, susidariusių gyventojui atliekant statybos darbus ūkio būdu, elektros ir elektroninės įrangos, naudotų padangų, pavojingųjų buitinių ir kitų atliekų surinkimo apvažiuojant ir vežimo sąnaudos, išskyrus tas atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas, kurias Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai, ar atliekų turėtojų individualiai užsakytų atliekų surinkimo apvažiuojant ir vežimo paslaugų sąnaudas;
7.5. komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo, plėtros sąnaudos, kurias patiria savivaldybės ar administratorius (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kiti juridiniai asmenys, savivaldybės ar administratoriaus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinkti teikti komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo, plėtros paslaugas (neįskaitant Taisyklių 9.2 papunktyje nurodytų sąnaudų);
III SKYRIUS
ĮMOKOS DYDŽIO NUSTATYMAS
8. Į apskaičiuojamą įmokos dydį įtraukiamos tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtų regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimui, jų atnaujinimui, plėtrai ir priimtinos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimui užtikrinti, aplinkos taršai mažinti (šios sąnaudos sudaro regioninę kainą, apskaičiuojamą vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtinta Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodika), taip pat komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudos ir komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudos ir kitos savivaldybės ar administratoriaus (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kito juridinio asmens patiriamos komunalinių atliekų, surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, apdorojimo sąnaudos (toliau – bendrosios būtinosios sąnaudos).
9. Į bendrąsias būtinąsias sąnaudas negali būti įtrauktos:
9.1. šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymo sąnaudos;
9.2. gaminių atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse sąnaudos ir dalis šių aikštelių eksploatavimo sąnaudų, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Atliekų tvarkymo įstatymo 342 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 343 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3419 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 3420 straipsnio 2 dalies 1 punktu;
9.3. pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, priežiūros, atnaujinimo ir plėtros, šių paslaugų ir veiklų administravimo sąnaudos, kurias apmoka gamintojai ir importuotojai vadovaudamiesi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu;
9.4. visuomenės švietimo ir informavimo komunalinių atliekų tvarkymo klausimais sąnaudos, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 2 punktą apmokamos Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšomis ir (ar) kurias apmoka gamintojai ir importuotojai, jei tokių sąnaudų apmokėjimas gamintojų ir importuotojų lėšomis nustatytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytose bendradarbiavimo šviečiant ir informuojant visuomenę sutartyse;
10. Savivaldybė ar administratorius bendrąsias būtinąsias sąnaudas paskirsto į:
10.1. pastoviąsias – tai sąnaudos, kurių dydis nekinta priklausomai nuo suteiktų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų apimties (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos);
11. Nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis nekilnojamojo turto objektų rūšių sąrašu, kurį pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalį nustato aplinkos ministras (toliau – Sąrašas), skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pasirinktinai pagal nekilnojamojo turto objektų rūšis, įvertinus nekilnojamojo turto paskirtį, juose vykdomą ekonominę veiklą, tai, kokia (individuali arba kolektyvinė) atliekų surinkimo priemonė priskirta nekilnojamojo turto objektui, ar nekilnojamojo turto objekte gyvenantys asmenys kompostuoja namų ūkiuose susidarančias biologines atliekas jų susidarymo vietoje (toliau – nekilnojamojo turto objektų kategorija).
12. Nustatant įmokos dydį, pagal kiekvieną nekilnojamojo turto objektų kategoriją atskirai įvertinama, kiek juose gali susidaryti mišrių komunalinių atliekų ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų.
14. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
15. Pastovioji įmokos dalis nustatoma visiems nekilnojamojo turto objektų, nurodytų Sąraše, savininkams arba kitiems Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (toliau – įgalioti asmenys). Pastoviosios įmokos dalies nemoka nekilnojamojo turto objektų, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių nekilnojamojo turto objekte yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.
16. Savivaldybės taryba įmokos pastoviąją dedamąją kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
16.1. bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams; netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems panašios paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems panašios paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
16.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
16.5. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį (dydį) ir ištuštinimo dažnį (taikoma visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta konteinerių aikštelė, kuria naudotis gali tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektų, kuriems priskirta ši konteinerių aikštelė, savininkai ar jų įgalioti asmenys).
17. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.
18. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
19. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslauga.
20. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (atsižvelgiant į tai, kaip nustatyta savivaldybės tarybos). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.
Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės tarybos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja įmokos kintamosios dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus.
21. Savivaldybės taryba įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi individualiomis atliekų surinkimo priemonėmis arba kolektyvinėmis atliekų surinkimo priemonėmis, kai konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirta įrengta konteinerių aikštelė, kuria naudotis gali tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektų, kuriems priskirta ši konteinerių aikštelė, savininkai ar jų įgalioti asmenys, nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
22. Savivaldybės taryba įmokos kintamąją dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai ar jų įgalioti asmenys naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi tik šiam konkrečiam nekilnojamojo turto objektui naudotis priskirtos konteinerių aikštelės), nustato tik pagal vieną iš šių kriterijų (pasirinktinai):
22.1. bendrą plotą (taikoma gyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams, negyvenamosios paskirties patalpoms ar pastatams; netaikoma pastatams, naudojamiems galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidėms, karvidėms, arklidėms, veršidėms, paukštidėms ir kitiems panašios paskirties pastatams), žemės ūkiui tvarkyti skirtiems pastatams (svirnams, angarams, garažams ir kitiems panašios paskirties pastatams), sandėliavimo paskirties pastatams, lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
22.2. nekilnojamojo turto paskirtį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių (netaikoma lengvųjų automobilių garažams, esantiems namų valdoje arba po daugiabučiais gyvenamaisiais namais, ir automobilių saugykloms, esančioms po daugiabučiais gyvenamaisiais namais);
23. Jei įmokos dedamosios nustatomos pagal Taisyklių 16.5, 21.1–21.3, 22.3 ar 22.4 papunkčiuose nurodytus kriterijus, savivaldybės turi teisę nustatyti mišrių komunalinių ir atskirai rūšiuojamuoju būdu surenkamų komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – atliekų susikaupimo norma). Atsižvelgdamos į nustatytas atliekų susikaupimo normas, savivaldybės kiekvienos rūšies nekilnojamojo turto objektui nustato minimalią komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos apimtį. Atliekų susikaupimo norma skaičiuojama kilogramais arba kubiniais metrais vienam gyventojui ar darbuotojui.
24. Įmokos dydis turi būti perskaičiuojamas kartą per metus, jei Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka pakoreguota regioninė kaina.
25. Įmokos dydis gali būti perskaičiuojamas kartą per metus, jei metinis vartotojų kainų indeksas yra lygus ar didesnis kaip 110 (t. y. jeigu praėjusių kalendorinių metų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 10 procentų ir daugiau). Įmokos dydis pasikeitus vartotojų kainų indeksui perskaičiuojamas, kai Lietuvos statistikos departamentas Oficialiosios statistikos portale paskelbia metinį (praėjusių kalendorinių metų) vartotojų kainų indeksą. Perskaičiuojant įmokos dydį pasikeitus vartotojų kainų indeksui, perskaičiuojama įmokos dalis, susijusi su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo, komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo iš atliekų turėtojų paslaugų, komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros priežiūros, atnaujinimo ir plėtros sąnaudomis ir kitomis savivaldybės ar administratoriaus (išskyrus regioninį atliekų tvarkymo centrą) ar kito juridinio asmens patiriamomis komunalinių atliekų, surinktų savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, apdorojimo sąnaudomis, dauginant šią įmokos dalį iš vartotojų kainų indekso ir dalijant iš 100. Įmokos dydis pasikeitus vartotojų kainų indeksui neperskaičiuojamas, jei savivaldybė ar administratorius, nustatydami sąnaudas Taisyklių 3 punkte numatyta tvarka, įvertino galimą metinio vartotojų kainų indekso pokytį.
26. Taisyklių 24 ir (ar) 25 punktuose nustatyta tvarka perskaičiuotas įmokos dydis taikomas nuo artimiausio mokestinio laikotarpio pradžios. Sprendimą dėl mokestinio laikotarpio pradžios priima savivaldybės taryba.