Įstatymo projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO IR VERSLO VERTINTOJŲ RŪMŲ

ĮSTATYMAS

2024 m. d.                                             Nr. 

I. SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų (toliau – Rūmai) steigimą, narystę Rūmuose, Rūmų funkcijas, veiklą ir valdymą.

2. Įstatymo tikslas – užtikrinti turto ir verslo vertinimo (toliau – vertinimas) veiklos skaidrumą ir kokybę nustatant turto ir verslo vertintojų (toliau – vertintojai) atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir profesinės etikos standartų laikymosi užtikrinimo mechanizmus, taip pat užtikrinti vertintojų atstovavimą santykiuose su viešosios valdžios institucijomis, valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu, spręsti kitus susijusius klausimus.

2 straipsnis. Rūmų teisinis statusas

1. Rūmai yra viešasis juridinis asmuo, vienijantis šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje

nurodytus vertintojus ir įgyvendinantis vertintojų profesinę savivaldą.

2. Rūmų buveinė yra Vilniuje.

3. Rūmų veiklą reglamentuoja šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos asociacijų

įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui, ir Rūmų

statutas (toliau – Statutas).

3 straipsnis. Rūmų funkcijos ir įgaliojimai

1. Rūmai atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja vertintojų interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, tarptautinėse ir

užsienio valstybių organizacijose;

2) rengia teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais ir teikia juos Lietuvos

Respublikos finansų ministrui;

3) teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su turto ir verslo vertinimu ir dalyvauja

sprendžiant kitus klausimus, susijusius su teise verstis vertinimo veikla Lietuvoje;

4) organizuoja vertintojų egzaminavimą ir išduoda kvalifikacijos pažymėjimus;

5) atestuoja vertintojus ir išduoda vertintojų atestacijos pažymėjimus;

6) remdamiesi suderinus su Rūmais finansų ministro patvirtintu kitų valstybių narių

vertintojų, siekiančių vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje įsisteigus ar laikinai arba

kartais, profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos aprašu, vykdo užsienio valstybėje

vertintojų įgytos kvalifikacijos pripažinimą;

7) teisės aktų nustatyta tvarka tvarko atestuotų vertintojų ir pripažintą kvalifikaciją

įgijusių vertintojų asmens duomenis ir kitus duomenis, įskaitant duomenis apie šių asmenų

teistumą;

8) tvarko ir skelbia atestuotų vertintojų sąrašą į kurį atskira dalimi įtraukiami užsienio

valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai;

9) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka vertintojų veiklos priežiūrą;

10) organizuoja ir užtikrina vertintojų kvalifikacijos tobulinimą;

11) atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas.

2. Atlikdami savo funkcijas Rūmai turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei

įstaigų, taip pat registrų informacinių sistemų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai

gauti visus šioms funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, kaip jie apibrėžiami Lietuvos

Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, taip pat neskaitmeninės išraiškos

informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus arba išrašus.

3. Sprendžiant klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo vertintojui arba nagrinėjant vertintojo

drausmės bylą, Rūmai turi teisę gauti visus šių klausimų išsprendimui reikalingus duomenis

(skaitmeninės išraiškos bei neskaitmeninės išraiškos informaciją, dokumentus ir (ar) jų nuorašus

arba išrašus) ir iš kitų, šio straipsnio 2 dalyje nenurodytų, fizinių bei juridinių asmenų. Tokie

fiziniai bei juridiniai asmenys, išskyrus atestuotus vertintojus, gali reikalauti, kad Rūmai

padengtų pagrįstus atitinkamų duomenų surinkimo, apdorojimo ir pateikimo kaštus.

4 straipsnis. Statutas

1. Statutas yra dokumentas, kuriuo Rūmai vadovaujasi savo veikloje.

2. Statute turi būti nurodyta:

1) Rūmų veiklos tikslai ir uždaviniai;

2) Rūmų narių teisės ir pareigos;

3) Rūmų narių susirinkimo sušaukimo tvarka;

4) Rūmų narių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka;

5) Rūmų organų struktūra, Rūmų organų kompetencija, laikotarpis, kuriam jie sudaromi, jų

sudarymo ir atšaukimo, sprendimų priėmimo tvarka;

6) Rūmams priklausančių vertintojų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) priėmimo ir

keitimo tvarka;

7) Rūmų filialų ir atstovybių funkcijos ir uždaviniai, jų steigimo bei jų veiklos nutraukimo

tvarka;

8) vertintojų atestavimo tvarka;

9) drausmės bylų dėl Etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo tvarka;

10) Rūmų nario mokesčio mokėjimo tvarka;

11) Rūmų lėšų naudojimo bei Rūmų finansinės veiklos kontrolės tvarka;

12) dokumentų ir kitos informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo nariams tvarka;

13) informacijos apie Rūmų veiklą pateikimo visuomenei tvarka, leidinys, kuriame

skelbiama vieša informacija;

14) Statuto keitimo tvarka.

3. Statute gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų.

II. SKYRIUS

RŪMŲ NARIAI

5 straipsnis. Rūmų nariai, jų teisės ir pareigos

1. Kiekvienas galiojantį vertintojo atestacijos pažymėjimą turintis vertintojas fizinis asmuo

yra Rūmų narys. Statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis Rūmų nariais gali būti ir to pageidaujantys

užsienio valstybių vertintojai, kurių kvalifikacija pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas

atitinkamas kvalifikacijos pripažinimo pažymėjimas. Vertinimo veikla siekiantys užsiimti

asmenys, vertintojo kvalifikaciją įgiję kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijos

Konfederacijoje ar valstybėje, pasirašiusioje Europos ekonominės erdvės susitarimą, Lietuvos

Respublikoje turintys teisę laikinai verstis vertintojo veikla Reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatyta tvarka, negali būti verčiami tapti Rūmų nariais.

2. Vertintojai juridiniai asmenys neturi Rūmų narių statuso.

3. Narystės Rūmuose pradžios, sustabdymo, atnaujinimo ir pasibaigimo pagrindai

nustatomi šio įstatymo 6 straipsnyje, o jų įgyvendinimo tvarką nustato Rūmai.

4. Rūmų nariai turi teisę:

1) dalyvauti Rūmų veikloje, teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Rūmų veiklos;

2) rinkti ir, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytas sąlygas bei apribojimus, būti išrinkti į

Rūmų organus;

3) naudotis Rūmų teikiamomis paslaugomis;

4) gauti informaciją apie Rūmų veiklą;

5) apskųsti kompetentingiems Rūmų organams arba teismui Rūmų valdymo ir kitų organų

sprendimus;

6) sustabdyti narystę Rūmuose, kai nesiverčia atestuoto vertintojo veikla;

7) įgyvendinti kitas Statute numatytas teises.

5. Rūmų nariai privalo:

1) laikytis turto ir verslo vertinimą reglamentuojančių įstatymų;

2) laikytis Etikos kodekso nuostatų;

3) laiku mokėti nario mokestį;

4) vykdyti privalomus Rūmų valdymo ar kitų organų sprendimus;

5) teikti informaciją apie savo, kaip vertintojo, veiklą, kaip numatyta Statute;

6) vykdyti kitas pareigas, kurias nustato Statutas.

6 straipsnis. Narystės Rūmuose pradžia, jos sustabdymas, atnaujinimas ir

pasibaigimas

1. Vertintojas fizinis asmuo yra atestuojamas, gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir

tampa Rūmų nariu, jeigu jis:

1) yra išlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir jam pripažinta vertintojo asistento,

vertintojo arba vertintojo eksperto profesinė kvalifikacija;

2) atitinka šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;

4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti užsiimti

atestuoto vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį stojimo mokestį.

2. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą atestuoti

vertintoją, išduoti jam vertintojo atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašo į Rūmų narių

sąrašą. Narystės Rūmuose pradžia laikoma Rūmų tarybos sprendimo atestuoti vertintoją, jam

išduoti atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją įrašyti į Rūmų narių sąrašą diena.

3. Vertintojo atestacijos pažymėjime būtinai nurodoma:

1) turto arba verslo vertintojo atestacijos pažymėjimo numeris;

2) turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė ir nuotrauka;

3) nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertinimo sritis;

4) vertintojo asistento, vertintojo ir (arba) vertintojo eksperto kvalifikacija atitinkamoje

vertinimo srityje arba srityse;

5) kiekvienos atitinkamos kvalifikacijos suteikimo data;

6) pažymėjimą išdavusi įstaiga.

4. Rūmų narys, planuojantis laikinai neužsiimti atestuoto vertintojo veikla, turi teisę

sustabdyti narystę Rūmuose. Rūmų narys, norintis sustabdyti narystę Rūmuose, privalo pateikti

Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą dėl narystės Rūmuose sustabdymo.

5. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų

sąlygų įgyvendinimo dienos priima sprendimą dėl atestuoto vertintojo, nesiverčiančio atestuoto

vertintojo veikla, narystės Rūmuose ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo.

6. Vertintojo narystė Rūmuose laikoma sustabdyta nuo Rūmų tarybos sprendimo sustabdyti

vertintojo narystę Rūmuose ir jo vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą priėmimo.

7. Rūmų narys, sustabdęs narystę Rūmuose, privalo nesiversti vertintojo veikla.

8. Rūmų narys, norintis atnaujinti narystę Rūmuose, privalo:

1) pateikti Rūmų tarybai jos nustatytos formos prašymą dėl narystės Rūmuose atnaujinimo;

2) sumokėti nustatyto dydžio narystės Rūmuose atnaujinimo administravimo mokestį;

3) pateikti dokumentus, įrodančius, kad narystės Rūmuose sustabdymo, jeigu jis truko

ilgiau nei vienerius kalendorinius metus, laikotarpiu Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka

tobulino savo kvalifikaciją arba Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka kitaip pagrindžia, kad

turi pakankamą kvalifikacijos lygį vertintojo veiklai toliau vykdyti;

4) būti sumokėjęs visus iki narystės Rūmuose sustabdymo priklausiusius sumokėti nario

mokesčius.

9. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 8 dalyje nurodytų

dokumentų gavimo dienos, patikrinusi ar įgyvendinti atitinkami reikalavimai, priima sprendimą

dėl narystės Rūmuose bei vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo atnaujinimo.

10. Sprendimas dėl narystės Rūmuose ir vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo

sustabdymo laikomas panaikintu nuo Rūmų tarybos sprendimo atnaujinti narystę Rūmuose

priėmimo dienos.

11. Rūmų tarybos sprendimu narystė Rūmuose pasibaigia ir vertintojo atestacijos

pažymėjimo galiojimas panaikinamas:

1) Rūmų nario prašymu;

2) kai Rūmų narys miršta arba pripažįstamas neveiksniu atitinkamoje srityje;

3) kai atestacijos pažymėjimas buvo nepagrįstai išduotas remiantis tikrovės neatitinkančia

informacija;

4) vertintojui praradus nepriekaištingą reputaciją;

5) teismui uždraudus vertintojui užsiimti atitinkama veikla;

6) Vertintojų garbės teismui priėmus sprendimą vertintoją pašalinti iš Rūmų narių už

šiurkštų arba sisteminį Etikos kodekso pažeidimą;

7) esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams panaikinti vertintojo atestacijos

pažymėjimo galiojimą.

12. Vertintojas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų padalinys (toliau – juridinis

asmuo) gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą,

jeigu:

1) jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas

vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta

Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;

2) jis nėra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms,

turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai,

verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar

teistumas išnykęs, ar panaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs

ar nepanaikintas;

3) įstatymų nustatyta tvarka yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę;

4) pateikia Rūmų tarybai jos nustatytos formos pareiškimą apie ketinimą pradėti užsiimti

atestuoto vertintojo veikla;

5) sumoka Rūmų narių susirinkimo nustatyto dydžio vienkartinį vertintojo juridinio

asmens atestacijos pažymėjimo išdavimo ir įrašymo į vertintojų juridinių asmenų sąrašą

administravimo mokestį.

13. Rūmų taryba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų, patvirtinančių šio

straipsnio 11 dalyje nurodytų sąlygų įgyvendinimą, pateikimo dienos priima sprendimą išduoti

vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimą ir atestuotą vertintoją juridinį asmenį įrašyti į

atitinkamą sąrašą.

14. Rūmų tarybos sprendimu vertintojo juridinio asmens atestacijos pažymėjimo

galiojimas panaikinamas:

1) šio juridinio asmens prašymu;

2) kai juridinis asmuo pasibaigia;

3) kai atestacijos pažymėjimas buvo nepagrįstai išduotas remiantis tikrovės neatitinkančia

informacija;

4) atsiradus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte numatytoms aplinkybėms;

5) tarp šio juridinio asmens dalyvių nelikus nė vieno dalyvio ar darbuotojo, kuris yra

atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba kitos valstybės fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra

pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas;

6) esant kitiems įstatymuose numatytiems pagrindams panaikinti vertintojo juridinio

asmens atestacijos pažymėjimą.

15. Rūmų taryba užtikrina, kad per 3 darbo dienas nuo sprendimo išduoti vertintojo

atestacijos pažymėjimą, sustabdyti vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą, atnaujinti

vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimą arba panaikinti vertintojo atestacijos pažymėjimo

galiojimą, atitinkami duomenys bus viešai paskelbti.

7 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams

interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai,

finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams, nesvarbu, ar teistumas išnykęs,

ar panaikintas, ar nepanaikintas, taip pat teistas už kitus nusikaltimus, kol teistumas neišnykęs;

2) yra atleistas iš darbo už darbo pareigų pažeidimą ar iš valstybės tarnautojo pareigų už

tarnybinį nusižengimą ir nuo atleidimo nepraėjo 3 metai.

8 straipsnis. Vertintojų kvalifikacija

1. Fiziniam asmeniui, šio įstatymo nustatyta tvarka išlaikiusiam vertintojo kvalifikacijos

egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo

asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija

(toliau – kvalifikacija) ir jam išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas. Kvalifikacijos pažymėjimą

išduoda Rūmų taryba pagal savo nustatytą tvarką.

2. Vertintojo kvalifikacijos pažymėjime būtinai nurodoma:

1) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numeris;

2) turto arba verslo vertintojo vardas, pavardė;

3) nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertinimo sritis;

4) vertintojo asistento arba vertintojo, arba vertintojo eksperto kvalifikacija ir jos suteikimo

data;

5) pažymėjimą išdavusi įstaiga.

9 straipsnis. Bendrieji reikalavimai vertintojo kvalifikacijos egzaminą siekiantiems

laikyti asmenims

Vertintojo kvalifikacijos egzaminą gali laikyti fizinis asmuo, kuris:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) turi ne mažiau kaip vienerių metų darbo, susijusio su turto vertinimu, patirties, kai

siekiama turto vertintojo asistento kvalifikacijos, arba darbo, susijusio su verslo vertinimu,

patirties, kai siekiama verslo vertintojo asistento kvalifikacijos;

3) ne mažiau kaip trejus metus turi nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo

vertintojo asistento kvalifikaciją ir turi ne mažesnę kaip trejų metų praktinę atitinkamos srities

vertinimo patirtį, kai siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo

vertintojo kvalifikacijos;

4) ne mažiau kaip 7 metus turi nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo

vertintojo kvalifikaciją ir turi ne mažesnę kaip 7 metų praktinę atitinkamos srities vertinimo

patirtį bei yra parengęs ne mažiau kaip 50 atitinkamai turto arba verslo vertinimo ataskaitų, kai

siekiama atitinkamai nekilnojamojo turto arba kilnojamojo turto, arba verslo vertintojo eksperto

kvalifikacijos.

10 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminai

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų programas ir Turto arba verslo vertintojo

kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles tvirtina Rūmų taryba.

2. Esant vertintojų kvalifikacijos egzaminą laikyti siekiančių asmenų, atitinkami egzaminai

rengiami ne rečiau nei kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti vertintojų

kvalifikacijos egzaminą ne vėliau nei per tris mėnesius nuo atitinkamo prašymo su visais

reikalaujamais dokumentų pateikimo dienos.

3. Vertintojo kvalifikacijos egzamino metu tikrinami egzaminuojamų asmenų pasirengimas

dirbti vertintojo darbą atitinkamoje srityje, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai

ir vertintojo profesinės etikos žinios.

4. Neišlaikęs vertintojo kvalifikacijos egzamino asmuo gali jį perlaikyti ne anksčiau kaip

po pusės metų. Perlaikomų vertintojo kvalifikacijos egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui

neribojamas.

5. Kvalifikacijos egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos.

Vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo data laikoma jį laikiusio asmens informavimo apie

išlaikymą diena. Asmeniui tapus Rūmų nariu, išlaikytų vertintojo kvalifikacijos egzaminų

rezultatai galioja visą buvimo Rūmų nariu laiką ir narystės Rūmuose stabdymas jų neįtakoja.

6. Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia kitais pagrindais nei jų pačių prašymu,

anksčiau išlaikytų kvalifikacijos egzaminų rezultatai nebegalioja, todėl šiems asmenims siekiant

gauti atestacijos pažymėjimą ir tapti Rūmų nariais, kvalifikacijos egzaminas turi būti laikomas iš

naujo.

7. Asmenų, kurių narystė Rūmuose pasibaigia jų pačių prašymu, kvalifikacijos egzaminų

rezultatai lieka galioti neterminuotai, tačiau jei nuo narystės nutrūkimo iki pareiškimo apie

ketinimą pradėti užsiimti atestuoto vertintojo veikla pateikimą Rūmų tarybai praėjo daugiau nei 2

metai, tokie asmenys Rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka privalo pagrįsti, kad turi

pakankamą kvalifikacijos lygį vertintojo veiklai vykdyti.

8. Šio straipsnio 7 dalies nuostata mutatis mudandis taikoma asmenims, kurie pagal šio

įstatymo 20 straipsnio 2 dalį turėjo teisę tapti Rūmų steigėjais, bet tokia teise nepasinaudojo.

11 straipsnis. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijos

1. Vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas pagal Rūmų narių susirinkimo nustatytą

tvarką sudaro Rūmų taryba.

2. Egzaminų komisijų nariai vadovaujasi Rūmų narių susirinkimo patvirtintomis

kvalifikacijos egzaminų organizavimo bei vykdymo taisyklėmis.

3. Egzaminų komisijos priima sprendimus dėl vertintojų kvalifikacijos egzaminų

išlaikymo ar neišlaikymo. Egzaminų komisijų priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos

Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Egzaminų komisijų sprendimai dėl vertintojo kvalifikacijos egzaminų išlaikymo

prilyginami sprendimams egzaminus išlaikiusiems asmenims suteikti vertintojo asistento,

vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir jų pagrindu ne vėliau kaip per 10 darbo dienų

nuo apskundimo termino pabaigos, jeigu atitinkami sprendimai nebuvo apskųsti, Rūmų taryba

išduoda atitinkamus vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus ir apie tai viešai paskelbiama Rūmų

tarybos nustatyta tvarka.

III. SKYRIUS

RŪMŲ ORGANAI IR JŲ ĮGALIOJIMAI

12 straipsnis. Rūmų organai

1. Rūmų organai yra:

2) Rūmų narių susirinkimas;

3) Rūmų taryba;

4) Vertintojų garbės teismas;

5) Rūmų revizijos komisija.

2. Statute gali būti numatyti ir kiti Rūmų organai.

13 straipsnis. Rūmų narių susirinkimas

1. Rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Rūmų organas.

2. Rūmų narių susirinkimas šaukiamas Statuto nustatyta tvarka

3. Rūmų narių susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Rūmų nariai, kurių narystė

nėra sustabdyta šiame įstatyme nustatyta tvarka. Vienas narys Rūmų narių susirinkime turi vieną

balsą.

4. Rūmų narių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus Rūmų kompetencijai

priskirtus klausimus, kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais arba Statutu nėra priskirti kurių nors

kitų Rūmų organų kompetencijai.

5. Išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytas išimtis, tik Rūmų narių susirinkimas turi teisę:

1) priimti ir keisti Statutą;

2) patvirtinti ir keisti Etikos kodeksą;

3) Rūmų tarybos teikimu tvirtinti Rūmų nario mokesčio ir kitų mokesčių dydį;

4) nustatyti Rūmų revizijos komisijos narių skaičių;

5) rinkti Rūmų tarybos narius ir juos atšaukti;

6) rinkti Rūmų tarybos pirmininką ir jį atšaukti, nustatyti jo darbo sutarties būtinąsias

sąlygas (darbo funkcijas ir darbo apmokėjimą) ir įgalioti asmenį, kuris nustato kitas darbo

sutarties su Rūmų tarybos pirmininku sąlygas bei įformina darbo sutarties sudarymą ar

nutraukimą;

7) rinkti Rūmų revizijos komisijos narius bei Vertintojų garbės teismo narius ir juos

atšaukti;

8) tvirtinti metinę Rūmų tarybos teikiamą veiklos ataskaitą ir išklausyti Revizijos

komisijos veiklos ataskaitą;

9) panaikinti Rūmų tarybos sprendimus ar juose esančias atskiras nuostatas, kai jie priimti

dėl dalykų, kurie pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis priklauso Rūmų narių susirinkimo

kompetencijai;

10) nustatyti maksimalų Rūmų darbuotojų skaičių;

11) tvirtinti atlyginimo už Rūmų renkamų organų narių veiklą vykdant šias pareigas

tvarką, taip pat paramos nariams teikimo tvarką.

6. Rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų

sprendžiamojo balso teisę turinčių narių. Kai yra techninės galimybės, Rūmų nariai gali į Rūmų

narių susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba realiuoju

laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Rūmų tarybos nustatyta tvarka.

7. Rūmų narių susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus Statuto

nustatytus atvejus. Nariui balsuojant nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo

balsavimo rezultatų nustatymas.

8. Statute gali būti nustatyta, kad vietoj Rūmų narių susirinkimo šaukiamas Rūmų narių

įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 5 dalies 3 ir 8 punktuose Rūmų

narių susirinkimui numatytas funkcijas.

9. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo

principus nustato Statutas. Narių dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių įgaliotinių susirinkime

(konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Rūmų taryba.

14 straipsnis. Rūmų taryba

1. Rūmų taryba yra Rūmų valdymo organas.

2. Rūmų tarybą renka Rūmų narių susirinkimas. Rūmų tarybos sudėtį, jos narių rinkimo ir

atšaukimo tvarką nustato Statutas.

3. Rūmų taryba renkama 4 metams. Rūmų tarybos nariais gali būti Rūmų nariai, turintys

vertintojo arba vertintojo eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 metų vertintojo veiklos

stažą.

4. Rūmų tarybai vadovauja Rūmų tarybos pirmininkas. Rūmų tarybos pirmininką renka ir

atšaukia Rūmų narių susirinkimas Statute nustatyta tvarka 4 metams. Rūmų taryba turi teisę

įgalioti Rūmų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų Rūmų tarybos funkcijų,

išskyrus šio straipsnio 6 dalies 2, 7-13 punktuose nustatytas funkcijas.

5. Rūmų taryba turi teisę spręsti bet kokius Rūmų kompetencijai priskirtus klausimus,

kurie šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ar Rūmų narių susirinkimo sprendimu nėra priskirti

Rūmų narių susirinkimo ar kitų Rūmų organų kompetencijai.

6. Be Civiliniame kodekse valdymo organui priskirtų funkcijų, Rūmų taryba:

1) šaukia Rūmų narių susirinkimą;

2) priima sprendimus dėl vertintojo atestacijos pažymėjimo išdavimo, vertintojo atestacijos

pažymėjimo galiojimo sustabdymo, vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo atnaujinimo ir

vertintojo atestacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, sprendimus dėl kitų valstybių narių

vertintojų profesinės kvalifikacijos pripažinimo ir tokio pripažinimo atšaukimo, taip pat

atitinkamų pažymėjimų išdavimo bei panaikinimo;

3) išduoda vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus ir vertintojų atestacijos pažymėjimus;

4) sudaro, nuolat atnaujina ir teikia suinteresuotoms asmenims atestuotų vertintojų sąrašą;

5) registruoja Europos Sąjungos valstybių narių vertintojus, pageidaujančius verstis

privalomojo turto ir verslo vertinimo veikla Lietuvos Respublikoje;

6) derina teisės aktus, kurie turi būti suderinti su Rūmais;

7) nustato atestuotų vertintojų kvalifikacijos tobulinimo organizavimo tvarką;

8) skiria narius į vertintojų kvalifikacijos egzaminų komisijas;

9) priima sprendimą iškelti drausmės bylą vertintojui;

10) įgalioja Rūmų tarybos pirmininką pasirašyti pakeistą Statutą, jeigu Rūmų narių

susirinkimas nenusprendžia kitaip;

11) tvirtina asmens duomenų, vertintojų gautų vykdant kliento pavedimą, tvarkymo

taisykles;

12) nustato Rūmų narių registravimosi, dalyvavimo ir balsavimo Rūmų narių susirinkime

įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką;

13) suteikia asmenims įgaliojimus Rūmų vardu atstovauti vertintojų interesams valstybės

ir savivaldybių institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose;

14) aprobuoja Rūmų vardu teikiamus teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais;

15) aprobuoja Rūmų vardu teikiamas išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su turto ir

verslo vertinimu;

16) atlieka kitas Statute numatytas funkcijas.

7. Jei Rūmų narių susirinkimas tam tikru klausimu dar nėra realizavęs šio įstatymo 13

straipsnio 4 dalyje numatytos savo kompetencijos, Rūmų taryba gali priimti sprendimus kitų

Rūmų organų kompetencijai nepriskirtais klausimais. Tokie sprendimai ar atitinkamos jų dalys

galioja tol kol jų nepanaikina Rūmų narių susirinkimas.

15 straipsnis. Vertintojų garbės teismas

1. Vertintojų garbės teismas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, kitais įstatymais, Statutu ir

Etikos kodeksu, nagrinėja Rūmų narių drausmės bylas dėl Etikos kodekso pažeidimų ir Rūmų

tarybos prašymu aiškina Etikos kodekso nuostatas. Kreiptis į Rūmų tarybą dėl drausmės bylos

Rūmų nariui iškėlimo gali bet kuris Rūmų narys, vertinimo užsakovas arba Vyriausybės įgaliota

institucija.

2. Rūmų narių drausmės bylos nepradedamos arba nutraukiamos tuo atveju, jeigu

kreipimosi dėl drausmės bylos iškėlimo į Rūmus dieną nuo įtariamo pažeidimo padarymo praėjo

3 metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis – 3 metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos.

3. Vertintojų garbės teismas susideda iš 5 narių.

4. Vertintojų garbės teismo nariais gali būti Rūmų nariai, turintys vertintojo arba vertintojo

eksperto kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 7 metų vertintojo veiklos stažą.

5. Vertintojų garbės teismo nariai skiriami 4 metams.

6. Vertintojų garbės teismas gali nagrinėti bylas ir priimti sprendimus, jeigu posėdyje

dalyvauja bent 3 teismo nariai.

7. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Vertintojų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką.

8. Visi Vertintojų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.

9. Vertintojas jo atžvilgiu Vertintojų garbės teismo priimtą sprendimą gali skųsti

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Rūmų revizijos komisija

1. Rūmų revizijos komisija yra Rūmų kontrolės organas. Ją iš Rūmų narių 4 metams renka

Rūmų narių susirinkimas.

2. Rūmų revizijos komisijos darbo tvarką nustato Rūmų narių susirinkimo patvirtinti

nuostatai.

3. Rūmų revizijos komisija:

1) kontroliuoja Rūmų finansinę veiklą;

2) tikrina Rūmų finansinės veiklos ataskaitas ir teikia išvadas Rūmų narių susirinkimui;

3) atlieka kitas Statute nustatytas funkcijas.

IV. SKYRIUS

RŪMŲ PAJAMOS IR TURTAS

17 straipsnis. Rūmų buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

1. Rūmų finansinę apskaitą, jos organizavimą, tvarkymą ir finansinės atskaitomybės

sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Rūmų auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatytais atvejais ir

tvarka. Auditas taip pat atliekamas Rūmų narių susirinkimui arba Rūmų tarybai priėmus

atitinkamą sprendimą ir išrinkus audito įmonę.

18 straipsnis. Rūmų veiklos ataskaita

1. Rūmų taryba turi parengti ir pateikti Rūmų narių susirinkimui praėjusių finansinių metų

Rūmų veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša.

2. Rūmų veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

1) informacija apie Rūmų veiklą įgyvendinant nustatytus veiklos tikslus;

2) gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;

3) informacija apie įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;

4) išlaidos per finansinius metus;

5) darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;

6) kita Rūmų narių susirinkimo nustatyta informacija.

19 straipsnis. Rūmų pajamų šaltiniai

Rūmų pajamų šaltiniai yra šie:

1) nario mokesčiai ir kiti mokesčiai;

2) tiksliniai įnašai;

3) fizinių ir juridinių asmenų neatlygintinai perduotos lėšos ir turtas;

4) paveldėtos lėšos ir turtas;

5) kredito įstaigų palūkanos, mokamos už tose įstaigose saugomas lėšas;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.

V. SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis. Rūmų steigimas

1. Rūmai steigiami Rūmų steigiamajame susirinkime.

2. Rūmų steigėju ir steigiamojo susirinkimo dalyviu gali būti bet kuris pagal Turto ir verslo

vertinimo pagrindų įstatymą išduotą galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos

pažymėjimą turintis vertintojas.

3. Rūmų steigėjais siekiantys tapti vertintojai parengia ir pasirašo Rūmų steigimo sutartį,

parengia Statuto projektą ir pateikia minėtus dokumentus finansų ministrui. Gavęs šiuos

dokumentus finansų ministras ne vėliau nei per vieną mėnesį paskelbia apie šaukiamą Rūmų

steigiamąjį susirinkimą. Jeigu iki finansų ministrui paskelbiant apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį

susirinkimą pateikiama daugiau nei viena Rūmų steigimo sutartis, Rūmų steigiamasis

susirinkimas organizuojamas pagal tą Rūmų steigimo sutartį, kurią yra pasirašę daugiau steigėjų.

4. Informacija apie šaukiamą Rūmų steigiamąjį susirinkimą, nurodant Rūmų steigiamojo

susirinkimo datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbiant steigėjų pasirašytą Rūmų steigimo sutartį ir

Statuto projektą, finansų ministerijos interneto svetainėje ir kitose visuomenės informavimo

priemonėse viešai paskelbiama likus ne mažiau nei vienam mėnesiui ir ne daugiau nei dviems

mėnesiams iki numatomos Rūmų steigiamojo susirinkimo dienos.

5. Rūmų steigiamojo susirinkimo metu kiekvienas Rūmų steigimo sutarčiai pritariantis ir

steigėju siekiantis tapti to dar nepadaręs galiojantį turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos

pažymėjimą turintis vertintojas turi teisę pasirašyti Rūmų steigimo sutartį ir tapti Rūmų steigėju.

6. Iki pradedant Rūmų steigiamąjį susirinkimą, Rūmų steigimo sutartį siekiantiems

pasirašyti ir to dar nepadariusiems į Rūmų steigiamąjį susirinkimą atvykusiems vertintojams

sudaroma galimybė tai padaryti.

7. Rūmų steigiamojo surinkimo darbas pradedamas kvorumo, kurį sudaro daugiau kaip 1/2

Rūmų steigimo sutartį pasirašiusių vertintojų, patikrinimu ir balsų skaičiavimo komisijos bei

Rūmų steigiamojo susirinkimo pirmininko išrinkimu. Iki Rūmų steigiamasis surinkimas išsirinks

pirmininką, Rūmų steigiamajam susirinkimui pirmininkauja finansų ministras arba kitas jo

paskirtas asmuo.

8. Rūmų steigiamajame susirinkime priimamas Statutas, išrenkami šiame įstatyme ir

Statute numatyti Rūmų organai. Statutui priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 Rūmų steigiamajame

susirinkime dalyvaujančių narių balsų. Visi kiti Rūmų steigiamojo susirinkimo sprendimai

priimami paprasta balsų dauguma, tai yra kai gaunama daugiau balsavimo metu dalyvaujančių

narių balsų „už“ negu „prieš“. Rūmų steigiamojo susirinkimo pirmininko ir Rūmų organų narių

rinkimai vykdomi slaptu balsavimu. Sprendimai visais kitais klausimais Rūmų steigiamajame

susirinkime priimami atviru balsavimu, jei Rūmų steigiamasis susirinkimas nenusprendžia kitaip.

9. Jeigu nustatoma, kad nėra Rūmų steigiamojo susirinkimo kvorumo, Rūmų steigiamojo

susirinkimo metu Statutas nepatvirtinamas arba neišrenkama Rūmų taryba, per 30 dienų turi būti

sušauktas pakartotinis susirinkimas.

21 straipsnis. Rūmų reorganizavimas ir likvidavimas

Rūmai reorganizuojami ar likviduojami įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 20 straipsnį, įsigalioja 2025 m. birželio 1 d.

2. Šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2024 m. gruodžio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  GITANAS NAUSĖDA