LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XII-1907 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m.                     d. Nr.          

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato:

1) žalio pieno pardavėjų ir žalio pieno pirkėjų nesąžiningų veiksmų perkant–parduodant žalią pieną draudimą;

2) žalio pieno rinkos skaidrumą didinančias priemones;

3) institucijas, atsakingas už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

2. Šis įstatymas taikomas iki žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir ją sudarius.

3. Šis įstatymas taikomas kartu su Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymu (toliau – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas), Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Inspektorius – viešosios įstaigos Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (toliau – Agentūra) įgaliotas darbuotojas, atliekantis nesąžiningų veiksmų kontrolės funkciją.

2. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo – žalio pieno pardavėjas, žalio pieno pirkėjas, žalio pieno perdirbėjas, vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje.

3. Žalias karvių pienas (toliau – žalias pienas) – natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40 ^oC temperatūros ir neapdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu, skirtas perdirbti.

4. Žalio pieno pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis savo ar ne savo gamybos žalią pieną.

5. Žalio pieno pirkėjas – ūkio subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai plėtoti.

6. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties ir kokybės rodiklių žalią pieną.

7. Žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir kitais teisės aktais, sudaryta rašytinė sutartis, pagal kurią sutartomis sąlygomis parduodamas žalias pienas.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŪKIO SUBJEKTŲ PAREIGOS, NESĄŽININGI VEIKSMAI IR JŲ KONTROLĖ

3 straipsnis. Mokėtinos pinigų sumos už žalią pieną apskaičiavimas ir rinkos skaidrumą didinančios priemonės

1. Už patiektą žalią pieną mokėtina pinigų suma apskaičiuojama pagal sutartą žalio pieno pirkimo kainą, priemokas už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius, priedus ir nuoskaitas bei patiektą žalio pieno kiekį, perskaičiuotą į bazinį pieno kiekį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į kitas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas.

2. Žalio pieno pirkimo kaina žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo bendru sutarimu turi būti nustatoma derantis laisvai dėl žalio pieno pirkimo kainos dydžio ir (ar) kainos apskaičiavimo veiksnių, kurie turi apimti žalio pieno ar pieno gaminių rinkos sąlygų pokyčius atspindinčius rinkos rodiklius.

3. Žalio pieno pirkėjas gali mokėti priemokas už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius ir priedus už perkamą žalią pieną (toliau – priemokos ir priedai), kurie turi būti nustatyti už bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną. Žalio pieno pirkėjas, jei taiko priemokas ir priedus, turi parengti, patvirtinti ir paskelbti priemokų ir priedų mokėjimo sistemą, kuri turi apibrėžti visas jo taikomas priemokų ir priedų rūšis, nustatytus priemokų ir priedų dydžius pagal jų rūšis bei laikotarpį, per kurį bus taikomos nustatytos priemokos ar priedai. Žalio pieno pirkėjo taikoma priemokų ir priedų mokėjimo sistema turi būti taikoma visiems pieno pardavėjams, kurie atitinka tam tikrą požymį, už kurį mokama priemoka ar priedas.

4. Priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius apskaičiavimą bei nuoskaitų rūšis ir jų taikymą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras įsakymu.

5. Vidutinės žalio pieno pirkimo kainos pagal kiekvieną žalio pieno pirkėją skelbiamos viešai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas

1. Ūkio subjektams pagal šį įstatymą yra draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus perkant ir parduodant žalią pieną:

1) pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius rašytinės žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties;

2) vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;

3) vienašališkai pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų.

2. Žalio pieno pirkėjui pagal šį įstatymą yra draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:

1) perkant žalią pieną taikyti kitas priemokas ir priedus ir (arba) priemokų ir priedų dydžius, negu jie turėtų būti taikomi pagal žalio pieno pirkėjo patvirtintą ir paskelbtą priemokų ir priedų mokėjimo sistemą;

2) taikyti kitas nuoskaitas, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu;

3) įtraukti į žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartį sąlygas, draudžiančias pirkti žalią pieną iš kitų pieno pardavėjų, numatyti baudas už pieno pirkimą iš kitų pieno pardavėjų ir kitas sąlygas, ribojančias žalio pieno pardavėjų ir (ar) pirkėjų konkurenciją;

4) pirkti žalią pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

5 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos

1. Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos:

1) Agentūra – už šio įstatymo 3 straipsnio ir 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1–2 punktų nuostatų laikymosi priežiūrą;

2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – už šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų laikymosi priežiūrą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos (toliau – kontrolės institucijos), pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, tiria šio įstatymo nuostatų pažeidimus ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas.

6 straipsnis. Kontrolės institucijų teisės ir pareigos

1. Kontrolės institucijos, pagal kompetenciją atlikdamos šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, turi teisę:

1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų asmenų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti;

2) gauti iš ūkio subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla;

3) reikalauti, kad ūkio subjektai ir kiti už ūkinę ir (arba) komercinę veiklą atsakingi asmenys atvyktų ir pateiktų žodinius ar rašytinius paaiškinimus;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais skirti baudas arba įspėjimą.

2. Kontrolės institucijos privalo:

1) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą apie šio įstatymo pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių;

2) užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

7 straipsnis. Inspektorių teisės ir pareigos

1. Inspektoriai, pateikę tarnybinį pažymėjimą, turi teisę:

1) nekliudomi patekti į ūkio subjektų patalpas darbo valandomis, siekdami patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) tikrinti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, daryti dokumentų kopijas;

3) reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla.

2. Inspektoriai privalo:

1) atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovautis nešališkumo, nuoseklumo, skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų konfliktų vengimo principais ir kitais teisės aktų reikalavimais;

2) užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS TAIKYMO TVARKA

8 straipsnis. Iniciatyvos teisė pradėti šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimą

Iniciatyvos teisę kreiptis į kontrolės institucijas dėl šio įstatymo pažeidimų turi:

1) ūkio subjektai;

2) valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos;

3) ūkio subjektams atstovaujančios asociacijos.

9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka

1. Prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu. Pareiškime turi būti nurodomos pareiškėjui žinomos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės. Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti pareiškėjui žinomas šio įstatymo pažeidimo faktines aplinkybes patvirtinantys ir įrodantys dokumentai.

2. Kontrolės institucijos pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą sprendimą. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu kontrolės institucijos sprendimu pareiškimo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

3. Kontrolės institucija atsisako nagrinėti pareiškimą, jeigu:

1) pareiškime nurodytas šio įstatymo pažeidimas nepriskirtas tos kontrolės institucijos kompetencijai;

2) pareiškime nurodytos šio įstatymo pažeidimo faktinės aplinkybės buvo tirtos ir dėl jų yra kontrolės institucijos priimtas sprendimas;

3) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos.

4. Kontrolės institucija, išnagrinėjusi pareiškimą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) pripažinti, kad ūkio subjektas pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šiame įstatyme nustatytas sankcijas;

2) nutraukti pareiškimo nagrinėjimą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta.

5. Kontrolės institucija, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti ūkio subjektui šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą ūkio subjektui nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimą.

6. Kontrolės institucijos sprendimas išsiunčiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam ūkio subjektui.

10 straipsnis. Kontrolės institucijos sprendimų apskundimas

Kontrolės institucijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Ekonominės sankcijos

1. Už šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų nevykdymą žalio pieno pirkėjui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo vieno šimto iki trijų tūkstančių eurų.

2. Už šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą ūkio subjektui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo dešimt iki trijų tūkstančių eurų.

3. Už šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą žalio pieno pirkėjui skiriamas įspėjimas arba bauda nuo vieno tūkstančio iki keturių tūkstančių eurų.

4. Už informacijos, nurodytos šio įsakymo 6 straipsnyje, bei informacijos, reikalingos pareiškimui nagrinėti, nepateikimą, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą ūkio subjektams ar kitiems asmenims skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.

5. Už kontrolės institucijos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku ūkio subjektams ar kitiems asmenims skiriama vieno šimto eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.

6. Už kontrolės institucijos įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku ūkio subjektams skiriama dviejų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

7. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

8. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, padėjo kontrolės institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami kontrolės institucijų nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Kontrolės institucijos gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes.

9. Kontrolės institucijos, skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas kontrolės institucijos sprendime.

10. Kontrolės institucijos paskirta bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo kontrolės institucijos sprendimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį kontrolės institucijos sprendimą, bauda į valstybės biudžetą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo skundas atmestas, įsiteisėjimo dienos.

12 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Asmenys turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl šio įstatymo pažeidimu padarytos žalos atlyginimo.

2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais kontrolės institucijos pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimo stebėsena ir rezultatų įvertinimas

Agentūra atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir kiekvienais metais iki gegužės 1 dienos pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei šio įstatymo įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, kurioje nurodomi pasiekti įstatymo tikslai, įvertinami pieno ir pieno produktų mažmeninių kainų grandinės pokyčiai, neigiami padariniai (jeigu tokių buvo) ir pateikiamos išvados dėl šio įstatymo tolesnio taikymo tikslingumo.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja                                     d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

Respublikos Prezidentas